Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-542-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-09
Bylos Nr.: e2A-542-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00028-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Ieškovas: V. B. G.

Civilinė byla Nr. e2A-542-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00028-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. G. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – R. Š.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) dėl įsakymo panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“.

2. Ieškovė nurodė, kad jai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, be kita ko, garažas (boksas). Ieškovė siekia pirkti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą nurodytam garažui eksploatuoti. Ginčijamu atsakovės įsakymu buvo nustatytas statiniui reikalingas žemės sklypo dalies dydis, tačiau skirta per mažai žemės šio garažo eksploatavimui. Ieškovės teigimu, ginčijamu įsakymu atsakovė ieškovei skiriamos žemės plotą apskaičiavo nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir, be to, nenurodydama bei nepaaiškindama apskaičiavimo kriterijų, taip pat nepateikdama žemės sklypo plano, nustatančio statinių eksploatacijai reikalingus žemės plotus.

3. Ieškovė pabrėžė, kad ginčijamu įsakymu skirtas žemės plotas (17 kv. m) yra mažesnis negu garažo faktiškai užstatytas plotas (22,12 kv. m), t. y. atsakovė vertino tik vidinį garažo plotą. Nors atsakovė teigia, kad garažo plotą ji nustatė pagal registro duomenis, tačiau atsakovė turi pareigą nustatyti / patikrinti faktinį garažo užstatytą plotą. Ieškovės teigimu, ginčo garažo patalpai eksploatuoti turėtų būti skirtas 26 kv. m (22,12 kv. m x 1,18 = 26,10 kv. m) plotas, ką patvirtina Garažo eksploatacijai skirtino sklypo ploto schema (e. t. 2, b. l. 137). Ieškovė nurodė, kad schema teikta atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė teisės aktais pagrįsto statinių eksploatacijai reikalingo ploto, neteikė paaiškinimų, kodėl nustatant garažui reikalingo žemės sklypo plotą, nebuvo taikoma Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika. Ieškovė nurodė, kad nors žemėtvarkos institucijų atstovai garažo eksploatacijai reikalingo žemės ploto privatizaciją siejo su „nežinojimu“ apie tokio statinio egzistavimą ir eksploatacijai reikalingo ploto nustatymą siejo su neprivatizuotu žemės sklypo likučiu, apie nurodyto garažo egzistavimą patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, fiksuojantis, kad garažas statytas 1988 m., o kadastro duomenys nustatyti 1990 metais; 2006 m. žemės sklypo plane taip pat pažymėti visi sklype esantys statiniai, taip pat ir ginčo garažas. Atsakovė privalėjo šiuos duomenis įvertinti spręsdama dėl garažui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ploto.

4. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijamą įsakymą ji gavo 2021 m. gruodžio 1 d., todėl nepraleido 1 mėnesio termino įsakymui ginčyti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo įsakymu žemės plotas skirtas atsižvelgiant į ieškovės garažo užstatytą plotą, taip pat į jau privatizuotos valstybinės žemės mastą sklype ir likusias kitas patalpas sklype, kurios jau įregistruotos, bet dar neprivatizuotos. Atsakovės teigimu, skirto ploto užtenka ieškovės garažo eksploatacijai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės nurodomo garažo adresas tam tikrą laiką nebuvo įregistruotas adresų registre, todėl nebuvo galimybių nustatyti garažo buvimo vietos ir jį susieti su žemės sklypu. Dėl garažo ploto atsakovė vadovavosi nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Anot atsakovės, nei ieškovė, nei teismas negali nustatyti ieškovei skirtinos žemės dalies. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškovės praleistą 1 mėnesio senaties terminą.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š., atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, ieškinį tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1G1p. Šio garažo bendras plotas – 16,89 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1990 m. kovo 12 d. Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus prašė inicijuoti šiam garažui proporcingai priklausančios žemės sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas ginčijamu 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ nustatė 113 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį (patalpas) taip: 1) ieškovei – 17 kv. m; 2) kitiems – 96 kv. m ploto.

9. Teismas, remdamasis pateiktos garažo techninės apskaitos bylos duomenimis, nustatė, kad aptariamo ieškovės garažo išoriniai sienų ilgiai yra 6,18 m ir 3,58 m, o vidiniai sienų ilgiai 5,68 m ir 3,08 m., ir, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad ginčijamu įsakymu ieškovei skirtas žemės plotas neapima viso garažo faktiškai užstatyto žemės ploto, tokio žemės ploto nepakanka viso garažo eksploatacijai, o ginčijamu įsakymu ieškovei skirta žemės sklypo dalis yra aiškiai per maža ir tam tikras ieškovės garažo plotas visada užims dalį kitiems asmenims priskirtos žemės.

