Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo R. Š.

Ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalių dydžio nustatymo“. Ieškovės teigimu, jai žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso, be kita ko, garažas (boksas). Ginčijamu įsakymu buvo skirta per mažai žemės šio ieškovės garažo eksploatavimui, nors kitų garažų savininkams tame pačiame sklype buvo skirta santykinai daugiau žemės. Anot ieškovės, ginčijamu įsakymu atsakovė ieškovei skiriamos žemės plotą apskaičiavo nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir, be to, nenurodydama-nepaaiškindama apskaičiavimo kriterijų taip pat nepateikdama žemės sklypo plano, nustatančio statinių eksploatacijai reikalingus žemės plotus. Ieškovė pabrėžė, kad ginčijamu įsakymu skirtas žemės plotas (17 kv. m) yra netgi mažesnis negu garažo faktiškai užstatytas plotas (22,12 kv. m), t. y. atsakovė vertino tik vidinį garažo plotą. Nors atsakovė ir teigia, kad garažo plotą ji nustatė pagal registro duomenis, tačiau atsakovė turi pareigą nustatyti-patikrinti garažo užstatytą faktinį plotą. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijamą įsakymą ji gavo tik 2021 m. gruodžio 1 d., todėl nepraleido 1 mėnesio termino.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ginčo įsakymu žemės plotas skirtas atsižvelgiant į ieškovės garažo užstatytą plotą taip pat į jau privatizuotos valstybinės žemės mastą sklype ir likusias kitas patalpas sklype, kurios jau įregistruotos, bet dar neprivatizuotos; skirto ploto užtenka ieškovės garažo eksploatacijai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės nurodomo garažo adresas tam tikrą laiką nebuvo įregistruotas adresų registre, todėl nebuvo galimybių nustatyti jo buvimo vietos ir jį susieti su žemės sklypu. Dėl garažo ploto atsakovė vadovavosi nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Anot atsakovės, nei ieškovė, nei teismas negali nustatyti ieškovei skirtinos žemės dalies. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškovės praleistą 1 mėnesio senaties terminą.

Trečiasis asmuo neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 1G1p. Šio garažo bendras plotas 16,89 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 1990 m. kovo 12 d.

Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus prašė inicijuoti šiam garažui proporcingai priklausančios žemės sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas ginčijamu 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalių dydžio nustatymo“ nustatė 113 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį (patalpas) taip: 1) V. B. G. (16,89 kv. m ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) – 17 kv. m; 2) kitiems – 96 km. m ploto.

Iš pateiktos garažo techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad aptariamo ieškovės garažo išoriniai sienų ilgiai yra 6,18 m. ir 3,58 m, o vidiniai sienų ilgiai 5,68 m ir 3,08 m. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės argumentus, kad ginčijamu įsakymu ieškovei skirtas žemės plotas neapima viso garažo faktiškai užstatyto žemės ploto, kad tokio žemės ploto nepakanka viso garažo eksploatacijai ir kad tam tikras ieškovės garažo plotas visada užims dalį kitiems asmenims priskirtos žemės. Taigi tokio ploto (kuris yra mažesnis už statinio faktiškai užstatytą žemės plotą) valstybinės žemės perleidimas ieškovei neatitiktų Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> ir pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jau vien ši nustatyta aplinkybė pakankamai patvirtina ieškinio faktinį pagrindą, kad ginčijamu įsakymu ieškovei skirta žemės sklypo dalis yra aiškiai per maža. Nors atsakovė ir apeliavo į tai, kad ji vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės, kaip institucijos, kuri atsakinga už tinkamą valstybinės žemės pardavimą (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktas), pareigos patikrinti ir įsitikinti savo priimamų sprendimų pagrįstumu-teisingumu, be kita ko, ir pareigos įsitikinti, ar pastato faktiškai užstatytas plotas atitinka-neatitinka registre nurodyto pastato „bendrojo ploto“ (koks iš tikrųjų yra faktiškai užstatytas plotas).

Atsakovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius, kad ginčijamą įsakymą ieškovė gavo 2021 m. gruodžio 1 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi ieškinys šioje byloje pateiktas (ieškovės el. parašu pasirašytas) 2021 m. gruodžio 31 d. (CPK 115 straipsnio 3 dalis), tai teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į ieškovės praleistą 1 mėnesio terminą. Atitinkamai, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas taikyti šį terminą.

Pareikštais ieškinio reikalavimais nereikalaujama nustatyti, kiek tiksliai valstybinės žemės turi būti skiriama ieškovei. Atsižvelgdamas į tai ir jau nustatęs aiškų-akivaizdų pagrindą ieškiniui patenkinti (t. y. panaikinti ginčo įsakymą), teismas kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes, kiek tai susiję su ginčo materialiniais teisiniais santykiais, vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 85 Eur žyminio mokesčio ir 2299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (726 + 1573), iš viso 2384 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į ieškovės atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, dalyvavimą posėdžiuose) teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl nemažina. Valstybei iš atsakovės priteisiama 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalių dydžio nustatymo“.

Priteisti ieškovei V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, 2384 (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.