Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Inspekcijos sprendimas ginčo dalyje nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, yra nemotyvuotas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad Bendrija, nepriklausomai nuo asmenų narystės sodininkų bendrijoje, privalo gerbti kiekvieno asmens teises bei tinkamai tvarkyti asmens duomenis. Bendrija pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas.

II.

21. Teismas, akcentuodamas, kad pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei duomenų subjektas davė sutikimą (32 punktas), kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

25. Teismas priėjo prie išvados, kad Bendrija, atskleisdama trečiojo suinteresuoto asmens telefono numerį VASA darbuotojui, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, pareiškė pareiškėjui papeikimą.

27. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė pareiškėjo prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo, o trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jas įvertinęs pateiktų dokumentų ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) kontekste, sprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl 320 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

III.

42. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Inspekcija turėjo pakankamai įrodymų ginčijamam sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju taip pat yra reikšmingi nustatyti faktai išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-1049-872/2020 pagal pareiškėjo VASA skundą atsakovui Inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. B. ir V. S.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

44. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Tiek Inspekcija, tiek teismas rėmėsi įrodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, todėl pareiškėjo skundžiami Inspekcijos ir teismo sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Pareiškėjo argumentai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys ne tik teisme nustatytoms aplinkybėms, bet ir administracinėje byloje Nr. eI2-1049-872/2020 prejudicinę galią turintiems įrodymams. Pareiškėjo argumentai dėl VASA specialisto parodymų nepatikimumo pareikšti tik apeliaciniame skunde. Be to, VASA specialistas neturėjo suinteresuotumo teikti netikslią ar melagingą informaciją Inspekcijai. Priešingai, sprendžiant iš administracinės bylos Nr. eI2- 1049-872/2020, VASA bendradarbiavo su Inspekcija, teikė visą turimą informaciją, atliko patikrinimą norėdama nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad Bendrijos pirmininkė yra asmuo, kuris atsakingas už visos Bendrijos valdymą ir kuriam turi būti puikiai žinoma, kad Bendrijoje yra bendrijos narių ir kitų asmenų registravimo knyga, kur nurodyta asmenų kontaktinė informacija arba kiti duomenys, kurie numatyti bendrijos įstatuose. Bendrijos pirmininkės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, be kita ko, nesant duomenų, kad pirmininkė būtų VASA darbuotoja ar būtų koks nors susitarimas tarp pareiškėjo ir VASA, kuriuo pagrindu duomenų apsikeitimas būtų pagrįstas, pripažintina, kad duomenys buvo perduoti nepagrįstai.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pastebi, kad teismo sprendime yra nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, nurodyta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimą, nurodytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Pareiškėjas nepaneigė teismo išvados, kad neįgyvendino jam taikomo atskaitomybės principo ir neįrodė, kad suinteresuoto asmens telefono numerį, kaip asmens duomenis, tvarkė laikydamasis BDAR 5 straipsnyje numatytų su asmens duomenimis susijusių principų, ar esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnyje 1 dalyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) dalies, kuria V. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. skundo dalis dėl V. B. telefono numerio perdavimo VASA pripažinta pagrįsta, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens V. B. skundo, adresuoto Inspekcijai, jis asmens duomenų apsaugos pažeidimą kildina iš to, kad Bendrijai nebuvo davęs sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis, įskaitant kontaktinius duomenis – mobiliojo ryšio telefono numerį. Iš Inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) aišku, kad Bendrijai papeikimas paskirtas už tai, kad Bendrijos pirmininkė VASA darbuotojui atskleidė trečiojo asmens telefono numerį be jo sutikimo. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad telefono numerio atskleidimo tikslo Bendrijos pirmininkė nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad Bendrija neįrodė, jog V. B. asmens duomenys buvo atskleisti esant teisėtiems pagrindams, numatytiems Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime nėra išdėstytos aplinkybės ir nenurodyti konkretūs Bendrijos pirmininkės veiksmai, kurie atsakovo buvo vertinami kaip BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas. Todėl, nors atsakovas ginčijamame sprendime ir nurodo, kad telefono numerio atskleidimo bendrijos pirmininkė nepagrindė ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, tačiau visiškai lieka neaišku šiam ginčui svarbios aplinkybės – kada konkrečiai ir kokiu būdu ir kokiais veiksmais Bendrijos pirmininkė atskleidė trečiojo suinteresuoto asmens V. B. telefono numerį VASA darbuotojui, taip pat kuriam VASA darbuotojui buvo atskleistas konkretus telefono numeris. Taip pat iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu Bendrijos pirmininkė tvarkė ir ar tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens V. B. duomenis. Taip pat nevertino situacijos, kad V. B., susirašinėdamas su VASA specialistu, Bendrijos pirmininkę buvo nurodęs kaip kompetentingą asmenį, su kuriuo galėtų bendrauti VASA specialistas, spręsdamas jo paties skundą dėl bendrojo naudojimo konteinerio.

