Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškov ė V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. D., (duomenys neskelbtini) sūnus K. D., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Ieškovė bandė ne vieną kartą kalbėti su atsakovu, ieškojo kompromiso, tačiau bendro kompromiso šeimoje rasti nepavyko. Šalys visiškai nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, šeima yra realiai iširusi nuo (duomenys neskelbtini). Santuoka yra tik formali ir jokių galimybių išsaugoti santuoka nėra. Ieškovės santuoka su atsakovu turi būti nutraukta, nes atkurti santuokinių ryšių su atsakovu, ieškovė nepageidauja, kadangi visiškai nebeliko dvasinio artumo, nebeliko bendrų interesų. Ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS, dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės ir netaikyti CPK 376 str. 2 d. numatytų nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui preliminaras/orientacines vaiko poreikių lenteles, kuriose nurodyta, kad sūnaus K. poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga piniginė suma: 1054,00 Eur (12643 Eur/12 mėn. = 1054 Eur/mėn.). Nurodyta vaiko poreikių suma yra visiškai optimali ir racionali. Atsakovas prie sūnaus K. išlaikymo privalo prisidėti 527,00 Eur per mėnesį.

Sūnaus T. poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga – 1170,00 Eur suma (14037,00 Eur/12 mėn. = 1170,00 Eur/mėn. Nurodyta vaiko poreikių suma yra visiškai optimali ir racionali. Taigi atsakovas prie sūnaus T. išlaikymo kas mėnesį privalo prisidėti po 585,00 Eur suma. Bendra vaikų išlaikymo suma per mėnesį – 2224,00 Eur. Bendroje sumoje atsakovas prie vaikų išlaikymo kas mėnesį privalėtų prisidėti po 1112,00 Eur suma.

Pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo (duomenys neskelbtini)1 d. kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai yra 96,25 Eur. Išmokos apskaičiuojamos remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris nuo (duomenys neskelbtini)1 d. yra 55 Eur (prieš tai buvo 49 Eur). Vaiko pinigai yra 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl: 55 x 1,75 = 96,25 Eur. Dviem vaikams gaunama valstybės parama ieškinio pateikimo diena -193,00 Eur. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, išlaikymo suma gali būti mažintina 200,00 Eur.

Atvejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovės gaunamos pajamos į rankas per mėnesį yra apie 1800,00 Eur. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 80000,00 Eur. Kito turto ieškovė neturi, kadangi kilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 2628,00 Eur, registruotas ieškovės vardu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks atsakovui. Ieškovė nors ir turi asmeninę prievolę kreditoriui AB „Swedbank" mėnesinė kredito įmoka – 380,00 Eur, tačiau deda visas pastangas, kad vaikams nieko netrūktų.

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikas gyvena su ieškove ir ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Be to, priteisiant materialinį išlaikymą vaikams, ieškovė prašo nustatyti, kad priteistas materialinis išlaikymas būtų mokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-os dienos.

Ieškovė nurodė, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) nebeveda bendro ūkio, ieškovė visa buitimi, vaikų išlaikymu rūpinasi viena, atsakovas prie vaikų materialinio išlaikymo neprisideda. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo konstatavo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Šalių vaikams, kiekvienam iš jų, yra reikalingas po 506,00 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nuo (duomenys neskelbtini) (2024-01-24) iki ieškinio padavimo dienos (2024-04-24), kas sudaro 3036,00 Eur suma dviejų vaikų išlaikymo įsiskolinimas (vieno vaiko išlaikymo įsiskolinimas -1518 Eur (506*3=1518). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3036 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į vaikų amžių ieškovė nedarys kliūčių atsakovui dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau siekiant išvengti konfliktinių situacijų dėl bendravimo tvarkos, prašo teismo įpareigoti atsakovą, jog šis prieš pasiimdamas vaikus savaitgaliui apie vaikų pasiėmimą privalo raštu (sms žinute) informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 24 val., o pasiimdamas vaikus ilgesniam laikui savaitei ir daugiau, ieškovę informuoti ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo žemiau nurodytą kilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo dalintinas sekančiai:

1. transporto priemonė registruota atsakovo vardu: OPEL MERIVA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SDK kodas: (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 1241,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise;

2. transporto priemonė registruota atsakovo vardu: Audi 100, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SDK kodas: (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 630,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise;

3. Transporto priemonė registruota atsakovo vardu: Audi 100, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SDK kodas: (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 760,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise;

4. transporto priemonė registruota atsakovo vardu: Toyota 4 RUNNER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), SDK kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 6695,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninė nuosavybė teise;

5. transporto priemonė registruota atsakovo vardu: Microcar M.GO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), SDK kodas: (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2810,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise;

6. transporto priemonė registruota atsakovo vardu: Mercedes Benz ML 270 CDI, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), SDK: (duomenys neskelbtini) kurios vertė – 2951,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise;

7. transporto priemonė registruota ieškovės vardu: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), TP registracijos dokumento numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 2628,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, asmeninės nuosavybė teise. Transporto priemonių bendra vertė – 17715,00 Eur .

