- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- eA-488-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04350-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) (toliau – ir atsakovas, VTD) 2021 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 27D-3107 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir jo priedų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis (pareiškėjas) dalyvavo viešame konkurse į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Dokumentų valdymo skyriaus (toliau – ir DVS) vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 48675), kuris įvyko VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje 2021 m. lapkričio 8 d., o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Pareiškėjas tikslu gauti informaciją bei neatmestina Komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, kreipėsi su 2021 m. lapkričio 8 d. prašymu į VTD pateikti konkurso į Policijos departamento DVS vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48675) Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolą (toliau – ir Protokolas) su individualiomis komisijos narių vertinimo lentelėmis ir šio posėdžio visą skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) (toliau – ir Įrašas) jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau VTD ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė tik Protokolo išrašą.
2.2. VTD Rašte kaip teisinį pagrindą nurodė tik Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24.1 ir 24.2 papunkčių nuostatas, tačiau šiuo atveju taikytini kiti teisės aktai. Pareiškėjas prašė pateikti Komisijos, kurioje pats dalyvavo, Protokolą su Įrašu, todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymo nagrinėjimui taikytini tiesioginio taikymo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies a), c), e), f) punktai, 12, 15 straipsniai, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1, 3 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 35 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 66 punktas. Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams.
2.3. Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos, kad pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, prieštarauja to paties Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio ir Aprašo 48 punkto nuostatoms, o tai taip pat sudaro pagrindą jų (Tvarkos aprašo 24.1 ir 24.2 p.) netaikyti, kaip prieštaraujančių aukštesnės teisinės galios teisės aktui.
2.4. Rašte neteisingai (melagingai) nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje, kam nebuvo techninių trikdžių, nes Įrašas įrodo priešingai, kur Komisijos pirmininkė pati patvirtino, jog nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimo. Nors pagal suformuotą administracinių teismų praktiką tai teisiškai ir nereikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021), bet teismo taip pat atitinkamai įvertintina.
2.5. Identišku atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas yra nustatęs, kad, kai pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją, susijusią su konkursu, pateikia prašymą VTD, tokiu atveju jis turi būti informuotas ne tik apie jo vertinimo Komisijoje rezultatą, t. y. konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą, bet ir gauti informaciją apie kitų pretendentų rezultatus, o kokiu būdu ši informacija bus pateikta pretendentui, sprendžia VTD, tačiau jis negali apskritai atsisakyti pateikti šią informaciją pretendentui (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021).
2.6. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką į pareiškėjo prašymą VTD privalėjo pareiškėjui pateikti ir informaciją, nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tačiau atsisakė pateikti, todėl skundžiamas atsakymas (Raštas) suteiktos informacijos aspektu (apimtimi) yra neišsamus ir netikslus, dėl ko neobjektyvus ir neteisėtas, o VTD netinkamai ir neišsamiai atsakius į prašymą, toks Raštas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
2.7. Pareiškėjas prašė pateikti Protokolą su Įrašu jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu, tačiau VTD Raštu pareiškėjui Protokolo išrašą pateikė tik elektroniniu paštu, o registruotu paštu nurodytu adresu net nesiuntė, todėl VTD pažeidė ir Taisyklių 32 punkto imperatyvius reikalavimus, taip pat sudarančius pagrindą panaikinti Raštą, o panaikinus įpareigoti VTD pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymus išnagrinėti iš naujo bei jam atsiųsti teisės aktus atitinkantį atsakymą ir registruotu paštu jo nurodytu adresu.
2.8. Kadangi VTD taikė aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančias vien tik savo patvirtinto Tvarkos aprašo 24.1 ir 24.2 papunkčių nuostatas, kurios yra prieštaringos, bei netinkamai taikė, o tiksliau netaikė aukštesnės teisinės galios Aprašo 48 punkto nuostatų, nors privalėjo taikyti, todėl Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Iš Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks Raštas, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises (gauti informaciją bei atsakymus į pateiktus prašymus), kas suponuoja objektyvumo ir teisėtumo principų, principo, kad valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus, todėl Raštas, kaip neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų, naikintinas ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019 32–35 p.; 2019 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 19 p.), o panaikinus, VTD įpareigotinas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymus išnagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VTD (dabar – Viešojo valdymo agentūra) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjo nurodomas ne tik jo paties, bet ir kitų pretendentų asmens duomenų gavimo tikslas, siekiant Pretendentų vertinimo komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, nesuteikė VTD jokio teisinio pagrindo, atsakant į pareiškėjo Prašymą, pateikti visą Protokolo išrašą, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą), gautus balus ir visą vaizdo įrašą. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Aptariamu atveju nėra numatyta teisė susipažinti su visu vaizdo įrašu, o tik su protokolo išrašu, kurį privalu susipažinus iš karto sunaikinti ir nėra numatyta jokių išimčių kitaip šiuos duomenis panaudoti.