55. Kaip minėta, iš ginčijamo sprendimo aišku, kad, atsakovo nuomone, Bendrijos pirmininkė nepagrindė telefono numerio atskleidimo ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Akivaizdu, kad atsakovas Bendrijos pirmininkę laiko duomenų valdytoja. Pagal Europos Sąjungos teisę duomenų valdytojas apibrėžiamas kaip subjektas, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones (BDAR 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Duomenų valdytojo sprendime nustatomi duomenų tvarkymo priežastys ir būdai. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas atskaitomybės principas, kuris minimas ir ginčijamame sprendime, skirtas duomenų valdytojams. Kaip nurodyta 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje Nr. 3/2010 dėl atskaitomybės principo, atskaitomybės principo esmę sudaro tai, kad duomenų valdytojas privalo: nustatyti priemones, kurios įprastomis aplinkybėmis padėtų garantuoti, kad vykdant duomenų tvarkymo operacijas būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, ir turėti prieinamus dokumentus, iš kurių duomenų subjektai ir priežiūros institucijos galėtų matyti priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms. Kaip jau buvo minėta, iš ginčijamo sprendimo nėra galimybės spręsti apie tai, kokiais konkrečiai veiksmais Bendrijos pirmininkė, Inspekcijos nuomone, pažeidė BDAR 5 straipsnio nuostatas.

56. Apibendrinant darytina išvada, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas yra nemotyvuotas, nes nėra pagrįstas konkrečiu atveju svarbių faktinių aplinkybių tyrimu, o pirmosios instancijos teismas dėstė motyvus ir faktines aplinkybes, kurių Inspekcijos sprendime nebuvo nurodytos. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Inspekcija 2019 m. rugsėjo 26 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens V. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. skundą, kuriame buvo nurodyta, jog jis 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į VASA dėl bendro naudojimo konteinerių aikštelės įrengimo Bendrijos teritorijoje. VASA specialistas 2018 m. rugsėjo 3 d. trečiojo suinteresuoto asmens telefono numerį perdavė Bendrijos pirmininkei, o ši VASA darbuotojui atskleidė trečiojo suinteresuoto asmens vardą ir pavardę bei jam priklausančio žemės sklypo numerį. Šiuo atveju galima įžvelgti tam tikrą prieštaravimą tarp ginčijamo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes ginčijamame sprendime spręsta tik dėl to, kad Bendrijos pirmininkė atskleidė konkretų telefono numerį VASA darbuotojui ir to nepagrindė.

57. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nagrinėjamoje byloje, kai atsakovas nėra išdėstęs ir nustatęs konkrečių Bendrijos pirmininkės veiksmų, kuriais yra pažeidžiamos BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, be to, nėra įmanoma net nustatyti, ar apskritai konkrečiu atveju yra taikomos BDAR nuostatos, nes nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju vyko duomenų tvarkymas BDAR 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pagal kurį duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas ne tik nemotyvuotas, bet vertintinas kaip prieštaringas. 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1049-872/2020 dėl VASA skundo, kuriuo buvo ginčijama Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 3R-701(2.13-1) dalis (Inspekcija šiuo sprendimu nustatė, jog pareiškėjos darbuotojas atskleidė V. B. asmens duomenis sodų bendrijos „Žalgiris 2“ pirmininkei, nors trečiasis suinteresuotas asmuo kreipdamasis su skundu neatskleidė savo tapatybės ir siekė išlikti anonimišku, tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.). Teismas šioje byloje nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. VASA klientų aptarnavimo specialistė sulaukė savęs nepanorusio identifikuoti asmens skambučio, kurio metu buvo aptartas klausimas dėl bendro naudojimo konteinerio. Specialistė informavo pareiškėją, kad jo skundas bus perduotas Atliekų kontrolės skyriui tolimesniam nagrinėjimui. VASA teigimu, pareiškėjas davė sutikimą naudoti jo telefono numerį bei teiravosi per kiek laiko gaus atsakymą. Teritoriją aptarnaujančiam vyr. specialistui buvo suformuota užduotis išnagrinėti prašymą, todėl jis susitarė su pareiškėju susitikti, kad būtų išsiaiškinta situacija. Vyr. specialistas gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas į susitikimą nevyks ir nurodė bendrijos pirmininkės telefoną. V. B. vietoje savęs delegavus Bendrijos pirmininką, VASA specialistas susisiekė su bendrijos pirmininke. VASA atstovas Bendrijos pirmininkės buvo informuotas, kad galimai dėl individualių konteinerių bendrijoje nepatenkintas V. B., VASA nuomone, V. B. asmens duomenis atskleidė ne bendrovė, o bendrijos pirmininkė. Be to, bendrovė turėjo pareiškėjo sutikimą naudoti jo asmens duomenis, nes specialistė, bendravusi su V. B., nurodė, kad jo telefono numeris bus perduotas tolimesniam skundo nagrinėjimui, o pareiškėjas dėl to neišreiškė nesutikimo. Minėtame 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame sprendime administracinė byloje Nr. eI2-1049-872/2020 konstatuota, kad VASA perdavė V. B. telefono numerį Bendrijos pirmininkei ir tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą, Inspekcijos sprendimas pripažintas teisėtu.

59. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad VASA specialistas perdavė V. B. telefono numerį Bendrijos pirmininkei, o nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas preziumavo priešingai, kad Bendrijos pirmininkė perdavė V. B. telefono numerį VASA. Iš procesinių dokumentų aišku, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2018 m. rugpjūčio 30 d. anonimiškai kreipėsi į VASA Klientų aptarnavimo skyrių dėl bendro naudojimo konteinerio pastatymo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sutiko naudoti jo kontaktinius duomenis VASA atsakingiems darbuotojams, nagrinėjantiems jo pranešimą. Vėliau V. B. Bendrijos pirmininkę buvo nurodęs kaip kompetentingą asmenį, su kuriuo galėtų bendrauti VASA specialistas spręsdamas jo paties skundą dėl bendrojo naudojimo konteinerio. Tačiau ši aplinkybė 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nebuvo akcentuota.

60. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų ir yra prieštaringas, o pirmosios instancijos teismas siekė ginčijamo sprendimo trūkumus užpildyti teisminio proceso metu, kas iš esmės nėra suderinama su tinkamu Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymu. Pareiškėjas prašo teismo apsvarstyti galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl BDAR 5 straipsnio 2 dalies aiškinimo, tačiau pripažinus, kad ginčijama sprendimo dalis yra nemotyvuota ir neteisėta, šis prašymas nėra aktualus konkrečiu atveju.

61. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ginčijamą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) dalį, kuria V. B. skundas dėl jo telefono numerio perdavimo savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pripažintas pagrįstu ir Bendrijai skirtas papeikimas, turinį, kaip teisėtą ir pagrįstą ir atitinkantį tokio pobūdžio administraciniams aktams Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus, priėmė neteisėtą sprendimą. Ginčijama 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) dalis negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas, taip pat priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

62. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

63. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (484 Eur už apeliacinio skundo parengimą) pagrindžiančius dokumentus: 2020 m. gruodžio 7 d. sąskaitą faktūrą, 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymą. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą konkrečiu atveju apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2020 m. IV ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 398,5 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, ji priteistina pareiškėjui. Taip pat iš į bylą pateiktų 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. mokėjimų nurodymų nustatyta, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio (22,50 Eur – už skundą; 22,50 Eur – už apeliacinį skundą). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (11,25 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) dalį, kuria V. B. skundas dėl jo telefono numerio perdavimo savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pripažintas pagrįstu ir sodininkų bendrijai „Žalgiris-2“ skirtas papeikimas.

Priteisti pareiškėjui sodininkų bendrijai „Žalgiris-2“ iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 517,75 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui sodininkų bendrijai „Žalgiris-2“ žyminio mokesčio permoką – 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct).

Sprendimas neskundžiamas.