Po santuokos nutraukimo teismo prašome: atsakovo naudai asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti (ieškinio 29,1; 29,2; 29,3; 29,4; 29,5; 29,6; 29,7 punktuose nurodytas kilnojamąjį turtą), kurio bendra vertė – 17715,00 Eur, o ieškovei priteisti 8857,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią ½ dalį turto vertės (17715 / 2=8857 Eur).

Santuokos metu 2018-12-13 buvo įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų bendra vertė – 20 000 Eur Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

Ieškovės teigimu, būtų racionaliau nurodytos įmonės akcijas natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti kompensaciją, kadangi prašomas turto padalinimo variantas, nepasunkins įmonės valdymo, esant vienam akcininkui bus paprasčiau priimti sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, be kita ko atsakovas yra išreiškiąs norą įmonės akcijas perimti, vadovaujantis išdėstytu ieškovė teismo prašo: po santuokos nutraukimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias akcijas, kurių bendra vertė – 20000 Eur, natūra priteisti atsakovui. Ieškovės naudai iš atsakovo už ieškovei priklausančią ½ nuosavybės teise priklausantį turtą priteisti kompensaciją. (20000 Eur (bendra akcijų vertė)/ ½ = 10 000,00 Eur.

Ieškovė 2007-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, sudarydama kredito sutartį, įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas prieš santuoka ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas, tačiau santuokos metu laikotarpyje nuo 2007-12-10 iki (duomenys neskelbtini) t. y. viso 204 mėnesiai įmokos pagal kredito sutartį buvo mokamos iš sutuoktinių bendrų lėšų, kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 str. 3 d.). Santuokos metu nurodytame laikotarpyje buvo sumokėta 29337,00 Eur (69508,00 - 40171,00 = 29337,00), todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistina ½ sumokėto kredito sumos – 14669,00 Eur (29337,00 Eur (sumokėtas kreditas) / ½ =14669,00 Eur).

Šalys, kaip sutuoktiniai, gyveno iki (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko, šalis jokie santuokiniai santykiai nesieja. Tačiau atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos vis dar gyvena, kartų su ieškove viename nuomojame bute, tačiau atsakovas prie buto nuomos neprisideda. Šiuo konkrečiu atveju nurodytame laikotarpyje (nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos) buvo sumokėta buto nuoma 2720,00 Eur (680*4=2040) bei komunalinių mokesčių 686,00 Eur suma, bendra nurodytame laikotarpyje sumokėta suma už nuomojama butą – 3406,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gera valia neprisideda prie buto nuomos bei komunalinio mokesčių mokėjimo ieškovė teismo prašo iš atsakovo, ieškovės naudai priteisti 1703,00 Eur įsiskolinimą (3406/ ½ = 1703,00 Eur).

Bendra iš atsakovo, ieškovės naudai, priteistina suma yra 20560,00 Eur (ieškinio 31; 33; 35 p. p.), iš ieškovės, atsakovo naudai, priteisti kompensaciją – 14669,00 Eur (ieškinio 34 p.).

Ieškovė teismo prašo patvirtinti priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą t. y. iš atsakovo, ieškovės naudai priteistinos 21039,00 Eur dalies sumos, išskaityti 14669,00 Eur sumą, kuri priteistina iš ieškovės, atsakovo naudai. Teismui patvirtinus priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą iš atsakovo, ieškovės naudai priteistina kompensacijos suma (ieškinio turtinis reikalavimas) – 7594 Eur (22263,00 - 14669,00 = 6370,00).

Ieškovė pareiškia, jog bendrų kreditorių šalys neturi, tačiau turi asmeninį įsipareigojimą. Ieškovė turi asmeninį įsipareigojimą (Swedbank, AB, į. k. 112029651) (toliau – kreditorius), pagal (duomenys neskelbtini) Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kredito sutartis). Po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui pagal kredito sutartį, išlieka ieškovės asmeninė prievolė, kadangi kreditas paimtas buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui.