10. Teismas sprendė, jog tokio ploto (kuris yra mažesnis už statinio faktiškai užstatytą žemės plotą) valstybinės žemės perleidimas ieškovei neatitiktų Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <..> ir pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

11. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės, kaip institucijos, kuri atsakinga už tinkamą valstybinės žemės pardavimą (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktas), pareigos patikrinti ir įsitikinti savo priimamų sprendimų pagrįstumu / teisingumu, be kita ko, ir pareigos įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodyto pastato „bendrąjį plotą“ (koks iš tikrųjų yra faktiškai užstatytas plotas).

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl ieškovės praleisto 1 mėnesio termino skųsti įsakymą ir atmetė atsakovės prašymą taikyti šį terminą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius, kad ginčijamą įsakymą ieškovė gavo 2021 m. gruodžio 1 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškinys šioje byloje pateiktas (ieškovės el. parašu pasirašytas) 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. nepraleidus 1 mėnesio termino.

13. Teismas, tenkindamas ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 85 Eur žyminio mokesčio ir 2 299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į ieškovės atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, dalyvavimą posėdžiuose), teismas šių išlaidų dydžio nevertino kaip neproporcingai didelio, todėl nemažino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas ieškinį tenkino nepagrįstai ir neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo dalis ieškovės nuosavybės teise valdomam statinių plotui yra nustatyta teisingai. Žemės sklypo dalis nustatyta proporcingai ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių plotui: ieškovės nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 0,0765 ha ploto valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas), įregistruoti pastatai: 1) gyvenamasis namas, ieškovė nuosavybės teise valdo 60,82 kv. m ploto pastato dalį; 2) garažas, pažymėtas plane 4G1p (toliau – Garažas1); 3) garažas, pažymėtas plane 7G1p (toliau – Garažas2); 4) ieškovės nuosavybės teise valdomas 22,99 kv. m ploto garažas, pažymėtas plane 8G1p (toliau – Garažas3); 5) ieškovės nuosavybės teise valdomas 33,85 kv. m ploto garažas, pažymėtas plane 9G1p (toliau – Garažas4); 6) garažas, pažymėtas plane 1G1p, ieškovė nuosavybės teise valdo 16,89 kv. m plotą (toliau – Garažas5). Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu ieškovės nuosavybės teise valdomiems Garažui3 ir Garažui4 priskyrė 67 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Garažas5 nebuvo įtrauktas į bendrą Žemės sklype esančių pastatų registrą ir ieškovė iki 2021 m. vasario mėn. nesikreipė į Vilniaus miesto skyrių dėl Žemės sklypo dalies privatizavimo Garaže5 esančiai patalpai eksploatuoti, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė ginčo įsakymą, kuriuo buvo nustatyta 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalis patalpai eksploatuoti.

14.2. Atsakovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2022 m. gegužės 11 d. pateiktais duomenimis ir neatsako už pastatų registre nurodytus užstatymo parametrus; tai yra Valstybinės statybų inspekcijos kompetencija. Ieškovė tik paskutinio teismo posėdžio metu 2023 m. spalio 27 d pateiktame pareiškime teismui nurodė, kad sprendžiant dėl garažui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ploto, pastebėta klaida – VĮ Registrų centro išraše yra nurodytas ne ieškovei priklausančio garažo užstatytas plotas, o tik vidaus erdvės plotas, sienų ir kolonų užimamas plotas eliminuotas. Garažo techninės apskaitos bylos kopijoje, kuri pridėta kartu su ieškiniu, matyti, kad garažo išorinių sienų ilgiai yra 6,18 m bei 3,58 m, todėl garažu užstatytas sklypo plotas sudaro 22,12 kv. m. Garažo vidinių sienų ilgiai yra 5,68 ir 3,08 m, todėl vidaus plotas yra 17,49 kv., tačiau atėmus kolonų užimamą plotą, gautas 16,89 kv. m plotas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių buvo įregistruotas dar iki ieškovei įsigyjant garažą. Atsakovės teigimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo nuginčyti ginčo įsakymą, nes prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnis). Valstybei negali būti perkeliama privataus asmens pareiga atsakingai ir rūpestingai valdyti ir rūpintis savo nekilnojamu turtu ir jo teisinga registracija.

14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodyto pastato „bendrąjį plotą“ (koks iš tikrųjų yra faktiškai užstatytas plotas). Jokie tuo metu galioję teisės aktai neįpareigojo atsakovės įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodyto pastato „bendrojo ploto“ (koks iš tikrųjų yra faktiškai užstatytas plotas). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nacionalinė žemės tarnyba, tuo metu veikdama savo kompetencijos ribose, nematė pagrindo nesiremti ir netikėti registro išraše nurodytu 16,89 kv. m pastato-garažo bendruoju plotu.