4.2. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, susijusį su asmens duomenų apsauga, bei į tai, jog konkurse dalyvavo ir kiti pretendentai, VTD pareiga – saugoti ir neatskleisti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenų. Svarbu ir tai, kad kitų pretendentų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti, bet neatvykusių į konkursą (tokie duomenys taip pat yra nurodomi protokole) paviešinimas apie tai jų neinformavus ir negavus sutikimo perduoti jų duomenis tretiesiems asmenims dėl dalyvavimo ar ketinimo dalyvauti konkrečiame konkurse, gali turėti esminės neigiamos įtakos jų privačiam, asmeniniam gyvenimui, nes neretai pretendentai nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių (pvz., dėl įtemptų tarnybinių santykių su vadovu ir pan.) nenori, kad tretieji asmenys sužinotų apie pretendentų dalyvavimą darbo paieškų procesuose, kiekvieno pretendento gautas balas taip pat laikytina to pretendento asmeniniais duomenimis, nes, paviešinus informaciją, kad vienas ar kitas pretendentas iš visų dalyvavusių konkurse pretendentų, pvz., surinko mažiausią balą iš visų, gali įžeisti ir netgi pažeminti tokio pretendento orumą.
4.3. Pretendentų vertinimo komisijoje metu, nustatant pretendento asmens tapatybę, pretendentai per telekomunikacinių galinių įrenginių vaizdo kamerą pateikia pretendentų vertinimo komisijai pretendento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra aiškiai matyti pateikiamas dokumentas (asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas), nuotrauka, dokumento numeris, dokumento galiojimo data, pretendento asmens kodas, taip pat pretendentai ypatingai tais atvejais, kai yra taikomas interviu vertinimo metodas ir vyksta gyvas pokalbis, o aptariamu atveju ir buvo taikomas interviu vertinimo metodas, atsakinėdami į klausimus neretai atskleidžia asmeninio, privataus gyvenimo aplinkybes, kurios susijusios ir su ypatingais asmens duomenimis. Be to, pretendentų vertinimo metu Pretendentų vertinimo komisijos nariai, įskaitant ir komisijos darbe dalyvaujančius įstaigų atstovus pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigoja laikytis asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose. Pareiškėjas nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenų, užtikrinti asmens duomenų tinkamą saugojimą ir paviešinus pretendentų privataus, asmeninio gyvenimo duomenis, net ir dėl pareiškėjo netyčinio neapdairumo ar neatidumo, atsakomybė, visų pirma, kiltų VTD, o ne pareiškėjui. VTD, kaip duomenų valdytojui ir tvarkytojui, teisės aktai numato itin griežtus asmens duomenų tvarkymo ir saugojimo reikalavimus. Aprašo 50 punkte numatyta, kad protokolas, raštu atliktos užduotys, laikmena su skaitmeniniu garso (ir) ar vaizdo įrašu konkurso ar atrankos atveju saugomi Valstybės tarnybos departamente vienus metus nuo vertinimo pabaigos. Kaip matyti, net teisės aktuose numatyta, kokie konkrečiai duomenys apie pretendentus gali būti tvarkomi ir saugojami, ir numatytas ribotas tokių duomenų saugojimo terminas, t. y. tik vieneri metai. Taigi, VTD neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo – pateikti visą pretendentų vertinimo komisijos protokolą bei visą vaizdo ir garso įrašą.
4.4. VTD nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad rezultatų skaičiavime pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl Komisijos kaltės. Tai yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas pareiškimas, pareiškėjas nenurodo, kaip būtent Komisija sukliudė pareiškėjui dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių galimą Komisijos kaltę.
