Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ pirmininkui E. K., atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovams Aidai Andrijauskienei, Kęstučiui Simučiui, Vytautui Valantinui ir Danguolei Bakstienei,

trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S. atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir V. K. ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – IGNSB) „Šilo sodžius“ dėl daikto valdymo teisių pažeidimo bei trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S., A. P. ir R. P. prevencinį ieškinį atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ dėl daikto naudojimo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, J. T., D. S., A. V., S. R., R. P., A. P., I. P., A. P., Š. J. – S., R. S., I. M., V. K., T. G., R. G., L. G., A. P., A. Š., I. Š., G. J., D. V., E. P., V. P., A. B., A. B., L. B., I. B., T. A., S. A., E. K., E. K., R. K., išvadą byloje teikianti institucija VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės pirmininkas E. K. nurodė, kad jis pirmininku tapo nuo 2021-01-01. Visi veiksmai, kurie atlikti yra įtvirtinti susirinkimuose. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio mėn. buvo susitikę su ieškovais ir bandė tartis, kad ieškovai įsirengtu įrenginius, bet tuo metu nepavyko susitarti, todėl 2021 m. gegužės mėn. parašė įspėjimą apie atjungimą, šis sprendimas buvo priimtas kartu su bendrijos nariais. Tuo metu, kai buvo sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris, bendrijoje buvo tik du nariai, iš kurių vienas A. V.. Nurodė, kad bendrijos turimi inžineriniai tinklai yra įrengti ir paskaičiuoti tik ant bendrijos gyvenamųjų namų ir šiuo metu dirba maksimaliu režimu. Kitiems ne bendrijoje esantiems sklypams, esamų inžinerinių tinklų neužtenka. Mano, kad problema yra tame, jog inžineriniai tinklai turėjo būti įrengti, kad aptarnautų 21 sklypus, o gali aptarnauti tik 10 sklypų. Jis pats žemės sklypą įsigijo iš trečiojo asmens A. V. maždaug 2013 m. ir perkant žemės sklypą jam buvo nurodyta, kad bus galimybės prisijungti prie bendros vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos. Bendrai su bendrijos nariais nusprendė užaklinti vieną vamzdį, nes pastebėjo, jog vandens spaudimo nepakanka visiems namams aprūpinti. Ieškovai neteisingai nurodo, kad vanduo buvo atjungtas, jis buvo tik pristabdytas, kai kuriems remonto ar apžiūros darbams, kurie truko ne ilgiau pusvalandžio.

Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus atstovė advokatė Viktorija Safošina nurodė, kad prevencinis ieškinys iš dalies atkartoja ieškinio reikalavimus, nes tretieji asmenys suformuotoje gyvenamųjų namų teritorijoje yra atskirų žemės sklypų savininkai, kurie nežinojo susiklosčiusių santykių tarp ieškovų ir atsakovės. Dalis trečiųjų asmenų žemės sklypus pirko iš tiesioginių pardavėjų, kiti jau perpirkinėjo. Perkant žemės sklypą, įstatymai gina pirkėja, nurodant, kad sklypai gali būti pardavinėjami tik jau su išvystyta infrastruktūra. Tretieji asmenys pateikiantis savarankiškus reikalavimus įsigijo žemės sklypus jau su išvystyta infrastuktūra. Ieškovai ir trečiasis asmuo A. V. kartu susitarė ne tik bendrai vystyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, bet ir susisiekimo kelius, kas ir buvo daroma. Esant konkliudentiniams veiksmams šalys išreiškė savo valią, kad susitarimo laikysis, nes nuo 2015 m. iki 2022 m. buvo sėkmingai pasijungta prie bendrų tinklų ir vanduo nebuvo atjunginėjamas. Sutartyse, kurias sudarė tretieji asmenys pirkdami žemės sklypus iš ieškovų nurodyta, kad žemės sklypai yra su teise pasijungti ir prisijungti prie bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, naudotis inžineriniais tinklais. Tretieji asmenys neįgijo nuosavybės teisės į inžinierinius tinklus, bet įgijo teisę jais naudotis. Atsakovė visiškai nesilaiko detaliojo plano sprendinių, kuriuos konkliudentiniais veiksmais vykdė ieškovai ir trečiasis asmuo. Ieškovai ir trečiasis asmuo A. V. susitarė ne tik dėl bendrųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų, bet ir dėl bendro kelio, bet pagal atsakovę ir trečiąjį asmenį, kitaip nei dėl bendrų tinklų, dėl kelio naudojimo susitarimo kaip jis bus naudojamas, kažkodėl nereikia.

