Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-1067/2021 pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. Č., P. G., S. B., Sigma Leasing I.N.F. SA.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

14. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – AB SEB banko 2014 m. spalio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias apeliantui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, todėl yra susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Be to, poreikis pateikti minėtus duomenis atsirado pirmosios instancijos teismui, be kita ko, konstatavus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas galėjo turėti ieškinyje nurodytą piniginių lėšų sumą ar būtų ją išsigryninęs iš banko sąskaitos, todėl darytina išvada, jog apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija priima naujus įrodymus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

15. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta atmesti ieškovo reikalavimą dėl 5 709 Eur turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

18. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

20. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas aplinkybę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų grindžia tuo, kad dėl prokurorų P. G., S. B. ir ikiteisminio tyrimo pareigūno E. Č. veiksmų automobilis BMW 530D“ buvo nepagrįstai grąžintas Rumunijos bendrovei Sigma Leasing I.N.F. SA, dėl to ieškovui buvo užkirsta galimybė susigrąžinti teisėtai įgytą transporto priemonę.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 24 d. ieškovas kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl automobilio „BMW 530D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos. VĮ „Regitra“ nustačius, kad minėtam automobiliui Rumunijos Respublikoje paskelbta paieška, Telšių AVPK tyrėjas, dalyvaujant ieškovui, 2015 m. sausio 24 d. apžiūrėjo automobilį, sudarė jo aprašą ir automobilį paėmė. Dėl minėtų aplinkybių 2015 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05348-15 pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Rumunijos Respublikos bendrovė Sigma Leasing I.N.F. SA raštu informavo Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariatą, kad paimtas automobilis „BMW 530D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra šios bendrovės nuosavybė, ji ketina imtis priemonių automobiliui susigrąžinti.

23. 2015 m. kovo 16 d. ieškovas pateikė prašymą dėl automobilio „BMW 530D“ grąžinimo, nurodydamas, kad jis yra sąžiningas transporto priemonės įgijėjas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. kovo 27 d. nutarimu ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas minėtą nutarimą apskundė. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. B. 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu ieškovo skundą atmetė. Ieškovas minėtą nutarimą apskundė teismui, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė. Minėta nutartimi teismas konstatavo, jog automobilis „BMW 530D“ 2015 m. sausio 24 d. buvo paimtas tinkamai. Teismas taip pat pažymėjo, jog Rekomendacijų 34 punkte nustatyta, kad grąžinti transporto priemonę BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka, kai dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali laikydamasis šių sąlygų: 1) turi būti transporto priemonės savininko ar jo įgalioto asmens prašymas grąžinti paimtą transporto priemonę; 2) turi būti atlikti visi su transporto priemone susiję tyrimo veiksmai, transporto priemonė turi būti išsamiai ištirta ir aprašyta ir įsitikinta, kad jos grąžinimas nepakenks procesui; 3) dėl transporto priemonės neturi būti ginčų, spręstinų civilinio ieškinio tvarka; 4) dėl tokia tvarka grąžinamos transporto priemonės paprastai paimamas savininko ar jo įgalioto asmens rašytinis pasižadėjimas saugoti transporto priemonę, kol baigsis procesas. Šiuo atveju ieškovas laiko save sąžiningu transporto priemonės įgijėju, byloje esantys duomenys įrodo, jog transporto priemonės VIN kodas ir valstybiniai numeriai nepakeisti, transporto priemonės registracijos liudijimo blankai nesuklastoti ir nepakeisti, todėl akivaizdu, jog tarp nustatyto tikrojo transporto priemonės savininko ir ieškovo kils civiliniai ginčai, todėl transporto priemonė negali būti grąžinta nė vienam iš savininkų. Taigi Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė, jog automobilis „BMW 530D“, atsižvelgiant į ateityje kilsiančius ginčus tarp ieškovo ir Sigma Leasing I.N.F. SA dėl nuosavybės teisės į šį turtą, negali būti grąžintas nei ieškovui, nei Sigma Leasing I.N.F. SA.

