- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-97-495/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00105-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- J. B., R. L., V. V.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių;
R. L. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių;
V. V. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. ir R. L. buvo kaltinami tuo, kad jie davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą ir neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:
J. B., būdamas valstybės tarnautoju, tai yra (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, ir advokatas R. L., veikdami kartu, 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 12.09 val. tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), R. L. perdavus J. B. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį, kad jis duotų šį kyšį valstybės tarnautojai - (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei V. V., R. B. po jų ir prokurorės V. V. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aptarimo perdavė V. V. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį už tai, kad ji , organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gynėjui advokatui R. L. pažadėjo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti prašomos ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo leisti įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L..
V. V. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:
ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) prokurorė, 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 12.09 val. tarnybiniame (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), po tarp jos, J. B. ir advokato R. L. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aptarimo iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį už tai, kad organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ji įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gynėjui advokatui R. L. pažadėjo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, leisti išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L..
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kuriuo J. B., R. L. išteisinti pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, V. V. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, ir priimti naują nuosprendį: J. B. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 70 MGL dydžio (2636,20 Eur) baudą; R. L. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą; V. V. pripažinti kalta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir paskirti jai 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą.
Apeliantas nurodo, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje saugomais slaptais operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2012-07-03 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-07-03 teikimą pratęsiant ankščiau 2012-01-06 ir 2012-04-05 nutartimis sankcionuotų operatyvinių veiksmų atlikimą, nuo 2012-07-10 iki 2012-10-10 buvo sankcionuota (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė bei fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka. Nurodytame Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-07-03 teikime taip pat buvo prašoma nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13 sankcionuoti slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. B. naudojamas tarnybines patalpas, tame tarpe įmontuoti ir išmontuoti specialiąją techniką bei atlikti vaizdo ir garso kontrolę. Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2012-07-03 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šis veiksmas buvo sankcionuotas nurodant teisingą sankcionuojamo veiksmo laikotarpį nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13, tačiau prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame nutarties išraše buvo nurodytas neteisingas sankcionuojamų veiksmų laikotarpis - nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13, t.y. dėl to paties veiksmo buvo nurodytas tas pats laikotarpis, kaip ir ankstesnėje Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2012-04-05 nutartyje. Dėl paminėtų aplinkybių 2012-07-03 teismo nutarties išraše nurodytas ankstesnis nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13 laikotarpis negali būti vertinamas kitaip, nei techninė klaida, o 2012-09-07 J. B. tarnybiniame kabinete atlikti operatyviniai veiksmai yra teisėti, jų atlikimo metu gauti duomenys turi būti vertinami kaip įrodymai, gauti įstatyme nustatyta tvarka.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad operatyviniai veiksmai J. B. atžvilgiu buvo sankcionuoti 2012-01-10 dėl galimai jo vykdomų sunkių, BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Atlikus operatyvinius veiksmus ir surinkus pakankamai duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-11-12 rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas tik 2013-05-24. Tokiu būdu, nustačius, kad nebuvo padaryta pažeidimų sankcionuojant ir vykdant operatyvinius veiksmus, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje esantys operatyviniais veiksmais surinkti duomenys negali būti pripažinti teisėtais, įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais (operatyvinės priemonės naudotos aiškinantis baudžiamuosius nusižengimus), teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2015-07-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajai V. V. buvo perduotas jai inkriminuotas nusikaltimo dalykas – alkoholinio gėrimo butelis kaip kyšis už tam tikrą pageidaujamą veikimą ar neveikimą, vykdant savo kaip prokurorės įgaliojimus, neatitinka nei analizuojamos operatyvinio tyrimo metu gautos informacijos turinio, nei pačių kaltinamųjų parodymų.
