Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-553/2009

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-02
Bylos Nr.: 3K-3-553/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gražina Davidonienė, Vincas Verseckas, Juozas Šerkšnas
Suinteresuotas asmuo: G. B., J. V., E. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Pareiškėjas: E. G., Ž. P.

Kategorijos

34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
34.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-553/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.10; 34.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. G. (E. G.) ir Ž. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys: J. V., G. B., E. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai, remdamiesi CK 5.50, 5.57 straipsniais, prašė pratęsti terminą palikimui priimti po jų senelės J. B. mirties 2006 m. kovo 16 d. Jie nurodė, kad kartu su I. G. (I. G.), kuris yra pareiškėjo brolis, ir suinteresuotu asmeniu J. V. (testatorės duktė) yra palikėjos J. B. įpėdiniai pagal testamentą; senelė 1999 m. balandžio 16 d. testamentu paliko jiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tam tikrus gyvenamuosius kambarius; ji 2002 m. liepos 5 d. testamentu pakeitė savo valią: sumažino J. V. ir padidino I. G. paveldimas turto dalis; dėl kitos dalies 1999 m. balandžio 16 d. testamentas liko galioti. 2006 m. rugpjūčio 22 d. I. G. išduotas paveldėjimo pagal 2002 m. liepos 5 d. testamentą teisės liudijimas, jis mirė 2007 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje sužinojo iš J. V. sūnaus V. V. (V. V.), šiam tvarkant palikimo reikalus po J. B. mirties, apie senelės 1999 m. balandžio 16 d. testamentą. Dėl to pareiškėjas 2008 m. liepos 2 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą; pareiškėjo brolio I. G. sunki liga, rūpinimasis juo ir pareiškėją apėmusi depresija taip pat buvo termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir ji, pareiškėjo vertinimu, pripažintina svarbia, sprendžiant dėl termino pratęsimo. Pareiškėja Ž. P. apie jos naudai sudarytą testamentą sužinojo 2008 m. rugpjūčio mėn., kai Lentvario pašto darbuotojai ją informavo apie iš teismo gautą laišką, iš kurio ji sužinojo apie šią užvestą civilinę bylą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino pareiškimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, yra prieštaringos ir paneigia viena kitą, t. y. pareiškėjui teigiant, kad jis nežinojo apie 1999 m. balandžio 16 d. senelės sudarytą testamentą, paneigiama kita termino palikimui priimti praleidimo priežastis – brolio sunki liga ir būtinumas jį slaugyti. Teismas nurodė, kad testamentu nepaliktą turtą po J. B. mirties galėjo paveldėti pagal įstatymą sūnus G. B., duktė J. V., taip pat vaikaičiai I. G., E. G. ir Ž. P., nes jų motinos – J. B. dukterys, V. G. ir M. P. mirė (1985 m. ir 1993 m.), tačiau pareiškėjai nebuvo apdairūs, rūpestingi ir atidūs, todėl nepriėmė senelės palikimo ir kaip įpėdiniai pagal įstatymą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytu būdu. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo, palikimui priimti laikotarpiu, taip pat pasibaigus terminui palikimui priimti, objektyviai negalėjo priimti palikimo ar jų teisė dalyvauti paveldėjimo procese po senelės mirties buvo suvaržyta; jie kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos; nors pareiškėjas E. G., sužinojęs apie testamentą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau pareiškėja Ž. P. neatliko tokio veiksmo, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjų nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis ir šį terminą pratęsti, atsižvelgiant taip pat į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus, CPK 3 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2009 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės, pareiškėjų prašymą tenkino, pratęsė įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas nelaikė, kad pareiškėjai buvo nerūpestingi, todėl gali prarasti teisę paveldėti senelės J. B. 1999 m. balandžio 16 d. testamentu paliktą turto dalį; teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ir atsižvelgti į objektyvias termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponavo pagrindą tenkinti pareiškėjų prašymą; bylos duomenimis, palikėja J. B. sudarė du testamentus: 1999 m. balandžio 16 d. testamentu testatorė nurodė, kaip paskirsto turtą, kurį palieka (CK 5.19 straipsnis); 2002 m. liepos 5 d. – pakeitė savo valią, sumažino J. V. ir padidino I. G. paliekamo turto dalį, šis 2006 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Lentvario notarų biurą, pareiškime nurodė ir kitą įpėdinį – G. B.. Lentvario notarų biure 2006 m. balandžio 21 d. gautas G. B. ir J. V. pareiškimas apie palikimo po jų motinos J. B. mirties priėmimą ir prašymas išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; prašyme nurodyta, kad įpėdinis pagal testamentą yra vaikaitis I. G., tačiau nenurodyti kiti įpėdiniai pagal testamentą. 2006 m. rugpjūčio 22 d. I. G. išduotas paveldėjimo pagal 2002 m. liepos 5 d. testamentą teisės liudijimas, jis mirė 2007 m. rugsėjo 7 d. Centrinės hipotekos testamentų registro išrašo duomenimis, dėl kurių įrodomosios galios sprendžiama pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį, įregistruotas J. B. 2002 m. liepos 5 d. sudarytas testamentas; iš Lentvario miesto notarų biuro 2008 m. spalio 28 d. rašto advokatui R. S. turinio patvirtinami pareiškėjo argumentai apie tai, kada jis sužinojo apie testamentą ir kokiomis aplinkybėmis. Kolegija laikė svarbia aplinkybę, kad pareiškėjams nebuvo paskelbta apie pirmąjį testatorės sudarytą testamentą, nes taip apribotos pareiškėjų teisės priimti testamentu jiems skirtą turto dalį. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju to nepadarė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (suinteresuotas asmuo G. B.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį, palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 5.57 straipsnio pažeidimo ir teismų praktikos nuostatų dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog nežinojo apie testatorės 1999 m. balandžio 16 d. sudarytą testamentą, laikytina svarbia priežastimi šiam terminui pratęsti, kai jis yra praleistas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyti palikimo priėmimo būdai ir terminas šiems veiksmams atlikti, nepaisant to, ar paveldima pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Kai terminas palikimui priimti praleistas, jis pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, kad, sprendžiant, ar konkrečios aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti, turi būti atsižvelgiama į šių terminų paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Kolegija nesivadovavo pirmiau išdėstytomis teismų praktikos nuostatomis, pažeidė CPK 183, 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas, todėl netyrė teisiškai reikšmingos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjai buvo ne tik įpėdiniai pagal testamentą, bet ir pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą; būdami atidūs, apdairūs ir rūpestingi jie galėjo priimti senelės palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnyje nustatytu būdu, net ir nežinodami apie senelės J. B. 1999 m. balandžio 16 d. testamentą. Sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo tokioje situacijoje, kai įpėdinis vienu metu turi teisę paveldėti pagal įstatymą ir testamentą, teisiškai svarbu nustatyti, ar jis žinojo (turėjo, galėjo žinoti) apie palikimo atsiradimą (palikėjo mirtį). Įpėdinio tikras ar tariamas nežinojimas apie jo naudai sudarytą testamentą šiuo atveju nelaikytina svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Pažymėtina, kad pareiškėjai neginčija, jog jie žinojo apie senelės mirtį ir po jos mirties paveldimą turtą – gyvenamąjį namą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų rūpestingumą, nepagrįstai netyrė jų, kaip įpėdinių pagal įstatymą, elgesio, neatsižvelgė į tai, kad jie termino palikimui priimti metu ir po jo dvejus metus trukusį laikotarpį neatliko veiksmų, kurie būtų rodę norą ir apsisprendimą priimti senelės palikimą. Vadinasi, tik iš dalies atitiktų tikrovę ir bylos aplinkybes kolegijos argumentai, kad nepranešimas pareiškėjams apie pirmąjį testamentą yra svarbi aplinkybė ir kad dėl to negali būti apribota jų teisė priimti testamentu skirtą turto dalį; pareiškėja Ž. P. apskritai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tuo tarpu įstatymo nenustatyta įpėdinio pareigos informuoti kitus įpėdinius apie palikimo atsiradimą ir jų teisę paveldėti. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. privalo elgtis pagal nustatytus protingumo reikalavimus; to nedarydamas asmuo veikia savo rizika. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: R. B., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-126/2007).