25. 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas pateikė skundą dėl prokuroro 2015 m. liepos 28 d. nutarimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu ieškovo skundą atmetė. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo skundą tekino iš dalies – panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalis dėl automobilio „BMW 530D“ grąžinimo savininkei Sigma Leasing I.N.F. SA. Teismas nurodė, jog nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti duomenys, kad automobilis „BMW 530D“ priklauso Sigma Leasing I.N.F. SA, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaita–faktūra, automobilio registracijos liudijimo priedas, transporto priemonės atpažinimo kortelė, tačiau vien šių duomenų nepakanka, siekiant transporto priemonę grąžinti savininkui. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. balandžio 26 d. rašte išaiškino, kad, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, kurio objektas yra transporto priemonė, būtina, taikant protingumo ir teisėtumo kriterijus, nuodugniai įvertinti ir nuspręsti, ar ginčo transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos objektu, kurio savininkas neteko prieš jo valią, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonės paieška buvo paskelbta dėl nusikalstamos veikos, t. y. kokios buvo transporto priemonės praradimo aplinkybės, pagrobimo būdas, būtina ištirti, ar užsienio valstybėje su automobiliu galėjo būti atlikti neteisėti veiksmai, žinant ar dalyvaujant jo savininkui, pavyzdžiui, draudžiamasis sukčiavimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl, kol nėra išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas ir pašalintos abejonės, jog transporto priemonė galėjo būti prarasta su Sigma Leasing I.N.F. SA žinia, būtina ginti ne tik šios bendrovės, bet ir ieškovo, kaip galbūt sąžiningo įgijėjo, interesus. Mažeikių rajono apylinkės teismas konstatavo, jog transporto priemonės grąžinimas pažeidžia Rekomendacijų 34 punkto sąlygas.

27. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiųjų asmenų pažeidimai vykdant savo pareigas yra nustatyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 15 d. išvada. Nors atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teigimu, automobilį „BMW 530D“ Rumunijos Respublikos bendrovei Sigma Leasing I.N.F. SA grąžino ne prokurorai, jo grąžinimas su jais nebuvo tinkamai suderintas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tyrėjas E. Č. 2015 m. spalio 1 d. automobilį „BMW 530D“ Sigma Leasing I.N.F. SA įgaliotajam atstovui perdavė vykdydamas prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimą. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo prokuroras P. G., pastarojo ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę vykdė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. B.. Pagal Rekomendacijų 37 punktą, jei asmuo (transporto priemonės savininkas ar sąžiningas įgijėjas) per Rekomendacijų 35 punkte numatytus apskundimo terminus nustatyta tvarka neapskundžia priimto sprendimo, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu ir perduodamas vykdyti. Taigi prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimas Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui E. Č. turėjo būti perduotas vykdyti suėjus jo apskundimo terminui, o perdavus jį vykdyti iki apskundimo termino pabaigos, prokurorai turėjo imtis veiksmų pranešti nutarimą vykdančiam asmeniui – šiuo atveju tyrėjui E. Č. – apie nutarimo apskundimą ir sustabdyti jo vykdymą. Prokurorai P. G. ir S. B. minėtų veiksmų neatliko, tokiais savo veiksmais pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus.

28. Kaip minėta, civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Taigi, šiuo atveju, siekiant nustatyti atsakovės prievolę atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, turi būti nustatyta ieškovo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtą turtinę žalą grindė aplinkybe, kad jis neteko turto, t. y. automobilio „BMW 530D“. Taigi, siekiant įvertinti ieškovo patirtos žalos faktą, svarbu nustatyti, kokiu pagrindu pastarasis įgijo ginčo automobilį, o aplinkybės, susijusios su automobilio „BMW 530D“ kaina, verte, ieškovo faktiškai perduotų piniginių lėšų pardavėjui suma, yra reikšmingos nustatant patirtos žalos dydį.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad prokuroro P. G. 2015 m. spalio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nutarta tęsti turimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-853/2016 atleido ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą dėl jo nutraukė. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo automobilio „BMW 530D“ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-316/2016 Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu nustatė, kad ieškovas iš tiesų pirko automobilį „BMW 530D“ ir buvo realiai sudaryta tai patvirtinanti pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi aplinkybė, kad ieškovas buvo sudaręs sandorį dėl automobilio „BMW 530D“ įsigijimo, nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, todėl akivaizdu, kad, ieškovui praradus šią transporto priemonę, jis patyrė žalą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė patirtos žalos fakto, yra vertintina kaip nepagrįsta.

32. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, taip pat reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ieškovo patirtos žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

34. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nors anksčiau nurodytos aplinkybės dėl ieškovui pradėto ikiteisminio tyrimo sudarė pagrindą iki tyrimo pabaigos ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo atsisakyti ieškovui grąžinti automobilį „BMW 530D“, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas apskritai nėra laikytinas sąžiningu transporto priemonės įgijėju. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ieškovą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad ieškovas iš tiesų pirko automobilį „BMW 530D“ ir sudarė jo pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sandorio sudarymo metu ieškovas žinojo ar galėjo žinoti, jog jo perkamas automobilis buvo paieškomas, taip pat nėra duomenų, kad jis siekė įgyti automobilį neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovo nesąžiningumą sudarant automobilio „BMW 530D“ pirkimo–pardavimo sandorį, t. y. paneigiančių ieškovo sąžiningumo prezumpciją, nėra. Taigi šiuo atveju ieškovas laikytinas sąžiningu transporto priemonės įgijėju. Vis dėlto vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo sąžiningas automobilio „BMW 530D“ įgijėjas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp prokurorų P. G., S. B. neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.

35. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Sigma Leasing I.N.F. SA 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo transporto priemonę „BMW 530D“. 2009 m. gruodžio 18 d. tarp Sigma Leasing I.N.F. SA ir SC Rebel Montaj SRL, atstovaujamos vadovo G. L. įgaliotojo asmens M. A. I., sudaryta lizingo sutartis, ja Sigma Leasing I.N.F. SA, kaip lizingo davėja, perdavė Rebel Montaj SRL automobilį „BMW 530D“. 2010 m. liepos 9 d. Sigma Leasing I.N.F. SA kreipėsi į Rumunijos Respublikos teisėsaugos institucijas, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. L. ir M. A. I. padarytų nusikalstamų veikų dėl atsisakymo grąžinti Sigma Leasing I.N.F. SA automobilį „BMW 530D“, už kurį įmokos pagal lizingo sutartį nebuvo sumokėtos. 2011 m. kovo 13 d. Rumunijos Respublikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. L. ir M. A. I. nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo pasitikėjimu), t. y. atsisakymo grąžinti automobilį „BMW 530D“. Prokuratūros prie Sibijaus teismo prokurorės M. D. 2014 m. birželio 10 d. nutartimi byla dėl G. L. ir M. A. I. piktnaudžiavimo pasitikėjimu buvo nutraukta. Minėtame nutarime konstatuota, jog tarp šalių kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, t. y. pareiškiant ieškinį kompetentingame teisme. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 1 d. automobilį „BMW 530D“ iš R. C. įsigijo N. M. ir priregistravo jį Vokietijoje. 2011 m. kovo 25 d. N. M. automobilį pardavė bendrovei Sultan Aydin Gebrauchtwagen. Šį automobilį vėliau įsigijo M. K., kuris jį pardavė J. B.. Pastaroji bandė automobilį priregistruoti Lietuvoje, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01375-11, kuris 2012 m. balandžio 25 d. nutrauktas, o transporto priemonė grąžinta M. K., nurodžiusiam, kad automobilį „BMW 530D“ jis įsigijo iš Vokietijos piliečio V. G. 2014 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį „BMW 530D“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo ieškovas. VĮ „Regitra“ nustačius, kad Rumunijos Respublikoje paskelbta automobilio „BMW 530D“ paieška, transporto priemonė ieškovo vardu Lietuvos Respublikoje priregistruota nebuvo.

36. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis „BMW 530D“ nuosavybės teise priklausė Rumunijos Respublikos bendrovei Sigma Leasing I.N.F. SA, Rumunijos Respublikoje buvo paskelbta jo paieška. Taigi Sigma Leasing I.N.F. SA yra transporto priemonės savininkė (CK 4.47 straipsnis), jos nuosavybės teisės į ginčo turtą Rumunijos Respublikoje buvo išviešintos, byloje nenustatyta, kad Sigma Leasing I.N.F. SA nuosavybės teisė į automobilį yra nuginčyta ar paneigta įstatymų nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, jog ginčo turtas be Sigma Leasing I.N.F. SA, kaip jo savininkės, sutikimo ir žinios ne kartą buvo perleistas kitiems asmenims, nepaneigia jos teisės į šį turtą.

37. Rekomendacijų 35 punkte nustatyta, kad jei atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, jog pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą prokuroro nutarimu ji grąžintina savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Tokio nutarimo kopija siunčiama transporto priemonės sąžiningam įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui ir nustatyto pavyzdžio raštu (2 priedas) išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises CPK tvarka, nurodomas terminas, kuriam suėjus minėtas nutarimas bus vykdomas. Užsienio valstybėje pagrobta ir į Lietuvos Respubliką įvežta transporto priemonė, jei ji dar neįregistruota Lietuvos Respublikoje, arba jeigu tokia transporto priemonė yra įregistruota užsienio valstybėje, grąžintina transporto priemonės savininkui, laikantis Rekomendacijų 35 punkto reikalavimų ir tik gavus legalizuotus užsienio valstybėje išduotus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į transporto priemonę (Rekomendacijų 35 punktas). Jei ikiteisminio tyrimo metu nenustatoma, kad tokios (neidentifikuotos) transporto priemonės sąžiningas įgijėjas klastojo dokumentus, transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN) ar padarė kitą su jos įsigijimu susijusią nusikalstamą veiką, ji gali būti grąžinama sąžiningam įgijėjui (Rekomendacijų 41 punktas). Taigi šiuo atveju Rekomendacijose įtvirtinta ikiteisminį tyrimą vykdančių teisėsaugos institucijų teisė, bet ne pareiga transporto priemonę grąžinti sąžiningam įgijėjui – šiuo atveju ieškovui, t. y. nagrinėjamu atveju, atlikus visus reikiamus tyrimo veiksmus, transporto priemonė galėjo būti grąžinta tiek ieškovui, tiek Sigma Leasing I.N.F. SA.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalis dėl automobilio „BMW 530D“ grąžinimo savininkei Sigma Leasing I.N.F. SA, tačiau tai nereiškia, kad minėtas automobilis apskritai negalėjo būti grąžintas bendrovei. Minėta nutartimi teismas nurodė, kad šis klausimas spręstinas atlikus ikiteisminį tyrimą ir pašalinus abejones, jog transporto priemonė galėjo būti prarasta su Sigma Leasing I.N.F. SA žinia.

39. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas prokuroro P. G. 2015 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriuo taip pat nutarta tęsti tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-853/2016 atleido ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-316/2016 Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal Rekomendacijų 43 punktą, jei ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutraukiamas, sprendimas dėl transporto priemonės priimamas vadovaujantis BPK 94 straipsniu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-1073/2018). BPK 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui. BPK 108 straipsnis nesuponuoja išvados, kad teisėtas savininkas ir nukentėjusysis gali (turi) sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 108 straipsnį teismas, spręsdamas dėl daikto grąžinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo, ši norma nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

41. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

42. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019).

43. Kaip jau minėta, Sigma Leasing I.N.F. SA nuosavybės teisė į ginčo transporto priemonę nenuginčyta, byloje nenustatyta, kad transporto priemonė buvo prarasta su bendrovės žinia, todėl, nutraukus ikiteisminis tyrimą Nr. 01-1-5348-15 ar įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, automobilis „BMW 530D“ galėjo būti grąžintas ne tik ieškovui, kaip sąžiningam įgijėjui, bet ir Sigma Leasing I.N.F. SA. Šiuo atveju ginčas tarp ieškovo ir Sigma Leasing I.N.F. SA dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą spręstinas pagal vieno iš jų ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas neinicijavo civilinio proceso dėl automobilio „BMW 530D“ išreikalavimo iš Sigma Leasing I.N.F. SA, duomenų, patvirtinančių, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ne Sigma Leasing I.N.F. SA, o ieškovui, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad jis dėl trečiųjų asmenų P. G. ir S. B. neteisėtų veiksmų prarado galimybę ir teisę protingomis bei racionaliomis priemonėmis išreikalauti automobilį iš Sigma Leasing I.N.F. SA, kad dėl tokių veiksmų transporto priemonė prarado vertę ir pan., byloje nėra.

44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės, t. y. trečiųjų asmenų P. G. ir S. B., neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas žalą patyrė dėl asmens 2014 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sandoriu jam perdavusio (pardavusio) automobilį „BMW 530D“ veiksmų, t. y. pastarasis žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, jog neturi teisės disponuoti automobiliu „BMW 530D“, taip pat suklaidinęs ieškovą dėl savo tapatybės, atlygintinai perleido jam ginčo turtą, nuosavybės teise priklausantį Rumunijos Respublikos bendrovei Sigma Leasing I.N.F. SA.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sudarydamas 2014 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sandorį ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra anksčiau sudaręs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, sandorio sudarymo metu jam kilo dvejonių dėl to, ar automobilio „BMW 530D“ dokumentai yra tinkami, tačiau nesiėmė veiksmų šioms abejonėms pašalinti, t. y. neįsitikino pardavėjo tapatybe, juolab atsižvelgiant į tai, kad pastarasis pagal ieškovui pateiktus asmens dokumentus buvo Vokietijos pilietis, tačiau kalbėjo lietuvių kalba, neprašė pastarojo pateikti oficialių, sandorio sudarymo laikotarpiu išduotų išrašų iš Vokietijos (ar kitos šalies) institucijų apie tai, kad ginčo turtas iš tiesų priklauso pardavėjui, taip pat po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nesiėmė veiksmų transporto priemonei nedelsiant įregistruoti ar kitu būdu patikrinti automobilio „BMW 530D“ registracijos dokumentų tinkamumo, taip apsunkindamas galimybę nustatyti pardavėjo tapatybę ir pareikšti jam reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

46. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-15-826/2019, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas panaikintas ir ši civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytoms aplinkybėms ir duomenimis nustatyti. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į kompetentingą Vokietijos teismą dėl liudytojo N. M. apklausos. Monchengladbach apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. atliko liudytojo N. M. apklausą ir pateikė pirmosios instancijos teismui liudytojo apklausos protokolą. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Rumunijos Respublikos kompetentingas institucijas, prašydamas pateikti tyrimo, susijusio su automobiliu „BMW 530D“, duomenis. Minėto prašymo pagrindu teisme buvo gauti duomenys apie ikiteisminį tyrimą dėl G. L. ir M. A. I. nusikalstamų veikų, susijusių su Sigma Leasing I.N.F. SA priklausančio automobilio „BMW 530D“ pasisavinimu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat ėmėsi veiksmų liudytojui M. K. apklausti, tačiau teismui nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos ir įteikti jam teismo procesinių dokumentų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų bylai tinkamai išnagrinėti reikalingų duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, todėl pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šiuo atveju ieškovas papildomų duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimą, nepateikė.

48. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustačius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

49. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. Kiekvienas asmuo, kurio įsigytas automobilis būtų neteisėtai perduotas kitam asmeniui, taip užkertant kelią jį susigrąžinti, patirtų nepatogumus ir neigiamas emocijas. Ieškovas patyrė dvasinę įtampą, išgyvenimus, tai turėjo įtakos jo psichinei būsenai ir sveikatai, tačiau jis nesikreipė į gydymo įstaigas, nepirko vaistų ir pan., todėl neturi galimybės pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Vis dėlto, tai nereiškia, kad ieškovas žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.

50. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

51. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

53. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, apeliantas patirtą neturtinę žalą sieja su automobilio „BMW 530D“ praradimu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos turtinės žalos, ginčo automobilio praradimo jį perduodant Rumunijos Respublikos bendrovei Sigma Leasing I.N.F. SA, kadangi nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-5348-15, automobilis „BMW 530D“ galėjo būti grąžintas ne tik ieškovui, kaip sąžiningam įgijėjui, bet ir Sigma Leasing I.N.F. SA. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.

54. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovas, praradęs ginčo automobilį, patyrė dvasinę įtampą, išgyvenimus, kurie neigiamai paveikė jo psichinę būseną ir sveikatą, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

55. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

60. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Telšių AVPK duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.