Atsakovas G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant teismui nepateikta. Atsakovas apie bylos procesą buvo informuotas asmeniškai (b. l. 17, dok-67992). Apie bylos nagrinėjimo datą, vietą, prisijungimo duomenis atsakovas buvo informuotas el. paštu bei 3 teismo šaukimais (b.l.24-25, 34-35). Laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 123 str. 3 d., 132 str., 246 str.2 d.).

Trečiais asmuo AB „Swedbank“, į. k. 112029651, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio laiką bei vietą informuotas per EPP sistemą.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus atstovė lankėsi šalių gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė, atsakovas bei šalių nepilnamečiai vaikai gyvena 4 kambarių (2 vaikų kambariai, miegamasis, svetainė, sujungta su virtuve, WC/vonia, balkonas), apie 83 kv. m ploto bute, kuris, pasak ieškovės, yra nuomojamas (nuomos kaina 650 Eur/mėn. bei papildomai komunaliniai mokesčiai). Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Berniukai turi po atskirą kambarį. K. kambaryje yra sieninė spinta, lova, 2 knygų lentynos, rašomasis stalas su kėde, komoda ir atskira lentyna apdovanojimams. T. kambaryje yra lova, knygų lentyna, rašomasis stalas su kėde, kompiuteris, atskira lentyna apdovanojimams. Bute yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnamečiams sudarytos tinkamos sąlygos jų poreikiams tenkinti.

Apsilankymo metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei papildomai gauna „vaikų pinigus". Ieškovės mėnesio pajamos nenurodytos.

Ieškovė nurodė, kad dabar vyksta skyrybų procesas, bet šiuo metu su atsakovu dar gyvena kartu viename bute. Konfliktų dabar beveik nebūna. Ieškovė teigė, kad stengiasi skirtis civilizuotai, kad būtų kuo mažesnė žala vaikams. Pasak ieškovės, atsakovas apie 4-5 mėnesius nebegeria, su vaikais bendrauja puikiai. Ieškovė teigė, kad ji norėtų, jog vaikai po skyrybų liktų gyventi su ja bute, nes vaikams dar reikalinga kasdienė priežiūra, tačiau ji neketina vaikams trukdyti jų bendravimui su atsakovu, atsakovas galės pasiimti vaikus atostogoms kiek nori, tik prieš tai apie planuojamus susitikimus reikėtų pranešti ieškovei. Pasak ieškovės, dabar jau yra paskirtos LAP išlaikymui po 306 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nutartis įsigaliojusi.

Atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo mėnesio pajamos nenurodytos.

Su atsakovu buvo bendrauta telefonu, nes apsilankymo šalių gyvenamojoje vietoje metu Atsakovas dirbo. Pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis negalvoja apie skyrybas, nes nenori skirtis, todėl jis taip pat negalvojo apie bendravimą su vaikais po skyrybų. Atsakovas pažymėjo, kad jis visokiais būdais stengiasi išsaugoti šeimą, tikisi, kad susitaikys su ieškove. Atsakovo teigimu, jo santykiai su vaikais yra puikūs, jis vežioja juos į treniruotes, nes vaikai labai užimti, o laisvalaikiu kažkur išvažiuoja, kažką veikia, jie visi mėgsta aktyviai leisti laiką.

T. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini)-oje klasėje. Vaikinas pasakojo, kad jam mokykloje sekasi gerai, lanko papildomai matematikos korepetitorių. Su mokytojais sutaria gerai, turi daug draugų mokykloje ir treniruotėse. Specialistų konsultacijų nelanko, nes nėra poreikio. T. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes 5 kartus per savaitę, reguliariai vyko varžybos, bet dabar jau baigėsi sezonas. Vaikinas sakė, kad turi daug apdovanojimų iš varžybų. Nepilnamečio gydymo įstaiga – (duomenys neskelbtini) poliklinika.

T. nuomonė išklausyta svetainėje. Jaunuolis buvo drąsus, laisvai bendravo, aiškiai dėstė savo mintis. Po pokalbio vaikinas skubėjo jungtis nuotoliu į papildomą matematikos užsiėmimą.

