Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

6Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas).

10Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, pareiškėjos veikos teisinio kvalifikavimo ir esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų. Įsakymas grindžiamas Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-342 (4.13) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. (per 20 darbo dienų) pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12) 2 punkte duoto pavedimo, t. y. skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimo paslauga, o viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų vykdė nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Viešųjų pirkimų taisyklių) 110 ir 118 punktus.

12Pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. teikimu Nr. 4R-312 (4.13) informavo direktoriaus pavaduotoją, atliekančią direktoriaus funkcijas, D. Š., jog gauto pavedimo dėl pirkimo procedūrų visa apimtimi neturi galimybės vykdyti dėl pirkimo paraiškoje nurodytų sąlygų užtikrinti, kad spynų pakeitimas bus vykdomas tik dalyvaujant už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingiems valstybės tarnautojams – V. Š. arba B. J.. Į šį pranešimą direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, nereagavo ir nepavedė kitiems darbuotojams vykdyti pirkimo. Organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei rengti viešųjų pirkimų dokumentus, siekiant racionaliai panaudoti Inspekcijos turimas lėšas, pavesta Administravimo skyriaus vedėjai M. T.. Direktoriaus pareigas atliekanti D. Š. pavedimą atlikti minėtą pirkimą davė ne Inspekcijos valstybės tarnautojams, o direktoriaus pavaduotojai R. V., kurios pareigybės aprašyme nenumatytas šių funkcijų atlikimas. Pavedimas buvo duotas ne tik pareiškėjai, bet ir jos kuruojamų skyrių įgaliotam asmeniui, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl šio įgalioto asmens nepradėta, todėl buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

14Patikrinimas pradėtas 2017 m. liepos 28 d., o faktiškai baigtas 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. buvo pažeistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 13 punktas. Toks ilgas tyrimo terminas sukėlė pareiškėjai netikrumo ir persekiojimo jausmą. 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-342 (4.13) yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinkanti nustatytų faktinių aplinkybių. Komisija neįvertino pareiškėjos nebuvimo pirkimo procedūroje dėl atostogų. Rengti pirkimo dokumentai nebuvo realizuoti, t. y. pirkimas pagal jos rengtus kvietimus, kuriuose nebuvo nurodytas pasiūlymo vertinimo kriterijus, nebuvo įvykdytas, pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn dieną pirkimas jau buvo baigtas, jokių neigiamų pasekmių atsakovui dėl to nebuvo kilę, todėl baudimas už neva netinkamą dokumentų parengimą yra nepagrįstas, o patvirtina norą susidoroti su pareiškėja.

16Pareiškėja 3 darbo dienų pasiūlymų įvertinimo termino nepažeidė, nes galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2017 m. liepos 3 d., pareiškėjai buvo suteiktos atostogos, iš kurių grįžusi ji per 3 darbo dienas (2017 m. liepos 13 d.) surašė apklausos pažymą, todėl viešųjų pirkimų procedūrų nevilkino. Komisijos išvada dėl VPĮ 41 straipsnio 1 punkto ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 punkto pažeidimų yra nepagrįsta. Pareiškėja nebuvo informuota apie sprendimus dėl šio pirkimo, ką įrodo ir jos 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas. Pareiškėjos apklausos pažymos kopijos teikimas direktoriaus pavaduotojai, atliekančiai direktoriaus funkcijas, nelaikytinas šios pažymos segimu į bylą, todėl tokiu veiksmu ji negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų taisyklių 118 punkto reikalavimo. Išvadoje nėra duomenų, kad buvo tikrinama pirkimo byla ir jos dokumentai.

