Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2680-566/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-28
Bylos Nr.: e2-2680-566/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36667-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Butrimienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos
Ieškovas: J. B., V. V.
Trečiasis asmuo: D. V.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr.e 2-2680-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36667-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, Andriui Šalkevičiui, Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. Ž.,atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, atstovei V. Š.,atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, atstovui M. Ž.,atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui D. V., dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, nurodydami, kad 2012-11-28 ieškovui J. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 228 str. 2 d. ir BK 227 str. 4 d., t.y. kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir savo giminaičiams bei papirko valstybės tarnautoją - prokurorę V. V. už pageidaujamą neteisėtą veikimą ir neveikimą. Šiaulių mesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi J. B. buvo nušalintas nuo Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigų. Patikslinus įtarimą, J. B. 2013-09-30 galutinis įtarimas buvo įteiktas pagal LR BK 227 str. 4d.- už mažesnės negu 1MGL vertės kyšio - alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelio perdavimą V. V..

Žemesnės instancijos teismas

2012-11-28 ieškovei V. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 225 str. 4d., t.y. kad ji iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P“ butelį už neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-22-29 nutartimi V. V. buvo nušalinta nuo Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigų. Šiaulių apygardos teismo 2012-12-12 nutartimi nurodyta Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta. 2012-09-18 ieškovei V. V. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame ji buvo įtariama tų pačių nusikalstamų veikų padarymu. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendžiu ieškovai J. B. ir V. V. atitinkamai pagal LR BK 227 str. 4d. ir LR BK 225 str. 4d. buvo išteisinti, nepadarius jiems veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymius. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. M. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nusprendį. Ieškovai J. B. ir V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. J. B. įsitikinimu ( tai jis tvirtino ikiteisminio tyrimo metu), pirmiausia operatyvinis, o vėliau, ir ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas suinteresuotų asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. J. B. siekė padėti savo giminaičiams atkurti jų nuosavybės teises į žemę Kauno m. savivaldybės teritorijoje, tačiau tam įvairiais būdais trukdė atsakingi Kauno m. savivaldybės administracijos darbuotojai. J. B. buvo žinoma, kad dėl jo pastangų atskleisti Kauno m. savivaldybės administracijos atskirų įtakingų darbuotojų korupcinius veiksmus, prieš jį bus imtasi veiksmų, kurie turėtų pakenkti jo tarnybai prokuratūroje. J. B. teisėti veiksmai susiję su jo pagalba asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į žemę, kažkieno iš vadovaujančių prokuratūros darbuotojų buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 str. 2d.) ir kyšininkavimas ( BK 225 str. 2d.) ir tuo pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2012-01-06 nutartimis Nr. 007KF ir Nr. 008KF tenkino Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. P. 2012-01-06 atitinkamus teikimus ir sankcionavo J. B. atžvilgiu operatyvinių techninių priemonių specialia tvarka panaudojimą 3 mėn. laikotarpiui. Šiaulių apygardos teismo 2012-04-05 nutartimi Nr. 129 KF operatyvinių priemonių taikymas vėl buvo sankcionuotas ( o ne pratęstas) 3 mėn. laikotarpiui. Tas pats buvo pakartota ir 2012-07-03 nutartimi Nr. 235 KF. Tokiu būdu, panaudojant visas operatyvines technines priemones specialia tvarka 9 mėnesiu ( nuo 2012-01-10 iki 2012-10-10) jokių duomenų, patvirtinančių J. B. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar kyšininkavimą ( abu nusikaltimai - sunkūs) nebuvo gauta, tačiau tai nesutrukdė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2012-11-12 rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. B. neva nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2d. ir 227 str. 4d., ir dėl V. V. galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 4d.

J. B. įtariamojo, padariusio sunkų nusikaltimą, statuse buvo nuo 2012-11-28 iki 2013-05-24, kuomet paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai ir pagal BK 228 str. 2d. nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina, jog nevienkartiniai J. B. pareiškimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atmetinėjami (tiek prokurorų, tiek teismų). Operatyvines tyrimo priemones taikant J. B. atžvilgiu daugiau kaip 8 mėnesiu, 2012-09-07 jo kabinete, prokurorų nuomone, neva buvo gauta duomenų apie tai, kad J. B. ir V. V. galimai padarė baudžiamuosius nusižengimus, numatytus atitinkamai BK 227 str. 4d. ir BK 225 str. 4d. Tačiau, operatyvinių priemonių taikymo metu galiojęs Operatyvinės veiklos įstatymas ( 9 str. 1p.) numatė, kad operatyvinis tyrimas gali būti atliekamas tik kai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus šiame punkte. Dėl V. V. operatyvinis tyrimas iš viso nebuvo atliekamas, jos atžvilgiu nebuvo sankcionuoti jokie operatyvinio tyrimo veiksmai. Tokiu būdu, prokurorų teismui buvo perduota byla J. B. ir V. V. kaltinant tik baudžiamųjų nusižengimų padarymu, dėl kurių operatyvinis tyrimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai nebuvo ir negalėjo būti sankcionuoti bei atliekami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užbaigus operatyvinį tyrimą, operatyvinį tyrimą atlikusio subjekto atstovas - l.e.p STT direktorius S. U. - 2012-10-26 raštu Nr. 4-01-5576 „Dėl informacijos pateikimo“ LR generaliniam prokurorui tyrimo metu gautą informaciją bei duomenis perdavė tikslu spręsti tik galimam J. B. ir V. V. tarnybinių nusižengimų tyrimui (šis faktas akcentuojamas ir LApT 2017-01-13 nutartyje) , o ne tikslu pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien tik dėl to paskesni atlikti veiksmai - tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek jį atliekant ir perduodant bylą į teismą, yra neteisėti. Tačiau LR generalinis prokuroras 2012-11-12 rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl J. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2d. ir 227 str. 4d. ir dėl V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 4d.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendžiu ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-13 nutartimi buvo konstatuota, kad remiantis EŽTT praktika bei naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią tokio pobūdžio bylose apibendrino šio teismo plenarinė sesija 2015-07-01 nutartimi Nr. 2K-P- 94-895/2015, operatyvinėmis priemonėmis surinkti duomenys, grindžiantys J. B. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuojamų baudžiamųjų nusižengimų, kurie nebuvo įtraukti į tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. numatytą sąrašą veikų, dėl kurių gali būti pradedamas operatyvinis tyrimas, negali būti pripažinti kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) - jie neatitinka BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymams. Nagrinėjamu atveju pripažinus operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nebūtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kuris pagal užimamas pareigas privalėjo žinoti, kad pagal galiojančius įstatymus draudžiama rinkti įrodymus tokiu būdu, kokiu jie buvo renkami ieškovų baudžiamojoje byloje ir remdamasis būtent tokiais įrodymais, vis tiek atliko neteisėtus veiksmus - 2012-10-11 rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu. Tuo pačiu, LR generalinis prokuroras pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( CK 6.246 str. 1d.). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 183/2006).

Taikant operatyvines technines priemones specialia tvarka pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas ir dar nepateisinamai ilgą laiko tarpą, buvo pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Tai konstatuota pirmiau nurodytuose teismo sprendimuose (nuosprendyje ir nutartyje). Nors CK 6.272 str. 1 dalyje teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimas tiesiogiai ir neįvardijama kaip atskiras žalos atsiradimo pagrindas ( nurodoma tik neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas), tačiau vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija ir teismų praktika, ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą ir aptariamu pagrindu. Be to, atsakomybė už teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą numatyta ir CK 2.23 str. CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad padaryta neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administraciniu areštu turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama visiškai. Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu). Nagrinėjamu atveju, ieškovai reikalauja atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. Pagrindą reikalauti priteisti neturtinę žalą duoda trys esminės įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės: operatyvinis tyrimas panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo atliekamas neteisėtai; ikiteisminis tyrimas J. B. pagal BK 228 str. 2d ir BK 227str. 4d., o V. V. pagal BK 225 str. 4d. pradėtas neteisėtai, taikytos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės (nušalinimas nuo pareigų bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti) yra neteisėtos; pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Ieškovams J. B. ir V. V. neturtinė žala pasireiškė tuo , kad apie jų neva nusikalstamą veiką su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų žinia beveik 5 metus plačiai ir sistemingai buvo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės, jų garbę ir orumą žeminančios žinios. Tai patvirtina pateikiami duomenys apie interneto portaluose ir laikraščiuose skelbtus straipsnius: 2012-11-28 portale „15 min“ - „Du Kauno prokurorai įtariami korupcija“; 2012-11-28 portalas „Delfi“ - „Trims prokurorams ir advokatui pateikti įtarimai dėl korupcijos“; 2012-11-29 portalas „Delfi“ -„Prašoma nušalinti korupcija įtariamus Kauno prokurorus“; 2012-11-30 laikraštis „Kauno diena“ - „Kauno prokuroras šantažavo valdininkus?“; 2012-11-30 portalas „15 min“ - Kauno prokuratūros prokuroras įkliuvo rūpindamasis giminių žeme“; 2012-12-01 laikraštis „Respublika“ - „Du kauniečiai prokurorai nušalinti nuo darbo“; 2013-01-04 laikraštis „Kauno diena“ - „Nuo darbo nušalintam prokurorui durys lieka užtrenktos“; 2013-01-17 laikraštis „Kauno diena“ - „Politikai leido išdraskyti apleistą stadioną“; 2014-01-15 laikraštis „Kauno diena“ - „Prisidirbę Kauno prokurorai stos prieš teismą“; 2014-05-19 portalas „Alfa.lt“ - „Į teisiamųjų suolą sėdusius aukštus Kauno prokurorus ir advokatą skandina prabangus gėrimo butelis; 2016-01-08 portalas „Delfi“ - „Kaip po dukros vestuvių advokatas pas Kauno prokurorus apsilankė“; 2016-04-14 portalas „Alfa.lt“ - „Teismo tūpsnis korupcija kaltintiems prokuroras - išteisino ir dar atsiprašė“; 2017-01-13 portalas „Delfi“ - „Korupcija kaltinti teisininkai lieka išteisinti“; Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir įteiktus nepagrįstus pranešimus, kaltinant J. B. ir V. V. korupcija, 2012-11-28 visuomenė buvo informuota per LNK televizijos vakaro žinias ir 2012-11-29 per LRT žinių laidą „Panorama“.