Nepilnametis nurodė, kad žino apie planuojamas tėvų skyrybas, tačiau teigė, kad jis jau pa-kankamai subrendęs ir supranta, kad tai – tėvų sprendimas, jis tikrai su tuo susitaikys. T. sakė, kad „jei jie taip nori ir jiems taip yra geriau – tai tegul skiriasi“. Vaikinas teigė, kad puikiai sutaria su abiem tėvais ir abu myli, būna, kad visi kartu išvažiuoja į baseiną, bet jis labai užsiėmęs – mokslai, treniruotės, dar norisi ir su draugais pabūti ar į miestą išvažiuoti. Jaunuolis sakė, kad kišenpinigių jam duoda tėtis ir mama, pamokų jam nereikia padėti ruošti, juo rūpinasi abu tėvai, mama gal daugiau domisi reikalais mokykloje ar poliklinikoje. T. sakė, kad pasirinktų gyventi su mama, gal mama daugiau artimesnė, bet tikrai bendraus su abiem tėvais.

K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini)-oje klasėje. Berniukas pasakojo, kad jam mokykloje sekasi „normaliai“, sunkiausias dalykas yra matematika, o labiausiai mėgstama pamoka – fizinio lavinimo. Su mokytojais nekonfliktuoja, pastabų neturi, turi draugų mokykloje ir treniruotėse. Specialistų konsultacijų nelanko. K. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes 4 kartus per savaitę, (duomenys neskelbtini) treniruotes 2 kartus per savaitę, (duomenys neskelbtini) treniruotes kartą per savaitę. Berniukas sakė, kad turi daug apdovanojimų iš įvairių varžybų, kambaryje jiems yra skirta atskira lentyna. Vaikas pasakojo, kad spėja paruošti visas pamokas, nesvarbu, kad turi daug treniruočių. Nurodė, kad kartais jis važiuoja į (duomenys neskelbtini) stovyklą. Nepilnamečio gydymo įstaiga – (duomenys neskelbtini) poliklinika.

K. nuomonė išklausyta svetainėje. Berniukas truputį jaudinosi, drovėjosi, bet įpusėjus pokalbiui atsipalaidavo.

Nepilnametis nurodė, kad žino apie planuojamas tėvų skyrybas, bet jo nuomone „yra, kaip yra“. Berniukas teigė, kad labai gerai sutaria su abiem tėvais, kišenpinigių jam tėtis perveda į kortelę ir mama duoda. Laisvalaikiu jis eina į kiemą paspardyti kamuolį, kartais krepšinį žaidžia, kartais tėtis išeina kartu palošti krepšinį, per atostogas važiuoja į kaimą pas senelius arba pas tetą. K. sakė, kad liks gyventi su mama, bet dažnai bendraus ir su tėčiu. Vaikas teigė, kad santykiai su mama geri ir artimi, su broliu ir tėčiu taip pat puikiai sutaria.

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, į tai, kad Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės netinkamą savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymą bei į išsakytas vaikų nuomones, kuriose atsiskleidžia artimi ir šilti santykiai tarp ieškovės ir vaikų, Skyriaus vertinimu, nėra abejonių, kad berniukų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų geriausius interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti pastovų ir tiesioginį nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

LAT apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, iš-skiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtik-rintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (LAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157- 916/2021, 34 p.).

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos tarp Atsakovo ir nepilnamečių vaikų. Iš turimų duomenų matyti, kad abu vaikai gerai sutaria ir palaiko ryšį su abiem tėvais, todėl, manytina, kad nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nepilnamečių interesai pažeisti nebus.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje - kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkrečius vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

Ieškovės teigimu, šalys bendro ūkio netvarko bei santuokinių ryšių nepalaiko nuo (duomenys neskelbtini) gyvendami bendrame bute, t. y. ieškovės teigimu, šalių santuoka iširusi dėl atsakovo kaltės. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės teigimu, atsakovo kalte pasireiškė tuo, kad jis ieškovės atžvilgiu ilgą laiką naudojo psichologinį smurtą, yra nevaldomas, nuolat grasina ieškovei susidorojimu. Ieškovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) pradžios atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos finansų, vaikų išlaikymo, nemoka buto komunalinių mokesčių, nedalyvauja šeimos gyvenime. Kompromiso šalims nepavyko pasiekti. Ieškovės teigimu, taikinimo procedūra nereikalinga, nes su atsakovu nebeliko dvasinio artumo ir bendrų interesų.

Ieškovė rūpinasi nepilnamečių vaikų išlaikymu bei priežiūra.