18Komisijos išvada apie jos padarytą VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisėta. Pati Komisija vertino, jog tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Taurakalnis“ pasiūlymas buvo tinkamas, todėl išvada apie pareiškėjos pareigą kreiptis į tiekėją dėl patikslinimo, paaiškinimo ar papildomų dokumentų pateikimo yra nepagrįsta. Šis pirkimas buvo vykdomas supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka, todėl VPĮ 28 straipsnio 10 dalis netaikytina. Komisijos išvada apie pareiškėjos kaltės formą (tyčią) dėl jos kvietime nenurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus padaryta nepagrįstai, neatsižvelgiant į paaiškinimus, jog pareiškėja nėra viešųjų pirkimų specialistė, į jos funkcijas neįeina viešųjų pirkimų atlikimas, ji ne kartą prašė direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, pavesti pirkimą vykdyti valstybės tarnautojams, kuriems tai daryti priklauso pagal pareigas, neatsižvelgus į pareiškėjos veiksmus, nedelsiant reaguojant į M. T. pateiktas pastabas dėl galimų pirkimo procedūrų. Kaltės forma dėl jos padarytų mažareikšmių nukrypimų pirkimo dokumentuose nustatyta netinkamai, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – neadekvati jos veiksmų pobūdžiui ir padariniams bei skirta nepagrįstai. Išvadoje nenurodoma, kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl pagarbos žmogui, kuo pasireiškė pareiškėjos nurodytas VTĮ 15 straipsnio l dalies 6 punkto pažeidimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo. Išvadoje neminimas nei vienas Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių punktas, kurį pareiškėja galbūt pažeidė, o pažeidimai, už kuriuos pareiškėja nubausta, jai inkriminuoti nepagrįstai.

20Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

22Teisės aktai nenumato, jog pavedimui dėl pirkimo procedūrų darbų atlikimo yra būtinas už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingų asmenų dalyvavimas, o leidimą dirbti su įslaptinta informacija turi pati pareiškėja. Darbus buvo būtina atlikti skubos tvarka, jie neturėjo būti atlikti laukiant, kol konkretūs valstybės tarnautojai (B. J. ir V. Š.) grįš iš atostogų. Pareiškėja nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo išvykusi į TAIEX misiją ne tarnybos, o asmeniniais tikslais. Administravimo skyriaus vedėja M. T. neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl darbus turėjo atlikti pareiškėja, kuri turėdama atitinkamos patirties galėjo įvykdyti jai duotą pavedimą skubos tvarka. Pareiškėja savo kuruojamų skyrių valstybės tarnautojų nebuvo įgaliojusi atlikti konkrečių veiksmų, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog turėjo būti pradėta tarnybinio nusižengimo procedūra įgaliotam asmeniui.

24Pareigybės aprašyme (7.19 p.) yra įtvirtinta, kad pareiškėja turi vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, todėl jai galėjo būti duodami ir nenuolatinio pobūdžio pavedimai, kurie buvo duodami siekiant išvengti teisės aktų pažeidimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nebuvo pažeisti, terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos 31 d., pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taigi terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiai nebuvo įskaityti į tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą.

26Išvada surašyta 2017 m. rugsėjo 25 d. nepažeidus nustatytų terminų. Pareiškėjos kaltė buvo akivaizdi, pažeidimas padarytas sąmoningai ir tyčia. Išvadoje pateikti akivaizdūs atsakomybės vengimo požymiai: netinkama veikla ir neveikimas pareiškėjos buvo teisinami neįtikinamais argumentais. Pareiškėja, vykdydama jai pavestą tiesioginio vadovo pavedimą, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė jai pavestą užduotį, todėl savo veiksmais ir nepateisinamu neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą – neįvykdė jai tiesioginio vadovo duoto pavedimo atlikti atitinkamus veiksmus, o viešuosius pirkimus vykdė pažeidžiant Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Negalima daryti išvados, kad vykdant pavedimą pareiškėja padarė mažareikšmius nukrypimus ar Komisija netinkamai nustatė kaltės formą. Komisija, teikdama Išvadą, įvertino, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, nurodė, kad jai yra skirtos tarnybinės nuobaudos už kitus pažeidimus, kurie apskųsti teismui. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta išsamiai ištyrus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius priežastis, nulėmusias nusižengimą, bei yra proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – į tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

31Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, susipažinusi su administracine byla pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 64 straipsniu, 67 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei 71 straipsniu, nutarė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą; siūlyti teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė sudaryti šią kolegiją minėtai bylai nagrinėti: Rūta Miliuvienė – kolegijos pirmininkė ir pranešėja, Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas. Administracinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. kovo 7 d. 10.15 val. Nežiūrint į tai, 2018 m. vasario 26 d. vienasmeniška nutartimi, teisėja R. Miliuvienė nutarė bylą nagrinėti vienasmeniškai ir teismo posėdį perkelti iš 2018 m. kovo 7 d. 10.15 val. į 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val., atsižvelgdama į pareiškėjos atstovo advokato J. J. prašymą atidėti teismo posėdį. Priimdama ir pasirašydama šią nutartį teisėja nurodė, kad vadovaujasi ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 67, 107 ir 108 straipsniais.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi turėjo teisę sudaryti trijų teisėjų kolegiją tarnybiniam ginčui, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.) nagrinėti (ABTĮ 43 str. 1 d.). Pasiruošimas nagrinėti šią administracinę bylą buvo baigtas teisėjai priėmus 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį. Teismo pirmininkei sudarius teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, bet kokias nutartis (išskyrus pakeisti teismo pirmininkės nutartį) pagal ABTĮ 107 ir 108 straipsnius priimti ir pasirašyti byloje gali (galėjo) tik teisėjų kolegija, tačiau ne teisėja (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vienasmeniškai. Teisėjų kolegijos pirmininkei ir pranešėjai ABTĮ nuostatos nesuteikia teisės pakeisti teisėjų kolegijos sudėtį ar dalį jos pašalinti iš bylos nagrinėjimo. Nežiūrint į tai ir pažeidžiant anksčiau aptartas procesinės teisės normas bylą išnagrinėjo ir pareiškėjos ginčijamą sprendimą priėmė viena teisėja.

39Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažįstama sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl skundžiamą teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

44Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl pažeisto tarnybinio nusižengimo tyrimo termino, nustatė, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2017 m. liepos 28 d. pavedė 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IT-16(1.12.), kuris pakeistas 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1 T-l 9(1.12.), sudarytai Komisijai ištirti Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4R260(4.13.) nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną, t. y. nuo 2017 m. liepos 31 d. (pirmadienio). Be to, pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 26 d. (Taisyklių 11 ir 13 p.) Teismas akcentavo, kad pareiškėjos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti įskaityti į tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą. Teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo surašyta laikantis tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų, todėl pareiškėjos teiginius dėl Taisyklių 11 ir 13 punktų nuostatų pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus.

46Vertindamas, ar pareiškėja padarė pažeidimus, numatytus VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčiuose, VPĮ 3 straipsnio 1 punkte, 39 straipsnio 7 punkte, 41 straipsnio 1 punkte, 90 straipsnio 1 punkte, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktuose, teismas nustatė, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, įsakymu pareiškėja buvo paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymą. Pagal Inspekcijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1T-22(1.12) patvirtintų pareiškėjos Pareigybės aprašymo 4 punktą ši pareigybė reikalinga padėti Inspekcijos direktoriui įgyvendinti Inspekcijos uždavinius ir funkcijas asmens duomenų ir privatumo srityje ir pavaduoti direktorių jam nesant. Pareigybės aprašymo 7.19 punkte numatyta, kad prie vykdytinų funkcijų priskirtina vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Inspekcijos strateginiai planai. Pareigybės aprašymo 8 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pavaldus Inspekcijos direktoriui. Pareigybės aprašymo nuostatų analizė leido teismui vertinti, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, turėjo teisę pareiškėjai duoti pavedimą, kaip kitą nenuolatinio pobūdžio įpareigojimą.

48Teismas iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo Išvados ir kitų įrodymų taip pat nustatė, jog tarnybinio patikrinimo metu gauta informacija dėl galbūt padaryto pažeidimo buvo išsamiai patikrina. Komisija Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pirkimo procedūros dėl seifų, durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų pirkimo buvo vilkinamos ir todėl neįvykdytos; pareiškėja neįvykdė direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12.) „Dėl atsakingo asmens už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymo paskyrimo“, t. y. įsakyme numatytų darbų skubos tvarka neatliko ir neįgyvendino Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2017 m. birželio 5 d. rašte pateiktos rekomendacijos.

50Atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, eidama Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, savo neveikimu neužtikrino skubaus viešojo pirkimo tikslų. Išvadoje detaliai nurodyta, kokios aplinkybės lėmė pavedimą vykdyti skubos tvarka. Pareiškėja neginčijo, kad pavedimo nesuprato ir kad neaiškus jo turinys. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja raštu būtų davusi pavedimą įsakyme nurodytus veiksmus atlikti jos kuruojamo skyriaus tarnautojams. Pareiškėja pati vykdė 2017 m. birželio 8 d. įsakyme suformuluotą pavedimą, oficialių raštų ar paklausimų dėl negalėjimo įvykdyti pavedimą byloje nėra, pati pareiškėja 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. birželio 22 d. teikė pasiūlymus, todėl konstatuotina, kad pareiškėja užduoties pobūdį suprato ir atitinkamai jį vykdė. Aplinkybė, kad M. T. 2017 m. birželio 22 d. rašte išreiškė pastabas dėl išsiųsto pareiškėjos pasiūlymo tiekėjams, negali būti vertinama kaip pareiškėjos teisių pažeidimas. Išvadoje detaliai įvertinta ir motyvuota, kodėl Administravimo skyriaus vedėjai M. T. (neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga) ir kitiems asmenims, turintiems leidimus dirbti su įslaptinta informacija (jie buvo atostogose), nebuvo skirtas šis pavedimas.

52Teismas vertino, kad pareiškėja teikiamo pasiūlymo parengimo stadijoje nesiėmė veiksmų ir nesiekė išsiaiškinti, kokios sąlygos būtinos tinkamai parengti pasiūlymą tiekėjams. Taigi pati pareiškėja turėjo objektyvią galimybę aktyviai domėtis ir siekti tinkamai įgyvendinti pavedimą. Vien pareiškėjos teiginys, kad jai tokio pobūdžio užduotys niekada nebuvo pavestos atlikti, neeliminuoja jos atsakomybės. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos pareigos Inspekcijoje yra atsakingos, nesant direktoriaus ji turi teisę jį pavaduoti. Atitinkamai ir tokių pareigų atsakomybės lygis yra aukštas bei formuluojamos sudėtingos užduotys. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl vykdomo susidorojimo su ja, nes tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga rodo objektyvų ir išsamų pažeidimo tyrimą.

54Teismas, vertindamas, ar pareiškėjai pagrįstai buvo inkriminuotas VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimas, atsižvelgė į VPĮ 85 straipsnio nuostatas, kurios leido teismui daryti išvadą, jog atliekant mažos vertės pirkimą perkančioji organizacija neprivalo vadovautis VPĮ 28 straipsnio 10 dalies (Išvadoje nurodoma punktas) nuostatomis, todėl atsakovo išvada dėl VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimo laikytina nepagrįsta, todėl eliminuota.

56Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtino Išvadoje suformuluotus teiginius, jog pareiškėja, kaip direktoriaus pavaduotoja, veikdama pagal Pareigybės aprašymą, būdama paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymą ir atsakinga už pirkimo procedūros dėl seifų, durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų pirkimą, procedūrą vilkino ir neužtikrino jos tinkamo įvykdymo, tuo pažeisdama VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčių, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 39 straipsnio 7 punkto, 41 straipsnio 1 punkto, 90 straipsnio 1 punkto, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktų reikalavimus. Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai (išskyrus VPĮ 28 straipsnio 10 dalį), pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis.

58Vertindamas pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, teismas nurodė, kad pareiškėjai Išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiškėjos tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pakeitė pareiškėjai paskirtą tarnybinė nuobaudą į VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

61Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

63Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, jame neatsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjos skundo argumentą dėl neva jos pažeistų teisės aktų – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčių, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punkto, 39 straipsnio 7 punkto, 41 straipsnio 1 punkto, 90 straipsnio 1 punkto, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktų reikalavimų. Pareiškėja ginčijo kiekvieną jai inkriminuotą teisės akto pažeidimą, detaliai nurodydama teisinius argumentus ir motyvus, kodėl šie teisės aktų pažeidimai jai inkriminuoti nepagrįstai, tačiau teismas sprendime dėl nei vieno iš nurodytų skundo argumentų nepasisakė, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į efektyvią teisminę gynybą.

65Teismas abstrakčiai ir neteisingai vertino tarnybinio patikrinimo Išvadą bei įrodymus, tačiau nevertino konkrečių pareiškėjos teisinių argumentų dėl jai inkriminuojamų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad atsakovas Išvadoje tinkamai konstatavo pareiškėjos padarytus teisės aktų pažeidimus, iš esmės tik pacitavo šių teisės aktų nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėja neįvykdė jai duoto pavedimo skubos tvarka nupirkti spynas, bei apibendrintai nurodydamas, kad tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėja neįvykdė direktorės pavedimo, tačiau šios savo išvados niekaip neargumentavo ir nenuginčijo pareiškėjos skundo argumentų.

67Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, turėjo teisę būtent pareiškėjai duoti pavedimą atlikti viešąjį pirkimą, kaip kitą nenuolatinio pobūdžio įpareigojimą, nes tokia jos teisė numatyta pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.19 punkte, o jos teiginius apie vykdomą susidorojimą su ja laikė nepagrįstais ir pripažino, kad išvada apie pavedimo neįvykdymą skubos tvarka yra teisinga. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. 1-89/2004, tais atvejais, kai pavestos užduotys pareigybės aprašyme nepriskirtos šiai pareigybei, už tokių užduočių neatlikimą tarnybinė atsakomybė pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą neatsiranda. Taikant šią taisyklę, būtina įvertinti šiuos svarbius aspektus – pareigos atlikti kai kurias užduotis kyla tiesiogiai iš įstatymo: VTĮ 15 straipsnio ar specialaus atitinkamus teisinius santykius reguliuojančio įstatymo, be to, užduotys gali būti pavedamos kaip papildomi darbai, nepriskiriami šiai pareigybei pagal pareigų aprašymą.

69Pavedimas atlikti paprastą mažos vertės pirkimą (nupirkti spynas) nėra slaptas, be to, pavedimo davimas būtent pareiškėjai niekaip nėra sietinas su Inspekcijos strateginiais planais, nes teismo sprendime nėra daroma jokios nuorodos į Įstaigos strateginį veiklos planą. Taigi nebuvo jokio formalaus teisėto pagrindo duoti minėtą pavedimą būtent pareiškėjai. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja, 2017 m. birželio 8 d. gavusi Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, pavedimą, 2017 m. birželio 9 d. teikimu Nr. 4R-312(4.13) informavo direktoriaus pavaduotoją, atliekančią direktoriaus funkcijas, apie negalimumą jai vykdyti pirkimo procedūras bei prašė pirkimą vykdyti pavesti kitiems. Nėra reikalavimo mažos vertės viešąjį pirkimą, kuris nėra įslaptintas, pavesti atlikti tik tiems darbuotojams, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, duodama tokį pavedimą ne Administravimo skyriaus vedėjai M. T., o pareiškėjai, piktnaudžiavo turimais įgaliojimais bei sieke susidoroti su pareiškėja.

71Teismas nevertino aplinkybių, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14 (1.12) 2 punkto pavedimą skubos tvarka atlikti seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų pirkimą suformulavo dviprasmiškai, t. y. pavedė jį vykdyti pačiai pareiškėjai ar jos kuruojamų skyrių įgaliotam asmeniui. Teismas taip pat nevertino argumentų, kad pareiškėja buvo davusi pavedimą savo pavaldinei N. K.-M., o užuot pavedusi atlikti minėtą viešąjį pirkimą šios srities žinovei M. T. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, specialiai pavedė tai atlikti pareiškėjai. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, bausdama pareiškėją už jai duoto pavedimo neįvykdymą skubos tvarka, pati visiškai nesiekė, jog šis pirkimas būtų įvykdytas skubiai, nes gavusi pareiškėjos 2017 m. liepos 13 d. pažymą siūlant nutraukti pirkimą, sprendimą dėl naujo pavedimo atlikti pirkimą davė tik praėjus 15 kalendorinių dienų, t. y. 2017 m. liepos 28 d. Naujas pavedimas atlikti pirkimą buvo vykdomas 11 darbo dienų, o pareiškėja pavedimą atlikti pirkimą, neskaitant jos atostogų (9 darbo dienos), iš viso vykdė 15 darbo dienų. Be to, vykdomas pavedimas atlikti pirkimą negali būti vertinamas pavedimo neįvykdymu laiku (skubiai) aspektu, nes vykdomo pirkimo rezultatai nepriklauso vien tik nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, bet priklauso ir nuo pirkime dalyvaujančių tiekėjų veiksmų. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja neįvykdė pavedimo laiku, yra nepagrįsta ir neteisėta. Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad pareiškėja visas gautas pastabas dėl savo vykdomo viešojo pirkimo eigos vertino labai rimtai ir atsakingai, į jas iš karto reaguodavo.

73Pareiškėja yra pateikusi ne vieną skundą teismui dėl jai paskirtų nuobaudų, kuriomis siekiama su ja susidoroti, tačiau teismai į tai neatsižvelgia. Pareiškėja yra ilgametė Inspekcijos darbuotoja ir per labai trumpą laiką gavo daug nuobaudų, kurias paskyrė direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas, D. Š., esanti iš esmės tokiame pačiame tarnybiniame statuse kaip ir pareiškėja (2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1P-48 (4.2.) pareikšta pastaba, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1P-50 (4.2.) pareikšta pastaba; 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1T-31 (1.12.) laikinai apribotos funkcijos dirbti su įslaptinta informacija; 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1P-48 (4.2.) pareikštas papeikimas; 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1P-100 (4.2.) pareikšta pastaba; 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-105 (4.2.) pareikšta pastaba). Pareiškėja iki šiol iš esmės nėra pralaimėjusi nė vienos bylos dėl D. Š. jai paskirtų ir pareiškėjos teismui apskųstų tarnybinių nuobaudų, tačiau teismai nesiima analizuoti viešai paskelbtų teismų sprendimų ir padaryti išvadų apie susidorojimą valstybės tarnyboje.

75Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

77Išsamūs argumentai, kodėl pareiškėjai buvo duotas nurodymas skubos tvarka vykdyti pirkimus, yra detaliai pateiktas Inspekcijos 2017m. lapkričio 22 d. atsiliepime Nr. 2R-7375(4.13.). Pati pareiškėja kėlė klausimą, kad Administravimo skyriaus vedėja M. T. negali turėti prieigos prie įslaptintų dokumentų. Atliekant reikiamus darbus, nurodytus tiek pačios pareiškėjos 2017 m. birželio 7 d. teikime Nr. 4R-172(4.13.), tiek Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 1T-14(1.12), keičiant spynas nuo patalpos, metalinių spintų ir metalinio seifo turėjo būti atidarytos durys nuo patalpos, metaliniu spintų ir metalinio seifo, kuriuose saugoma įslaptinta informacija, o tai reiškia, kad atsakingas asmuo turėjo dalyvauti iki reikiamų darbų atlikimo pabaigos. Administravimo skyriaus vedėja neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tokį leidimą tuo laikotarpiu, kai turėjo būti atliekami reikiami darbai, turėjo tik pareiškėja. Dėl nurodytų priežasčių Administravimo skyriaus vedėjai M. T. negalėjo būti pavesta atlikti aukščiau minėtą pavedimą. Pareiškėjai ne tik galėjo, bet, kaip turėjusiai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turėjo būti duotas Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1T- 14(1.12.) įformintas pavedimas atlikti viešąjį pirkimą.

79Pareiškėja neginčijo, kad pavedimo nesuprato dėl neva dviprasmiško jo turinio. Ji pati vykdė 2017 m. birželio 8 d. įsakyme suformuluotą pavedimą, oficialių raštų ar paklausimų dėl negalėjimo įvykdyti pavedimą nėra, pareiškėja 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. birželio 22 d. teikė pasiūlymus vykdant viešųjų pirkimų procedūrą.

81Pareiškėja nebuvo raštu davusi pavedimo Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 1T-14(1.12.) nurodytus veiksmus atlikti jos kuruojamo skyriaus darbuotojams. Komisija, įvertinusi Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos N. K.-M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą atsakymą dėl elektroninių laiškų, susijusių su aukščiau nurodyto įsakymo vykdymu, konstatavo, kad pareiškėjos elektroniniu paštu pateikti klausimai N. K.-M. yra pernelyg abstraktūs ir negalima daryti prielaidos, kad klausiama apie vykdomus viešuosius pirkimus. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjai neįvykdžius pavedimo jis buvo pavestas atlikti N. K.-M., kurį pastaroji atliko, negali paneigti Išvadoje nustatyto pažeidimo.

83Aplinkybė, kad vyksta / vyko teisminiai ginčai dėl pareiškėjai paskirtų tarnybinių nuobaudų, nerodo Inspekcijos siekio su ja susidoroti. Visais atvejais tarnybinės nuobaudos pareiškėjai buvo paskirtos atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kurias nustatė ne direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas, D. Š., o Tarnybinio vertinimo komisija.

