Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Z. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies, t. y. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaltės nepripažįsta, nes jis šito nedarė, o dėl 223 straipsnio 1 dalies kaltę pripažįsta iš dalies. Jis pripažįsta kaltę, kad aplaidžiai tai darė, kad nekontroliavo. Kaltinimo, kad apgaulingai tai darė, jis nepripažįsta. Paaiškino, kad šią įmonę įkūrė V. Keletą metų ten dirbo. Po to buvo nuspręsta atvykti čia, į Ž. Sutiko pažįstamą žmogų, kuris pasiūlė užsiimti būtent šita veikla, nes jau buvo šiokį tokį įdirbį padaręs. Kadangi jis pats yra elektros inžinierius, tai viskas būtų logiška, todėl pradėjo tą veiklą daryti. Pasiskirstė kas kuo užsiima, nes A. Š. turėjo pažįstamą buhalterę ir žinojo buhalterinę programą. Tiesiog paminėjo, kad jis tai gali suorganizuoti ir tuo užsiimti. Tai klausimų kaip ir nebuvo, jis sprendė techninius dalykus ir darė techninį darbą, o visa buhalterija užsiiminėjo A. Š.. Tuo metu įmonės pavadinamas buvo UAB „Plastics“, vėliau jis buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikraustė gyventi į Ž, į P, bet ūkinę veiklą vykdė Klaipėdoje. Kai įmonėje veikė vienas, kol dar nebuvo kito kaltinamojo, vykdė veiklą. VMI tikrino. Įmonės veikla buvo stiklo pluošto gaminių gamyba, kad aiškiau būtų tai, pavyzdžiui, valtys arba kažkokie tokie gaminiai iš stiklo pluošto. Tada sutiko pažįstamą, t. y. A. Š.. Jis tada tik persikraustė, o A. Š. jau buvo atvykęs į Klaipėdą. Tiesiog prisiminė, kad yra toks žmogus, su kuriuo jie buvo kalbėję kažką V., kad lyg ir ruošiasi kraustytis, tai jis tiesiog susiskambino su juo ir susitiko. Taip ir sutarė, kadangi įmonė jo, tai direktoriumi ir vieninteliu akcininku lieka jis. Visą tai su A. Š. ir aptarė. Taip pat aptarė veiklos pobūdį, kad užsiims elektros paslaugų teikimu - tuo ir užsiiminėjo.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies, t. y. dėl pavedimų pripažįsta tik tai, kad žinojo, jog yra „daromas“ neoficialus darbo užmokestis ir prisidėjo prie to „darymo“. Mokesčius teikdavo buhalterė, todėl to kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, kad su finansais ir apskaitos tvarkymu įmonėje buvo susijęs iš dalies, t. y. jungdamasis į buhalterinę programą darydavo pardavimus, išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras. Programos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų jis nesuvesdavo, atlikdavo pardavimus, t. y. įeina į „(duomenys neskelbtini)“ programą, pasirenka pardavimo skiltį, kai reikėdavo klientui išrašyti pardavimo sąskaitas. Tai buvo visas jo darbas su programa, t. y. sąskaitų išrašymas ir tai ne visų. Abonentines sąskaitas, kurios yra nekintamos, kas mėnesį išrašydavo M. Š., o kintamas sąskaitas, kur vyksta renovacija pagal darbų aktus, išrašydavo jis. Su Z. P. susipažino Širvintose. Kaip tik tuo metu planavo kraustytis į Klaipėdą, nes pats buvo gimęs K. Z. P. sako „kaip būtų faina ir man su žmona persikraustyti, tai mūsų didžiausia svajonė“, pabendravo, išsikraustė, Z. P. liko anam gale. Persikraustęs į K., įkūrė įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Steigėjai buvo trys: jis, draugas klaipėdietis ir E. D. vyras D. D.. Tuo metu pamatė verslo sritį daugiabučių administravime ir nutarė sukurti (duomenys neskelbtini) informacinę platformą, kur bendrijų pirmininkai galėtų dalintis informacija, patirtimi, gauti informaciją dėl steigimo, kurie daugiabučiai nori atsiskirti nuo valdų ir pan. Eigoje pamatė galimybę, kad yra fizinis poreikis gyventojų, kurie nori atsiskirti nuo valdų ir, tarkim, pasirašyti jungtinės veiklos sutartis ar įkurti bendrijas. Tada pradėjo fiziškai teikti šias paslaugas. Taip sudarė ne vieną sutartį ir administravo daugiabučius pagal jungtinės veiklos sutartį, pasirašydavo sutartis su bendrijom ir pan. Pats daugiabučių administravimas, t. y. kas jį sudaro: tai tas vadybinis darbas, organizacinis, prižiūrimas elektros ūkis, šilumos ūkis, vandentiekis ir pan. Pamatęs, kad K. yra elektrikų poreikis, kažkaip prisiminė Z. P.. Ar jis jam skambino, ar jis (Z. P.) jam, dabar nepamena, bet, vienu žodžiu, jie susisiekė ir sako „Z. jei V. tau yra sunku, yra didelis poreikis K. elektros ūkio srityje, važiuok čia ir dirbk. Man reikalingas partneris, partnerių įmonė, kurie teiktų paslaugas mano administruojamuose daugiabučiuose“. Pasitaręs su žmona, jis (Z. P.) ir sako „man tas tavo pasiūlymas tinka, atvažiuosiu pasišnekėti gyvai“. Atvažiavo jis (Z. P.) į K., paaiškino esamą padėtį K. rinkoje ir tada jis (Z. P.) nutarė kraustytis link pajūrio. Sako „perregistruosiu įmonę savo tėvų vardu A.. Turbūt „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas elektros ūkyje netinka, pakeisiu pavadinimą ir bandom darbuotis“. Sako „aš tau padėsiu susirasti pirmus klientus, bet sutariam iš karto, nes man iš to reikalinga nauda. Mano administruojamuose daugiabučiuose, aš „statysiu“ tave kaip elektros ūkio prižiūrėtoją, kaip subrangovą, nuo to dalis man pinigėlių liks kaip daugiabučiui, toliau atliksiu vadybinį darbą, ieškosiu tau klientų ir už tarpininkavimą, surandant naujus klientus, aš tau „išstatysiu“ sąskaitėles, aš tau taip pat galiu padėti su administraciniais reikalais toje įmonėje, įsidarbink mane už tai aš gausiu papildomas pajamas“, tai tokius aspektus jie ir aptarė.

Jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrinde, buvo visas dokumentinis darbas, dirbdavo su bylom. Tiesa dar, grįš prie to, kaip E. D. atsirado šioje kompanijoje. Įkuriant VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, E. D. vyras pareiškė „padėsiu kurti, steigti, bet mano žmona tegul būna tavo įmonėje buhaltere. Paaiškino, kad ji dirba Lietuvos pašte, yra pakankamai profesionali, jis pagalvojo, kad savas žmogus, tegul ir dirba. Taip pat aptarė su Z. P., jo atėjimą į K.. Buvo paklaustas „su kokia buhaltere tu dirbi“. Sako „yra artimas žmogus, kaip ir giminaitis, jeigu nori, prašau“. Tai jis (Z. P.) neprieštaravo ir taip ji atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo toks labiau kaip administratorius, t. y. sukurdavo dokumentų formas, šablonus, darbo sutartis parengdavo, kurdavo analitines lenteles, lokalines sąmatas, pagal pateiktą informaciją apipavidalindavo, kažkiek rūpindavosi įmonės įvaizdžiu, kaip darbuotojai atrodo, kaip automobiliai, kokius lipdukus klijuosim ir panašius dalykus. Taip pat vystydavo šiek tiek projektų, t. y. jeigu būdavo pasirašytos kokios stambesnės projektinės sutartys, pvz. namų renovacija, tai kaip ir sekdavo medžiagų kiekius, kiek suvartota, koks galimas uždarbis ir pan. Tokį analitinį darbą darydavo, o Z. P. tai, iš esmės, visas kitas darbas. Visų pirma, tam, kad įmonė galėtų vykdyti elektros ūkio priežiūrą, buvo reikalingi atestatai ir pačiai įmonei ir darbuotojams. Tai Z. P. rūpindavosi įmonės atestatais energetikos inspekcijoje, po to ir ūkio ministerijoje buvo išimtas statybos atestatas, rūpinosi darbuotojų atestavimu, įmonės bendra strategija ir vadovo reikalais. Pripažįsta tą faktą, žinojo, kad taip darbo užmokesčiai yra mokami ir pats tuos pavedimus daro. Pradžia buvo tokia, su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ir pradžioje darbuotojams buvo mokamos algos taip, kaip numatyta darbo sutartyje. Tik vėliau jiems „įsivažiavus“, įmonėje pagerėjus situacijai, darbuotojai pareikšdavo norą gauti didesnę algą. Tai tas noras būdavo pareikštas ir jam, ir tiesiogiai Z. P., bet sprendimą visą laiką priimdavo jis (Z. P.), nes be jo žinios jis darbuotojui net neduodavo atsakymo. Kai buvo pritarimas, tie pavedimai ir buvo daromi. Taip pat į žodį „pavedimas“ buvo mokama už viršvalandžius. Tų viršvalandžių niekas nesirašydavo, nekonspektuodavo, buvo „Google drive“ sukurta sistema, kur patys darbuotojai tuos įrašus ir pasidarydavo, kad tokiam ir tokiam objekte jis dirbo dvi, tris valandas ilgiau. Z. P. su jais buvo aptaręs darbo valandinį įkainį ir matydavosi visa valandų suma ir kiekis pinigų, kiek reikia daryti pavedimų tam darbuotojui už viršvalandį. Ta informacija buvo pakankamai visiems prieinama, t. y. visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Tai tie pavedimai ir buvo daromi. Taip pat pavedimai buvo daromi ir už pirktas prekes, ir už atneštą kažkokią sąskaitą. Pinigai buvo pervedami iš banko sąskaitos elektroniniu būdu. Pavedimus darydavo ir jis, ir Z. P.. Jis (Z. P.) – prisijungdamas su savo generatoriumi, jis – su savo generatoriumi. Taip buvo nuo įmonės susikūrimo. Darbo sutartys, padidinus algas, keistos nebuvo. Pati finansinė situacija įmonėje buvo ne kokia. Taip, iš esmės tai buvo mokesčių nesumokėjimo, slėpimo klausimai. Tarkim, 100 litų buvo pervedama užvadinta „pavedimu“ ir tiek, toliau neįsivaizduoja. Daromas pavedimas ir tiek, o kaip tuos pinigus dengia, kaip ką, E. D. vėliau ir pasiūlė, kad iš esmės, kaip jis dabar supranta, daro atskaitingus asmenis ir tie atskaitingi asmenys kas mėnesį grąžina pervestus pinigus, kurie nedengiami mokėjimais grynaisiais pinigais į kasą, tai ta sistema jam dabar yra aiški, bet tai yra didžiausia nesąmonė, tuo metu, jam ji aiški nebuvo.

E. D. matydavo pagal banko išrašus, kad yra pervedami pinigai ir juos reikia „uždengti“. E. D. žinojo, kiek pagal sutartį turėdavo būti sumokėta darbuotojams. Ji gaudavo informaciją, kad darbuotojams pervedama daugiau negu yra darbo užmokestis. Dėl to skirtumo E. D. rašydavo laiškus tiek Z. P., tiek jam. Tų laiškų turinys buvo „kam tie pinigai mokami“. Jis jai pasakė, kad tai viršvalandžiai, perdirbimas ir dar kažkas tai. Pasakydavo, kad tai darbo užmokestis. E. D. į tai atsakė „gerai, tai aš tuos pinigus grąžinsiu, padarysiu kiekvieną atskaitingą asmenį ir tuos pinigus grąžinsiu į kasą“. Tuos pinigus, kurie yra darbo užmokestis, jis kaip supranta, ji dalį tų pinigų „dengdavo“ sąskaitomis, kur yra pirkimai už grynuosius. Į kasą kiekvieną mėnesį ji grąžindavo tik tą pinigų dalį, kurios negalėdavo „uždengti“. E. D. jau paskaičiuodavo, kiek pagal dokumentus „uždengdavo“ ir koks būdavo likutis, tada padarydavo grąžinimą jiems, kad jie grąžina per kasą, grąžina į kasą Z. P.. E. D. suderino ir gavo Z. P. ir jo pritarimą. Faktas, kad Z. P. tai žinojo ir tam pritarė, jis gi be jo tokio dalyko nedarytų. Jis (Z. P.) yra vadovas, akcininkas, o jis samdomas darbuotojas. Nesvarbu, kad jie buvo draugai, bet čia „jo valdos“. Buvo žmonai priklausantis automobilis, kuriuo jis naudojosi. Buvo sudaryta panaudos sutartis, kurį laiką jį naudojo neatlygintinai, bet automobilis pradėjo gesti. Tada Z. P. sako „reikia pinigų remontui“, nes tuo metu jie neturėjo jokių lizinginių automobilių, naudojosi savu transportu darbo reikalais ir sako „yra pinigėlių, imk remontuokis“. Pinigai buvo paimti ir automobilis suremontuotas. Pinigai buvo išmokami jam. Jis ėmė pinigus pagal žmonai išrašytus orderius. Automobilio nuoma realiai vyko. Kaip Z. P. minėjo, kad čia porą mėnesių tik su „Opel Zafira“ važinėjo, tai čia buvo mažiausiai porą metų.

Už Z. P. pinigų nepasiimdavo, čia jo (Z. P.) reikalai, ne jo. Jeigu jis (Z. P.) tų pinigų neėmė ir čia yra fiktyvūs buhalteriniai įrašai, labai įdomu, iš ko jis (Z. P.) išlaikė tą automobilį, gaudamas 500 eurų algą ir važinėdamas iš P.. E. D. ta informacija buvo žinoma, kad jis su Z. P. sutarė, kad jam yra reikalingi pinigai automobilio remontui, jai ji sako gerai. Tokia tai suma su Z. P. buvo aptarta ten iki 8 000 eurų, jam atrodo, bendroje sumoje ir E. D. buvo pateikta informacija, kad yra su Z. P. sutarta ta pinigų suma, kuri jam buvo perduota, o E. D. sako „aš dokumentus sutvarkysiu“, bet kaip sutvarkė, neįsivaizduoja. Dabar jis mato, kad išrašyti orderiai, viskas tvarkoje. Gavęs pinigus, ant orderių nepasirašė. Nei ant vieno orderio pagal bylos medžiagą nėra jo parašo.