Trečiojo asmens A. V. atstovė advokatė Sigita Klimkienė teismo posėdžio metu ieškovu ieškinį ir trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus prevencinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2007 m. buvo pasirašytas bendras pareiškimas tarp šalių, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo A. V. neprieštarauja, kad ieškovai prijungtu savo sklypus prie bendrų inžinierinių tinklų, bet buvo numatyta tokio sutikimo sąlyga, kad ateityje šalys, patvirtinus detaliuosius planus, įsipareigoja susitarti dėl inžinierinių tinklų įrengimo bei kaštų paskirstymo, kitaip tariant susitarimas buvo sąlyginis. Po to, kai buvo patvirtintas A. V. detalusis žemės sklypo projektas, jis prieš projektuodamas ir prieš įrengdamas savo sklypams inžinierinius tinklus pasiteiravo ieškovų ar jie įrenginės bendrą infrastruktūra kaip buvo numatyta šalių 2007 metais pasirašytame pareiškime. Tačiau ieškovai tuo metu nurodė, kad bendrų tinklų neįrenginės, kitaip tariant patys pirmieji išreiškė valią nesilaikyti 2007 metais šalių pareiškime numatyto susitarimo, ko pasėkoje šalys ir neįrengė bendrų tinklų. A. V. ieškovės techninį projektą tvirtino tik su ieškovės patvirtinimu, kad jokių tinklų ji nestatys, kad jai techninio projekto patvirtinimas yra reikalingas tik tam, kad galėtų priduoti savo namo dokumentus, gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pagal trečiojo asmens suderintą projektą 0 laidoje ieškovams priklausančiuose sklypuose nebuvo įrengti inžineriniai tinklai. Jie įrengti visai kituose žemės sklypuose nei buvo numatyta. A laidoje yra pakeisti esminiai sprendiniai, kurių pakeitimas turėjo būti įformintas naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Nors trečiasis asmuo ir pasirašė techninį projektą, bet tai nereiškia, kad jis ieškovams išdavė prisijungimo sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai inžinerinius tinklus būtų pastatę pagal trečiojo asmens patvirtintą techniniame plane nurodytą 0 laidą. Šalių 2007 metais pasirašytas pareiškimas negali būti prilygintas susitarimui, kuris buvo reikalingas pagal Klaipėdos rajono administracija, nes nors jis buvo pateiktas su detaliuoju planu, administracija prašė parengti atskirą susitarimą dėl inžinerinių tinklų įrengimo ir finansavimo. Detalusis planas reglamentuoja tik sklypų aprūpinimo vandeniu sprendiniu iki kol bus atvesti centralizuoti tinklai.

Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžio metu ieškinio (ne)tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad ginčas yra tarp šalių, privačioje nuosavybėje. Pažymėjo, kad jeigu vandentiekio ir nuotekų sprendiniai, kurie buvo numatyti detaliajame plane yra keičiami, tai turi būti pakeistas ir pats detalusis planas. Detaliuoju planu yra išspręstas aprūpinimo būdas, kol nėra centralizuoti planai patvirtinti techniniu projektu. Susitarimas tarp ieškovų ir trečiojo asmens A. V. buvo sudarytas dėl detaliųjų planų, jeigu nebūtų buvusio susitarimo, tai detalusis planas nebūtų patvirtintas. Vandentiekio tinklai turi veikti taip kaip tai numato planai, juos atjungti galima, jeigu to reikalauja remonto darbai. Prisijungimo sąlygas prie tinklo gali išduoti tik savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas - prevencinis ieškinys tenkintini

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 Sprendimo dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. K., detaliojo plano patvirtinimo Nr. T11-283 matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nesprendė tvirtini žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 Sprendimo dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui V. K., detaliojo plano patvirtinimo Nr. T11-261 matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nesprendė tvirtini žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 Sprendimo dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso trečiajam asmeniui A. V., detaliojo plano patvirtinimo Nr. T11-261 matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nesprendė tvirtini žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus).

Iš 2007-03-16 pareiškimo pasirašyto tarp A. V., V. K. ir V. S. (veikiančios už O.K.), parašai patvirtinti notarinio registro Nr. 2777 matyti, kad šalys susitaria ir sutinka, kad A. V. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rengti bendrą 15 m. pločio kelią su kelkraščiais ir komunikaciniu koridoriumi kartu su V. K. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiant puse kelio, t.y. 7,5 m., viename sklype, kitą pusę kitame sklype. Kito kelio dalį puse rengia V. K. su V. S. veikiant pagal įgaliojimą O. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. sutiko, kad V. K. ir V. S. įrengto bendro kelio komunikaciniais koridoriais prijungtu savo sklypus prie mano sklype įrengtų valymo įrengimų ir vandens gręžinio (vandenvietės). Šalys taip pat patvirtino, kad Klaipėdos r. sav. tarybai patvirtinus detaliuosius planus, jie sutaria atlikti kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, sutarti ir pasidalinti šių įrenginių įrengimo išlaidas, įrengti šiuos įrenginius ir registruoti juos išskiriant servitutus Valstybinės įmonės registrų centre.

2004-12-22 Įgaliojimu, O. K. įgaliojo V. S. veikti O. K. vardu susijusiais su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klausimas. Įgaliojimas galioja penkerius metus.

Iš Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui V. K., detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies nustatyta, kad kadangi trys gretimi žemės sklypai yra planuojami tai pačiai paskirčiai maždaug vienu metu, planavimo organizatoriams sutarus, detalaus plano inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis rengiama bendrai. Bendras kelias pravedamas per sklypų ribą. Sklype atsiranda transformatorinė pastotė, sklype – valymo įrenginys ir priešgaisrinis rezervuaras. Esamą sklypą numatoma padalinti į 6 sklypus mažaaukščių vienbučių gyvenamųjų namų statybai.

Iš Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies nustatyta, kad laikinai, kol nėra centralizuotų magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų planuojamoje teritorijoje, geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš priklausančiame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengto artezinio gręžinio II grupės vandenvietės. Buitinių nuotekų šalinimas taip pat laikinai numatomas iš priklausančiame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengto vietinio buitinių nuotekų valymo įrenginio. Taip pat 6 dalyje nustatyta, kad inžinierinių tinklų sprendiniai bus tikslinami inžinierinių tinklų techninio projekto metu pagal tinklų savininkų išduotas technines sąlygas. Geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš priklausančiame sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) projektuojamo II grupės vandenvietės artezinio gręžinio.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statybos ir kelių priežiūros skyriaus rašto 2009-09-07 Dėl sąlygų išdavimo Nr. SP2-217 nustatyta, kad statytojas yra O. K., A. V. ir V. K.. Statini pavadinimas ir adresas – Vidaus gatvė, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini). Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad rengiant statinio projekto sprendinius vadovautis: 1) galiojančiu Klaipėdos rajono bendruoju planu; 2) visais projektuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiaisiais planais; 3) patvirtinto detaliojo plano (susijusio su projektuojama teritorija) sprendiniais.

Iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2009-07-22 Projektavimui techninės sąlygos Nr. 436 nustatyta, kad užsakovai O. K. ir V. K. privalo laikinai vandentiekio tinklus pasijungti iš kaimyniniame sklype projektuojamo artezinio gręžinio (pagal detaliojo plano sprendinius). Kai bus suprojektuoti ir pakloti centralizuoto vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), pasijungti į juos. Taip pat užsakovai privalo laikinai buitines nuotekas nuvesti į kaimyniniame sklype projektuojamą buitinių nuotekų valymo įrenginį (pagal detaliojo plano sprendinius). Kai bus įrengti centralizuoti nuotekų tinklai Radailių kaime, pasijungti į juos.

Iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro inžinerinių tinklų plano matyti, kad šiame sklype planuojami atskiri 6 namų valdų sklypai ir projektuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai išvedžiojami prie kiekvieno iš sklypų. Taip pat plane numatyti sprendiniai inžinerinių tinklų: trijų gretimų sklypų savininkų susitarimu visa inžinerinė infrastruktūra ir privažiavimo keliai yra sprendžiami bendrai; vandens tiekimo ir nuotekų šalinimas – geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš artezinio gręžinio, kuris suprojektuotas A. V. sklype (inžinerinės infrastruktūros teritorijoje). Kadangi nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, numatyta įrengti vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį (A. V. sklype). Išvalytas vanduo bus leidžiamas į suprojektuotą tvenkinį greta. Artezinis gręžinys įrengiamas ir prižiūrimas sklypų savininkų lėšomis. Sprendiniuose numatyta, kad nauji inžinerinių komunikacijų tinklai turi būti suprojektuoti pagal juos eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas ir parengtus projektus.

Iš 2009 m. UAB „Kelprojektas“ rašto matyti, kad O. K., V. K. ir A. V. techninį projektą pasirašė ir pritarė statyti vidaus gatvę, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus.

Iš 2022-09-16 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei pagal 2020-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-2871 priklauso statiniai: vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-09-16 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui V. K. nuosavybės teise pagal 2003-02-14 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-409, 2003-02-14 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 55/10067, 2009-04-08 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-2243-(1.3) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklai-buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po ½ dalies nuosavybės teise, pagal 2021-04-06 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2021-04-08 susitarimą, priklauso S. R. ir V. K..

Iš 2007-11-30 Nr. 1 IGNSB „Šilo sodžius“ steigiamojo susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrijos vienasmeniu valdymo organu - bendrijos pirmininku išrinktas A. V..

Iš 2020-12-05 Nr. 1 IGNSB „Šilo sodžius“ visuotinio narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad turtinių vienetų savininkų skaičius administruojamoje teritorijoje (iš viso) - 11, bendrijos narių skaičius - 6. Susirinkimo metu nutarta IGNSB „Šilo sodžius“ pirmininku išrinkti E. K. terminui nuo 2021-01-01 iki 2024-01-01. Taip pat nuo 2021-01-01 už bendro naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą ir atstatymą yra nustatomi kasmėnesiniai mokesčiai nuo kiekvieno administruojamai teritorijai priklausančio turtinio vieneto savininko: 8 Eur/mėn. bendro naudojimo inžinerinių tinklų eksploatacinėms išlaidoms padengti, 7 Eur/mėn. kaupiamas rezervas, įrangos atstatymui siekiant užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir buitinių nuotekų tvarkymą. Bendrijos nariai – A. V., E. P., A. B., L. B., T A., E. K..

Iš ieškovės V. S. 2021-10-25 atsakymo į 2021-10-13 pranešimą matyti, kad IGNSB „Šilo sodžius“ buvo informuota, jog ieškovė jokių sutarčių su Bendrija nėra sudariusi, taip pat nėra pasirašiusi jokių prisijungimo ar kitų susijusių dokumentų, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

Iš IGNSB „Šilo sodžius“ pirmininko E. K. pranešimo ieškovams dėl atjungimo nuo inžinerinių tinklų 2022-05-17 matyti, kad Vadovaujantis Juridinių asmenų registre registruotais Bendrijos įstatais Bendrijos teritoriją sudaro gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatai, pastatyti žemes sklypuose (12 vnt.), kurių unikalus numeriai yra: 1) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 4) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 5) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 6) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 7) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 8) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 9) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 10) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 11) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 12) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Bendrija nuosavybės teise valdo vandentiekio tinklus (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė taip pat nurodo, kad pagal Klaipėdos raj. savivaldybės detaliojo plano sprendinius, ne Bendrijai priklausančių žemės sklypų vandens tiekimo tinklai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra prijungti prie Bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Atsakovė paprašė ieškovų, kad per 2 mėnesius, nuo pranešimo gavimo dienos įgyvendinti LR teisės aktus ir projektavimo sąlygas atitinkančius buitinių nuotekų tvarkymo ir vandens tiekimo sprendinius, kitaip po minėtos datos IGNSB „Šilo sodžius“ nutrauks vandens tiekimą ir nuotekų valymą ne Bendrijai priklausantiems žemės sklypams.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK 2022-08-23 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad 2022-07-30 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo gautas V. S. skundas „Dėl neteisėto inžinerinių tinklų atjungimo“, apie tai, kad 2022-07-20 apie 20.20 val. IGNSB „Šilo sodžius“, kurios pirmininkas yra E. K., nariai savavališkai, trumpam atjungė vandenį, o 2022-07-21 vakare atkasė inžinerinius tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) sklypo, planuodami atjungti geriamąjį vandenį kvartalo gyventojams, kurie nepriklauso bendrijos nariams. Vadovaujantis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teisena, pradėtą pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį.