14.4. Atsakovė, kaip valstybės institucija, įgyvendindama priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdama turimos kompetencijos ribų, negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Atsakovė neatsako už pastatų registre nurodytus užstatymo parametrus, tai Valstybinės statybų inspekcijos kompetencija, o atsakovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2022 m. gegužės 11 d. pateiktais duomenimis. Pastatų (statinių) kadastriniai matavimai atliekami juos naujai pastačius, rekonstravus, suremontavus ar kitaip pertvarkius bei savininkui ar naudotojui pageidaujant. Pareiga įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti tenka nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdančiam asmeniui. Atsakovės vertinimu, teismas šiuo aspektu netinkamai vertino aplinkybes bei netinkamai pritaikė Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, taip pat teismas netinkamai aiškino 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą, ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, kuri yra atsakinga už tinkamą valstybinės žemės pardavimą, turėjo tuo metu pareigą įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodytą pastato ,,bendrąjį plotą“.

14.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visą 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už skundo teismui surašymą, nes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, egzistuoja pagrindai priteistinai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumai mažinti (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinys nėra sudėtingas, jam nereikėjo gilių specifinių teisinių žinių, tokiam skundui parengti nėra reikalingas ilgas laiko tarpas, o pateiki byloje dokumentai – tai tik registrų centro išrašai ir kadastro bylos dokumentų kopijos.

Atsiliepimas

15. Ieškovė V. B. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1. Atsakovė nepateikė nė vieno konkretaus dokumento/įrodymo apie žemės sklypo plotų, reikalingų kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui eksploatuoti, paskaičiavimą ir pažymėjimą žemės sklypo plane, taip pat nepateikė ir žemės ploto, reikalingo konkretaus statinio-garažo, kuriame ieškovei priklauso garažo patalpa, eksploatacijai ir nenurodė, kokių konkrečių dokumentų ir kokiu pagrindu buvo nustatyta viso garažo pastato eksploatacijai reikalinga sklypo dalis. Žemės sklype atsakovė neišskyrė bendro naudojimo plotų, nors jie akivaizdžiai reikalingi statinių eksploatacijai ir/ar privažiavimui prie jų, bei nepateikė paaiškinimų, kodėl to nebuvo padaryta, o jei buvo, kaip pasiskirstė bendro naudojimo plotas privatizacijos procese.

15.2. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 ir 34.3 punktais, siekiant sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti parengiamas naudojamo žemės sklypo planas, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ginčo žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad nuo privatizacijos pradžios būtų paskaičiuoti statiniams reikalingi žemės plotai. Nėra duomenų apie tai, kaip institucija siekė išsiaiškinti, kam priklauso rengiant žemės sklypą plane nurodyti statiniai ir kas turi teisę privatizuoti žemės sklypo dalį, reikalingą statinio eksploatacijai. Vienintelis dokumentas, kuris pateiktas į bylą dėl žemės sklypo ploto, tenkančio statiniams, paskaičiavimo yra žemės sklypo dalių, reikalingų pastatų eksploatacijai, dalių nustatymo lentelė, kuri neturi datos ir negalima nustatyti, kokiu laikotarpiu šios žemės sklypo dalys nustatytos, kas jas nustatė ir kokiu pagrindu, ir vadovaujantis kokiu žemės sklypo planu jos buvo apskaičiuotos ir kur pažymėtos ir kokiu pagrindu „palikti“ žemės plotai „ateitiniam“ privatizavimui – rūsiams, palėpėms, jei kada nors patalpos atitiks teisės aktų reikalavimus ir joms bus galima suformuoti ir privatizuoti atskirą žemės sklypo dalį.

15.3. Pastatas-garažas turi dvi atskiras patalpas, priklausančias dviem skirtingiems savininkams, ir šiuo ginčo atveju nustatytas pastato eksploatacijai reikalingas plotas negali būti siejamas tik su viena patalpa ar tik su pastato užstatymo plotu. Eksploatacijai reikalingas plotas turi būti didesnis už užstatytąjį, nes turi būti numatytas plotas statinio eksploatacijai. Tokia situacija, kuomet nenumatyta galimybė prieiti prie statinio jo remonto atveju, sąlygoja neišspręstas problemas ir naujus ginčus nesant nustatytų žemės sklypo bendro naudojimo plotų ar nustatyto servituto.

