Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-471-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: e2-471-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01304-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: „Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje
Atsakovas: mažosios bendrijos ,,Skonio namai“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės ,,Komercijos sinergija“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ubiquiti“
Advokatai: Egidija Vėbraitė, Linas Jakas, Kristina Balandytė, Živilė Žemaitaitienė

Kategorijos

2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-471-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01304-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei, Kristinai Perednienei, Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

atsakovės mažosios bendrijos ,,Skonio namai“ atstovams advokatui Linui Jakui, advokato padėjėjai Živilei Žemaitaitienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Komercijos sinergija“ atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ubiquiti“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Skonio namai“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Komercijos sinergija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ubiquiti“, „If P&C Insurance AS“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiantis per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai ,,Skonio namai“ (toliau – atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės 412 193,68 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad su draudėja UAB ,,Komercijos sinergija“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-77106, kurios pagrindu apdraudė administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o su draudėja UAB ,,Medicinos namai šeimai“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-81267, kuria apdraudė nurodytame pastate esančias patalpas. 2021 m. balandžio 23 d. kilo gaisras, kurio metu nukentėjo apdrausto pastato pirmas aukštas (ypač terasa ir vakarinės pusės fasadas), antrame ir trečiame aukšte esančios patalpos. Dėl šio įvykio ieškovas iš viso išmokėjo 412 193,68 Eur draudimo išmokų.

3. Ieškovo teigimu, šią išmokėtą draudimo išmokų sumą ieškovui privalo atlyginti atsakovė MB ,,Skonio namai“, kaip už kilusią žalą atsakingas asmuo, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Siekdamas nustatyti gaisro kilimo priežastį, ieškovas kreipėsi į UAB „Gaisriniai projektai“, kuri pateikė gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP\GT\2021\05-3. Paaiškėjo, kad antrame pastato aukšte yra įsikūrusi atsakovės MB „Skonio namai“ studija „Čiop –Čiop“. 2021 m. balandžio 21 d. šiose patalpose buvo alyvuojamos grindys, o 2021 m. balandžio 22 d. tos pačios grindys buvo šlifuojamos iki vėlyvo vakaro. Po šlifavimo atsiradusios medžio pjuvenos buvo sudėtos į atskirą plastikinį šiukšlių maišą, kuris galimai buvo išmestas į pirmame pastato aukšte terasos patalpoje stovėjusį buitinių atliekų konteinerį. Jokie įrankiai (volelis) ir/ar priemonės, naudoti grindų alyvavimui, išmestos į konteinerį nebuvo ir yra likusios bei sandėliuojamos studijos patalpose, taip pat tyrimo metu buvo rasta tuščia alyvos talpa. UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertas nustatė, kad: 1) gaisro židinys buvo buitinių atliekų konteineryje, kuris stovėjo pirmo aukšto terasoje; 2) labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo atliekų konteineryje; 3) buvo pažeistas bendrųjų gaisro saugos taisyklių (toliau – BGST) 75 punkto reikalavimas ir galimai nebuvo laikomasi alyvos gamintojo saugos rekomendacijų. Dėl to, ieškovo teigimu, atsakovė yra atsakinga už gaisro sukeltą žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė MB ,,Skonio namai“ atsiliepime į ieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog gaisras kilo buitinių atliekų konteineryje, tačiau gaisro kilimo priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis, kuris galėjo patekti į konteinerį. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė pažeidė bendrųjų gaisro saugos taisyklių (toliau – BGST) 75 punktą ir galimai nebuvo laikomasi alyvos gamintojo saugos rekomendacijų, dėl ko ieškovas daro prielaidą / išvadą, kad atsakovė turėtų būti atsakinga už gaisro sukeltas neigiamas pasekmes. Atsakovės teigimu, ieškovas neįvardija jokių konkrečių atsakovės kaltų veiksmų, taip pat neįrodinėja priežastinio ryšio tarp galimai atsakovės atliktų kaltų veiksmų ir dėl gaisro kilusios žalos. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pateikta Specialisto išvada nėra pakankamas įrodymas būtinosioms sąlygoms (kaltiems veiksmams, priežastiniam ryšiui) atsakovės civilinės atsakomybės kilimui nustatyti ir toks dokumentas (Specialisto išvada), grindžiamas išskirtinai suinteresuoto asmens, teikiančio paslaugą ieškovui už pinigus, prielaidomis turėtų būti vertinamas itin kritiškai. Atsakovės teigimu, Specialisto išvada paremta subjektyviomis specialistu įvardijamo asmens prielaidomis ir neatitinka kitų gaisro kilimo aplinkybes apibūdinančių faktinių aplinkybių. Atliekant grindų alyvavimo darbus, buvo naudojami tam skirti voleliai, popieriniai rankšluosčiai ar šluostės naudoti nebuvo, todėl specialistas nepagrįstai konstatavo, jog tokios šluostės, suvilgytos alyvos likučiais, galėjo savaime užsidegti konteineryje. Specialistas daro išvadą, kad galimai buvo nepaisyti alyvos gamintojo saugos reikalavimai (gamintojas draudžia utilizuoti tokią tarą), ir tokią savo išvadą grindžia prielaida, kad galimai į konteinerį buvo išmestas alyvos talpos dangtelis su alyvos liekanomis. Sutiktina su tuo, kad kažkas galimai į konteinerį įmetė alyvos talpos dangtelį, nes po gaisro tokio dangtelio liekanos buvo rastos gaisro židinio vietoje, tačiau nebuvo nustatytos aplinkybės, kas ir kada tokį dangtelį galėjo išmesti / išmetė į konteinerį. Be to, Specialisto išvadoje nėra vertinama, ar dangtelio išmetimas galėjo lemti gaisro kilimą. Taip pat nebuvo nustatinėjamos sąlygos, kurioms esant galėtų įvykti savaiminis užsidegimas nuo metalinio alyvos talpos dangtelio. Atsakovės teigimu, nėra nustatyta ar objektyviais duomenimis pagrįsta, kad būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovė būtų kalta dėl gaisro kilimo ir to pasėkoje atsiradusių neigiamų pasekmių, todėl, ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakovės atsakomybei kilti, ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas.

5. Dublike ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, jame tinkamai nustatytas žalos dydis, nes buvo apžiūrėtos draudėjos, t. y. nukentėjusio asmens, patalpos, surašytas defektinis aktas, kuriame užfiksuoti apgadinto turto pažeidimai. Be to, siekdamas nustatyti žalos atsiradimo priežastį, ieškovas kreipėsi į specialių žinių turinčius asmenis, kurie ir patvirtino, kad dėl įvykio yra atsakinga atsakovė. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

6. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovė yra atsakinga dėl įvykio (gaisro). Atsakovės teigimu, ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.246, 6.249 straipsnių pagrindu, turėjo įrodyti visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį, tačiau tai nebuvo įrodyta. Byloje yra nustatyta tiksli gaisro židinio vieta – atliekų konteineris, kuris stovėjo pirmo aukšto terasos patalpoje, esančioje UAB „Komercijos sinergija“ nuosavybes teise priklausančiame pastate. Ginčo dėl gaisro židinio vietos nėra ir ji yra ne atsakovės valdomose patalpose. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad gaisrą sukėlė atsakovė. UAB ,,Gaisriniai projektai“ išvadoje yra konstatuota, kad jeigu konteineris (už kurio stovėjimo vietą pastate yra atsakinga pastato savininkė UAB „Komercijos sinergija“) būtų stovėjęs kitoje atviroje vietoje ir šalia jo nebūtų buvę jokių degių medžiagų, gaisras nebūtų išplitęs už atliekų konteinerio ribų. Būtent UAB „Komercijos sinergija“ nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, nebuvo pakankamai atidi ir nesielgė taip, kad būtų išvengta gaisro kilimo ir/ar tokio dydžio gaisro sukeltų nuostolių. Dėl to ieškovė nepagrįstai ieškinį pareiškė atsakovei.