Be kita ko, apelianto teigimu, teismas nuosprendyje įrodymus vertino pasirinktinai, aptardamas tik kaltinamųjų gynybinei pozicijai palankius arba kaltinimo atžvilgiu neutralius duomenis, tačiau nepasisakydamas dėl jų kaltę pagrindžiančių duomenų. Priešingai, nei nurodė teismas, bylos dokumentuose yra užfiksuoti aiškūs ir nedviprasmiški R. L. ir V. V. parodymai apie tai, kad būtent R. L. kėlė klausimą ir domėjosi jo ginamojo galimybe išvykti į užsienį, esant paskirtai kardomajai priemonei, o V. V. pažadėjo esant prašymui šį klausimą išnagrinėti. Tai, kad dalį R. L. pageidaujamų veiksmų, kurie buvo palankūs būtent R. L. ginamam asmeniui, byloje V. V. pasiūlė atlikti savo iniciatyva, nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimą keičianti aplinkybė. Kaltinime V. V. nurodyta, kad ji pažadėjo R. L. leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pažadėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, laukiant ekspertizės išvadų, pažadėjo neskubėti pareikšti įtarimo R. L. sūnui, pažadėjo leisti įtariamajam R. Š. išvykti į Ispaniją, po ko, priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Teismas nuosprendyje plačiai pasisakė dėl V. V. procesinių veiksmų teisėtumo, akcentuodamas, kad savo veiksmais ji nepažeidė baudžiamojo proceso normų arba neatliko jokių veiksmų. Tačiau kaltinime nėra užsimenama apie V. V. veiksmų neteisėtumą, ši aplinkybė apskritai nėra ginčo dalykas. BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kyšis gali būti priimamas ir už teisėtus veiksmus, taip pat ir už pažadėjimą juos atlikti. Todėl šioje byloje laikomasi pozicijos, kad teisėtų veiksmų atlikimas ar pažadėjimas juos atlikti nedekriminalizuoja kyšio priėmimo.
Išvadą, kad byloje nepavyko nustatyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko bei jo vertės, teismas padarė iš esmės vertindamas vien tik nekokybišką vaizdo medžiagą, kurioje nepakankamai gerai matomas V. V. įteikiamas daiktas. Tačiau teismas nevertino viso vaizdo ir garso įraše užfiksuoto įvykio konteksto bei pačių kaltinamųjų daug kartų duotų ir pakartotų parodymų, kuriais jie patvirtino alkoholinio gėrimo butelio įteikimo V. V. faktą. Kadangi alkoholinio gėrimo tikslios vertės ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, o visos kilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, įtarimai ir kaltinimai buvo siejami su kyšio dalyku, kurio vertė yra mažesnė nei 1 MGL dydis. Be to, tai, kad tiksli kyšio dalyko vertė nebuvo nustatyta, savaime nereiškia, kad jis buvo bevertis. Bet koks daiktas, kurio vertė yra mažesnė už 1 MGL, gali būti nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje dalyku. Todėl teismo išvada, jog nenustatytas vienas iš būtinųjų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių, yra nepagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu aspektu.
Teismas, vertindamas vietomis nekokybišką vaizdo ir garso įrašą, nuosprendyje pasisakė, kad pokalbio metu kaltinamųjų buvo galimai pasakyta daugiau žodžių, ir dėl to padarė kategorišką išvadą, kad R. L. iniciatyva per J. B. V. V. perduotas alkoholinio gėrimo butelis buvo ne atlygis už tam tikrų veiksmų atlikimą, o draugiškos vaišės, likusios po dukros vestuvių. Taip teismas, tikrovėje nenustatytų, tik tikėtinų aplinkybių galimą egzistavimą įvertino kaip jau įvykusį faktą. Išskirtinai kaltinamiesiems palankią ir kitais bylos duomenimis neįrodytą įvykio versiją pripažindamas kaip nustatytą faktą, teismas tuo pačiu visiškai nepagrįstai ignoravo byloje esančius duomenis - aiškiai girdimus ir suprantamus kaltinamųjų pokalbius. Šiuose pokalbiuose visiškai nėra informacijos, kad R. L. turėjo tikslą įteikti V. V. vaišes jo dukters vestuvių proga. Iš užfiksuotų pokalbių aiškiai girdėti, kad R. L. tokį tikslą turėjo tik J. B. atžvilgiu, tačiau jo susitikimo ir bendravimo su V. V. tikslas buvo visiškai kitoks. Šio susitikimo tikslas buvo būtent kaltinamosios V. V. kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo aptarimas, dėl ko ir buvo R. L. paruošta bei J. B. perduota dėžutė su alkoholinio gėrimo buteliu, kuri turėjo būti perduota V. V.. Minėto alkoholinio gėrimo įteikimo V. V. neteisėtą pragmatinį tikslą įrodo ir ta aplinkybė, kad jis buvo įteiktas ne iš karto susitikus R. L. ir V. V., kaip bandoma įrodyti - buvusiems kolegoms ir geriems pažįstamiems, bet jau įvykus ikiteisminio tyrimo aptarimui ir nuskambėjus V. V. pažadams dėl veiksmų jame. Pokalbis apie vaišes ir dukters vestuves įvyko tik tarp R. L. ir J. B., tačiau pirmosios instancijos teismas šio pokalbio turinį vertino nepagrįstai plačiai, nors iš bylos duomenų jokio analogiško pokalbio tarp R. L. ir V. V. neužfiksuota, taip pat tarp jų nestebima jokių artimų ar draugiškų santykių. Jeigu tokie santykiai egzistuotų, logiška manyti, kad R. L. kreiptųsi tiesiogiai į V. V., o ne į jos vadovą J. B..
Iš nuosprendžio turinio galima suprasti, jog pirmos instancijos teismas vertino, ar V. V. jos kompetencijai priskirtus veiksmus kontroliuojant ikiteisminį tyrimą pažadėjo atlikti būtent už kyšį. Iš byloje ištirto įvykio eigos matyti, kad kyšis buvo duotas ir priimtas jau po to, kai V. V. pažadėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Tokiu būdu, negalima teigti, to ir nebuvo padaryta formuluojant kaltinimą, kad kaltinamosios pažadas atlikti veiksmus buvo duotas dėl kyšio arba apie jį žinant, tačiau pats kyšis buvo duotas bei priimtas ir tai yra įstatymo uždrausta veika. Tarp V. V. veiksmų, pažadant R. L. jos kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime atlikti konkrečius kaltinime nurodytus veiksmus ir priimant alkoholinio gėrimo butelį, egzistuoja akivaizdus tiesioginis ryšis, kurį suprato ir aptarė visi kaltinamieji, V. V. po alkoholinio gėrimo butelio priėmimo pasakius, jog ji šioje situacijoje yra įsipareigojusi.
Taigi, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tendencingai ir pasirinktinai analizavo byloje surinktus duomenis, nesiėmė veiksmų nustatyti techninės klaidos teismo nutartyje fakto, dėl ko nepagrįstai pripažino operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis kaip gautus neteisėtai, jų nepripažino įrodymais (pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyti įrodymų vertinimo principai), teismas padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino kaltinamuosius J. B. ir R. L. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, V. V. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisintieji J. B., V. V., R. L. atsikirtimais į Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo pirmininkas sankcionavo operatyvines priemones dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Taigi tuometis generalinis prokuroras D. V., gavęs iš Specialių tyrimų tarnybos operatyvinę medžiagą, neteisėtai 2012-11-12 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį, nes šios veikos nepriskiriamos prie operatyvinio tyrimo pagrindų, t.y. panaudojo operatyvinę informaciją be teisinio ir faktinio pagrindo, o Specialių tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnas T. J. ir tyrimą kontroliavęs prokuroras A. Mirnyj neteisėtai operatyvinę informaciją panaudojo ikiteisminiame tyrime ir baudžiamąją bylą perdavė teismui.
Galbūt Šiaulių apygardos teismo pirmininkas nutartyje dėl operatyvinių priemonių panaudojimo suklydo nurodydamas datą nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13, tačiau prokuroras galėjo ir privalėjo patikrinti operatyvinių priemonių taikymo pratęsimo terminą (nutartis priimta 2012-07-03) iki 2012-07-13, t.y. turėjo dešimties dienų laikotarpį ištaisyti techninę klaidą, juo labiau gavus medžiagą iš operatyvinės veiklos subjekto, atliekant ikiteisminį tyrimą ir perduodant bylą į teismą. Be to, prokuroras A. Mirnyj turi Šiaulių apygardos teismo nutartį su sankcionavimo data nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13 tarp slaptų saugomų dokumentų, tačiau teismui jos nepateikia.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija iš kraštutinių pozicijų vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika analogiškose bylose bei LAT plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-94-895/2015. Vilniaus apygardos teismas be jokių argumentų konstatavo, kad baudžiamieji nusižengimai nebuvo įtraukti į galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 9 straipsnyje numatytų veikų sąrašą. Išteisintieji pažymi, jog OVĮ 9 straipsnyje, Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnyje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas tik dėl labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, kurie išvardyti minėtuose straipsniuose. Dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neįtrauktų į sąrašą apysunkių nusikaltimų kriminalinės žvalgybos tyrimas neatliekamas, nes tokiu atveju būtų grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio nuostatos, būtent ką ir padarė prokuroras A. Mirnyj.