15.4. Apeliantės nuoroda į pirminio žemės sklypo privatizavimo laikotarpiu buvusį reikalavimą pateikti statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus, neeliminuoja valstybinei institucijai pareigos nustatyti visiems sklype esantiems statiniams eksploatacijai reikalingą plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d.) redakcija, laikotarpiu, kai privalomai turėjo būti nustatytas visiems žemės sklype esantiems statiniams eksploatacijai reikalingas žemės plotas) numatė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas (12.4 punktas). Būtent toks reikalavimas sąlygojo atitinkamo žemės sklypo plano poreikį: plane nurodomi visi statiniai ir jų eksploatacijai reikalingas plotas. Statinių teisinio registravimo dokumentas apspręstų tik konkretų asmenį, turintį teisę privatizuoti konkretaus ploto žemės sklypo dalį, pateikus teisinio registravimo dokumentus. Taisyklių (2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. redakcija) 8 punkto 2 dalis numatė, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

15.5. Atsakovė garažo eksploatacijai reikalingo žemės ploto privatizaciją sieja su „nežinojimu“ apie tokio statinio egzistavimą (tokia atsakovės pozicija leidžia daryti išvadą, kad nebuvo naudojamas žemės sklypo planas, nes jame aiškiai pažymėtas garažas ir turėjo būti pažymėtas garažo eksploatacijai reikalingas plotas nepriklausomai nuo savininkų) ir eksploatacijai reikalingo ploto nustatymą siejant su neprivatizuotu žemės sklypo likučiu, žemės sklypo plane nurodyto garažo egzistavimą patvirtina ir į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, nurodantis, kad garažas statytas 1988 m., o kadastro duomenys nustatyti 1990 metais. Nėra duomenų, jog Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės būtų numačiusios pareigą privaloma tvarka registruoti statinį adresų registre, nes adresų registras ir Nekilnojamojo turto registras nėra tapačios sąvokos. Ieškovei inicijavus šio garažo privatizavimo procesą, atsakovės jai nurodyta aplinkybė, jog aptariamo garažo adresas yra neįregistruotas, buvo siurprizinė, nes minėto garažo adresas ((duomenys neskelbtini)) buvo nurodytas tiek šio garažo pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek ir 2007 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše.

15.6. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad teisės aktai nenumatė atsakovei pareigos įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodyto pastato bendrąjį plotą. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto. Atsakovė nepateikė duomenų ir atitinkamų įrodymų, kad 2021 metais, ginčijamo įsakymo priėmimo metu, būtų buvę tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovė apeliaciniame skunde aptaria žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo procesą.

15.7. Norminiai aktai nenumato, kad žemės sklypo dalis turi būti nustatyta ir parduota pagal statinio užstatymo plotą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: (1 punktas) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

15.8. Nėra teisinio pagrindo atsakovės nurodytam vertinimui, kad valstybinės žemės pardavimo procedūroje faktinių aplinkybių nustatymas, tame tarpe ir žemės ploto, reikalingo statinio eksploatacijai nustatymas, žemės sklypo plano parengimas/patikra ir sprendimas parduoti konkretaus ploto žemės sklypą yra valstybei perkeliama privataus asmens pareiga atsakingai ir rūpestingai valdyti ir rūpintis savo nekilnojamu turtu ir jo teisinga registracija. Žemės įstatymo 30 straipsnyje nustatyti reikalavimai žemės sandoriams, taip pat nustatyta pareiga prie žemės sandorių pridėti žemės sklypo planą. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis bei numato, kad žemės sklypo planas parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

15.9. Atsakovei turėjo būti žinoma, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše negyvenamosios patalpos-garažo nurodytas bendras plotas nėra lygus jo užstatytam plotui. Šis garažas nėra savarankiškas statinys, o pastate esanti patalpa (garažo boksas), todėl šiame išraše yra nurodytas tik šios patalpos bendras plotas, bet nenurodytas užstatytas plotas (analogiškai, kaip daugiabučio namo butų atveju), priešingai negu yra kitų sklype esančių garažų – savarankiškų statinių – atveju. Atsakovė ginčo įsakymu ieškovės garažui eksploatuoti skyrė žemės sklypo plotą, lygų bendram garažo, t. y. patalpos, esančios pastate, plotui, dėl ko šio garažo sienos, baigus privatizavimo procesą ir privatizavus žemės sklype likusią valstybinės žemės dalį, atsidurtų ant kitiems asmenims priklausančios žemės, kas neabejotinai užprogramuotų teisinius ginčus ateityje.