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 315 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą, neatitinkantį CPK nustatytų reikalavimų, t. y. pasirašytą ir paduotą advokato padėjėjos, kuri pagal CPK 60 straipsnio 4 punktą ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės jo pasirašyti ir paduoti, ir kartu su byla nusiuntė apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė imperatyviąją CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisės normą, apeliacinio proceso nenutraukė, bet 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti ir nurodo, kad šis teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir jog jų teisė dalyvauti paveldėjimo procese po senelės mirties buvo suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė visus byloje turinčius reikšmės įrodymus ir juos tinkamai įvertino; pagrįstai laikė, kad notaras neatliko CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepaskelbė testamento, nenustatė įpėdinių, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamosios vietos. Nepranešimas įpėdiniams apie 1999 m. balandžio 16 d. testamentą yra svarbi aplinkybė, nes taip buvo apribota įpėdinių teisė priimti jiems testamentu paskirtą turto dalį. Nagrinėjamoje byloje ypač svarbu pažymėti testatorės valią palikti turtą vaikaičiams (tarp jų ir pareiškėjams ) ir dukteriai J. V.; kasatoriui nė vienu testamentu nepalikta turto. Testatorės valia bus įgyvendinta tik po to, kai pareiškėjams bus pratęstas terminas palikimui priimti. Pareiškėjų veiksmais, nustatytais šioje byloje, paneigiami kasacinio skundo argumentai, kad pareiškėjai buvo nerūpestingi ir neapdairūs, nesirūpino dėl palikimo priėmimo. Sužinoję apie tai, kad yra senelės 1999 m. balandžio 16 d. testamentas, jie nedelsdami kreipėsi į notarą ir teismą, t. y. atliko aktyvius veiksmus. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos, nepastebėjo atskirojo skundo trūkumo ir nenustatė termino jiems pašalinti (CPK 316 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas į CPK 3, 5 straipsnius, reagavo ir sprendė dėl susiklosčiusios teisinės situacijos CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – pasiūlė pareiškėjams pašalinti nustatytus trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės ir proceso teisės normų taikymas civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Dėl CK 5.57 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Bylos duomenimis, J. B. sudarė du testamentus: 1999 m. balandžio 16 d. testamentu turtą paliko dukteriai J. V., vaikaičiams I. G., E. G. ir Ž. P.; 2002 m. liepos 5 d. – padidino I. G. tenkančią turto dalį. Po testatorės mirties I. G., G. B. ir J. V. kreipėsi dėl palikimo į Lentvario notarų biurą. Pareiškimuose apie palikimo priėmimą nenurodyti kiti įpėdiniai pagal testamentą, kurie turi teisę paveldėti palikėjos turtą. Kadangi Lietuvos Respublikoje testamentų registras veikia nuo 2001 m. liepos 1 d., tai 1999 m. balandžio 16 d. testamentas negalėjo būti įregistruotas testamentų registre; notaras negalėjo imtis CK 5.33 straipsnyje nustatytų veiksmų.

Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Teismų praktikoje pažymima, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.). Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. G. apie 1999 m. balandžio 16 d. testamentą sužinojo 2008 m. gegužės mėnesį, o pareiškėja Ž. P. – 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Kasatorius teigia, kad pareiškėjai nebuvo atidūs, apdairūs ir rūpestingi, todėl jų tikras ar tariamas nežinojimas apie jų naudai sudarytą testamentą nėra svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog terminas palikimui priimti pratęstinas, atsižvelgiant į svarbią aplinkybę, kad pareiškėjams nebuvo paskelbta apie pirmąjį testatorės sudarytą testamentą, taip nepagrįstai apribotos pareiškėjų teisės priimti testamentu jiems skirtą turto dalį. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties. Šiuo atveju testatorė J. B. jai priklausantį turtą paskirstė laisva valia, todėl ši išreikšta valia negali būti paneigta, bet turi būti įgyvendinta, pratęsiant pareiškėjams terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos, tinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo tvarką ir sąlygas bei termino palikimui priimti pratęsimą, išvados padarytos, nepažeidžiant proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl CPK 315 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 315 straipsnio 5 dalį, tačiau šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. CPK normų nustatytas įpareigojimas pirmosios instancijos teismams spręsti apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą (CPK 315, 334 straipsniai); kai procesinis dokumentas neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, kaip šiuo atveju – pasirašytas ir paduotas asmens, neturinčio teisės jo pasirašyti ir paduoti, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė termino pareiškėjų atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi įpareigojo apeliantus pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir nustatė terminą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka CPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju apeliacinis procesas turėjo būti nutrauktas pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 82,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant suinteresuoto asmens kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens G. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B., (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 82,10 (aštuoniasdešimt du litus 10 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina DavidonienėVincas VerseckasJuozas Šerkšnas