Priešingai nei teigia skunde prokuroras, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai rėmėsi vieninteliu galimu įrodymu - 2012-09-07 vaizdo ir garso įrašu, kuriame nėra nei vieno žodžio apie J. B. susitarimą su R. L. pateikti prašymus V. V., o pastarosios kalboje nėra nei vieno žodžio ar sakinio apie nebūtų prašymų pažadą juos vykdyti. Tai įteiktuose pranešimuose apie įtarimą prokuroras A. Mirnyj, pasitelkęs fantaziją, sugalvojo. Kitaip tariant, jie yra kaltinami tuo, ko nebuvo, o tai jau yra nusikalstamos veikos akivaizdūs požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, jog Vilniaus apygardos teismui nepavyko nustatyti jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko bei jo vertės, nes vertino vien tik nekokybišką vaizdo medžiagą, kurioje nepakankamai gerai matomas V. V. įteikiamas daiktas. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-28 nutartimi paskyrė 2012-09-07 vaizdo ir garso ekspertizę ir 2015-02-13 nutartimi uždavė ekspertams klausimą, kokį daiktą R. L. paduoda J. B. ir kokį daiktą J. B. padavė V. V.. 2015-11-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti, koks konkretus objektas R. L. buvo perduotas J. B. ir koks konkretus objektas buvo J. B. perduotas V. V., naudojant programinę įrangą nėra galimybės. Taigi iš nurodytų aplinkybių galima teigti, kad prokuroras A. Mirnyj nusikalstamos veikos dalyką sugalvojo pats ir jį pavadino alkoholinio gėrimo buteliu „LARSEN V.S.O.P.“ mažesniu negu 1 MGL vertės kyšiu.
Išteisintųjų nuomone, Vilniaus apygardos teismas nuosekliai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė apie įrodymų leistinumo principus, apie nusikalstos veikos sudėties nebuvimą, netgi apie paties įvykio nebuvimą. Nuosekliai ir kruopščiai ištyrus prokuroro A. Mirnyj išgalvotus pranešimus apie įtarimą, padarytus Konstitucijos ir BPK pažeidimus, valstybinį kaltinimą palaikiusio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. J. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomonės sutapo, prokuroras R. J. atsisakė nuo valstybinio kaltinimo ir paprašė kaltinamuosius išteisinti. Apeliaciniame skunde nėra nei vieno loginio ar teisinio pagrindo ir motyvo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas turėtų nagrinėti. Prokuroras A. Mirnyj, išteisintųjų įsitikinimu, paduotu apeliaciniu skundu ir apeliacinio proceso metu stengiasi ir stengsis ateityje vilkinti baudžiamąjį procesą, kad išvengti drausminės atsakomybės, nes pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 6 dalį tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Prokuroras A. Mirnyj baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavė 2013-12-30, todėl 2016-12-30 jam sueina drausminės atsakomybės senaties terminas, iki kurio jis ir siekia vilkinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Be kita ko, išteisintieji atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 11.1.11. punktą Vilniaus apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorai dalyvauja nagrinėjant apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniame teisme, kai valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras. Valstybinį kaltinimą Vilniaus apygardos teisme šiuo atveju palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. J., kuris arba kitas šios prokuratūros prokuroras ir turėtų pagal minėtą nuostatų punktą dalyvauti nagrinėjant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, jeigu tam būtų pagrindai ir motyvai. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teisme prokuroras A. Mirnyj nedalyvavo palaikant valstybinį kaltinimą, apygardų prokuratūrų specializuotų prokurorų nuomonės išsiskyrė, todėl apeliacinį skundą galėjo paduoti tik aukštesnis R. J. prokuroras, t.y. Vilniaus apygardos aukštesnysis prokuroras arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Dėl paminėtų aplinkybių prokuroro A. Mirnyj paduotas skundas yra niekinis ir vien tik dėl šios priežasties turėtų būti atšauktas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo J. B., R. L. ir V. V. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu. Mano, jog apygardos teismas tendencingai ir pasirinktinai vertino byloje surinktus duomenis, nesiėmė veiksmų nustatyti techninės klaidos teismo nutartyje fakto, dėl ko nepagrįstai pripažino operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis kaip gautus neteisėtai, jų nepripažino įrodymais, padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino kaltinamuosius J. B. ir R. L. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, V. V. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Taigi įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo (nuo 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo), nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju prokuroras tiek kaltinamajame akte, tiek apeliaciniame skunde kaltinamųjų kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš esmės grindžia operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, gautais taikant technines priemones specialia tvarka.