Antstolės Brigita Tamkevičienė 2022-08-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/22/27 konstatavo faktines aplinkybes, kad greta žvyruotos (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba yra iškastas griovys. Vaizdo medžiaga, kuri yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudedamoji dalis, užfiksuota, kad griovyje yra susikaupęs vanduo, po kuriuo yra aklėmis užsandarinti vamzdžiai. Vaizdo medžiagoje matomi du griovyje esantys užsandarinti vamzdžiai. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina šias aplinkybes.

Iš ieškovų pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakovės pirmininku nustatyta, kad primininkas 2022-07-20 laišku informuoja ieškovę, jog ieškovei sąskaitos dėl vandens suvartojimo nesiunčiamos dėl to, jog bendrija laiko ieškovus neteisėtai prisijungusius prie bendrijos vandentiekio ir nuotekų tinklų. Taip pat pažymi, kad 2022-05-17 registruotame laiške „Pranešimas dėl atjungimo nuo inžinerinių tinklų“, kuris ieškovams buvo įteiktas 2022-05-19 dieną, dviejų mėnesių terminas suėjo 2022-07-19.

Iš UAB „Kelprojektas“ 2007 m. Vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio projekto statybos kvartalui techninio projekto Nr. ŽG14-00-TP-VN, kurio užsakovas yra A. V., III tomo - vandentiekio, nuotekų dalyje nustatyta, kad privalomieji dokumentai vandentiekio ir nuotekų daliai rengti: 1) projektavimo sąlygų sąvadas Nr. Ar. 2-1384 2007-09-27, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos; 2) STR 2.07.01:2003 „Vandens ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Nurodyta, jog vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu, šio projekto vandentiekio nuotekų dalyje suprojektuoti (duomenys neskelbtini) 11 sklypų kvartalo, priklausančio A.V., buitinio ir gaisrinio vandentiekio bei ūkio-buities ir lietaus nuotekų šalinimo tinklai. Vandentiekio tinklas klojamas po kelio važiuojamąja dalimi pagal detalųjį planą. Vandens tiekimo sistema suprojektuota žiedinė. Visas vandentiekio tinklas klojamas iš PE 40 mm skersmens vandentiekio vamzdžių be sujungimų. Vandentiekio tinklo pralaidumas numatytas su perspektyva greta esančių 10 sklypų pajungimui.

Iš 2021-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties, kuri buvo patvirtinta notariškai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. ir jo sutuoktinė D. V., atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ už 1,00 Eur pardavė - vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus-buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus-lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš „Vakarų inžinerijos“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2017-08-17 atlikti inžinierinių statinių įkainojimai (perkainojimas): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) „Vamzdyno L“ vidutinė rinkos vertė 16 600 Eur; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) „Slėgių tinklų vamzdynas FS“, „Buitinių nuotekų tinklų vamzdynas F“, „Buitinių nuotekų tinklų vamzdynas F1“, „Buitinių nuotekų tinklų vamzdynas F2“ vidutinė rinkos vertė iš viso – 34 500 Eur; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) „Vamzdyno V“, „Vamzdyno V1“ vidutinė rinkos vertė iš viso – 55 800,00 Eur.

Iš trečiojo asmens A. V. atstovės pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano IV dalies - detaliojo plano sprendiniai matyti, kad detaliojo planavimo tikslas – pakeisti sklypo naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją, sklypą padalinti į sklypus, iš kurių 10 numatant statyti gyvenamuosius individualius namus, keturiuose tiesti inžinierines komunikacijas, rengti įrenginius ir dviejuose vystyti žemės ūkį. Taip pat 6 sprendinyje nustatyta, jog geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš artezinio gręžinio, kurio sanitarinė apsaugos zona (spindulys) yra 10 metrų (inžinerinės infrastruktūros teritorija, sklypo Nr. 3). Kadangi nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklu, numatyta įrengti vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį, kurio sanitarinė apsaugos zona (spindulys) yra 10 metrų. Išvalytas vanduo bus leidžiamas į suprojektuotą tvenkinį sklype Nr. 11. Ateityje numatoma jungtis prie perspektyvesnių magistralinių inžinerinių tinklų.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimo Nr. NS 08-04, kuris galioja nuo 2008-01-24 iki 2018-01-24 matyti, kad statytojui A. V. išduotas leidimas ne ypatingiems statiniams, tai yra vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai, vidaus kelias statybos kvartalui.

Iš 2008-06-04 UAB „Ekuva“ komercinio pasiūlymo dėl nuotekų valymo įrenginių nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginių kaina iš viso 81 443,60 Lt.

