Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. K. 280,03 Eur skolos, 252,02 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp skolininkės ir pirminės kreditorės 2020 m. kovo 18 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021479, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Apple Iphone 6 Plus 64GB, 12 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinė kreditorė ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. K. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 280,03 Eur skolos; 10,08 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 290,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 74,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 6,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė savo prievolę įvykdė tik iš dalies, telefono negrąžino ir pagal nuomos sutartį yra skolinga už telefono nuomą ir telefoną, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi šią skolą ieškovei, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.138, 6.38, 6.63, 6.205, 6.256 ir 6.487 straipsniais, tenkino ieškinio reikalavimą dėl 280,03 Eur skolos priteisimo.

5. Įvertinęs ieškovės reikalavimą priteisti 252,02 Eur delspinigių, taikant 0,5 proc. delspinigių normą, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą bei kasacinio teismo praktiką, šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės dydį, į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas jas laikė neprotingai didelėmis. Siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,02 proc. per dieną ir priteisė ieškovei 10,08 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 252,02 Eur delspinigių bei 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1 tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR Vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) normos.

6.2 Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas.

6.3 Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 252,02 Eur iki 10,08 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dvidešimt penkis kartus, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

6.4 Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą (LR CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, taip pat neįvertino, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto.

6.5 Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio.

6.6 Tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7. Apeliacinės instancijos teismui 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pranešus šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ne savo valia sudarė sutartį dėl kilnojamojo daikto nuomos, nustatė nuomos mokesčio ir netesybų dydžius. Atsakovė neprieštaravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio. Sistemiškai aiškinant šalių sutarties nuostatas, šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms, sutarties nuostata dėl delspinigių dydžio buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas už akių.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė D. K. 2020 m. kovo 18 d. sudarė telefono nuomos sutartį Nr. BK-021479, kuria atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas telefonas Iphone 6 Plus. Pagal nuomos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį 12 mėnesių. Atsakovei nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta 2020 m. spalio 10 d. 2020 m. lapkričio 12 d. pirminė kreditorė sudarė su ieškove UAB „Legal Balance“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovę. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 280,03 Eur skolos, 252,02 Eur delspinigių.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 280,03 Eur skolos ir 10,08 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 0,5 proc. delspinigių norma, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei kasacinio teismo praktiką, šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės dydį, ieškovei nepagrindus, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, laikė neprotingai didele, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi mažintina iki 0,02 proc.

13. Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria teismas sumažino reikalaujamų netesybų dydį nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc., motyvuodama tuo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų mažinant netesybų dydį, kad ginčo sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo kredito sutartis ir jai netaikomos VKĮ nuostatos, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą ir tai, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, tačiau laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto.

14. Pažymėtina, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi ji sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (šiuo atveju telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva 93/13/EEB).

15. Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio prioritetas turi būti teikiamas šalių susitarimui. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

16. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės neįvardijo, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis ir nevertino tokios ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis.

17. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pripažino būtinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t.y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio (pagal pareigas) atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygas, aktualias ginčui (dėl netesybų), sąžiningumo aspektu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis) ir sprendė, kad bylą apeliacine tvarka tinkamai išnagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų nėra galimybės. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalys informuotos tinkamai, joms buvo sudaryta galimybė pateikti poziciją šiuo klausimu.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindamas aspektus, dėl kurių šalims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t.y. dėl konkrečių ginčo vartojimo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, taip pat dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, aktualių ginčui sąžiningumo.

Dėl ginčo vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų

19. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės 2020 m. kovo 18 d. sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad nuomotojas (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje šalys taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą – telefoną, už 1 Eur.

20. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t.y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratą, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

21. Apeliaciniame skunde ir papildomuose paaiškinimuose ieškovė laikosi pozicijos, kad VKĮ nuostatos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

22. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

24. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t.y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Tai patvirtina, sutarties sąlyga numatanti, kad atsakovės mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną yra 305 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant 34,99 Eur įmokas. Taigi, pagal tokią sutartį, mokant dalimis už telefoną per 12 mėn. jo vertė išauga nuo 305 Eur iki 419 Eur. Minėta, kad sutartis numato, kad tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – telefoną. Taigi, šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto. Tačiau, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,3 karto viršijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina kaip formali ir sutartyje įtvirtinta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

25. Atkreiptinas dėmesys ir į sutarties nuostatas aptartas sutarties dalyje „Turto grąžinimas“, kuriose numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties dalyje "Sutarties objektas" nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apsunkintos sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą.

26. Pažymėtina ir tai, kad sutarties dalis „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, šioje sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė perduoto daikto – telefono negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovei grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotą daiktą, byloje pareikšta nėra. Toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo - siekis prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti/suteikti atsakovei finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2020 m. kovo 18 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovės sudaryta sutartimi Nr. BK-021479 pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, o dėl jo finansavimo sąlygų – jo įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartis ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumo

28. Sutarties specialiosiose sąlygose bei bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“, taip pat specialiojoje dalyje sutarties šalys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Tokiu būdu ieškovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 252,02 EUR delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad prašomos priteisti netesybos nepagrįstai didelės, atsižvelgdamas į prievolės dydį, į tai, kad ieškovė nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, vadovaudamasis netesybų mažinimo institutu jas sumažino. Kaip minėta nutarties 16 p. pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių ir neįvertino, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir neatliko šios sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolės pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 d.

29. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

30. Įvertinus sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).

31. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

32. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

33. Nutarties 27 p. konstatuota, kad šiuo atveju tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t.y. dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 str., bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 16 d. sutarties Nr. BK-023883 sąlyga, numatanti 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

35. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

36. Pažymėtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 procento). Europos sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Europos Sajųngos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieš JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas). Tai reiškia, kad pripažinus sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesąžininga atsakovės atžvilgiu, tokia sąlyga iš viso negali būti atsakovei taikoma ab initio (nuo sudarymo momento). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Taigi, pripažinus sutarties sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio (pagal pareigas) konstatavus sutarties sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo jo sudarymo momento), ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 252,02 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 280,03 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

39. Ieškovė pirmosios patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur advokato pagalbai). Apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovės priteistiną sumą iki 280,03 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 53 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 7,95 Eur žyminio mokesčio ir 72,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 80,03 Eur.

40. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Pripažinti 2020 m. kovo 18 d. sutarties Nr. BK-021479 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio ((nuo sudarymo momento)).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 280,03 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 3 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 280,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,08 Eur (septyniasdešimt du eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,20 Eur (šešių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.“