85Pareiškėja taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kuriuose nurodė, kad pirkimas nebuvo įslaptintas, seifai ir metalinės spintos, kurių užraktus buvo prašoma keisti, buvo ne patalpoje, kurioje dirbama ir saugojama įslaptinta informacija, bet administracinėje zonoje. Pareiškėja 2017 m. birželio 7 d. tarnybiniu raštu Nr. 4R-172 Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus pareigas, D. Š. paprašė pakeisti įsakymus dėl atsakingų už fizinę apsaugą asmenų atostogų datos, kad bent vienas iš jų būtų įstaigoje keičiant spynas, tačiau D. Š. į šį raštą nereagavo. Pareiškėja buvo davusi N. K.-M. žodžiu pavedimą surinkti pasiūlymus, šių aplinkybių nepaneigė ir pati N. K.-M.. Atsakovo argumentai nepaneigia fakto, kad visi 2017 m. vykdyti tarnybiniai tikrinimai ir skiriamos nuobaudos nėra objektyvūs ir yra psichologinis smurtas.

87Atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip jos gynybinė pozicija.

91Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

93Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

95Apeliantė R. V. nurodo, kad teismas nevertino konkrečių pareiškėjos teisinių argumentų dėl jai inkriminuojamų pažeidimų, skundžiamame teismo sprendime neatsakyta nei į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjos skundo argumentą dėl galbūt jos pažeistų teisės aktų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs skundžiamą aktą, pareiškėjos skundo teismui argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad aukščiau paminėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

97Dėl paminėtų apeliantės argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

99Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

101Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Turi būti ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai, pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumento pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-456-438/2019).

103Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

105Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 4R-342 (4.13) turinio, pareiškėja, be kita ko, buvo nubausta dėl to, jog pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė argumentus dėl kiekvieno iš šių pažeidimų, nurodė, kodėl ji šių teisės aktų normų nepažeidė, bet pirmosios instancijos teismo sprendime nėra teismo motyvų dėl šių esminių pareiškėjos skundo argumentų.

107Iš paminėtų Įsakymo ir Išvados turinio matyti, kad pareiškėja nubausta dėl to, jog „skubos tvarka“ nenupirko ginčo prekių. Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui daug argumentų, kad vykdė pavedimą kuo skubiau. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, iki kada pareiškėja turėjo įvykdyti gautą pavedimą. Nėra aišku kas, teismo nuomone, laikytina „skubiu vykdymu“, ir kodėl atmetami pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė pavedimą kuo skubiau.

109Pareiškėja pateikė argumentus, kad nėra jos tyčios dėl pažeidimo, kad pirkimo procedūros greitumas priklausė ne tik nuo perkančios organizacijos veiksmų, bet ir nuo pirkime dalyvaujančiųjų veiksmų. Šie argumentai teismo nebuvo įvertinti. Iš esmės, teismo išvados apie pareiškėjos kaltę, kuri Komisijos vertinimu pasireiškė tyčia, yra be motyvų.

111Byloje taip pat nėra visiškai išsiaiškinta, ar Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas, turėjo teisę būtent pareiškėjai duoti pavedimą atlikti viešąjį pirkimą, ar pavesta užduotis pareigybės aprašyme priskirta šiai pareigybei, turint omenyje, kad pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.19 punkte numatyta, jog prie vykdytinų funkcijų priskirtina vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Inspekcijos strateginiai planai. Pareiškėjos teigimu, pavedimo davimas būtent pareiškėjai niekaip nėra susijęs su Inspekcijos strateginiais planais, viešieji pirkimai nėra strateginiai atsakovo planai. Be to, viešųjų pirkimų procedūros vykdymas nėra padėjimas Inspekcijos direktoriui įgyvendinti Inspekcijos uždavinius ir funkcijas asmens duomenų ir privatumo srityje. Pareiškėja, kaip direktoriaus pavaduotoja, privalėjo vykdyti savo tiesioginio viršininko, Inspekcijos direktoriaus, nurodymus, tačiau tai nereiškia, kad turi būti vykdomi bet kokie nurodymai, pvz., tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitą ar pan. Šie pareiškėjos argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti.

113Be to, byloje yra pažymių, kad pažeidimas yra mažareikšmis, teismas nesiaiškino, kokias pasekmes sukėlė galimas pažeidimas.

115Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

117Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

119Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

121Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542-877). Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinus nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas.

122Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

123Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

124Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

125Nutartis neskundžiama.