Žemesnės instancijos teismas

Pranešus apie įtarimus, nušalinus nuo pareigų ir tęsiantis ikiteisminiam tyrimui, dėl patirto streso ir nuolatinės įtampos tiek darbe, tiek šeimoje, J. B. buvo sutrikusi sveikata ir jam teko gydytis. 2017-06-27 Viešosios įstaigos Kauno Centro poliklinika pažymoje Nr. 9-11¬513 konstatuojam, kad 2012-12-03 po darbe patirto streso J. B. pakilo kraujo spaudimas. Pacientas blogai jautėsi, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-12-03 iki 2012-12-28 dėl padidinto kraujo spaudimo ligos, kuri paūmėjo po patirto streso. 2013-11-25 nustatyta padidinto kraujo spaudimo liga. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 213-12-30. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme, dėl įtampos ir nepagrįstų kaltinimų viešojoje erdvėje, sutriko ir J. B. motinos (gim. 1934 m.) sveikata. 2017 - 07-04 UAB Juodmenos Šeimos klinikos medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad J. B. (J. B. motinai) 2016 metų pradžioje, esant dideliam stresui, sutriko širdies ritmas, stacionarizuota į Jonavos ligoninę nuo 2016-04-05 iki 2016-04-08. Vieną parą gulėjo reanimacijoje, vėliau perkelta į terapijos skyrių. Pakartotinai sutrikus širdies ritmui, buvo paguldyta į Kauno klinikas nuo 2016-06-16 iki 2016-06-21. Pirmą parą stacionarizuota į reanimaciją, vėliau - į kardiologinį skyrių.

Po nepagrįstų ir neteisėtų pranešimų apie įtarimą neva padarius nusikalstamą veiką, nušalinimo nuo pareigų, pablogėjo ir ieškovės V. V. sveikata. 2017-06-19 UAB L. M. šeimos klinikos medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2012-11-30 po didelio streso darbe labai pablogėjo dešinio kelio sąnario ir dešinio klubo sąnario patalogija. Dėl to, ji buvo ilgai gydyta įvairiuose reabilitacijos centruose. Pranešus V. V. apie įtarimus padarius nusikalstamą veiką, apie tai paskelbus per visuomenės informavimo priemones, buvo sutrikusi ir jos sutuoktinio R. V. sveikata. UAB „Ave Vita“ medicinos centro išraše nurodyta, kad R. V. 2012-11-30 konstatuota maudžiamojo - duriančio pobūdžio skausmai krūtinėje, nesusiję su fiziniu krūviu. Skirtas gydymas ir AKS kontrolė, jei išliks skausmai.

Be to, ieškovas J. B. nuo 1996 metų yra medžiotojas. Įteikus jam pranešimą apie įtarimą, 2012-11-30 LR STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas raštu Nr. 4-10-1311 kreipėsi į Kauno AVPK Licencijavimo skyrių paimti iš J. B. ginklus ir šaudmenis. Pagal Kauno AVPK 2012-12-05 raštą Nr. 20-11-S- 5203 iš jo buvo paimti du medžiokliniai šautuvai, kurie jam buvo grąžinti tik 2017-01-18. Pažymėtina, kad netgi LR BK 68 str. numatytoje baudžiamojo poveikio priemonėje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas yra trys metai. J. B. ši teisė realiai be kaltės ir be teismo sprendimo buvo atimta virš keturių metų ir jam buvo atimta teisė į mėgstamiausią laisvalaikio formą - medžioklę. Dėl nepagrįsto ir neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ieškovams ryškiai sumažėjo galimybės bendrauti su kolegomis, draugais, pažįstamais, kadangi jau pats įtarimų pateikimo faktas, bylos nagrinėjimas teismuose ir neigiamos informacijos apie ieškovus skleidimas darė neigiamą įtaką jų reputacijai ir geram vardui. Ieškovas J. B. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą - 30 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovė V. V. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą - 20 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas (e.b. l. 1 tomas, e.b.l. 111-119, 2-9).

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-11-28 ieškovui J. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 227 str. 4 d., t. y., kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir savo giminaičiams bei papirko valstybės tarnautoją - prokurorę V. V. už pageidaujamą neteisėtą veikimą ir neveikimą. 2012-11-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigų. 2013-09-30 J. B. pateiktas galutinis įtarimas pagal BK 227 str. 4 d. — už mažesnės negu 1 MGL vertės kyšio - alkoholinio gėrimo „Larsen V.S.O.P.“ butelio perdavimą V. V..

Žemesnės instancijos teismas

2012-11-28 ieškovei V. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 225 str. 4 d., t. y., kad ji iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „Larsen V.S.O.P.“ butelį už neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiaulių apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi ieškovė buvo nušalinta nuo Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigų. Šiaulių apygardos teismo 2012-12-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta. 2013-09-18 ieškovei buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame ji įtariama iš esmės tų pačių nusikalstamų veikų padarymu.

Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendžiu ieškovai buvo išteisinti, jiems nepadarius atitinkamai BK 227 str. 4 d. ir BK 225 str. 4 d. numatytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartimi paliko galioti Vilniaus

apygardos teismo 2016-04-14 išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad J. B. teisėti veiksmai susiję su jo pagalba asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į žemę vadovaujančių prokuratūros darbuotojų buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 str. 2 d.) ir kyšininkavimas (BK 225 str. 2 d.) ir tuo pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2012-01-06 nutartimis Nr. 007KF ir Nr. 008KF tenkino Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2012-01-06 teikimus ir sankcionavo J. B. atžvilgiu operatyvinių techninių priemonių specialia tvarka panaudojimą 3 mėnesių laikotarpiui. Šiaulių apygardos teismo 2012-04-05 nutartimi Nr. 129 KF operatyvinių priemonių taikymas vėl buvo sankcionuotas 3 mėnesių laikotarpiui, o 2012-07-03 nutartimi Nr. 235 KF- dar 3 mėnesių laikotarpiui. Panaudojant operatyvines technines priemones specialia tvarka net 9 mėnesius (nuo 2012-01-10 iki 2012-10-10) jokių duomenų, patvirtinančių J. B. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar kyšininkavimą nebuvo gauta, tačiau Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-11-12 rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl J. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 227 str. 4 d., taip pat dėl V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

2013-05-24 ikiteisminis tyrimas įtariant J. B. galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tokiu būdu ieškovas J. B. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą buvo nuo 2012-11-28 iki 2013-05-24. J. B. atžvilgiu taikant operatyvines tyrimo priemones, 2012-09¬07 jo kabinete, prokurorų nuomone, buvo gauta duomenų apie tai, kad J. B. ir V. V. galimai padarė baudžiamuosius nusižengimus, numatytus atitinkamai BK 227 str. 4 d. ir BK 225 str. 4 d.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad operatyuvinių priemonių taikymo metu galiojęs Operatyvinės veiklos įstatymas (toliau OVĮ) (9 str. 1 d.) numatė, kad operatyvinis tyrimas gali būti atliekamas tik kai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus šiame punkte. Prokurorai teismui perdavė bylą ieškovus kaltinant tik baudžiamųjų nusižengimų padarymu, dėl kurių operatyvinis tyrimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai nebuvo ir negalėjo būti sankcionuoti bei atliekami. Ieškovai nurodo, kad užbaigus operatyvinį tyrimą laikinai einantis pareigas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius 2012-10-26 raštu Nr. 4-01-5576 „Dėl informacijos pateikimo“ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tyrimo metu gautą informaciją bei duomenis perdavė tikslu spręsti galimų ieškovų tarnybinių nusižengimų tyrimo klausimą, o pradėti ikiteisminį tyrimą. Jau vien dėl šios priežasties, ieškovų nuomone, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, jo atlikimas ir bylos perdavimas į teismą yra neteisėti.

Ieškovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-13 nutartimi buvo konstatuota, kad remiantis EZTT praktika bei naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią tokio pobūdžio bylose apibendrino šio teismo plenarinė sesija 2015-07-01 nutartimi Nr. 2K-P-94-895/2015, operatyvinėmis priemonėmis surinkti duomenys, grindžiantys J. B. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuojamų baudžiamųjų nusižengimų, kurie nebuvo įtraukti į tuo metu galiojusio OVĮ 9 straipsnyje numatytą sąrašą veikų, dėl kurių gali būti pradedamas operatyvinis tyrimas, negali būti pripažinti kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) - jie neatitinka BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymams, netgi neteisėtais būdais surinkti duomenys nepatvirtina, kad J. B. ir V. V. yra padarę jiems inkriminuojamas veikas. Ieškovai nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad operatyvinės veiklos priemonėmis įrodymai dėl jų galimai nusikalstamų veikų buvo renkami neteisėtais būdais. Ieškovų nuomone, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalėjo žinoti, kad pagal galiojančius įstatymus draudžiama rinkti įrodymus tokiu būdu, kokiu jie buvo renkami. Ieškovų manymu, rezoliucija pradėdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pagrindas atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, ieškovų nuomone, yra įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės: operatyvinis tyrimas panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo atliekamas neteisėtai; ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu pradėtas neteisėtai, taip pat neteisėtai taikytos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės (nušalinimas nuo pareigų bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti), pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Kaip matyti iš ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, reikalavimą atlyginti žalą ieškovai grindžia laikinai einančio pareigas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012-10-26 raštu Nr. 4-01-5576 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris yra informacinio pobūdžio, ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimu, kurie, ieškovų nuomone, reiškia, jog nebuvo pagrindo jiems taikyti jokių baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (LAT 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pasisakęs, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo klausimą sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės kontekste, turi būti vertinamos ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinės aplinkybės ir BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo konkretaus asmens atžvilgiu pagrindai bei sąlygos, kai leidžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013). Galima atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal BPK 2 straipsnį ir 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Paminėtina, kad surinktų įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl asmens kaltės taikant baudžiamąją atsakomybę nėra lygiaverčiai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui surinkti duomenys turi būti pakankami tiek, kad jų pakaktų objektyviam stebėtojui spręsti, kad yra daroma nusikalstama veika. Iš ieškovų pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2012-10-30 prokuratūroje buvo gautas STT 2012-10-26 informacinio pobūdžio raštas Nr. 4-01-5576 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kokia informacija buvo surinkta STT Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje atliekant operatyvinį tyrimą pagal OVĮ 9 str. 1 d. 1 p. ir surinkti duomenys dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorų galimai neteisėtų korupcinio pobūdžio veikų. Šiuo raštu siūloma spręsti rašte nurodytų prokurorų - ieškovų tarnybinės atsakomybės klausimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-11-02 rezoliucija pavedė komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl rašte minimų prokurorų, tame tarpe ir ieškovų J. B. ir V. V. galimai neteisėtų veikų. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir J. B. veiksmus įvertinus kaip galimai turinčius sunkaus nusikaltimo (BK 228 str. 2 d.) ir baudžiamojo nusižengimo (227 str. 4 d.) požymių, o V. V. veiksmus - kaip galimai turinčius baudžiamojo nusižengimo (BK 225 str. 4 d.) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas J. B. ir V. V. atžvilgiu. STT 2012-10-26 informacinio pobūdžio raštas Nr. 4-01-5576 neįpareigojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškovų atžvilgiu atlikti tik tarnybinį patikrinimą ir spręsti tik jų tarnybinės atsakomybės klausimą, todėl jis negali būti pagrindu konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir bylos perdavimas teismui bei ikiteisminio tyrimo metu ieškovams taikytos procesinio poveikio priemonės buvo neteisėtos. Pradedant ikiteisminį tyrimą, surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas yra skirtas tam, kad būtų surinkta visa nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga bei informacija, todėl reikalavimas jau ikiteisminio tyrimo pradžiai, kad būtų žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir patvirtinta visa turima medžiaga prieštarautų pačiai ikiteisminio tyrimo paskirčiai ir neatitiktų siekiamų tikslų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau — ir EZTT) praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas - bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą ( 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08). Vilniaus apygardos teismas priimdamas išteisinamąjį 2016-04-14 nuosprendį dėl ieškovų J. B. ir V. V. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017¬01-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikdamas galioti operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų dėl ieškovų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 str. 4 d. ir 225 str. 4 d., nelaikė įrodymais pagal BPK 20 str. nuostatas. Tačiau, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo pradėtos taikyti siekiant nustatyti galimai daromo nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d. požymius, t. y. pradėtos teisėtai. Tos pačios nuomonės buvo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje konstatuodamas, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Šios teismo nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas, remiantis operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo pradėtas neteisėtai. Aplinkybė, kad dėl ieškovų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma, reiškia šių asmenų visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (vert. - nuo pradžios). Iš ieškovų pateiktos prie ieškinio medžiagos matyti, kad ieškovė V. V. 2012-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nušalinta nuo Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigų, Šiaulių apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Ieškovas J. B. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2012-11-30. Duomenų, kad ieškovas šią teismo nutartį būtų skundęs instancine tvarka nepateikta.

Sprendžiant klausimą, ar ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei ieškovų atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos, svarbu atsižvelgti į tai, kad šios priemonės iki išteisinimo nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonės, turinčios specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje. Taigi, skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą ( LAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojoe teismo 2012-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3181/2002). Nagrinėjamu atveju prokuroro veiksmai kreipiantis į teismą dėl ieškovų nušalinimo nuo pareigų atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Šalies argumentai

Ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą, pasireiškusią dėl patirto streso pablogėjusia ieškovų bei jų artimųjų sveikata, galimybių bendrauti su kolegomis, draugais ir pažįstamais sumažėjimu. Pagrindu atlyginti patirtą neturtinę žalą ieškovai nurodo teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose. Ieškovai nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad pablogėjusi jų ir jų motinos ar sutuoktinio sveikata yra tiesioginė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų pasekmė. Be to, patys ieškovų artimieji nereiškia tokio reikalavimo, o ieškovams priteisti atlyginimą už kitų asmenų patirtą žalą nėra teisinio pagrindo.

Ieškovų nurodytų prokuratūros pranešimų turinys neduoda pagrindo išvadai, kad juose atskleista tikrovės neatitinkanti ar ieškovų privataus gyvenimo detales atskleidžianti informacija, juose nėra nurodyti ieškovų vardai ir pavardės, tikslios jų užimamos prokuratūroje tareigos. Šiuose pranešimuose nurodyta kokius įstatymuose numatytus proceso veiksmus yra atlikusi prokuratūra.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str.1 d. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Vadovaujantis šio įstatymo 51 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas; už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. Todėl valstybei negali kilti atsakomybė už informacijos apie ieškovus visuomenės informavimo priemonėse turinį. Ieškovai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo turi teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemones. Be to, ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra pernelyg didelis, j is iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 str. 2 d.), sąžiningumo, teisingumoir protingumo principų (CK 1.5 str.). Prašo patikslintą ieškinį atmesti (e. b. 1 tomas, e.b.l. 123-97-99, 141-142).

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog asmuo, reikalaudamas žalos atlyginimo pagal CK 6.272 str., turi įrodyti esant ar buvus tris sąlygas, kurios yra būtinos valstybės atsakomybei atsirasti. Tos sąlygos yra neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmai, asmeniui atsiradusi žala, ir priežastinis ryšys, įrodantis, jog konkreti žala asmeniui atsirado būtent dėl atitinkamų valstybės atstovų neteisėtų veiksmų. Asmeniui, besikreipiančiam dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, neįrodžius bent vienos iš aptartų sąlygų buvimo, valstybės atsakomybė nėra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). STT, išnagrinėjusi ieškinį savo kompetencijos ribose, mano, jog neįrodytos sąlygos, būtinos tokios rūšies valstybės atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

STT atkreipia dėmesį, jog ieškovai klaidina teismą teigdami, jog operatyvinis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas neteisėtai bei operatyviniai veiksmai, kurių buvo imtasi vieno iš ieškovo atžvilgiu, buvo neteisėti, t.y. duomenys, naudoti byloje, buvo renkami neteisėtais būdais. STT kategoriškai atmeta tokius ieškovo teiginius, bei nuosekliai įrodo, kad jie yra nepagrįsti ir neteisingi. Remiantis prokuroro teikimu, 2012-01-06 Šiaulių apygardos teismo pirmininkas savo nutartimi Nr. 007KF sankcionavo slaptą prokuroro J. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2012-01-10 iki 2012-04-10. Nutartyje akcentuota, jog turima duomenų, jog prokuroras galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir gauna kyšius už sėkmingą Kauno miesto apylinkės prokuratūros kontroliuojamų baudžiamųjų bylų eigą ir procesinius sprendimus. Tą pačia dieną Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2012-01-06 nutartimi Nr. 008KF sankcionavo slaptą patekimą į prokuroro J. B. naudojamas tarnybines patalpas tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t.y. atlikti jo tarnybinių kabinetų vaizdo ir garso kontrolę nuo 2012-01-13 iki 2012-04-13. Šių priemonių atlikimas buvo tęsiamas to paties teismo pirmininko 2012-04-05 ir 2012-07-03 nutartimis trims mėnesiams. Ieškovų galimai nusikalstamos veikos fiksuotos 2012-09-07. Ieškovas 2013-06-14 skundu Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriui kvestionavo operatyvinio tyrimo ir operatyvinių veiksmų teisėtumą. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š. 2013-06-27 priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žvalgybinių priemonių taikymo. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas tokio prokuroro nutarimo neskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, kad apygardos teismo išvada, susijusi su operatyvinių veiksmų sankcionavimu, buvo padaryta nepatikrinus operatyvinių veiksmų sankcionavimo aplinkybių ir neįsitikinus Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. 235 KF išraše nurodytų duomenų teisingumu. Aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Tai, jog ieškovės atžvilgiu operatyvinio tyrimo veiksmai nebuvo sankcionuoti, nereiškia, kad duomenys apie jos galimai nusikalstamą veiką buvo surinkti neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2015-06-01 nutartyje Nr. 2K-P-94-895/2015 akcentuota, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, Baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą).