4.5. Aprašo 48 punkte yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant, VTD pretendentams per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus: 1) nėra techninių galimybių pretendentams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, ir 2) pretendentas pateikia tokį prašymą. Konkursas į Policijos departamento DVS vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48675) vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu VTD užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas nedalyvavo balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ne dėl techninių galimybių nebuvimo ar, kaip nurodo pareiškėjas, dėl konkurso komisijos kaltės ir pats pageidavo informaciją apie surinktą pareiškėjo balą ir užimtą vietą gauti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS). Ši informacija yra užfiksuota Protokole. Taigi, pareiškėjui vėliau pateikus Prašymą, vadovaujantis Aprašo 48 punkte nustatyta tvarka, pateikti Protokolo išrašą, VTD neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokio prašymo, nes Protokolo išrašas, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, siunčiamas tik tuomet, kai nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą ir pretendentas pateikia prašymą, o aptariamu atveju techninės galimybės buvo ir šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūra.
4.6. Įgyvendinant pareiškėjo prašymą apie jo surinktą balą ir užimtą vietą informaciją gauti per VATIS, VTD 2021 m. lapkričio 8 d. per VATIS pareiškėją informavo, kad 2021 m. lapkričio 8 d. vykusiame konkurse į Policijos departamento DVS vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48675) pareiškėjas surinko 3,43 balo (nesurinkus 6 balų užimta vieta neskiriama). VTD užtikrino technines galimybes visiems pretendentams dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir negali būti atsakingas už paties pareiškėjo nedalyvavimą balų skaičiavime ir konkurso rezultatų paskelbime. Šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui dalyvauti balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje.
4.7. VTD neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su jo tvarkomais asmens duomenimis. VTD Raštu, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, nurodė motyvus, teisinius pagrindus, dėl ko negali pateikti pareiškėjui Protokolo išrašo, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, pateikė pareiškėjui Protokolo išrašą, susijusį su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Dėl susipažinimo su minėto konkurso garso / vaizdo įrašo dalimi, pareiškėjo buvo paprašyta suderinti tinkamą laiką ir technines galimybės su Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja A. A. ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nesikreipė dėl laiko ir techninių galimybių suderinimo susipažinti su 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio konkurso (skelbimo Nr. 48675) protokolu bei skaitmeninio garso ir vaizdo įrašo dalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėto konkurso Protokolu bei Įrašu. Pareiškėjas gali šia teise pasinaudoti, o VTD neapribojo pareiškėjo galimybės susipažinti su jo prašomais duomenimis.
4.8. Jei teismas tenkintų pareiškėjo skundą, atsakovas prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra teisininkas, buvęs advokatas, Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, byla nėra sudėtinga, Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama apie 20 administracinių bylų, iš jų didelė dalis yra analogiškos – dėl informacijos pateikimo. Tenkinus pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir toliau bus sudaromos palankios sąlygos pareiškėjui piktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir skųsti bet kurį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą ir taip paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, nes, pareiškėjui žinant, kad bet kokiu atveju (tiek laimėjimo, tiek pralaimėjimo) nereikės atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jis būtų suinteresuotas skųsti sprendimus ir vilkinti tam tikras procedūras / procesus ir sprendimų vykdymą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies – panaikino Rašto dalį, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, ir įpareigojo ją pateikti pareiškėjui; priteisė pareiškėjui J. K. iš atsakovo VTD 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. dalyvavo viešame konkurse Policijos departamento DVS vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms užimti (konkurso skelbimo Nr. 48675). 2021 m. lapkričio 8 d. apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu paštu.
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. VTD pateikė prašymą pateikti Protokolą su individualiomis Komisijos narių vertinimo lentelėmis ir posėdžio visą skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) pareiškėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu.
6.3. VTD ginčijamu Raštu pareiškėjui atsakė į jo Prašymą bei pateikė jam Protokolo išrašą, Komisijos narių individualių vertinimų lentelių išrašus, susijusius su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. VTD Rašte nurodė, jog, peržiūrėjus konkurso skaitmeninio garso ir vaizdo įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Ši informacija yra užfiksuota Protokole. Taip pat konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, dėl kurių nebūtų techninių galimybių pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, todėl VTD nurodė, kad neturi teisinio pagrindo jam pateikti Protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, tačiau pateikė pareiškėjui Protokolo išrašą su jo vertinimo ir rezultatų duomenimis bei informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su Komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo, susiderinęs su VTD darbuotoja.
7. Įvertinęs Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje nurodytą reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad šiose nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus, t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Taip pat atitinkamai įtvirtinta VTD pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog viešas konkursas, kuriame pareiškėjas dalyvavo, vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, todėl ginčo atveju turi būti taikomos Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021; 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022) yra pripažinęs, jog pareiškėjas turėjo teisę į informacijos gavimą tiek pagal Aprašo, tiek pagal Tvarkos aprašo nuostatas.
9. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021), teismas akcentavo, kad aplinkybė, ar pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, ar to negalėjo padaryti dėl techninių galimybių nebuvimo, nėra teisiškai reikšminga, nes Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą.
10. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje neaptartas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimo būdas ir priemonės, todėl būtent VTD, kaip asmens duomenų tvarkytojas, sprendžia dėl būdo ir priemonių, kuriomis Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje nurodyta informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais) bus pateikta pretendentui. Tačiau VTD negali apkritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą (5 darbo dienas).
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas kartu su ginčijamu Raštu pateikė pareiškėjui Protokolo išrašą, kuriame buvo nurodyti tik duomenys apie pareiškėjo konkurse užimtą vietą, Komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį. Kadangi Raštu nebuvo pateikta Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informacija, pareiškėjo skundas dėl šios Rašto dalies panaikinimo tenkinamas ir minėta Rašto dalis naikinama, kaip neatitinkanti Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų.
12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo konkurso garso ir vaizdo įrašą pateikti elektroniniu paštu, o vėliau ir registruotu paštu, teismas pažymėjo, kad VTD, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad pastarasis turi teisę susipažinti su Komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su VTD darbuotoju. Rašte pareiškėjui buvo konkrečiai nurodytos datos, kada jis gali susipažinti su garso ir vaizdo įrašais, nurodytas kontaktinis asmuo į kurį jis turi teisę kreiptis dėl duomenų peržiūros. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su konkurso vaizdo įrašu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (dabar – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į su vykusiu konkursu susijusios VTD turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, teismas konstatavo, kad Rašte nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja, kad jo nurodytais būdais (elektroniniu paštu ir registruotu paštu) būtų pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame būtų pateikti ir kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenys, todėl šios pareiškėjo skundo dalies teismas netenkino.
Šalies argumentai
13. Vertindamas pareiškėjo teismo posėdyje pateiktą prašymą priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo, teismas pažymėjo, kad ginčo atveju teismas neturi faktinio pagrindo atsakovui taikyti ABTĮ 110 straipsnio nuostatą bei priimti atskirąją nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui 2023 m. vasario 28 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 722,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: žyminis mokestis – 22,50 Eur, 0,23 Eur banko pavedimas bei išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 700 Eur. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma – išlaidos advokato pagalbai atlyginti – 700 Eur, neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą. Teismas, įvertinęs tai, kad skundas yra patenkintas tik iš dalies, pats pareiškėjas yra teisininkas, turintis didelę teisinio darbo patirtį, taip pat ir administraciniame procese (tačiau nepaneigiant jo teisės turėti atstovą teisme), ginčo dalykas nėra sudėtingas teisės prasme, nereikalaujantis specialių teisinių žinių ar didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, byla yra nedidelės apimties, bei vadovaudamasis vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrįsta iš atsakovo pareiškėjui priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
III.
15. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą – panaikinti VTD 2021 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. 27D-3107 (apeliaciniame skunde nurodomas rašto numeris – 27D-43107) „Dėl pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir jo priedų pateikimo“ nepanaikintą dalį ir įpareigoti VTD (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą; priteisti pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, o taip pat, priteistą 300 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą padidinti iki 700 Eur; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas perėmė VTD funkcijas ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, pats priėmė sprendimą, kokius veiksmus pagal pareiškėjo Prašymą VTD turi atlikti, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir priėmė skundžiamojoje dalyje neteisėtą sprendimą. Privalomos pateikti informacijos apimtį teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje (ne rezoliucinėje) galėjo nurodyti, bet tai nereiškia, kad VTD, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą iš naujo, neturi teisės pateikti ne tik teismo nurodytą, bet dar ir kitą pareiškėjo prašomą informaciją, nes tai išimtinai VTD kompetencijai priskirta funkcija, kurios apriboti teismas negali.
16.2. Dėl Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 ir 2022 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 išaiškinimais. Teismo nurodomose bylose teismų į bylas jau buvo išreikalauti protokolai bei vaizdo ir garso įrašai, ko nėra nagrinėjamojoje byloje, todėl nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa. Teismas pasirinktinai cituodamas iš konteksto išimtas nutarties dalis ir neatsižvelgdamas į išaiškinimų esmę pagal tose bylose esamas ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendime neteisingai bei nepagrįstai vadovavosi ir nurodomais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.
16.3. Rašto turinys patvirtina, kad VTD, nors ir nurodė Tvarkos aprašo 24.1 papunktį, tačiau visai nepateikė jokių motyvų ar argumentų dėl konkurso garso ir vaizdo įrašo teikimo ar jo neteikimo, šie Rašto trūkumai yra esminiai, tačiau teismas jų visai neįvertino. Toks teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
16.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo neatitinka suformuotos administracinių teismų praktikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
16.4.1. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai galutinis teismo sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijų teisme, atlyginimą, kuris nemažinamas ir tuo atveju, kai yra tenkintas pagrindinis skundo reikalavimas dėl sprendimo dalies panaikinimo, o atmestas išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-402-520/2022 80, 87 p.; 2021 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021 22 p.; 2020 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020 61–63, 66 p.). Tokia teismų praktika yra suformuota ir kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 69 p.).
16.4.2. Dėl žyminio mokesčio ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (ne) priteisimo teismas sprendime nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Žyminis mokestis, kaip ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, teismų yra priteisiamos atskirai nuo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-113-415/2022 27, 29 p.; 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2483-822/2021 64 p.; 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021 24–25 p.). Šiuo atveju nesumokėjus banko pavedimo mokesčio, buvo neįmanoma sumokėti žyminį mokestį, todėl pareiškėjo 0,23 Eur banko pavedimo mokestis už žyminio mokesčio sumokėjimą buvo būtinas ir neišvengiamas.
16.4.3. Teismas privalo atsižvelgti į susidariusias realias išlaidas ir leistinas priteisti maksimalias ribas, taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atsižvelgiant į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą, o kai prašoma priteisti advokatui sumokėta suma nuo maksimalios ženkliai sumažinama, atsižvelgus ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus yra pagrindas priteistą sumą padidinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-142-502/2022 37, 38 p.; 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-239-575/2022 43 p.; 2021 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-3735-520/2021 44–46 p.).
16.4.4. Pareiškėjo nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindas mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes toks ribojimas prieštarauja ABTĮ 5 ir 6 straipsniams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3194-629/2020 64–67 p.; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018 23–25 p.).
Šalies argumentai
16.4.5. Pareiškėjo realiai patirtos už advokato teisinę pagalbą prašomos priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl VTD kaltės, todėl ir visa atsakomybė už tokias pasekmės tenka būtent VTD (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-671-552/2017).
16.4.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas tokiais atvejais (prejudiciniais faktais) jau ne kartą yra pasisakęs bei analogiškose ir paprastesnėse bylose nemažindamas priteisęs pareiškėjui dar ir didesnio dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl neaišku, kodėl šį kartą reikėjo nesilaikyti savo pačių sukurtų prejudicinių faktų (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-1981-426/2021; 2021 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021).
16.4.7. Identišku pareiškėjo atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje, nuo kurios teismas taip pat neleistinai nukrypo, ir nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo išsilavinimo, kokias pareigas jis užima ar užėmė, turimos patirties žinojimo ar išmanymo ir kitas panašaus pobūdžio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas jau yra atmetęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29, 36 p.).
Atsiliepimas
17. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
18.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas identiškose bylose yra konstatavęs, jog „Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoja. Taip pat pagrįstai sprendė, jog Departamento nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Todėl šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021; 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023).
18.2. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu tenkino pusę skunde nurodytų prašymų, t. y. panaikino tik Rašto dalį, kuria buvo atsisakyta pateikti visą Protokolą, atitinkamai išlaidos už advokato pagalbą buvo teisingai sumažintos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo identiškose bylose priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija 300 Eur (žr. aukščiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas).
18.3. Jei teismas tenkintų pareiškėjo apeliacinį skundą, VTD prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinio skundo surašymą, atsižvelgiant į netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti, piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) 2021 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. 27D-3107 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir jo priedų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į VTD su prašymu pateikti konkurso į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48675) Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolą su individualiomis komisijos narių vertinimo lentelėmis ir šio posėdžio visą skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu.
21. VTD, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 24.1 ir 24.2 papunkčiais, ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė Protokolo ir Komisijos narių individualių vertinimų lentelių išrašus, susijusius su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, o dėl susipažinimo su konkurso Protokolu bei savo garso ir vaizdo įrašo peržiūros atsakovas pareiškėjui pasiūlė suderinti tinkamą laiką ir technines galimybes su atsakinga VTD darbuotoja (Rašte pareiškėjui pasiūlytos šios datos: 2021 m. lapkričio 18 d. 15 val. arba 2021 m. lapkričio 19 d. 10 val., bei nurodyti atsakingos VTD darbuotojos kontaktiniai duomenys).
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas kartu su Raštu pareiškėjui pateikė Protokolo išrašą, kuriame buvo nurodyti tik duomenys apie pareiškėjo konkurse užimtą vietą, Komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį, tačiau nebuvo pateikta Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais), šią Rašto dalį panaikino, kaip neatitinkančią Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio reikalavimų, ir įpareigojo minėtą informaciją pateikti pareiškėjui. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl konkurso garso ir vaizdo įrašo pateikimo elektroniniu paštu, o vėliau ir registruotu paštu, konstatavęs, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su konkurso vaizdo įrašu, Rašte nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime (kaip ir atsakovas Rašte), nepateikė motyvų dėl konkurso garso ir vaizdo įrašo teikimo ar jo neteikimo, teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ar neteisingai ja vadovavosi bei nepagrįstai daugiau nei per pusę sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti Rašto nepanaikintą dalį ir priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (722,73 Eur) visa apimtimi.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismo sprendimas yra be motyvų, teisėjų kolegija pažymi, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus motyvus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad proceso dalyvis, padavęs apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama teismo motyvų nebuvimui ar tapatinama su teismo motyvų nebuvimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu, jeigu nustatoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius kilusio ginčo aspektus (dėl to nekyla jokių abejonių), tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. A-715-492/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-552/2020 ir kt.). Priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas laikėsi sprendimo priėmimui keliamų reikalavimų, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 papunkčiu patvirtino Aprašą, o 3.2 papunkčiu įgaliojo Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.
27. VTD direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Tvarkos aprašą (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d.), kurio tikslas – nustatyti asmens duomenų tvarkymo apimtis ir duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarką siekiant, įgyvendinti atskaitomybės principą.
28. Tvarkos aprašo 24 punktas reglamentuoja susipažinimo su pretendentų vertinimo komisijoje dokumentais tvarką. Tvarkos aprašo 24.1 papunktyje nustatyta, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento pasiūlytu ir su pretendentu suderintu laiku Valstybės tarnybos departamento patalpose ar nuotoliniu būdu. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento pasiūlytu ir su pretendentu suderintu laiku Valstybės tarnybos departamento patalpose ar nuotoliniu būdu. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje ar nuotoliniu būdu susipažinimo su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais metu privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją. Pagal Tvarkos aprašo 24.2 papunktį, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VTD, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su Pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su VTD darbuotoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog VTD nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl prašymo pateikti visą skaitmeninį konkurso garso ir vaizdo įrašą (laikmeną) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir ankstesnėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021; 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023).
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neturėtų būtų vadovaujamasi minėtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.
31. Apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 16.1–16.2 papunkčiuose, yra susiję su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas pareiškėjo skundas – panaikinta Rašto dalis, kuria atsisakyta pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, bei atsakovas įpareigotas ją pateikti pareiškėjui. Kadangi šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo apgintos, kita ginčo šalis apeliacinio skundo neteikė, o pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą tik dėl Rašto nepanaikintos dalies ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šie apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
32. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turėjo būti priteistos visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (22,50 Eur žyminis mokestis, 0,23 Eur kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos ir 700 Eur už skundo parengimą), teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).
33. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021).
34. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 4 198,25 Eur (pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2022 m. balandžio 4 d. (2022 m. II ketvirtis)), todėl aktualus 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamais duomenimis sudarė 1 679,3 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašyta priteisti suma (700 Eur) už skundo parengimą neviršijo didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį (dėl viešojo administravimo subjekto pateiktos informacijos), tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų (advokatas anksčiau taip pat buvo rengęs panašaus turinio pareiškėjo skundus dėl to paties atsakovo veiksmų, todėl jam buvo žinomas ginčo teisinių santykių reguliavimas, o skundo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialiųjų žinių), atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tai, kad skundas patenkintas iš dalies, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas.
36. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminio mokesčio sumokėjimą, bei, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą (žr. Nutarties 14 p.), priėjo prie išvados, kad yra pagrįsta iš atsakovo pareiškėjui priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.
37. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo remtis, sprendžiant, ar pareiškėjui priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios.
38. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-1981-426/2021 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021 pažymėtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismuose priimtais sprendimais.
39. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
40. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.