Iš aiškinamojo rašto Nr. RK00-TP-VN-AR nustatyta, kad rengiamas (duomenys neskelbtini) vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos projektas. Projekto laidos: laida 0 - projektas patvirtintas 2009-12-20; laida A - vadovaujantis statytojo pageidavimais, pakeisti buitinių nuotekų klojimo sprendiniai. Atsisakoma įrengti buitinių nuotekų siurblinės; keičiama buitinių nuotekų klojimo vieta. Buitinių nuotekų tinklas klojamas ne per infrastruktūros sklypą, bet per užsakovams nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius sklypus. Užsakovai įsipareigoja įforminti servitutą projektuojamam tinklui gyvenamosios paskirties sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „Kelprojektas“ 2009 m. parengto techninio projekto vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų Nr. RK-00-TP-GK- matyti, kad techninis projektas buvo parengtas remiantis V. K., A. V. ir O. K. užsakymu. Projektuojama gatvė yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011-05-19 leidimo statyti naują (-us) statinį (-us)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-110519-00307 nustatyta, kad statytojai O. K. pagal projektuotojo UAB „Kelprojektas“ parengtą statinio projektą Vidaus gatvė, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai Nr. RK-00-TP, 2009 m., statybos vietoje žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiama statyti naujus neypatingus statinius - vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklus, vidaus kelias.

Iš 2021-04-06 Deklaracijos apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio, jo dalies/patalpos paskirties pakeitimą nustatyta, kad deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statyba, jo dalies paskirtis pagal statybą leidžiantį dokumentą išduotą 2011-05-19. Pastatyti nauji statiniai - vandens tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-04-08 susitarimu V. K. ir S. R. susitarė, kad inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruos nuosavybės teise lygiomis dalimis.

Iš 2016-03 mėn. techninės sąlygos, sutikimo matyti, kad žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. R. ir žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. K. išdavė leidimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) prisijungti ir naudotis V. K. ir S. R. susisiekimo ir inžinerinių tinklų komunikacijomis.

2021-05-31 ir 2021-04-28 sutikimais V. S. ir V. K. sutiko, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai prisijungtu prie jų nuosavybėje esančių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų tinklų.

Iš ranka parašyto rašto pasirašyto A. V. nustatyta, kad 2007-08-01 V. S. sumokėjo 4 000 litų už gręžinį, o 2007-08-13 sumokėjo 3 000 litų už komunikacijų projektą, abi sumos buvo perduotos A. V.

Iš VĮ „Registru centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal 2011-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3230 priklauso S. R.

Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 2018-09-07 nustatyta, kad S. R. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjams I. P. ir A. P.

Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 2021-04-27 nustatyta, kad V. K. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui D. S.

Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 2021-05-05 nustatyta, kad V. K. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. S.

Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 2021-05-03 nustatyta, kad V. K. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjams R. P. ir A. P.

Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 2022-11-17 nustatyta, kad S. B. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjai J. T.

Iš UAB „Ekuva“ 2023-09-15 rašto IGNSB „Šilo sodžius“ Dėl nuotekų valymo įrenginių pajėgumo Nr. 23 08 23 nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginių BIOCLAR B40 našumas yra 6 m/d nuotekų ir skirtas 40 gyventojų ekvivalentų. Nuotekų tvarkymo reglamentas (Įsakymas „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento patvirtinimo 2006 m. rugsėjo 11 d. Nr. D1-412, Vilnius“) teigia: “22.2. dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui iki 100 GE – paros apkrovimas teršalais – 3,0 GE kiekvienam butui, valandinis nuotekų debitas po 100 l/h kiekvienam butui, paros nuotekų debitas po 0,5 m3/d kiekvienam butui.” Tuo vadovaujantis, BIOCLAR B40 gali maksimaliai aptarnauti 12 namų. Leidžiant didesnį nuotekų kiekį, valymo įrenginys veiks nekokybiškai. nuotekos nebus tinkamai išvalytos.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus nustatyta, kad ieškovui V. K., O. K. ir trečiajam asmeniui A. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypų savininkai 2007 m pradėjo procedūras dėl jiems priklausančių žemės sklypų paskirties keitimo. Ieškovė V. S. veikdama pagal įgaliojimą atstovavo O. K. ir bendravo tiek su ieškovu V. K., tiek su trečiuoju asmeniu A. V., kuris kaip tvirtina ieškovė pats susirado juos ir pasiūlė, kartu išspręsti dėl žemės sklypų bendros infrastruktūros. Tarp šalių nėra ginčo, kad siekiant pakeisti žemės sklypų paskirtis buvo reikalingas notariškai patvirtintas visų trijų žemės sklypų patvirtintas susitarimas/pareiškimas ir to pasekoje buvo nuvykta pas notarą 2007-03-16 ir patvirtintas jų bendras pareiškimas, notarinio registro Nr. 2777, nes be šio žemės sklypų pareiškimo nebūtų patvirtintas nė vienas detalusis planas. Kaip patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimas Nr. T11-261 trečiojo asmens A. V. priklausiančio žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas pirmiau nei kitų dviejų žemės sklypų detalieji planai, ir detaliuoju planu buvo nuspręsta pakeistas žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. 2008-05-29 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T11-283 patvirtintas O. K. priklausančio žemės sklypo detalusis planas ir pakeista žemės sklypo paskirtis į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus, o 2008-05-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-261 buvo patvirtintas ieškovui V. K. priklausančio žemės sklypo detalusis planas ir buvo pakeista žemės sklypo paskirtis į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. Byloje nėra duomenų, kad šie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimai būtų pakeisti ar panaikinti, todėl laikytina, kad jie yra galiojantys. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys šiai dienai yra įregistruoti inžineriniai tinklai visuose trijuose žemės sklypuose, kurių paskirtis buvo pakeista detaliais planais. Iš esmės yra trys atskiri kvartalai, kuriuos vienija bendra infrastruktūra, nes taip buvo numatyta šių trijų žemės sklypų detaliuosiuose planuose. Tarp šalių nėra ginčo, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai-buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus-lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė ir tai, kad šie tinklai iki 2021-05-14 priklausė trečiajam asmeniui A. V. ir jo sutuoktinei D. V. Ieškovai neginčija, kad jie neprisidėjo prie atsakovei šiuo metu priklausančių inžinerinių tinklų statymo išskyrus tai, kad ieškovė trečiajam asmeniui buvo perdavusi 7 000,00 litų, nes kaip patvirtina šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai trečiojo asmens A. V. pasiūlyta kaina netenkino ieškovų. Ieškovai tik 2015 m. pastatė jų sklypams skirtus inžinerinius tinklus, kurie buvo sujungti su atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais. Tarp šalių yra kilęs ginčas ar atsakovė turėjo teisę uždėti akles ir pakeisti detaliaisiais planais bei parengtais projektais, pagal kuriuos yra įregistruoti inžineriniai tinklai struktūrą, tai yra iš numatytos žiedinės vandentiekio tinklų infrastruktūros padaryti šalinę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų nuginčyti ar negaliojantys statybos leidimai dėl ieškovo V. K. inžinerinių tinklų.

Dėl negatorinio ieškinio

Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 - 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

Negatorinio ieškinio atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė daiktu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Šių sąvokų turinį sudaro tai, jog savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Taigi, šiuo atveju ieškovai turi įrodyti, kad jie yra bendros inžinerinės infrastruktūros, savininkai ir kad jų, kaip savininkų, teisės tokiu atsakovės elgesiu yra pažeistos. Atsakovė šiuo atveju turi įrodyti, jog ieškovai neteisėtai prisijungė prie bendrų inžinerinių tinklų, o atsakovė elgėsi teisėtai atjungdama ieškovams vandenį ir ant vamzdyno atšakos uždėdama akles ribojančias vandens.

Dėl tinkamo ieškovo teismas iš esmės sutinka, kad nors ieškovė ir nebuvo viso žemės sklypo, kurio paskirtis detaliuoju planu buvo pakeista savininkė, tačiau jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas viename iš ginčo kvartalų ir būtent ieškovė nuo pat pradžių atstovavo savo mamą pagal įgaliojimą.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui A. V. priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti tik po šalių 2007-03-16 pasirašyto pareiškimo, kuriuo buvo susitarta, jog inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis bus rengiamos bendrai, o A. V. sutiko, kad ieškovai įrengto bendro kelio komunikaciniais koridoriais prijungtu savo sklypus prie jo sklype įrengtų valymo įrenginių ir vandens gręžinio. Šalys susitarė, kad patvirtinus detaliuosius planus, jie atliks kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, susitars ir pasidalins šių įrenginių įrengimo išlaidas. 2007-06-28 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-158 buvo patvirtintas A. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. 2008-05-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-283 buvo patvirtintas O. K. (atstovaujamos pagal įgaliojimą V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. 2008-05-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-2261 buvo patvirtintas V. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Nustatyta, kad ieškovo V. K. detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose dėl detaliojo plano sprendinių nurodyta, kad visiems trims greta esančių sklypų savininkams sutarus, detalaus plano inžinerinės infrastuktūros ir susisiekimo dalis rengiama bendrai. Taip pat penktoje dalyje dėl inžinerinės komunikacijos nurodyta, kad vandentiekis pajungiamas iš suprojektuoto artezinio gręžinio, o buitinės nuotekos patenka į uždarus valymo įrengimus. Ieškovės V. S. detaliojo plano aiškinamojo rašto trečioje dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų nurodyta, kad geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš A. V. žemės sklype įrengto artezinio gręžinio II grupės vandenvietės. Buitinių nuotekų šalinimas taip pat laikinai numatomas iš A. V. sklype įrengto vietinio buitinių nuotekų valymo įrenginio.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ant UB „Kelprojektas“ parengto 2009 m. techninio projekto RK-00-TP-GK- pasirašė po „Pritariu statyti“ O. K., V. K. ir A. V., pritardami vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklams. Trečiasis asmuo A. V. ir jo atstovė teismo posėdžio metu bandė nuneigti faktą, jog trečiojo asmens sutikimas sukelia teisines pasekmes, nurodydami, jog trečiasis asmuo A. V. pasirašė ant techninio projekto tik dėl to, nes ieškovė jam buvo prižadėjusi, kad jokių inžinerinių tinklų savo sklype neties, o parašai reikalingi tik dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai duomenys, kurie patvirtintų šias trečiojo asmens ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, todėl teismas nurodytus teiginius laiko nepagrįstais.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2007-03-16 notaro patvirtintas pareiškimas nebuvo įgyvendintas, nes šalims nepavyko susitarti dėl bendros infrastruktūros finansavimo ir A. V. pirmiau pastatė jo kvartalą aptarnaujančius inžinerinius tinklus. Iš minėto notariškai patvirtinto 2007-03-16 pareiškimo nustatyta, kad trijų žemės sklypų savininkai susitarė dėl bendros infrastuktūros ir, kad A. V. sutiko, jog kiti du gretimi kvartalai būtų prijungti prie jo sklype įrengtų valymo įrengimų ir vandens gręžinio prisijungs savo. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad 2007-03-16 pareiškime nurodytas susitarimas nėra įgyvendintas ir yra nebegaliojantis, nes patvirtinus detaliuosius planus šalys nesusitarė ir nepasidalino vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrengimo kaštų. Taip pat nurodo, kad ieškovai prie dabar jau atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų negali jungtis, nes ieškovai finansiškai neprisidėjo prie vandens gręžinio ir valymo įrenginių išlaidų, todėl negali jungtis ir naudotis jais neatlygintinai, o pareiškime nurodytas susitarimas tapo negaliojantis nuo tada, kai 2015 m. ieškovai neteisėtai savo inžinerinius tinklus prijungė prie atsakovės tinklų. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad finansavimo klausimas nebuvo išspręstas, taip pat nebuvo nuspręsta, kad visus įrenginių kaštus padengs A. V. Teismas negali nesutikti su trečiojo asmens A. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys nėra susitarusios dėl nuotekų valymo ir vandentiekio tiekimo įrangos finansavimo ir nėra pasidalinusios kaštų, bet vien ši aplinkybė nepašalina ir nepadaro negaliojančio 2007-03-16 pareiškimo, kuriuo šalys susitarė ir dėl kelio, komunikacijų koridoriaus įrengimo, išskiriant savo žemės sklypo dalį, nes pastaroji susitarimo dalis yra įgyvendinta. Teismas pažymi, kad šalys nėra susitarusius iki kada turi įvykti susitarimas dėl įrenginių finansavimo, todėl šis klausimas gali būti išspręstas ir ateityje ir tai gali būti išspręsta tarp šalių, vien tai, kad ieškovai neprisidėjo prie atsakovei šiuo metu priklausančių inžinerinių tinklų prijungimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepakeitus detaliųjų planų numatytų sprendinių gali uždėti akles savo tinkluose.

Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal šalių 2007-03-16 pareiškimą, ieškovai reikalavimus laikytis susitarimo kelia tik jam, nors patys susitarimo nesilaikė. Taip pat nurodė, kad susitarimas yra palankus ir naudingas tik ieškovams, todėl jie taip besąlygiškai susitarimu ir vadovaujasi. Iš bylos duomenų matyti priešingai, neįvykus šalių susitarimui, galimai nei vienam iš ieškovų ar A. V. nebūtų patvirtinti detalieji planai ir išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Taip pat matyti, kad buvo neracionalu kiekviename sklype įrenginėti atskiras gatves, vandens gręžinius ir nuotekų valymo įrenginius. Įrengiant bendras inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijas, jų įrengimui kiekvienas savininkas išskyrė dalį teritorijos, vieni gatvei, kitas gręžiniui ir panašiai, taip šalys optimaliai kartu išnaudojo galimybes sutaupyti savo turimų žemės sklypų sąskaita.

Teismo vertinimu, jeigu ieškovai būtų laikytini neteisėtai prisijungusiais prie atsakovei priklausančių tinklų, jokių kitų alternatyvų, kaip ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, žemės sklypus aprūpinti vandentiekių ir nuotekų šalinimu nėra, ir joks kitas būdas, išskyrus aptariamo byloje, tai yra prisijungimo prie trečiojo asmens A. V. inžinerinių tinklų, pagal galiojančius detaliuosius tris planus nebuvo numatytas.

Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje ieškovai įrodė, kad jų teisės pažeidžiamos, atsakovei uždėjus akles ant vieno iš vandentiekio vamzdžių ir planuojant ieškovams atjungti vandens tiekimą, laikant, jog ieškovai prie bendrų tinklų prisijungė neteisėtai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaip matyti iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2022-08-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/22/27, ant ieškovų byloje minimos atsakovei priklausančios vamzdžių atšakos matyti uždėtos aklės, kurios neleidžia judėti vandeniui. Taip pat tą aplinkybę, kad atsakovė ir bendrijos nariai planuoja ieškovų suformuotiems žemės sklypams atjungti vandens tiekimą, tai yra atjungti ieškovų inžinerinius tinklus nuo bendrų, patvirtina atsakovės ieškovams 2021-10-13 ir 2022-05-17 siųsti laiškai bei teismo posėdžių metų duoti paaiškinimai, jog tik kol nepriimtas teismo sprendimas nei atsakovė, nei jos nariai nesiima veiksmų dėl ieškovų inžinerinių tinklų prisijungimo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netikėti ieškovų teiginiais, jog atsakovė ir ateityje gali atlikti veiksmus, kuriais nesilaikant teisės aktų reikalavimų būtų keičiama bendros šalims priklausančios inžinerinės infrastruktūros sistema bei vientisumas.

Nagrinėjamu atveju, svarbi aplinkybė, kad atsakovė atjungė ieškovų inžinerinius tinklus nuo bendrų atsakovei priklausančių tinklų motyvuodama tuo, kad įrengti vandentiekio ir nuotekų įrenginiai nepajėgūs aptarnauti daugiau žemės sklypų, nei tik tuos, kurie yra bendrijos nariai. Iš atsakovės teismui pateikto UAB „Ekuva“ 2023-09-15 rašto Dėl nuotekų valymo įrenginių pajėgumo Nr. 23 08 23 matyti, jog įrengta nuotekų valymo įranga gali aptarnauti 12 namų. Atsakovė taip pat nurodo, kad jokiu įsipareigojimų nei ieškovams, nei tretiesiems asmenim, ji nėra prisėmusi, todėl laikytina, kad ieškovai prie atsakovei priklausančių tinklų prisijungė neteisėtai. Nors atsakovė tiesiogiai ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų ieškovų ar trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus atžvilgiu, bet atsakovė 2021-05-14 pasirašydama su trečiuoju asmeniu A. V. pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigydama vandens ir nuotekų šalinimo tinklus prisiėmė ir visus trečiojo asmens A. V. įsipareigojimus ieškovams prisiimtus pasirašyto 2007-03-16 pareiškimo pagrindu patvirtintuose sprendiniuose ir techniniuose planuose, kurie susiję su minėtais vandens ir nuotekų tinklais, o tai, kad trečiasis asmuo atsakovės neinformavo apie prisijungimo sąlygas ir patvirtintus techninius planus, nesuponuoja išvados, jog atsakovė jokių įsipareigojimų prieš ieškovus ir trečiuosius asmenius pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, neturi. Todėl teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija ir pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog uždėdama akles ant vandentiekio atšakos atsakovė elgėsi teisėtai. Teismo vertinimu ieškovai įrodė, kad dėl atsakovės veiksmų, aklės uždėjimo buvo pažeistos ieškovų ir trečiųjų asmenų teisės, nes nekeičiant detaliųjų planų sprendinių buvo pakeisti sprendiniai, tai yra iš žeidinės vandentiekio tiekimo atšakos padarytą į šakinę, nors pagal patvirtintus ir galiojančius detaliuosius yra numatyta, kad turi būti žiedinė. Atsakovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo pakeisti detalieji planai ar parengtas naujas techninis projektas. Dėl aukščiau pasakyto, ieškovų pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovei yra tenkintinas.