15.10. Apeliaciniame skunde aptartos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiat į civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, mediacijos procesą, yra proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jų atlyginimą teismas iš atsakovės ieškovei priteisė pagrįstai.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi trečiojo asmens R. Š. atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakyta priimti, kaip pateiktą praleidus nustatytą terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančio 0,0765 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas) dalis, t. y. 0,0346 ha Sklypo ploto, užstatyta statiniais, priklausančiais keliems savininkams, šio sklypo 113/765 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

21. Ieškovės V. B. G. vardu nuosavybės teise VĮ Registrų centre registruotas Sklype esantis nekilnojamasis turtas: 1) 60,82 kv. m butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Ne. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane 1A2p); 2) 33,85 kv. m pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane 8G1p); 3) 22,99 kv. m pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9G1p); 4) 16,89 kv. m negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1G1p / statinių išdėstymo plane – 2I1p, statybos pabaigos metai – 1988 m., kadastro duomenų nustatymo data – 1990 m. kovo 12 d.).

22. Kiti, Sklype esantys nekilnojamojo turto objektai: 1) 19,54 kv. m pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane 7G1p); 2) 62,12 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) 88,67 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) 63,83 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini); 5) 17,42 kv. m negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); savininkė R. Š.); 6) 17,40 kv. m pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4G1p).

23. Taigi, garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro dvi patalpos: patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota ieškovės vardu, ir patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. Š.

24. Iš ieškovei priklausančios ginčo garažo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylos matyti, kad garažo išorinių sienų ilgiai yra 6,18 m bei 3,58 m, todėl patalpos užstatytas Sklypo plotas yra 22,12 kv. m. Garažo vidinių sienų ilgiai yra 5,68 m ir 3,08 m, todėl vidaus plotas yra 17,49 kv. m. Ieškovė nurodo, jog, atėmus kolonų užimamą plotą, gautas 16,89 kv. m plotas.

25. Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo dalies, priklausančios garažui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1G1p; plotas – 16,89 kv. m), pirkimo, 2021 m. vasario 24 d. pateikė papildomą prašymą dėl informacijos prie pateikto prašymo prijungimo. Atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad minėto garažo adresas neįregistruotas adresų registre, todėl nėra galimybės nustatyti pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vietos. Ieškovė 2021 m. balandžio 2 d. raštu informavo atsakovę, jog minėto garažo adresas yra įregistruotas 2021 m. kovo 9 d., todėl pakartotinai paprašė atsakovės parduoti dalį Sklypo, priklausančią minėtam garažui.

26. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (toliau – Įsakymas, ginčo įsakymas) nustatytos neprivatizuotos 113 kv. m žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype, dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio (patalpos) dalį, ir ieškovės 16,89 kv. m bendro ploto patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskirta 17 kv. m ploto dalis, kitiems – 96 kv. m ploto.

27. Atsakovė 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SD-4844-(14.49.136 E.) pateikė ieškovei žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame nurodoma, kad parduodamas 17 kv. m žemės plotas, esantis 765 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

28. Ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas garažui priklausantis reikalingas žemės plotas.

29. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. pateikė atsakymą Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.), kuriame nurodė, kad, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2023 m. liepos 5 d. pateiktų duomenų nustatyta, kad Sklype įregistruoti pastatai: 1) gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A2p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas, bendras plotas – 412,65 kv. m), ieškovė nuosavybės teise valdo 60,82 kv. m ploto pastato dalį (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas1) ir 330/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 35,22 kv. m); 2) garažas, pažymėtas plane 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,40 kv. m bendro ploto (toliau – Garažas1), 3) garažas, pažymėtas plane 7G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,54 kv. m bendro ploto) (toliau – Garažas2); 4) garažas, pažymėtas plane 8G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33,85 kv. m bendro ploto) (toliau – Garažas3), nuosavybės teise valdomas ieškovės; 5) garažas, pažymėtas plane 9G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,99 kv. m bendro ploto) (toliau – Garažas4), nuosavybės teise valdomas ieškovės; 6) garažas, pažymėtas plane 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,31 kv. m bendro ploto) (toliau – Garažas5) – ieškovė nuosavybės teise valdo 16,89 kv. m plotą (patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo privatizacija, prasidėjusi 2006 metais, tęsiasi iki šių dienų. 765 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), remiantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1195V bei kadastriniais matavimais, buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-12506-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir dalies pardavimo V. B. G.“ (toliau – Įsakymas1). Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reguliavimą ir į tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys kitų statinių buvimą Žemės sklype, Įsakymu1 buvo nustatytos Žemės sklypo dalys jame esančiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas nuo 383,58 kv. m) eksploatuoti, neatsižvelgiant į Žemės sklype esančius pastatus – garažus. Ieškovei 0,82 kv. m ploto nuosavybės teise valdomam Butui eksploatuoti, nustatyta ir parduota 121 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, o kitiems Gyvenamojo namo bendraturčiams nustatyta 644 kv. m ploto Žemės sklypo dalis (765 kv. m : 383,58 kv. m x 60,82 kv. m = 121 kv. m). Tuo metu galiojusių Taisyklių 12.5 papunktyje buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reguliavimą bei į tai, kad dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos Garažui3 ir Garažui4 eksploatuoti, ieškovė 2007 m. sausio 2 d. prašymu kreipėsi į Vilniau miesto žemėtvarkos skyrių, kartu su prašymu pateikdama minėtų statinių teisinio registravimo dokumento kopiją, Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2.3-11577-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo piliečiams“ ieškovės nuosavybės teise valdomiems Garažui3 ir Garažui4 priskirta 67 kv. m ploto Žemės sklypo dalis (765 kv. m: (17,40+19,54+33,66+22,63+383,58 kv. m) = 1,6044, ieškovei priklausančioms patalpoms ir pastatams (33,66 kv. m +22,63 kv. m + 60,82 kv. m) x 1,6044) = 188 kv. m, t. y. 121 kv. m +67 kv. m. Kitiems: 63,83 kv. m ploto butui – 102 kv. m (63,83 x 1,6044 = 102 kv. m), 19,54 kv. m ploto garažui – 31 kv. m (63,83 x 1,6044 = 102 kv. m), 1/2 122,98 kv. m ploto buto daliai – 99 kv. m (61,49 x 1,6044 = 99 kv. m). Atsižvelgiant į Žemės sklypo privatizavimo byloje saugomus dokumentus bei VĮ Registrų centras duomenų banko išrašus, darytina išvada, kad Žemės sklype esančių statinių plotai keitėsi: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas nuo 383,58 kv. m ploto padidėjo iki 418,28 kv. m ploto (dabar yra 412,65 kv. m), 2010 m. kovo 22 d. įregistravus 35,22 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios 330/1000 dalis ieškovė valdo nuosavybės teise. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 11 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-748 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 į tai atsižvelgta, nustatant žemės sklypo dalį tenkančią 1 kv. m patalpos ploto (1/2 83,44 kv. m ploto buto daliai – 55 kv. m (41,72 x 1,3086 = 55 kv. m, 17,40 kv. m ploto garažui – 23 kv. m (17,40 x 1,3086 = 23 kv. m)). Paaiškino, kad neprivatizuota 246 kv. m ploto Žemės sklypo dalis buvo skirta patalpoms ir statiniams (83,44 (butas)+35,22 (pastogė)+51,99 (rūsiai)+17,40 (garažas) = 187,99 kv. m), prie kurių dar nebuvo privatizuota žemė, t. y. 246:187,99 = 1,3086. Butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini):0004) yra su rūsiais, tačiau rūsių plotas VĮ Registrų centro buto išraše nenurodytas. Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. pirmą kartą kreipėsi į Skyrių dėl Žemė sklypo dalies, reikalingos patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Garaže5 (toliau – Patalpa) eksploatuoti, kartu su prašymu pateikdama minėtos patalpos teisinio registravimo dokumento kopiją. Tenkindamas prašymą Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (toliau –Įsakymas) Patalpai priskyrė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Garažas5 nebuvo įtrauktas į bendrą Žemės sklype esančių pastatų registrą ir jo adresas tik 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas adresų registre ir susietas su Žemės sklypu, ir ieškovė iki 2021 m. vasario mėn. nesikreipė į Vilniaus miesto skyrių dėl Žemės sklypo dalies privatizavimo Garaže5 esančiai Patalpai eksploatuoti, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą, kuriuo buvo nustatyta 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalis Patalpai eksploatuoti. Pasikeitus Žemės sklype esančių statinių plotui neprivatizuoto valstybinės žemės likutis 113 kv. m proporcingai padalinamas patalpoms: 16,89 kv. m garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17,42 kv. m garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35,22 kv. m (neįrengta pastogė) + 51,99 kv. m (rūsiai) = 121,52 kv. m, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pastatas – garažas yra 16,89 kv. m ploto, o skaičiuojant proporcingai (113:121,52x16,89= 16 kv. m) tektų 16 kv. m, buvo nuspręsta skirti 17 kv. m. Ieškovės nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

30. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės 2021 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, ieškinį tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šio teismo sprendimo atsakovė padavė nagrinėjamą apeliacinį skundą, kuriame kelia klausimus dėl ginčijamo įsakymo (ne)teisėtumo ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ne)pagrįstumo. Šie klausimai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl Įsakymo (ne)teisėtumo

31. Šioje byloje ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“. Ieškovė savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad Įsakymu buvo nustatytas netinkamas parduodamo žemės sklypo dydis (nustatytas plotas mažesnis už užstatytąjį, nenumatytas plotas statinio eksploatacijai, nenumatytas bendro naudojimo plotas, nustatant garažui reikalingo žemės sklypo plotą, nebuvo taikoma Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika), nebuvo sudarytas žemės sklypo planas.

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) teisėtumo, nagrinėjamu atveju konstatavo, kad tokio ploto (kuris yra mažesnis už statinio faktiškai užstatytą žemės plotą) valstybinės žemės perleidimas ieškovei neatitiktų Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <..> ir pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybėmis, jog ginčijamu įsakymu ieškovei skirtas žemės plotas neapima viso garažo faktiškai užstatyto žemės ploto – iš pateiktos garažo techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad aptariamo ieškovės garažo išoriniai sienų ilgiai yra 6,18 m ir 3,58 m, dėl to paskirto žemės ploto nepakanka viso garažo eksploatacijai. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą.

33. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad: 1) žemės sklypo dalis ieškovės nuosavybės teise valdomam statinių plotui yra nustatyta teisingai, nes: nustatytas proporcingai ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių plotui (ieškovės nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis); Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pateiktais duomenimis, o prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas; ginčo garažas nebuvo įtrauktas į bendrą Žemės sklype esančių pastatų registrą; 2) atsakovė neturėjo pareigos įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas (ne)atitinka registre nurodyto pastato „bendrąjį plotą“ (teisės aktai tokios pareigos nenustatė, o nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka), atsakovės teigimu, teismas šiuo aspektu netinkamai vertino aplinkybes bei netinkamai pritaikė Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, taip pat teismas netinkamai aiškino 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

34. Nagrinėjamu atveju ginčo įsakymo teisėtumo aspektu įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundo teiginiai, grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia teismo išvadų, jog tokio ploto (kuris yra mažesnis už statinio faktiškai užstatytą žemės plotą) valstybinės žemės perleidimas ieškovei neatitiktų Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <..> ir pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (CPK 185 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad administracinis aktas gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant administracinį aktą, kaip ir sandorį, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sąlygas: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad administracinis aktas šią imperatyviąją įstatymo normą pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).

36. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

Žemesnės instancijos teismas

37. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo paminėtu būdu teisėtumo, taikomos Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ), Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) nuostatos, galiojusios ginčo administracinio akto priėmimo metu.

38. Valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą ne aukciono būdu reglamentuoja ŽĮ. Pažymėtina, jog ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2014).

40. ŽRĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės).

41. Taisyklių 3 punkte (redakcija, galiojus ginčo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42. Taisyklių 8 punkte nustatyta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą.

43. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad, priimant ginčijamą Įsakymą, parduodamo žemės sklypo dydžio nustatymo klausimai buvo imperatyviai reglamentuoti teisės normomis, pagal kurias parduodamo sklypo dydis yra nustatomas atsižvelgiant į statinio naudojimo reikmes.

44. Iš garažo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylos matyti, kad patalpos-garažo išorinių sienų ilgiai yra 6,18 m bei 3,58 m, todėl ginčo patalpos-garažo užstatytas Sklypo plotas yra 22,12 kv. m, tuo tarpu ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ minėtai patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta 17 kv. m ginčo žemės sklypo ploto dalis. Tai yra, ginčijamu įsakymu minėtai patalpai – garažui priskirta žemės sklypo dalis yra mažesnė negu patalpos-garažo užimamas plotas, t. y. yra nustatytas sklypo plotas yra per mažas eksploatuoti minėtą patalpą-garažą, taip pažeidžiant ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusias ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Taisyklių 8 punkto nuostatas, protingumo, proporcingumo principus. Be to, nėra duomenų apie ginčo patalpai-garažui prižiūrėti reikalingą plotą bei ginčo patalpai-garažui tenkančią eksploatuoti reikalingą sklypo bendro ploto (jei toks nustatytas) dalį, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu minėtai patalpai-garažui paskirta per maža sklypo dalis, dėl ko Įsakymas neatitinka jo priėmimo metu galiojusių imperatyvių ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų, nustatančių, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir dėl to yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

45. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigė, jog žemės sklypo dalis ieškovės nuosavybės teise valdomam statinių plotui yra nustatyta teisingai, nes nustatyta proporcingai ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių plotui (ieškovės nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis), tačiau šis apeliantės argumentas atmestinas, kaip neįrodytas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas nenustato, jog žemės sklypo dalys, reikalingos atskiriems statiniams eksploatuoti turi būti nustatytos proporcingai valdomų statinių plotui. Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas statinių eksploatavimui. Atsakovė nepateikė žemės sklypo plotų, reikalingų kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui eksploatuoti, paskaičiavimo, taip pat dokumentų dėl žemės sklypo plotų pažymėjimo žemės sklypo plane, taip pat nepateikė ir žemės ploto, reikalingo ginčo patalpos-garažo eksploatacijai, paskaičiavimo ir nenurodė, kokių konkrečių dokumentų ir kokiu pagrindu buvo nustatyta viso garažo pastato eksploatacijai reikalinga sklypo dalis. Vienintelis dokumentas, kuris pateiktas į bylą dėl žemės sklypo ploto, tenkančio statiniams, paskaičiavimo yra žemės sklypo dalių, reikalingų pastatų eksploatacijai, nustatymo lentelė, kurioje nenurodyta jos surašymo data ir negalima nustatyti, kokiu laikotarpiu šios žemės sklypo dalys nustatytos, kas jas nustatė ir kokiu pagrindu, ir vadovaujantis kokiu žemės sklypo planu jos buvo apskaičiuotos.

46. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo garažas statytas 1988 m, o kadastro duomenys nustatyti 1990 metais, teisėjų kolegija sprendžia, jog vykdant ginčo žemės sklypo privatizaciją atsakovė privalėjo į šiuos duomenis atsižvelgti ir juos vertinti.

47. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių nuostatose, galiojusiose ginčo administracinio akto priėmimo metu, buvo nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 12.4 punkte reglamentuota, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiga pateikti naudojamo žemės sklypo planą nustatyta ieškovei. Minėtų Taisyklių 13 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad jeigu prašyme nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui. Jeigu per nustatytą laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui. Šios taisyklių 13 punkto nuostatos suponuoja išvadą, jog atsakovė turėjo pareigą reikalauti, kad ieškovė pateiktų naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos ginčo patalpai naudoti pagal paskirtį reikalingos sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Atitinkamai atsakovė, turėdama tokį planą, būtų turėjusi galimybę nustatyti, koks yra patalpos-garažo užstatytas plotas.

48. Apibendrinant paminėtą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas įsakymas priimtas pažeidžiant imperatyvios teisės aktų nuostatas, ir teisėtai tenkino ieškinio reikalavimą Įsakymą panaikinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šia teismo išvada abejoti ir jos nepaneigia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai visą 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, egzistuoja visi pagrindai priteistinai sumai mažinti (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinys nėra sudėtingas, jam parengti nereikėjo gilių specifinių teisinių žinių, nebuvo reikalingas ilgas laiko tarpas, o pateiki byloje dokumentai – tik registrų centro išrašai ir kadastro bylos dokumentų kopijos.

50. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisė 85 Eur žyminio mokesčio ir 2 299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (726 + 1573), iš viso 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į ieškovės atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, dalyvavimą posėdžiuose), teismas šių išlaidų dydžio nevertino kaip neproporcingai didelio, todėl nemažino.

51. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidų: 85 Eur dydžio žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą išlaidas (DOK-59969) ir 2 299 Eur (e. t. 2, b. l. 123–126) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Grįsdama prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovė pateikė: 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VŽP Nr. 0703, išrašytą už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, kurios suma su PVM – 726 Eur, ir 2023 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VŽP Nr. 0734, išrašytą už atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime teisme, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą mediacijos procese, išrašytą 1 573 Eur sumai, taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius minėtų sumų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėjimą.

52. Apeliantė nurodo, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, egzistuoja pagrindai priteistinai sumai mažinti, nes ieškinys nėra sudėtingas, jam parengti nereikėjo gilių specifinių teisinių žinių, nebuvo reikalingas ilgas laiko tarpas, o pateiki byloje dokumentai – tik registrų centro išrašai ir kadastro bylos dokumentų kopijos; daugiau argumentų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Pagal Rekomendacijas vien už ieškinio parengimą maksimalus priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro apie 3 995,25 Eur (1 598,10 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei buvo teikiamos ir kitos teisinės paslaugos, kurios pagal Rekomendacijas taip pat yra apmokestinamos. Įvertinus ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, tinkamą ieškovės procesinį elgesį, ieškovės patirtos 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis bei atitinkančiomis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus. Apeliantės nurodomi argumentai, grindžiami subjektyvaus pobūdžio atsakovės vertinimais dėl teisinės pagalbos teikimo paslaugų sudėtingumo ar apimties, šios išvados nepaneigia.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

54. Nagrinėjamu atveju, pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ypač atsižvelgiant į pagrįstai pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, jog klausimas dėl to, kiek tiksliai valstybinės žemės turi būti skiriama ieškovei garažui eksploatuoti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

55. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

56. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

57. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-8765).

58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).

59. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusRūta LatvelėIeva Navickaitė-Sakalauskienė