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-357-699/2015, 2K-422-303/2016).
Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-357-699/2015).
Bylos duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) Operatyvinės veiklos skyriuje, vadovaujantis OVĮ 9 straipsnio nuostatomis, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo atliekamas operatyvinis tyrimas. Operatyvinio tyrimo metu Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K. 2012-01-06 nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuota – slapta (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas nuo 2012-01-10 iki 2012-04-10 bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2012-01-10 iki 2012-04-10; slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. naudojamas tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, darbo kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t.y. atlikti J. B. tarnybinio kabineto vaizdo ir garso kontrolę nuo 2012-01-13 iki 2012-04-13 (1 t., b.l. 89-92). Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. P. 2012-01-06 teikimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paminėtas specialiąsias priemones buvo prašoma sankcionuoti J. B. atžvilgiu dėl jo galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis (sunkūs nusikaltimai)). Paminėtose teismo nutartyse nurodyta, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. B. galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir gauna kyšius už sėkmingą (duomenys neskelbtini) prokuratūroje kontroliuojamų baudžiamųjų bylų eigą ir procesinius sprendimus. Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K. 2012-04-05, 2012-07-03 nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paminėtų specialiųjų priemonių taikymo terminas buvo tęsiamas (1 t., b.l. 93-96). Tiesa, sprendžiant iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dalinai 2013-01-16 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) išslaptinta, išrašo, kurį ir vertino skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, slapto patekimo į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. naudojamas tarnybines patalpas (darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t.y. atlikti J. B. tarnybinio kabineto vaizdo ir garso kontrolę, terminas buvo pratęstas nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13 (1 t., b.l. 95-96). Tuo tarpu kaltinamieji kaltinami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarę 2012-09-07, pateikti kaltinimai grindžiami būtent paminėtą dieną (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. tarnybiniame kabinete užfiksuoto garso bei vaizdo įrašo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog operatyviniai veiksmai, panaudojus įmontuotą specialią techniką, kurių metu buvo užfiksuotas kaltinamųjų pokalbis, buvo atlikti nebegaliojant teismo sankcijai naudotis kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete specialia įmontuota technika, bei pripažino, kad paminėti atlikti operatyviniai veiksmai yra neteisėti, o jų metu gauti duomenys negali būti vertinami, kaip įrodymai, gauti įstatyme nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog paminėta apygardos teismo išvada buvo padaryta, nepatikrinus operatyvinių veiksmų sankcionavimo aplinkybių ir neįsitikinus Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodytų duomenų teisingumu. Juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-04-05, 2012-07-03 nutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašuose slapto patekimo į tarnybines J. B. patalpas, slaptos patalpų vaizdo ir garso kontrolės pratęsimo terminas sutapo – nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13. Iš prokuroro kartu su apeliaciniu skundu pateikto Šiaulių apygardos teismo 2016-05-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Šiaulių apygardos teismui, vykdant Šiaulių apygardos prokuratūros 2013-01-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą iš dalies išslaptinti 2012 m. liepos 3 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), spausdinant minėtos iš dalies išslaptintos nutarties išrašą buvo padaryta techninė klaida, rezoliucinės dalies antrame punkte nurodytas klaidingas sankcionavimo laikotarpio pratęsimas. Rašte pažymėta, jog tenkinant Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-07-03 teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti sankcionavimo laikotarpį J. B. atžvilgiu, teikimas buvo patenkintas ir sankcionavimo laikotarpis pratęstas nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2012 m. spalio 13 d. (9 t., b.l. 122). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su operatyvinių veiksmų sankcionavimo laikotarpiu, buvo dar kartą kreiptasi į operatyvinius veiksmus sankcionavusį Šiaulių apygardos teismą. Šiaulių apygardos teismas 2016-10-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Šiaulių apygardos teisme buvo surengtas Specialiosios ekspertų komisijos posėdis dėl Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, kuris buvo išslaptintas 2013-01-16 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos techninės klaidos ištaisymo, bei pateikė Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinto dalinai išslaptinto išrašo, Šiaulių apygardos teismo 2016-05-02 išslaptintos nutarties išrašo techninės klaidos ištaisymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo Specialiosios ekspertų komisijos 2016-05-02 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas kopijas (9 t., b.l. 174-178). Iš paminėtų dokumentų matyti, jog iš tikrųjų Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, kuris buvo išslaptintas 2013-01-16 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir neteisingai nurodytas vieno iš sankcionuotų operatyvinių veiksmų taikymo laikotarpis. Sprendžiant iš pateikto Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinto dalinai išslaptinto išrašo, Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) slapto patekimo į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. naudojamas tarnybines patalpas (darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t.y. atlikti J. B. tarnybinio kabineto vaizdo ir garso kontrolę, terminas buvo pratęstas nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13. Tokiu būdu pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.
Kita vertus, šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad užbaigus operatyvinį tyrimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos l. e. direktoriaus pareigas S. U. 2012-10-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – generalinis prokuroras) informavo apie operatyvinio tyrimo metu surinktą informaciją bei pateikė šio tyrimo metu surinktus duomenis apie prokurorų J. B., V. V., A. J. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus šių tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti (1 t., b.l. 5-62). Generalinio prokuroro rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarnybinio patikrinimo komisijos generaliniam prokurorui 2012-11-12 adresuotame tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės tų pačių operatyvinį tyrimą atlikusio subjekto pateiktų duomenų pagrindu nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. veiksmuose galimai yra BK 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, prokuroro A. J. veiksmuose galimai yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, prokurorės V. V. veiksmuose galimai yra BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, advokato R. L. veiksmuose galimai yra 227 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, generalinio prokuroro 2012-11-12 rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prokurorų J. B., A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, prokuroro J. B., advokato R. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 4 dalyje, prokurorės V. V. galimai padarytos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (1 t., b.l. 2-3). Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj 2013-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ir buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, J. B., A. J. nutrauktas (1 t., b.l. 68-81). Baudžiamoji byla kartu su karinamuoju aktu - J. B., R. L. kaltinant baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 227 straipsnio 4 dalyje, V. V. kaltinant baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu – 2014-01-16 buvo perduota apygardos teismui (8 t., b.l. 144-154). Kaltinamajame akte paminėtų asmenų kaltė, padarius jiems inkriminuotus baudžiamuosius nusižengimus, iš esmės grindžiama operatyvinio tyrimo metu atliekant operatyvinius veiksmus surinktais duomenimis, kaltinamieji kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino.
Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl situacijų, kai taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas, negu tos, kurias tiriant buvo taikomos šios priemonės. Šiuo atveju iš esmės laikomasi pozicijos, kad tokiu būdu gauti faktiniai duomenys paprastai gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo leista panaudoti atitinkamas neviešo pobūdžio tyrimo priemones, tuo atveju, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, dėl kurių tokios priemonės taip pat gali būti taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016). Duomenų, gautų naudojant slapto informacijos rinkimo priemones, įrodomosios reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas tokių priemonių panaudojimas, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-9-94-895/2015, 2K-239-303/2016). Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas operatyvinio tyrimo veiksmas. Tokie duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-288-696/2016).
