- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-72-254/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00871-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei T. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. M., prašydama priteisti iš atsakovės 233,87 Eur skolos, 210,48 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies –
priteisė iš atsakovės T. M. ieškovei UAB „Legal Balance“ 233,87 Eur skolos, 21,05 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Atlikus formalų įrodymų vertinimą teismas nustatė, kad atsakovė T. M. ir pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2019 m. liepos 26 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-018123 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei pradinis kreditorius išnuomojo kilnojamąjį daiktą – baldus (virtuvės komplektą J. L. 230-21377665035) 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 17,99 Eur (daikto kaina – 269,00 Eur su PVM), su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1,00 Eur. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko bei negrąžino išnuomoto daikto, todėl pradinė kreditorė nutraukė Sutartį. Ieškovė nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m spalio 2 d.
5. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkės T. M. skolą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, raginama apmokėti įsiskolinimą, tačiau duomenų byloje, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra.
6. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių ketinimai patvirtina šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), nes buvo susitarta finansuoti įgyto turto kainą. Be to, atsakovė dalį įmokų sumokėjo, o nutraukus Sutartį daikto negrąžino, kas patvirtina, kad atsakovė siekė įgyti nuosavybės teisę į daiktą (virtuvės baldus) pasibaigus Sutarties laikotarpiui. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal Sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 233,87 Eur skolos priteisimo.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Sutarties šalys susitarė, jog, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, todėl ieškovė paskaičiavo 210,48 Eur delspinigius. Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 21,05 Eur (233,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).
8. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jos ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 233,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Nustatęs, kad yra patenkinta 57,37 proc. ieškinio reikalavimų, teismas 75,02 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės priteisė vadovaudamasis šia proporcija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių, priteisiant ieškovei iš atsakovės 210,48 Eur delspinigių, taip pat sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą kitą sprendimo už akių dalį, priteisti ieškovei iš atsakovės 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. VKĮ galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą.
1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų nuo 210,48 Eur iki 21,05 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laikotarpį (180 dienų). Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimą įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi po protingo termino.
1.4. Teismas neįvertino, kad delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties nuostatoms, pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
1.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, todėl jį patenkinus visiškai, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog ieškovei priteisiamos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkinti reikalavimai dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, atitinkamai nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė T. M. ir pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2019 m. liepos 26 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-018123 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei pradinis kreditorius išnuomojo kilnojamąjį daiktą – baldus (virtuvės komplektą J. L. 230-21377665035) 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 17,99 Eur Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Pradinei kreditorei iš atsakovės nepavykus atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei nuomojamo Daikto, ji ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkės T. M. skolą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, raginama apmokėti įsiskolinimą. Atsakovė per nustatytą terminą savo prievolės neįvykdė.
16. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jai išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, ieškovės teigimu, atsakovė pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei liko skolinga 233,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, atitinkamai pagal sutarties nuostatas atsakovei paskaičiavo 210,48 Eur delspinigių.
17. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 233,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo tenkino visiškai, tačiau ieškovės prašytus priteisti 210,48 Eur (233,87 Eur × 0,5 proc. × 180 d.) delspinigius sumažino iki 21,05 Eur (233,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Teismas šį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino iki 0,05 proc. Apeliantė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovės susitartą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, Daiktą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais įgijo fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti iš juridinio asmens – verslo subjekto.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, atmetami.
20. Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą aktualią praktiką, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
22. Pažymėtina, kad vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis tik kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą netesybų kontrolės funkciją, spręsdamas dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo, turėjo pagrindą vadovautis VKĮ nurodytu delspinigių dydžiu kaip orientaciniu, taip užtikrinant silpnesniosios sutarties šalies interesų apsaugą.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesumokėjo 233,87 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti delspinigiai yra 210,48 Eur dydžio, kurie iš esmės yra tolygūs pagrindinės skolos dydžiui. Toks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, o apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
25. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį ir todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinant anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.