Tokie teiginiai akivaizdžiai parodo, jog galimos teisinės situacijos, kai vieno asmens atžvilgiu sankcionuotų veiksmų metu gaunama informacijos apie kito asmens galimai daromas nusikalstamas veikas (pvz. kartu su minėtuoju asmeniu). Tokia informacija gali būti naudojama tolimesniuose procesuose bei teisiškai ydinga būtų traktuoti ją kaip neteisėtai surinktą dėl to, kad to asmens atžvilgiu nebuvo gauta leidimo vykdyti tam tikrus slapto pobūdžio veiksmus. Priešingas traktavimas vestų prie to, kad valstybė, imdamasi slaptų veiksmų prieš atitinkamus asmenis, niekaip negalėtų reaguoti į veiksmus asmenų, kurie yra susiję su minėtu asmeniu bei matydama nusikalstamų veikų požymius kitų asmenų veiksmuose. Iš visų paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog operatyvinis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas suinteresuotų asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tokią savo poziciją ieškovai grindžia iš esmės tik tuo, kad užbaigus operatyvinį tyrimą, STT perdavė surinktą medžiagą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau - Generalinis prokuroras) galimam tarnybinių nusižengimų tyrimui. Taip pat ieškovai akcentuoja, jog Generalinis prokuroras negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes įrodymai byloje buvo surinkti neteisėtais būdais. STT 2012-10-26 kreipėsi į Generalinį prokurorą, pateikdama jam operatyvinio tyrimo metu surinktą medžiagą bei 55 puslapių apimties pažymos kopiją galimam prokurorų tarnybinių nusižengimų tyrimui. Generalinės prokuratūros Tarnybinio patikrinimo komisija 2012-11-12 raštu Nr. 17.9.-2760 kreipėsi į Generalinį prokurorą nurodydama, jog prokurorų veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų požymius bei paprašė Generalinio prokuroro spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinis prokuroras 2012-11-12 savo rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 str. 2 d., 225 str. 4 d. ir 227 str. 4 d. ir pavedė ikiteisminį tyrimą organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorams. Teisės aktuose nustatytas mechanizmas, kai kriminalinės žvalgybos informacija (anksčiau - operatyvinio tyrimo informacija) gali būti panaudojama ją išslaptinant ir tiriant tamybinius/drausminius nusižengimus suponuoja kelių lygių institucinę kontrolę. Visų pirma, tokią informaciją vertina kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas. Vėliau ją vertiną prokuroras, suteikdamas leidimą (nagrinėjimų aplinkybių metu, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 3 d. nustatė, kad jeigu įslaptinta operatyvinė informacija apie asmens padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką nebuvo panaudota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos vadovo sprendimu ji gali būti išslaptinama ir panaudojama drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime). Vėliau tokią informaciją vertina darbdavys. Nagrinėjamoje situacijoje Generalinės prokuratūros komisija ir Generalinis prokuroras, patikrinęs gautą informaciją, padarė kitą išvadą nei STT. Manytina, jog įstatyme nustatytas kontrolės mechanizmas sąlygoja galimybes, kad atitinkami subjektai, vertindami informaciją, priimtų objektyviausius sprendimus. Tiku būdu Generalinis prokuroras turėjo teisę atitinkamai įvertinti informaciją ir, manydamas, kad visgi ji indikuoja tai, kad gali būti padarytos nusikalstamos veikos, pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų atžvilgiu. Toks Generalinio prokuroro veiksmas negali būti trakuojamas kaip neteisėtas ir toks jo pavedimas bei sprendimas privalomai turi būti vykdomas ir realizuojamas. Skirtingas institucijų vertinimas pradiniame etape negali būti teisinė kliūtis imtis atitinkamų procesinių veiksmų ir aiškintis aplinkybes. Būtent tokio proceso realizacija sutinkama ir šioje byloje, todėl ikiteisminis tyrimas, inicijuotas Generalinio prokuroro laikytinas buvo pradėtas teisėtai, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų kaip nors suinteresuotas minimos situacijos baigtimi ar būtų kaip nors susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, kuriame aktyviai figūravo ieškovas. Todėl nėra pagrindo manyti, jog operatyvinis, o vėliau ir ikiteisminis tyrimas buvo inicijuoti suinteresuotų asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Ieškovai teigia, kad veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą atiduodant teismui yra neteisėti. STT atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji davė skirtingus ir prieštaringus parodymus, ir tai buvo papildomas pagrindas tęsti ikiteisminį tyrimą ir toliau aiškintis aplinkybes. Ieškovė tvirtino, kad epizodo metu nebuvo nieko kalbėta apie kito kaltinamojo (toliau - advokatas) sūnui galimus pareikšti įtarimus, advokatas kalbėjo priešingai. Ieškovas minėjo apie diskusiją, kaip galima nutraukti bylą, kiti įtariamieji tokias kalbas neigė. Išsiskyrė jų parodymai ir apie tai, kas buvo šnekėta apie galimos ekspertizės paskyrimą, kas buvo kalbama apie alkoholinius gėrimus ir kam jie buvo skirti. Advokatas kalbėjo, kad buvo piktas ant ieškovės ir konfliktavo su ja, bet lauktuvių atnešė „saldžiosios karčiosios“ kaip senai draugei ir kolegei. Jis teigė, jog neprašė, kad alkoholinis gėrimas būtų perduotas ieškovei , ieškovas teigė priešingai, o gėrimo buvo du buteliai, pokalbis apie vestuves vyko tik tarp advokato ir ieškovo. Ieškovė teigė, kad nebuvo ieškovo užuominų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, ieškovas ir advokatas teigė priešingai. Taip pat tokias jų frazes kaip „Įpareigota stipriai, labai stipriai“, „Būsi būsi pririšta“, ieškovės mintis, kad advokatas gali džiaugtis, jog įtarimas nepareikštas jo sūnui, vertino kaip pajuokavimus. Ieškovė teigė, kad, jos manymu, buvo būtina skirti ekspertizę. Tačiau toks jos manymas atsirado tik atėjus pas savo vadovą į kabinetą (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendis, 2-10 p.). Tokie ieškovų parodymai, situacija, kai vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (ieškovas) su savo draugu advokatu aptarinėja bylos aplinkybes, kurioje advokatas turi išskirtinį suinteresuotumą, pasikvietę ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurore (vyriausiojo prokuroro pavaldinę) (ieškovė), kad jis duoda prokurorams alkoholinius gėrimus, tokios frazės kaip „Tai palauk, nieko tu čia dar nedėliok, dar nėra už ką“, „Duosiu aš jai, sakysiu, kad nesikabytų, čia nereikia“, „Be to, tada aš tavo sūnų palieku, nieko neskiriu jam kol kas“, „Čia jūs mane norit prie bylos pririšt, kad jum kažkokią paslaugą darau“, „Aš būsiu pririšta“, „Jeigu aš atiduosiu vieną (duomenys neskelbtini), aš bijau, kad man teisme bus prašymai reikšti naujus įtarimus“, „Jeigu jie čia bylą tą ruošiasi varyt, gal galima kaip nors nutraukt“, „Negaliu nutraukt“ (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendis, Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo komisijos 2012 m. lapkričio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-2760) pašaliniam objektyviam stebėtojui būtų leidę manyti, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, galimai padaryta įtaka ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei (ieškovei). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo akivaizdu, jog ieškovai veikė teisėtai. Iš ieškovų ir kito kaltinamojo pokalbių buvo akivaizdu, jog tai nėra tipiniai ir įprasti baudžiamosios bylos šalių teisiniai santykiai. Pokalbių visuma objektyviam pašaliniam stebėtojui, būtų leidusi susidaryti įspūdį, kad galimai yra daroma nusikalstama veika ir advokatas bei ieškovas naudoja psichologinį spaudimą tam, kad paveiktų ieškovės veiksmus baudžiamojoje byloje. Kalbant apie ikiteisminį tyrimą dėl BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, turint omenyje, kad ieškovas, būdamas aukšto rango prokuroras padėjo savo giminaičiams mėginti susigrąžinti žemę, tokie jo veiksmai kaip atlygio derinimas su giminėmis, apmokėjimas advokatui už giminių atstovavimą, neformalūs prašymai organizuoti susitikimus su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingais asmenimis, ikiteisminio tyrimo prieš atitinkamus asmenis galimas organizavimas, galimas nurodymų davimas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, vadovavimas ikiteisminiam tyrimui, kurio baigtimis jis buvo suinteresuotas, nurodymas kitam prokurorui to niekam nesakyti, tokios frazės kaip „Dar noriu pakalbėti pats, supranti, tiesiai šviesiai, tau įtarimą reikšt, (duomenys neskelbtini), ar nereikia“ (Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo komisijos 2012-11-12 tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-2760) taip pat leido manyti, kad galimai padaryta nusikalstama veika - piktnaudžiavimas. Tačiau, atlikus tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausus įtariamuosius ir liudytojus, 2013-05-24 ikiteisminis tyrimas šioje dalyje buvo nutrauktas.

Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimis buvo patenkinti prokurorų prašymai laikinai nušalinti ieškovus nuo pareigų trims mėnesiams. Vėliau nušalinimai nuo pareigų buvo tęsiami. Be to, ieškovams buvo skirta ir švelniausia kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokios priemonės skyrimas ar pratęsimas ieškovų baudžiamojo proceso tvarka nebuvo apskųstas. Ieškovai 2013-07-18 ir 2013-08-21 pateikė prašymus prokurorui nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau jie prokuroro buvo motyvuotai atmesti 2013-08-12 ir 2013-09-02 nutarimais (šių prašymų pagrindu buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė), kurie procesine tvarka ieškovų taip pat nebuvo skundžiami.Tokiu būdu pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, neįvykdė neteisėtų veiksmų.

Civilinėje byloje, svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet ir pačių ieškovų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003). Ši suformuota praktika, jog bylose dėl žalos atlyginimo vertinami ne tik atsakovo veiksmai, bet ir ieškovo elgesys, nuosekliai plėtojama vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-364/2008, Nr. 3K-3-544/2009; Nr. 3K- 3-219/2010). CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiama į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra ir žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) ir žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Būtina spręsti, ar ieškovai savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad jie padarė nusikalstamą veiką, ir vertinti, kokią įtaką ieškovo elgesys turėjo baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pradėjimui ir eigai. Pažymėtina, jog alkoholinio gėrimo davimas ieškovui ( prokurorui), o po pokalbio apie bylą - ir ieškovei (prokurorei), neva juokai apie įsipareigojimus ir pan., ieškovės veiksmai paimant butelį, vėliau ir nevienodi asmenų parodymai neabejotinai darė įtaką tiek baudžiamojo proceso pradžiai, tiek tolimesnei jo eigai. Ieškovai ir kitas kaltinamasis patys savo veiksmais sudarė įspūdį, kad galimai tai nėra procesinis šalių susitikimas baudžiamojoje byloje, pagrįstas BPK normomis, jų familiarus bendravimas ir atitinkamas elgesys skatino vykdyti baudžiamąjį procesą ir aiškintis aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad advokatas, kalbėjęs apie leidimą jo žentui išvykti į povestuvinę kelionę, vėliau teigė, kad jis galvojo, kad prokurorė gali specialiai neleisti išvykti ir sugalvoti tuo metu atlikti kokius nors procesinius veiksmus, prašymo leisti išvykti nerašė, o įtariamasis byloje vis vien išvyko į kelionę be prokuroro leidimo (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nuosprendis, 6 p.). Ieškovė galėjo suvokti, kad galimai siekiama ją paveikti, galimai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str., galėjo imtis atitinkamų veiksmų, taip pat galėjo nusišalinti nuo bylos, remiantis BPK 58 str. 1 d. ir 60 str. 1 d. Tokių pat veiksmų galėjo imtis ir ieškovas, tačiau to nepadarė. Prokurorui, kaip turinčiam išskirtinį statusą valstybėje asmeniui, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimai. Taigi patys ieškovai savo elgesiu sukūrė prielaidas įtarti, kad gali būti daroma nusikalstama veika, pačių ieškovų veiksmai sudarė prielaidas baudžiamajam procesui pradėti ir tęstis.

Baudžiamosios bylos nutraukimo reabilituojančiais pagrindais faktas pats savaime nepaneigia galimybės, kad asmuo, kuris galiausiai buvo reabilituotas, pats savo veiksmais sukūrė prielaidas baudžiamajam persekiojimui pradėti ir dėl šios priežasties yra bent iš dalies atsakingas už patirtos žalos atsiradimą. Ieškovai baudžiamojo proceso ir jo metu atliktų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad teismo nuosprendžiu ir nutartimis jie buvo išteisinti. STT nesutinka su tokiais argumentais ir mano, jog išteisinimo faktas yra pakankama satisfakcija ieškovams dėl šių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis teismas pabrėžė, kad pagal kasacines nutartis baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-288-696/2016), duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Akivaizdu, jog tai nėra imperatyvas kiekvienu atveju tokių duomenų nepripažinti įrodymais. Manytina, kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama, ar tokie duomenys yra įrodymai, ar ne, ar buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese, taisyklių. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, nepripažino tokių duomenų įrodymais. Vis dėlto, manytina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, Generalinis prokuroras baudžiamojo proceso metu pagrįstai galėjo manyti, kad tokie duomenys bus teismo pripažinti įrodymais. Tokią poziciją sustiprino ir tai, kad iš pradžių ieškovas buvo įtartas ir BK 228 str. 2 d. numatytu nusikaltimu, nebuvo jokio kito baudžiamojo proceso, kuriame buvo naudojami atitinkami duomenys. Nėra ir nebuvo konstatuota jokių kitų įstatymuose įtvirtintų informacijos panaudojimo taisyklių. Taigi teismas nutartimi realizavo savo diskrecijos teisę ir nepripažino gautų duomenų įrodymais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas buvo neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad cituojamos teismų nutartys buvo priimtos žymiai vėliau nei vyko aptariamas baudžiamasis procesas. Minimoje L AT plenarinės sesijos nutartyje taip pat nurodoma, kad šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Tokia L AT argumentacija neabejotinai reiškia tai, kad kiekvienu atveju susiklosčiusi situacija turi būti vertinama atskirai ir individualiai. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas teisine prasme susiklosčiusią situaciją įvertino kitaip nei baudžiamojo proceso metu ją įvertino Generalinis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tyrimą kontroliuojantys pareigūnai, nereiškia, kad toks procesas ar jo metu atliekami veiksmai buvo neteisėti.

Operatyvinių veiksmų atlikimo tikslas buvo gauti informacijos apie BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Minimoje LAT plenarinės sesijos byloje konstatuota, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Pažymėtina, jog šiuo atveju buvo gauta informacija ir apie tos pačios rūšies nusikalstamas veikas. Taigi tiek Generalinis prokuroras pradėdamas ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai manė, jog tokia informacija, kartu su informacija apie BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą gali būti naudojama ir nagrinėjama bei analizuojama baudžiamojo proceso metu.

Pažymėtina, jog nenustačius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas ieškinys, neturtinės žalos (kaip ir turtinės žalos) dydžio klausimas nebėra aktualus. Manytina, jog ieškovų įvardijami sveikatos sutrikimai ir ligos nėra priežastiniu ryšiu susiję su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamuoju procesu. Manytina, jog ieškovų artimųjų sveikatos problemos taip pat nėra susijusios su minėtais procesais. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė atitinkamas sveikatos problemos turėjo nuo vaikystės ir jos nėra baudžiamojo proceso pasekmė.

Ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos, kurią ieškovai patyrė visuomenės informavimo priemonėms paskelbus informaciją apie jų atžvilgiu atliekamą procesą, leidžia teigti, kad jie valstybei ir konkrečiai STT pareigūnams priskiria atsakomybę, kuri turėtų tekti atitinkamą informaciją paskelbusioms visuomenės informavimo priemonėms. Pažymėtina, kad už žiniasklaidos priemonėse paskelbtą informaciją atsako ne atsakovas ar STT, o viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis, 51 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiksmais ieškovei padaryta žala nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Prašo ieškinį atmesti (e.b. 1 tomas, e.b.l. 82-94).

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o nejrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (LAT 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-2/2012; LAT 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-4/2014). Teisingumo ministerija valstybei atstovauja tik bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksnių, atlyginimo. Iš ieškovų ieškinio bei pateiktų dokumentų darytina išvada, kad ieškovai kaip galimai neteisėtus teisėjo ir teismų veiksmus (sprendimus) vertina procesinės prievartos priemonių paskyrimus.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (LAT 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje A, B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-487-915/2015; kt.). Tai, kad ieškovų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo neteisėtumo. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu, taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu ( LAT 2006 m. birželio 7 d, nutari} civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta ( LAT 2002 m. sausio 30 d. nutarti civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3- 181/2002). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas — bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ( 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos N r. 57404/08). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas J. B. ėjo Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, o ieškovė V. V. ėjo Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigas. Vadovaudamasis atsakomybės principu, prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą: nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu tai daroma pažeidžiant šio Kodekso, kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tuo siekiama paveikti prokurorą ai' išvengti atsakomybės (Kodekso 5.9.1 ir 5.9.2 papunkčiai). Prokuroras, be to, turi vengti familiarumo ir tokių situacijų, kurios galėtų neigiamai paveikti tiek jo, tiek jam pavaldžių prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumą ir jų procesinių sprendimą teisingumą (Kodekso 7.2 papunktis). Teisingumo ministerijos nuomone, ieškovai nesilaikė nepriekaištingo elgesio standartų ir prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apie ieškovų padarytus Kodekso bei Prokuratūros įstatymo pažeidimus nurodyta ir Specialių tyrintų tarnybos 2012-10-26 rašte Nr. 4-01-5576.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-13 nutartyje (baudžiamoji bylaNr. 1A-97-495/2017) yra konstatuota, kad „iš tikrųjų Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. 235 KF išraše, kuris buvo išslaptintas 2013-01-16 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. ĮS6-2, buvo padalyta rašymo apsirikimo klaida ir neteisingai nurodytas vieno iš sankcionuotų operatyvinių veiksmų taikymo laikotarpis. Sprendžiant iš pateikto Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. 235 KF patikslinto dalinai išslaptinto išrašo, Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutartimi Nr. 235 KF slapto patekimo į Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. naudojamas tarnybines patalpas (darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t. y. atlikti J. B. tarnybinio kabineto vaizdo ir garso kontrolę, terminas buvo pratęstas nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13. Tokiu būdu pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-13 nutarties 8 psl.). Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje konstatavo, kad „apygardos teismui byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota J. B., R. L., V. V. kaltinant tik baudžiamųjų nusižengimų padarymu, dėl kurių pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, galiojusį atliekant byloje operatyvinį tyrimą, operatyvinis tyrimas, tuo pačiu ir operatyvinio tyrimo veiksmai, nebuvo ir negalėjo būti sankcionuojami bei atliekami“. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino aukščiau nurodytu būdu gautų duomenų įrodymais, todėl tai buvo pagrindas ieškovus išteisinti. Tačiau, tai, jog surinkti duomenys nebuvo pripažinti įrodymais, nesuponuoja viso baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