Pagal operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1374 (įsigaliojusio nuo 2011-05-28) redakcija, 2012-03-27 įstatymo Nr. XI-1941 (įsigaliojusio nuo 2012-04-07) redakcija galiojusios nagrinėjamoje byloje atliekant operatyvinį tyrimą) operatyvinis tyrimas galėjo būti atliekamas, tik kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus šiame punkte, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju operatyvinis tyrimas buvo atliekamas J. B. atžvilgiu dėl galimai daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t.y. dėl galimai daromų sunkių nusikaltimų. Dėl R. L., V. V. operatyvinis tyrimas nebuvo atliekamas, nebuvo sankcionuoti jų atžvilgiu jokie operatyvinio tyrimo veiksmai. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (J. B.), 227 straipsnio 4 dalį (J. B., R. L.) ir 225 straipsnio 4 dalį (V. V.). Baudžiamoji byla pagal BK 228 straipsnio 2 dalį J. B. buvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi apygardos teismui byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota J. B., R. L., V. V. kaltinant tik baudžiamųjų nusižengimų padarymu, dėl kurių pagal OVĮ, galiojusį atliekant byloje operatyvinį tyrimą, operatyvinis tyrimas, tuo pačiu ir operatyvinio tyrimo veiksmai, nebuvo ir negalėjo būti sankcionuojami bei atliekami. Kaltinamiesiems inkriminuotos BK 225 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepateko į OVĮ 9 straipsnio 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių būtų galimas operatyvinis tyrimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, pagrįstai operatyvinio tyrimo metu, tiriant OVĮ 9 straipsnio 1 punkte numatytus sunkius nusikaltimus bei atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, slaptą J. B. tarnybinio kabineto vaizdo ir garso kontrolę, surinktų duomenų nepripažino įrodymais, spręsdamas J. B., R. L., V. V. baudžiamosios atsakomybės dėl jiems inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus šiuo atveju operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nebūtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeistas proporcingumo principas ir BPK 20 straipsnio nuostatos. Be kita ko, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pažymėtina tai, jog netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos toliau nepagrįstai ilgai atliekami (sankcionuojami) operatyviniai veiksmai iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šių priemonių taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Pirmiau išdėstyti bylos duomenys patvirtina, jog operatyvinių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju buvo sankcionuotas nuo 2012-01-10 bei tęsiamas daugiau kaip aštuonis mėnesius. Šiaulių apygardos teismo 2012-07-03 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sankcionuotų operatyvinių veiksmų atlikimas iš esmės buvo nutrauktas po 2012-09-07 operatyvinių priemonių pagalba J. B. tarnybiniame kabinete užfiksuotų duomenų. Maža to, operatyvinį tyrimą atlikęs subjektas tyrimo metu gautą informaciją bei duomenis perdavė generaliniam prokurorui klausimo dėl prokurorų J. B., V. V., A. J. tarnybinės atsakomybės sprendimui.
Pažymėtina tai, jog žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų gyvenimą, apsauga yra viena iš fundamentalių piliečio teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BK, BPK ir kituose įstatymuose. Ši nuostata pažymėta ir OVĮ 6 straipsnyje (Žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant operatyvinę veiklą), kurio 1 dalis skelbia, kad operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad atlikdami operatyvinius veiksmus, operatyvinės veiklos subjektų pareigūnai turi atsižvelgti į nusikalstamų kėslų pavojingumą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Šią nuostatą atkartoja ir dabar galiojantis KŽĮ 5 straipsnis. Taigi operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, turi būti sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad J. B., R. L., V. V. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Kaip jau minėta, paminėtiems asmenims kaltinimai papirkus bei kyšininkavus iš esmės buvo grindžiami tik duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą. Kitų byloje esančių duomenų vertinimas yra tiesiogiai susijęs su operatyvinių priemonių pagalba užfiksuotų duomenų vertinimu. Patys kaltinamieji viso proceso metu neigė padarę nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tokiu būdu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir, panaikinus skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, J. B., R. L., V. V. pripažinti kaltais bei nuteisti už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, nėra pagrindo. Juolab, kad šiuo metu jau yra suėję ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už paminėtas veikas terminai (BK 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.