Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų S. K. (jos atstovės A. K.) ir A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1669-841/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės E. Ž. mirties (data neskelbtina). Nurodė, kad procesas šioje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-31 nutartimi atnaujintas dėl aplinkybės, kuri negalėjo būti iš anksto žinoma pareiškėjai, t. y., praėjus įstatyme numatytam terminui priimti palikimui pagal testamentą, palikimas tebėra nepriimtas, o likęs po palikėjos mirties turtas tebėra registruotas jos vardu. Teigė, jog neskundė apeliacinei instancijai Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-12 nutarties, kuria buvo atmestas analogiškas pareiškėjos prašymas, nes po įvykusių teismų, kai 2016-09-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymas priimti palikimą, teismas pripažino, kad teisę priimti E. Ž. palikimą turi teisę tik jos testamentinis įpėdinis, o pareiškėja nelaikytina pretenduojančia į palikimą. Praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, pareiškėjai tapo žinoma, kad palikimas tebėra nepriimtas, todėl ji kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, mano, kad visi šie užsitęsę teismo procesai yra svarbi priežastis, dėl kurios ji yra praleidusi terminą palikimui priimti. Papildomai nurodė, kad A. K. nepriėmė palikimo pagal testamentą, nes turi daug kreditorių, kuriems atitektų turtas.

Suinteresuoto asmens S. K. atstovė A. K. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad A. K. yra vienintelis testamentinis įpėdinis, jis gali nuspręsti, kaip elgtis su mirusios motinos turtu.

Suinteresuotas asmuo A. K. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad visas turtas yra testamentu paliktas jam, jo atsisakyti ar perleisti neketina.

Suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė pareiškimą atmesti ir nurodė, kad A. K. yra vienintelis paveldėtojas, o pareiškėja nepasinaudojo teise paduoti skundą dėl 2017-10-12 Šiaulių apylinkės teismo nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai J. Ž. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą mirusios E. Ž. palikimui priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia paveldėti močiutės turtą, kurį mirusioji testamentu paliko savo sūnui, tačiau šis palikimo pagal testamentą nepriėmė. Teismas pažymėjo, kad testamentinis įpėdinis stengėsi manipuliuoti palikimu ir teise jį priimti, tačiau pats palikimo nepriėmė ir iki šiol jo nėra priėmęs. Laikė, jog vykę teisminiai ginčai yra pakankamai svarbi priežastis, dėl ko pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, todėl jį atnaujino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, apeliantai (suinteresuoti asmenys) A. K. ir S. K. (įstatyminė atstovė A. K.) prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėja J. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. Ž. prašo Šiaulių apylinkės 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais, kaip ir apeliantai A. K. ir S. K. (įstatyminė atstovė A. K.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas terminas palikimui pagal įstatymą priimti, nepriėmus testamentiniam įpėdiniui palikimo per įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2016-01-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (1 t., 1-2 b. l.). Pareiškėjai buvo žinoma apie testamentą, todėl dėl palikimo priėmimo į palikėjos paskutinės gyvenamos vietos notarą nesikreipė. Apie tai, kad palikimo testamentinis įpėdinis nepriėmė, sužinojo atsitiktinai, kitos bylos nagrinėjimo teisme metu 2015 m. spalio mėn., taip pat sužinojo, kad palikimą pagal apyrašą priėmė įstatyminis įpėdinis R. Ž., o A. K. palikimo atsisakė (1 t., 3, 92 b. l.). S. K., gim. (data neskelbtina), yra A. K. ir A. K. dukra (1 t., 15 b. l.). A. K. atsisakymas priimti palikimą Šiaulių apylinkės teismo buvo pripažintas negaliojančiu, apeliacinė instancija 2017-06-15 nutartimi minėtą sprendimą paliko galioti (1 t., 54-59, 67-75, 95-103 b. l.). 2017-10-12 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas pripažino, kad teisę priimti E. Ž. palikimą turi tik jos testamentinis įpėdinis, o pareiškėja nelaikytina pretenduojančia į palikimą (1 t., 113-115 b. l.). Praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, pareiškėjai tapo žinoma, kad palikimas vis dar nepriimtas, visas paliktas turtas tebėra registruotas E. Ž., mirusios (data neskelbtina), vardu (1 t., 122 b. l.). Liteko informacinės sistemos duomenimis, teismas nėra gavęs A. K. prašymo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti, taip pat teisme nėra gauta pareiškimo nustatyti juridinį faktą, kad A. K. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 179 str. 3 d.).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Reikšminga tai, kad vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Šioje situacijoje pareiškėja siekia paveldėti močiutės turtą, kurį mirusioji testamentu paliko savo sūnui, tačiau šis palikimo pagal testamentą nepriėmė. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Kadangi po palikėjos mirties testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, teisė priimti palikimą pagal įstatymą atsirado kitiems įpėdiniams, tarp jų ir pareiškėjai. Pareiškėja, sužinojusi, kad testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, iš karto pareiškė savo valią priimti palikimą, 2016-01-28 paduodama teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Minėta, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuolat periodiškai teikė pareiškimus teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, siekdama priimti palikimą (1 t., 52, 120 b. l.). Tuo tarpu testamentinis įpėdinis A. K., ne tik kad nuo 2017 m. birželio 15 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis, neatliko jokių aktyvių veiksmų, bet jų neatlieka iki po šiol. Tokią savo poziciją A. K. grindžia tuo, kad palikimo nepriima dėl savo sveikatos būklės ir pateikia į bylą medicininius dokumentus (2 t., 11-35 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto A. K. pateiktus į bylą medicininius dokumentus atkreipia dėmesį į tai, kad pirma, paskutinis nedarbingumo laikotarpis yra nuo 2017-10-04 iki 2017-10-09 (5 d.) ne dėl apelianto A. K. ligos, o dėl ligonio slaugymo. Antra, nuo 2017-10-10 iki 2017-12-15 (kai pareiškėja J. Ž. pateikė pakartotinį prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo), praėjo dveji mėnesiai, per kurį A. K. turėjo pakankamai laiko pateikti teismui procesinius dokumentus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl juridinio fakto, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti nustatymo, tačiau to nepadarė. Jokių priežasčių, kad apeliantas A. K. negalėjo pradėti palikimo priėmimo proceso, būtent laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2017-12-15 nenurodė ir nepateikė tas priežastys pagrindžiančių įrodymų. Abstraktūs apelianto teiginiai dėl jo sveikatos būklės kaip priežasties dėl kurios jis vis negali pradėti palikimo priėmimo proceso, tačiau gali sistemingai bylinėtis teismuose, nelaikytini pagrįsti ir realūs. Be, to, kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis vykdo išieškojimą iš A. K. gaunamų pajamų, nes reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile. Vien tas faktas, kad A. K. ir A. K. (S. K. atstovė), gyvena kartu tame pačiame name (1 t., 125, 140 b. l.), kartu augina nepilnametį vaiką, veda bendrą šeimos ūkį, tikėtinai ir jį išlaiko, tačiau ginčija pareiškėjos pareiškimą teikdami atskirąjį skundą, neva negali priimti palikimo dėl sveikatos būklės, tačiau jo piktybiškai neprisiima, akivaizdžiai parodo apeliantų A. K. ir A. K. nesąžiningą elgesį bei A. K. piktnaudžiavimą paveldėjimo teise. A. K. ne tik, kad pats neprisiima palikimo galimai dėl esamų kreditorinių įsipareigojimų (1 t., 3 b. l.), tačiau trukdo priimti palikimą kitos eilės įstatyminiams įpėdiniams, per teisminių procesų vilkinimą, skundų teikimą ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog testamentinis įpėdinis manipuliuoja palikimu ir teise jį priimti, tačiau pats palikimo nepriėmė ir iki šiol jo nėra nei atlikęs kokių nors aktyvių veiksmų, nei jo priėmęs.

Atsižvelgiant į nurodytas paveldėjimo teisės normas, kasacinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus ir išdėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja elgėsi atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, savo teises įgyvendino tinkamai, tačiau terminą praleido dėl vykusių teisminių procesų. Kadangi asmuo, A. K., kurio teises paveiks toks atnaujinimas piktnaudžiauja paveldėjimo teise, jo atskirojo skundo argumentai, kad turi pareigą ir prievolę, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu priimti mirusios mamos palikimą, jį tinkamai valdyti bei administruoti, ko pasėkoje, vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiui vaikui nelaikytini pagrįstais bei sukeliančiais tiek jo, tiek kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių. Tokią teismo išvadą lemia paties apelianto A. K. elgesys ir pasyvūs veiksmai įgyvendinant paveldėjimo teisę, nes priešingu atveju, siekdamas išvengti turtinės padėties pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, būtų jau pasinaudojęs ir įgyvendinęs savo teisę į paveldėjimą. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą ir yra teisingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog suinteresuotų asmenų A. K. ir S. K. (įstatyminės atstovės A. K.) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.