Pagal BPK 157 str, 1 d, nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 157 str. 2 d.). Nei Vilniaus apygardos teismas 2016-04-14 nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje nepasisakė dėl ieškovui J. B. ir ieškovei V. V. skirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigą neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas trumpą laiką (nuo 2012-11-29 iki 2012-12-12), todėl procesinė prievartos priemonė neturėjo sukelti ieškovams ypač didelių neigiamų išgyvenimų.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 str. 2 d. nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu Įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Teisingumo ministerija mano, kad ieškovai neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Prašo patikslintą ieškinį atmesti (e.b. l. 1 tomas, e.b.l. 72-77).

Atsiliepimas

Trečiasisa asmuo D. V. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jopg 2012-10-30 prokuratūroje buvo gautas STT 2012-10-26 informacinio pobūdžio raštas Nr. 4-01-5576 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikta informacija dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorų galimai neteisėtų korupcinio pobūdžio veikų, surinkta STT Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje atliekant operatyvinį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. Šiuo raštu buvo siūloma spręsti rašte nurodytų prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimą. 2012-11-02 Generalinis prokuroras rezoliucija pavedė komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl rašte minimų prokurorų, tame tarpe ir ieškovų J. B. ir V. V. galimai neteisėtų veikų. Generalinės prokuratūros prokurorų komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, vertino prokurorų veiksmus kaip nusikalstamus, todėl 2012-11-12 raštu Nr. 17.9.-2760 kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į komisijos išdėstytus argumentus ir vertindamas J. B. veiksmus kaip galimai turinčius sunkaus nusikaltimo (BK 228 str. 2 d.) ir baudžiamojo nusižengimo (227 str. 4 d.) požymių, o V. V. veiksmus - kaip galimai turinčius baudžiamojo nusižengimo (BK 225 str. 4 d.), pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Operatyvinio tyrimo (pagal dabar galiojantį reglamentavimą - kriminalinės žvalgybos) metu fiksuoti duomenys leido manyti, kad J. B. inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00018-12 Kauno miesto savivaldybės tarnautojų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo ir davė nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tame tarpe įtarimų pareiškimo A. N. ir R. S. bei nuosavybės teisių apribojimo į žemę, prokurorui A. J., žinojusiam apie J. B. suinteresuotumą šiuo ikiteisminiu tyrimu, turėdamas tikslą taip juos paveikti priimti jam ir jo giminaičiams naudingus sprendimus atkuriant nuosavybės teises į žemę. J. B. 2012-04-03 pokalbio su A. J. metu pastarajam nurodo niekam nesakyti, kad J. B. vadovauja tyrimui. J. B. 2012-05-31 pokalbio su A. J. metu sako, kad pats nori pakalbėti su A. N. „.. dar noriu pakalbėti pats, supranti, tiesiai šviesiai, tau įtarimą reikšt, sakysiu, (duomenys neskelbtini), ar nereikia..“. J. B. 2012-09-29 pokalbio su R. T. metu išsako savo pasipiktinimą dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B. veiksmų, kuris, jo nuomone, inicijavo ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl piktnaudžiavimo ir nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą, bei pasako, kad pokalbyje su J. V. buvo pasakęs, jog nutrauks ikiteisminį tyrimą, jeigu bus atstatomos nuosavybės teisės į žemę: „su tuo kaip kalbėjau su (duomenys neskelbtini), sako, tai kaip, sako, (duomenys neskelbtini), čia, jeigu mes geranoriškai tą klausimą išspręstume, ar baudžiamoji byla galėtų nusitraukti? Nu tai sakau, jeigu žalos nėra (duomenys neskelbtini), sakau, tai ir ta byla niekam nereikalinga, sakau, kad nutrauks.“ Taip pat 2012-09-07 J. B. darbo kabinete užfiksuota, kad advokatas R. L. sakydamas žodžius „šitą (neaiški frazė) į negerą padėtį, moteriai“ atsegė portfelį, tačiau J. B. pasakė „tai palauk, nieko tu dar čia nedėliok, čia dar, nėr už ką dar čia“, po ko R. L. užsegė portfelį, o J. B. pasakė „nu einam, pasiskambinsiu (duomenys neskelbtini), pašnekėsim“. R. L. sakydamas frazę „aš tau žinai ką padarau, aš kad nesitampyt“, iš portfelio išėmė dėžutę, panašią į viskio „Larsen“ butelio pakuotę, padavė J. B., kuris paėmė ir įdėjo į spintą, sakydamas „paliksiu čia, tegu būna čia, duosiu aš jai, sakysiu kad čia nesikabytų, čia nereikia“. J. B. toliau vykusio pokalbio metu diskutavo apie prokurorės V. V. organizuojamą ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12 ir galimybes jį nutraukti. Pokalbio eigoje J. B. paskambino V. V. ir nurodė jai užeiti. V. V. užėjus, vyko pokalbis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12, kuriame R. L. sūnus R. L. ir žentas A. Š. įtariami BK 138 str. numatyto nusikaltimo padarymu. V. V. nurodė, kad R. L., kaip ir A. Š., reikia pateikti įtarimus remiantis byloje esančiais liudytojų parodymais ir specialistų išvada. Pokalbio metu buvo aptariami ikiteisminio tyrimo duomenys ir įvykio aplinkybės, sutarta, kad V. V. leis R. L. neoficialiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad pateiktų prašymą paskirti ekspertizę dėl padarytų sužalojimų, ir kad paskirs ekspertizę, kurios darymas gali užtrukti iki metų bei neskubės teikti įtarimą R. L., o A. Š., kuriam įtarimas jau pareikštas ir paskirta kardomoji priemonė, leis išvykti į Ispaniją. J. B. pasakė „palauk, (duomenys neskelbtini), kai tavęs čia nebuvo (duomenys neskelbtini) tau yra palikęs“ (tuo metu J. B. paėmė iš spintos ir padavė V. V. maišelį su dėžute, kurią prieš tai priėmė iš R. L.). V. V. atsakė „nereikia“. J. B. sako „palauk, dėkoju, še“. V. V. sako „ne, aš jau gaunuosi įpareigota“. J. B. sako „neįpareigota“. R. L. pasakė „įpareigota, stipriai, labai stipriai“. J. B. pasakė „padarysi kaip padarysi“. V. V. paėmė ir išsinešė maišelį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2 str. reglamentuoja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Galima atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 str. 1 d.). Todėl pagal BPK 2 str. ir 171 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui surinkti duomenys turi būti pakankami tiek, kad jų pakaktų objektyviam stebėtojui spręsti, kad yra padaryta nusikalstama veika. Išdėstyti operatyvinio tyrimo metu nustatyti duomenys buvo pakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK numatytomis priemonėmis ir išsamiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes. Pradedant ikiteisminį tyrimą, surinkti duomenys negali būti analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas kaip tik ir yra skirtas tam, kad būtų surinkta visa nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga bei informacija, todėl reikalavimas jau ikiteisminio tyrimo pradžiai, kad būtų žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir patvirtinta visa turima medžiaga prieštarautų pačiai ikiteisminio tyrimo paskirčiai ir neatitiktų siekiamų tikslų. Tai, kad atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus gauti duomenys pagal BPK gali būti ir nepripažinti įrodymais, nereiškia, kad minėtu būdu gautos informacijos pagrindu negalėtų būti pradėtas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų gautą informaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). STT 2012-10-26 informacinio pobūdžio raštas Nr. 4-01-5576, kuriame buvo siūloma spręsti prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimą, nesaistė Generalinio prokuroro spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, todėl šis raštas negali būti pagrindu konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai. Vada ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo tarnybinio patikrinimo komisijos 2012-11-12 raštas Nr. 17.9.-2760 Generaliniam prokurorui.

Nepagrįsti ir ieškovų teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas suinteresuotų asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Ieškovai nepateikė duomenų apie Generalinio prokuroro D. V. ir jam ikiteisminį tyrimą pradėti siūliusios komisijos narių - Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės V. D., Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų G. I. ir G. P., suinteresuotumą.

Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K. 2012-04-05 ir 2012-07-03 nutartyse, kuriomis sankcionuotas slaptas patekimas į J. B. tarnybines patalpas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl galimai vykdomų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., nurodoma, jog medžiagoje yra duomenų, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. B. (duomenys neišslaptinti) galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir gauna kyšius už suinteresuotiems asmenims reikiamą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje kontroliuojamų baudžiamųjų bylų eigą ir procesinius sprendimus bylose. Operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys apie J. B. galimai neteisėtą poveikį prokurorei V. V. siekiant suinteresuotiems asmenims naudingos eigos šios prokurorės atliekamame ikiteisminiame tyrime. Vertintina, kad ši veika atitinka veikos, dėl kurios buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai požymius - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir prokurorų įtakojimą siekiant suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų. Atlikus ikiteisminį tyrimą, J. B. veiksmai prokuroro buvo kvalifikuoti pagal BK 227 str. 4 d., o V. V. pagal BK 225 str. 4 d. Nors dėl šių nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai, atsižvelgiant į teismų praktiką, buvo pagrindas manyti, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys turėjo įrodymų reikšmę. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai.

Duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad J. B. ginčijant 2013-12-21 Generalinio prokuroro įsakymą Nr. P-711 dėl tarnybinės nuobaudos - perkėlimo į žemesnes pareigas, skyrimo J. B., ir nesutinkant, kad informacija, gauta atliekant operatyvinį tyrimą, buvo panaudota tiriant tarnybinį nusižengimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-06-29 nutartyje konstatavo, kad operatyvinio tyrimo metu gauta informacija, turinti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tiriant tarnybinį nusižengimą panaudota teisėtai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015). V. V. atžvilgiu operatyvinių priemonių panaudojimas nebuvo sankcionuotas, tačiau tai neriboja operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimo, nes baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą).

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-14 priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl ieškovų J. B. ir V. V. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikdamas galioti, operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų dėl ieškovų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 str. 4 d. ir 225 str. 4 d., nelaikė įrodymais pagal BPK 20 str. nuostatas. Tačiau, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo pradėtos taikyti siekiant nustatyti galimai daromo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymius, t. y. pradėtos teisėtai. Tos pačios nuomonės buvo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje konstatuodamas, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.

Aplinkybė, kad dėl ieškovų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma, reiškia šių asmenų visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad operatyvinis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (vert. - nuo pradžios). Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Pažymėtina, jog operatyvinio tyrimo metu reikšmingi duomenys užfiksuoti J. B. tarnybiniame kabinete, ieškovų darbo metu, jiems atliekant savo darbines - prokuroro - pareigas. Naudotos operatyvinės priemonės buvo taikomos įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus jų būtinumą, laikantis proporcingumo. Dėl to konstatuotina, kad ieškovų teisės į privatų gyvenimą nebuvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2016).

Faktinis pagrindas operatyviniam tyrimui buvo gauta informacija, kad J. B. galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir gauna kyšius už suinteresuotiems asmenims reikiamą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje kontroliuojamų baudžiamųjų bylų eigą ir procesinius sprendimus bylose. Tokie duomenys iš dalies pasitvirtino operatyvinio tyrimo metu, todėl dėl vienos J. B. veikos baudžiamoji byla buvo perduota teismui, dėl kitos - prokurorui taikyta tarnybinė atsakomybė. Taigi, faktinį pagrindą operatyviniam tyrimui sąlygojo duomenys apie paties J. B. veiksmus. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

Ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą, pasireiškusią dėl patirto streso pablogėjusia ieškovų bei jų artimųjų sveikata, galimybių bendrauti su kolegomis, draugais ir pažįstamais sumažėjimu. Pagrindu atlyginti patirtą neturtinę žalą ieškovai nurodo teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose.

Ieškovai nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad pablogėjusi jų ir jų motinos ar sutuoktinio sveikata yra tiesioginė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų pasekmė. Be to, patys ieškovų artimieji nereiškia tokio reikalavimo, o ieškovams priteisti atlyginimą už kitų asmenų patirtą žalą nėra teisinio pagrindo.

Prokuratūros pranešimų turinys neduoda pagrindo išvadai, kad juose atskleista tikrovės neatitinkanti ar ieškovų privataus gyvenimo detales atskleidžianti informacija, juose nėra nurodyti ieškovų vardai ir pavardės, tikslios jų užimamos prokuratūroje pareigos. Šiuose pranešimuose nurodyta kokius įstatymuose numatytus proceso veiksmus yra atlikusi prokuratūra. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Vadovaujantis šio įstatymo 51 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas; už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. Todėl valstybei negali kilti atsakomybė už informacijos apie ieškovus visuomenės informavimo priemonėse turinį. Ieškovai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 str. nustatyta tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo turi teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemones. Prašo patikslintą ieškinį atmesti (e.b. 2 tomas, e.b.l. 15-22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaiko patikslintą ieškinį, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Teisingumo ministerijos atstovas palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašo patikslintą ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu Generalinės prokuratūros atstovė palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašo patikslintą ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašo patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00105-12 medžiagos nustatyta, kad 2012-10-17 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2012-10-17 parengė pažymą Nr. S8-07-505 apie operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, kurie buvo gauti vykdant operatyvinį tyrimą ir panaudojant technines priemones specialia tvarka Kauno apygardos kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. ir kitų atžvilgiu (t. 1, baudž.b.l. 8-62). Ši pažymą su 2012-10-26 raštu Nr. 4-01-5576 buvo pateikta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. V. tikslu spręsti prokurorų J. B., V. V. ir A. J. tarnybinės atsakomybės klausimą už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius (t. 1, baudž.b.l. 6, 7). Generalinės prokuratūros Tarnybinio patikrinimo komisija 2012-11-12 raštu Nr. 17.9.-2760 kreipėsi į Generalinį prokurorą nurodydama, jog prokurorų veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų požymius bei paprašė Generalinio prokuroro spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, baudž.b.l. 2-3). Generalinis prokuroras 2012-11-12 savo rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl J. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 227 str. 4 d., taip pat dėl V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 4 d., ir pavedė ikiteisminį tyrimą organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad remiantis prokuroro teikimu, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2012-01-06 nutartimi Nr. 007KF sankcionavo slaptą prokuroro J. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2012-01-10 iki 2012-04-10. Nutartyje nurodyta, jog yra duomenų, jog prokuroras galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir gauna kyšius už sėkmingą Kauno miesto apylinkės prokuratūros kontroliuojamų baudžiamųjų bylų eigą ir procesinius sprendimus (t. 1, baudž.b.l. 89, 90). Be to, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2012-01-06 nutartimi Nr. 008KF sankcionavo slaptą patekimą į prokuroro J. B. naudojamas tarnybines patalpas tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t.y. atlikti jo tarnybinių kabinetų vaizdo ir garso kontrolę nuo 2012-01-13 iki 2012-04-13 t. 1, baudž.b.l. 91, 92). Šių priemonių atlikimas buvo tęsiamas to paties teismo pirmininko 2012-04-05 ir 2012-07-03 nutartimis trims mėnesiams, galutinis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, taip pat techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius terminas - iki 2012-10-10 (t. 1, baudž.b.l. 93-96). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovų galimai nusikalstamos veikos buvo fiksuotos 2012-09-07.

Ieškovui J. B. 2012-11-28 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 227 str. 4 d., t. y., kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir savo giminaičiams bei papirko valstybės tarnautoją - prokurorę V. V. už pageidaujamą neteisėtą veikimą ir neveikimą (t. 7, baudž.b.l. 27, 28). Prokuroro 2012-11-28 nutarimu, J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, baudž.b.l. 27, 28). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi buvo patenkintas prokurorų prašymas laikinai nušalinti J. B. nuo pareigų trims mėnesiams iki 2012-11-30 (t. 6, baudž.b.l. 64-66, t. 7, baudž.b.l. 68-71.). Ieškovas apskundė minėtą nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2012-12-28 nutartimi skundas buvo atmestas (t. 1, baudž.b.l. 83-86). Vėliau, nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas (t. 6, baudž.b.l. 100, 101, 108,109 ). Šiaulių apygardos pokuratūros ONKT skyriaus prokuroro A. M. 2013-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariant J. B. galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tuo pačiu nutarimu ieškovui buvo panaikintas nušalinimas nuo pareigų (t. 1, baudž.b.l. 68-81). Tokiu būdu ieškovas J. B. buvo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą nuo 2012-11-28 iki 2013-05-24. Ieškovas 2013-06-14 skundė Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriui operatyvinio tyrimo ir operatyvinių veiksmų teisėtumą. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š. 2013-06-27 nutarimu priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žvalgybinių priemonių taikymo, minėto prokuroro nutarimo ieškovas neskundė (t. 6, baudž.b.l. 115-123). J. B. 2013-09-30 buvo pateiktas galutinis įtarimas pagal BK 227 str. 4 d. — už mažesnės negu 1 MGL vertės kyšio - alkoholinio gėrimo „Larsen V.S.O.P.“ butelio perdavimą V. V. (t. 7, baudž.b.l. 57).

Ieškovei V. V. 2012-11-28 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 225 str. 4 d., t. y., kad ji iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „Larsen V.S.O.P.“ butelį už neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus (t. 7, baudž.b.l. 133). Prokuroro 2012-11-28 nutarimu, V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, baudž.b.l. 160, 161). Šiaulių apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi ieškovė buvo nušalinta nuo Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigų (t. 7, baudž.b.l. 162-164). Šiaulių apygardos teismo 2012-12-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl nušalinimo nuo pareigų buvo panaikinta (t. 7, baudž.b.l. 177-179). Pagal ieškovės prašymą, prokuroro 2013-02-18 nutarimu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovei buvo panaikintas (t. 7, baudž.b.l. 180, 181). 2013-09-18 ieškovei buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame ji įtariama iš esmės tų pačių nusikalstamų veikų padarymu.