7. Trečiasis asmuo UAB ,,Komercijos sinergija“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Komercijos sinergija“ nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame esančios patalpos 2021 m. balandžio mėnesį buvo išnuomotos trims nuomininkams: UAB „Medicinos namai šeimai“, UAB „Ubiquiti“, MB „Skonio namai“. Nuomos sutartimis, be kitų sąlygų, nuomininkai, įskaitant ir atsakovę, prisiėmė pareigą laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, užtikrinti, kad patalpomis ir bendrosiomis pastato erdvėmis, įranga ir kt. nuomininkai, pas juos dirbantys ar besilankantys asmenys naudotųsi tinkamai, nedarytų žalos. Kaip pastato savininkas, elgdamasis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, siekiant išvengti pastatui galinčios kilti žalos, gaisro, apliejimo ir kt., sumažinti dėl to galinčius atsirasti nuostolius, trečiasis asmuo UAB „Komercijos sinergija“ užtikrino, kad pastate ir patalpose būtų įrengta ir veiktų automatinė gaisro gesinimo sistema ir priešgaisrinė signalizacija (priešgaisriniai jutikliai), buvo reguliariai atliekami gaisrinės signalizacijos profilaktiniai patikrinimai. Taip pat trečiasis asmuo 2017 m. spalio 2 d. su UAB „Santermita“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-09-25/02-KAN2, kuria UAB „Santermita“ buvo pavesta ir ji įsipareigojo teikti visų prižiūrimuose Objektuose esančių tinklų, inžinerinės įrangos bei įrengimų priežiūros, eksploatacijos, gedimų, pažeidimų, avarijų, trukdžių ar kitokių pasekmių lokalizavimo, šalinimo ir kt., paslaugas. 2017 m. liepos 20 d. UAB „Komercijos sinergija“ sudarė sutartį su UAB „Una“, kuria UAB „Una“ įsipareigojo patalpose atlikti tokius darbus kaip „išvežti 1 (vieną) šiukšlių konteinerį kartą per savaitę“ ir kt. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas objekte teikia UAB „Kauno švara“ pagal sudarytą šio paslaugų teikėjo parengtą tipinę komunalinių atliekų tvarkymo sutartį. UAB „Komercijos sinergija“ taip pat sudarė su UAB „Jungtis“ 2017 m. liepos 20 d. Techninės saugos sutartį ir Techninio aptarnavimo sutartį (su pakeitimais), kuriomis UAB „Jungtis“ įsipareigojo vykdyti objekto techninę saugą, nedelsiant reaguoti į gautą informaciją apie pastato signalizacijos sistemos suveikimą imtis būtinų veiksmų pastato, turto apsaugojimui ir kt. Pats trečiasis asmuo UAB „Komercijos sinergija“ pastatu ir jame esančiomis patalpomis, jose esančia įranga, daiktais nesinaudoja, jų nevaldo; pastato valdymas, naudojimas yra bei šiai bylai reikšmingu laikotarpiu (2021 m. balandžio mėn.) buvo perduotas nuomininkams nuomos sutarčių pagrindu. Taigi, trečiojo asmens teigimu, jis, kaip pastato savininkas, buvo maksimaliai atidus bei rūpestingas, atliko visus būtinus ir įmanomus veiksmus žalai išvengti, todėl nėra atsakingas už kilusį gaisrą ir jo padarytą žalą. Be to, byloje yra duomenys, kad gaisras kilo ne dėl konteinerio vietos, o dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio ir/ar savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo. Trečiasis asmuo argumentavo, kad ne UAB „Komercijos sinergija“ veiksmai ar neveikimas, o atsakovės ir jos darbuotojų, pasitelktų asmenų ir galimai kitų pastato nuomininkų veiksmai lėmė gaisro konteineryje kilimą ir dėl to atsiradusią žalą. Byloje esantys duomenys, įrodymai patvirtina, kad tiek degių medžiagų, kurios galėjo savaime užsiliepsnoti, tiek pašalinio ugnies šaltinio (labiausiai tikėtina – netinkamai užgesintų cigarečių nuorūkų) patekimas į konteinerį yra susiję išimtinai tik su faktinių patalpų naudotojų – nuomininkų ir su jais susijusių asmenų – darbuotojų, pagalbininkų, atliktais veiksmais, bet ne su trečiojo asmens, kaip pastato savininko, veiksmais ir neveikimu. Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad žalą ar jos dalį lėmė kokie nors trečiojo asmens UAB „Komercijos sinergija“ netinkami, nepakankamai rūpestingi veiksmai ar neveikimas.

8. Trečiasis asmuo UAB ,,Ubiquiti“ (buv. UAB ,,Ubiquiti Networks Europe“) atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu objektyviai nustatytas aplinkybes ir proceso šalių reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad iš trečiojo asmens UAB ,,Komercijos sinergija“ nuomojosi administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 20 d. nuomos sutartį. Jis nebuvo supažindintas su jokia bendro naudojimosi patalpomis tvarka, taip pat trečiajam asmeniui nebuvo pateikti jokie dokumentai ir jis nebuvo kitaip informuotas apie pastate ar jo teritorijoje numatytas rūkymo zonas; per visą nuomos laikotarpį trečiasis asmuo nei iš pastato savininko, nei kitų nuomininkų nėra gavęs pranešimų ar pastabų dėl ne vietoje rūkančių trečiojo asmens darbuotojų. Trečiojo asmens teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 ,,Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 91.6 punktu komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą. Nagrinėjamu atveju pastato savininkės UAB „Komercijos sinergija“ parinkta buitinių atliekų konteinerių, į kuriuos buvo metamos įvairios šiukšlės, tame tarpe ir degios medžiagos, stovėjimo vieta – pastato bendro naudojimo patalpose, pažeidė bendruosius eksploatuojamo objekto saugos reikalavimus. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad pastato savininkas trečiasis asmuo UAB „Komercijos sinergija“ savo veiksmais (neveikimu) pats nulėmė dėl kilusio gaisro padarytos žalos dydį. Taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad pastato savininkui buitinių atliekų konteinerį laikant tinkamu atstumu nuo pastato, atviroje vietoje, kurioje nėra jokių degių medžiagų, net ir kilus gaisrui, būtų sudegęs tik konteineris, nepadarydamas žalos pastatui ir kitų asmenų turtui. Tačiau pastato savininkui UAB „Komercijos sinergija“ pasirinkus buitinių atliekų konteinerį eksploatuoti bendrojo naudojimo patalpose ir šalia degių medžiagų, tokių kaip elektros instaliacijos laidų, komunikacijų šachtos su elektros instaliacijos medžiagomis bei šalia pakabinamų lubų iš polistireno, yra pagrindas spręsti, kad būtent trečiasis asmuo UAB „Komercijos sinergija“ yra atsakinga už ieškovo ieškiniu reikalaujamą priteisti 412 193,68 Eur turtinę žalą. Esant situacijai, kai paties pastato savininko veiksmai lėmė tokias aplinkybes, kad užsidegus konteineriui, kuris stovėjo neleistinoje vietoje ir būtent dėl konteinerio stovėjimo vietos netinkamumo ugnis pasklido po visą pastatą sukeldama materialinę žalą tiek pastato savininkui, tiek patalpų nuomininkams, trečiojo asmens UAB „Ubiquiti“ nuomone, teismui net ir nustačius kito asmens (ne pastato savininko) galimai neatsargius veiksmus, žala iš kaltojo dėl gaisro kilimo asmens neturėtų būti priteista arba priteisiama suma maksimaliai sumažinta.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad atsakovė yra dėl gaisro atsakingas asmuo, ką patvirtina UAB ,,Gaisriniai projektai“ Specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog gaisras kilo atliekų konteineryje dėl savaiminio užsidegimo, užsidegus atsakovės darbuotojams į konteinerį išmestam alyvos talpos dangteliui ir alyvuotoms drožlėms. Atsakovės darbuotojai nesilaikė alyvos gamintojų rekomendacijų dėl atliekų šalinimo ir gaisras kilo dėl alyvavimo darbų liekanų. Gaisro priežastini negalėjo būti pašalinis ugnies šaltinis (nuorūka), nes patalpų nuomininkų darbuotojai nuorūkas metė į kitus indus, be to, liudytojai nurodė, jog nepajuto jokio smilkimo ar pan. Gaisras kilo praėjus pernelyg daug laiko nuo nuorūkų įmetimo į konteinerį, kad tai būtų gaisro priežastimi. Paskutinė nuorūka į konteinerį įmesta apie 19 val., o gaisras kilo kitos dienos apie 4 val. ryto. Tai paneigia teismo ekspertizės išvadas dėl to, kad gaisras kilo dėl nuorūkų. Atsakovės darbuotojai, tvarkę patalpas, šiukšles į konteinerį išmetė apie 1.35 val. nakties, taigi – šios šiukšlės ir užsidegė. Tuo metu konteineris buvo pripildytas iki pusės ir tai galėjo būti gaisro priežastimi. Teismo ekspertizės išvados neišsamios, jose yra neatitikimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovo, draudimo bendrovės, išvados atliktos teoriniu lygmeniu, o teismo ekspertizės tyrimas išsamus. Teismo ekspertas nustatė, kad tikėtina gaisro priežastis – išorinis šaltinis, o kitos priežastys neįmanomos. Teismo ekspertas nurodė, kad nuorūka gali smilkti labai ilgai (vyksta kitų medžiagų smilkimas). Tokia išvada sudaro pagrindą keisti trečiųjų asmenų procesines padėtis byloje į atsakovų, o atsakovė nėra atsakinga už žalą. Taip pat paaiškino, kad atsakovės darbuotojai alyvuotų medžiagų į konteinerį nemetė, atliekant grindų alyvavimo darbus šluostės nebuvo naudojamos, nes tam naudoti voleliai, kurie yra išlikę po gaisro; be to, nėra nustatyta, kad alyvos indo dangtelį į konteinerį įmetė atsakovės darbuotojai. Teismo ekspertas patvirtino, kad nebuvo sąlygų šiam dangteliui užsidegti. Taip pat atsakovės darbuotojai į konteinerį nemetė ir nuorūkų. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad gaisro sukeltą žalą ženkliai padidino gaisrinių saugos taisyklių nesilaikymas iš statinio savininkės pusės, t. y. netinkama atliekų konteinerio pastatymo vieta, ką patvirtino tiek ieškovo specialistas, tiek teismo ekspertas. Atsakovės atstovo teigimu, ieškinys atsakovei neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant byloje aptariamų faktinių aplinkybių, ieškovas kategoriškai atmeta gaisro kilimo versiją dėl nuorūkos ir apsisprendė reikalavimus reikšti tik atsakovei, todėl trečiųjų asmenų elgesys nėra teisiškai reikšmingas.

Atsiliepimas

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Komercijos sinergija“ atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, tarp kokių asmenų susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai ir kuris asmuo yra atsakingas už žalą. Argumentavo, kad trečiasis asmuo, kaip pastato savininkė, ėmėsi visų veiksmų saugumui užtikrinti ir nėra atsakinga už atsiradusią žalą. Trečiasis asmuo buvo sudaręs pastato priežiūros sutartį, įrengęs priešgaisrinės saugos sistemą, sudaręs sutartį su saugos tarnyba. Visas pastatas buvo išnuomotas ir perduotas valdyti nuomininkams; vidinis kiemas, kuriame stovėjo konteineris, 2017 m. liepos 20 d. sutartimi buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,Ubiquiti“. Gaisras kilo ne pastate, o konteineryje. Žalą sukėlė fiziniai asmenys, už kuriuos, kaip samdytus darbuotojus, atsako juos samdę darbdaviai – atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Ubiquiti“. Atsakovės patalpose atlikti grindų alyvavimo darbai nebuvo suderinti su trečiuoju asmeniu, juos atliekant nesilaikyta saugos taisyklių – darbuotojai rūkė ne tam skirtose vietose, nesilaikyta atliekų šalinimo taisyklių. Taip pat nurodė, kad konteineris toje pačioje vietoje stovėjo nuo 2017 metų, rūkoma taip pat buvo nuolatos, tačiau gaisras įvyko tik po atliekų iš atsakovės patalpų šalinimo, todėl įvykių seka patvirtina, kad gaisras kilo dėl atsakovės kaltės ir sistemingo priešgaisrinių taisyklių nesilaikymo šalinant atliekas po atliktų grindų alyvavimo darbų.

12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Ubiquiti“ atstovė rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, rėmėsi tik rašytiniais bylos dokumentais ir negalėjo atsakyti į klausimą, kiek laiko smilksta nuorūka. Teismo eksperto išvada turi būti vertinama kritiškai, nes jis negalėjo įvertinti trečiojo asmens darbuotojų veiksmų rūkant. Abu trečiojo asmens darbuotojai patvirtino, kad užgesino nuorūkas prieš išmesdami jas į konteinerį. Taip pat nurodė, kad pastato savininkė trečiasis asmuo UAB ,,Komercijos sinergija“ po gaisro iškvietė priešgaisrinę tarnybą, tačiau nuomininkams apie gaisro tyrimą nepranešė, ikiteisminio tyrimo atlikti nepageidavo ir taip užkirto kelią ištirti gaisro priežastis; ekspertui dėl to buvo neprieinami reikalingi duomenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad rūkė ir UAB ,,Ubiquiti“, ir atsakovės darbuotojai. Atsakovės darbuotojai rūkydami įeidavo į patalpas. Nors jie nurodė nuorūkas metę į talpas su vandeniu, tačiau pirminiuose rašytiniuose liudytojų paaiškinimuose tokios talpos nenurodytos. Priešingai, 2021 m. balandžio 24 d. fotonuotraukoje yra fiksuotos nuorūkos kibire kartu su dangteliu. Nuorūkos galėjo būti metamos į įvairius indus ir iškratytos į šiukšlių maišus, kartu su alyvavimo dangčiu. Atsakovės darbuotojai po grindų alyvavimo darbų tvarkėsi ir galimai sudėjo nuorūkas kartu su šiukšlėmis į maišus, kurios išmetė į konteinerį, kuriame kilo gaisras. Dėl konteinerio eksploatavimo trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog konteineris būtų perduotas valdyti nuomininkams; komunalinių atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta su UAB ,,Komercijos sinergija“, taigi, už konteinerio vietą buvo atsakinga pastato savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

13. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Taigi, žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

15. Nagrinėjamu atveju įvykis, iš kurio kildinamas ieškovo, kaip draudiko, subrogacijos tvarka reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, yra gaisras, kilęs 2021 m. balandžio 23 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo, apdraudusio pastatą / jame esančias patalpas, reikalavimo teisė atsakovei kildinama iš to, kad ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo draudimo išmoką gaisro padarytai žalai atlyginti ir turi teisę CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš dėl jos atsiradimo atsakingo asmens. Ieškovui pareiškus tokio pobūdžio reikalavimą, turi būti nustatytos visos atsakovu traukiamo asmens civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

16. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tokias faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra:

16.1. Administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,Komercijos sinergija“ (e. t. 2, b. l. 20). Pastate esančios patalpos 2017 m. liepos 20 d. nuomos sutartimi Nr. NS-KS1/2017 išnuomotos MB ,,Skonio namai“ (e. t. 2, b. l. 21; e. t. 9, b. l. 36-49), 2017 m. liepos 20 d. nuomos sutartimi Nr. NS-KS4/2017 – UAB ,,Ubiquiti“ (buv. UAB ,,Ubiquiti Networks Europe“) (e. t. 8, b. l. 136-146; e. t. 9, b. l. 14-24); 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartimi Nr. NS-KS6/2020 – UAB ,,Medicinos namai šeimai“ (e. t. 2, b. l. 54, 56; e. t. 9, b. l. 25-35).

16.2. 2020 m. liepos 15 d. draudikas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas ir draudėja UAB ,,Komercijos sinergija“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-77106, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 12-15).

16.3. 2021 m. vasario 5 d. draudikas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas ir draudėja UAB ,,Medicinos namai šeimai“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-81267, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2022 m. vasario 6 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 16-22; e. t. 2, b. l. 43-47).

16.4. 2021 m. balandžio 19-22 d. atsakovei MB ,,Skonio namai“ nuomojamose patalpose, studijoje ,,Čiop-Čiop“, buvo atlikti grindų atnaujinimo (alyvavimo) darbai.

16.5. 2021 m. balandžio 23 d. apie 4:15 val. kilo gaisras. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad gaisras kilo plastikiniame buitinių atliekų konteineryje, kuris buvo pastatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje pirmame aukšte. Gaisro metu administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pusiau uždaroje terasoje sudegė du buitinių atliekų konteineriai, vienas antrinių žaliavų konteineris, dalinai sudegė termiškai paveiktos ir deformuotos pakabinamų lubų konstrukcijos, nudegė elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos, termiškai paveiktos šiluminio mazgo metalinės durys, terasos sienos ir lubos, garažo vartai, aprūko terasos ir garažo patalpos, komunikacijų šachtoje nudegė esančių elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos; antrame aukšte apdegė pagalbinė patalpa su ten buvusiais daiktais, aprūko visos pastato patalpos su ten buvusiais daiktais, išdužo dalis pastato stiklo konstrukcijų, aprūko išorinė pastato siena (e. t. 4, b. l. 125, DOK-44433 priedas Nr. 32; e. t. 2, b. l. 5, 16, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 27-38, 40-42, 49, 55, 58-65, 67, 74, 76, 79-100, e, t. 3, b. l. 4-20, 25-73; e. t. 5, b. l. 42-53, 61-70, 76-84, 89-109; e. t. 6, b. l. 117-120).

16.6. Dėl šio gaisro ieškovas draudėjoms UAB ,,Komercijos sinergija“ ir UAB ,,Medicinos namai šeimai“ išmokėjo draudimo išmokas (e. t. 1, b. l. 10, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29-30, 31, 32, 34, 35, 36-37, 39-66, 103-106; e. t. 2, b. l. 6, 16-19, 48, 52-53, 109-112, 158; e. t. 3, b. l. 21, 33). Byloje nėra ginčo dėl išmokėtos draudimo išmokų (prašomos priteisti) sumos dydžio (nuostolių dydžio) ir / ar jų apskaičiavimo.

16.7. 2022 m. sausio 25 d. / 2022 m. kovo 4 d. ieškovas raštu kreipėsi į MB ,,Skonio namai“ dėl žalos Nr. 77106-0311_1-001 atlyginimo regreso tvarka, nurodydamas, kad kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė draudėjai, o pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už tokią žalą tenka buto savininkams (valdytojams). Dėl to prašė pervesti ieškovui 463 554,20 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.015 straipsnis) (e. t. 2, b. l. 156, 157). Atsakovei šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu atsakovei MB ,,Skonio namai“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės 412 193,68 Eur.

17. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl gaisrą sukėlusių priežasčių. Nuo atsakymo į šį klausimą, priklauso ir kitas esminės reikšmės bylai turintis klausimas dėl asmens, kurio neteisėti veiksmai sukėlė nustatytinas ginčo gaisro priežastis. Ieškovas, grįsdamas atsakovei MB ,,Skonio namai“ pareikštus ieškinio reikalavimus, argumentavo, kad gaisras kilo savaime užsidegus į konteinerį atsakovės darbuotojų išmestoms grindų alyvavimo darbų atliekoms. Atitinkamai, ieškovo teigimu, atsakovė MB ,,Skonio namai“ laikytina atsakingu už gaisro pasekmes asmeniu. Ieškovas įrodinėjo, kad gaisro negalėjo sukelti išorinis ugnies šaltinis, patekęs į konteinerį (nuorūka). Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, argumentavo, kad gaisras kilo ne dėl ieškovo nurodomo savaiminio užsidegimo, o dėl į konteinerį pateikusio išorinio ugnies šaltinio, už kurio patekimą į konteinerį atsakovės darbuotojai nėra atsakingi.

18. Bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys ir iškeltas klausimas dėl pastato, kuriame kilo gaisras, savininkės UAB ,,Komercijos sinergija“ ir kitos patalpų nuomininkės UAB ,,Ubiquiti“ dalyvavimo byloje ir galimos procesinės padėties, atsižvelgiant į tai, jog, priklausomai nuo nustatytų ginčo gaisro priežasčių, gali kilti klausimų dėl mišrios asmenų civilinės atsakomybės dėl gaisro sukeltų pasekmių. Ieškovas ieškinio reikalavimų netikslino ir savo apsisprendimu ieškinio reikalavimą pilna apimtimi reiškė išimtinai tik atsakovei MB ,,Skonio namai“, argumentuodamas ir įrodinėdamas, jog ginčo gaisras kilo dėl savaiminio atsakovės į konteinerį pašalintų medžiagų užsidegimo.

19. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Vadovaujantis dispozityvumo principu, atsižvelgiant į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas), ieškovui ieškinio reikalavimą pilna apimtimi reiškiant tik atsakovei MB ,,Skonio namai“, tokio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas. Dėl to, šios bylos esmė – ginčo gaisro priežasčių nustatymas ir įvertinimas, ar būtent atsakovė MB ,,Skonio namai“ yra laikytina atsakinga dėl šių gaisro priežasčių bei jų sukeltų pasekmių, t. y. ar yra įrodytos atsakovės MB ,,Skonio namai“ civilinės atsakomybės sąlygos. Kitų asmenų, galimai atsakingų (visiškai ar iš dalies) dėl gaisro kilimo ir / ar jame padarytos žalos, nustatymas bei jų veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl gaisro priežasčių

20. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl 2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro priežasčių, šį gaisrą sukėlusių priežasčių faktui nustatyti byloje pateikti keturi įrodymai – išvados:

20.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažyma dėl gaisro (duomenys neskelbtini). (e. t. 1, b. l. 38). Pažymoje nurodoma, kad ,,labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį patekus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą)“. Byloje taip pat yra pateikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. gaisro tyrimo medžiaga, kurioje esančiame vyriausiojo specialisto D. A. 2021 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo Nr. 176 nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį pateikus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą) (e. t. 4, b. l. 125; DOK-44433 priedas Nr. 32).

20.2. Ieškovo ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo ŽAD vyriausiojo žalų tyrėjo N. M. 2021 m. gegužės 21 d. Tyrimo išvada žaloje Nr. 7710611-0311-001 (e. t. 4, b. l. 58-78; DOK-37274). Tyrėjas nustatė, kad gaisro išvakarėse atsakovės MB ,,Skonio namai“ darbuotojai vykdė grindų remonto darbus – buvo alyvuojamos ir šlifuojamos grindys; kad buvo įsigytas aliejus iš ,,Osmo“ Lietuva, po gaisro atsakovės patalpose buvo apžiūrėtos ir identifikuotos nupirktos aliejaus skardinės, tačiau trūko vienos skardinės dangčio; kad sudegusio konteinerio buvimo vietoje rastas aliejaus skardinės dangtis, o ant jo buvo ženklas, draudžiantis aliejaus tarą utilizuoti į konteinerį. Nustatytų aplinkybių kontekste tyrėjas padarė išvadas, tarp kurių, taip pat, kad: ,,gaisras kilo dėl konteinerio turinio savaiminio užsidegimo, kuris įvyko 2021 m. balandžio 23 d. apie 4.00 val. ryto, po kurio ugnis perėjo į pakabinamas lubas, esančias virš konteinerio“; kad ,,minėto konteinerio turinį kartu su kitomis atliekomis sudarė taip pat: drožlių kiekis, kurio apimtis lygi 2 dideliems ,,Maxima“ maišams, dalis jų buvo alyvuotos, nežinomas tų pačių drožlių kiekis, išmestas iš dulkių siurblio indo, aliejaus ,,Osmo“ 10 l talpos skardinės dangtis galimai su aliejaus liekanomis, kurį buvo draudžiama išmesti į konteinerį; panaudota dažymo apsaugos juosta galimai su to paties aliejaus liekanomis“; kad nurodytas atliekas į konteinerį išmetė R. L. (vienas iš atsakovės patalpose remontą atlikusių asmenų); kad R. L. išmestos statybos darbų atliekos galimai ir tapo gaisro priežastimi; kad ,,grindų renovavimo metu nesilaikoma Darbo saugos ir Gaisrinės saugos taisyklių (remonto metu rūkoma studijos patalpų viduje, nuorūkos metamos į tą vietą, iš kurios vėliau buvo paimamos šiukšlės į konteinerį)“; kad ,, (duomenys neskelbtini) pastato savininkai nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti 2021-04-23 kilusio gaisro galimybės – po pirmojo įvykusio konteinerio užsidegimo nebuvo imtasi papildomų atsargumo priemonių siekiant išvengti panašių įvykių ateityje (pvz. nebuvo pakeista konteinerių stovėjimo vieta, nebuvo įrengti dūmų davikliai šalia konteinerio, į konteinerio užsidegimo galimybę nebuvo orientuota saugos bendrovė „Jungtis“, kuri objekte vykdo stebėjimą per vaizdo kameras, etc.)“; konstatuota, kad prieš gaisrą (duomenys neskelbtini) pastate nesilaikoma Gaisrinės saugos taisyklių – buvo rūkoma prie atliekų konteinerių ir nuorūkos metamos į jų vidų.“ Apibendrindamas tyrėjas nurodo, jog gaisras kilo dėl studijos „Čiop-Čiop“ darbuotojų, (duomenys neskelbtini) pastato savininkų ir kitų asmenų (R. L.) lengvabūdiško elgesio, įvairių norminių aktų (Gaisrinės ir darbo saugos taisyklių, Aplinkos ministerijos reikalavimų, aliejaus instrukcijoje nurodytų saugumo priemonių) daugybinių pažeidimų.

20.3. UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2021 m. gegužės 5 d. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP\GT\2021\05-3 Dėl gaisro, kilusio 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Komercijos sinergija“ priklausančiame administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini); parengta specialisto M. L., užsakovas – ieškovas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas (e. t. 1, b. l. 67-98; e. t. 5, b. l. 3-38). Specialistas iškėlė dvi gaisro priežasčių versijas: 1) dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio; 2) dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo. Įvertinęs šias priežastis, specialistas konstatavo, kad ,,apibendrinus versijos dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio tyrimo rezultatus šios versijos patvirtinti negalima.“ Argumentuodamas šią išvadą, specialistas nurodė, kad ,,pašaliniu atviros ugnies šaltiniu gali būti įvardinama ir palikta neužgesinta žvakė, numesta nuorūka ar kitas atvirą liepsną turintis šaltinis. Taigi pašalinio atviros ugnies šaltinio patekimas į nustatyta gaisro židinio zoną (tyčinės veikos metu) neįsivaizduojamas be žmogaus pagalbos. Peržiūrint tyrimui pateiktą stebėjimo kameros įrašą, nustatyta, kad 2021-04-23 apie 1 val. 40 min. asmenys į šiukšlių konteinerį įmeta šiukšles. Kad minėti asmenys naudotų atvirą pašalinį ugnies šaltinį nenustatyta. Požymių, būdingų tyčinei veikai, taipogi nenustatyta. Asmenys įmetę šiukšles į konteinerį po kurio laiko išvažiuoja.“ Pasisakydamas dėl antros versijos, specialistas nurodė, kad: ,,šios versijos atmesti negalima.“ Grįsdamas šią išvadą, specialistas nurodė, kad ,,objekte prieš kylant gaisrui, antrame aukšte buvo alyvuojamos grindys, o sekančią dieną jos buvo šlifuojamos. Alyvavimui buvo pasirinkta gamintojo „Osmo Holz und Color GmbH&Co“ aliejus „Hardwax-aliejus Tints“; pateiktus stebėjimo kameros užfiksuotus įrašus, nustatyta, kad 2021-04-23 apie 1 val. 40 min. asmenys į šiukšlių konteinerį įmeta šiukšles. Tikėtina, kad tai Čiop–Čiop kulinarinės studijos darbuotojai. Įvertinus nustatytas gaisro kilimo aplinkybes, bei tai, kad prieš kylant gaisrui objekte buvo atliekami grindų alyvavimo darbai, o atliekant tokio pobūdžio darbus, kaip nurodo ir gamintojas, susidaręs aliejaus perteklius yra nuvalomas šluoste ar popieriniu rankšluosčiu. Ekspertiniam tyrimui informacijos apie tokių priemonių naudojimą ir jų utilizavimą pateikta nebuvo.“ Apibendrindamas iškeltas ir tirtas versijas, specialistas konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo šiukšlių konteineryje. Greičiausiai po alyvavimo darbų, alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos buvo utilizuotos į buitinį šiukšlių konteinerį, kuris stovėjo pirmo aukšto terasos patalpoje, o alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos yra linkusios į savaiminį užsiliepsnojimą.

20.4. Gaisrinių tyrimų centro 2023 m. kovo 27 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 65-3 (EA) (e. t. 8, b. l. 20-41). Teismo ekspertas, apibendrinęs versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, konstatavo, jog: ,,mažai tikėtina, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio“, jog: ,,apibendrinant versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, negalima atmesti, kad išmesta nuorūka galėjo sukelti gaisrą konteineryje; ši gaisro kilimo priežasties versija labiausiai tikėtina“; ,,apibendrinant versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, alyva suteptų pašluosčių naudojimas alyvavimo proceso metu bylos medžiagoje nepatvirtintas; į konteinerį išmesto 10 l alyvos talpos dangtelio, su ant dangtelio galimai nenuvalytu alyvos sankaupų sluoksniu kiekis potencialios savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nekelia, kadangi nėra palankių sąlygų šilumai akumuliuoti“; jog: ,,atsižvelgiant į esmines sąlygas gaisrui kilti, negalima daryti išvados, kad drožlių ar alyvos skardinės dangtelio patekimas į konteinerį buvo pagrindine gaisro kilimo priežastimi“.

21. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

22. Vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų dėl ginčo gaisro priežasčių turinį, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio. Šią gaisro kilimo priežastį patvirtina įrodymų visuma: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma (e. t. 1, b. l. 38), Teismo ekspertizės akto Nr. 65-3 (EA) išvados (e. t. 8, b. l. 20-41). Šios išvados nepaneigia ieškovo pateiktos 2021 m. gegužės 21 d. Tyrimo išvados žaloje Nr. 7710611-0311-001 (e. t. 4, b. l. 58-78; DOK-37274), nes, nors šiose išvadose ieškovo tyrėjas iškėlė ir vertino kaip tikėtiną versiją dėl savaiminio konteinerio turinio užsidegimo, tačiau apibendrindamas konstatavo, jog: ,,gaisras kilo dėl studijos „Čiop-Čiop“ darbuotojų, (duomenys neskelbtini) pastato savininkų ir kitų asmenų lengvabūdiško elgesio, įvairių norminių aktų (Gaisrinės ir darbo saugos taisyklių, Aplinkos ministerijos reikalavimų, aliejaus instrukcijoje nurodytų saugumo priemonių) daugybinių pažeidimų.“. Taigi, tyrėjas konstatavo visumines gaisro kilimo priežastis, susijusias ne tik su atsakovės darbuotojų vykdytais grindų alyvavimo darbais ir po jų susidariusių atliekų šalinimu, bet ir su neatsargiu elgesiu rūkant bei konteinerio lokacija.

23. Ieškovas, ieškinį grįsdamas versija dėl gaisro priežasties savaime užsidegus konteinerio turiniui dėl atsakovės darbuotojų į konteinerį įmestų grindų alyvavimo darbų atliekų, remiasi UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2021 m. gegužės 5 d. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP\GT\2021\05-3 (e. t. 1, b. l. 67-98; e. t. 5, b. l. 3-38). Teismo nuomone, ši išvada vertintina kritiškai, nes yra paneigiama kitų byloje pateiktų įrodymų visumos, tarp jų ir teismo ekspertizės akto išvadomis. Be to, iš šios Specialisto išvados turinio matyti, kad specialistas, iškėlęs dvi gaisro priežasčių versijas (dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo), išvadą, jog gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, grindė nurodydamas, jog ,,greičiausiai po alyvavimo darbų, alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos buvo utilizuotos į buitinį šiukšlių konteinerį, <...>, o alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos yra linkusios į savaiminį užsiliepsnojimą“. Taigi, išvada iš esmės grindžiama prielaida, jog atliekant grindų alyvavimo darbus atsakovės darbuotojai naudojo popierinius rankšluosčius ar pan. skudurus, pašluostes, kurie buvo išmesti į konteinerį. Tačiau šios prielaidos nepatvirtina bylos medžiaga – byloje nėra duomenų bei įrodymų apie tai, jog atliekant grindų alyvavimo darbus, alyvos perteklius būtų sausinamas popieriniais rankšluosčiais ar skudurais, kurie būtų išmesti į konteinerį. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė nurodytiems darbams atlikti buvo įsigijusi volelius, kuriuos savo paaiškinimuose minėjo liudytojais apklausti atsakovės patalpose darbus vykdę asmenys, paaiškindami, kad alyvavimas atliktas voleliais, pašluostės ar rankšluosčiai nebuvo naudoti. Ieškovo atstovo nurodyta foto nuotrauka, kurioje fiksuoti popieriniai rankšluosčiai (e. t. 1, b. l. 145), daryta po gaisro, ir, įvertinus rankšluosčių (servetėlių) būklę (nesimato, jog jie būtų aprūkę), nėra prielaidų manyti, kad jie buvo naudojami ne šalinant gaisro padarinius, o atliekant ginčo darbus. Pažymėtina, kad specialistas išvadoje taip pat nurodo, jog atliekant grindų alyvavimo darbus, ,,susidaręs aliejaus perteklius yra nuvalomas šluoste ar popieriniu rankšluosčiu. Ekspertiniam tyrimui informacijos apie tokių priemonių naudojimą ir jų utilizavimą pateikta nebuvo.“ Taigi, pripažintina, jog Specialisto išvados grindžiamos bylos medžiaga nepatvirtinta prielaida dėl pašluosčių naudojimo ir jų išmetimo į konteinerį. Be to, iš Specialisto išvados matyti, jog, atmesdamas versiją dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio, specialistas nurodė: ,,peržiūrint tyrimui pateiktą stebėjimo kameros įrašą, nustatyta, kad 2021-04-23 apie 1 val. 40 min. asmenys į šiukšlių konteinerį įmeta šiukšles. Kad minėti asmenys naudotų atvirą pašalinį ugnies šaltinį nenustatyta. Požymių, būdingų tyčinei veikai, taipogi nenustatyta. Asmenys įmetę šiukšles į konteinerį po kurio laiko išvažiuoja.“ Iš tokių argumentų matyti, kad specialistas vertina tik paskutinį prieš gaisrą buvusį veiksmą – šiukšlių išmetimą, tačiau neargumentuoja ir nepasisako dėl duomenų apie prieš tai, ilgesniu laikotarpiu, galėjusius į konteinerį patekti išorinius ugnies šaltinius.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismo ekspertas, tirdamas gaisro kilimo dėl savaiminio užsidegimo versiją, įvertino Specialisto ir ieškovo atstovo nurodomas aplinkybes, susijusias su atsakovės patalpose vykdytais alyvavimo darbais ir jų metu naudotas medžiagas ar susidariusias atliekas, kurios galimai buvo išmestos į ginčo konteinerį. Ekspertizės akte, nustatant tiriamo gaisro kilimo priežastį, iškeliamos ir nagrinėjamos dvi gaisro kilimo priežasties versijos: 1) dėl savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo; 2) dėl pašalinio uždegimo šaltinio poveikio (e. t. 8, b. l. 27-35). Įvertinus versijas pateikiama išvada – pirma versija mažai tikėtina (pagal ekspertų naudojamą išvadų skalę, ,,mažai tikėtina“ išvada yra tokia, kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvinių) versijų tikimybių), antra versija – pašalinio uždegimo šaltinio poveikis – labiausiai tikėtina (pagal ekspertų naudojamą išvadų skalę, ,,labiausiai tikėtina“ išvada yra tokia, kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvinių versijų pilnai atmesti irgi negalima (pavyzdžiui, esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo, trūksta duomenų, kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą ar kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis) (e. t. 8, b. l. 35). Įvertinęs abi galimas gaisro kilimo priežastis, ekspertas konstatavo, kad dėl pradinių duomenų stokos negalima nustatyti tiesioginės gaisro priežasties, todėl pirmoji gaisro priežasties versija neatmetama, nors alyva suteptų pašluosčių naudojimas alyvavimo proceso metu bylos medžiagoje nepatvirtintas; į konteinerį išmestos alyvos talpos dangtelio, su ant dangtelio galimai nenuvalytu alyvos sankaupų sluoksniu kiekis potencialios savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nekelia, kadangi nėra palankių sąlygų šilumai akumuliuoti; atsižvelgiant į esmines sąlygas gaisrui kilti ir pateiktą medžiagą, pirmoji versija vertinama kaip mažai tikėtina. Atsižvelgdamas į esmines sąlygas gaisrui kilti (įvertinęs konteineryje buvusias medžiagas – popierių, medienos drožles, ir jų galimybę lengvai užsiliepsnoti esant sąlyčiui net ir su mažos galios ugnies šaltiniu (neužgesinta nuorūka, įkaitę pelenai, degtukas), ekspertas konstatavo, kad antroji versija vertintina kaip labiausiai tikėtina. Teismo ekspertas tyrimo metu įvertino tiek naudotos grindų alyvavimo alyvos specifiką, tiek galimą situaciją, jei tokia alyva suteptas alyvos indo dangtelis būtų įmestas į konteinerį kartu su medžio drožlėmis. Ekspertas nurodė, kad ,,pagal ,,Osmo Hardwax“ techninių duomenų lape nurodytą informaciją <...> Saugos nurodymuose nurodoma, kad produktu įsigėrę audiniai kelia gaisro riziką, tačiau nėra duomenų, kad alyva padengta mediena ar jos fragmentai galėtų savaime užsiliepsnoti“ (e. t. 8, b. l. 31). ,,Alyvos džiūvimo laikotarpiu yra potenciali alyva suteptų audinių savaiminio užsiliepsnojimo tikimybė. <...> Jei alyva sutepti skudurai ar pašluostės bus išmėtyti pavieniai, šilumos sklaida bus nedidelė. Savaiminio užsiliepsnojimo tikimybė nuo pavienių išmėtytų alyvuotų skudurų, ar nedidelio jų kiekio, yra maža. Didesnė savaiminio užsiliepsnojimo tikimybė jei būtų paliktas visas alyvuotų skudurų maišas, didelis kiekis. Nagrinėjamu atveju alyva suteptų pašluosčių naudojimas alyvavimo proceso metu bylos medžiagoje nepatvirtintas. Yra duomenų, kad į konteinerį buvo išmestas 10 l alyvos talpos dangtelis, tačiau ant dangtelio galimai nenuvalytų alyvos sankaupų sluoksnio kiekis potencialios savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nekelia, kadangi nėra palankių sąlygų šilumai akumuliuoti. Gaisrų tyrimo praktikoje nėra žinoma atvejų apie alyva padengtos sausos medienos ar jos dulkių savaiminio užsiliepsnojimo atvejus įprastomis sąlygomis. ,,Osmo Hardwax“ techninių ar saugos duomenų lape nėra duomenų apie išdžiūvusios alyvos specifinį pavojingumą gaisro atžvilgiu, išdžiūvusi alyva klasifikuojama kaip normalus degumuo“. Ekspertas įvertino konteineryje buvusių medžiagų (mediena, polietilenas, popierius, gofruotas popierius, pakavimo polietileninė plėvelė, alyva ,,Osmo Hardwax“) gaisro pavojingumo rodiklius (e. t. 8, b. l. 32) ir konstatavo, kad, jei šioms medžiagoms nebus jokio išorinio poveikio, galinčio įkaitinti jas iki jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros, tai šios medžiagos pačios užsidegti negalėjo (e. t. 8, b. l. 33). Teismo posėdžio metu 2023 m. spalio 4 d. teismo ekspertas paaiškino, kad alyva ant dangtelio neužsidega, užsidegti gali tada, kai ta alyva yra sutepami skudurai, medžiagos ar kt., t. y. kai yra didelis paviršiaus plotas, tada susidaro sąlygos užsidegti. Šiuo atveju ekspertas tokių sąlygų nenustatė. Taigi, teismo ekspertas iš esmės įvertino ir ištyrė ieškinyje nurodomą ir įrodinėjamą ginčo gaisro priežastį dėl savaiminio grindų alyvavimo darbus atliekant naudotų medžiagų užsidegimo bei ją atmetė, nurodydamas, jog nurodytos medžiagos (alyvuotas dangtelis, medienos drožlės ir kt.) savaime užsidegti negalėjo. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad, nors į tam tikrus klausimas teismo ekspertas negalėjo atsakyti dėl duomenų trūkumo, tačiau nurodytai išvadai padaryti ekspertui duomenų pakako.

25. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017). Šiuo atveju teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, padarytos klausimais, į kuriuos teismo ekspertui pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Ekspertizės akte pateikiamos išvados paremtos aprašomu atliktu tyrimu, argumentuotos, atsakymai į teismo iškeltus klausimus pagrįsti, nurodant aplinkybes, dėl kurių tam tikri atsakymai pateikti negalėjo būti arba nėra vertintini kaip vienareikšmiai. Be to, kaip minėta, teismo ekspertizės išvados atitinka byloje esančių įrodymų visumą. Nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis gaisro priežasties klausimu ir tai, jog ekspertams nebuvo pateikti visi reikalauti duomenys – projektinė medžiaga ir vaizdo kamerų įrašai pilna apimtimi. Kaip matyti iš tyrimo turinio bei išvadų, gaisro priežasčiai nustatyti tai neturėjo įtakos – teismo ekspertams pakako duomenų įvertinti ieškovo keltą versiją dėl savaiminio užsidegimo. Trūkstama medžiaga buvo siejama su kitais ekspertams užduotais klausimais, į kuriuos, nesant pakankamai duomenų, ekspertai ir neatsakė (dėl konteinerio vietos vertinimo, gaisro kilimo laiko bei eigos ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovo atstovo argumentai, kuriais remdamasis jis kritiškai vertino ekspertizės išvadas, grindžiami ieškovo užsakymu atliktu tyrimu ir gauta Specialisto išvada, kuri, kaip ir ieškovo teiginiai dėl grindų alyvavimo darbų eigos bei priemonių, grindžiami prielaidomis ir nepatvirtinti bylos medžiagos viseto (CPK 185 straipsnis).

26. Ieškovas, neigdamas teismo eksperto išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių, remiasi logikos dėsniais ir byloje esančia medžiaga, susijusia su tuo, kada buvo fiksuotas galimas nuorūkų išmetimas į ginčo konteinerį. Ieškovo teigimu, vaizdo medžiaga patvirtina, kad nuorūkos į ginčo konteinerį buvo išmestos apie 2023 m. balandžio 22 d. 18-19 val., o gaisras kilo 2023 m. balandžio 23 d. apie 4 val. Ieškovas argumentavo, kad toks ilgas laiko tarpas, remiantis logikos dėsniais ir įvertinus nuorūkos smilkimo laiką, paneigia gaisro kilimo dėl pašalinio uždegimo šaltinio poveikio galimybę. Teismas atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip grindžiamus asmenine nuomone bei prielaidomis ir paneigtus byloje pateiktu ekspertiniu tyrimu bei teismo eksperto posėdžio metu duotais paaiškinimais. Teismo ekspertas Evaldas Palubinskas 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rusenimas yra procesas, kai vyksta degimas be liepsnos. Laiko tarpas, kiek gali smilkti nuorūka, priklauso nuo aplinkos; vien nuorūka rusena apie 10 min., tačiau, jei yra palanki terpė, gali imti smilkti aplinkinės medžiagos, o nuo jų sudėties priklausantis laiko tarpas nuo smilkimo pradžios iki gaisro išsivystymo gali būti ir labai ilgas, iki paros ar net daugiau. Šio teismo eksperto paaiškinimo nepaneigia ieškovo teiginiai, jog, jei buvo rusenimas nuo nuorūkos, turėjo jaustis to požymiai – dūmai, kvapas ar pan. Teismo ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad, rusenant vienai cigaretei, dūmai jaučiasi, tačiau, priklausomai nuo aplinkos, esant kitų daiktų, dūmai gali nepatekti į aplinką ir dūmų ar kvapo gali nesijausti. Eksperto teigimu, nežinant rusenimo aplinkos nėra įmanoma pasakyti, ar turėjo jaustis dūmai, o aplinkos nebeįmanoma nustatyti visiškai sudegus visam konteineriui ir likvidavus gaisro paradinius. Teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad smilkimo požymiai sunkiai pastebimi uždaroje aplinkoje (talpoje), todėl, rusenant konteinerio dugne, išorėje per prikrautas šiukšles gali nesimatyti ir nesijausti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovo teiginius, jog teismo eksperto išvadų dėl gaisro priežasties pagrįstumą galėtų paneigti nuo nuorūkos išmetimo iki gaisro pradžios praėjęs laiko tarpas.

27. Nurodytos išvados dėl gaisro priežasties – išorinio ugnies šaltinio – nepaneigia ieškovo teiginiai, kad paskutinis veiksmas iki kylant gaisrui buvo 2023 m. balandžio 23 d. 1.30 val. fiksuotas atsakovės darbuotojo išmestos į konteinerį atliekos po alyvavimo darbų, ir trečiojo asmens logikos dėsniais grindžiami teiginiai, jog šiukšlės į konteinerį buvo metamos bei rūkoma ilgus metus, o gaisras kilo tik tada, kai atsakovė atliko alyvavimo darbus ir to proceso atliekos išmestos į konteinerį. Vien aplinkybė, kad įvykis (gaisras) kilo po to, kai buvo išmestos atliekos ar atlikti nurodyti darbai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant šių faktų priežastinį ryšį, t. y. tai, jog gaisras kilo po to, nereiškia, jog jis kilo dėl tam tikrų darbų ir / ar jų pasėkoje išmestų atliekų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismo eksperto tyrimo metu buvo tiriamos šios aplinkybės ir versija dėl savaiminio medžiagų užsidegimo pripažinta mažai tikėtina, konstatuojant, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – išorinis ugnies šaltinis.

Dėl atsakovės MB ,,Skonio namai“ civilinės atsakomybės sąlygų

28. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio, vertintina, ar yra atsakovės MB ,,Skonio namai“, kaip už savo darbuotojų veiksmus atsakingo asmens (CK 6.264 straipsnis), civilinės atsakomybės sąlygos dėl ginčo gaisru padarytos žalos. Atsakovės civilinei atsakomybei kilti turi būti įrodytos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos būtinosios sąlygos.

29. Ieškovas, grįsdamas teiginius dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, įrodinėjo, jog gaisras kilo dėl savaiminio užsidegimo medžiagų, kurias atsakovės darbuotojai, pažeisdami atliekų šalinimo taisykles, išmetė į konteinerį atlikę grindų alyvavimo darbus. Konstatavus, kad ginčo gaisrą sukėlė ne ieškovo įrodinėta priežastis, t. y. jis kilo ne dėl savaiminio po grindų alyvavimo išmestų atliekų užsidegimo, ieškovo nurodomos aplinkybės, jog į konteinerį buvo išmestas alyvos talpos dangtelis ir / ar alyvos likučiais padengtos atliekos, galėtų būti vertinamas kaip statybinių atliekų šalinimo taisyklių ir alyvos gamintojo nurodomų rekomendacijų dėl atliekų šalinimo neatitinkantis neteisėtas elgesys, tačiau jis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su gaisru, atitinkamai, ir su gaisro sukelta žala. Dėl to vien šių atliekų pašalinimas nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

30. Šiame kontekste pastebėtina, kad nustatyta gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis – savo pobūdžiu bei turiniu yra kompleksinė, nes pirmiau aptarti gaisro priežasčių tyrimai ir teismo eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu atskleidžia, jog tokiu atveju gaisrą lemia tam tikrų aplinkybių visuma: į konteinerį patekęs pašalinis ugnies šaltinis (nuorūka, įkaitę pelenai, degtukas) ir jo sąveika su konteinerio turinį sudariusiomis atliekomis. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, turi būti įvertinta, ar jos darbuotojų (jos interesais veikusių asmenų) veiksmai gali būti laikomi neteisėtais ir priežastiniu ryšiu susijusiais su kilusiu gaisru, t. y. reikšmingai prisidėjusiais prie priežasčių, dėl kurių gaisras kilo. Ieškovas argumentuoja, jog tokiais neteisėtais veiksmais laikytini atsakovės darbuotojų veiksmai išmetant statybines atliekas (medžio drožles) į konteinerį bei rūkymas pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisykles.

31. Įvertinus bylos medžiagą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. gaisro tyrimo medžiagą ir joje esančius asmenų rašytinius paaiškinimus, duotus po gaisro jį tyrusiems pareigūnams (e. t. 4, b. l. 125; DOK-44433 priedas Nr. 32), 2021 m. gegužės 21 d. Tyrimo išvadą žaloje Nr. 7710611-0311-001 (e. t. 4, b. l. 58-78; DOK-37274), 2023 m. kovo 27 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 65-3 (EA) (e. t. 8, b. l. 20-41), pateiktus pastato vaizdo kamerų įrašus, 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. Ž., T. T., R. L., Š. V., R. M. paaiškinimus, jų rašytinius paaiškinimus gaisro tyrimo metu (e. t. 1, b. l. 99, 100, e. t. 2, b. l. 126; 138, 144-149; e. t. 3, b. l. 86-102; 108-111; 113-121; 125-161) – pripažintina, kad byloje yra duomenų, jog atsakovės darbuotojai (jos interesais veikę asmenys) T. T., R. L. rūkė ne tam skirtose vietose, rūkydami vaikščiojo po pastato patalpas, t. y. jų elgesys neatitiko priešgaisrinių saugos taisyklių. Vis dėlto, bylos medžiaga nesudaro pagrindo nustatyti, jog šie atsakovės darbuotojų veiksmai būtų priežastiniu ryšiu susiję su nustatytomis ginčo gaisro priežastimis – pašaliniu ugnies šaltiniu buitinių atliekų konteineryje, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šie asmenys būtų šalinę nuorūkas, pelenus ar pan. į ginčo atliekų konteinerį (CPK 185 straipsnis). Bylos medžiagoje fiksuota, kad šie asmenys nuorūkas šalino į atskirą talpą, kuri su joje esančiomis nuorūkomis buvo rasta po gaisro nesudegusi (e. t. 3, b. l. 77). Taip pat yra duomenų, jog, galimai, nuorūkos galėjo būti ne visada pataikytos įmesti į nurodytą talpą, nukristi ant žemės, tačiau bylos medžiaga nėra pakankama nustatyti, jog jos kokiu nors būdu būtų patekusios į ginčo konteinerį ir galimai sukėlusios gaisrą. Šios išvados nepaneigia trečiojo asmens UAB ,,Komercijos sinergija“ atstovės teiginiai, jog, nukritus nuorūkoms ant žemės, jos į konteinerį galėjo patekti su kitomis atliekomis, nes tokie teiginiai grindžiami nepatvirtintomis prielaidomis, be to, tokio gaisro kilimo mechanizmo tikimybę mažina buvusių kritulių faktas, kurį patvirtina bylos duomenys (e. t 4, b. l. 125; DOK-44433 priedas Nr. 31) ir dėl kurio nuorūkos, tikėtina, ant žemės turėjo sudrėkti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės darbuotojai nuorūkas būtų metę į šiukšlių maišus, kuriuos vėliau išmetė į konteinerį. Kita vertus, teismo ekspertizės akte fiksuota ir pastato vaizdo kamerų įrašuose matyti, jog pastato terasoje rūkę Š. V. ir R. M. nuorūkas / jų atliekas išmetė į nagrinėjamą plastikinį atliekų konteinerį (e. t. 4, b. l. 63-68); šias aplinkybes jie patys patvirtino 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ,,kitų alternatyvių pašalinių uždegimo šaltinių tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra“ (e. t. 8, b. l. 33). Nors ši išvada, atsižvelgiant į ne visą ekspertams pateiktą vaizdo kamerų įrašų medžiagą, nesudaro pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog būtent šių asmenų išmestos nuorūkos buvo ginčo gaisrą lėmęs pašalinis ugnies šaltinis, tačiau ji pakankama pripažinti, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog labiausiai tikėtinas gaisrą sukėlęs pašalinis ugnies šaltinis būtų susijęs su atsakovės darbuotojų rūkymu ir rūkymo atliekų netinkamu šalinimu (CPK 185 straipsnis).

32. Įvertinus bylos medžiagą, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės darbuotojų išmestos atliekos (medžio drožlės) būtų priežastiniu ryšiu susijusios su kilusiu gaisru, kaip jį nulėmusi esminė aplinkybė. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės darbuotojai, vykdę grindų šlifavimo ir alyvavimo darbus, atliekas dėjo į indą, kurį vėliau supylė į maišą, o maišą įmetė į ginčo konteinerį, kuriame vėliau kilo gaisras. Pastebėtina, kad į plastikinį maišą patalpintų medžio drožlių kontaktas su galimu pašaliniu ugnies šaltiniu buvo apribotas. Be to, teismo ekspertas nustatė, kad gaisras kilo konteinerio apatinėje dalyje (dugne) (e. t. 8, b. l. 26-27). Aplinkybę, jog prieš gaisrą konteineris buvo bent iki pusės pripildytas atliekų, patvirtino Š. V., tai fiksuota Tyrimo išvadoje žaloje Nr. 7710611-0311-001 (e. t. 4, b. l. 68). Taigi, atsakovės darbuotojų prieš gaisrą į konteinerį išmestas šiukšlių maišas turėjo būti konteinerio viduryje, ant ten jau sumestų atliekų. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog atsakovės darbuotojų išmestas maišas su atliekomis nebuvo ta vieta, kurioje kilo gaisras. Dėl to labiau tikėtina, jog ginčo gaisrą sukėlė įmesto pašalinio ugnies šaltinio (nuorūkos, pelenų) sąveika su ant konteinerio dugno buvusiomis atliekomis, kurių turinio, pobūdžio bei šaltinio nustatyti neįmanoma.

33. Taip pat įvertintina ir bylos medžiagoje (vaizdo kamerų įrašuose) užfiksuota aplinkybė, kad atsakovės darbuotoja į ginčo konteinerį išpylė dulkių siurblio surenkamosios taros turinį. Rašytiniuose paaiškinimuose, duotose vykdant gaisro tyrimą, darbuotoja nurodė, kad išmestos iš dulkių siurblio atliekos buvo asmens, iš kurio namų pasiskolintas siurblys, namų dulkės, šunų plaukai ir šiek tiek pjuvenų (e. t. 4, b. l. 125, DOK-44433 priedas Nr. 32; e. t. 3, b. l. 91). Taigi, kartu su siurblio turinyje esančiomis buitinėmis atliekomis, galimai, į konteinerį pateko medžio pjuvenų. Dėl to vertintina, ar tai laikytina viena iš esminių ginčo gaisrą sukėlusio mechanizmo sudėtinių dalių. Sprendžiant šį klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertizės akte buvo vertinamas galimas ginčo konteinerio turinys ir jo įtaka gaisrui, t. y. teismo ekspertas tyrė, kokios degios medžiagos buvo nustatytoje gaisro židinio zonoje (e. t. 8, b. l. 28-29), ir nurodė, kad, trūksta duomenų nustatyti įvykių faktinį laiką, įsitikinti įvykių chronologija konkrečiu metu, nėra žinoma apie kitų pastato nuomininkų atliekų rūšiavimo įpročius ir kada paskutinį kartą tiriamas atliekų konteineris buvo ištuštintas, nėra tiksliai žinoma buitinio atliekų konteinerio turinio sudėtis, tačiau iš pateiktos medžiagos nustatyta, jog atliekų konteinerio vietoje po gaisro likusios liekanos, tarp kurių stebimos nedegios ratukų liekanų dalys ir apanglėjusios ratukų gumos liekanos, būdingų medžio dulkių / drožlių sankaupos fragmentų liekanos su apanglėjimais, apdegusių gofruoto popieriaus / kartono fragmentų liekanos, būdingos išsilydžiusio ir apanglėjusio plastiko sankaupų žymės (e. t. 8, b. l. 25-26, e. t. 5, b. l. 21). Ekspertas įvertino konteineryje buvusių medžiagų (mediena, polietilenas, popierius, gofruotas popierius, pakavimo polietileninė plėvelė, alyva ,,Osmo Hardwax“) gaisro pavojingumo rodiklius (e. t. 8, b. l. 32), degumą ir konstatavo, jog ,,pagal bylos duomenis, atliekų konteineryje buvo sukrauta degių medžiagų. <...> popierius užsiliepsnoja santykinai žemoje temperatūroje, medienos drožlių degumas taip pat yra didesnis nei medienos gaminio, priklausomai nuo drožlės storio, užsiliepsnojimo temperatūra gali būti artima popieriui. Tai reiškia, kad minėtos medžiagos linkusios lengvai užsiliepsnoti esant sąlyčiui net ir su mažos galios ugnies šaltiniu (neužgesinta nuorūka, įkaitę pelenai, degtukas), kurs į nustatytą gaisro židinio zoną tiriamu atveju galėjo patekti dėl neatsargaus elgesio“ (e. t. 8, b. l. 33-34). Ekspertas nurodė, kad ,,į konteinerį galimai įmestas palaidas, mažos galios ugnies šaltinis, jeigu konteinerio viduje, tarp atliekų ar jų pakuočių yra tuštumų, gali patekti į konteinerio apatinę dalį, o kontaktuojant su lengvai užsiliepsnojančiomis degiomis medžiagomis, šilumos laidumo būdu jas uždegti (rusenti), esant palankioms sąlygoms pereiti į degimą atvira liepsna.“ Taigi, iš nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės darbuotojos išpilto siurblio turinys, kuriame, be buitinių atliekų, galimai buvo ir tam tikras kiekis medžio drožlių, būtų esminė ginčo gaisrą sukėlusi aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog konteineryje akivaizdžiai buvo ir daugiau atliekų, kurios laikytinos aukštos užsidegimo rizikos, bet, kartu, patenka į galimų šalinti į buitinių atliekų konteinerį atliekų kategoriją (pvz., popierius, kartonas, dulkės). Šios aplinkybės patvirtina, kad buitinių atliekų konteineryje įprastai galinčios atsirasti atliekos turi potencialą užsidegti nuo pašalinio ugnies šaltinio ir atsakovės darbuotojos į konteinerį išpurtytas siurblio turinys, tikėtina, šios rizikos ženkliai nepadidino. Dėl to nėra pagrindo nustatyti, kad šis atsakovės darbuotojos veiksmas būtų priežastiniu ryšiu reikšmingai susijęs su ginčo gaisru.

34. Šiame kontekste ypač svarbu atkreipti dėmesį į šią buitinių atliekų potencialią grėsmę ir su tuo susijusį reglamentavimą nustatant buitinių atliekų konteinerių statymo / laikymo taisykles. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad ,,pastato eksploatavimo metu, buitinių atliekų konteinerių (įskaitant ir atliekų konteinerį, kuriame nustatytas gaisro židinys) buvimo vieta pažeidžia bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus“ (e. t. 8, b. l. 36). 2021 m. gegužės 21 d. Tyrimo išvadoje žaloje Nr. 7710611-0311-001 nurodyta, jog buvo nustatyta, kad sudegęs konteineris stovėjo kartu su dar 2 konteineriais, todėl jų vietą galima įvardinti kaip konteinerių aikštelę; kad: ,,konstatuojamas galimas konteinerio aikštelės buvimo vietos neatitikimas Aplinkos ministerijos nustatytiems reikalavimams (10-20 m nuo pastato)“ (e. t. 4, b. l. 58-78; DOK-37274). UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2021 m. gegužės 5 d. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP\GT\2021\05-3 nurodyta, kad: ,,jeigu konteineris būtų stovėjęs kitoje atviroje vietoje ir šalia jo nebūtų buvę jokių degių medžiagų, tikėtina, kad gaisras neišplistų už šiukšlių konteinerio ribų. <...> pastato administratoriui parinkus kitą šiukšlių konteinerio laikymo vietą, o tai yra laikant šiukšlių konteinerį atokiau nuo pastato konstrukcijų ir degių medžiagų, galima būtų išvengti panašaus gaisro mąsto ir padarinių.“ Ginčo gaisras kilo buitinių atliekų konteineryje ir, užsidegus konteineriui, ugnis perėjo į virš jo buvusias pakabinamas lubas, plito komunikacijų šachtomis per kelis pastato aukštus; gaisro metu sudegė du buitinių atliekų konteineriai, dalinai sudegė termiškai paveiktos ir deformuotos pakabinamų lubų konstrukcijos, nudegė elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos, termiškai paveiktos šiluminio mazgo metalinės durys, terasos sienos ir lubos, garažo vartai, aprūko terasos ir garažo patalpos, komunikacijų šachtoje nudegė esančių elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos; antrame aukšte apdegė pagalbinė patalpa su ten buvusiais daiktais, aprūko visos pastato patalpos su ten buvusiais daiktais, išdužo dalis pastato stiklo konstrukcijų, aprūko išorinė pastato siena (e. t. 4, b. l. 125; DOK-44433 priedas Nr. 32). Tokia gaisro eiga ir sukeltų pasekmių pobūdis bei mastas leidžia konstatuoti, jog gaisras tokią didelę žalą sukėlė dėl to, jog buitinių atliekų konteineris buvo laikomas pusiau uždaroje terasoje po pastato patalpomis, virš jo buvo pakabinamos lubos ir komunikacijų šachtos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ženkli gaisro padarytos žalos dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su buitinių atliekų konteinerio, kuriame kilo gaisras, buvimo vieta, pažeidžiančia bendruosius gaisrinės saugos reikalavimus.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė MB ,,Skonio namai“ nebuvo subjektas, administravęs terasos, vidinio kiemo naudojimą ir / ar sprendęs dėl konteinerių statymo vietos; tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio apimtį, klausimas dėl to, kas buvo atsakingas už konteinerio statymo vietą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to nesprendžia ir plačiau nepasisako. Šios bylos kontekste aktualu tik tai, jog nekeliamas atsakovės MB ,,Skonio namai“ atsakomybės už konteinerio statymo vietą klausimas. Dėl to, atsižvelgiant į konteinerio buvimo vietos ryšį su padaryta žala, atitinkamai, pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai visą prašomą priteisti gaisro sukeltą žalą susiejo su atsakovės neteisėtais veiksmais šalinant atliekas ar pažeidus priešgaisrinius reikalavimus rūkant.

36. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2006). Nurodyti išaiškinimai patvirtina, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti nepakanka vien tam tikrų neteisėtų veiksmų (pvz., netinkamo statybinių atliekų šalinimo ar asmenų rūkymo ne tam skirtose vietose), tačiau būtina nustatyti ir priežastinį šių neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaip savarankišką civilinės atsakomybės sąlygą. Minėta, priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

37. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti, reikia atsižvelgti į tai, jog priežastinis ryšys laikomas civilinės atsakomybės sąlyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

38. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, konstatuota, kad ieškovas neįrodė ginčo gaisro priežasties – savaiminio medžiagų užsidegimo – kurią siejo išskirtinai su atsakovės veiksmais (CPK 178 straipsnis); taip pat nebuvo įrodytas priežastinis atsakovės darbuotojų veiksmų ir gaisro kilimo ryšys, t. y. bylos medžiaga nepatvirtina ir nebuvo įrodyta, jog atsakovės darbuotojų veiksmai būtų pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė; nebuvo nustatyta, jog situacija būtų buvusi kitokia, jei atsakovės darbuotojai nebūtų šalinę nurodytų atliekų į ginčo konteinerį ar rūkę ne tam skirtose vietose (CPK 185 straipsnis). Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys, pareikštas atsakovei MB ,,Skonio namai“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka nebuvo įrodytas, nes nebuvo įrodyta ieškovo nurodoma gaisro priežastis dėl savaiminio atsakovės šalintų atliekų užsidegimo, taip pat neįrodytas atsakovės darbuotojų (asmenų, veikusių atsakovės vardu) atliktų veiksmų priežastinis ryšys su kilusiu gaisru, sukeltu pašalinio ugnies šaltinio, bei, ženklia dalimi, su gaisro padarytomis pasekmėmis sugadinant apdraustą turtą įvardijamu mastu (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, o ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Komercijos sinergija“, palaikiusio ieškinio reikalavimus, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taip pat priteistinos iš ieškovo, kurio ieškinys atmestas, trečiajam asmeniui UAB „Ubiquiti“, bylos nagrinėjimu metu prašiusiam bylą nagrinėti pagal surinktą medžiagą, tačiau argumentais palaikiusį atsakovo argumentus dėl reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo.

40. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, jog patyrė 26 145,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-20449, DOK-41382, e. t. 8, b. l. 86–90, e. t. 10, b. l. 81-86). 23 902,40 Eur išlaidų sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai, o 2 243 Eur – už byloje atliktą teismo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų ataskaitų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), atstovo teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdyje, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ne tik nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau ir, įvertinus bylos apimtį, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidos gan ženkliai išaugo ir dėl to, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, ieškovo atstovo prašymu buvo pakartotinai apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 23 902,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovei taip pat priteisiama iš ieškovo 2 243 Eur išlaidų teismo ekspertizei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 26 145,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

42. Trečiasis asmuo UAB „Ubiquiti“ prašė priteisti 8 409,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-38537, e. t. 10, b. l. 50-55). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs trečiojo asmens pateiktas sąskaitas faktūras, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog trečiojo asmens prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia trečiajam asmeniui UAB „Ubiquiti“ iš ieškovo 8 409,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui UAB „Ubiquiti“ taip pat priteisiama iš ieškovo 199,87 Eur išlaidų, trečiojo asmens sumokėtų už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (e. t. 9, b. l. 156, 158, DOK-37172)(CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso trečiajam asmeniui UAB „Ubiquiti“ iš ieškovo priteisiama 8 609,37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

43. Byloje patirta 106,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Skonio namai“ (j. a. k. 303223488) iš ieškovo ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančio per filialą (j. a. k. 302912288), 26 145,40 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ubiquiti“ (j. a. k. 300633724) iš ieškovo ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančio per filialą (j. a. k. 302912288), 8 609,37 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus devynis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančio per filialą (j. a. k. 302912288), 106,24 Eur (vieną šimtą šešis eurus 24 ct) patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Latvelė