- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- eA2-1669-841/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00905-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., R. Ž., A. K.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., S. K. ir A. K. bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja pareiškimu prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės E. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2015-05-23. Procesas šioje byloje 2018-01-31Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atnaujintas dėl aplinkybės, kuri negalėjo būti iš anksto žinoma pareiškėjai, t.y., praėjus įstatyme numatytam terminui priimti palikimui pagal testamentą, palikimas tebėra nepriimtas, o likęs po palikėjos mirties turtas tebėra registruotas jos vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėja, jos atstovė teismo prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino teismui, kad neskundė apeliacinei instancijai 2017-10-12 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas analogiškas pareiškėjos prašymas, nes po įvykusių teismų, kai 2016-09-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymas priimti palikimą, teismas pripažino, kad teisę priimti E. Ž. palikimą turi teisę tik jos testamentinis įpėdinis, o pareiškėja nelaikytina pretenduojančia į palikimą. Praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, pareiškėjai tapo žinoma, kad palikimas tebėra nepriimtas, todėl ji kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, mano, kad visi šie užsitęsę teismo procesai yra svarbi priežastis, dėl kurios ji yra praleidusi terminą palikimui priimti. Mano, kad A. K. nepriėmė palikimo pagal testamentą, nes turi daug kreditorių, kuriems atitektų turtas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens S. K. atstovė A. K. prašė pareiškimą atmesti, teismui paaiškino, kad A. K. yra vienintelis testamentinis įpėdinis, jis gali nuspręsti , kaip elgtis su mirusios motinos turtu, kiti galimi įpėdiniai žino, kad visas turtas pagal testamentą priklauso A. K., todėl į tą turtą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visas turtas yra testamentu paliktas jam, jo atsisakyti ar perleisti neketina.
Suinteresuotas asmuo R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo manymu tėvas A. K. yra vienintelis paveldėtojas, o pareiškėja nepasinaudojo teise paduoti skundą dėl 2017-10-12 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2016-01-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (1-2 b.l.). Pareiškėjai buvo žinoma apie testamentą, todėl dėl palikimo priėmimo į palikėjos paskutinės gyvenamos vietos notarą nesikreipė. Apie tai, kad palikimo testamentinis įpėdinis nepriėmė, sužinojo atsitiktinai, kitos bylos nagrinėjimo teisme metu 2015 m. spalio mėn., taip pat sužinojo, kad palikimą pagal apyrašą priėmė įstatyminis įpėdinis R. Ž., o A. K. palikimo atsisakė (3,92 b.l.). S. K., gim. 2014-02-08, yra A. K. ir A. K. dukra (15 b.l.). A. K. atsisakymas priimti palikimą Šiaulių apylinkės teismo buvo pripažintas negaliojančiu, apeliacinė instancija 2017-06-15 nutartimi minėtą sprendimą paliko galioti (54-59, 67-75, 95-103 b.l.). 2017-10-12 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas pripažino, kad teisę priimti E. Ž. palikimą turi teisę tik jos testamentinis įpėdinis, o pareiškėja nelaikytina pretenduojančia į palikimą (113-115 b.l.).
Praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, pareiškėjai tapo žinoma, kad palikimas tebėra nepriimtas, visas paliktas turtas tebėra registruotas E. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2015-05-23, vardu (122 b.l.). Patikrinus Liteko informacinėje sistemoje, nustatyta, kad teismas nėra gavęs A. K. prašymo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti, taip pat teisme nėra gauta pareiškimo nustatyti juridinį faktą, kad A. K. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t.y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra– gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia paveldėti močiutės turtą, kurį mirusioji testamentu paliko savo sūnui, tačiau šis palikimo pagal testamentą nepriėmė. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. (E. G.) v. G. B., 3K-3-553/2009). Kadangi po palikėjos mirties testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, teisė priimti palikimą pagal įstatymą atsirado kitiems įpėdiniams, tarp jų ir pareiškėjai.
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pareiškėja, sužinojusi, kad testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, iš karto pareiškė savo valią priimti palikimą, 2016-01-28 paduodama teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, testamentinis įpėdinis stengėsi manipuliuoti palikimu ir teise jį priimti, tačiau pats palikimo nepriėmė ir iki šiol jo nėra priėmęs. Teismo manymu vykę teisminiai ginčai laikytini pakankamai svarbia priežastimi, dėl ko pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei testamentinis įpėdinis nei kiti įstatyminiai įpėdiniai nėra atlikę jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas..
Pareiškėja nėra pareiškusi prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą E. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2015-05-23, palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.