Taip pat ieškovė po santuokos nutraukimo prašo nustatyti sekančią bendravimo su vaikais tvarką: įpareigoti atsakovą prieš pasiimdamas vaikus savaitgaliui apie vaikų pasiėmimą privalo raštu (sms žinute) informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 24 val., o pasiimdamas vaikus ilgesniam laikui savaitei ar ilgesniam terminui (atostogoms), informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Be to, ieškovė prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti atsakovui nurodytas ieškinyje transporto priemones, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 8857,00 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią 1/2 dalį turto vertės; iš atsakovo, ieškovės naudai priteisti 10 000,00 Eur kompensaciją (už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas); ieškovės naudai priteisti 1703,00 Eur skolą (už buto nuomą bei sumokėtus komunalinius mokesčius); 14669,00 Eur kompensaciją (kompensacija už sumokėta ½ kredito sumos); patvirtinti priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 22 263,00 Eur dalies sumos išskaityti 14 669,00 Eur sumą, kuri priteistina iš ieškovės, atsakovo naudai; (duomenys neskelbtini) Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmenine prievolė; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 259 Eur žyminio mokesčio, 850 Eur advokato padėjėjo išlaidų ieškovės naudai.

Teisinis bylos įvertinimas

Kaip nustatyta byloje, šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klebonijoje sudarė bažnytinę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini)buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė ieškinyje nematanti galimybės išsaugoti santuokos dėl atsakovo netinkamų veiksmų, pasireiškusių psichologiniu smurtu, grasinimu susidoroti, dėl ko bendras gyvenimas neįmanomas, Be to, nuo (duomenys neskelbtini) pradžios atsakovas neprisideda prie šeimos finansų, vaikų išlaikymo, nemoka buto komunalinių mokesčių, nedalyvauja šeimos gyvenime. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Ieškovės ieškinyje nurodytos netinkamas atsakovo elgesys atsakovo nepaneigtas. Atsakovas veikia pasyviai, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl šeimos iširimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Berniukai faktiškai gyvena su ieškove. Ginčo dėl berniukų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, pastarojo pozicija neatskleista.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje (b.l. 18-20 dok-76406) nurodyta, kad Skyriaus atstovė lankėsi ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė, atsakovas bei šalių nepilnamečiai vaikai gyvena 4 kambarių (2 vaikų kambariai, miegamasis, svetainė, sujungta su virtuve, WC/vonia, balkonas), apie 83 kv.m. ploto bute, kuris, pasak ieškovės, yra nuomojamas (nuomos kaina 650 Eur/mėn. bei papildomai komunaliniai mokesčiai). Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Berniukai turi po atskirą kambarį. K. kambaryje yra sieninė spinta, lova, 2 knygų lentynos, rašomasis stalas su kėde, komoda ir atskira lentyna apdovanojimams. T. kambaryje yra lova, knygų lentyna, rašomasis stalas su kėde, kompiuteris, atskira lentyna apdovanojimams. Bute yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnamečiams sudarytos tinkamos sąlygos jų poreikiams tenkinti.

Ieškovė nurodė, kad dabar vyksta skyrybų procesas, bet šiuo metu su Atsakovu dar gyvena kartu viename bute. Konfliktų dabar beveik nebūna. Ieškovė teigė, kad stengiasi skirtis civilizuotai, kad būtų kuo mažesnė žala vaikams. Pasak ieškovės, atsakovas apie 4-5 mėnesius nebegeria, su vaikais bendrauja puikiai. Ieškovė teigė, kad ji norėtų, jog vaikai po skyrybų liktų gyventi su ja bute, nes vaikams dar reikalinga kasdienė priežiūra, tačiau ji neketina vaikams trukdyti jų bendravimui su atsakovu, Atsakovas galės pasiimti vaikus atostogoms kiek nori, tik prieš tai apie planuojamus susitikimus reikėtų pranešti ieškovei. Pasak ieškovės, dabar jau yra paskirtos LAP išlaikymui po 306 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nutartis įsigaliojusi.

Su atsakovu buvo bendrauta telefonu, nes apsilankymo šalių gyvenamojoje vietoje metu atsakovas dirbo. Pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis negalvoja apie skyrybas, nes nenori skirtis, todėl jis taip pat negalvojo apie bendravimą su vaikais po skyrybų. Atsakovas pažymėjo, kad jis visokiais būdais stengiasi išsaugoti šeimą, tikisi, kad susitaikys su ieškove. Atsakovo teigimu, jo santykiai su vaikais yra puikūs, jis vežioja juos į treniruotes, nes vaikai labai užimti, o laisvalaikiu kažkur išvažiuoja, kažką veikia, jie visi mėgsta aktyviai leisti laiką.

T. sakė, kad pasirinktų gyventi su mama, gal mama daugiau artimesnė, bet tikrai bendraus su abiem tėvais.

K. sakė, kad liks gyventi su mama, bet dažnai bendraus ir su tėčiu. Vaikas teigė, kad santykiai su mama geri ir artimi, su broliu ir tėčiu taip pat puikiai sutaria.

Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės netinkamą savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymą bei į išsakytas vaikų nuomones, kuriose atsiskleidžia artimi ir šilti santykiai tarp ieškovės ir vaikų, Skyriaus vertinimu, nėra abejonių, kad berniukų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų geriausius interesus.

Iš turimų duomenų matyti, kad abu vaikai gerai sutaria ir palaiko ryšį su abiem tėvais, todėl Tarnybos vertinimu, nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nepilnamečių interesai pažeisti nebus.

Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams suma periodinėmis išmokomis po 506 Eur/mėn. kiekvienam vaikui neprieštarauja nepilnamečių interesams ir būtų pakankama berniukų poreikiams tenkinti.

Skyriaus nuomone, nustačius, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus arba vykdė ją netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Išvados teikimo dienai atsakovas G. D. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Bylos duomenimis, ieškovė sudaro vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jų amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato šalių nepilnamečių vaikų T. ir K. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove (motina), jos gyvenamojoje vietoje.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo (duomenys neskelbtini)1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t. y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo (duomenys neskelbtini)1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo (duomenys neskelbtini)1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas vertina, kad 306 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, kiekvienam vaikui būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 96,25 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma sudaro 306 Eur, atsižvelgiant į berniukų amžių, poreikius, mokslą, lankomą darželį.

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytos nepilnamečių vaikų poreikiai, nurodyti poreikių lentelėse- K. ((duomenys neskelbtini) metų) – 1054 Eur, o T. ((duomenys neskelbtini) metų) – 1170 Eur, viso – 2224 Eur per mėnesį viršija ieškovės pajamas (1800 Eur), yra neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.), atsakovo pajamos, Sodros duomenimis, sudaro už 2024-01 mėn. – 1518,86 Eur, už 2024-02 mėn. – 1323,40 Eur, t. y. yra mažesnės nei ieškovės, atsakovo pajamos neleidžia jam mokėti 1012 Eur vaikų išlaikymo sumą, kurią prašo ieškovė.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) neteikė nebepilnamečių sūnų T., K. nuolatinio išlaikymo, todėl nuo 2024-01-01 iki 2024-04-22 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) susidarė pagal ieškovės sudarytą lentelę – 3036 Eur išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius.

Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 175 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikiamas rekomendacijas ir siekiant, kad būtų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, teismas sprendžia, kad šalims gyvenant viename bute, atsakovas įpareigotinas prieš pasiimdamas vaikus savaitgaliui apie vaikų pasiėmimą privalo raštu (sms žinute) informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 24 val., o pasiimdamas vaikus ilgesniam laikui savaitei ir daugiau, ieškovę informuoti ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo žemiau nurodytą kilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo dalintinas sekančiai:

Perkant nurodytą butą ieškovė su banku Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini)d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos buvo sumokėta buto nuoma 2720,00 Eur (680*4=2040) bei komunalinių mokesčių 686,00 Eur suma, bendra nurodytame laikotarpyje sumokėta suma už nuomojama butą – 3406,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gera valia neprisideda prie buto nuomos bei komunalinio mokesčių mokėjimo ieškovė teismo prašo iš atsakovo, ieškovės naudai priteisti 1703,00 Eur įsiskolinimą (3406 x ½ =1703,00 Eur).

Ieškovė prašo teismo nagrinėjamoje byloje taikyti priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą.

CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Taigi, viena iš būtinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sąlygų - abi šalis saistančios priešpriešinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, nagrinėjamu atveju iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Ieškovė pateigdama ieškinį informuoja atsakovą apie priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą, nurodydama įskaitymo prievolę, pagrindą ir įskaitomą sumą, pagal kurį yra atliekamas priešpriešinis dalinis vienarūšis įskaitymas.

Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo jos naudai priteistina 21039,00 Eur piniginė kompensacija, o iš ieškovės - 14669,00 Eur sumą atsakovo naudai.

Ieškovės teigimu, šalys bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė turi asmeninį įsipareigojimą Swedbank, AB, pagal (duomenys neskelbtini) Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui pagal kredito sutartį, lieka ieškovės asmeninė prievolė, nes kreditas paimtas iki santuokos su atsakovu, buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui.