Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Latvelės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – R. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

8.13. Teismo išvada dėl 1 293 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų už specialistų išvadų parengimą priteisimo neatitinka išlaidų būtinumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl bet kokiu atveju turi būti peržiūrėta.

9.4. Ieškovai nesutinka su apelianto pateikta argumentacija, jog teismas sprendime netinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimo sąlygas bei kriterijus ir ginčą išsprendė vadovaudamasis netinkamu žalos apskaičiavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas teisinį reglamentavimą bei į bylą pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais“.

10.5. Dėl tujų genėjimo išlaidų (1 603,25 Eur) nepagrįstumo papildomai nurodo, kad po tujų pasodinimo jos buvo žymiai mažesnės ir jas nesunkiai apgenėdavo iš savo pusės, nes kaimynai jokiu būdu į siaurą plyšį tarp tvoros ir tujų medžių (25-30 cm) iš savo pusės patekti negalėjo.

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai nekilnojamojo turto savininkais tapo 2017 m. birželio mėn. Ieškovams priklausantis žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11–13).

15. Buvę žemės sklypo savininkai (ieškovo tėvai) ties sklypų riba, maždaug 2000 m. pasodino tujas, kurios suaugo į gyvatvorę. 2020 m. liepos 22 d. atsakovas nupjovė ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje augusią tujų gyvatvorę. Dėl šio įvykio pagal ieškovo V. Š. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29102-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo. Prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (toliau – ir Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei numatytos 294 straipsnio 1 dalyje (Savavaldžiavimas) požymių. Nurodyta, kad R. S. veiksmuose nenustačius BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties yra pagrindas pripažinti, jog R. S. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje (Savavaldžiavimas) numatyto nusižengimo požymiai, todėl nutarta R. S. administracinės atsakomybės klausimą perduoti spręsti ANK nustatyta tvarka, nurodyta, kad V. Š. padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (e. t. 1, b. l. 14–26).

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų bei iš to kylančios teisės į žalos atlyginimą

17. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

18. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad nusikaltimas ar administracinės teisės pažeidimas neabejotinai yra pareigos laikytis tokių taisyklių pažeidimas, o juo padarytą žalą atsakingas asmuo (nusikaltimą padaręs ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) turi atlyginti visiškai, t. y. taikant visiško nuostolių atlyginimo principą.

19. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas nugenėjo ieškovams priklausančiame sklype buvusią tujų gyvatvorę, kardinaliai sumažindamas jos aukštį. Atsakovas neteisėtus veiksmus atliko žinodamas, kad tujų gyvatvorė priklauso ieškovams, tačiau, atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, atsakovas turėjo teisę imtis veiksmų iš esmės patrumpinant gyvatvorę sudarančias tujas, kadangi tujos buvo pasodintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir protingumo kriterijus, o ieškovai ir toliau augino neprotingai arti kaimyninio sklypo be kaimynų sutikimo pasodintas tujas. Atsakovas taip pat teigia, kad viršutinę tujų gyvatvorės dalį nupjovė siekdamas apsaugoti savo šeimos interesus ir įgyvendinti nuosavybės teisę, nes ginčo tujos trukdė atsakovui ir trečiajam asmeniui naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Taigi, pasak apelianto, jo veiksmus lėmė (išprovokavo) ieškovų netinkamas elgesys (neveikimas), sukėlęs atsakovo ir trečiojo asmens interesų pažeidimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepaneigiančius atsakovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės.

21. Visų pirma, byloje nustatyta, jog teisinio reglamentavimo dėl privačiuose sklypuose formuojamų gyvatvorių atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos ginčo tujų sodinimo metu nebuvo. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad tujos buvo pasodintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, žemiau nurodytų motyvų pagrindu atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Taisyklės nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Vadinasi, 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusios Taisyklės reglamentavo reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad ginčo tujos pasodintos apie 2000 metus privačioje namų valdoje.

23. Vėlesnės Taisyklių redakcijos (2016 m. rugpjūčio 24 d. redakcija) 2 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai taikomi veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus visoje valstybinėje žemėje. Privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Pagal Taisyklių 5.5, 5.5.2 papunkčius, be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio. Vadovaujantis aktualios Taisyklių redakcijos (2022 m. sausio 18 d. redakcija) priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama iki 2 m aukščio išskyrus šiaurinę sklypo pusę (tarp 315° ir 45°), kur gyvatvorė formuojama iki 1,3 m aukščio.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš esmės pagrįstais pripažįsta ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorių atstumui iki kaimyninio žemės sklypo ribos tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus maždaug šešiolikai metų po ginčo tujų pasodinimo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas akcentavo aplinkybę, jog ginčo tujos ieškovų žemės sklype buvo pasodintos vos 25 cm atstumu nuo žemės sklypo ribos, kaip teisingai pažymėta ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą, Nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, turinys patvirtina, kad atlikus faktinį patikrinimą vietoje, nustatytas 38–40 cm ginčo tujų atstumas iki atsakovo tvoros. Be to, pirmosios instancijos teismas iš liudytojos I. Š. (ieškovo motinos) 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nustatė, kad ginčo tujos buvo sodinamos apie 50 cm atstumu iki tuo metu buvusios tvoros, kurią vėliau kaimynai pakeitė dabartine vieline tvora, patraukiant ją į ieškovų sklypo pusę. Atitinkamai, po naujosios tvoros įrengimo atstumas iki sklypo ribos buvo sumažintas, ginčo tujas labiau priartinant prie atsakovo tvoros.

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ginčo tujų sodinimo metu nesant teisės aktų reikalavimų dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, net ir tuo atveju, jei sodinimo veiksmai nebuvo suderinti nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu (nors liudytoja I. Š. teikdama paaiškinimus teisme teigė priešingai), šie veiksmai per se (savaime) nelaikytini neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir nulemiančiais ginčo tujų gyvatvorės pasodinimo neteisėtumą.

27. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kai teisiniai santykiai yra tęstiniai, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio, todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, teisėjų kolegijos vertinimu, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis tiek, kiek tai suderinama su interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais.

28. Atsižvelgiant į tujų, sudarančių gyvatvorę, amžių, brandą, buvusį aukštį, savybes, vargu ar yra įmanomas jų persodinimas Taisyklių priede nurodytu atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos, nepadarant esminės žalos ilgamečiams augalams. Todėl ieškovai, tapę žemės sklypo savininkais, turėjo pareigą gyvatvorę prižiūrėti laikydamiesi bendro pobūdžio taisyklės – kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų, taip pat ir gretimų sklypų savininkų, teisės, taip pat laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo.

29. Atitinkamai atsakovas, esant jo teisių pažeidimui, suvaržymui ar apsunkinimui dėl augančių tujų, t. y. neigiamoms materialinėms pasekmėms, turėjo pareigą įrodyti su šiomis aplinkybėmis susijusį teisių pažeidimą, remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti proporcingumo principą atitinkančias teisių gynimo priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų.

31. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, bylos duomenimis paneigti atsakovo teiginiai tiek dėl ginčo tujų užstojamos saulės šviesos ir formuojamo šešėlio, tiek dėl ieškovų nekontroliuojamo tujų šakų patekimo į atsakovo sklypo ribas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų argumentus, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus neturi pagrindo nesutikti su ieškovų argumentais, kad: 1) apelianto teiginius, jog ginčo tujos sudarė šešėlį atsakovui priklausančiam žemės sklypui, užstojo saulės šviesą, paneigia byloje pateikta 2022 m. birželio 15 d. MB „Statybų ekspertizių centras“ eksperto D. K. specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad tiesioginę saulės šviesą vakarų pusėje jeigu ir užstotų, tai ne tujų gyvatvorė, o kalva, esanti vakarinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, aukšti medžiai ir pastatai, taip pat ieškovams priklausančiame žemės sklype esantis dviejų aukštų gyvenamasis namas (kurio aukštis ne mažesnis nei 7 m.) ir atsakovo žemės sklype palei tvorą augantys aukšti ir tankūs augalai (krūmai) (e. t. 2, b. l. 64–73); 2) ieškovų tariamai nekontroliuojamas tujų šakų skverbimasis į atsakovo sklypą paneigtas nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto K. G. 2022 m. birželio 10 d. specialisto išvada, kurioje be kita ko nurodyta, kad esant idealioms sąlygoms tujos į plotį (priklausomai nuo veislės) vidutiniškai auga po 15–30 cm, o tai reiškia, kad jeigu gyvatvorė būtų neprižiūrėta, tai šakos į kaimyninį sklypą po 3 metų nepriežiūros būtų įlindusios apie 15–90 cm (e. t. 2, b. l. 43–46); 3) į bylą ieškovų pateiktos nuotraukos, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tujų gyvatvorė buvo genima, kad tujų šakos nepatektų į atsakovo sklypo ribas; 4) pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sprendžiant iš atsakovų su atsiliepimu pateiktų ginčo tujų nuotraukų, tujų šakos (šakelės) reikšmingai nebuvo išsikišusios pro tinklinę tvorą.

32. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CK 4.42 straipsnyje nurodytas pagrindas nupjauti ginčo tujas. CK 4.42 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui byloje esančių įrodymų visumos pagrindu konstatavus, jog atsakovas neįrodė savo teisių pažeidimo sąlygoto dėl į jo sklypą besiskverbiančių tujų šakų, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo CK 4.42 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo atlikti tokį ieškovų tujų genėjimą, kokį atliko atsakovas.

33. Ieškovams iš esmės paneigus atsakovo argumentus tiek dėl ginčo tujų užstojamos saulės šviesos ir formuojamo šešėlio, tiek dėl ieškovų nekontroliuojamo tujų šakų patekimo į atsakovo sklypo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog rytinėje ieškovų sklypo dalyje buvusi tujų gyvatvorė galimai viršijo aktualios Taisyklių redakcijos priede nurodytą 2 m. aukščio ribą. 2022-06-15 MB „Statybų ekspertizių centras“ eksperto D. K. išvadoje nurodyta, kad tujų aukštis siekė apie 2 m. Aplinkybes, kad ginčo tujų genėjimo darbai dėl ieškovų sklype vykusių statybos darbų buvo atidėti iki rudens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir pats ieškovas. Atsakovo teigimu ieškovų žemės sklype augusios tujos buvo beveik 3 metrų aukščio.

34. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jei tam tikrą laiko tarpą buvo nesilaikoma teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, tai nepašalino atsakovo pareigos ne tik įrodyti su šiomis aplinkybėmis susijusį teisių pažeidimą, bet ir reikalauti įgyvendinti proporcingumo principą atitinkančias teisių gynimo priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad kaimynų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, jokie susitarimai šiuo atveju nebuvo galimi, nepašalina apelianto pareigos savo teises į žemės sklypą ginti įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į atsakingas institucijas ir/ar teismą, o ne turima teise piktnaudžiaujant. Atsakovo nurodytos aplinkybės juo labiau nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas, siekdamas apsaugoti savo šeimos interesus ir įgyvendinti nuosavybės teisę, neturėjo kitos išeities kaip tik pats imtis veiksmų dėl kaimyninių tujų apgenėjimo. Akcentuotina, kad nugenėdamas tujas iki savo pageidaujamo aukščio, atsakovas ne tik nepaisė Taisyklių priede numatyto leistino 2 m gyvatvorės aukščio, bet ir visiškai nevertino ar toks jo savavališkas teisių gynimo būdas yra proporcingas ir nepadarys tujoms esminės žalos, t. y. ar toks nugenėjimas nelems visiško jų sunykimo.

35. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovais, kad atsakovo veiksmai ne tik neatitiko proporcingumo principo, bet ir nesąžiningai bei dideliu mastu apribojo ieškovų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovui savo teises ginant įstatymų nustatyta tvarka ieškovai galėjo būti įpareigoti sumažinti gyvatvorės aukštį ir/arba įpareigoti reguliariai leidžiamu ir rekomenduotinu laikotarpiu genėti gyvatvorę ir kt. Pačios griežčiausios priemonės – gyvatvorės sunaikinimo taikymas nebuvo būtinas atsakovo ir trečiojo asmens teisių (kurių pažeidimas byloje neįrodytas) ir teisėtų interesų užtikrinimui. Savo esme analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

36. Taigi, pagal bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovams atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsiranda atsakovo deliktinė atsakomybė pagal prievolę atlyginti ieškovams padarytą žalą.

Dėl ieškovų patirtos žalos apskaičiavimo būdo

38. Visų pirma pažymėtina, kad kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, atkreipė dėmesį į tai, kad šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl žalos dydžio ir pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę reikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys teise prašyti skirti ekspertizę nepasinaudojo.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde minėtą tyrimo aktą nepagrįstai prilygina teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadai. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl tam tikrų faktų buvimo (nebuvimo) civilinio proceso teisė numato galimybę vadovaujantis CPK 212 straipsniu skirti ekspertizę. Dažniausiai ekspertizę teismas skiria byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas teismo skirti ekspertizę, turi nurodyti aplinkybes, kurioms nustatyti būtina ekspertizė, motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialiųjų žinių, jo nuomone, reikia joms išsiaiškinti.

41. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

42. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme šalims teise prašyti skirti ekspertizę nepasinaudojus, vertinant 2022 m. rugpjūčio 16 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. DGK220816 įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad toks dokumentas priskirtinas įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai CPK 197 straipsnyje, t. y. rašytiniam įrodymui. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, atsakovo pateiktą ekspertinio tyrimo aktą vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino bylą nagrinėjęs teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

43. Tuo tarpu apeliaciniame skunde išsakoma atsakovo pozicija, kad ginčo tujas sunaikino patys ieškovai, ar kad ieškovų sklype atkurti tujų gyvatvorę yra teisiškai neįmanoma, laikytina siekiu išvengti atsakomybės visiškai atlyginti ieškovams padarytą žalą. Aplinkybę, kad tujos buvo negrįžtamai sunaikintos, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y.: UAB „Želdynų vizija“ eksperto K. G. 2020 m. lapkričio 23 d. dendrologo išvada (ekspertizė) Nr. 20-73K-01 (e. t. 1, b. l. 40–42). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai iš karto po jų nugenėjimo nepašalino tujų ir dar beveik metus stebėjo ar gyvatvorė atsigaus. Buvo atliktas dar vienas specialisto vertinimas siekiant nustatyti tujų būklę. Eksperto dendrologo A. R. 2021 m. gegužės 6 d. Želdinių būklės tyrimo ir vertinimo aktas Nr. 20210506.1 patvirtina, kad tujų gyvatvorės bendra fiziologinė būklė yra bloga, tikslinga šias sužalotas tujas šalinti ir atsodinti kitomis panašaus amžiaus tujomis (e. t. 1, b. l. 28–30). Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, kad tujų gyvatvorės vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais atsodinti nėra įmanoma. Minėta, kad vadovaujantis aktualios Taisyklių redakcijos (2022 m. sausio 18 d. redakcija) priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, gyvatvorė turi būti veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ieškovai, byloje pateiktos nuotraukos sudaro pagrindą išvadai, kad tarp ieškovų namo ir atsakovo žemės sklypo kraštinės yra pakankamas žemės plotas, jog atsodinant tujų gyvatvorę būtų išlaikytas minėtas bent 1 metro reikalavimas.

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau turėjo atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai teismas gali įvertinti ir priteisti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).

45. Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai neįgijo teisės į naujų tujų atsodinimą. Byloje esančios nuotraukos, specialistų parengti išvada ir vertinimo aktas patvirtina, kad atsakovo drastiškai nugenėtos tujos buvo su nusvirusiomis šakomis, praradusios vešlumą, vietomis gana žymiai nudžiūvusios, parudavusios, todėl atsakovo teiginiai, kad tujos buvo apgenėtos (ką darė ne kartą iki tol), o ne sužalotos negrįžtamai ar kad ateityje jos būtų ataugusios, laikytini nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo spręsti, jog už suniokotas tujas ieškovams neturėtų būti atlyginama. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju tujos vertinamos ne tik pagal jų funkcinę paskirtį – atriboti šalia esančius sklypus, saugant jų gyventojų privatumą, tačiau ir pagal estetinę funkciją. Todėl tokiu atveju yra pagrįsti ieškovų teisėti lūkesčiai ne tik išlaikyti (atsodinti) tapatų sugadintų tujų skaičių, tačiau ir tikėtis, kad visos tujos vizualiai atrodytų kaip sveiki, žaliuojantys ir vešlūs augalai, suteikiantys ieškovų sklypui estetinį vaizdą.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, nustatant ieškovams priteistinos žalos dydį

46. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su ieškovų prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

47. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas, kt.).

48. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

49. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žalos faktas ir dydis ginčuose dėl turto sugadinimo gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 34 punktas).

50. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktą). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

51. Ieškovai, patikslinę savo reikalavimus, prašė jų naudai iš atsakovo priteisti: 16 641,29 Eur dydžio patirtus nuostolius, kuriuos sudaro: i) 10 583,04 Eur už 53 vienetus tujų medelių; ii) 1 603,25 Eur už 53 vienetų tujų medelių apgenėjimą, siekiant juos suformuoti, kaip atrodė sunaikintos tujos; iii) 220 Eur už tujų nuopjovų viršūnių pašalinimą; iv) 4 235 Eur už tujų šalinimo darbus iš ieškovų žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad už tujų likučių pašalinimą ieškovai sumokėjo ne 4 235 Eur, o 4 225 Eur (3 500 + 725), tenkindamas ieškinį pilnai, iš atsakovo priteisė 16 631,29 Eur.

53. Ieškovai naujų tujų įsigijimo kainą įrodinėjo remdamiesi į bylą pateiktu A. G. 2021 m. lapkričio 3 d. komerciniu pasiūlymu (vieneto kaina 199,68 Eur, atitinkamai už 53 vnt. – 10 583,04 Eur (e. t. 1, b. l. 45). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai pateikė ir analizavo tris alternatyvius pasiūlymus, iš kur būtų galima įsigyti panašias tujas, kokias turėjo ieškovai. Iš pateiktų pasiūlymų nustatyta, kad Olandijos medelyno Van den Berk B.V. siūloma vienos tujos kaina – 512,20 Eur, UAB „Megaplantas“ – 364,2 Eur, o A. G. pasiūlyta kaina – 199,68 Eur, t. y. mažiausia iš nurodytų.

55. Taigi, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl atkuriamųjų išlaidų galėjo tenkinti ne daugiau kaip 1 653,60 Eur suma, ieškovams padarytą žalą nustatant pagal eksperto D. G. paskaičiavimus, atliktus naudojant Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais nesivadovavo nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti Įkainiai iš esmės susiję su valstybės aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu ir skirti nustatyti bei įkainoti žalą, padarytą aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, kuri išieškoma valstybės naudai. Tuo tarpu konkrečiam asmeniui keliant klausimą dėl jo interesus pažeidžiančių veiksmų, nurodytas teisės aktas ir jų pagrindu apskaičiuotas žalos dydis gali būti vertinami tik kaip orientacinio pobūdžio, visų byloje esančių įrodymų kontekste.

56. Šiame kontekste nėra pagrindo nepritarti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas minėtą teisinį reglamentavimą bei į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Įkainiai, kurių taikymas dėl neteisėta veikla padarytos žalos įvertinimo yra susietas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) taikymu, nevertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams, kadangi ši Metodika ir Įkainiai yra skirti apskaičiuojant žalą visuomeniniams (valstybei ir/ar savivaldybėms priklausantiems) aplinkos objektams. Kartu pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika minėtų argumentų nepaneigia.

57. Kaip nepagrįsti vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateikto teismo eksperto D. G. ekspertinio tyrimo akto. Priešingai, skundžiamame sprendime jis buvo vertintas konstatuojant, jog minėtas ekspertinio tyrimo aktas parengtas vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, t. y. nors ekspertas ir nurodė tujų kainas iš keleto medelynų interneto svetainių, tačiau sunaikintų tujų vertę apskaičiavo iš esmės pagal Įkainiuose nustatytas reikšmes. Minėta, kad konkrečiam asmeniui keliant klausimą dėl jo interesus pažeidžiančių veiksmų, Įkainių pagrindu apskaičiuotas žalos dydis gali būti vertinamas tik kaip orientacinio pobūdžio, visų byloje esančių įrodymų kontekste. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju ieškovams įrodinėjant žalą, viršijančią pagal Įkainius apskaičiuotą nuostolių dydį, atsakovams vadovaujantis rungimosi principu tenka pareiga teikti įrodymus, kurie šį žalos dydį paneigtų.

58. Atsakovas siekdamas įrodyti, kad ieškovų patirtos turtinės žalos dydis yra nepagrįstas – per didelis, į bylą pateikė įrodymus apie tujų vertę – Lenkijos medelynų kainas, pagal kurias tujų kaina, priklausomai nuo aukščio (2-3 m) svyruoja nuo 21,40 Eur iki 39,80 Eur už vienetą (e. t. 2, b. l. 97–123). Ieškovai į bylą pateikė nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto K. G. 2022 m. birželio 10 d. išvadą, kurioje pateikti išaiškinimai sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, jog tujų medeliai, kurių kainų pasiūlymus iš Lenkijos medelynų ir/ar Lietuvos medelynų į bylą teikė atsakovas, neatitinka sunaikintų tujų, jog pasodinus tokius medelius nebūtų galima atstatyti padėties, buvusios prieš atsakovo atliktą neteisėtą veiką (e. t. 2, b. l. 43–46).

59. Įvertinus ieškovų ir atsakovo pateiktus įrodymus, buvusį tikėtiną tujų aukštį, gana akivaizdų skirtumą ne tik tarp ieškovų ir atsakovo pateiktuose įrodymuose esančių tujų kainų, bet ir amžiaus, kokybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent ieškovų pateiktu įrodymu, kaip labiau tikėtinu, sprendžiant dėl tikrosios tujų kainos (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog ieškovų patirta turtinė žala už atsakovo sunaikintas 53 tujas sudaro 10 583,04 Eur sumą (53 vnt. x 199,68 Eur).

60. Ieškovai A. G. 2021 m. lapkričio 3 d. komercinio pasiūlymo pagrindu taip pat prašė priteisti 1 603,25 Eur už 53 vnt. tujų medelių apgenėjimą ir suformavimą (30,25 Eur x 53 vnt.). Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ši suma priteista, ir nurodo, kad: pirma, tujų formavimo išlaidos buvo įskaitytos į A. G. komerciniame pasiūlyme nurodytą 10 583,04 Eur tujų kainą, taigi teismas tujų išvaizdos atkūrimo išlaidas priteisė du kartus; antra, ieškovai į bylą nepateikė duomenų, pagrindžiančių patirtas tujų genėjimo ar kitokios priežiūros išlaidas.

61. Visų pirma pažymėtina, kad iš A. G. 2021 m. lapkričio 3 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, jog į tujos medelio kainą (199,68 Eur su PVM) įskaičiuotos išlaidos už transportavimą bei pasodinimą, tačiau tujų apgenėjimo paslaugos nėra įtrauktos. Šiame komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad naujai įsigytų tujų apgenėjimas siekiant suformuoti į buvusių sunaikintų tujų formas kainuoja 30,25 Eur su PVM už vieną medelio vienetą, iš viso – 1 603,25 Eur. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad tujų išvaizdos atkūrimo išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo priteistos du kartus atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, nors sutiktina, kad teismui nustačius, kad tujos tiek ieškovo tėvų, tiek vėliau ir paties ieškovo buvo prižiūrimos, auginant, formuojant tujas (įvertinus, kad jos buvo auginamos apie 20 metų) ir šiems darbams atlikti buvo patirtos tam tikros išlaidos ir laiko sąnaudos, o buvusių tujų plotis, vešlumas negali būti lygiagrečiai tapatinami su naujomis tik ką sodinti ir priauginti konkrečiame žemės sklype paruoštomis tujomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašoma priteisti 1 603,25 Eur nuostolių suma už tujų gyvatvorės apgenėjimą siekiant atkurti jos buvusią išvaizdą yra nepagrįsta. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo motina I. Š. nurodė, kad tujoms genėti ir prižiūrėti samdydavo žmones pagal skelbimus, nes taip būdavo pigiau, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, todėl mokėjimus patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Ieškovas tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tujų priežiūra vykdavo įvairiai – kartais buvo samdomi darbuotojai, kartais tujas genėjo ir pats ieškovas, atsiskaitymo su minėtais darbuotojais aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad tujų priežiūra buvo atliekama ieškovo tėvų, o vėliau ir paties ieškovo pastangomis, taip pat pasitelkiant trečiuosius asmenis (tikėtina ne profesionalius apželdintojus) šiems darbams atlikti už įmanomai mažiausią kainą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų prašoma priteisti 1 603,25 Eur nuostolių suma už profesionalaus paslaugos tiekėjo jo komercinio pasiūlymo pagrindu teikiamą paslaugą, vertintina kaip nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl nepriteistina.

62. Galiausiai, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais nuostoliais, kuriuos sudaro: i) 220 Eur už tujų nuopjovų viršūnių pašalinimą; ii) 4 235 Eur už tujų šalinimo darbus. Ieškovų 220 Eur reikalavimas už tujų nuopjovų viršūnių pašalinimą grindžiamas A. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. sąskaita–faktūra ir apmokėjimu, apeliaciniame skunde atsakovas argumentų, kurių pagrindu minėtas išlaidas ginčija, nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir šiuo aspektu plačiau nepasisako.

63. Vertinant 4 225 Eur nuostolių pagrįstumą už tujų šalinimo darbus iš ieškovų žemės sklypo pagal A. G. 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą ir jos pagrindu ieškovų atliktus mokėjimus už darbus (3 500 Eur ir 725 Eur) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad žalos dydis už tujų išrovimą, išvežimą iš viso sudaro 4 225 Eur sumą, todėl šios išlaidos ieškovams turi būti atlygintos. Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos–faktūros detalizacijos nustatyta, kad buvo atlikti tujų nuopjovų bei jų šaknų iškasimo rankiniu būdu, šaknų išnešimo, pakrovimo, išvežimo bei utilizavimo darbai, taip pat reikalingo dirvožemio kiekio atvežimo, sunešimo rankiniu būdu, duobių užpildymo ir kiti darbai. Nors atsakovo teigimu išlaidos rankiniu būdu atliekamiems darbams nebuvo būtinos, iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad toje ieškovų žemės sklypo vietoje, kur augo ginčo tujos, visame plote pagal tvorą nėra įmanomas arba apsunkintas transporto ir mechanizmų naudojimas, dėl ko darbus būtina atlikti rankiniu būdu. Tokiu būdu buvo apsunkinti ne tik tujų iškasimo, bet ir naujo grunto atvežimo ar kiti darbai, todėl padidėjo jų kaštai. Kainų palyginimui ieškovai taip pat pateikė MB „Aplinkos tvarkytojai“ komercinį pasiūlymą, 2022 m. birželio 15 d. eksperto D. K. išvadoje pateiktą tujų šalinimo ir kitų reikalingų darbų vertės paskaičiavimą, UAB „Megaplantas“ 2020 m. spalio 8 d. komercinį pasiūlymą, kuriuose nurodytos aukštesnės panašaus pobūdžio darbų kainos.

64. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog tujų ir kelmų šalinimas, medžių ir kelmų, išvežimas utilizuojant, sklypo sutvarkymas ir žolės užsėjimo darbai pagal rinkos kainas negali siekti daugiau kaip 790 Eur + PVM (mažiausiai – 600 Eur), taip pat, jog dauguma atliktų darbų nėra susiję su atsakovo veiksmų padariniais, ieškovai nesąžiningai (prisidengdami tariamais „tujų šalinimo kaštais“) siekia atsakovo sąskaita pasigerinti savo nuosavybę. Teisėjų kolegija atsakovo nurodytas aplinkybes, jog tujų šalinimo darbai apėmė ir kitus, papildomai ieškovų sklype atliktus darbus vertina kaip neįrodytas, pažymi, kad 4 225 Eur PVM sąskaitą–faktūrą ir jos pagrindu ieškovų atliktus mokėjimus už darbus (3 500 Eur ir 725 Eur) pirmosios instancijos teismas vertino visumos byloje esančių įrodymų kontekste ir pagrįstai sprendė, kad nurodytos kainos už atliktus darbus, įvertinus jų specifiką, medžiagas bei jų kiekį yra realios, reikalingos kompensuoti bei siekiant teisingai atlyginti ieškovams padarytą žalą, todėl ieškovams turėtų būti atlyginama būtent tokio dydžio žala.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovams padarytos turtinės žalos dydžio, iš esmės nepažeidė nurodytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ieškovų naudai priteisė 1 603,25 Eur 53 vnt. tujų medelių apgenėjimo ir suformavimo išlaidų, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendžia esant pagrįstą keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl minėtų išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovo ne 16 631,29 Eur nuostolių, o 15 028,04 Eur (10 583,04 + 220 + 4 225) nuostolių, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66. Apeliantas nurodo, kad ieškovų išlaidos, kurias sudaro 1 293 Eur apmokant specialisto išvadų parengimą, negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Su šiais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

67. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kadangi nagrinėjamoje byloje pateiktos specialistų išvados buvo naudojamos kaip viena įrodinėjimo priemonių, pirmosios instancijos teismas šiomis išvadomis rėmėsi įvertinęs jų pagrįstumą bei ryšį su byla, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos priteistos pagrįstai.

68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

69. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

70. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovų interesas pirmosios instancijos teisme yra patenkintas 90,36 proc. (15 028,04 Eur x 100 / 16 631,29 Eur). Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 3 966 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti ieškovo V. Š. naudai, o atsakovas – 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos paskirstomos proporcingai, vadinasi, ieškovams iš atsakovo priteistina 3 583,68 Eur (3 966 x 90,36 proc.), o atsakovui iš ieškovų priteistina 233,29 Eur (2 420 Eur x 9,64 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų ieškovams ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui V. Š. iš atsakovo priteistina 3 350,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 583,68 Eur – 233,29 Eur).

71. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo patirta 73,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir šių išlaidų paskirstymas, ir valstybės naudai iš atsakovo priteistina 66,72 Eur (73,84 Eur x 90,36 proc.). Likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (7,12 Eur) iš ieškovų valstybei nepriteistina, kadangi paskirsčius šią sumą lygiomis dalimis ieškovams, ji neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

72. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos proporcingai patenkinto bei atmesto apeliacinio skundo daliai. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinus priteistą sumą, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas 9,64 proc. (1 603,25 Eur x 100 / 16 631,29 Eur). Atsakovas prašo priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai – 1 936 Eur, priteisiant jas ieškovo V. Š. naudai. Taigi, atsakovui iš ieškovų priteistina 241 Eur (2 500 x 9,64 proc.), o ieškovams iš atsakovo priteistina 1 749,37 Eur (1 936 Eur x 90,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų ieškovams ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovo priteistina 1 508,37 Eur (1 749,37 Eur - 241 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 028,04 Eur (penkiolika tūkstančių dvidešimt aštuonis eurus 4 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 028,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 350,39 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,72 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).“

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 508,37 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuonis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.