Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2022 m. sausio 18 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. M. 339,90 Eur skolą, 305,91 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog nuomotoja (pradinė kreditorė) UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022408, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – paspirtukas Denver-SCO-65210, juodas-12255-11/18/02741 (toliau – Daiktas), 13 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto. 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-07/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. 2021 m. sausio 20 d. atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

3. Atsakovė L. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. M. ieškovei UAB „Legal Balance“ 339,90 Eur skolą, 30,59 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 13 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022408, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – paspirtukas Denver-SCO-65210 (toliau – Daiktas) 13 mėnesių terminui, ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį (33,99 Eur) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

6. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovė turėjo pareigą įvykdyti prievolę pagal nuomos sutartį, o atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, priteisė ieškovei iš atsakovės 339,90 Eur skolą pagal 2020 m. liepos 13 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. BK-022408.

7. Teismas byloje nustatė, kad išperkamosios nuomos sutartimi šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovė už 339,90 Eur skolą paskaičiavo 305,91 Eur delspinigių. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taip pat įvertinę, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, o įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (305,91 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (339,90 Eur), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino iki 30,59 Eur (339,90 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).

8. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jos ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Ieškinio reikalavimus tenkinus 57,36 proc. ieškovei iš atsakovės priteisė 79,16 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti apeliantei iš atsakovės 305,91 Eur delspinigius ir 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės 17,00 Eur žyminį mokestį už sumokėtą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apelianto prašomus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo prašomų priteisti 305,91 Eur iki 30,59 Eur.

1.2. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022408 bendrųjų sąlygų dalyje „sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

1.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

1.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 305,91 Eur iki 30,59 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

1.5. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti, arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingą terminą.

1.6. Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad „pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.“ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021).

1.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovės delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys – pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022408, kuria atsakovei pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą paspirtuką Denver-SCO-65210, juodas-12255-11/18/02741 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 33,99 Eur (daikto kaina – 295,00 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi 339,90 Eur įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių.

14. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 305,91 Eur delspinigius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turėjo ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, be to sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis bei konstatavo, jog prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (305,91 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (339,90 Eur), todėl teismas spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, orientaciniu dydžiu laikė VKĮ nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažino iki 30,59 Eur (339,90 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).

15. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu paspirtuku atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu. Apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistinų delspinigių dydį iki pradinės kreditorės ir atsakovės sutartimi sulygto delspinigių dydžio, skaičiuojamo už 180 dienų.

16. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (paspirtuką) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.

17. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir kt.).

18. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą netesybų kontrolės funkciją, turėjo pagrindo vadovautis VKĮ nurodytu delspinigių dydžiu kaip orientaciniu, taip užtikrinant silpnesniosios sutarties šalies interesų apsaugą.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesumokėjo 339,90 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti apeliacinės instancijos teisme delspinigiai yra 305,91 Eur dydžio, kurie iš esmės yra tolygūs pagrindinės skolos dydžiui, ir toks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi. Apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

21. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tokios pat praktikos dėl teisėto ir pagrįsto netesybų (delspinigių) mažinimo laikomasi ir kitose iš esmės panašiose Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-942/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-886/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1516-657/2021 ir kt.). Tokios pat praktikos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021 ir Nr. e2A-3057-580/2021 ir kt.; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-1188-796/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021 ir kt.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai nustatė, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių bei pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja sutarties šalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.