Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-38-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2A-38-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06652-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: J. J., V. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-38-650/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06652-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.6; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.19.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantę (atsakovę) Lietuvos Respubliką atstovaujamų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, galimai patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismų veiksmų baudžiamojoje byloje, atlyginimo.

2. Ieškovai J. J. ir V. J. patikslintu ieškiniu (datuotu 2024 m. gegužės 24 d.) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašė: 1) priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės ir 5 605,65 Eur turtinės žalos; 2) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės 7 000 Eur neturtinės ir 7 542,17 Eur turtinės žalos; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2014 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 55-1-00420-14 dėl 2014 m. lapkričio 1 d., 12.40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 1 km įvykusio eismo įvykio, kurio metu J. V., vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ieškovės J. J. vairuojamo ir į kairę sukusio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Ieškovai pažymi, kad eismo įvykio metu taip pat buvo nežymiai sužalotas ieškovas V. J.

4. Ieškinyje teigiama, kad 2016 m. sausio 13 d. ieškovei J. J. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. ieškovė buvo įtariama tuo, kad eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį – sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio AUDI Q7 ir sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančio automobilio judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ir vėliau mirė K. J., taip pat buvo nesunkiai sužalotas ieškovas V. J., kuriam buvo padarytas dešinio peties ir dešinio klubo sumušimas. 2017 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra surašė ieškovės J. J. atžvilgiu kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui. Tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020, ieškovė buvo išteisinta kaip nepadariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

5. Ieškovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo prašė nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti ieškovę J. J. kalta dėl jai inkriminuojamų veikų ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, tačiau (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-478/2021, atmetė prokuratūros skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat ieškovai akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-939/2022, J. V. buvo pripažintas kaltu dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio, o (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. jį sugriežtino.

6. Ieškovai vertina, kad nurodyto baudžiamojo proceso metu galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio senoji redakcija, pagal kurią išteisintas asmuo neturėjo teisės į gynimo išlaidų atlyginimą. Be to ieškovas V. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško ieškovės J. J. išteisinimo buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir BPK 106 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu nebuvo taikomos. Ieškovai pažymi, kad baudžiamojoje byloje jų patirtos išlaidos (tiek gynybai, tiek atstovavimui) buvo dengiamos iš jų bendrų lėšų.

7. Pažymi, kad atsakovės atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog baudžiamasis procesas trūko pernelyg ilgai, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių ieškovės kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, neįvertino, kad pirminė ekspertizė buvo atlikta nekompetentingai, ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė nenurodė AUDI centrui išgauti duomenis apie AUDI Q7 automobilio, kurį vairavo J. V., greitį saugos diržų suveikimo ir priekinių automobilio lempų dūžio metu, taip pat prokurorė atmetinėjo ieškovų ir jų atstovų/gynėjų skundus, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pagrįsti. Be to, ieškovų nuomone, prokurorė nepagrįstai teikė byloje apeliacinį skundą, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai netinkamai, neleistinai vykdė savo pareigas, dėl ko nustatyti tiesą byloje buvo ypatingai sunku, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti svarbiausi įrodymai, dėl ko buvo užvilkintas procesas, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjas leido J. V. parduoti pagrindinį nusikalstamos veikos įrankį – automobilį AUDI Q7, dėl ko buvo prarasta galimybė nustatyti realų automobilio greitį susidūrimo metu.

8. Ieškovai nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų jie patyrė išlaidų advokatų, advokato padėjėjų, nepriklausomų ekspertų paslaugoms, vertimo į užsienio kalbas išlaidoms apmokėti, taip pat patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, gyvenimo prasmės netekimu, jautiesi pažeminti, kai teismo salėje buvo filmuojami. Ieškinyje akcentuojama, kad baudžiamojo persekiojimo metu ieškovė laukėsi kūdikio, kas dar labiau padidino ieškovų išgyvenimus. Ieškovai aiškina nesiekiantys pasipelnyti iš valstybės, tačiau nori, kad jų išgyvenimai būtų atlyginti bent simboline išraiška – po 1 000 Eur už kiekvienus metus kiekvienam iš ieškovų ir papildomai 3 000 Eur ieškovei už patirtus išgyvenimus ir skausmą dėl to, kad ji buvo kaltinama dėl dukters žūties. Taip pat nurodo, kad ieškovė baudžiamojo proceso metu patyrė 5 605,65 Eur dydžio turtinę žalą, o ieškovas – 7 542,17 Eur turtinę žalą.

9. Ieškovai aiškino, kad jie ne kartą kreipėsi į nepriklausomą teismo ekspertą V. M., dėl ko ieškovė patyrė 1 642,05 Eur išlaidų, o ieškovas – 687,20 Eur išlaidų. Be to, pasak ieškovų, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas naudojosi advokato padėjėjo S. S. paslaugomis ir patyrė 4 800 Eur išlaidų, o ieškovė naudojosi advokatų L. P., G. M. paslaugomis ir patyrė 3 813,60 Eur išlaidų; šios ieškovų patirtos išlaidos laikytinos jų patirta turtine žala. Taip pat ieškovai nurodo, kad ieškovas patyrė 2 004,97 Eur turtinę žalą už dokumentų vertimą, 50 Eur už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas, o ieškovė – 150 Eur turtinę žalą už antstolio G. S. suteiktas paslaugas.

10. Ieškovas ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu atsisakė dalies reikalavimų – dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovui V. J. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartį advokatui J. G. (jos buvo patirtos kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje J. V. atžvilgiu, ir jau buvo priteistos); kitoje dalyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

Atsiliepimas

11. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai, kad asmuo yra išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Paaiškino, kad baudžiamasis procesas byloje užtrūko, nes ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyta ir apklausta daug liudytojų, atliktos ekspertizės, surinkta įvairių duomenų, o pati nagrinėta situacija buvo sudėtinga ir neeilinė. Pažymėjo, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti ne pradėjus ikiteisminį tyrimą (2014 m. lapkričio 1 d.), o 2016 m. sausio 13 d., ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu trūko nuo įtarimų pareiškimo iki kaltinamojo akto surašymo 2017 m. rugpjūčio 10 d., o ikiteisminio tyrimo pratęsimo negalima laikyti neteisėtu, terminai buvo pratęsiami teisėtai, esant poreikiui surinkti svarbius duomenis. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl kitos eismo įvykio schemos ir dėl filmavimo nepasitvirtino, nes informacijos tikslinimo metu nebuvo nustatyta, jog kuris nors įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas būtų braižęs kitą eismo įvykio schemą ar būtų filmavęs eismo įvykio vietą. Atsižvelgiant, į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje buvo pradėtas ir atliktas informacijos patikrinimas, kuris buvo baigtas Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ieškovų skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti tiek (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Atsakovės atstovo teigimu, patikrinimo metu buvo susipažinta su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauti papildomi duomenys, apklausti susiję asmenys ir paneigti atsiradę įtarimai. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų pareikšti įtarimai ieškovei (įtarimams pareikšti jų pakako) ir visa medžiaga perduota spręsti teismui. Ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, nes jis buvo sudėtingas, neeilinis, reikėjo specialių žinių (paskirtos ekspertizės, kuriomis ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir vadovavosi), ieškovai teikė daug prašymų, kurių nagrinėjimui taip pat reikėjo laiko. Pažymėjo, kad vėliau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog kitos eismo įvykio schemos nebuvo (iš pradžių buvo juodraštis), jokia medžiagos dalis nebuvo pradanginta.

12. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, reikalaudami atlyginti žalą dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nenurodė konkrečių delsimo laikotarpių, rėmėsi tik bendra proceso trukme. Aiškino, kad baudžiamoji byla perduota teismui 2017 m. rugpjūčio 14 d., tą pačią dieną buvo paskirtas teisėjas bylai nagrinėti, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išsiųsti šaukimai proceso dalyviams dalyvauti teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad byloje įvyko daugiau nei 20 teismo posėdžių, buvo atliktos 3 ekspertizės, o tai neabejotinai rodo, kad byla buvo sudėtinga ir nėra jokių konkrečių nepagrįstų delsimo laikotarpių, kurie leistų konstatuoti teismo neveikimą. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių teismo priimtų procesinių sprendimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tam tikru laikotarpiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba, kad tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Pabrėžė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau turėjo galimybę reikalauti priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau tokia galimybe laiku nepasinaudojo. Ieškovai neįrodė padarytos žalos fakto ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismo neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

13. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės išteisinimas savaime nepagrindžia prokuroro veiksmų neteisėtumo. Atsakovės atstovė laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju ieškovei pagrįstai buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, toks procesinis sprendimas buvo priimtas atlikus daug proceso veiksmų ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Akcentavo, kad surinktų įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl asmens kaltės taikant baudžiamąją atsakomybę nėra lygiaverčiai; pabrėžė, jog teismo procesiniuose sprendimuose šiuo atveju nėra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovės kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad prokuroras, perduodamas bylą teismui, prioritetą teikė tik J. V. ir I. V. parodymams; aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami eismo įvykio liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, ekspertizės išvados, ekspertų paaiškinimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleido atmesti ieškovės nusikalstamų veiksmų ir galimos kaltės padarant ginčui aktualią nusikalstamą veiką, todėl vienintelis galimas ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroro veiksmas galėjo būti kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas teismui įvertinti ieškovės veiksmų teisėtumą; priešingu atveju būtų pažeista ieškovės teisė, kad jos atžvilgiu pradėta byla būtų įvertinta nepriklausomo ir nešališko teismo. Pažymėjo, kad kaltinamajame akte negalėjo būti sprendžiami klausimai, kuriuos išspręsti galima tik teismo nuosprendžiu; teigia, jog pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir pakankamumo priima bylą nagrinėjantis teismas, kuris šiuo atveju surinktų įrodymų visetą vertino kitaip nei prokuroras. Ieškovų teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi jie skundė prokurorų sprendimus, tačiau skundus nagrinėję teismai jų netenkindavo, kas reiškia, kad prokurorų veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimų. Atsakovės atstovė laikėsi pozicijos, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, procedūras ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl jie negali būti pripažinti neteisėtais. Nurodė, kad ieškovas baudžiamojo proceso metu nesikreipė dėl jo patirtų išlaidų atlyginimo BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl šios išlaidos negali būti laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti valstybės institucijos. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovų atstovų teikiami prašymai ikiteisminio tyrimo procese dažnai būdavo tapatūs, pasikartojantys. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu trūko 1 metus ir 7 mėnesius, t. y. ilgiau nei nustatyta BPK 176 straipsnyje, tačiau savo trukme jis buvo optimalus ir iš esmės užsitęsė dėl paskirtų ekspertizių atlikimo; pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad prokuroras tendencingai vilkino ikiteisminio tyrimo atlikimą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje tokia proceso trukmė nėra pripažįstama per ilga. Ieškovai neįrodė, kad jų patirti neigiami išgyvenimai buvo tiesioginė prokuroro veiksmų pasekmė, taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai patyrė ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Paaiškino, kad bendros rūpestingumo pareigos pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei prokuroro padaryta veikos kvalifikavimo klaida būtų tiek akivaizdi, kad bet kuris asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas savo procesinių funkcijų vykdytojas, būtų ją pastebėjęs, o šiuo atveju prokuroras ikiteisminio tyrimo metu buvo įsitikinęs, kad ieškovė padarė jai inkriminuojamą veiką, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visetu. Baudžiamojo proceso metu buvo atliktos 5 ekspertizės, kuriose buvo nurodyta, jog pagrindine eismo įvykio priežastimi tapo ieškovės veiksmai, tačiau teismas vadovavosi privataus eksperto išvada, pateikta jau teisminio nagrinėjimo metu, kuri buvo priešinga Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau – LTEC) ekspertų išvadoms. Atsakovės atstovė nesutiko su ieškovų pozicija, kad prokurorai ignoravo liudytojų parodymus; nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kompleksiškai vertinti visi gauti įrodymai. Taip pat atsakovės atstovė nesutiko su ieškovų teiginiu esą prokuroras nepagrįstai teikė byloje apeliacinį skundą ir laikėsi pozicijos, jog teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka sudarė prielaidas pašalinti visas abejones ir nustatyti tiesą byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies; nutraukė civilinės bylos dalį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo V. J. naudai. Ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė ieškovei J. J. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 605,65 Eur išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui V. J. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 7 242,17 Eur išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

15. Teismas įvertinęs ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, nustatė, kad jis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priėmė ir civilinės bylos dalį dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės ieškovui V. J. nutraukė. Išaiškino, kad bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas konstatavo, kad įvertinęs tiek baudžiamosios bylos Nr. 1-1-922/2020 medžiagą, tiek šalių duotus paaiškinimus, nenustatė faktų, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu, ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Pažymėjo, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2014 m. lapkričio 1 d. kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J. (kuri dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje), taip pat patyrė sužalojimus ieškovas V. J. ir I. V. (ši informacija buvo nurodyta pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo). Be to teismas iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatė, kad LTEC eismo įvykio ekspertizės 2015 m. rugpjūčio 31 d. akte Nr. 11-950, be kita ko, nurodyta, jog būtent ieškovės J. J. veiksmai –prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę ji neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neišvengiamą kliūtį ją lenkiančio automobilio AUDI Q7 judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Pažymėjo, kad tik po šio ekspertizės akto gavimo ieškovei buvo pareikšti įtarimai. Vėliau buvo atlikta kompleksinė eismo įvykio-transporto trasologinė ekspertizė, kurios 2017 m. sausio 25 d. akte Nr. 11-1815 iš esmės buvo nustatytos tos pačios aplinkybės kaip ir pirminiame 2015 m. rugpjūčio 31 d. akte, t. y. kad ieškovės veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė ginčo eismo įvykio kilimo priežastis. Inkriminuodami ieškovei šią veiką ikiteisminio tyrimo pareigūnai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiojo V. J., liudytojų apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, ekspertizės aktuose, eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemose.

17. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė J. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo visiškai išteisinta. Teismai, be kita ko, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės veiksmuose yra jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismai, įvertinę visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, įvertinę visumą ištirtų įrodymų, pagal savo vidinį įsitikinimą, nustatė, jog J. J. ginčo eismo įvykio metu nepažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimų, t. y. ji laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdama važiavimo kryptį, įsitikino, kad tai daryti saugu, kai suko į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, todėl eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota K. J., kuri vėliau dėl sužalojimų ligoninėje mirė, o V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko ne dėl ieškovės kaltės.

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nurodytas teismų išvadas, bylos šalių paaiškinimus, sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog teismai kritiškai vertino net 5 LTEC atliktų ekspertizių išvadas, o iš esmės rėmėsi privataus, ieškovų pasitelkto, eksperto išvadomis, jas gretino prie šalių ir liudytojų parodymų, savaime nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokurorai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (tuo labiau, jog tik teismai kvalifikuoja ir įvertina asmeniui inkriminuojamas veikas), dėl ko netinkamai vertino, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nors tokių, teismų vertinimu, nebuvo), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

19. Remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje (iš pradžių veika buvo kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bet ji buvo perkvalifikuota mirus vienam iš nukentėjusiųjų asmenų ginčo eismo įvykio metu), buvo pradėtas pagrįstai, siekiant išsiaiškinti ginčo eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenį, atsakingą už jo sukėlimą. Prokuroro vertinimu, organizavusio minėtą ikiteisminį tyrimą, surinkus pakankamai duomenų – apklausus liudytojus, gavus kitus būtinus dokumentus (be kita ko, atlikus ekspertizę), leidžiančių ieškovę J. J. įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 13 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovės baudžiamasis persekiojimas (priešingai nei aiškino ieškovai, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu prasidėjo nuo pat ginčo eismo įvykio dienos ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2014 m. lapkričio 1 d.). Pareiškus ieškovei įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – įtariamosios (ieškovės), liudytojų apklausos, kitos informacijos rinkimas (papildomos ekspertizės skyrimas), ikiteisminį tyrimą baigus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.

20. Teismas, atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei atsižvelgdamas į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, teismas sprendė, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovės veiksmai turi jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, todėl, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai, o vėliau visa medžiaga su kaltinamuoju aktu perduota į teismą.

21. Konstatavo, kad ieškovė iš esmės nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl sutiktina su atsakovės atstovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas. Pažymėjo, kad vien tai, jog teismai priėjo priešingos išvados nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra, savaime nereiškia, jog nurodyti valstybės pareigūnai/institucijos padarė neteisėtus veiksmus. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovė buvo išteisinta, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, visų pirma, reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks teismo procesinis dokumentas, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

22. Pažymėjo, kad remiantis BPK 170 straipsnio nuostatomis, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą, t. y. būtent jis pasirenka kokius veiksmus atlikti, kokius duomenis surinkti ir pan., todėl retrospektyvus vertinimas kokių veiksmų galimai prokuroras nepadarė ar padarė netinkamai būtų/yra ydingas, kadangi, kaip minėta, būtent teismas įvertina visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktą medžiagą bei pagal ją sprendžia ar užtenka duomenų apie asmens padarytą nusikalstamą veiką. Vertino, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog ikiteisminis tyrimas vykdytas netinkamai/tendencingai, t. y. kad nuotraukos eismo įvykio vietos darytos tendencingai, tam tikra medžiaga dingo – nuotraukos, vaizdo įrašas, eismo įvykio schema, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais, kurie iš esmės buvo paneigti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikus tyrimą ir nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių ieškovų nurodytų duomenų, kuris paliktas nepakeistas jį peržiūrėjus tiek (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai, tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui. Papildomai nurodė, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iki automobilio AUDI Q7 pardavimo jo apžiūra buvo atlikta autorizuotame servise ir iš automobilio kompiuterio gauti duomenys (kurie pateikti į baudžiamąją bylą); vien ta aplinkybė, jog, ieškovų manymu, ne visi duomenys buvo gauti ar juos netenkino gauti duomenys, savaime nereiškia, jog tyrimas buvo organizuotas netinkamai (galimai ieškovų norimi gauti duomenys techniškai negalėjo būti gauti ir pan.).

23. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1-922/2020 medžiaga, kuri susideda ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, sprendė, kad bylos ir tyrimo duomenys nekelia abejonių dėl to, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieškovės atžvilgiu (kuris truko apie vienerius metus ir 7 mėnesius) nebuvo vilkinamas; nors ikiteisminio tyrimo eiga buvo ne vieną kartą pratęsinėjama ir iš esmės viršijo BPK 176 straipsnyje nustatytą trukmę, tačiau, teismas vertino, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pakankamai operatyviai, įvertinus tyrimo ir situacijos sudėtingumą, pastoviai buvo atliekami įvairūs veiksmai – apklausiami asmenys (kurių kiekis buvo pakankamai didelis; atliekamos ekspertizės (bendrai 2), renkami kiti būtini duomenys ir kt.

24. Tuo pačiu teismas pasisakė ir apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) apylinkės ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismuose, kuris užtruko šiek tiek ilgiau nei 3,5 metų ir galutinai baigėsi 2021 m. balandžio 23 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimu. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir Liteko sistemos duomenis, teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme byloje buvo skiriami teismo posėdžiai pakankamai intensyviu grafiku, vyko virš 25 teisiamųjų posėdžių, paskirtos 3 teismo ekspertizės, apklaustas pakankamai didelis skaičius liudytojų, ekspertų, specialistų, nepagrįstai ilgų pertraukų neužfiksuota. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat pakankamai operatyviai išnagrinėjo prokuratūros skundą (per mažiau nei pusę metų). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas nustatė, kad baudžiamasis persekiojimas, įvertinus jo sudėtingumą, atliktų veiksmų pobūdį ir apimtį, ieškovės atžvilgiu nebuvo vykdomas nepagrįstai ilgai. Teismas iš esmės sutiko su atsakovės atstovų pozicija ginče, kad ieškovai net nenurodė, jog tam tikru laikotarpiu baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba kad tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga.

25. Be to ieškovų atžvilgiu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.) buvo priimti iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų (ir kitų patirtų išlaidų) atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės yra pagrindas nagrinėti ieškovų reikalavimą priteisti patirtas išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jų patirtas išlaidas.

26. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovę išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovę atstovaujančių institucijų veiksmų teisėtumo vertinimo.

27. Pažymėjo, kad ieškovų nurodytos išlaidos yra pakankamai detalizuotos, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, be to, nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų kiekį, bylos sudėtingumą, nevertintinos kaip neadekvačios ir/ar per didelės, ar kad jas reikėtų mažinti; nurodė ir tai, kad atsakovės atstovai nurodytų išlaidų (jų dydžio) bylos nagrinėjimo metu visiškai neginčijo/nekvestionavo, todėl teismas atskirai kiekvienos pozicijos iš nurodytų išlaidų neanalizavo. Akcentavo, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovų paaiškinimais, kad nors dalis išlaidų faktiškai buvo patirta/apmokėta po minėtos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, tačiau šios išlaidos susijusios būtent su ieškovės atžvilgiu nagrinėta baudžiamąja byla, kadangi tuo metu su ieškovų atstovais buvo sutarta, jog dėl ieškovų sunkios turtinės padėties patirtas išlaidas jie atlygins vėliau (atstovai tam tikras išlaidas iš pradžių apmokėdavo patys ar nereikalavo apmokėjimo už jų paslaugas iš karto).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir apeliantė1) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje dėl turtinės žalos ieškovui V. J. ir turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų, nesusijusių su advokatų teisine pagalba baudžiamajame procese) ieškovei J. J. priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

28.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovui V. J. priteista 7 242,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą (687,20 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas; 4 500 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą; 2 004,97 Eur išlaidų už dokumentų vertimus ir 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. suteiktas paslaugas), o ieškovui V. J. priteista 1 792,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 642,05 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas ir 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas), patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą;

28.2. Apeliantės1 vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas - CK 6. 272 CK 6.246, CK 6.247, CK 6.249 straipsnių, BPK 106 straipsnio 3 dalies, BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat nukrypo nuo nagrinėjamais klausimais aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinos sąlygos CK 6.272 straipsnio taikymui, t. y. nesprendęs dėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovų (ne)teisėtų veiksmų, tačiau, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui bei vadovaudamasis šiuo metu galiojančiu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nepagrįstai ieškovui V. J. priteisė 4500 Eur jo patirtų išlaidų už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje;

28.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo V. J. reikalavimo atlyginti turtinę žalą (išlaidas už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje), neturėjo pagrindo taikyti šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 3 dalį, ir šios normos pagrindu iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti ieškovui (baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju) baudžiamajame procese jo patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti, kadangi BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, kuris baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, o ne nukentėjusiajam, kaip nagrinėjamu atveju buvo ieškovas V. J.. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (sutartis, sudarytas tarp advokato padėjėjo S. S. ir V. J., taip pat tarp advokato J. G. ir V. J. dėl jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat advokatų išrašytas sąskaitas bei mokėjimo nurodymus pagal kuriuos V. J. atsiskaitė būtent už jam advokatų suteiktas paslaugas) ir nepagrįstai V. J. patirtas išlaidas advokatų paslaugoms laikė išlaidomis, patirtomis bendrai su J. J.;

28.4. Apeliantė1 pažymi, kad BPK 106 straipsnyje numatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka yra taikoma sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo tame pačiame procese, kuriame jos ir buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų;

28.5. Apeliantės1 vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šioje byloje, nesant valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, yra pagrindas priteisti ieškovams J. J. ir V. J. jų baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas specialisto išvadoms/konsultacijoms ir paslaugoms gauti, dokumentų vertimams atlikti, antstolio paslaugoms gauti, netinkamai aiškino ir taikė BPK 105 straipsnio 5 dalies, 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas žalai atsirasti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 6.272 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose dėl turtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, atlyginimo išteisintam asmeniui, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų už specialistų išvadas atlyginimo civiline tvarka, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui ir neteisėto sprendimo priėmimui;

28.6. Apeliantė1 nurodo, kad BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos numato tik išlaidų advokatui atlyginimą išteisintam asmeniui, tačiau nenumato, galimybės iš valstybės priteisti kitas išteisinto asmens ar kito asmens (šiuo atveju asmens pripažinto nukentėjusiuoju) patirtas išlaidas (pvz. kaip šioje byloje išteisintojo ir nukentėjusiojo iniciatyva pakviesto specialisto konsultacijų/išvadų apmokėjimas, dokumentų vertimų, antstolio paslaugų apmokėjimas ir kt);

28.7. Pažymėjo, kad BPK nuostatos, reglamentuojančios proceso dalyvių patirtų kitų išlaidų (nesusijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu) atlyginimą, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo keičiamos. Ieškovai, baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis ieškovės J. J. nuosprendis neteikė prašymo dėl aukščiau minėtų išlaidų, pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo. Iš minėtoje baudžiamojoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad toks klausimas nebuvo keliamas, todėl teismai baudžiamajame procese kaltinamosios (J. J.) ir nukentėjusiojo (V. J.) išlaidų patirtų specialistų išvadoms/konsultacijoms ir paslaugoms gauti, dokumentų vertimams atlikti, antstolio paslaugoms atlyginimo klausimo nesprendė;

28.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo paminėtos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovams J. J. ir V. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės jų baudžiamajame procese patirtas išlaidas, nesusijusias su advokato darbo apmokėjimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmens išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, ne advokato pagalbai apmokėti, o kitokio pobūdžio, CK 6.249 straipsnio prasme yra laikytinos asmens nuostoliais ir gali būti atlyginamos tik taikant valstybės deliktinę atsakomybę (CK 6.272 straipsnis), t. y. gali būti priteistos tik nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovų J. J. ir V. J. patirtas išlaidas specialistų išvadoms/konsultacijoms ir paslaugoms gauti, dokumentų vertimams atlikti, išlaidas už antstolio paslaugas, tokio sprendimo nemotyvavo, nurodydamas, kad šios išlaidos būtinos ir pagrįstos. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų.

29. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, 2024 m. lapkričio 8 d. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo sutinka su apeliantės1 apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Atsiliepimas

30. Atsakovę, Lietuvos Respublika, atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliantės1 apeliacinį skundą, sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti apeliantės1, atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą.

30.1. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje atsakovę atstovaujanti Teisingumo ministerija taip pat pateikė apeliacinį skundą, kurio argumentai iš esmės analogiški Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, todėl pakartotinai jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

30.2. Pažymi, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

31. Ieškovai J. J. ir V. J. (toliau – ir ieškovai) atsiliepimu į apeliantės1 apeliacinį skundą prašo atmesti visoje apimtyje apeliacinį skundą, ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

31.1. Ieškovai nurodo, kad baudžiamoji byla ieškovės J. J. atžvilgiu buvo pradėta ir išnagrinėta dar galiojant BPK 106 straipsnio redakcijai, kuri nenumatė išteisinto asmens teisės į patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti ir tokių atstovavimo išlaidų atlyginimą;

31.2. Pažymi, kad 2020 m. birželio 18 d. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (Peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18) nustatė, kad Lietuvos teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos administracinių teisės pažeidimų procese, kai asmeniui nėra skiriama bauda, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 6 straipsnio nuostatas. Šiuo EŽTT sprendimu, be kita ko, rėmėsi ir Konstitucinis Teismas, kuris 2021 m. kovo 19 d. byloje Nr. 10-A/2020 nustatė, kad BPK reguliavimas, nesuteikiantis teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atvejais, kai asmuo išteisinamas, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, bei konstituciniam teisinės valstybės principui;

31.3. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo priimtas nuosprendis, galiojo BPK 106 straipsnio redakcija, prieštaraujanti Konstitucijai ir nesuteikianti teisės išteisintajai J. J. prašyti atlyginti jos baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ieškovai baudžiamajame procese patyrė išlaidas, kurios nebuvo atlygintos;

31.4. Paaiškina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020 buvo susidariusi situacija, kai žuvusios K. J. tėvai prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimais įgijo priešingus procesinius statusus, t. y. J. J. tapo kaltinamąja, o V. J. - nukentėjusiuoju. Tokiu atveju V. J. galėjo teismo prašyti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš kaltinamosios sutuoktinės J. J., t. y. iš esmės iš savęs, kadangi ieškovų lėšos ir kitas turtas buvo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šių priežasčių V. J. byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta J. J., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nereiškė civilinio ieškinio, neprašė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

31.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas V. J., kuris šiuo atveju nors ir buvo nukentėjęs asmuo baudžiamojoje byloje, tačiau faktiškai veikė ir visus veiksmus atlikinėjo siekdamas ieškovės J. J. išteisinimo, todėl išlaidos vertinamos kaip patirtos bendrai, siekiant to paties tikslo - ieškovės J. J. išteisinimo. Todėl ieškovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese, turi būti vertinamos kaip kaltinamojo asmens patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti BPK 106 straipsnio prasme.

31.6. Ieškovai nesutinka su apeliantės1 apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmens išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, ne advokato pagalbai apmokėti, o kitokio pobūdžio, CK 6.249 straipsnio prasme yra laikytinos asmens nuostoliais ir gali būti atlyginamos tik taikant valstybės deliktinę atsakomybę (CK 6.272 straipsnis), t. y. neva gali būti priteistos tik nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje išteisintiems baudžiamojoje byloje asmenims iki BPK 106 straipsnio 3 dalies pakeitimo priteisiamos ir kitos išlaidos, o ne vien tik išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pvz.: civilinėje byloje Nr. e2A-244-1097/2024 ieškovui be išlaidų advokato pagalbai apmokėti buvo priteista 28,77 Eur išlaidų už kopijų darymą;

31.7. Vadovaudamiesi BPK 105 straipsnio 5 dalimi ieškovai nurodo, kad minėta įstatymo nuostata nereguliuoja išteisinto asmens ir kitų proceso dalyvių teisės prašyti valstybės atlyginti jų patirtas su procesu susijusias išlaidas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, neva ieškovai turėjo kreiptis dėl tokių išlaidų atlyginimo procese, kuriame J. J. buvo išteisinta, BPK 105 straipsnio 5 dalies pagrindu;

31.8. Pažymi, kad apeliantės1 apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrįstai diversifikuoja išlaidas, kurios buvo būtinos asmeniui įgyvendinti savo teisę į gynybą, nustatant skirtingus reikalavimus dėl įrodinėjimo naštos išpildymo. Tokia situacija iškreiptų Konstitucinio Teismo ir įstatymų leidėjo tikslą, kurio buvo siekiama BPK 106 straipsnio pakeitimais.

32. Apeliaciniu skundu atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (toliau – ir apeliantė2) prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

32.1. dėl ieškovės patirtų gynėjo išlaidų baudžiamojoje byloje - 3813,60 Eur pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje, nepagrįstai nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai, kuriais ieškovė buvo išteisinta (atitinkamai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.) priimti iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų (ir kitų patirtų išlaidų) atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas nagrinėti ieškovų reikalavimą priteisti patirtas išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jų patirtas išlaidas;

32.2. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra procesinio teisinio pobūdžio klausimas, kuris teismo yra išsprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau turėjo procesines galimybes reikalauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Minėtą bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo advokato prašymo priteisti turėtų atstovavimo ir kitų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nes toks prašymas pateiktas pavėluotai. Kolegija pažymėjo, kad nuteistojo gynėjas advokatas tokių išlaidų atlyginimo paprašė tik kasaciniame teisme, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau;

32.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei J. J. 1792,05 Eur (1 642,05 Eur išlaidų už UAB „I.” konsultacijas/išvadas ir 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje), nesiejant šių išlaidų priteisimo su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;

Šalies argumentai

32.4. Apeliantė2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui V. J. 7242,17 Eur (687,20 Eur išlaidų už UAB „I.” konsultacijas/išvadas, 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 2 004,97 Eur išlaidų už vertimus, 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. suteiktas paslaugas) dydžio išlaidas, nesiejant šių išlaidų priteisimo su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu. Nesutinka su teismo nuomone, kad atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, ieškovams priteistinos jų turėtos realios bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike;

32.5. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. baudžiamojoje byloje buvo nukentėjusysis, todėl BPK 106 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma ieškovui priteisiant bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nes BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytas konkretus subjektas, kuriam atlyginamos gynėjo išlaidos, t. y. kaltinamasis. Atitinkamai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje, turi būti priteisiamos, nesiejant jų su valstybės neteisėtų veiksmų nustatymu ir jos laikytinos ieškovo patirta žala (nuostoliais) pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas (6.249 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 dalis) ir padarė nepagrįstas išvadas priteisiant ieškovams turtinę žalą.

Atsiliepimas

33. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsiliepimu sutinka su apeliantės2 apeliacinio skundo argumentais ir motyvais. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Apeliantė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniame skunde su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11389-1099/2024 nesutinka ir remdamasi šiame apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei motyvais, teismų praktikos išaiškinimais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams turtinę žalą – baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byloje priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas visiškai;

33.2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, susipažinęs su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, su jais iš esmės sutinka ir pagrįstai mano, kad Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinis skundas turėtų būti tenkintas;

34. Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (apeliantė1) atsiliepimu iš dalies palaiko apeliantės2 apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje dėl turtinės žalos ieškovui V. J. ir turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų, nesusijusių su advokatų teisine pagalba baudžiamajame procese) ieškovei J. J. priteisimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Apeliantės1 manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimas toje dalyje, kuria ieškovui V. J. priteista 7 242,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą (687,20 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas; 4 500 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą; 2 004,97 Eur išlaidų už dokumentų vertimus ir 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. suteiktas paslaugas), o ieškovei J. J. priteista 1 792,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 642,05 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas ir 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas), patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas - CK 6. 272, CK 6.246, CK 6.247, CK 6.249 straipsnių, BPK 106 straipsnio 3 dalies, BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat nukrypo nuo nagrinėjamais klausimais aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Minėti pažeidimai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui ir neteisėtos sprendimo dalies priėmimui.

35. Ieškovai J. J. ir V. J. atsiliepimu į apeliantės2 apeliacinį skundą prašo atmesti visoje apimtyje apeliantės2 apeliacinį skundą, ir palikti galioti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Ieškovai nurodo, kad išsamūs ir detalūs argumentai bei teisiniai motyvai buvo išdėstyti ieškovų atsiliepime į apeliantės1 apeliacinį skundą. Todėl ieškovai, laikydamiesi proceso ekonomikos principo, tų pačių argumentų šiame atsiliepime nekartoja ir pasisako tik dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, kuri nebuvo ginčijama apeliantės1 apeliaciniame skunde, o būtent dėl ieškovei J. J. priteistų 3 813,60 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą;

Šalies argumentai

35.2. Ieškovai nesutinka su apeliantės2 pozicija, kad ieškovė dėl patirtų išlaidų advokatų paslaugoms baudžiamojoje byloje prašymą turėjo teikti toje pačioje baudžiamojoje byloje, kad tai yra procesinio teisinio pobūdžio klausimas, kuris turi būti išspendžiamas toje pačioje byloje, tuo labiau kad tuo metu jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, tačiau ieškovė tokio prašymo baudžiamojoje byloje neteikė. Paaiškina, kad nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje ieškovės atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. balandžio 23 d., t.y. jau po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, tačiau pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje buvo baigtas 2021 m. kovo 10 d. Pagal BPK nuostatas bet kokie prašymai, tame tarpe ir prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, gali būti reiškiami, kol vyksta bylos nagrinėjimas. Baigus baudžiamąją bylą nagrinėti ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo, jokie prašymai nebegali būti teikiami. Todėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2021 m. kovo 10 d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu, kai dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo toje pačioje baudžiamojoje byloje prašyti išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo;

35.3. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui 2021 m. balandžio 23 d. paskelbus nutartį baudžiamojoje byloje, kuria buvo atmestas prokuratūros apeliacinis skundas ir paliktas galioti pirmos instancijos išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu, šis procesinis sprendimas kasacine tvarka nebuvo skundžiamas. Tai reškia, kad procesas baudžiamojoje byloje ieškovės atžvilgiu baigėsi apeliacine instancija, kurioje bylos nagrinėjimas vyko dar iki Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, todėl ieškovė baudžiamojoje byloje neturėjo galimybės prašyti priteisti jos patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti;

35.4. Nurodo, kad teismų praktikoje yra pasakyta, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris šiuo metu jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Taigi CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė jo turėtas realias išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

37. Apeliaciniuose skunduose iš esmės keliamas žalos kaip patirtų išlaidų tiek gynėjo paslaugoms tiek kitoms (ne gynėjo) išlaidoms apmokėti atlyginimo iš valstybės klausimas, baudžiamajame procese išteisinus asmenį, kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 55-1-00420-14 dėl 2014 m. lapkričio 1 d., 12.40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 1 km kilusio eismo įvykio (toliau – ginčo eismo įvykis), susidūrus J. V. vairuojamam automobiliui AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės J. J. vairuojamu ir į kairę sukusiu automobiliu TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J. (kuri dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje), taip pat sužaloti ieškovas V. J. ir I. V..

39. 2016 m. sausio 13 d. ieškovei J. J. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. ieškovė buvo įtariama tuo, jog eismo įvykio metu ji pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį – sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio/nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio AUDI Q7 ir sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančio automobilio judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ir vėliau mirė K. J., taip pat buvo nesunkiai sužalotas ieškovas.

40. Ikiteisminį tyrimą baigus, prokuroras nustatyta tvarka surašė kaltinamąjį aktą ieškovės atžvilgiu 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir perdavė su ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020, nusprendė išteisinti J. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

41. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorei apskundus minėtą 2020 m. gruodžio 1 d. teismo nuosprendį, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-478/2021, prokurorės apeliacinį skundą atmetė.

42. Be to (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-939/2022, dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo pripažino kaltu J. V. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubaudė laisvės atėmimu trims metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat skyrė J. V. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą vieneriems metams; J. J. ir V. J. civilinius ieškinius tenkino iš dalies – iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, priteisė J. J. 2 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. J. – 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš J. V. ieškovams priteisė po 25 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovui 956,36 Eur proceso išlaidų.

43. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-813/2023, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeitė – nuteistajam J. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą pailgino iki 2 metų; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui V. J. iš J. V. 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl apeliacinių skundų motyvų

44. Civilinėje byloje pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės ir 5 605,65 Eur turtinės žalos, o ieškovui V. J. iš atsakovės 7 000 Eur neturtinės ir 7 542,17 Eur turtinės žalos, bei priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, minėtas išlaidas prašė priteisti kaip žalą, kuri, anot jų, nuo įtarimų pateikimo iki visiško išteisinimo ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, pasireiškęs ikiteisminio tyrimo atlikimu ir bylų nagrinėjimu dviejų instancijų teismuose.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisdami ieškovų naudai tik turtinę žalą bei nutraukdamas civilinę bylą dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovui V. J., ieškovams atsisakius toje dalyje ieškinio. Pažymėjo, kad vien tai, jog teismai priėjo priešingos išvados nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra baudžiamojoje byloje, savaime nereiškia, jog nurodyti valstybės pareigūnai/institucijos padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų atžvilgiu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.) priimti iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų (ir kitų patirtų išlaidų) atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Konstatavo, kad šios aplinkybės yra pagrindas nagrinėti ieškovų reikalavimą priteisti patirtas išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jų patirtas išlaidas.

46. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliantė1, su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pritarimu, apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies išvadomis dėl ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, ir ieškovės naudai priteistų kitų bylinėjimosi išlaidų (nesusijusių su advokato teisinės pagalbos išlaidomis) atlyginimo išteisinimo atveju nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo, prašo skundžiamą sprendimą šiose dalyse panaikinti.

47. Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliantė2, apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškovų reikalavimus atmesti.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei atstovaujančios institucijos, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, prašydamos iš esmės pakeisti/panaikinti skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovų naudai priteistų kitų bylinėjimosi išlaidų (nesusijusiu su advokato teisinės pagalbos išlaidomis) atlyginimo, ir ieškovo, kaip nukentėjusiojo, naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, apeliaciniuose skunduose teikia panašius argumentus. Todėl, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose suformuluotus panašius reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl bendrų apeliacinių skundų išdėstytų argumentų, neišskiriant į atskiras dalis.

49. Tuo pačiu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei baudžiamajame procese patirtų išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas atlyginimą, apeliacine tvarka skundžia tik apeliantė2 (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija), apeliaciniame skunde prašydama atmesti ieškovų reikalavimus. Todėl dėl šio apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinius skundus ir atsiliepimus į apeliacinius skundus, nustatė, kad nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, todėl skundžiamo sprendimo šiose dalyse apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atstovai apeliaciniuose skunduose kelia esminį klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei baudžiamajame procese patirtų išlaidų už specialisto išvadoms/konsultacijoms ir paslaugoms gauti, dokumentų vertimams atlikti, antstolio paslaugoms gauti, kuriomis ieškovė gynėsi nuo jai pareikštų įtarimų (kaltinimų), atlyginimą, bei ieškovui, kaip nukentėjusiajam, minėtas išlaidas, kai civilinėje byloje nenustatyti valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai.

52. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).

54. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 56 punktą).

Dėl ieškovės, buvus pripažinta kaltinamąja, bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas išteisinimo atveju nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo

55. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

57. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 23 d. (apeliacinės instancijos teismui atmetus prokurorės apeliacinį skundą), t. y. dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas.

59. Nagrinėjamu atveju apeliantė2 apeliaciniame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra procesinio teisinio pobūdžio klausimas, kuris teismo yra išsprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau turėjo procesines galimybes reikalauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. Su šiais apeliantės1 argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų atžvilgiu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.) priimti iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų (ir kitų patirtų išlaidų) atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas.

60. Šiuo atveju sutiktina su ieškovų atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentu, kad nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje ieškovės atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. balandžio 23 d., t. y. jau po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, tačiau pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje buvo baigtas 2021 m. kovo 10 d. Pagal BPK nuostatas bet kokie prašymai, tame tarpe ir prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, gali būti reiškiami, kol vyksta bylos nagrinėjimas. Baigus baudžiamąją bylą nagrinėti ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo byloje, jokie prašymai nebegali būti teikiami. Todėl šiuo atveju apeliantų nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų procesinių sprendimų įsiteisėjimo metu, nebuvo numatyta įstatymu kreiptis nagrinėjamoje baudžiamoje byloje dėl išlaidų atlyginimo, todėl ieškovai, neturėdami tokios procesinės galimybės, ir neteikė tokio pobūdžio reikalavimo baudžiamoje byloje.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023 išaiškino, kad prieš tai minėta aplinkybė, nėra pagrindas nenagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Pažymėjo, kad, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmų teisėtumo vertinimo.

62. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

63. Be to, EŽTT dar 2020 m. vasario 18 d. sprendime, priimtame byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), konstatavo, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės išlaidos už advokato teisines paslaugas būtent susidarė dėl ieškovės atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo, t. y. ieškovės laikytina žala, nebūtų susidariusi, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Todėl, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovę išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jos patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurias ji patyrė baudžiamajame procese, realizuodama teisę ginant savo teises, nepriklausomai nuo atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmų teisėtumo vertinimo.

65. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, kad esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo metu teismų praktika formuojama ta linkme, kad asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės atžvilgiu jos patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, neprieštarauja teismų formuojamai praktikai, ir yra pagrįsta.

Dėl ieškovo, buvus pripažinto nukentėjusiuoju, bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas išteisinimo atveju nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo.

66. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškovo V. J. reikalavimo atlyginti išlaidas už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 3 dalį, ir šios normos pagrindu iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti ieškovui (baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju) baudžiamajame procese jo patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti, kadangi BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, kuris baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, o ne nukentėjusiajam, kaip nagrinėjamu atveju buvo ieškovas V. J..

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nei BPK 106 straipsnio 3 dalyje, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime, kurį įgyvendinus buvo priimta minėta BPK 106 straipsnio 3 dalis, nei kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje nėra įtvirtinto reikalavimo, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos ne tik asmeniui, kuris baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, bet ir nukentėjusiajam, kaip nagrinėjamu atveju buvo ieškovas V. J.. Tačiau, teisėjų kolegija, šiuo atveju, spręsdama tokį klausimą, vertina tai, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, laikantis teisės aktų nustatytos atlyginimo iš valstybės lėšų tvarkos.

68. Pabrėžtina, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra galiojantis principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes, pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Svarbus baudžiamojo proceso išlaidų skirstymo ypatumas yra tas, kad valstybė, nors ir formaliai nelaikoma proceso šalimi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisiima pareigą atlyginti kitų proceso dalyvių dėl dalyvavimo procese patirtas išlaidas, o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį šios, BPK 103 straipsnyje nurodytos, proceso išlaidos valstybei gali būti priteisiamos iš nuteistojo. Kadangi šiuo atveju papildoma šalimi laikomas ir nukentėjusysis, jam taip pat gali būti iš nuteistojo priteisiamos patirtos išlaidos. Proceso išlaidų skirstymas asmens išteisinimo atveju yra nevisiškai sureguliuotas: proceso šalimi plačiąja prasme laikoma valstybė, kuri apmoka proceso išlaidas, patirtas proceso dalyvių, o nukentėjusysis paprastai nelaikomas pralaimėjusia šalimi, kuri turi padengti proceso išlaidas.

69. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad baudžiamasis procesas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nukentėjusio asmens mirtį, t. y. dėl nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, buvo pradėtas ne privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020, baudžiamasis procesas buvo vykdomas valstybinio kaltinimo tvarka, t. y. valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas, o prokuroras šiuo atveju atstovauja valstybės interesus. Taigi, tiek ieškovas, tiek ieškovė dėl įvykusio kelių eismo įvykio negalėjo įtakoti jų atžvilgiu susiklosčiusios teisinės situacijos (šeimai patekus į autoįvykį, kuriame dėl patirtų sužalojimų mirė jų duktė), prokuroras ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu vykdė baudžiamąjį persekiojimą ieškovės (vairuotojos) atžvilgiu), todėl, nesutikdami su prokuroro inicijuotu valstybiniu kaltinimu, ieškovai ginė savo pažeistas teises. Šioje stadijoje ieškovė, tame tarpe ir ieškovas, jokiais savo veiksmais negalėjo įtakoti prokuroro sprendimų, nes paprastai kaltinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis – valstybės pareiga, kurią pavesta vykdyti prokurorui. Todėl vertinant baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovę išteisinus), ir atsižvelgus į aplinkybių specifiškumą (ieškovai yra sutuoktiniai), todėl esant šeimos ryšiams, ieškovės, kaip sutuoktinės, atžvilgiu pareiškus įtarimą bei vėliau surašius kaltinamąjį aktą bei perdavus bylą teismui, toks baudžiamasis procesas paveikė ir šeimos bendrus turtinius interesus todėl ieškovui, pripažintam nukentėjusiam asmeniui turėtų būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis kartu su sutuoktine (ieškove) patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas savo procesinę teisę turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės (valstybės) veiksmų teisėtumo vertinimo. Tuo pačiu, papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese.

70. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020 išteisinus J. J. (ieškovę) pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir sprendžiant dėl ieškovo V. J., kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, bylinėjimosi išlaidų advokatui atlyginimo, neturėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad ieškovas (nukentėjusysis), kuris sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, neturi teisinės galimybės prašyti šias išlaidas atlyginti, nenustačius valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Tokiais atvejais minėtų išlaidų atlyginimas turėtų būti priteistinas iš valstybės. Priešingu atveju asmenys būtų atgrasomi ginti viešąjį interesą (kartu ir savo interesą) naudodamiesi BPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.

71. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (sutartis, sudarytas tarp advokato padėjėjo S. S. ir V. J., taip pat tarp advokato J. G. ir V. J. dėl jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat advokatų išrašytas sąskaitas bei mokėjimo nurodymus pagal kuriuos V. J. atsiskaitė būtent už jam advokatų suteiktas paslaugas) ir nepagrįstai V. J. patirtas išlaidas advokatų paslaugoms laikė išlaidomis, patirtomis bendrai su J. J..

72. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos yra pakankamai detalizuotos, pagrįstos ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, be to, nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų kiekį, bylos sudėtingumą, nevertintinos kaip neadekvačios ir/ar per didelės, ar kad jas reikėtų mažinti. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės atstovai nurodytų išlaidų (jų dydžio) bylos nagrinėjimo metu visiškai neginčijo/nekvestionavo, todėl teismas atskirai kiekvienos pozicijos iš nurodytų išlaidų neanalizavo.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ieškovės naudai priteisė 3 813,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovo naudai priteisė 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nors apeliantų apeliaciniuose skunduose pateikiami teiginiai dėl, jų nuomone, neteisingo pirmosios instancijos teismo įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisines paslaugas vertinimo yra abstraktūs. Apeliaciniuose skunduose konkrečiai nenurodoma, kokios sąskaitos, ir kokios sutartys dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas neįrodo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų prie ieškinio pridėtus rašytinius įrodymus, nustatė, kad J. J. advokato teisinės paslaugos buvo suteiktos pagal 2015 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. 007/2015 – 500 Eur; 2016 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 4-2016 – 600 Eur; pagal 2016 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 809335 – 400 Eur; 2017 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. 8-2017 – 420 Eur; 2017 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 009/2017 – 400 Eur; 2017 m. spalio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. AN.076/2017 – 400 Eur; 2019 m. spalio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 006/2019 – 1 000 Eur; (ieškinio priedai Nr. 12 ir 13) iš viso 3 720 Eur. Atsižvelgiant į minėtus paskaičiavimus, skundžiamo sprendimo dalyje priteistos ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugos mažintinos iki 3 720 Eur.

74. Atitinkamai nustatyta, kad V. J. advokato teisinės paslaugos buvo suteiktos pagal 2021 m. sausio 26 d. teisinių paslaugų sutartį – 300 Eur (honoraras), ir 2021 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. AJG 5/21 – 300 Eur, iš viso 600 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, neteisingai įvertino, ieškovo atžvilgiu pateiktus rašytinius įrodymus dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų. Pastebėta, kad ieškovo atžvilgiu pateikta 2022 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartis dėl 300 Eur (honoraro), ir 2023 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. EL075/2023 dėl 3 000 Eur, nepagrindžia ieškovo, patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas baudžiamosiose bylose Nr. 1-1-922/2020 ir Nr. 1A-166-478/2021, kadangi šiose bylose išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 23 d., t. y. anksčiau nei ieškovo pateiktuose įrodymuose nurodytomis datomis sąskaita ir sutartis (ieškinio priedai Nr. 12 ir 13). Atsižvelgiant į minėtus paskaičiavimus, skundžiamo sprendimo dalyje priteistos ieškovo bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugos mažintinos iki 600 Eur.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų (nesusijusių su advokato teisinių paslaugų apmokėjimu) priteisimo nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo

75. Apeliantai teigia, kad BPK nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojo proceso dalyvių patirtų kitų išlaidų (nesusijusių su advokato darbo apmokėjimu) atlyginimą, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo keičiamos, priešingai, nei BPK 106 straipsnio reguliavimas dėl gynėjo išlaidų atlyginimo, dėl ko šiuo atveju skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą šioje dalyje, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmens išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, ne advokato pagalbai apmokėti, o kitokio pobūdžio, CK 6.249 straipsnio prasme yra laikytinos asmens nuostoliais ir gali būti atlyginamos tik taikant valstybės deliktinę atsakomybę (CK 6.272 straipsnis), t. y. gali būti priteistos tik nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų teiginiais.

76. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ieškovų reikalavimo atlyginti jų patirtas 12 847,82 Eur dydžio išlaidas, t. y. pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovė patyrė 5 605,65 Eur (1 642,05 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas + 3 813,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų + 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas), o ieškovas – 7 242,17 Eur (687,20 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas + 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų + 2 004,97 Eur išlaidų už vertimus + 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas) dydžio išlaidas. Motyvuodamas tuo, kad įvertinęs baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovę išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo.

77. Kasacinis teismas išaiškino, kad baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-684/2024, 62 ir 63 punktai, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji (šiuo atveju ieškovė), ir nuketėjusysis (šiuo atveju ieškovas), savo nuožiūra pakvietę dalyvauti procese ekspertą ar specialistą ir dėl to patyrę išlaidų, baudžiamojoje byloje turi teisę teikti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iš valstybės lėšų ieškovės išteisinimo atveju. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, kurioje patenkino nuteistojo kasacinį skundą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukė. Toje byloje kasaciniame teisme buvo pateiktas prašymas priteisti iš valstybės nuteistojo patirtų proceso išlaidų advokato darbui apmokėti ir kitų proceso išlaidų (dokumentų vertimo ir konsultacinės išvados parengimo) atlyginimą. Minėtą bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo advokato prašymo priteisti turėtų atstovavimo ir kitų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nes toks prašymas pateiktas pavėluotai. Kolegija pažymėjo, kad nuteistojo gynėjas advokatas tokių išlaidų atlyginimo paprašė tik kasaciniame teisme, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau. Nurodyta kasacinio teismo praktika iš esmės paneigia ieškovų atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytą argumentą, kad baudžiamajame procese ieškovai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą negalėjo prašyti atlyginti turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos BPK nuostatos, reglamentuojančios proceso dalyvių patirtų kitų išlaidų (nesusijusių su advokato darbo apmokėjimu) atlyginimą, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo keičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

79. Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad ieškovai baudžiamojoje byloje neteikė prašymų dėl savo turėtų išlaidų, be kita ko, išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas, išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas, išlaidų už vertimus už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas. Taip pat ieškovai neteikė prašymo dėl minėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo iš kalto asmens. Iš baudžiamojoje byloje ( Nr. 1-277-939/2022, Nr. 1A-48-813/2023) priimtų teismų sprendimų matyti, kad toks klausimas nebuvo keliamas, todėl teismai baudžiamajame procese ieškovų patirtų išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą pagal proceso dalyvių (šiuo atveju ieškovų) prašymus vertina būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, o proceso dalyvių pasyvus elgesys ir nesinaudojimas visomis savo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese neturėtų sąlygoti valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu specialiuoju civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu.

80. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinių skundų esminiams teisiniams argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas teisės normas dėl valstybės deliktinės atsakomybės, todėl nepagrįstai nusprendė ieškovės J. J. naudai priteisti 1 642,05 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas, 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas, o ieškovo V. J. naudai - 687,20 Eur išlaidų už UAB „I.“ konsultacijas/išvadas, 2 004,97 Eur išlaidų už vertimus, 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje, t. y. proceso dalyvių patirtas kitas išlaidas (nesusijusias su advokato darbo apmokėjimu) vertindamas kaip valstybės padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovę atstovaujančių institucijų apeliacinių skundų argumentus pripažinti iš dalies pagrįstais ir panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistų pirmosios instancijos teismo kitų išlaidų (nesusijusių su advokato darbo apmokėjimu) iš valstybės ieškovų naudai.

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo

81. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas išteisinimo atveju nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, BPK 106 straipsnio 3 dalis). Skundžiamo sprendimo dalyje dėl kitų bylinėjimosi išlaidų (nesusijusių su advokato teisinių paslaugų apmokėjimu) išteisinimo atveju nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo, nukrypo nuo šiam ginčo klausimui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl nenustatęs valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (nesusijusių su advokato teisinių paslaugų apmokėjimu) ieškovų naudai. Atsakovę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą šioje skundžiamo sprendimo dalyje konstatuoti nurodytus pažeidimus, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o apeliantų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami.

82. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

83. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

84. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

85. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bendrai patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovės atstovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neteikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nebuvo priteistos pirmosios instancijos teisme.

86. Konstatuotina, kad ieškovai reiškė iš esmės du pagrindinius reikalavimus dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamosiose bylose) priteisimo, vėliau nustatyta tvarka vieno reikalavimo dėl neturtinės žalos ieškovo V. J. atžvilgiu atsisakydami. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų ieškinio reikalavimų dalyje dėl turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje) atlyginimo, priteisiant ieškovams iš viso 4 320 Eur, laikytina, kad šie ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo bendroje sumoje patenkinti apytikriai 33 proc. (4 320 Eur x 100 proc./13147,82 Eur = 32,86 proc.). Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui V. J., kuris sumokėjo 1 000 Eur advokato padėjėjui už teisinę pagalbą (2024-02-11 SEB banko mokėjimo pavedimas), teikiamą abiem ieškovams, iš atsakovės priteisiama 330 Eur (1000 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

87. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų už procesą apeliacinės instancijos teisme, o atsakovės atstovai prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat neteikė, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims apeliacinėje instancijoje nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti:

„ Ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, žalos atlyginimą - 3 720 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 0 ct) advokatų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamosiose bylose Nr. 1-1-922/2020 ir Nr. 1A-166-478/2021, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, turtinę žalą - 600 Eur (šešis šimtus eurų 0 ct) advokatų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamosiose bylose Nr. 1-1-922/2020 ir Nr. 1A-166-478/2021, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų o ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitose dalyse Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė