Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10106-1106/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. D. (toliau – atsakovas) 463,83 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 208,72 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį, 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 28 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022649 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas telefonas Apple-iPhone 7 32GB 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir pradinei kreditorei liko skolingas 463,83 Eur sumą. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovas 2021 m. birželio 16 d. buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2022 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 463,83 Eur nuomos įmokų sumą, 41,74 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (505,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,53 Eur žyminį mokestį ir 181,96 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas nuomos pagrindu gavo iš pradinės kreditorės Sutartyje nurodytus daiktus, tačiau nuomos mokesčio įmokų Sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat suėjus terminui negrąžino pradinei kreditorei nuomojamo daikto. Ieškovė yra teisėtai įgijusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę dėl visų pagal Sutartį atsakovo mokėtinų sumų. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau į raginimus nereagavo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos dydžio neginčijo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 463,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų yra pagrįstas.

6. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 208,72 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą.

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

8. Šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, įvertinus jos tikslą, subjektus, yra vartojimo sutartis. Šalys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų terminą, taikant 0,5 proc. normą. Taigi nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

9. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas yra vartotojas, o Sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo ieškovei priteisiami 41,74 Eur (463,83 Eur × 0,05 proc. / 100 × 180 dienų) dydžio delspinigiai.

10. Pažymėtina, kad Sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio negali būti taikomos formaliai, kaip to pageidauja ieškovė. Priešingu atveju, būtų paneigta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, o kartu ir iškreipta bylos šalių interesų pusiausvyra. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai (208,72 Eur) yra nepagrįstai dideli ir tuo požiūriu, kad jie sudaro beveik pusę sumos, kiek ir prašomas priteisti skolos dydis (463,83 Eur), o tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui. Sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės parengtas standartines sąlygas. Akivaizdu, kad atsakovo galimybės derėtis dėl atskirų sąlygų, įskaitant sąlygą dėl delspinigių dydžio, buvo ribotos.

11. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių mažinimo bylose su ieškove, kur pradinė kreditorė buvo UAB „Be kredito“, laikomasi ir naujausioje bei aktualiausioje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-89-1043/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-254/2022 ir kt.).

12. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 18 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinti 75,19 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 13,53 Eur žyminis mokestis ir 181,96 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo T. D. 208,72 Eur delspinigius. Atitinkamai pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

13.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

13.3. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 208,72 Eur iki 41,74 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

13.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį, bet už 180 dienų. Pažymi, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir išaiškino apeliantei, kad ji turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, papildančius apeliacinio skundo argumentus dėl su atsakovu 2020 m. liepos 28 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022649 sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigių taikymą, vertinant šias sąlygas kasacinio teismo suformuotos praktikos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Apeliantė rašytinių paaiškinimų teismo nustatytu terminu nepateikė.

17. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai turi pareigą savo iniciatyva (ex officio) vertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas nepriklausomai nuo to, ar vartotojas išreiškia tokį reikalavimą. Paskutinės instancijos teismo, kuris nevykdo savo prievolės savo iniciatyva įvertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas, veiksmai gali būti vertinami kaip pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, užtraukiantis valstybės narės atsakomybę už vartotojams padarytą žalą (MILENA TOMASOVA C-168-15). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms požiūriu bei pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

18. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 28 d. ir atsakovas sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022649, kuria pradinė kreditorė perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą daiktą – telefoną Apple iPhone 7 32GB, 439 Eur vertės. Atsakovas įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei nuomos mokestį – 28,99 Eur per mėnesį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė Sutartį vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi buvo susitarusios dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.

19. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų

20. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad nuomotoja UAB „Be kredito“ perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje šalys bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdžius Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur.

21. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratą, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

22. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ nuostatos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

23. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

24. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

25. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šios Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina Sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną yra 439 Eur, išdėstomi 24 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 28,99 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį, mokant dalimis už daiktą, per 24 mėnesius jo vertė išauga nuo 439 Eur iki 695,76 Eur (28,99 Eur × 24 mėn.). Minėta, kad Sutartis numato, jog, tinkamai įvykdžius Sutartį, atsakovas įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – šiuo atveju telefoną. Taigi, šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti Sutarties objekto. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,6 karto viršijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina, kaip formali ir Sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

27. Atkreiptinas dėmesys ir į Sutarties nuostatas, aptartas Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“, kuriose numatyta, kad, pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto, šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu. Teismo vertinimu, tokios apsunkintos Sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos, kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą.

28. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties dalis „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, šioje Sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys).

29. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovei grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotą daiktą, byloje pareikšta nėra. Toks ieškovės elgesys po Sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

Dėl netesybų dydžio

31. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

32. Nutarties 30 punkte padarius išvadą, kad šiuo atveju tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,25 proc. delspinigių normą, t. y. penkis kartus didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

34. Kaip jau minėta, nagrinėdamas vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo įstatymams požiūriu, taip pat teismas nėra saistomas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas Daniel A. P.(C-573/17).

35. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

37. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims; antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

38. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių Sutartyje nustatyta du kartus – bendrojoje ir Specialiųjų sąlygų dalyse. Tačiau aplinkybė, kad ši sąlyga įtirtinta ir Sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje, savaime nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta. Vertinant šios sąlygos turinį ir išdėstymą Sutartyje matyti, kad ji suformuluota neindividualizuotai nei turinio, nei formos (pvz., naudojamo šrifto) prasme, išdėstyta niekuo neišsiskiriančioje vietoje. Be to, analogiškos sąlygos buvimas ir bendrųjų sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, tik dar kartą pakartota Specialiųjų sąlygų dalyje. Taigi, nėra jokių prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Sutartis yra parengta pradinės kreditorės, ji yra standartinės formos, iš kurios matyti, kad visi punktai, kurie šalių derinami individualiai, išdėstyti paryškintu šriftu (to nėra sąlygos dėl delspinigių atveju).

39. Byloje nėra jokių duomenų (ieškovė jų neteikė, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai), kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Teismas sprendžia, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

40. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio, kaip minėta anksčiau, 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.

41. Teismas taip pat atsižvelgia į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių Sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 182,5 proc. per metus, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą. Taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.

42. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti šią sąlygą ir priteisti jai netesybas (nors ir sumažintas iki 0,25 proc. ir tik už 180 dienų), tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje CK normoje nustatytą šalių Sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Priešingai, iš ieškinio argumentų spręstina, kad ieškovė šią sąlygą vertina kaip nepažeidžiančią sąžiningumo principo. Tačiau tokius ieškovės argumentus, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, teismas vertina kaip neturinčius teisinio ir faktinio pagrindo.

43. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Tai yra, tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

44. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, turėjo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir ieškovei iš atsakovo delspinigių iš viso nepriteisti. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022).

45. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuomos sutarties nuostatos, numatančios 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteisti 41,74 Eur dydžio delspinigiai naikintina ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

47. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 260 Eur (18 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

48. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies 68,97 proc. (463,83 Eur × 100 proc. / (463,83 Eur + 207,72 Eur)), proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos 179,32 Eur (260 Eur × 68,97 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių ir jį išdėstyti taip:

„Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 28 d. nuomos sutarties Nr. BK-022649 Specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ ir bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 463,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 83 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (463,83 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,32 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.