Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., S. K. ir A. K. dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. Ž. pareiškimu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą senelės E. Ž., mirusios 2015 m. gegužės 23 d., palikimui priimti. Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad ji buvo apgaudinėjama įtėvio A. K.. Pareiškėjos teigimu, jai buvo žinoma, kad visą turtą senelė testamentu paliko savo sūnui ir pareiškėjos įtėviui A. K., su kuriuo pareiškėja yra konfliktiškuose santykiuose ir nebendrauja. Pareiškėja paaiškino, kad atsitiktinai 2015 m. spalio mėn. sužinojo, kad A. K. palikimo nepriėmė ir kad jai atsirado teisė paveldėti bei kad pareiškimą dėl palikimo pateikė A. K. sūnus ir pareiškėjos brolis R. Ž., kuris apie galimybę priimti palikimą jai nepranešė. Pareiškėja nurodė, kad R. Ž., kuris vykdė A. K. valią ir tik dėl akių priėmė palikimą, kad būtų išvengta A. K. įsiskolinimo išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą, jai nedavė senelės mirties liudijimo, kurio pareiškėja iš civilinės metrikacijos skyriaus negavo ir kurio pareikalavo notarė, į kurią pareiškėja kreipėsi dėl senelės palikimo priėmimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad kreipėsi pagalbos dėl mirties liudijimo gavimo į savo motiną M. Ž., kuri, įtikinta A. K., paprašė palaukti, kol baigsis A. K. bylų nagrinėjimas, nes jis žada mainais už pareiškėjos motinos liudijimą visiems vaikams paskirstyti senelės palikimą. Suinteresuoto asmens S. K. įstatyminė atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja kreipėsi į teismą nesąžiningai, nes pareiškime nurodė visiškai realybės neatitinkančias aplinkybes, siekdama priimti palikimą klaidina teismą pateikdama žodinius niekuo nepagrįstus teiginius apie tai, jog neva buvo apgaudinėjama. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma apie senelės mirtį ir galimybę priimti palikimą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad R. Ž. nepranešė pareiškėjai apie galimybę priimti palikimą, yra visiškai nereikšmingas argumentas, nes kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja žinojo apie palikimo atsiradimą, turėjo visas galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl savo pačios aplaidumo nesikreipė ir todėl pateikė nepagrįstą pareiškimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos E. Ž. palikimo priėmimas prieštarautų palikėjos valiai, nes palikėja prieštaravo jo ir pareiškėjos motinos santuokai bei pareiškėjos įsidukrinimui.Pareiškėja J. Ž. ir jos atstovė advokatė Dovilė Boguševičienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iš pareiškėjos atstovės gautas pareiškimas dėl pareiškėjos nedalyvavimo teismo posėdyje dėl ligos ir pranešimas apie pareiškėjos atstovės advokatės atostogas spalio 10-27 d. Įvertinus bylos proceso eigą ir trukmę, Teismo vertinimu, nurodytos priežastys dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nelaikytinos svarbiomis, be to, pareiškėja nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos apie neatvykimą į teismą dėl ligos, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant.Suinteresuoto asmens S. K. įstatyminė atstovė A. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Atstovės nuomone, Šiaulių apygardos teismui 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 palikus nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016, palikimas grįžo A. K. ir pareiškėja nebeturi teisės paveldėti E. Ž. palikimą. Atstovė nurodė, kad pareiškėjos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios, nes pareiškėja žinojo apie palikėjos mirtį bei apie A. K. atsisakymą priimti palikimą. Atstovė paaiškino, kad apie tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad A. K. atsisako priimti palikimą, jai sakė suinteresuotas asmuo R. Ž.. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje dėl ligos ir pateikė pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažyminėjimą nuorašą.Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nes išvyksta dirbti į Švediją. Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016, kuriuo nuo sudarymo momento pripažintas negaliojančiu A. K. atsisakymas priimti E. Ž. palikimą. Suinteresuoto asmens teigimu, teisę priimti E. Ž. palikimą šiuo metu turi tik A. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnį pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo gali paduoti palikėjo įpėdinis, praleidęs palikimo priėmimo terminą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Pareiškėja yra palikėjos E. Ž. vaikaitė ir paveldint pagal įstatymą būtų antros eilės įpėdinė ir galėtų priimti palikimą, jei palikėja nebūtų sudariusi testamento, o pirmos eilės įpėdinių nebūtų arba jie nepriimtų palikimo ar atsisakytų palikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016, kuriuo nuo sudarymo momento pripažintas negaliojančiu A. K. atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. E. Ž. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, testamentu paliko A. K.. Pažymėtina, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė suinteresuoti asmenys, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016, teisę priimti E. Ž. palikimą šiuo metu turi tik A. K., testamentinis palikėjos E. Ž. įpėdinis. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikėjos E. Ž. palikimą. Asmuo, nelaikytinas pretenduojančiu į palikimą, negali būti laikomas praleidusiu palikimo priėmimo terminą. Todėl pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl E. Ž. palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes tai nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pripažinus, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos pareiškimas atmestinas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,72 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 290–292, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,72 Eur (devynių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.