Ieškovai 2013-07-18 ir 2013-08-21 pateikė prašymus prokurorui nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau prašymai prokuroro motyvuotais 2013-08-12 ir 2013-09-02 nutarimais buvo atmesti, skundžiami ir palikti galioti (t. 6, baudž.b.l. 131-148, 182-200).

apygardos teismo 2016-04-14 išteisinamąjį nuosprendį.

Atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų bendrasis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovai, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 9 str. 1 d. numatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 str., 145 str. 2 d., 146 str. 2 ir 3 d., 150 str. 1 d., 151 str. 2 d., 162 str., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 198 str. 2 d., 213 str. 1 d., 214 ir 215 str., 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d., 240 str., 253 str. 1 d., 256 str. 1 d., 300 str. 2 d., 301 str. 2 d., 302 str. 2 d., 307 str. 1 ir 2 d., arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Iš bylos duomenų matyti, kad operatyvinio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu taikytos specialios techninės priemonės buvo sankcionuotis Šiaulių apygardos teismo. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-13 nutartyje nurodė, kad aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas ieškovų atžvilgiu operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Tai, jog ieškovės atžvilgiu operatyvinio tyrimo veiksmai nebuvo sankcionuoti, nereiškia, kad duomenys apie jos galimai nusikalstamą veiką buvo surinkti neteisėtai. Lietuvos Aukščiausis Teismas nurodė, jog galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, Baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą).

Tokie teiginiai akivaizdžiai parodo, jog galimos teisinės situacijos, kai vieno asmens atžvilgiu sankcionuotų veiksmų metu gaunama informacijos apie kito asmens galimai daromas nusikalstamas veikas (pvz. kartu su minėtuoju asmeniu). Tokia informacija gali būti naudojama tolimesniuose procesuose bei teisiškai ydinga būtų traktuoti ją kaip neteisėtai surinktą dėl to, kad to asmens atžvilgiu nebuvo gauta leidimo vykdyti tam tikrus slapto pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Darytina išvada, jog operatyvinis tyrimas ieškovų atžvilgiu buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; kt.). Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (ibid). Tai reiškia, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi ikiteisiminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso nutraukimas pagrindais, kurie reiškia asmens reabilitavimą baudžiamosios teisės prasme, nebūtinai reiškia asmens reabilitavimą civilinės teisės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tam tikrais BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00105-12 ieškovų ir kitų įtariamųjų atžvilgiu buvo pradėtas remiantis 2012-10-17 STT Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto E. P. 2012-10-17 pažyma Nr. S8-07-505, kurioje buvo pateikta informacija, gauta operatyvinis tyrimo metu, apie ieškovų galimas korupcines veikas. Atsižvelgiant į minėtą operatyvinę informaciją bei reminatis Generalinės prokuratūros Tarnybinio patikrinimo komisijos 2012-11-12 raštu Nr. 17.9.-2760, Generalinio prokuroras D. V. 2012-11-12 rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu. Pažymėtina, jog pradedant ikiteisminį tyrimą, surinkti duomenys negali būti analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai atliekama ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas tikslas - surinkti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingą medžiagą bei informaciją, todėl reikalavimas ikiteisminio tyrimo pradžiai, kad būtų žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir patvirtinti visi įtarimai neatitiktų ikiteisminio tyrimo paskirčiai. Todėl aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (dėl kurio ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas), nesudaro pagrindo laikyti pradėtą ikiteisminį tyrimą neteisėtu.

Teismas sprendžia, jog vertinant operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis, bet kuriam objektyviam stebėtojui susidarytų nuomonę, kad yra vykdoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Tokiu būdu buvo pakankamas pagrindas įtarti, jog yra vykdoma nusikalstama veika bei tuo pagrindu ieškovų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir pateikti jiems įtarimus. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovų atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovai galėjo vykdyti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. Darytina išvada, jog egzistavo faktinis ir teisinis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas ir tai atitinka BPK 166 str. 1 d. nustatytus ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Pažymėtina, jog Generalinis prokuroras pagal savo kompetenciją nėra saistomas kitų institucijų (šiuo atveju – STT) nuomone vertinant prokurorų veiksmus, todėl jo sprendimas (rezoliucija) pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu (ko STT nesiūlė) negali būti laikomas neteisėtų. Ieškovai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas suinteresuotų asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovų nurodytas aplinkybes, todėl minėtas ieškovų motyvas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-04-30 įsakymu Nr. 1-68 (toliau - Kodeksas), nustato, kad prokuroras turi būti nepriekaištingos reputacijos, laikytis šiame Kodekse nustatytų normų ir profesinės etikos principų - padorumo, nepiktnaudžiavimo, atsakomybės ir kt. Vadovaudamasis padorumo principu, prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas (Kodekso 5.2.1 papunktis). Vadovaudamasis nepiktnaudžiavimo principu, prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą (Kodekso 5.4.1 ir 5.4.2 papunkčiai). Teismo vertinimu, ieškovai nesilaikė nepriekaištingo elgesio standartų, padorumo ir nepiktnaudžiavimo principų, todėl savo veiksmais iš esmės prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Kasacinės instancijos praktikoje išaiškinta, jog valstybės pareigūno elgesiui taikomi didesni standartai, kadangi veiksmai, tapę ikiteisminio tyrimo objektu, atlikti vykdant tarnybos pareigas ( LAT 2010 m. gegužės 24 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Kardomosios priemonės, t.y. procesinės prievartos priemonės, tikslas yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą. Laikinas nušalinimas nuo pareigų - procesinė prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Tam, kad būtų pagrindas taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę, pakanka aplinkybės, kad įtariamojo (kaltinamojo) einamos pareigos sudaro galimybes nusikalsti. Abu ieškovai buvo įtariamai galimai padarius nusikalstamas veikas jiems einant valstybės tarnautojų pareigas jų tiesioginės darbinės veiklos srityje, todėl jų nušalinimas nuo pareigų buvo objektyviai pagrįstas ir būtinas, kad nusikalstamos veikos būtų ištirtos nešališkai ir būtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojamą praktiką, faktai ir informacija pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir skirti procesines prievartos priemones, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose ar nustatyti teismo nuosprendžiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad surinktų duomenų visuma, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir kitos aplinkybės, sudarė pakankamą pagrindą ieškovų atžvilgiu taikyti procesinės prievartos priemones – nušalinimą nuo pareigų ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pažymėtina, jog ieškovo nušalinimas buvo panaikintas tuo pačiu metu, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo buvo nutrauktas. Gi ieškovės atžvilgiu paskirtas nušalinimas nuo pareigų buvo revizuotas ir panaikintas, galiojo trumpą laiką, todėl teismo vertinimu nesukėlė sunkių pasekmių. Teismas sprendžia, jog nušalinimas nuo pareigų ieškovams buvo paskirtas esant visiems pagrindams, numatytiems BPK. Rašytinis pasžadėjimas neišvykti yra pati švelniausia BPK numatyta kardomoji priemonė, be to, pagal ieškovės prašymą ji buvo panaikinta, galiojo trumpą laiką, todėl neturėjo įtakos ieškovės judėjimo laisvei. Gi ieškovas rašytinio pasižadėjimo neišvykti neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir asižvelgiant į tai, jog minėtos kardomosios priemonės buvo paskirtos laikantis visų BPK reikalavimų, bei į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti, sukėlė ieškovams konkrečių nepatogumų, laikyti šias priemones neteisėtomis nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, neįvykdė neteisėtų veiksmų. Tokiū būdu ikiteisminis tyrimas, inicijuotas Generalinio prokuroro, laikytinas pagrįstu ir buvo pradėtas teisėtai.

Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; ir kt.). Teismo vertinimu, išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimas šiuo atveju yra pakankama ir adekvati priemonė bei pagrindas ieškovų reputacijos atstatymui, t.y. ieškovų reabilitavimui.

Ieškovai taip pat nurodo, jog dėl spaudoje publikuojamų straipsnių apie ieškovų atžvilgiu pateiktus kaltinimus, pablogėjo ieškovų reputacija, buvo pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą. Teismas sutinka su ieškovais, jog tokio pobūdžio publikacijos galėjo neigiamai paveikti jų reputaciją. Tačiau, vien reputacijos pablogėjimo fakto šiuo atveju nepakanka pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad asmuo, darantis nusikalstamas veikas, ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, t.y. žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus. Savo ruožtu ieškovams nepateikus kokių nors objektyvių įrodymų, jog pranešimuose pateiktą informaciją išplatino būtent operatyvinį ar ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad už žiniasklaidos priemonėse paskelbtą informaciją atsako ne atsakovas, o viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 10 d., 51 str. 1, 2 d.). Todėl už viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiksmais ieškovams galimai padarytą žalą atsakovas nėra atsakingas. Taigi, ieškovams neįrodžius, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai neteisėtai išplatino informaciją apie ieškovus baudžiamosios bylos kontekste, ieškovų reikalavimai priteisti neturtinę žalą šiuo aspektu atmestini.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų. O nenustačius bent vienos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 str. pagrindu nekila, todėl ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, o atsakovo atstovai nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., į valstybės biudžetą iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė