Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovų J. J. ir V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2024 m. gegužės 14 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškovų ieškinys, kuriame ieškovai, be kitų aplinkybių, patikslino ieškinio reikalavimą, sumažindami prašomų priteisti procesinių palūkanų sumą iki 5 proc., patikslindami atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančius asmenis (vietoje Policijos departamento nurodydami Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą), taip pat pateikė papildomus dokumentus – advokato leidimą advokato padėjėjui atstovauti ieškovus šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, o tai sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturi būti atliekama.

7.3. Ieškovai, vadovaudamiesi proceso ekonomiškumo principu, teikia dar kartą patikslintą ieškinį (patikslinimai atlikti 2024 m. gegužės 24 d.), ir prašo jį priimti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgy­vendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįsta­ma, kad: 1) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės; 2) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo; ir 3) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 8225/78, § 57).

13. Taigi nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti procesinis dokumentas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad, nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

14. Ieškovas ieškinyje, be formalių reikalavimų, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo ieškinio priėmimo klausimu suformuotoje praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei J. J. priteisti 10 000 Eur neturtinės ir 5 605,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, o ieškovui V. J. – 7 000 Eur neturtinės ir 7 542,17 Eur turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. lapkričio 1 d., įvykusio eismo įvykio, kurio metu J. V., vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio J. J. vairuojamo ir sukusio į kairę automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu sužalota ieškovų dukra K. J. nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, o V. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovai nurodo, kad įtarimai BPK nustatyta tvarka dėl įvykio buvo pareikšti J. J., ji dėl nurodyto įvykio buvo teisiama, tačiau galiausiai buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, o dėl įvykio nuteistas J. V.. Ieškovai teigia, kad dėl neteisėtų šiame procese dalyvavusių pareigūnų, prokurorų ir teismų veiksmų (netinkamai atliktų pareigų) ieškovams buvo padaryta ieškinyje nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai pridėjo, jų manymu, žalos faktą, dydį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas pagrindžiančius įrodymus (priimtus procesinius sprendimus, įvairias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nurodė ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (ieškovų teigimu, neteisėtus pareigūnų, prokurorų ir bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmus).

16. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovai nepakankamai tiksliai ieškinyje nurodė, iš ko susideda prašoma priteisti turtinė žala, nepaaiškino teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodytų aplinkybių (dėl kieno ir kokių konkrečių veiksmų kuriam iš ieškovų kilo žala) ir kt. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius ieškinio neatitikimo CPK nustatytiems formaliems reikalavimams ir esant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui bei pagrindui, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o turi būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. tiriant pateiktus įrodymus ir sprendžiant, ar ieškinys yra pagrįstas. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kaip minėta, svarbu nustatyti ne tai, kad ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, o tai, kad šias aplinkybes ieškovas apskritai nurodė. Taigi, išdėstytų motyvų pagrindu sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškovų ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 15 d. nutartį, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pirmosios instancijos teisme turi būti sprendžiamas ir kartu su atskiruoju skundu pateikto 2024 m. gegužės 24 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantų J. J. ir V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovų J. J. ir V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.