Dėl prevencinio ieškinio

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo, nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų, atžvilgiu buvo atliekami jų teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).

Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 34 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).

Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 35 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 32 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turimus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įsigijo iš ieškovo V. K. ir kitų pardavėjų. Pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad jie galės prisijungti prie bendrų inžinerinių tinklų ir jais naudotis, neįgydami nuosavybės teisės į tinklus, išduoti sutikimai tam, todėl nėra abejonių, kad jie savo teises gali ginti pareikšdami prevencinį ieškinį. Naudojimas ginčo infrastruktūra buvo tiesiogiai numatytas pirkimo sutartyse ir laikytinas teisėtu pirkėjų lūkesčiu, nes jie įsigijo žemės sklypus (vienu atveju su jau pastatytu gyvenamuoju namu), kurių naudojimo būdas – gyvenamos teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šioje byloje savarankišką reikalavimą reiškiantys asmenys yra sąžiningi turto įgijėjai, žemės sklypus (gyvenamuosius namus) įgiję asmeniniais tikslais.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieškinio pagrįstumą, teismas jau pasisakė, jog atsižvelgiant į atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir esamą poziciją, yra pagrindas manyti, kad ateityje gali iškilti reali grėsmė, neapreziumuojant grėsmės, o esant realiems atsakovės veiksmas - vandens tiekimo atjungimas, aklių ant vienos iš atšakų uždėjimas, jog tretiesiems asmenims bus atjungtas vanduo ar pakartotinai savavališkai pakeičiamas inžinerinės struktūros schema, tai yra vandentiekio judėjimas žiediniu principu, todėl yra pagrindas trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus prevencinį ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patyrė – ieškovas V. K. 1 650,00 Eur už teisinę pagalbą, o ieškovė V. S. 1 565,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur antstolės paslaugos ir 1 375,00 Eur už teisinę pagalbą.

Tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus pateikė įrodymus, kad patyrė 2 010,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis ir 1 900,00 Eur už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Ieškinį ir prevencinį ieškinius patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovų naudai iš atsakovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra ieškovui V. K. 1 650,00 Eur, ieškovei V. S. 1 565,00 Eur, o tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus 2 010,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra kiekvienam lygiomis dalimis po 335,00 Eur.

Trečiasis asmuo A. V. pateikė rašytinius duomenis patvirtinančius apie patirtas 2 565,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, bet kadangi jis palaikė atsakovės poziciją, tenkinus ieškinį ir prevencinį ieškinį visiškai, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 175,85 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės valstybės naudai yra pagrindas priteisti šią sumą (CPK 92 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 2022-09-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-9545-867/2022 pagrindu.

Sprendimą tretiesiems asmenims, kuriems procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu įteikti viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškai reikalavimais prevencinį ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę IGNSB „Šilo sodžius“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki 2022-08-23 buvusią bendros inžinerinės infrastruktūros būklę, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, tai yra atstatyti pažeistą IGNSB „Šilo sodžius“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), jungtį su ieškovui V. K. nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais (vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) į iki pažeidimo buvusią padėtį, nustatytą pagal 2008-05-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-2261 patvirtintus V. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, ir pagal 2007-06-28 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-158 patvirtintus A. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, kurie įgyvendinti pagal 2009-12-20 užsakovų O. K. (S.), A. V. ir V. K. vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų techninį projektą (RK-00-TP) su A laida, kurį parengė generalinis rangovas UAB „Kelprojektas“.

Uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ ateityje atlikti veiksmus, kuriais nesilaikant teisės aktų reikalavimų būtų keičiama bendros šalims priklausančios inžinerinės infrastruktūros sistema bei vientisumas, t.y. uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ nesilaikant teisės aktų reikalavimų įrengti bet kokias jungtis (įrenginius, technines priemones), ribojančias atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tekančio vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ trukdyti tretiesiems asmenims I. P. ir A. P., R. S., J. T., Š. J.-S. ir D. S., A. P. ir R. P. naudotis bendra inžinerine infrastruktūra, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, t.y. įpareigoti atsakovę nekeisti bendros inžinerines infrastruktūros sistemą bei vientisumą, ribojant ar visiškai nutraukiant vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisti ieškovei V. S. 1 565,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių Eur ir 00 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisti ieškovui V. K. 1 650,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt Eur ir 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisti trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S. 2 010,00 Eur (dviejų tūkstančių dešimties Eur ir 00 ct) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra lygiomis dalimis kiekvienam po 335,00 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis Eur ir 00 ct).

Iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisti 175,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 2022-09-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-9545-867/2022 pagrindu.

Sprendimą tretiesiems asmenims, kuriems procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu įteikti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.