- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-3057-580/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24016-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo R. K. 919,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų; 827,79 Eur delspinigių; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 39 Eur žyminio mokesčio; 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovas UAB „Legal Balance“ nurodė, kad:
2.1. tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovo R. K. 2020-08-11 sudaryta Nuomos sutartis Nr. BK-022877, kuria atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius „Samsung-UE65TU7002-0FF23HBN400353“ 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 39,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais;
2.2. pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas bei nuomojamo daikto, todėl 2021-01-19 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį;
2.3. ieškovas 2021-01-20 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl pradinio kreditoriaus pasikeitimo. Atsakovas neinformavo apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra naudojamas, o pranešimai gaunami. Atsakovas neinformavo apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto;
2.4. ieškovas tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Ieškovas 2020-12-07 pranešimu nutraukė Nuomos sutartį. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė;
2.5. sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo pradiniam kreditoriui mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovui pažeidus sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, bei negrąžinus nuomojamo daikto, ieškovas patiria nuostolius.
3. Atsakovas R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. K. 919,77 Eur nuomos įmokas; 82,78 Eur delspinigius; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 002,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 91,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad:
4.1. ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nemokėjo Nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio bei negrąžino nuomojamo daikto;
4.2. Nuomos sutartis, įvertinus jos tikslą ir subjektus, yra vartojimo sutartis. Nors ieškovas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma maksimalia 180 dienų trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė teisės normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio (0,05 proc.) už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Delspinigių dydis (827,79 Eur) yra neprotingai didelis ir nesąžiningas, sudaro beveik visą prašomos priteisti skolos dydį (919,77 Eur). Reikalavimo dėl delspinigių tenkinimas būtų neadekvatus pažeidimui, todėl delspinigiai, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintini iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną;
4.3. analogiškos pozicijos dėl delspinigių mažinimo bylose su ieškovu laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje (2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021). Šios ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės sutampa;
4.4. atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistas 91,84 Eur (160 Eur × 57,4 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 827,79 Eur delspinigių bei 160 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
5.1. teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad atsakovas, pagal sutartį sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Nuomos sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos;
5.2. teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažino nuo 827,79 Eur iki 82,78 Eur, tai yra dešimt kartų, ir tuo paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, Teismas nevertino, kad ieškovas prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų;
5.3. atsakovas prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Rėmėsi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021;
5.4. delspinigių apskaičiavimas atitinka šalių valią, delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškovu, atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma;
5.5. nustačius, jog reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, ieškovui priteisiant visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo už akių teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepilnai tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo R. K. 2020-08-11 sudaryta Nuomos sutartis, kuria atsakovui 24 mėnesių terminui išnuomotas televizorius „Samsung-UE65TU7002-0FF23HBN400353“. Atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 39,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2021-01-19 tarp UAB „Be kredito“ ir ieškovo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovo įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį. Ieškovas 2021-01-20 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovui, kartu pateikė Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Ieškovas 2020-12-07 atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Nuomos sutartį. Atsakovas per pranešime apie šios sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino pilnai, tačiau priteisiamą delspinigių sumą sumažino, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsniu bei atsižvelgdamas į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija VKĮ taikymo pagrįstumą, remiasi VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims; nurodo, kad teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, atsakovo vengimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Dėl Vartojimo kredito įstatymo taikymo
11. Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas sprendime rėmėsi VKĮ nuostatomis, laiko, jog įstatymas ginčo santykiams netaikytinas. Apeliantas remiasi VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Ieškovas teigia, jog susitarus dėl daikto išpirkimo, yra paneigiama tai, kad Nuomos sutarčiai taikytinos VKĮ bei šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos.
12. Nustatyta, kad šalių sudarytos Nuomos sutarties bendrosiose sąlygose, skyriuje „Sutarties objektas“ nurodoma, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Nustatant, ar Nuomos sutarčiai turi būti taikomos VKĮ nuostatos, turi būti nustatoma šios sutarties rūšis bei įvertintas šalių susitarimas. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
13. Nuomos sutartis laikytina vartojimo sutartimi. CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nuomos sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228-4 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.
14. VKĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
15. Nuomos sutartimi nustatytos sąlygos, kai yra nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, rodo, jog realus šalių susitarimas Nuomos sutartimi yra sudaromas dėl išperkamosios nuomos teisinių santykių. Sistemiškai vertinant Nuomos sutartyje įtvirtintą šios sutarties apibrėžimą su CK įtvirtintu vartojimo sutarties apibrėžimu, subjektais, VKĮ įtvirtintu vartojimo kredito sutarties apibrėžimu, daroma išvada, kad išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Nesutiktina su ieškovu, jog Nuomos sutartimi susitarimas dėl nuomoto daikto išpirkimo už 1 Eur, keičia sutarties vertinimą ir rodo, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Nuomos sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Nuomos sutarties objekto įsigijimas už 1 Eur yra formalumas, kuris įtvirtintas siekiant paneigti VKĮ normų taikymą. Kadangi baigiantis Nuomos sutarčiai atsakovas būtų sumokėjęs iš esmės visą daikto kainą, 1 Eur mokėjimas už televizoriaus išpirkimą nelaikomas reikšmingu. Sprendžiama, jog Nuomos sutartis nesudaro išimties iš VKĮ reguliavimo pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
16. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aktualioje išperkamosios nuomos teisiniams santykiams, kur išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Ieškovas pabrėžia, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011-04-01, kai įsigaliojo VKĮ bei CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Nustatyta, jog VKĮ straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma šioje byloje, galioja nuo įstatymo įsigaliojimo 2011-04-01 ir nebuvo keičiama.
17. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nuomos sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis bei tuo remiantis ginčui tiesiogiai taikytinos VKĮ normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių delspinigius sumažino, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai (827,79 Eur) yra nepagrįstai dideli ir tuo požiūriu, kad jie sudaro beveik visą prašomos priteisti skolos dydį (919,77 Eur), o tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui.
19. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu maksimaliu delspinigių dydžiu. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog VKĮ Nuomos sutarties vertinimui turi būti taikomas tiesiogiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 82,78 Eur dydžio delspinigius, delspinigių apskaičiavimui taikydamas VKĮ nuostatas. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išaiškinimų teisėtumu ir pagrįstumu.
20. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos sprendimu už akių nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažino nuo 827,79 Eur iki 82,78 Eur, tai yra dešimt kartų, ir tuo paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovo teigimu, delspinigių apskaičiavimas atitinka šalių sulygtą valią, delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškovu, atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Šie argumentai laikomi neturinčiais teisinės reikšmės, kadangi buvo nustatytas pagrindas, kad Nuomos sutartimi buvo siekiama išvengti VKĮ reguliavimo, Nuomos sutartis vertintina kaip vartojimo kredito sutartis, dėl ko jos sąlygos turi atitikti VKĮ, taip pat ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalį.
21. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą, todėl sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
23. Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 39 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patenkinta 57,4 proc. ieškinio reikalavimų ir, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 91,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliaciniu skundu ieškovas tokį teismo išaiškinimą skundžia, prašo priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje atlyginimą, nurodydamas, kad nustačius, jog reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ieškovui priteisiant visas jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme, kadangi teismas teisingai pritaikė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos taisyklę. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus visa apimtimi, tad nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos procese.
25. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti patirtas 17 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.