Paramos VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktą žinojo. Z. P. tikrai bendravo su E. D. pelno mokesčio sumažinimo klausimu. Sprendimų dėl pelno mokesčio sumažinimo jis nepriiminėjo. Kaip ir byloje yra parodyta, „daugiabutis“ tokių orderių nepriiminėdavo, E. D. kategoriškai uždraudė tokius dalykus daryti, nes „daugiabutyje“ yra atsakingas jis ir kasininkas yra jis, o „kaip tu nori su Z. P., taip ir elkis „(duomenys neskelbtini)“, čia jūsų reikalai“. E. D. puikiai žinojo, kad „daugiabutis“ yra paramos gavėjas, Z. P. tą irgi puikiai žinojo. Ir jie taip susitarė, kad sumažintų pelno mokestį „(duomenys neskelbtini)“. Sako „tvarkykitės ir čia ne mano bėdos“. Reikia pateikti pelno mokesčio deklaracijas, tai ji jau paskaičiavo, kiek bus pelno mokesčio, ir tada kreipėsi į Z. P.. Iš Z. P. sužinojo, kad yra didelis pelno mokestis. E. D. pasiūlė tokią situaciją, „kad dabar paramos gavėjas yra „daugiabutis“, galim sumažinti“. Sako „Z. darykit jūs, čia ne mano reikalai“. E. D. su Z. P. sugalvojo tą schemą. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė. Vadovas yra jis ir dar yra trys dalininkai: jis, R. P. ir E. D. vyras. Jam buvo žinoma, kad dėl mokesčių sumažinimo bus kažkokie įrašai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ su VŠĮ „(duomenys neskelbtini). Be abejo, pinigų daugiabutis negavo. Kategoriškai buvo pasakyta „daryk „(duomenys neskelbtini)“ ką nori, jis yra vadovas „(duomenys neskelbtini)“ ir jam tokių dalykų nereikia“. Jokia parama „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteikta. J. Š. už automobilio nuomą nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. birželio kas mėnesį buvo išmokėta po 2435, 07 Lt, o paskutinį mėnesį 8 029 Lt. Tokios sumos buvo dėl greičio dėžės remonto, variklio aptvarkymo ir kt. Už remontą jis nerinko sąskaitų, gavo už nuomą pinigus ir nėra už tai atakingas atsiskaityti „(duomenys neskelbtini)“. Sumas, išrašytas išlaidų orderiuose J. Š., gavo asmeniškai jis už nuomą. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bendrų projektinių reikalų, nes jie administruodavo daugiabučius, kaip ir minėjo, administravime yra dalis elektros ūkio priežiūros, tai samdydavo „(duomenys neskelbtini)“, už atliktus darbus mokėdavo pavedimu, prisijungus su generatoriumi. Sumos buvo įvairios. Kortelės išduotos buvo trys. Kam jos buvo išduotos, tiksliai pasakyti negali, ta prasme, kokiu tikslu, bet jis ją turėjo. Būdavo, kad ir jis grynindavo pinigus, būdavo, kad ir darbuotojams duodavo. Kaip Z. P. minėjo, atsiskaitymui darbuotojams jas duodavo tam, kad pirktų prekes. Ne visur gaudavo pavedimu arba tam tikri tiekėjai ir nebeduodavo medžiagų dėl esamų skolų, tai važiuodavo kitur pirkti prekių. Išeinant atostogauti, ta kortelė būdavo ant stalo, ta prasme, jie nebuvo ta įmonė, kur raštiškai už viską turi pasirašyti. Buvome tokia darbinė šeima. Iš esmės vienas kitu pasitikėdavo. Yra davęs išgrynintų pinigų Z. P.. Jis (Z. P.) sakydavo „ar gali išgryninti tą sumą“, tai prašau, bet čia vienetiniai atvejai. Jeigu jis grynindavo, tai darbuotojams reikėdavo mokėti algas, mokėti Sodrai, inkasinis „kabėdavo“ ir taip toliau. Būdavo, kad pinigai buvo išgryninti oficialiam darbo užmokesčio sumokėjimui pagal darbo išmokėjimo orderius. Kiek supranta, „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys buvo visi. Jis nebuvo atskaitingas, tikriausiai todėl, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl nebuvo atskaitingas asmuo, reikia paklausti buhalterės. Atskaitingas asmuo nebuvo, nes atskaitingi asmenys tapo tada, kai būtent E. D. pasiūlė tą modelį, kai pamatė, kad sąskaitoje į darbuotojų sąskaitas eina paskirtis „pavedimas“. Tai tada ji padarė visus darbuotojus atskaitingais. Jam pavedimo kaip ir nebuvo daroma. Z. P. buvo atskaitingas asmuo. Jam buvo daromi pavedimai ir jis (Z. P.) pats juos darė. Išgrynintus pinigus Z. P. duodavo kiekvieną mėnesį. Duodavo įvairias sumas. Būdavo, kad ir 8 000 ir 10 000, jeigu darbo užmokesčius išmokėdavo formaliai, tai paduodavo Z. P., jis (Z. P.) pasiima ir išmoka darbuotojams. Kad tokią sumą paduodavo Z. P., E. D. neinformuodavo, ji tai pamatydavo pagal banko išrašus, jis taip supranta. Banko išrašai yra priskirti prie banko sąskaitos kortelės ir ji matydavo, tą išgryninimą. Kaip buhalterijoje „atsivaizduodavo“ tie pinigų „vaikščiojimai“ jis neįsivaizduoja. Jo pagrindiniai santykiai su buhalterija būdavo pardavimų skiltis. E. D. valdydavo tą informaciją, kas, kur, ką išgrynindavo. Turbūt, kad viską surašydavo ant Z. P., kadangi jis buvo kasininkas, jis neįsivaizduoja. Jokių dokumentų jiems nepateikdavo, niekas, neatveždavo, nepasirašinėdavo. Buvo internetinė buhalterinė programa, bankų išrašai, ji prie viso to prieidavo ir tvarkydavo tą buhalteriją, kaip ji supranta, o jie galvodavo, kad viskas tvarkoje. Ar E. D. pasisavino kokius nors pinigus, nežino. Jis labai pasitikėjo E. D., bet tai buvo didžiausia klaida. Dabar, pavyzdžiui, kai perėmė „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, tai yra tragedija: likučiai, suderinimai nesutampa, užskaitų nepadariusi, klientai perveda, ji neužskaito, kažkokia tragedija. Viskas pas ją vėluodavo. Reikia sužiūrėti skolininkus, ji sako „aš bankui nesuvedusi jau pusę metų“. „(duomenys neskelbtini)“ planuojame daryti auditą. Buvo trys asmenys, kurie turėjo prisijungimą prie „(duomenys neskelbtini)“ programos ir viską galėjo matyti, t. y. jis, E. D. ir Z. P.. Prisijungimą per jį ar per Z. P., vėliau gavo ir M. Š., bet papildomas prisijungimas, jam atrodo, jai suteiktas nebuvo. Faktas, kad Z. P. naudojosi šia programa. Ten esančių klausimų su Z. P. nespręsdavo, bet jis (Z. P.) tikrai naudojosi prisijungimu. Buvo atvejų, kai jis ilgą laiką buvo biuletenyje, netgi porą mėnesių, o įmonė tai veikė, pardavimus rašė, jis (Z. P.) išrašydavo pardavimo sąskaitą toje programoje, o kiek giliau jis (Z. P.) tą programą išsianalizavęs buvo, jis nežino. Priimant darbuotojus į darbą, jie visą laiką dalyvaudavo kartu, spręsdavo darbo užmokesčio klausimus. Būdavo taip: kai atsirado „(duomenys neskelbtini)“ poreikis iš CV Online, CV K. ir kt. išsitraukdavo CV anketas, pateikdavo Z. P., kadangi toje srityje jis nesusigaudo, kaip minėjo Z. P., jie ieškojo elektrikų. Pateikdavo anketas ir sakydavo tą, tą, tą išsikviesk. Suderinęs laiką, išsikviečia tą ir tą, būdavo ir Z. P., bet ne visą laiką jis (Z. P.) galėdavo dalyvauti, nes būdavo tai P., tai kokiame objekte. Tokiu atveju pirminius pokalbius pravesdavo vienas. Papildomo užmokesčio išmokėjimo klausimą spręsdavo Z. P., nes jis (Z. P.) kontroliuodavo darbų eigą, darbuotojus, skirstydavo darbus ir žinodavo, kiek kas gali uždirbti ir kam atlyginimą gali pakelti. Pavedimus dėl darbo užmokesčio atlikdavo ir jis, ir Z. P.. Kokią sumą pervesti, pasakydavo Z. P. arba matydavosi „Drive“ lentelėje dėl viršvalandžių. Jei būdavo pinigų, Z. P. sakydavo, pavyzdžiui, „padaryk T.“ ir jis „padarydavo“. Papildomą darbo užmokestį savaime paskaičiuodavo programa, sukurta „Drive“ sistemoje. Pervesdavo tik po Z. P. pasakymo, kad „tam reikia pinigėlių“, „tam reikia pinigėlių“,“ pervesk tam“. Dėl automobilio „Dodge“ panaudos gavimo pinigus jam grynais išmokėdavo Z. P.. Išmokėdavo grynaisiais pinigais iš rankų į rankas. Pinigai būdavo pas Z. P. stalčiuje, nes jų stalai buvo šalia vienas kito. Kai Z. P. duodavo po 8 000 – 10 000 Lt, tai čia buvo vienkartiniai atvejai, jo (Z. P.) asmeninėms reikmėms. Sumą už nuomą, remontams kiekvieną mėnesį pasiimdavo tą pačią. Jis sutarė su Z. P. tokius pinigus remontui, bet visų tų pinigų remontui tikrai neišleisdavo. Parama „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis žino, buvo mokesčių mažinimo reikalai. Kodėl nepakeitė panaudos sutarties, jei čia buvo nuoma? Tai čia klausimas Z. P.. Jis negali į šį klausimą atsakyti, nes negavo nurodymo keisti sutarties. Gavus iš įmonės pinigus, pildomas, kaip jis manė, išmokėjimo orderis. Jo jis nepasirašė, nes jam jo nepateikė. Orderių jam niekas neteikė. E. D. buvo informuota, kad jam tokiomis sumomis mokami už nuomą pinigai. Kaip ją apie tai informavo, nepamena. Nežino, ar tai jis ją informavo, ar Z. P., bet ji tai žinojo. Jo santykiai su buhaltere dėl dokumentų buvo tokie: pradžioje nebuvo administratorės, darbuotojai nešdavo sąskaitas ar tai Z. P., ar jam, jie vis tiek sėdėdavo prie vieno stalo. Tuos dokumentus pradžioje tikrai yra siuntęs per autobusų stotį K.. Dokumentus per autobusų siuntas yra siuntęs ir Z. P.. Vėliau dokumentus skanuodavo. Kai atsirado administratorė, dokumentų siųsti nebereikėdavo, nes ji suvedinėdavo į buhalterinę programą ir E. D. matydavo tuos dokumentus. Mano, kad įmonei nėra skolingas. Išėmęs iš įmonės sąskaitos pinigus, kaip minėjo, duodavo Z. P., iš jų darydavo arba mokėjimus už darbo užmokestį, arba būdavo duodami darbuotojams ir pan. Jokių orderių ar kitų pagrindžiančių dokumentų kaip ir nebūdavo, nes kaip ir minėjo, tą išgryninimą matydavo buhalterė pagal bankinius išrašus iš tos sąskaitos, kur kortelė yra priskirta. Mano, kad ji tai turėdavo sutvarkyti, išrašyti orderius ir atsiųsti pasirašyti. Sužinoti, ar yra skolingas įmonei, į buhalterę kreipėsi. Sužinojo, kad skolingas nėra. Darbo užmokestis buvo mokamas ir grynaisiais, ne vien pavedimais. Koks tai buvo laikotarpis, atsakyti negali, nepamena. Dėl sąskaitų, gautų iš „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitymo „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, tai čia buhalterės „nedadirbimas“. Ji dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pardavimuose išrašai pardavimai „sušoka“ į didžiąją knygą, o kaip tų sąskaitų ji neįtraukė į „(duomenys neskelbtini)“ jis nesupranta. Čia jos reikia klausti. Ji gi dviejų įmonių buhalterė, dirbanti su ta pačia programa. Jei programoje išrašai pardavimo sąskaitą ir patvirtini, kad ji išrašyta, tai atsiduria, turbūt, didžiojoje knygoje, jis nežino. Ji tą ir matė, bet kodėl neįtraukė, jis nežino. Faktas, kad sąskaitos turėjo būti pateiktos. Nežino, kaip įmonės kasoje atsispindėdavo darbuotojų sumokėjimas grynais už prekes. Tuos dalykus tvarkydavo E. D.. Z. P. iš dalies sakė tiesą, kad jie nesikišdavo į buhalteriją. Darbuotojai jiems yra pateikę sąskaitas-faktūras su čekiais už atsiskaitymą grynaisiais. Jas atiduodavo M. Š.. O kol nebuvo M. Š., siųsdavo arba skanuodavo E. D.. Žmogui už sumokėjimą savo lėšomis, kompensuodavo pavedimais. Tai tie pavedimai, kur buvo daromi, tai dalis buvo ir kompensavimo. Kokią sumą vesti, jie užsirašinėdavo. Jeigu atneša darbuotojas tris čekius ir sako „pirkau už grynus“ ir jei ten sumą sudėjus gaunasi 77,9, tai viskas, ta suma pažymima ir jam pervedama. Pažymima ant lapuko. Pervesdavo ne tik jis, bet ir Z. P., nes abu turėjo prieigą prie bankinės sistemos. Būdavo ir taip, kad prisijungus prie bankinės sistemos suformuoji sąskaitas pavedimui, bet jų netvirtini, o patvirtini atėjus laikui, tada, kada reikia. Nemano, kad darbuotojams už pateiktas sąskaitas sumokėdavo sekančią dieną, sumokėdavo vėliau. Kiek pervedinėti buvo užsirašoma ant lapuko arba „Drive“ matydavosi. Gali būti, kad „Drive“ matydavosi, kiek darbuotojai pirkdavo už savo lėšas, jis nepamena. Kažkokios tai sistemos nebūdavo, kad užsirašinėdavo į knygas, žurnalus ar pan. Už viršvalandžius darbuotojams pavedimu mokėdavo ne tik jis, bet ir Z. P.. Viršvalandžiai buvo mokami „apvaliom“ sumom. Būdavo, kad pervesdavo darbo užmokesčio išdirbį plius sumą, kuri būdavo pagal dokumentus. „Drive“ sistema, t. y. prisijungi per vieną elektroninį paštą, prie to vieno elektroninio pašto prisijungimą turi turėti visi darbuotojai. Dabar „Drive“ sistemos surasti negalima, nes paštai užblokuoti, pašto serveriuose nebėra duomenų, „Drive“ sistemą įdiegė gal 2-3 metai iki įmonės pabaigos. E. D. prie tos sistemos prieigą turėjo. Nežino, ar buvo deklaruotos visos įmonės pajamos. Tikrąsias pajamas pateikdavo E. D.. Nežino, kaip ir iš kur į kasą buvo grąžinami pinigai, kai darbuotojai dėl darbo užmokesčio buvo įforminti kaip atskaitingi. Klausimas tas - ar jie iš viso buvo grąžinami. Jo automobilio nuomos sutartyje vieno mėnesio nuomos kaina nebuvo nurodyta. Buvo tiesiog susitarimas su Z. P.. Panaudos sutartis buvo neatlygintina, o išlaidų orderiai buvo, nes taip sutarė su Z. P.. Z. P. suvokimas apie buhalteriją, kaip ir jo, buvo bendrinis. Prieš pradedant kartu dirbti abu turėjo įmones, tai tas buhalterinis suvokimas buvo, bet gal tų vidinių buhalterinių niuansų jie nežinojo. Ar Z. P. pildydavo kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. pirminius ir pan. pasakyti negali, pardavimus rašydavo, o dėl kasos orderių, nes tai kaip ir pirminis dokumentas, tai nežino, nematė. Z. P. žinojo apie įmonės finansinę veiklą bei visus piniginius reikalus. Pats ir pavedimus darydavo ir prie banko prieidavo ir ataskaitas matydavo, kur E. D. siųsdavo. Nežino, ar kasos registras būdavo pateikiamas Z. P., bent jau jis to nematė. Finansinės atskaitomybės rinkinius, kaip jis suprato, pildydavo E. D. ir D. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą tvarkė E. D.. Ji buvo įmonės buhalterė. Iš įmonės, be darbo užmokesčio, dar gaudavo nuomą už automobilį. Pelnas jam nepriklauso, nes jis ne savininkas ir ne akcininkas. Kai darydavo pavedimus už viršvalandžius, tai, kaip suprato, ten tikrai nesismulkindavo dešimtimis, penkiasdešimtimis, neįsivaizduoja. Darbuotojui pervedama darbo užmokesčio viršvalandinė dalis neviršydavo 40 eurų. Kiek prisimena, tai būdavo mėnesio gale. Tai buvo 20-30% gaunamo oficialaus darbo užmokesčio. A. V. tą mėnesį buvo gavęs 3050 eurų, pervestų su žodžiu „pavedimas“, bet tai buvo ne darbo užmokestis ir ne viršvalandžiai, jis nežino kodėl jam buvo pervesta ta suma. Bet ji neadekvati. Tokio dydžio darbo užmokestis su visais priedais tikrai negalėjo būti. Pajamų, gautų už automobilio nuomą, nedeklaravo, neapsimokestino. Nuomos sutarties registre jis neregistravo. Tos sutarties nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas niekada nebuvo. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo draugas buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo bendri objektai, bendri projektai bendrai ir dirbo, tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ jis jam (Z. P.) padėjo dirbti su administraciniais reikalais. Vadovui priskiriamų funkcijų neatlikinėdavo, darbą organizavo Z. P., jis (Z. P.) turėjo pagrindinį ir asmeninį telefono numerį, kuriuo klientai skambindavo, derindavo darbus, jis (Z. P.) tuos darbus rašydavo į „Drive“ lentelę, juos skirstydavo ir kontroliuodavo. Kontrole užsiimdavo Z. P. ir A.. Buhalterinės apskaitos jis visiškai neorganizavo, tai darė E. D., o jis tik gaudavo informaciją iš jos. Buhalterijos organizacinius klausimus su buhaltere sprendė Z. P.. Su juo kontaktuodavo tik dėl „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo, kad atsiųsdavo bendrą laišką „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ klausimų ji su juo nekontaktuodavo. Visas sutartis su tiekėjais, iš ko medžiagas pirkdavo „(duomenys neskelbtini)“, sudarydavo tiktai Z. P., o paslaugų sutartis, t. y. pardavimų sutartis sudarydavo trise: jis, Z. P. ir A. V.. Didesnio masto ir apimties pardavimų sutartys buvo sudarytos tiktai Z. P.. Su tokiais rangovais kaip „Mirigita“, „Klaipėdos bendrabutis“, kur sumos yra šimtais tūkstančių, sutartis sudarydavo tik Z. P.. Jis, pagrinde, sudarinėdavo tik abonentines sutartis, tą darydavo ir A. V.. Žmonių priėmimo ir darbo sutarčių pasirašymo klausimus spręsdavo abu su Z. P., kadangi jis dirbdavo ofise, jis rengdavo sutarties dokumentus ir spręsdavo kartu. Betarpiškai nuo įmonės sutartį su priimamu žmogumi pasirašydavo jis arba Z. P.. Jei ofise nebūdavo Z. P., tai pasirašydavo jis. Daugumoje atvejų, tikriausiai, pasirašydavo jis. Strateginiu įmonės veiklos planavimu, vizijos kūrimu užsiimdavo Z. P. su A. Jo idėja buvo tik įmonės įvaizdis, kaip atrodo darbuotojas ir kaip atrodo automobilis ar apklijuotas, ar tvarkingas ir kt. Strategiją jis kūrė savo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu Z. P. atvažiavo į K. vien dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo sunki situacija ir norėjo pagelbėti. Tuo labiau jam reikėjo draugiškos įmonės, kuri teikia elektros ūkio priežiūros paslaugas. Vizijos toje įmonėje jis nesudarinėdavo. Pavedimus su žodžiu „pavedimas“ atlikdavo ir jis, ir Z. P.. Visi pavedimai į jo (Z. P.) sąskaitą jo (Z. P.) ir buvo daromi. Darbuotojams sumokamą darbo užmokestį vesdavo ir jis, ir Z. P.. Dėl automobilių kas išrašė kasos orderius, nežino. Kasos orderių nematė. Jis už žmoną pasirašinėti negali ir jokių orderių nepasirašinėjo, jis jų nėra matęs. Pinigus mokėjo Z. P.. Z. P. teigia pinigų negavęs, kur tie pinigai nuėjo, jis nežino, šiuo klausimu nuomonės neturi. Įmonės mokesčių mokėjimo klausimais rūpinosi E. D.. E. D. ir jam, ir Z. P. rašydavo laiškus, priminimus apie nesumokėtus mokesčius. Ji dažniausiai rašydavo abejoms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėjimus atlikdavo jis. „(duomenys neskelbtini)“ tai Z. P., tai jis. Mokėjimus pasidalindavo taip: kas tuo metu būdavo prie banko ir jei 15 d. reikia sumokėti GPM ir dar kažką, jei jo nėra, moka Z. P., jei tuo metu prie kompiuterio yra jis – sumoka jis. Jis visiškai mokesčiais nesirūpino, ji 15 d. atsiunčia, kad reikia sumokėti GPM sumą pagal kodą į tokią atsiskaitomąją sąskaitą ir tai yra elementarus pavedimas, o ne rūpinimasis mokesčiais. Jis, asmeniškai, nenurodinėdavo, kas už ką atsakingas.

Teisėjui pagarsinus iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstus dokumentus (4 t., 119-120 b. l.), jis nurodė, kad lentelėje nurodytas ketvirtas punktas „pas mane pasiliks buhalteriniai reikalai“, jis neįsivaizduoja ką tai reiškia. Ši lentelė.... tai, kai jis išeidinėjo į kitas patalpas, jis surašė, kokie darbai buvo daromi ir kas ką turi daryti. Tai yra perdavimas to, ką jis darydavo. Atėjo administracinių reikalų tvarkyti Z. P. žmona ir jis jiems siuntė tą laišką. Šitą lentelę sukūrė ir persiuntė jis.

Kas į programas suvedinėdavo apskaitos dokumentus, jis nežino. Jis nieko nesuvedinėdavo į programą. Programoje darydavo pardavimus. Tai buvo pirminiai pardavimų dokumentai. Darbuotojas grįžęs iš objekto pirkimo sąskaitas-faktūras perduodavo ne jam, o padėdavo ant stalo Z. P. arba jam. Kai atsirado administratorė, tiesiogiai nešdavo administratorei. Tada administratorė suvesdavo pirminius dokumentus į buhalterinę programą. Orderių, mano, administratorė nesuvesdavo, nes ji suvesdavo tik pirkimo sąskaitas-faktūras. Kas suvesdavo kitus dokumentus, nežino, tikriausiai E. D.. Nežino, kas į programą įvedė paramos orderį ir ar M. Š. jo klausė, ką su juo daryti. Nemano, kad E. D. buvo vedami „pavedimai“ dėl didesnio darbo užmokesčio, jis asmeniškai E. D. pavedimo nedarė. Oficialų atlyginimą E. D. mokėdavo tiek jis, tiek Z. P.. Mano, kad E. D. savo nuožiūra, grynuosius pinigus „dengdavo“ per atskaitingus asmenis. Kaip ji tai darydavo, jis nežino. Su D. šeima dabar nebėra jokių santykių. Santykiai nutrūko, nes vyksta tyrimas, nuomonių išsiskyrimas. Grasinančių laiškų D. savo vardu jis asmeniškai nesiuntė. Apie įgaliojimus, kad jis gali atstovauti įmonę finansinėse institucijose ir su klientais, mano, kad nežinojo. Nepamena, kad jam būtų davę įgaliojimą atstovauti įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjui pagarsinus dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą projektų vadovui A. Š. (4 t., 172 b. l.), jis nurodė, kad nepamena šito įgaliojimo. Sutartis jis sudarinėjo, bet sudarant sutartis, įgaliojimo niekas neprašydavo pateikti. Sutartyse save įvardindavo „projektų vadovas A. Š.“. Įvardindavo save kaip atstovą.

Žinojo, apie „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir kad buhalterijoje buvo „bardakas“. Su Z. P. šnekėjo ne kartą apie E. D., kad viskas pas ją vėluodavo, nesutapdavo ir kt. Iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų išsikraustė 2015 m. spalio mėnesį. Išsikraustė iš patalpų ir nieko bendro neturėjo, išskyrus tai, kad kaip ir formaliai dirbo. Išsikraustė todėl, kad K. savivaldybė atidavė daugiabučių namų kiemų priežiūrą įmonėms, pačioms bendrijoms prižiūrėti ir pamatė verslo galimybę susirasti daugiau klientų. Taip ir sutarė su vyrais, kad jis išeina ir viskas, o už tą „gerą“, kiek buvo bendrauta, dar lieka įmonėje dirbti ir už tai gaus algą, sakė „aišku, vieną kitą klientą tau atvesiu“. Oficialiai santykiai buvo nutraukti kitų metų pabaigoje, o toje įmonėje nebedirbo nuo 2015 m. spalio mėnesio. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. perėmė daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Nežino, ar dar atlikdavo pavedimus, gal kokį vieną kitą, nes po to prasidėjo konfliktai. Grynaisiais pirkdavo. Informaciją galima gauti, išskyrus perkant kurą. E. D. „įvėlimas“ į šituos reikalus tikrai nebuvo susijęs su įvykusiu konfliktu tarp jų ir D.. Nežino, ar jo žmona siuntė grasinančius laiškus E. D.. Gal siuntė kaip giminaitei. Dabar iš dalies yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos mokestiniais įstatymais. Anksčiau buvo žinių trūkumas. Nežiūrėjo, kokius dokumentus pateikė Z. P..

Teisėjui A. Š. parodžius dokumentus su galimai suklastotu kaltinamojo Z. P. parašu, jis nurodė, kad čia ne jo parašas. Šie dokumentai jam žinomi. Visos sutartys turi būti vykdomos. Pretenzijų iš kitų pusių dėl neįvykdytų darbų nebuvo. Įmonės antspaudas buvo ant stalo, juo disponuodavo tiek Z. P., tiek A. V., tiek jis. Sutartis tekdavo pasirašyti. Pasirašydavo savo vardu. Rangos sutartys buvo pasirašomos tiek Z. P. vardu, tiek jo, tiek A. V. vardu. Didesnės apimties sutartis, t. y. kur būdavo didesnės sumos, tai kaip ir Z. P. pasirašinėdavo, paslaugų sutartis jis pasirašydavo, A. V. pasirašydavo, visi pasirašinėdavo, būdavo toks žodinis susitarimas. Žodinis susitarimas buvo su Z. P. ir A. V., pavyzdžiui, jei rengiama paslaugų sutartis, tai gali pasirašyti tas, kas būna ofise tuo metu ir kas ją parengė. Jie trise rengė sutartis, t. y. A. V., Z. P. ir jis. Vienas įgaliojimas jam buvo suteiktas Z. P.. Jei įgaliojimą parašė, tai ir pasirašė Z. P.. Kokius veiksmus pagal tą įgaliojimą galėjo atlikti, dabar konkrečiai neprisimena, bet buvo įgaliojimas Regitroje registruojant automobilį, pasirašyti sutartis turėjo įgaliojimą. Pasirašydamas sutartį, nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas, pardavėjas ir paslauga. Pasirašydamas dėdavo savo antspaudą „Projektų vadovas A. Š.“ ir pasirašydavo. Taip, yra keletą kartų buvę, kad Z. P. yra sakęs „brūkštelk“ už mane. „Brūkštelk“ už mane reiškia, kad paprašydavo pasirašyti už jį. Parašą brūkšteli ir viskas. Nusiskundimų iš direktoriaus, kad pasirašo sutartis, nebuvo. Šituose dokumentuose taip galėjo būti, jis neanalizavo kiekvieno lapo. Tiek atvejų, kiek čia pateikta, būti negalėjo. Tai galėjo būti tik paslaugų sutartyse. Šiuose dokumentuose gali būti ir A. V. parašas, ir pačio Z. P. parašas.

Teisėjui parodžius A. Š. dokumentus, esančius prie prašymo skirti rašysenos ekspertizę, jis nurodė, kad čia jo parašai. Ar parašas irgi jo, dabar pakomentuoti negali, bet gali būti, kad jis pasirašė. Nežino, kodėl dėjo tokį parašą, tikriausiai pagal Z. P.. Z. P. parašo nekopijavo.

Kaip supranta, buvo du dalykai, t. y. iš banko kortelės išgryninti pinigai ir pavedimai. Jo nuomone, E. D. pirkimus už grynus dengdavo ir tą dalį, kuri būdavo išgryninta iš kortelių, savo nuožiūra. Tai dengdavo ne tik pavedimus, bet ir išgryninimus, todėl tos sumos ir neatitinka. Ji viską darydavo savo nuožiūra. Todėl tie visi padaryti pavedimai traktuojami kaip darbo užmokestis.

2015 m. birželio 26 d. elektroninis susirašinėjimas, jei iš jo pašto tai tikriausiai jis rašė. To fakto, kad pas juos nebuvo kažkas sutvarkyta, sprendžiant iš šio rašto, nepamena. Ar birželio 26 d. buhalterija buvo tvarkoma teisingai, reikia E. D. klausti. Betvarkė ir chaosas galimai galėjo būti, nes negalėjo sužinoti tikrųjų skolų. Pačioje „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir trūko pinigų. Pagal E. D. atsiųstus suderinimo aktus, jie prašydavo klientų atsiskaityti už suteiktas paslaugas, bet tų skolų likučiai nesutapdavo, todėl ir sakydavo, kad susitvarkytų ir susivestų bankus. Tai galimai ir buvo rašomas tas laiškas, bet jis nepamena to fakto, kad jis jį rašė. Kortelės su gale esančiu numeriu 6481 neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra servisas. Prisijungimai prie programos buvo tik du, t. y. „A.“ ir „E.“. „A.“ vardu naudojosi M. Š., kuri įvedinėjo duomenis.

Kaltinamoji E. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies, t. y. nepripažino kaltės dėl darbo užmokesčio, nes apie tai nežinojo ir tikrai nebuvo informuota, dėl Sodros duomenų teikimo, nepripažino, dėl išlaidų - pripažino, dėl neteisingų duomenų, kas liečia pelno mokesčius, pripažino. Paaiškino, kad visų tų dalykų, t. y. nuomos orderius, paramos suteikimo orderį, į apskaitos programą ji nevedė, tiesiog jie jai buvo pateikti kaip teisingi ir ji juos apskaitė. Tuos duomenis gavo, nes K. dirbantys darbuotojai juos suvedė į apskaitos programą. Jokios sutarties nematė. Kur dėti tą sumą, ji klausė A. Š., jai pasakė, kad tai yra teisingi duomenys ir ji turi juos apskaityti. Taip buvo ir dėl paramos, ir nuomos. Nuomos išlaidų orderius surašė ne ji.

Įsidarbinti pasiūlė A. Š.. Buvo priimta į darbą, o apskaitą tvarkė nuotoliniu būdu iš K., nes gyveno K.. Visa informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu arba buvo bendraujama telefonu su A. Š.. Jis jai pateikdavo visą informaciją ir duodavo visus nurodymus. Buvo internetinė apskaitos programa ir į tą programą vesdavo jai pateiktus duomenis. Darbo sutartyse nurodytus darbuotojams mokamus atlyginimus skaičiuodavo ji. Gaudavo banko išrašą ir jame matydavo duomenis. Kai atsirado pirmieji tokie pavedimai, ji skambindavo A. Š. ir klausdavo „kas tai yra“, ar tai darbo užmokestis, ar tai atskaitingiems asmenims pavedimai, ar kažkokios kitos išmokos, kompensacijos. Tiesiog norėjo išsiaiškinti, kas tai yra. Jai buvo pasakyta, kad tai yra atskaitingiems asmenims ir ji turi taip įforminti. Visas sumas įformino, kaip atskaitingus asmenis. Tuos orderius, kuriais atskaitingi asmenys grąžindavo pinigus, A. Š. nurodymu, kad ant atskaitingų asmenų neliktų įsipareigojimų, ji turėjo surašyti, kaip grąžinamus į kasą pinigus. Įmonės apskaitą tvarkė nuo 2012 m. iki 2016 m., kol nebuvo administratorės M. Š., informaciją vesdavo ji, o paskui, atsiradus administratorei, dalį informacijos vesdavo ji.

D. D. dirbo, jis mokėjo padaryti keletą darbų, t. y. įdarbinti darbuotojus, jei būdavo poreikis ir ji negalėdavo, kai būdavo atsiunčiama tokia informacija, o šiaip, pagrinde, informaciją vesdavo ji. Už jį skaičiuodavo darbo užmokestį, vesdavo banko išrašus. Mokėtinus mokesčius tuo laikotarpiu, kai buvo apiformintas D. D., skaičiuodavo ji. Jis kaip buhalteris įmonėje buvo apiformintas todėl, kad tuo metu ji pagimdė vaiką ir A. Š. pasiūlė tokį variantą, kad ji toliau tvarkytų apskaitą, kad gali įdarbinti jo vyrą, o ji toliau iš namų tvarkys apskaitą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius dokumentuose buvo Z. P.. Pradėjusi dirbti, su Z. P. faktiškai nesprendė jokių klausimų, iš jo negaudavo jokių nurodymų. Per visą darbo laiką buvo keli jo skambučiai, bet neesminiais klausimais. Dėl apskaitos dokumentų tvarkymo, pagrinde, bendravo su A. Š.. Jis įmonėje dirbo projektų vadovu. Į direktorių pagrindiniais klausimais nesikreipė, nes kai darbinosi, jai A. Š. buvo pasakęs, kad visus tuos klausimus, su Z. P. pritarimu, sprendžia jis ir kad tuos klausimus ji tvarkys tik su juo. Direktorius, su kuriuo keletą kartų buvo susitikę, niekam neprieštaravo. Jis (Z. P.) turėjo visus jos kontaktus ir jeigu jam būtų iškilę kokie nors klausimai, jis (Z. P.) bet kada galėjo su ja susisiekti ir klausti. Jai pateikdavo tik pirkimo grynais sąskaitas-faktūras. Pavedimų sumos neatitiko. Ką dėl to daryti, klausė A. Š., nes neatitiko likutis, išeina taip, kad atskaitingi asmenys skolingi įmonei. Jis (A. Š.) jai nurodė tas sumas, tuos likučius grąžinti į kasą. Tai galėjo padaryti avansinės apyskaitos pagrindu, jai taip pat turėjo būti pateiktas pasirašytas orderis. Pasirašyto orderio ji negavo. Jai buvo pasakyta, kad grynuosius pinigus jie, t. y. A. Š., Z. P. ir visi kiti darbuotojai tvarkosi patys. Jie tvarkosi, jie įsinešinėja ir jai tik nurodė įforminti, įvesti programoje. Įmonės kasininkas buvo Z. P.. Į jį, su klausimais dėl kasos dokumentų, dėl įnešimo į kasą grynaisiais, nesikreipė. Į apskaitą šiuos duomenis užregistravo A. Š. nurodymu. Dokumento, patvirtinimo, kad tie žmonės įnešinėja, neturėjo, bet ji pasitikėjo A. Š.. Ji kaip buhalterė yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Padaryti pavedimai buvo registruojami kaip grynaisiais įnešti į kasą tik toje dalyje, kur nebuvo dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą, tam likučiui. Pačioje pradžioje, kai A. Š. siųsdavo jai skanuotas pirkimų sąskaitas-faktūras, ant kai kurių tikrai būdavo pažymėta koks darbuotojas pirko, o kurių nebūdavo, ji skambindavo ir klausdavo. Aišku, tas nuolatinis klausinėjimas A. Š., turbūt, nusibodo ir A. Š. jai pasakė, kad paskirstytų savo nuožiūra. K. dirbantys darbuotojai išleistus pinigus tvarkėsi patys. Kaip jiems būdavo grąžinami išleisti pinigai, jau spręsdavo K. dirbantys darbuotojai: A. Š., Z. P. ar kiti darbuotojai. Kokiam žmogui kokią sąskaitą priskirti, kaip ir minėjo, ji pradžioje klausinėjo, o paskui, kai įsidarbino M., tada ji K. vedė visus tuos dokumentus ir ji tų dokumentų nematė nuo 2014 m. ar net nuo 2013 m. pabaigos. Registravo ne bet kokius skaičius, o remdamasi suvestais pirkimų dokumentais, banko išrašo duomenimis. Jai buvo liepta užregistruoti dokumentinį likutį, kokį ji matydavo apskaitos programoje. Konkrečių skaičių jai niekas nepateikdavo. Buvo pasakyta koks likutis dokumentiškai matosi, tokį ji turi išrašyti orderį. Dėl to, kad neįmanoma teisingai vesti apskaitos, ji A. Š. sakydavo. Manė, kad jis (A. Š.) kartu su Z. P. sprendžia šiuos klausimus, o jis (A. Š.) tik perduoda jai atsakymus. Ar Z. P. žinojo, ji nežino.

Įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Sutarties ji nematė, jai jos niekas nepateikė, į apskaitos programą ji orderio taip pat nevedė. Jį įvedė K. dirbantys darbuotojai. Kas fiziškai tai padarė, ji nematė ir atsakyti negali. A. Š. nurodymu, ji tuos duomenis turėjo apskaityti. Ar parama buvo suteikta ir grynaisiais išmokėta, ji nematė, negali atsakyti. Tuo momentu, kai matė duomenis, tai ji iš karto nesuprato. Po kurio laiko pildydama balansą ji pamatė, kad ženkliai mažėja pelno mokestis, kai atsirado apskaitoje tie duomenys. Prieš surašant kasos išlaidų orderį dėl paramos VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis su A. Š. apie mokėtinus mokesčius buvo. Kokie buvo metai, tiksliai neprisimena, gal 2015 m. Ji, suskaičiavusi 2014 m. apskaitos duomenis, pamatė, kad yra mokėtinas pelno mokestis. Paskambinusi telefonu, tą sumą A. Š. pasakė. Tada jis pradėjo rėkti „ką čia šitiek daug mokėti ir t.t“. Tai buvo bandomieji duomenys. Paskui po kurio laiko, jis (A. Š.) jai perskambino, pradėjo klausinėti, kas mažina įmonės pelną, tai ji jam ir atsakė, kad visos patirtos įmonės sąnaudos. Kokius jis sprendimus priiminėjo, po kurio laiko ji pamatė, kas buvo suvesta apskaitos programoje. Kalbėjo, turbūt, 2015 m., o dokumentai atsirado 2014 metuose. Kai jai kilo įtarimų, ji tai aptarė su A. Š.. Klausė, kas čia yra, jis (A. Š.) pasakė, kad tie duomenys turi būti apskaitoje ir ji turi juos apskaityti. Ar buvo išmokėti grynieji, nematė, nežino. Jai pasakė, kad Klaipėdoje yra visi tie dokumentai, jie yra įforminti, pasirašyti, jie yra teisingi ir ji turi juos apskaityti. Jai visi dokumentai siunčiami nebuvo. Pasirašyto kasos išlaidų orderio nematė. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautų sumų A. Š. neleido apskaityti. Kodėl jis to neleido ir nenorėjo, reikia klausti jo. Sprendimas vesti tas operacijas buvo jo priimtas. Po metų atsiradęs dokumentas, žinoma, kad sukėlė jai įtarimų. Po pokalbio 2015 m. kaip sumažinti mokėtinus mokesčius, ji kiek pastebėjo, kad atsirado tas paramos orderis, padidėjo įmonės sąnaudos, taip pat atsirado automobilių nuoma, kurių anksčiau nebuvo. Kad tai buvo nuoma, suprato, nes orderyje buvo parašyta paskirtis. Pačios nuomos sutarties jai nesiuntė. Ji klausė, bet jai neatsiuntė. Visus duomenis programoje suvedė K. dirbantys darbuotojai, jai pasakė, kad tie duomenys yra teisingi ir, kad privalo juos apskaityti. Matė duomenis apskaitos programoje. Matė išrašytus orderius. Praėjus kuriam laikui po to pokalbio, apskaitos programoje, kadangi reikėjo padaryti įmonės balansą, apskaičiuoti pelno mokestį, pamatė ženklius skirtumus nuo to kas buvo prieš tai. Pamatė, kad išaugo įmonės sąnaudos, t. y. atsirado automobilių nuoma už 2014 m. ir suteiktos paramos sąnaudos. Ar grynieji pinigai buvo išmokėti, tikriausiai, klausė, bet jai pasakė, kad viskas yra sutvarkyta, kad tai yra jų reikalai ir jie K. viską susitvarkė. Pasirašytų automobilių nuomos kasos orderių nematė. Orderiai buvo dviem asmenims: Z. P. ir J. Š., nes jų automobiliai buvo naudojami įmonėje. Kiek jai žinoma, anksčiau jie buvo naudojami pagal panaudos sutartį. Kokiu tikslu tai yra daroma, suprato, kad taip mažinamas įmonės pelnas. Su Z. P. šiuo klausimu nekalbėjo, nes, kaip ir minėjo, visus nurodymus iki tol, visais apskaitos klausimais derindavo tik su A. Š., o ar Z. P. yra žinomi tie sprendimai, ar nėra, ji nežinojo. Nei vienoje įmonėje ji kiekvienos išrašytos sąskaitos netikrindavo ir nežiūrėdavo, nes tai buvo A. Š. atsakomybė, t. y. jis jas išrašinėdavo, taip pat jis pateikdavo visas sąskaitas tiek jai, tiek M. Š., o kad jos buvo neįtrauktos į apskaitą, jai, tiesiog, jų nepateikė. Sąskaitas turėdavo pateikti A. Š., nes tai jis jas išrašinėdavo. Pačioje pradžioje atskaitingu asmeniu buvo tik Z. P., paskui didėjant darbuotojų skaičiui, jais tapo dauguma darbuotojų. Atskaitingu asmeniu buvo, būtent, Z. P., nes jis buvo direktorius, ir kai ji perėmė apskaitą, jis (Z. P.) jau buvo paskirtas atskaitingu asmeniu. Kortelių duomenų jai pateikta nebuvo ir jai buvo pasakyta, kad iš pagrindinės atsiskaitomosios sąskaitos visus išgryninimus vesti per Z. P. atskaitingo asmens sąskaitą. Jai taip pasakė A. Š.. Tiesiogiai su vadovu tuo klausimu nekalbėjo, todėl, kad, kaip ir anksčiau minėjo, visus nurodymus duodavo A. Š. ir jai net nekilo įtarimas, kad direktorius gali nieko nežinoti.

Iki ateinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere buvo dirbusi kokius tris metus. Kodėl įmonėje Z. P. buvo vienas atskaitingas asmuo, tai ji sako, kad nematė kortelių duomenų, kokiems asmenims jos buvo išduotos. Tai jeigu jai nurodė tvarkyti apskaitą per Z. P., tai vadinasi jo vardu kortelės buvo išduotos. A. Š. jai dokumentus siųsdavo bendrai. Pačioje pradžioje, kokius pirmus metus tai pagal jo nurodymą kokiems darbuotojams, o paskui, kai jau atsirado Monika, tai tada jau kaip K. dirbantys darbuotojai pateikdavo sąskaitą, iš tikrųjų, nežino kokiu principu ji skirstė: ar pagal tai, kas atnešė, ar kaip nurodė jai. Avansinės apyskaitos, suvedus duomenis buvo automatiškai užpildomos programoje. Kol nebuvo apskaitininkės, pirkimo dokumentus vesdavo ji, o paskui duomenis vesdavo M.. Atskaitingų asmenų, be Z. P., buvo dar keli, t. y. daugiau negu du ar trys. Avansines apyskaitas užpildydavo ne tai, kad ji, bet jas buvo galima suformuoti apskaitos programoje. M. buvo nurodyta traukti kiekvieno atskaitingo asmens informaciją. Tokį nurodymą jai davė ji. Ji M. nurodė, kad iš apskaitos programos reikia ištraukti kiekvieno atskaitingo asmens duomenis ir segti į bylą prie pirkimų dokumentų. Pati avansinių apyskaitų nematė. Duomenų netikrino, nes pasitikėjo dirbančiais darbuotojais. M. „gyvai“ yra mačiusi gal vieną ar du kartus. K. ofise irgi yra buvusi tik vieną ar du kartus. Viską tvarkė nuotoliniu būdu. Dažniausiai bendraudavo tik laiškais arba telefonu. Visos informacijos, t. y. keliems darbuotojams tos skolos yra, ji kiekvienam individualiai neskaičiavo, asmeniškai su darbuotojais nebendravo. Visą tą informaciją turėjo A. Š.. Apie įmonėje prasidėjusius nesklandumus jai pranešė M.. Ji pasakė, kad ofise nebedirba A. Š.. Kas įvyko ir dėl ko, nežinojo. Kada tai buvo, tiksliai nepasakys, gal 2015 m. pabaiga arba 2016 m. pradžia. Su apskaita ir kontrole niekas nepasikeitė, visą informaciją ir toliau siųsdavo A. Š.. Jis viską kontroliavo. Darbuotojų „priskaitymus“, mokėtinų mokesčių informaciją siųsdavo jam. Niekas nepasikeitė. Paskui sužinojo, kad įvyko kažkoks didelis konfliktas. Koks tai konfliktas, jai niekas neaiškino, tik žinojo, kad konfliktas įvyko tarp A. Š. ir Z. P.. Tada ir nusprendė išeiti iš darbo. Apskaitos dokumentai buvo susegti segtuvuose, tvarkingai sunumeruoti. Dokumentai buvo pas ją, kiek ji jų turėjo, ir kiek jai originalių dokumentų buvo siuntę. Įmonės dokumentai, kuriuos turėjo ji, buvo pas ją sudėti lentynose darbo kambaryje. Kiti dokumentai buvo K.. Z. P. dokumentus atidavė su perdavimo-priėmimo aktu. Atidavė visus dokumentus, kiek jų turėjo. Vėliau jos dar klausė dėl sutarčių, bet tų sutarčių ji niekada nėra turėjusi, jai jų nesiųsdavo, viską turėjo darbuotojai K., todėl pateikti tos informacijos negalėjo. Jos elektroninio pašto adresas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, buvo (duomenys neskelbtini)., A. Š. (duomenys neskelbtini) ir dar buvo (duomenys neskelbtini). Su Z. P. susirašinėti teko, bet koks jo elektroninio pašto adresas tiksliai nepasakys, nes jis (Z. P.) kartais rašydavo jai iš el. pašto (duomenys neskelbtini).

To laiško, t. y. kad reikalinga sutvarkyti apskaitą ir sudaryti veiksmų planus, kas už ką atsakingas, rašė ne ji. Tą laišką A. Š. rašė P.. A. Š. yra ne vieną kartą rašiusi, sakiusi, kad atsiųstų jai visus trūkstamus dokumentus ir duomenis, nes duomenys jai būdavo siunčiami pavėluotai, todėl informacija programoje ne visada būdavo suvedama laiku. Dėl Sodros įmokų, tai ji jas skaičiuodavo pagal jai pateiktų darbuotojų darbo sutartis ir pagal ten nurodytus darbo užmokesčio dydžius, nes tai buvo vieninteliai, jai žinomi, darbo užmokesčio dydžiai. Apie įmonėje mokamus viršvalandžius informacijos neturėjo, jos niekas jai nepateikė. Prie „Drive“ programos niekada nesijungė ir nematė nei vienos lentelės. Jai niekada neaiškino ir nerodė, kaip ten reikia prisijungti. Taip, klausimą dėl pelno mokesčio mokėjimo sprendė tik su A. Š.. Kad mokesčių inspekcijai pateikiami teisingi duomenys dėl mokėtinų mokesčių, sprendė pagal apskaitos programoje suvestus duomenis, tai ką suvesdavo K. darbuotojai. Ji manė, kad duomenys, kuriuos jie suveda, yra teisingi. Remiantis apskaitos programos duomenimis, ji skaičiavo mokesčius.

Kaltinimą dėl neteisingų duomenų pateikimo ji pripažįsta iš dalies, todėl, kad ji nieko nedarė pati savo iniciatyva ar siekiant sau naudos. Neklastojo jokių dokumentų, tiesiog apskaitė sistemoje suvestus duomenis ir pateikė deklaraciją. Kadangi pateikė tą deklaraciją, iš dalies pripažįsta savo kaltę.

A. Š. jos klausinėjo dėl pelno sumažinimo po jos skambučio, kai ji jam pasakė preliminarius duomenis, kiek bus mokėtina pelno mokesčio. Kada surinko tuos duomenis, konkrečiai neprisimena, tai galėjo būti, galbūt, gegužės mėnuo. Tuos duomens rinko pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kai jau reikėjo ruošti finansinės atskaitomybės, balanso, mokėjimo dokumentus. Tada pamatė, kad yra didelis pelno mokestis. Šiuos duomenis paskaičiavo, pagal duomenis, buvusius apskaitoje už 2014 metus. Galima teigti, kad tų duomenų, kurie vėliau atsirado buhalterinėje apskaitoje, tada, kai ji skaičiavo, nebuvo. Ji apskaitos programoje pamatė, kad duomenys yra suvesti. Pamatė tada, kai atsispausdino didžiąją knygą už 2014 metus. Duomenys jau buvo pasikeitę. Padidėjo įmonės sąnaudos, t. y. parama ir nuoma. Tai buvo visos sumos nurodytos kaltinime. Kai atliko pirminius paskaičiavimus, 2014 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderio, išrašyto A. Š., pagrindžiančio 9 412,65 eurų paramos suteikimo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo. Jis atsirado po jų pokalbio. Šį orderį užregistravo K. dirbantys darbuotojai, bet kas fiziškai įvedė į apskaitos registrą, ji nematė. Akivaizdžia matėsi ir tai, kad buvo padidintos išlaidos už automobilių nuomą Z. P. ir J. Š.. Tos sąnaudos atsirado sąnaudų eilutėje. Tai nuomos sąnaudos ir suteikta parama. Ar sumos už automobilių nuomą buvo padidėjusios 2013 m., neprisimena, bet kad 2014 m., prisimena gerai. Kalbėjo tik dėl 2014 m. pelno mokesčio, apie 2013 m. tuo metu kalbėta nebuvo. Ar tikslino 2014 m. deklaracijas, neprisimena. Kas liečia 2013 metų duomenų tikslinimą, tikrai dabar neprisimena. Prieš teikiant deklaracijas, paaiškėjo, kad po jos pirminių paskaičiavimų į apskaitą atgaline data yra įvesti apskaitos dokumentai, t. y. parama ir išlaidų orderiai dėl automobilių nuomos. Kai pagal naujus duomenis suskaičiavo pelno mokestį, tai pasidarė akivaizdu – pelno mokestis sumažėjo. Ji surašė deklaracijas ir pateikė. Kai buvo užpildyta deklaracija, akivaizdu, kad buvo mažinami mokesčiai ir pelno mokestis, bet kaip ir minėjo, ji kalbėjo su A. Š. ir jis jai patvirtino, kad tie duomenys teisingi. Kol nesusiduri su tokiais dalykais, nežinai, kur kreiptis ir ką daryti. Parama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindėti turėjo. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų jai tikslinti neleido, taip pat neleido tų duomenų įtraukti į apskaitą. Paskutinė dalis kasos orderių į apskaitą buvo vedami jau pabaigoje, prieš išeinant iš darbo. Visą laiką buvo vėluojama pateikti dokumentus ir visokių kitokių situacijų. Situacijos, kiek atskaitingi asmenys gauna pinigų ir kiek jie turi grąžinti, ji nekontroliavo. Ji tik dirbo su jai pateiktais duomenimis buhalterinėje programoje. Netikrino, ar pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Kas būdavo fiziškai daroma su pinigais tarp atskaitingų asmenų, tai tvarkė K. dirbantys žmonės, A. Š. ar Z. P. ji tiksliai negali atsakyti, nes nematė, kuris tai darė. Pajamų orderio sumą ji matydavo balanso sąskaitoje pagal suvestus duomenis. Tos sumos jai nepateikdavo, ji ją matydavo balanso sąskaitoje ir tai sumai išrašydavo orderį. Kasos pajamų orderį išrašydavo pagal apskaitos duomenis, bet tą nurodymą, kad kiekvieno darbuotojo grąžinimą daryti į kasą, buvo gavusi iš A. Š.. Tokius grąžinimus į sąskaitą atlikdavo kiekvienam atskaitingam asmeniui, tame tarpe ir Z. P., taip kaip jai buvo nurodyta. Yra numatyta, kad atskaitingas asmuo, nustatytais periodais turi atsiskaityti su įmone. Pačioje pradžioje, kai pamatė tuos pavedimus ir kai pradėjo kauptis atskaitingų asmenų skolos įmonei, paklausė, ką daryti, ir jai buvo nurodyta traukti tas sumas į kasą. Matė visas tas sumas, faktas, kad didėjo kasa, apie jos didėjimą A. Š. buvo informuotas ne vieną kartą. Jam buvo sakyta, kad didėja kasa ir klausta, ar realiai ji tokia yra, ar ne, bei kaip jie ten tvarkosi. Sakė, kad duomenys apskaitoje yra tokie. Jis (A. Š.) nurodė, kad „tai yra mūsų reikalai ir tu nesikišk“.

Kas įmonėje fiziškai darydavo pavedimus, išmokant darbo užmokestį, ji nematė. Duomenis teikdavo A. Š.. Iš įmonės darbo užmokestį, konkrečiai ji, visą laiką gaudavo pavedimu. Kiti darbuotojai, kiek matydavo iš banko išrašų, irgi gaudavo pavedimu. Yra buvę, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais. Tai būdavo pavieniai atvejai, bet kokiu laikotarpiu neprisimena. Kol ji dirbo A. Š. iš įmonės atleistas dar nebuvo. Kai ji išėjo, jis (A. Š.) dar dirbo, o kada jis tiksliai buvo atleistas ar išėjo iš darbo, ji nežino. Visus dokumentus reikėjo perduoti Z. P.. Kiek ji žinojo, tai tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, kurio detalių jai niekas neaiškino. Tada jos tiesiog pareikalavo tų dokumentų, nors ji prieš tai buvo rašiusi laišką, kad dokumentai yra suruošti ir, kad nori juos atiduoti Z. P.. Dokumentus buvo atvežusi į K., bet Z. P. nesugebėjo su ja susisiekti ir atsiimti dokumentų. Tada ji juos vėl parsivežė į K. ir po kurio laiko jis (Z. P.) pats atvažiavo pasiimti dokumentų. Apskaitos programa buvo „(duomenys neskelbtini).web“. Joje buvo suvesti trys vartotojai: ji, A. Š. ir Z. P.. Kai ją „atjungė“ nuo programos, ji tuo metu dar oficialiai dirbo, bet, turbūt, jau buvo išsiuntusi prašymą dėl atleidimo iš darbo. Tada ji norėjo suvesti kažkokius duomenis, bet nebegalėjo prisijungti. Tada suprato, kad yra užblokuota. Parašė Z. P., kad duomenų suvesti negali ir kad juos išsiunčia jiems, kad jie patys tuos duomenis susivestų. Paskui prie programos teko jungtis, kai tyrėja ją išsikvietė programos apžiūrai. Tada gal vasara buvo, neprisimena. Prisijungusi pastebėjo, kad duomenys nesutampa su jos atiduotais. Ten kažkas ne taip buvo su atskaitingais asmenimis. Tiksliai sumų ji nepasakys, bet traukiant duomenis jai kilo įtarimas, kad ten kažkas ne taip, kaip ji atidavė. Savo pastebėjimą įrašė protokole „nežinau ar atitinka duomenys ištraukti iš apskaitos programos su mano, direktoriui atiduotais duomenimis“.

Popieriniai ir toje programoje esantys elektroniniai registrai atitiko. Ji visus duomenis ištraukė tik iš programos, jokių kitokių lentelių pas ją nebuvo. Duomenų paskui tikrai nekeitė, nes ją užblokavo, nebeturėjo galimybės prisijungti. Programos kopijos ji nedarydavo. Kodėl tą kopiją reikėtų daryti, ji neįsivaizduoja. Visada, kiek dirbo, buvo ta pati programa, tie patys prisijungimai ir visų darbuotojų duomenys buvo vedami į ją. Į ją kreipėsi direktorius, prašė pateikti raštiškus paaiškinimus dėl programoje įvestų duomenų. Buvo rašomi raštai ir ji raštu į tuos paklausimus atsakydavo. Tie paklausimai buvo susiję su skolomis, kad likučiai nesutampa, bet mano, kad jie nemokėjo teisingai „išfiltruoti“ duomenų. Kažką keisti ji neturėjo jokios galimybės, nes jau buvo „atjungta“ nuo programos. Apie 2013 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį už nuomą 2014 m. liepos mėnesį nieko negali pasakyti, nes kiekvieno orderio neprisimena. Kad buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei numatytas sutartyse, jai nebuvo žinoma. Darbo užmokestis, kuris buvo mokamas pagal jos pateiktus paskaičiavimus, paskirtyje visada būdavo parašyta „darbo užmokestis“ arba „darbo užmokestis už tokį mėnesį“, arba „atlyginimas“, t. y būdavo konkrečiai įvardinta ir atitikdavo sumos. Jei per mėnesį būdavo du pavedimai su paskirtimi tam pačiam žmogui, bet įrašyta „darbo užmokestis“ ar „atlyginimas“, sudėjus tas sumas duomenys sutapdavo su jos žiniaraščių duomenimis. Kur paskirtyje būdavo „pavedimas“, tai visada buvo traukiama atskaitingam asmeniui. Pati „rūšiavo“ neilgai, gal kelis mėnesius. Kuriam priskirti nuspręsdavo iš ankstesnių duomenų, pavyzdžiui, iš kokių įmonių, kurie darbuotojai pirkdavo, kartais būdavo kuro čekiai su darbuotojo vardo raide. Kuriam automobiliui priskirti kuro čekį, dažniausiai būdavo pažymėta. Ant kuro čekio būdavo pažymėta arba darbuotojo vardas, arba vardo raidė. Ar realiai parama buvo suteikta, nežino. Apskaitos likutis tuo momentu programoje buvo ar tokia suma fiziškai buvo, ji nežino. Šita parama „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtakojo tuo, kad sumažino pelno mokestį. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų įtakoję taip, kad tai būtų atsispindėję gautoje paramoje. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ paramos deklaravimas nebūtų sukėlęs jokių prievolių mokėti papildomus mokesčius. Jokių mokestinių pasekmių nebūtų buvę. Kodėl nebuvo deklaruota, reikia klausti A. Š., kodėl jis neleido įtraukti į apskaitą. Buhalterinėje programoje „sukrisdavo“ pirkimų dokumentai, kurie buvo apmokėti grynaisiais, o į „gautų“ eilutę „sukrisdavo“ tie pavedimai, t. y. mokėjimai per banką. Suvedus banko išrašą, duomenys „sukrisdavo“ automatiškai. Banko išrašą vesdavo ji. Viskas, ką ji įvesdavo, atsirasdavo „ant to“ asmens, atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje. Įvesdavo išlaidų orderius, kuriuos taip pat priskirdavo ir jie krisdavo prie išlaidų. Tai būdavo tas likutis, kuriam nebūdavo pateisinamų dokumentų. Tas likutis būdavo surašytas į pajamų orderius. Ji negali traktuoti, kad tai buvo darbo užmokestis. Nepateisinamos pajamos minus tos, kurios buvo pateisintos pagal suvestus duomenis ir jų skirtumas buvo rašomas į kasos pajamų orderį kaip grąžinimas į įmonės kasą. Jai atrodo, kad būdavo ir išmokėjimų, ji tiksliai neprisimena, bet jeigu būdavo išlaidų su dokumentais už grynus darbuotojui ir tą mėnesį jis būdavo, tarkim, tam pavedimui suma mažesnė negu, kad išlaidos, tai, kiek atsimena, lyg ir yra buvę ir išmokėjimų. Kilo klausimas, kad čia išeina dvigubai. Nubausta buvo 2018 m. gruodžio gale A. Š. už tai, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai pateikiau teisingus duomenis mokesčių inspekcijai. Ji besąlygiškai klausė A. Š. nurodymų.

Su M. Š. telefonu yra tekę bendrauti. Pačioje pradžioje ji M. apmokė kaip dirbti su programa, kaip vesti duomenis. Dar yra buvę pokalbių, po pokalbio su A. Š. dėl mokėtino pelno mokesčio. M. jai skambino ir klausė, kokie tai yra orderiai, kokia tai informacija ir kodėl ji (M. Š.) turi juos suvesti į programą. Ji jai tada pasakė, kad sprendimus priiminėja A. Š. ir, kad klausytų, ką sako jis, nes ji tai nežino. Gali daryti prielaidą, kad ji (M. Š.) galėjo vesti duomenis. Jai (M. Š.) nebuvo pateikta informacija, kuri kortelė yra kurio darbuotojo ir buvo pasakyta, kad kur iš pagrindinės atsiskaitomosios sąskaitos duomenis vesti per Z. P.. Banko išraše matydavo, kad yra kelios banko kortelės. Buhalteriškai tvarkyti per vieną asmenį, taip neturėjo būti, kai pamatė, kad banko kortelė išduota ne vienam asmeniui. Pas Z. P. „į pajamas“ ji suvesdavo duomenis. Pas Z. P. „į įplaukas“, kaip atskaitingo asmens gavimo, duomenis suvesdavo iš sąskaitos, kuri buvo pagrindinė atsiskaitomoji banko sąskaita. Duomenys, kuriuos jam, kaip atskaitingam asmeniui, suvesdavo buvo išgryninimai bankomate, pavedimai į asmeninę sąskaitą. Į išlaidas, kiek jai buvo pateikti duomenys, vesdavo pirkimus, paskui M. skirstydavo visą informaciją. Ten taip pat buvo skirtumai, kurie nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais. Parama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pas Z. P. į atskaitingo asmens išlaidas įvesta neturėjo būti, neatsimena, kaip ten buvo tas orderis įvestas, bet ne, taip neturėjo būti. Tie duomenys turėjo būti įvesti įstaigai „(duomenys neskelbtini)“. Buvo mokėta grynais, nes orderiu tai tik grynieji pinigai „vaikšto“. Kasos likutis buvo kasos balanso sąskaitoje, o atskaitingo asmens sąskaita buvo atskirai. Į išlaidas įtraukdavo Z. P. duomenis, kurie buvo perduodami į kasą. Ką Z. P. perduodavo į kasą, tai čia būdavo ta pati situacija kaip su visais atskaitingais asmenimis. Fiziškai pinigų ji nematė ir jai niekas nieko nesakė. Išgryninimai visi pinigai į kasą, jei nebūdavo pervedama užsakovui, pagal viską turėjo eiti iš Z. P. atskaitingo asmens atsiskaitomosios sąskaitos. Jei kas išgrynindavo, atsirasdavo gryni pinigai, viskas eidavo į Z. P. avansinę apyskaitą kaip jo gavimai. Jo gavimas į kasą mažindavo likutį.

Koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, tiek ir gaudavo. Priedų niekada nebūdavo. Atlyginimas didinamas buvo, bet labai nežymiai. Sutartis buvo perrašoma. Iš tų duomenų, kuriuos ji turėjo, galima sakyti, kad įmonė dirbo pelningai, pelnas būdavo. Dividendų negaudavo. Pagal tai, kokie duomenys vėliau paaiškėjo, avansinės apyskaitos A. Š. įforminamos turėjo būti. Įformindavo išėmimus iš atsiskaitomosios sąskaitos. Viską formino ant Z. P.. Žinant, kad kortelėmis disponavo ir Z. P., ir A. Š., turėjo būti vedama dviejų atskaitingų asmenų apskaita. Tai būtų galėjusi išskirstyti pagrindžiant banko išrašais. Įnešimai į kasą, išėmimai iš kasos ar šie duomenys teisingi, jei neskirstė pagal banko išrašus disponuojamomis kortelėmis, tai kas liečia suminius duomenis, tai jie buvo teisingi, tik turėjo būti išskirstyti. Pagal tai, kokie duomenys paaiškėjo, jie turėjo būti išskirstyti. Dėl kortelių ji klausė, jai buvo pasakyta, kad jos yra kelios, jomis naudojasi daug kas iš darbuotojų ir kad apskaitą reikia tvarkyti taip. Taip nurodė A. Š.. Kai su tyrėja buvo atliekama buhalterinės programos apžiūra, kokie duomenys buvo ištraukti, ji negali detalizuoti. Kiek įmonėje buvo generatorių su bankiniais pavedimais, ji nežinojo. Išraše nėra nurodyta pavardė, kas jį suformavo. Kas fiziškai atliko bankinius pavedimus ir kas juos pasirašinėjo banke su generatoriumi, ji atsakyti negali, nes nežino.

Tyrėjai tada sakė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. yra valiutos konvertavimas, kad duomenys būtų tikslūs reikia imti nuo antros dienos, bet tyrėja pasakė „formuojame nuo pirmos ir vėliau jau specialistė atsirinks duomenis“. Kodėl specialistė nurodė, kad įkelta ta pati suminė išraiška tik eurais kaip ir likutis 2014 m. gruodžio 31 d. litais, ji nežino, nes jei formuojant nuo sausio 1 d. ten turėjo būti litai, sausio 1 d. įvykdytas konvertavimas ir toliau jau duomenys eurais. Kodėl žmogus turi dvi korteles, tai visaip įmonėse būna. Direktoriui neskambino ir neklausė, nes tuo metu visą informaciją ir nurodymus jai teikdavo A. Š.. Jis pasakė, kad tomis kortelėmis naudojasi dauguma darbuotojų ir nieko nedetalizavo. Z. P. iki tol su ja nebendravo ir visais klausimais turėjo bendrauti su A. Š.. Su LR mokestiniais įstatymais susipažinusi yra. A. Š. buvo sakyta, kad pagal įstatymą reikia daryti kitaip, bet jos niekas neklausė.

Z. P. nesakė, kad A. Š. jos neklauso, nes nuo darbo pradžios jai buvo susidaręs įspūdis, kad jie informacija dalinasi. Toks įspūdis susidarė iš to, kad jeigu įmonėje yra du asmenys, vienas direktorius, o kitas su ja bendrauja visais finansų klausimais, tai mano jei direktoriui būtų kilę klausimų ir neaiškumų, jis būtų galėjęs į ją kreiptis, bet nesikreipė. Iš jos turimų duomenų anksčiau žinojo, kad jie yra draugai ir iš savo vyro pasakojimų žinojo, kad jie bendravo ir tatuiruotes kartu darydavosi, ir šeimomis artimai bendraudavo, tai jai nekilo jokios abejonės, kad jie tarpusavyje gali nebendrauti. Suvedus duomenis, kasos knygos registras užsipildydavo automatiškai. Jį tikrindavo, kai reikėdavo vesti duomenis. Būdavo visaip: ir per savaitę kartą ir per mėnesį kartą ir dažniau. Už kasos registrų teisingą suvedimą buvo atsakingi paskirti asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo Z. P.. Už duomenų suvedimą į kasos registrą atsakingi yra vyr. buhalteris, kasininkas ir tie asmenys, kuriems tai priskirta. Norint įterpti kažkokį dokumentą, nevertinant jis yra tikras ar ne, veiksmas, kurį reikia atlikti susijusį su kasos išlaidų orderiu, yra išrašyti tai datai. Orderis turi savo numerį. Jei orderis išrašomas metų viduryje, metų vidurio numeracijai ir datai, tai įtakoja kitus likusius orderius, t. y. keičiasi numeracija. Numeracijos pokytis buvo matomas programoje. Pastebėjo, kad po jų su A. Š. pokalbio, 2013 m. ir 2014 m. orderių numeracijos pasikeitė, duomenys pasikeitė. Pasikeitus kasos išlaidų orderių numeracijai, kasos duomenys keičiasi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ popierinės kasos varianto nebuvo spausdinama, duomenys buvo vedami programoje.

152 kasos pajamų orderius, kurių apimtyje pinigai kaip nepanaudoto avanso grąžinimas buvo grąžinti į įmonę, ji matė programoje. Išeidama iš darbo, kai atspausdino duomenis iš apskaitos programos, ji ant tų orderių pasirašė. Tai galėjo būti 2016 m. liepos 28 d., bet tiksliai neprisimena. Norėtų atkreipti teismo ir proceso dalyvių dėmesį, kad 16 tomo, 5-67 b. l. esantys orderiai yra atspausdinti būtent jos nurodyta data. Jeigu grąžinami įmonės nepanaudoti pinigai, pelno mokesčiui tai jokios įtakos neturi. Programoje įvestų kasos išlaidų ir pajamų orderių fiziškai ji nematė. Ji juos atspausdino prieš išeidama iš darbo. Ten kasininko parašų nebuvo. Ką ji atspausdino, atidavė Z. P.. Vesdama kasos knygos registrą, jų fiziškai ir faktiškai su pirminės apskaitos dokumentais netikrindavo, nes jai jų nepateikdavo. Pagal tai, kokie duomenys buvo apskaitos programoje, jos suvestas ir patvirtintas kasos knygos apskaitos registras atitinka tuos duomenis. Jeigu visi pirkimai, kurie buvo grynaisiais pinigais, suvesti į apskaitą, tai banko duomenys irgi buvo suvesti, tai tie duomenys atitinka. Jų tikrinti ji fiziškai neturėjo galimybės. Ant VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio buvo tik jos parašas, nes ji ant jų atspausdintų pasirašė. Tas orderis buvo ištrauktas iš programos. Ant išlaidų orderio pasirašo: kam yra išmokami, kas gauna pinigus ir kas juos išmoka, t. y. kasininkas. Ji ant jų pasirašė kaip buhalterė. Išlaidų orderiai turėtų būti atspausdinami ir pasirašomi ir tada jie „eina“ į kasos dokumentus. Kodėl pasirašė ant išlaidų orderių, dabar nesuvokia. Prieš išeidama iš darbo Z. P. nepareikalavo, kad jis jai pateiktų išlaidų orderius ir galėtų ant jų pasirašyti. Kokie dokumentai K. yra, ji fiziškai patikrinti negalėjo, nes tai buvo K. darbuotojų atsakomybė. Ji, suformavusi kasos pajamų orderius, palikdavo programoje, nespausdindavo. Kasos pajamų orderyje, kurį išrašė, buvo nurodyti tie darbuotojai, kuriems buvo išrašoma. Orderyje dar pasirašydavo asmuo, kuris gauna pinigus, t. y. kasininkas Z. P. ir būdavo buhalterio parašas, t. y. jos. Ji turėjo atspausdinti, pasirašyti ir siųsti Z. P. ir tam asmeniui, kad jie pasirašytų, arba jie patys galėjo iš programos atsispausdinti ir susirinkti parašus. Kai išėjo iš darbo, atspausdino ir pasirašė, nesvarbu, buvo ten kieno nors kito parašai, ar ne. Ji išlaidų ir pajamų orderius atspausdino iš programos, iš ten, kur jie buvo suvesti. Visus orderius vesdavo ne vien ji, vesdavo ir administratorė. Įmonėje K. buvusių popierinių orderių jai niekas neatsiųsdavo ir ji jų nematė, todėl ir sako, kad ji jų negalėjo sutikrinti. Atsidarius kiekvieną suvestų duomenų operaciją ir paspaudus spausdinti, išsispausdina duomenys. Orderį galima atspausdinti tiek kartų, kiek nori, tai tokia yra programa. Registras tai yra suvestiniai duomenys. Duomenys į registrą ateina iš suvestų operacijų. Jei registre suvestą pirminę operaciją koreguoji, tai ji ir koreguojasi. Registruose duomenys yra nekoreguotini. Iš pirminių, pavyzdžiui, yra gauta pirkimų sąskaita, tai programos pirkimų modulyje yra formuojama operacija „naujas pirkimas“ ir vedami visi duomenys iš popierinės sąskaitos faktūros suvedami į elektroninį. Tie duomenys iš atskirų apskaitos modulių sueina į vieną registrą. Yra kasos registras, didžioji knyga, kuri yra absoliučiai visų įmonės duomenų santrauka. Tai yra iš ilgalaikio turto suvestų duomenų, nurašymų, pirkimų, pardavimų. Išeidama iš darbo atspausdino visus registrus. Atspausdino visus kasos pajamų orderius, kurie buvo suvesti programoje. Atspausdindama pirminio dokumento nesukūrė, nes jis jau buvo įvestas į programą. Pirmiausia, yra įvedamas pirminis dokumentas su visa informacija: kam, kas, kiek, kada. Kai jį išsaugai, tada duomenys išeina į registrus ir tą dokumentą, kurį pirmiau įvedei gali atspausdinti nors ir šimtą kartų. Pirminis dokumentas yra atskiras įrašas, atskira eilutė ir jį galima atspausdinti daug kartų.

Teisėjui pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (19 t., 52-55 b. l. (vieta nuo 2015 m. pavasario dėl pelno mokesčio), ji nurodė, kad ji patvirtina šituos parodymus.

Iš 2018-12-20 dalies E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad <... 2015 metų pavasarį, kada jau baiginėjo 2014 metų balansą ir pelno - nuostolio ataskaitą, telefonu A. Š. pasakė, kad bus didelis (duomenys neskelbtini) mokėtinas pelno mokestis už 2014 metus, koks konkrečiai neatsimena. Pagal turimus dokumentus įmonė dirbo pelningai. A. tada labai supyko ir jai pasakė, kad reikia kažką daryti, kad sumažinti pelno mokestį. Ji pasakė, kad tyčia dokumentų neklastos. Vėliau, jau nusiraminęs, A. klausinėjo kas mažina įmonės pelną, ji jam atsakė, kad visos įmonės sąnaudos. A. žinojo ir dar anksčiau jai pats buvo pasakojęs, kad į įmonės išlaidas galima įtraukti suteiktą kažkokią paramą. Tuo metu jis sugalvojo išrašyti kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini), pagrindžiantį 32500 Litų paramą jo pačio vadovaujamai VŠĮ "(duomenys neskelbtini)". Kadangi ji pati yra VŠĮ "(duomenys neskelbtini)" buhalterė, tiksliai žinojo, kad ši suma jokiais būdais perduota iš (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šis orderis buvo surašytas su tikslu sumažinti (duomenys neskelbtini) 2014 metų pelną. Kas konkrečiai įvedė šio orderio duomenis į (duomenys neskelbtini) buhalterinę programą (duomenys neskelbtini).web, ji neatsimena, tai galėjo būti arba ji, arba M.. Tuo pačiu tikslu sumažinti dokumentinį 2014 metų pelno mokestį, buvo surašyti ir kasos išlaidų orderiai pagal 2011-09-26 Automobilio panaudos sutartį Nr. 1 ir 2012-03-29 Automobilio panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis į buhalterinę programą suvedė M. Š.. Ji žinojo, kad A. nori tai padaryti, jis prašė suvesti šiuos duomenis, bet ji kategoriškai atsisakė juos įvedinėti į programą. Pamena, prieš suvedant šiuos duomenis į apskaitos programą, M. jos klausė, kodėl A. liepia jai tai daryti. Tuo metu tiesiog jai atsakė, kad daryk taip, kaip jis liepia, nes A. čia priiminėja sprendimus. Šiuos duomenis įvedė M., tačiau ji žinodama, kad jie yra melagingi, įtraukė juos į apskaitą. Tai padarė norėdama išsaugoti savo darbo vietą, šeimoje buvo sunki materialinė padėtis, o A. Š. sutiko su sąlyga, kad ji toliau tvarkys „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vyro D. vardu, kol yra dekrete, ir gaus už tai darbo sutartyje numatytą atlygį. Jokių papildomų pinigų iš A. niekada nėra gavusi, jis jai papildomai nemokėjo už atliktą darbą ...> (19 t., 52-54 b. l.).

Toliau E. D. parodė, kad skolų suderinimo aktus, ištrauktus iš programos, siųsdavo A. Š.. Pasirašyti dokumentai ne visada ją pasiekdavo, bet kartais būdavo. Kieno vardu jie buvo pasirašyti, dabar tikrai nepamena. Abejonių, kad ten kažkieno kito parašai iš Z. P. išgirsti neteko. Sudariusi balansą, jį siųsdavo A. Š., tada jau jie ten abu žiūrėdavo ir spręsdavo situaciją. Kas fiziškai dėjo parašą, ji nematė. Visus dokumentus siųsdavo A. Š.. Skaičiuodavo skirtumus, kiek gaudavo pagrįstų dokumentų, kiek ne. Visos tos sumos, kur skirtumus grąžindavo, yra kaltinamajame akte. Ji 2016 m. dokumentų nevedė. M. Š. vedė pirminius dokumentus. Nuo tada, kai duomenis vedė M. Š., ji negavo jokių dokumentų. M. Š. įsidarbino 2012 m. gale arba 2013 m. pradžioje, neprisimena. Jei tai yra pirkimas už grynus pinigus, tai būdavo atvaizduojama avansinėje apyskaitoje. Vedama į pirkimo dokumentus, yra vedamas atskaitingas asmuo ir jam automatiškai įkrenta šitie duomenys. Visą darbo užmokesčio apskaitą galima matyti balansų sąskaitų išraše. Ten matosi visi priskaitymai ir išmokėjimai darbuotojams. Balanso sąskaita Nr. 4461 – mokėtinas darbo užmokestis. Šitoje balanso sąskaitoje, išsitraukus jos detalią apyvartą, ten viskas matosi, t. y. atsiskaitymai ir išmokėjimai darbuotojams bei kaip buvo išmokėtas darbo užmokestis. Ji dabar negali detaliai pasakyti, kiek buvo neišmokėto darbo užmokesčio, kad jo kažkiek buvo likę, tai taip tikrai galėjo būti. Neprisimena, bet kažkokia dalis buvo neišmokėto darbo užmokesčio. Buvo suvesti atskaitingų asmenų duomenys, t. y. pirkimai, pirkimų dokumentai už grynuosius ir pavedimai iš banko, tai viskas buvo įtraukta į atskaitingų asmenų sąskaitą ir tas likutis koks likdavo, tai toks jis ir buvo suformuotas. Avansinėse apyskaitose darbo užmokestis nefigūravo. Avansinėse apyskaitose buvo fiksuojama pavedimas ir pirkimų dokumentai. Kur būdavo mokamas darbo užmokestis, tai per balanso sąskaitą eidavo mokėtinas darbo užmokestis. Tai būdavo kita balanso sąskaita. Pavedimas „darbo užmokestis“ buvo atskaitingų asmenų sąskaitoje. Čia buvo pavedimai atskaitingiems asmenims, o darbo užmokestis buvo registruotas balanso sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kur buvo paskirtis „pavedimas“ ėjo į balansinę apyskaitą, o kur buvo paskirtis „darbo užmokestis“ ėjo į darbo užmokesčio sąskaitą. Sąskaita „darbo užmokestis“ turėtų sutapti su žiniaraščio suma. Jei 106 000 dalyje buvo dalis darbo užmokesčio, skirtumas 13 000, tai turėtų įtakos jos skaičiavimams avansinėse apyskaitose, gaunamų pajamų sumos dalyje. Į avansinę apyskaitą neturėtų įeiti išmokėtas darbo užmokestis.

Programoje „(duomenys neskelbtini).web“ yra suformuotos avansinės apyskaitos. Kiek žino, jos buvo spausdinamos. Kiekvienas atskaitingas asmuo turėjo savo balanso sąskaitą ir suvestinis registras, kurį minėjo ekspertė, atspindi tik to vieno asmens visą informaciją, t. y. visas išlaidas ir visas gautas sumas. Suvestiniai registrai identiškai atitinka avansinių apyskaitų duomenis. Avansinėse apyskaitose turi matytis visi pirkimai grynais. Ji negali pasakyti, ar galėjo pirkimas grynais būti nepriskirtas kokiam nors atskaitingam asmeniui. Jei apskaitininkė neteisingai įvedė informaciją programoje, pasirinkdama įvedimo šabloną, tai gal ji ir padarė klaidą įvesdama. Jei apskaitininkė pirkimo grynais neįvestų į sistemą, tada tai sumai „kabėtų“ skola. Avansinėje apyskaitoje matosi kiekvienas dokumentas atskirai. Jei nėra klaidų, pirkimas grynais visada turi atsispindėti avansinėse apyskaitose. Atrodo, kad galimybė iš programos išfiltruoti pirkimus grynais yra. Kiek pamena, ten filtruojama būdavo pagal įvedimo šabloną. Avansinėse apyskaitose buvo atvaizduotas pinigų gavimas. Į avansines apyskaitas buvo įtraukta tiek pirkimo dokumentų, tiek pinigų gavimo ar pinigų išlaidų informacija. Tiek avansinėse apyskaitose, tiek, kaip ekspertė minėjo, suvestiniame registre yra visa informacija. Iš programos išsitraukus avansinę apyskaitą, galima matyti, kokie yra pirkimo dokumentai ir kokios piniginės lėšos buvo gautos per tą laikotarpį. Avansinę apyskaitą galima sulyginti su pirminiais dokumentais. Ji negali pakomentuoti, kodėl jos pirkimas įdėtas į Z. P. avanso apyskaitą, nes neprisimena. Būdavo pateikiami administratorei M. Š., o ji suvesdavo. Kaip ji suvedė, jos reikėtų klausti. Pirminiai dokumentai buvo atiduodami į K., jų pas save nelaikė. Tik prisimena, kad darbui buvo reikalingas skaičiuotuvas, tai gal apie tai čia kalbama. Negali pakomentuoti, nes neprisimena pirkimo 2016-03-22 UAB „Lukoil Baltija“ už 71,95 Eur. Yra buvę, kad tekdavo važiuoti iš K. į K., bet tai būdavo ypatingai reti atvejai. Tiesiog reikia susirasti tą dokumentą, įvestą į apskaitos programą, ir pasižiūrėti operacijų korespondencijas. Per dokumentų paiešką pagal kvito numerį, susirasti tą dokumentą apskaitos programoje ir pažiūrėti, kaip jis yra įvestas ir kaip sukoresponduota visa informacija. Atsidarius dokumento įrašą, viskas matosi. Kiekvienas įrašas apskaitoje turi savo apskaitos korespondencijas ir ten matosi, į kokią balanso ataskaitą yra nuėjusi informacija. Pagal tai galima pasakyti, kuriam atskaitingam asmeniui priskirta. Kur yra įvestas pirkimo dokumentas, ten taip pat visa informacija matosi. Nematant apskaitos programos, negali pasakyti. Praeitame posėdyje minėjo, kad visus įrašus ir visą informaciją galima patikrinti „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programoje, nes visa informacija ten yra. Kitas kaltinamasis su savo advokatu žiūrėjo tą versiją, ji taip pat žiūrėjo tą pačią apskaitos versiją ir ten yra visa informacija. Jai dabar iškilo klausimas dėl dokumentinio likučio, kurį specialistė rado, tikrindama avanso apyskaitas. Jos atiduotos apskaitos versijoje, kur buvo atspausdinti suvestiniai didžiosios knygos registrai, visi atskaitingų asmenų likučiai buvo nuliai. Šitie registrai yra byloje su jos parašais. Dabar, tiriant visus duomenis, atsiranda kažkoks dokumentinis likutis, kuris įtakoja kaltinimą į didžiąją pusę, todėl jai iškyla klausimas, iš kur jis atsirado, kas jį padarė, jei jos atiduotoje apskaitos versijoje tokių sumų nebuvo. Čia tikriausiai būtų klausimas G. L., nes ji darė kažkokius pakeitimus apskaitos programoje. Kodėl jie neatitinka su mano atiduotos apskaitos versija? Kokios operacijos buvo banko išraše, tokios operacijos ir buvo suvestos. Jei banko išraše buvo operacija, kad mokėjimas priskiriamas kažkuriam iš darbuotojų, tai taip ir buvo užregistruota. Visa šita informacija yra apskaitos programoje. Kai tyrėja traukė tas avanso apyskaitas, ji pasirašė protokolą tos visos dienos apžiūros, ji ir parašė, kažkaip taip, kad nėra tikra ar ši informacija sutampa su jos atiduotos apskaitos versija. Šitą pastebėjimą yra įrašiusi ikiteisminio tyrimo metu atliktos apžiūros protokole.

Avansinės apyskaitos nebuvo atspausdintos, bet buvo atspausdintas didžiosios knygos registras, t. y. absoliučiai visų apskaitoje naudojamų sąskaitų sąrašas. Ten matosi ir atskaitingų asmenų sąskaitų likutis metų pradžioje, apyvarta ir likutis metų pabaigoje. Buvo nuliai. Jokio dokumentinio likučio nebuvo. Kur yra jos ranka pasirašytos atspausdintos ataskaitos, kai ji išėjo iš darbo ir atidavė tuos apskaitos dokumentus, ten yra informacija, kad atskaitingų asmenų likučiai yra nuliai. Kai tyrėja iš programos traukė, ten jau yra atsiradę likučiai pas atskaitingus asmenis, bet iš kur jie atsirado, ji tikrai neįsivaizduoja. Suformuotos, atliekant teisingą veiksmą, iš apskaitos programos, bet ji nesutiko su turiniu, esančiu jų viduje. Jos kodas buvo „E.“. Šiai dienai tokio vartotojo tebėra. Sukūrimo data – kada apskaitos įrašas yra įvestas į programą. Pirminis apskaitos dokumentas yra pirkimo sąskaita-faktūra, ją įveda, priskiria kažkurį atskaitingą asmenį, taip pat informacija nueina į apskaitos registrus. Tiek formuojant balansinės sąskaitos judėjimą, t. y. didžiosios knygos registrą, tiek avanso apyskaitą, visur informacija matosi ta pati, pagal pirminio dokumento įvedimą. Į sąskaitų judėjimo registrą informacija patenka ne iš avansinės apyskaitos, o iš pirminio apskaitos dokumento įvedimo, t. y. pirkimo sąskaitos-faktūros. Avanso apyskaitos ir sąskaitų judėjimo registras yra suvestiniai ir į juos patenka informacija nuo pirminio dokumento įvedimo. Jos yra dvi skirtingos ataskaitos, formuojamos iš apskaitos duomenų. Pakeitus duomenį, pagal kurį jie formuojasi, avanso apyskaitose ir sąskaitų judėjime turėjo pasikeisti duomenys. Pati avansinė apyskaita, kaip ataskaita, negali būti koreguojama, nes ji yra tik ataskaitos forma, spausdinama iš apskaitos duomenų. Keičiamas galėjo būti pirminis dokumentas. Ji nieko negali pakomentuoti, nes kai tyrėja traukė tą informaciją, ji jau tada sakė, kad nežino, iš kur yra tie likučiai ir kodėl neatitinka su jos atiduotos apskaitos informacija. Jei buvo keičiamas pirminis apskaitos dokumentas sąskaita-faktūra, tai ta informacija kažkokiu būdu, kažkur, kažkaip pasikeitė, nes nekeičiant pirminio apskaitos dokumento, ta informacija negali pasikeisti. Banko išrašas taip pat yra laikomas pirminiu apskaitos dokumentu. Jį vedant, lygiai taip pat priskiriama informacija, jį formuojant ir įvedant į apskaitą, jis lygiai taip pat, kaip ir sąskaita-faktūra ar banko įrašas yra vadinamas pirminiais duomenimis. Kaip jį įvedi, kur jį priskiri, tai ta informacija ten ir nueina. Taip, jei, pvz., įvedi 1 000 Eur prie avansinių, paskui koreguoji, pasirodo ne 1 000, o 500, tada pakeičiame, bet tada tiek sąskaitų judėjime, tiek avanso apyskaitoje turėtų atsispindėti šitas skirtumas. Turėtų sumažėti gaunama suma ir likučiai turėtų sutapti.

DK šablonus sukūrė ji, kad būtų galima teisingai apskaitoje priskirti atskaitingų asmenų pirkimus. I5 šablonas yra pirkimas už grynus avanso apyskaitoje, tai yra Z. P.. Jo balanso sąskaita buvo priskirta šablone. I52 pirkimas už grynus avansinėje apyskaitoje A., tai darbuotojo A. balanso sąskaita avanso apyskaitos. Kai įvedinėjami duomenys į pirkimus, yra tas pradinis įėjimas, užfiksuojant dokumentą. Įvedama data, iš ko pirkta, kas pirkta, suma ir DK įrašą parenka tas, kas įveda tą pirkimo dokumentą, t. y. tas, kuris turi žinoti DK šablonus. Pirminis variantas paskirstymo į avanso apyskaitas yra DK šablono parinkimas, įvedant pirkimą. Jei yra I5, pirkimas nueidavo į Z. P. avanso apyskaitą. Skaičiavimo principas skaičiuojant atlyginimus toks, daugelis buhalterių remiasi tomis skaičiuoklėmis. Ji neperskaičiavo sumų, nepakomentuos. Jei neigiamas skaičius gautas, mano reikėtų atimti, ne 0 įrašyti. Jai reikėtų pasitikrinti, kad galėtų argumentuoti. Orderius išrašydavo likučiui. Į avansinę apyskaitą visus pirkimo dokumentus suvesdavo administratorė M.. Į avansinę apyskaitą į pajamas įtraukdavo visus gautus pinigus iš banko, o į išlaidas - pirkimo dokumentus. Jeigu buvo nurodyta atskaitingam asmeniui arba pavedimas, čia apie tuos pavedimus yra kalbama. Į pajamas įvesdavo šituos duomenis, į išlaidas įtraukdavo duomenis, kuriuos administratorė arba ji priskirdavo prie išlaidų pagal kvitus, pagal pirkimų sąskaitas-faktūras ir mėnesio gale gaudavosi skirtumas. Tada, kaip ir buvo nurodyta jai, išrašydavo kasos pajamų orderį, grąžinimą į kasą tam likučiui, kad avansas būtų 0.

Kaltinamoji G. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, kad kaltinime parašyta, kad ji nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 neregistravo A. Š. chronologine tvarka. Ji fiziškai registruoti negalėjo, nes įmonėje pradėjo dirbti tik 2016-08-22. Nuo to laikotarpio, kiek ji dirbo kartu su A. Š., o A. Š. buvo atleistas rugsėjo 30 d., ji jo nematė ir jokių darbinių santykių nebuvo. Prašymą dėl atleidimo iš darbo jis (A. Š.) atsiuntė elektroniniu paštu, bet ne jai, jo prašymą, gautą elektroniniu paštu, atėjusi į ofisą, rado padėtą ant stalo.

2016 m. rugsėjo mėnesį Sodra parašė laišką, kadangi nuo 2013 m. laiku niekada nebuvo atsiskaitoma. Tai buvo prašymas, kuriame nurodyta, kad prašoma pateikti duomenis apie visų grynųjų pinigų judėjimą įmonėje, t. y. banko išrašus, kasos dokumentus ir atskaitingus asmenis. Kai ji pradėjo tikrinti banko išrašus, pamatė, kad pinigai yra išgryninti kortelėmis. Pagal kortelių sąrašą buvo galima matyti, kad vardines korteles turi A. Š., Z. P. ir dar kai kurie kiti asmenys. Kai pradėjo tikrinti išgryninimus, pamatė, kad pinigai yra išgryninti A. Š. ir Z. P. kortelėmis. Patikrinus apskaitoje, joje viskas buvo tik Z. P. vardu. Kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai buvo rašomi tik Z. P.. Tarkim, 2014 m. birželio 30 d. kasos knygoje buvo išrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai Nr. 95 Z. P. banko sąskaitos papildymui 69 400 litų (15 t., 175 b. l.) tai yra įnešimas į banką. Birželio 30 d. patikrinusi kasos banko išrašą, pamatė, kad 30 d. jokio įnešimo nėra. Įnešimai yra padaryti tris kartus ir įnešta ne į Z. P. sąskaitą, ne per jo kortelę, o per A. Š. kortelę. Lygiai taip pat, tą patį mėnesį išrašytas kasos pajamų orderis 8 000 litų irgi kaip Z. P. gauti pinigai iš banko. 8 000 litų taip pat pervesti per kelis kartus, per kelias dienas ir paimta buvo skirtingomis kortelėmis. Dvi kortelės buvo išgryninimai iš banko sąskaitų ir jie kasos pajamų orderyje buvo įforminti tik kaip Z. P., t. y. paimta Z. P.. Taip pagal banko išrašą ir „sumetė“ programoje kaip turėtų būti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. chronologiška tvarka viskas suregistruota. Ji įvedė naują atskaitingą asmenį ir paskirstė taip, kaip turėtų būti pagal banko išrašą. Gavimą paskirstė pagal dienas, t. y. kad tiek tą dieną gavo A. Š., o tiek Z. P.. Juos padarė kaip atskaitingus asmenis. Gavimą paskirstė pagal korteles, t. y. pagal banko išrašą. Kiek pagal banką buvo gauta, tiek išskirstė pagal korteles. Su išlaidomis lygiai tas pats. Parašyta, kad į banką įnešta tik Z. P. vardu, o įnešta įvairiomis kortelėmis. Buvo aišku, kad A. Š. turi būti apskaitoje kaip atskaitingas asmuo, nes buvo ir įsakymas parašytas, kad jis turi būti atskaitingas asmuo. Jis vienose banko kortelėse pasirašęs kaip naudotojas, o kitose jau kaip kliento atstovas. Iš banko pagal A. Š. naudojamą kortelę paimtus pinigus, priskyrė prie A. Š. ir atėmė iš Z. P.. Įnešimus į banką, kurie buvo pagal išlaidų orderius, atėmė iš Z. P. ir pridėjo A. Š.. Bendros sumos nesikeitė. Kas susiję su banko sąskaitomis, paėmimais ir įnešimais viskas buvo gerai. Kai ji pamatė situaciją, paprašė padaryti kopiją, kad būtų duomenys, kuriais remiantis galėjo pasižiūrėti, kaip viskas buvo suvesta. Palyginus programos ir kopijos duomenis, galima matyti, kurioje vietoje kas keista. Ji registrų nespausdino, jų buvo tiek, kiek buvo atspausdinta prieš tai dirbusios buhalterės E. D.. Negali tiksliai pasakyti, ar tai registrai buvo atspausdinti, bet kažkas spausdinta buvo. Registrus ji pakeitė tik buhalterinėje programoje. Kopiją padarė. Vienoje programoje A. Š. turėjo būti kaip atskaitingas asmuo, kitoje programos kopijoje neturėjo būti. Jei abiejose kopijose jis buvo nurodytas kaip atskaitingas asmuo reiškia, kad kažkas „pasidarbavo“ jau po to, kai dirbo ji. Kai pradėjo taisyti, ji nematė, kad padaryta programos kopija. Programos kopiją gavo, nes buvo rašytas prašymas „(duomenys neskelbtini)“. Prašymą rašė Z. P., kažkur rugsėjo mėnesį, kai iš Sodros gavo prašymą. Kiek ji žiūrėjo baudžiamojoje byloje, jiems padarė kopiją spalio 14 d. ar kažkada. Kopiją matė, joje buvo nekeisti duomenys, t. y. tokie kokius buvo suvedusi E. D.. E. D. ar M. Š., ar A. Š. ten dirbo, nežino. 2016 m. kopiją matė, kai ją padarė, t. y. spalio mėnesį. Pasižiūrėjo spalio mėnesį, nes negalvojo, kad šitoje programoje yra toks „bardakas“. Atsiuntė nuorodą kaip prisijungti, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ yra internetinė programa ir jų duomenys „kabojo“ „(duomenys neskelbtini)“ serveriuose. Mokėjo pinigus už tai, kad padarytų kopiją. Prisijungusi prie „(duomenys neskelbtini)“ programos matė tą 2016 m. spalio mėnesį padarytą kopiją. A. Š. kaip atskaitingo asmens joje nebuvo. Kai padarė kopiją ir pamatė, kad A. Š. nėra, tada kitoje programoje ji įvedė A. Š. ir pradėjo keisti duomenis. Taip išeina, kad duomenis pradėjo keisti originalioje programoje. Kai ji pradėjo dirbti, E. D. dirbo iki rugpjūčio 19 d., bet rugpjūčio mėnuo buvo visiškai nevestas, nei bankas, nei pirkimai. Pakeitimus darė einamojoje programoje, bet buvo padaryta ir kopija, kurioje neturėjo būti A. Š.. Tyrėja žiūrėjo vieną programą, kitos programos nežiūrėjo, t. y. kopijos nežiūrėjo ir nelygino. Kopijos ir originalo nelygino. Nelygino ir su pirminiais dokumentais, nežiūrėjo kas, kurioje vietoje turi būti. Po to, kai ji padarė pakeitimus, kopiją daroma nebuvo. Buvo padaryta kopija, kur visi banko išėmimai, įnešimai buvo įforminti Z. P. kaip atskaitingam asmeniui, A. Š. nebuvo. Yra atskaitingo asmens kortelė. Pačioje programoje pagal banko išrašą ir paskirstė. Techniškai padarė taip, kad Z. P. įnešė pusę milijono, įveda antrą įrašą ir įrašo, kad A. Š. įvedė irgi pusę milijono. Bendra suma vis tiek tas pats milijonas. Į avansinę apyskaitą sukrenta pinigai iš banko. Išeina taip, kad vienoje pusėje bankas kitoje pusėje atskaitingas asmuo. E. D. visus gavimus vesdavo Z. P. kaip atskaitingam asmeniui, nors kortelės buvo skirtingos. Paėmė duomenis iš E. D. ir atspausdino avansines apyskaitas. Ji tuos duomenis pakeitė. Tada matėsi, kiek pinigų įnešė A. Š. ir kiek Z. P., ta prasme, buvo viena avansinė apyskaita, o tapo dviem avansinėmis apyskaitomis. Prie dokumentų, susijusių su grynųjų pinigų operacijomis, ji „nekišo nagų“. Atsiskaitymo grynaisiais ji negalėjo priskirti A. Š. dėl to, kad ant sąskaitų nebuvo nei vieno parašo ir pasakyti, kas buvo 2014 m., t. y. ar A. Š. pirko, ar Z. P., ji negalėjo. 2012-04-12 įsakymu A. Š. paskirtas atskaitingu asmeniu. Įsakymas yra pridėtas prie Šiaulių teismo sprendimo. 2018-10-16 buvo teismui tas įsakymas pateiktas. Viso šito ėmėsi, nes jai reikėjo rasti atsakymą, kur dingo grynieji pinigai, todėl, kad Sodrai ji negalėjo pasakyti, kad prieš ją dirbusi buhalterė dirbo taip, kaip jai liepė A. Š.. Grynųjų pinigų masė nepasikeitė. Pagal banko išrašą, kaip turėjo būti, paėmė iš Z. P. grynųjų pinigų kiekio „permetė“ A. Š.. Pagal kasos vedimo, darbo organizavimo taisykles, jeigu ant kasos pajamų orderio ir ant kasos išlaidų orderio nėra parašų, tai pinigai yra neišmokėti. Ji negalėjo remtis tokiais dokumentais, kurie neatitinka tikrovės. Viskas buvo Z. P. vardu, t. y. gavimai iš banko, įnešimai į banką. Ir dar Z. P. vardu į avansines apyskaitas sukrisdavo visi atsiskaitymai už kurą, už prekes ir pan. Z. P. ataskaitose iki šiol yra priskirtos visos šios išlaidos, o A. Š. nebuvo perskirta, nes nebuvo pagal ką skirti. Taip išeina, kad įmonė yra skolinga Z. P., nes avansinėje apyskaitoje turėtų būti minusas, kadangi ji išmetė gavimus, o A. Š. gavimai turėtų būti padidėję. Kiek įmonė buvo skolinga Z. P. pagal jos sutvarkytą apskaitą, ji neprisimena, kažkur tai apie 12 000. A. Š. įmonei skolingas buvo 40 000 su trupučiu. Z. P. įmonei skolingas taip pat buvo. Skola susidarė todėl, nes kai A. Š. išėjo iš įmonės, jis ir po to išsiiminėjo pinigus. Tai vyko iki jos darbo pabaigos, t. y. iki 2017-03-06. Išlaidų dalis iš Z. P. perkelta A. Š. nebuvo. Bylos 6 t., 36-39 b. l. yra įrašai, kuriuos ji redagavo ir „gavėjas/mokėtojas“ nėra nei vieno įrašo, kad būtų priskirta A. Š.. Jeigu būtų turėjusi bent vieną parašą ant sąskaitos, būtų tikrai sutvarkiusi taip, kaip reikia.

Teisėjui pagarsinus „(duomenys neskelbtini)_redaguota_iki_20161014 dokumentus (6 t., 36-39 b. l.), ji nurodė, kad pirmi du stulpeliai yra programos identifikatoriai, t. y. kai susikuria naujas įrašas priskiriamas kažkoks tai numeris. Toliau blanko numeris - tai čia yra sąskaitos-faktūros arba čekio numeris. F operacija - tai yra pirkimas-pardavimas arba atsargų nurašymas. Dokumento data yra sąskaitos data. Tiekėjas pirkėjas - tai yra iš ko buvo pirkta. Gavėjas/mokėtojas – tas, kas gavo arba mokėjo pinigus. Toliau „description“ - tai pirkimai kurui, veiklai, korespondencijai, ofiso išlaikymui, kas buvo nupirkta. Toliau - kas sukūrė tą įrašą, kada jį sukūrė, sekanti data - kada modifikuotas įrašas ir kas modifikavo. Sukurtas 2016-10-10 ir modifikuotas 2016-10-10 ... čia, greičiausiai, yra įvesta sąskaita ir tas modifikavimo laikas reiškia įrašo perkėlimo laiką ir datą (kad įeitų į apskaitą, sulakstytų pagal sąskaitas, reikia perkelti įrašą). Šitą dokumentą įvedė ji, nes nuo 2016-08-22 visus duomenis jau suvesdavo ji. Ten, kur yra gavėjas/mokėtojas, čia ir matosi, kad yra gavėjas Z. P., Z. P., Z. P.. A. Š. šiuose visuose įrašuose nėra. Jei ji būtų savo nuožiūra paskyrusi, tai būtų matyti. A. Š. išlaidų išskirstyta nebuvo. Šie paskirstymai, kurie buvo Z. P., taip ir liko Z. P.. Ką ji naujai darė, viską skyrė Z. P.. A. Š. jau nebuvo ir skyrė ne tik Z. P., bet kas atnešdavo sąskaitą tam ir priskirdavo, bet dažniausiai tai buvo Z. P. sąskaitos. Čia turėjo prieš ją dirbusi buhalterė vadovautis buhalterinės apskaitos įstatymu ir suvesti taip, kaip iš tikrųjų turi būti, bet to padaryta nebuvo. Ji šitų įrašų kaip ir nekeitė, viskas kaip buvo taip yra ir likę. Su Z. P. aptarė šią situaciją, t. y. ką reikia daryti. Z. P. jai negalėjo apskritai nieko pasakyti, nes kai ji paklausė, kur yra grynieji pinigai kasoje, jis negalėjo paaiškinti. Jis apie buhalteriją negalėjo pasakyti visiškai nieko. Jis su A. V., atėjęs pas ją, paprašė, kad padėtų išsiaiškinti tikrąją įmonės padėtį, nes skambina debitoriai, skambina kreditoriai ir prašo pinigų, o skolininkų sąraše visai kitos sumos. Debitoriai sakė, kad jau atsiskaitė. Tai todėl ir bandė įvesti tvarką, bet jai nepavyko ir, būtent, toje dalyje su išlaidomis. Reikėjo daryti priešpriešinį patikrinimą, bet tai jau buvo ne jos kompetencijoje. Čia turėjo bankroto administratorius pasistengti ar mokesčius „užsiundyti“ ar dar ką nors, bet turėjo padaryti priešpriešinį ir pasakyti, kad šitos išlaidos yra tikrai Z. P., o šitos išlaidos yra tikrai A. Š.. Tai būtų padaręs bankroto administratorius. Jis turėjo skambinti kitoms įmonėms ir klausti. Ji šiuos klausimus bandė derinti su kitomis įmonėmis. Viskam tam padaryti ji neturėjo laiko, pagal savo sutartį ji dirbo keturias valandas nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu dirbo gal tik dvi savaites. Visa tai galima sutvarkyti padarius priešpriešinį patikrinimą. Pagal sąskaitas, kurios yra likusios pas tiekėją ar klientą, pasižiūrėti kas jas pasirašęs ir pagal parašą atskirti, kam tos išlaidos priklauso. Jeigu, sakysim, kažkokias prekes pirko ir pasirašė Z. P., tai ten turėtų ir matytis, kad pasirašė jis. Ant savo sąskaitos kopijos niekas nepasirašinėjo. Jeigu pirktas ne kuras, tai bus nurodyta, kas pasirašė. Jei perkamos medžiagos, tai paprastai tie „medžiagistai“ prašo, kad tas, kas perka, pasirašytų, nors ir atsiskaitoma kortele. Jei prekėmis atsiskaityta su A. Š. kortele, tai per banką matosi, kad tai A. Š. kortele atsiskaityta. Kitaip būdavo, kai buvo mokama grynaisiais, avansinėje apyskaitoje būdavo tie grynieji pinigai. Kas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Be A. Š. ir Z. P., atskaitingais asmenimis buvo įvesti visi kiti darbuotojai, bet juos įvedė ne ji. Z. P. finansinėje apyskaitoje atsidurdavo ir tie įrašai, kur A. Š. pirkdavo asmeniškai prekes grynaisiais, jei pirkdavo tai taip. Kuro būdavo. Didesnė ar mažesnė dalis, lyginant su prekių pirkimu buvo, nepasakys. Kurui užtenka čekio. Gal pagal mašinas buvo priskirta. Kai pirkdavo kurą atsiskaitydami kortele, ko gero, tai atsispindėdavo avansinėje apyskaitoje. Iš esmės tai turėtų neatsispindėti, bet šioje programoje buvo. Pagal visas taisykles turėtų būti taip, kad pirkau iš „Statoilo“, „Statoilas“ gavo pinigus ir čekis „Statoilo“ ir susidengia. Atskaitingo asmens kaip ir neturi būti. Bet šitoje programoje buvo, turbūt, visko. Jie turėjo būti ir nustatyti galima tiktai padarius priešpriešinį. Nors grynaisiais pirko ir Z. P., ir A. Š., bet viskas ėjo tik į Z. P. apyskaitą. Dėl kitų atskaitingų asmenų, tai kas atnešdavo, tam ir padarydavo avansinę apyskaitą. O kaip būdavo ten, ji pasakyti negali, tų duomenų ji netikrino. Tie darbuotojai buvo atskaitingi asmenys. Yra mačiusi, kad daug grynaisiais atsiskaito D. I. ir jam padaryta avansinė apyskaita. Visi kiti atskaitingi asmenys buvo suvesti dėl to, kad buvo grąžinti pinigai į kasą kaip nepanaudotas avansas. Norėjo viską padaryti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Už įmonės apskaitą yra atsakingas direktorius ir įmonės direktorius turėjo inicijuoti, kad būtų aprašyta apskaitos politika. Tokios rašytinės apskaitos politikos nebuvo. Veikdama buhalterė, pirmiausia, turėjo vadovautis įstatymais. Jei direktorius sako, kad apskaita bus vedama tik per jį, tada jis negali duoti kitiems kortelės. Negali duoti todėl, kad jeigu jau žmogus pasirašė kaip naudotojas, tai jis jau yra naudotojas. Nėra duomenų, kad direktorius prisiėmė atsakomybę už abi korteles. Direktorius nesidomėjo buhalterija, jis nežinojo, kad užrašyta tik ant jo vardo. Kai jam pasakė, kad yra kortelės ir apskaitoje yra tik jis vienas, jis labai nustebo. Visus pakeitimus darė todėl, kad Sodra pareikalavo duomenų. Direktorius jai nieko pasakyti negalėjo, o jai reikėjo kažkaip tai paaiškinti Sodrai, kur dingo pinigai. Tai tokia iniciatyva ir buvo. Kadangi nuo 2013 m. įmonė Sodrai laiku neatsiskaitė už priskaičiavimus, ne laiku sumokėjo Sodros draudimo įmokas, Sodra paprašė pateikti visų grynųjų pinigų judėjimą. Tai jie ir teikė. Dėl E. D. suvestų avansinių apyskaitų, jos idėja buvo viską permesti į „excel‘į“ ir 2016 m. padaryti taip, kaip ji galvojo, tačiau, kai pradėjo tikrinti likučius, juos atsispausdino pagal pirminius dokumentus ir likučiai sąskaitose pagal didžiąją knygą nesutapo. Net, sakykim, kasos knygos dokumentuose 2016-07-30 nurodyta, kad kasoje yra apie 70 000 eurų, o pagal didžiąją knygą rodė, kad 50 000 su trupučiu. Tai kuris skaičius yra teisingas? Buhalterijoje turi būti tai pačiai datai tas pats likutis. Kai E. D. tvarkė apskaitą su atskaitingais asmenimis tvarkoje nebuvo, nes nebuvo nurodyta A. Š.. Bendroje sumoje A. Š. ir Z. P. bendra suma nesikeitė. E. D. tvarkytuose dokumentuose sumos sutapo. Sumos sumine išraiška būtų sutapusios, jos negalėjo nesutapti, nes banko išrašas tada nebūtų sutapęs. E. D. vedė apskaitos programą taip, kaip jai liepė A. Š., apskaitos politikos nebuvo. Iš esmės toje kopijoje buvo galima nustatyti, kaip darė E. D.. Kopijoje turi būti nekeisti duomenys, nes ji paliko juos nekeistus. Ji pakeitė taip, kad buvo įrašas Z. P., tame įraše ji paliko tą dalį, kiek įnešė Z. P. ir papildomai tokį įrašą padarė A. Š.. Programoje galima atstatyti tai, ką ji pakoregavo. Tai padaryti galima pagal banko išrašą, pagal pačią programą. Ji neišmetė visų įrašų, kurie buvo įvesti E. D.. Pagal programos nuostatas, neperkelti duomenys apskaitai įtakos nedaro. Pagal neperkeltus įrašus kasos dokumentus galima labai greitai atstatyti kaip buvo. Jie apskaitoj įtakos nedaro, bet jie yra pačioje programoje. Jeigu visus įrašus būtų perkėlusi, būtų sudvigubėjusios sumos. Specialistė lygino du nesulyginamus dalykus, sumaišė eurus su litais. Kai ji pirmą kartą atsispausdino avansinę apyskaitą, pamatė, kad 2015-01-01 suma vis dar yra litais. Skambino į „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kas per nesąmonė, kodėl 2015-01-01 vis dar yra litai. Jai pasakė, kad tokiu atveju avansines apyskaitas reikia formuoti nuo sausio 2 d. Ji rėmėsi banko išrašais, pirminiais dokumentais. Be to, bylos 13 t., yra 23 priedas, kur pati vyr. specialistė D. M. rašo, kad duomenys apie išėmimus ir įnešimus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos priskirtomis kortelėmis, kortelių turėtojas nurodytas A. Š. bei išmokėjimais pavedimai į darbuotojo A. Š. asmeninę sąskaitą laikotarpiu nuo 2012-04-27 iki 2016-12-16 ir išrinkta viskas pagal banko išrašą. Tai kaip atskyrė? Čia tada turėjo būti Z. P.. Lygiai taip pat 13 t., yra ir Z. P. išrinkta, jam sudėti visi kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai. Tai išlaidų orderiai sudėtos dvi sumos ir A. Š., ir Z. P.. Kaip norėjo taip sudėjo.

Ji savo nuožiūra nekeitė, ji vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsniu, 4 straipsniu, 12 straipsniu., kad turi būti apskaita išsami, palyginama ir ūkinė operacija padaryta tada, kada ji įvyko arba sekančią dieną, o klaidų taisymą reglamentuoja 7 apskaitos standartas, kuriame nurodyta, kad klaidas galima taisyti retrospektyviniu būdu, t. y. tada, kada ta klaida buvo padaryta. 6 apskaitos standartas reglamentuoja klaidų aprašymą, aiškinamajame rašte reikėjo parašyti viską, kas buvo neteisingai padaryta. Jeigu ji būtų sulaukusi 2016 m. ir perdavusi balansą registrų centrui, ji būtų parašiusi aiškinamąjį raštą ir būtų nurodžiusi visas klaidas, kurios buvo padarytos. Įmonėje ji dirbo nuo 2016-08-22 iki 2017-03-06. Finansų balanso atskaitomybės registrų centrui neruošė, nes pirminį tokį balansą reikia padaryti iki balandžio 1 d. Tada aptariama su akcininkais kaip paskirstyti pelną, kai nusprendžiamas pelno paskirstymas, tada iki birželio 1 d. reikia pateikti balansą su aiškinamuoju raštu. Kovo mėnesį išėjo iš darbo, kai po dviejų savaičių jau reikėjo padaryti preliminarų balansą. Iš darbo išėjo, nes tris mėnesius jai nemokėjo atlyginimo. Ją susirado ir pasamdė ne Z. P.. Įdarbinta buvo per bendrą pažįstamą su A. V.. Jai buvo pavesta užduotis – nustatyti tikrąją įmonės padėtį. Be kita ko, jau rugpjūčio mėnesį buvo kalbama, kad reikia kelti bankroto bylą. Buvo sakyta Z. P.. Jis važinėjo pas pažįstamus bankroto administratorius ir klausė, ką daryti. Išeidama iš darbo visus dokumentus, kokius turėjo pagal perdavimo-priėmimo aktą, atidavė direktoriui Z. P.. Perdavė visus segtuvus, ką ji turėjo, t. y. 2016 m. ilgalaikis turtas, kasa, pirkėjai, tiekėjai, atlyginimai, didžioji knyga. Ar keisti registrai buvo originalioje programoje? Nebuvo pasakyta, kuri programa yra originali ir ar originalioje programoje negalima keisti. Nebuvo susitarta, kad čia yra originali programa, o čia yra kopija ir dirbti ant tos. Galų gale, jau buvo suvestas rugpjūčio mėnuo, rugsėjo mėnuo ir ji negalvojo, kad toks „bardakas“ šitoje buhalterinėje programoje yra, ji atėjo dirbti, gavo skambutį iš VMI, kad nesutampa 2015 m. 573 ir 572. Reikėjo viską susimesti į „excel‘į“, visus atlyginimus ir rasti tą klaidą, kurioje vietoje netinka. Ji neturėjo galimybės iš karto taisyti, antras dalykas reikėjo pasivyti, nes rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. buvo nevestos visos buhalterinės sąskaitos. Tai ji ir darė tuos pakeitimus tada, kada pamatė, kokia yra situacija. Tai buvo ne iš karto. Teisinga programa tokia pat kaip kopijoje. Programa ta pati, tik duomenys kiti. Kopija reikalinga, nes nesutapo likučiai metų pradžioje. Teisingi duomenys yra einamojoje programoje. Kuriais vadovautis, kopijoje ar originalioje programoje esančiais registrais ir kurie duomenys yra teisingi, turėjo atsakyti specialistas. Vadovautis reikėtų taisytais duomenimis. Taisyti buvo einamojoje programoje. Išeidama iš darbo, ji tų registrų netaisė, todėl, kad perduotini balansai yra netaisomi, o visas šitas klaidas, visus pataisymus būtų atvaizdavusi aiškinamajame rašte. Už savo laikotarpį ji direktoriui visus dokumentus ir pateikė. Direktoriui paliko programą su pakeistais duomenimis. Popierinio varianto direktoriui nepateikė, bet viską buvo galima bet kada atspausdinti. Aiškinamojo rašto, kokie duomenys yra pakeisti, direktoriui nepateikė, bet parašė jam tarnybinį pranešimą apie tuos duomenis, kokius ji rado apie buhalterijos padėtį. Taip, pirminiai dokumentai atitinka jos pakeistus registrus. Pagal banko išrašus atitinka, o išlaidų orderiai neatitinka kasos taisyklių, todėl, kad ant jų nėra parašų. Kaip ji gali paklausti dėl kiekvienos ūkinės operacijos, t. y. įnešė į kasą pinigus ar neįnešė, jei žmonės jau nedirba. Kai ji paklausė Z. P., ar jis įnešė 69 400 į banką, jis pasakė, kad jis tokių pinigų nematė. Ant to išlaidų orderio jo parašo nebuvo. Tai kaip atgaline data nustatyti kasos dokumentų teisingumą, ji jų negali taisyti, jie turi būti išrašyti tada, kada tai įvyko, t. y. jeigu atidavė šiandien pinigus, tai šiandien ir išrašė kasos pajamų orderį, pasirašė ir įsegė su visais duomenimis į segtuvą. Kasos pajamų ir išlaidų orderių nekeitė. Kasos pajamų ir išlaidų orderių A. Š. vardu nerašė. Viskas liko taip, kaip buvo išrašyta E. D., bet E. D. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymu. Kasos registras liko toks, koks buvo pagal E. D.. Popierinis variantas koks buvo programoje liko, koks buvo pagal E. D.. Pagal jos pakeitimus iš banko pinigus pasiėmė A. Š., bet šitie pinigai buhalterinėje apskaitoje matosi kaip kasos pajamų orderis išrašytas Z. P. vardu. Pajamų ir išlaidų orderių ji negali išrašyti atgaline data, todėl, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra įrašomi realiu laiku. Jei būtų buvę parašai, tai, galbūt, būtų ir taisiusi, bet kadangi ant kasos pajamų ir išlaidų orderių parašų nebuvo, o pagal kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisykles, jei parašų nėra, pinigai laikomi neišmokėti. Programoje kasos pajamų ir išlaidų orderiai suformuoti taip, kaip ji yra padariusi. Nepamena, ar dabar išspausdinus programoje kasos pajamų ir išlaidų orderiai būtų A. Š. vardu. Jei būtų parašai, būtų viskas tvarkinga. Programoje kasos pajamų orderiai yra A. Š. vardu. Popierinės kasos ji netaisė. Prieš tai yra dirbusi ir apskaitą tvarkiusi, bet dirbo su kitokia apskaitos programa. Ten irgi darydavosi kelias programos kopijas, nes būna taip, kad dingsta elektra, dingsta duomenys, yra pati su tuo susidūrusi. Visi duomenys yra teisingi ir programoje ir kopijoje. Veda taip, kad visi duomenys būtų teisingi. Periodiškai, pasidaro duomenų bazę. Pradėjusi tvarkyti „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą taip nedarė, nes su internetine programa, kurios duomenys yra ne pas tave kompiuteryje ir ne tavo serveryje, o kitos įmonės, tai daryti yra sudėtinga. Reikia mokėti pinigus, o pinigų nebuvo. Kad duomenys būtų tokie pat ir originalioje programoje, ir kopijoje ji negalėjo keisti nepasilikus tų duomenų, kurie buvo. Pagal tą kopiją ji būtų suradusi kurioje vietoje kas yra pakeista ir kokios klaidos yra padarytos. Iš pradžių ji nelygino su pirminiais dokumentais ir negalėjo pasakyti, ar tikrai ji neras tų duomenų, dėl ko pradėjo keisti. Iš pradžių negalvojo, kad yra toks „bardakas“. Negalvojo, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai vietoj to, kad būtų atspausdinti 2014 m., atspausdinami 2016 m. Kaip vertina savo veiksmus? Ji bandė laikytis įstatymų.

Pirmus pataisymus programoje atliko, turbūt, tada, kada pasidarė kopiją. Originalioje programoje pataisymų nedarė, nes norėjo, kad joje būtų duomenys tokie, kokie išliko, kad būtų galima nustatyti, kurioje vietoje ką ji pakeitė. Atskaitinguose asmenyse pasidalino sumos, t. y. buvo vienas atskaitingas asmuo, o tapo du atskaitingi asmenys. Bendros sumos nesikeitė. Išeina taip, kad vienam atskaitingam asmeniui skolinga įmonė, o kitas skolingas įmonei. Iki pataisymo nežino, negali pasakyti, ar Z. P. buvo skolingas įmonei. A. Š. skolingas įmonei nebuvo, t. y. jo iš viso nebuvo apskaitoje. O po pataisymo atsirado A. Š. skola įmonei. E. D. išrašyti pajamų ir išlaidų orderiai pagal operacijas neatitiko bankinių sąskaitos išrašų. Pagal bankinius išrašus buvo taip, kad išimta trečią, penktą, dešimtą dieną vieno arba kito, o kasos pajamų orderis parašytas vienas visai sumai. Lygiai taip pat ir įnešimai, kai įnešė į banką, kad įnešė 20, 25, 26 dienomis sumą per tris kartus, 30 dieną išrašytas išlaidų orderis vienai sumai. Šitie išlaidų ir pajamų orderiai buvo išrašomi vieną kartą per mėnesį ir per visus metus. Viskas buvo daroma Z. P. vardu. Šituose kasos dokumentuose neatsispindi realiai įvykusios ūkinės operacijos. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, tokiais pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose neatsispindi ūkinės operacijos, vadovautis ji negali. Pagrindinėje programoje iki jos keitimo duomenys, suvesti E. D., liko. Tai galima matyti buhalterinėje programoje. Matosi pats įrašas. Ji atšaukė 30 dienos įrašus ir įvedė tomis dienomis, kada tas įrašas buvo tikras kada įnešta - tai 20, 25, 26 dienomis. Šiandien E. D. įrašus galima matyti. Ji jų neišmetė iš duomenų bazės. Fiziškai duomenų bazėje yra įrašas, bet jis yra neperkeltas. Kai perkeli įrašą, uždedi varnelę ir tą įrašą įtrauki į apskaitą. Jei yra įvestas įrašas ir jis yra neperkeltas, jei neuždėjo „varnelės“ ir nepaspaudė perkelti, jis lieka buhalterinėje programoje. Kai E. D. vedė apskaitą, statusas buvo „pateiktas“, ji tą „varnelę“ nuėmė ir įvedė naujus įrašus tomis datomis, kaip turėjo būti pagal banko išrašą. Pagal E. D. vedamą buhalterinę apskaitą, pagal atskaitingus asmenis ar buvo galima nustatyti įsipareigojimus įmonei ar įmonės įsipareigojimus atskaitingiems asmenims? Jei žiūrėti, kad A. Š. buvo atskaitingas asmuo, tai nebuvo galima. Pagal E. D. vedamą apskaitą atskaitingi asmenys nebuvo aiškūs. Kiekvienam, kuris pasiėmęs kasos knygą pasižiūrėjęs, kad įnešimas padarytas 30 dieną, banko išraše įrašo ieškos būtent 30 dieną, o įnešimo nėra. Turėtų būti taip, kad kada įnešė, tada ir atsispindi kasoje. Atskaitingiems asmenims sumos priskiriamos, jei pinigai išgryninami per sąskaitas pagal bankinius išrašus. Pirmiausia eina bankinis išrašas, po to turėtų būti įnešimas į kasą, suforminamas įnešimu. Bankinis išrašas yra kai kažkoks asmuo paėmė iš banko pinigus. Per banko dokumentus tas įrašas atsiranda prie atskaitingo asmens gavimų, o įnešimas prie išlaidų. Jei atskaitingas asmuo nori susimažinti likutį, turi pateikti prekių pirkimo dokumentus arba įnešti pinigus į kasą. Čia turi būti kasos pajamų orderis. Jei atskaitingas asmuo pasiėmė 10 000 ir atnešė sąskaitų už 5 000, tai 5 000 jis turi įnešti. A. Š. kaip atskaitingo asmens įnešimus priskyrė į išlaidas. E. D. tvarkomoje apskaitoje A. Š. vardu įnešimų nebuvo. Ji darė įnešimą į banką. A. Š. iš banko pinigus imdavo, bet į kasą neįnešdavo. Visą sumą, pagal E. D. apskaitą, įnešdavo Z. P.. Pagal E. D. apskaitą Z. P. į kasą tokių pinigų nebeįnešė. Ji neturėjo jokio pagrindo išrašyti pajamų orderio A. Š.. Negali pasakyti, kad jis 2014 m. įnešė. Viską, ką Z. P. pasiimdavo iš banko, į kasą įnešdavo didesnę sumą, negu kad gaudavo. Iš kur jis gaudavo kitus pinigus, kurių nepasiėmė iš banko pagal E. D., ji nežino. Pagal E. D. išrašydavo pagal banko išrašą, turbūt, pagal jį suskaičiuodavo, kiek pinigų yra išimta iš viso ir bendra suma išrašytas būdavo kasos orderis. Z. P. nėra patvirtinęs to, kad yra atlikęs tokius išėmimus ar įnešimus į kasą. Kai pradėjo dirbti, kasos knygos registrą matė ne iš karto, bet laikui bėgant dokumentinį grynųjų pinigų likutį matė. Bandė studijuoti kasos knygos registrus ir iš ko susidarė tas likutis. Pamatė, kad yra įnešta žmonių nepanaudotas avansas. Direktoriaus apie tai klausė, bet jis atsakyti negalėjo. Kasos knygos registre turėtų atsispindėti įmonės pirkimas ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais, jeigu tai vienetinis atvejis. Jei tai yra atskaitingas asmuo, kuris naudojasi įmonės pinigais, tai galima daryti per avansinę apyskaitą ir nebūtina kiekvieno pirkimo grynaisiais pinigais rodyti kasoje. Metų bėgyje atskaitingas asmuo pagal avansinę apyskaitą turėtų būti fiksuotas kasos knygoje, jis turėtų fiksuotis kiekvieną mėnesį, t. y. mėnesio išėmimai, įnešimai, atsiskaitymai, sąskaitos, kurios pateisintų pajamas ir likutį jis turėtų įnešti į kasą. Matosi atskaitingo asmens pinigų gavimas ir grąžinimas ir gali būti taip, kad jis pasiėmė 100 eurų, 50 eurų jis įnešė į banką, sakykim, reikėjo ką nors nupirkti ar kokį mokestį sumokėti, tarkim, tai jis įnešė į banką 50 eurų ir dar už 30 eurų nupirko prekių ir tos sąskaitos visos matysis avansinėje apyskaitoje. Avansinė apyskaita skaičiuoja likutį mėnesio pradžioje, t. y. kiek gauta iš banko ar iš kasos pasiėmė pinigų, kiek jis turėjo išlaidų ir likutis mėnesio galui. Mėnesio gale matosi, ar jis skolingas įmonei, arba ar įmonė jam skolinga. Ir jei yra nustatyta tvarka, kad jis turi nepanaudotą likutį įnešti į kasą, tai šioje vietoje turėtų būti, kad nepanaudoto avanso grąžinimas arba pagal avansinę apyskaitą grąžina į kasą tokius pinigus. Kasos knygos registre matosi tik gavimai ir įnešimai, o ką ir kur atskaitingas asmuo panaudojo per avansinę apyskaitą kasos knygos registre nesimato. Įmonės darbuotojas, kuris yra atskaitingas asmuo ir patiria per mėnesį nevienkartinių išlaidų per avansų apyskaitos registrą, tas matysis. Jis patyrė išlaidų tarkim 200 eurų, atnešė dokumentą tai sumai ir vadinasi jam įmonė yra skolinga. Šita skola turėtų atsispindėti kasos knygoje. Turėtų būti kasos išlaidų orderis ir parašyta, kad pagal avansinę apyskaitą likutis toks ir grąžinti pinigai tam ir tam. Z. P. įmonei skolingas 12 000. Matė, kad ant kasos pajamų ir išlaidų orderių nėra nei vieno parašo, išskyrus buhalterio. Jais remtis ir suvedinėti į registrus nebuvo galima. Segtuvai buvo visų metų ir turėtų būti segami kiekvienų metų atskirai. Matė tą segtuvą, kuriame buvo orderiai, ir ant jų nebuvo parašų, išskyrus buhalterės. Kad K. būtų spausdinti ir kasos knyga būtų K., ji tokios kasos knygos nematė. Matė tik E. D. kasos knygą, kuri buvo atspausdinti E. D.. K. tokių pajamų orderių buvo kai, sakysim, kai klientui atliekami darbai ir iš jo gauti pinigai tokius pajamų orderius mačiusi yra, jie buvo su visais parašais ir vietoj kasininko pasirašęs, jei neklysta, ne Z. P.. Matė pateiktus dokumentus dėl 753 modifikuotų dokumentų pagrindinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sistemos duomenų bazėje. „Vartotojų prisijungimai“ rodo kas ir kada jungėsi prie sistemos. Čia, ko gero, nurodomi visi kas turėjo prisijungimą, kokiomis dienomis jungėsi, kada prisijungė ir kada atsijungė. Tikriausiai, bankroto administratorė nerado E. D. 2014 m. senųjų dokumentų, kurie turėjo būti atspausdinti. Bankroto administratorė atspausdino tuos registrus iš einamosios programos, kurioje jau buvo įvestas A. Š.. Norėtų pasakyti, kad iki 2016-08-19 visus registrus turėjo atspausdinti E. D.. Tie registrai turėjo būti susegti į segtuvą ir bankroto administratorė turėjo remtis iš jos segtuvo paimtais duomenimis, o į programą „lįsti“ neturėjo. Jeigu sužiūrėti visus pirminius dokumentus, banko išrašus, sąskaitas ar atitinka visos sumos kaip ir priklausytų. Tikslas yra nustatyti atskaitingų asmenų įsipareigojimus. Ji abejoja specialistės kompetencija, nes ji pasiėmusi, kad ir E. D. atspausdintą suvestinį registrą, nežiūrėjo, ar skaičiai atitinka, pavyzdžiui, kasos dokumentuose pagal suvestinę E. D. atspausdintą registrą yra 65214,26 Eur 2015 m. gruodžio 31 d., o pagal kasos knygą yra 75132,58. Tai žmogus, kuris turi kompetenciją, iš karto pasakytų, kad šitie registrai netinka, todėl, kad tai pačiai datai buhalterijoje turi būti tas pats likutis. Viską sutvarkyti jai sutrukdė laiko trūkumas, todėl, kad dirbo tik keturias valandas per dieną, be to, jai tris mėnesius nemokėjo atlyginimo. Jei būtų buvę laiko, mano, kad būtų viską sutvarkiusi. Specialistė lygino E. D. ataskaitą su tuo, kas buvo programoje ir nežiūrėjo, ar atitinka su pirminiais dokumentais. Byloje ir ekonominės policijos archyve popierinių A. Š. ir Z. P. avansinių apyskaitų nėra. Iš programos spausdino specialistė ir ji neatsižvelgė į tai, kad 2015-01-01 sausio mėnesio atskaitas reikia spausdinti nuo sausio 2 d. Gavosi nesutapimas, nes ji spausdino nuo sausio 1 d., susimaišė litus su eurais. Į įmonės išlaidas traukiamas priskaičiuotas darbo užmokestis. 31 % darbdavio Sodros eidavo į išlaidas. Visos sumos būtų įtrauktos į atskaitymus ir atitinkamai pelno mokestis būtų skaičiuojamas mažinant šitas sumas. Kai peržiūrėjo pagal banko išrašą kada pasiėmė A. Š. ir kada Z. P., tai vienam buvo pliusas kitam minusas. Pagal paskutinę Z. P. avansinę apyskaitą jis buvo skolingas įmonei, kokie skaičiai buvo, ji neprisimena. Kai pradėjo dirbti, papildomus duomenis vedė nuo 2016-08-22, pirkimai, pardavimai, t. y. kas priklausė, tą ir vedė. Nuo tos dienos E. D. įrašų jau nebus. Ten, kur ji bandė koreguoti, turėtų būti ir jos įrašai ir E. D..

Dirbti pradėjo 2016-08-22. Jei buvo pirkimai, tai 2014 m. gale ir 2015 m. pradžioje buvo daug sąskaitų, kur sumaišytos valiutos. Kai ji pradėjo derinti su įmonėmis skolas, buvo taip, kad 2014 m. gruodžio mėnesį buvo daug sąskaitų įvesta eurais, o 2015 m. sausio mėnesį sąskaitos buvo litais, ir kai pradėjo derinti likučius, jai nesuėjo galai. Pradėjo ieškoti ir rado, kad pirkimuose yra sumaišytos valiutos. Kai atstatė valiutas, gali būti, kad sumos skiriasi. Ji paliko taip, kad visi žmonės buvo atsiskaitę, išskyrus Z. P.. Negali pasakyti, kodėl atspausdinti tokie duomenys. Programoje galėjo būti taip, kad ne taip pasirinktos datos. Suformavo atskirą asmenį ir tik įnešimus į banką. Kitų darbuotojų kaip atskirų atskaitingų asmenų nesuformavo. Išskyrė tik A. Š.. Pagal buhalteriją turėjo būti taip, kad kiekvienas žmogus, kuris atnešė už savo pinigus, turėjo būti išskirtas kaip atskiras. Z. P. turėjo būti priskirta tai, ką jis pirko. Jei Z. P. davė savo kortelę ir, sakykime, D. I. ar dar kas nors, pasiėmęs Z. P. kortelę, sumokėjo, tada vis tiek bus priskiriama Z. P.. Jei nebuvo atskirų atskaitingų asmenų, tai visi neaiškumai buvo „užkraunami“ ant Z. P., kaip ant atskaitingo asmens. Jei tai buvo mokėta už kurą, ji kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį su „Statoil“, visi kvitai buvo kabinami prie sąskaitos, bet „Statoil“ išrašydavo bendrą sąskaitą už visus kvitus ir mėnesio gale atsiskaitydavo pati įmonė pavedimu. Šitie kvitai galėjo būti kabinami prie sąskaitos, bet jie nebuvo kabinami žmonėms. Tie kvitai buvo surenkami į bendrą „Statoil“ sąskaitą. Gali būti, kad yra kvitų prikabintų prie „Statoil“ sąskaitos. Toks kvitas negalėjo būti priskiriamas atskaitingiems asmenims. Z. P. sąskaitų, jei jos nebuvo susijusios su valiuta, ji nežiūrėjo. Kas buvo padaryta iki jos, kiek pamena, ji nekeitė. Tuo laikotarpiu, kai įmonė turėjo sutartį su „Statoil“, pirkimai galėjo būti nepriskirti prie atskaitingų asmenų. „Statoil“ rašydavo per mėnesį nupirkto kuro kiekį, kainą, sumą ir į buhalteriją buvo vedama tik viena sąskaita. Yra ataskaitos, kur pagal kvitą galima atrasti, ar tikrai buvo pirktas kuras. Tas sąskaitas galima atrasti tik pirminiuose dokumentuose.

Specialisto išvados 2022-06-30 priede Nr. 3 yra padarytas apskaitos registras 2016-07-29 ir antras toks apskaitos registras atspausdintas 2018-07-10. Skaičiai yra beveik tie patys, skiriasi labai nedaug ir avanso apyskaitos 2015 m. pradžioje atsiranda likutis. Kyla klausimas, ar spausdinant šitas avanso apyskaitas atsižvelgta, kad 2015-01-01 buvo padaryta konvertacija. Visas ataskaitas reikėjo formuoti nuo sausio 2 dienos. Norėjo pasakyti, kad buhalterinė programa yra tik papildomas pagerinimas buhalteriui, kad nereikėtų visko rašyti rankomis. Ir visi pirminiai dokumentai, vienas prie vieno, turi būti įvesti į programą. Jei specialistei nebuvo atspausdinti sąskaitų judėjimas ir prie avanso apyskaitos nepridėti visos sąskaitos, visi duomenys pagal žmones, tai ji ir negali atskirti, kur kokia sąskaita kam priklauso. Kaip supranta, specialistė pasiėmė kiekvieno žmogaus kortelę ir žiūrėjo kaip ta kortele, kas sumokėta. Ir gaunasi skirtumas, kai programoje sąskaitas vedė buhalterė ar apskaitininkė, nežino kaip jos ten priskyrinėjo. I5 ar I6 yra skirtumas programoje, kad galėtum išskirti, jog tai yra V., K., P. ar I. sąskaitos. Kad būtų galima išskirti, buvo sukurti papildomi kodai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dabar jau nebedirba. Patikrinimus iniciavo bankroto administratorius. Viskas prasidėjo nuo to, kad ten buvo kasos trūkumas. Kitų niuansų neprisimena. Pareiškė civilinius ieškinius, iš kurių vienas yra išnagrinėtas, o kitas nėra. Civiliniai ieškiniai buvo pareikšti Z. P. ir A. Š.. Reikalavo pinigų. Iš Z. P. reikalavo, kiek pamena, 17 000 eurų, o iš A. Š. virš 40 000 eurų. Tikslios sumos negali pasakyti. A. Š. atmetė ieškinį, o kitą ieškinį patenkino. Kreipėsi dėl kasos trūkumo, kuriam nebuvo pateisinamo dokumento. Kortelėmis, kurios buvo išduotos Z. P. ir A. Š., iš kasos buvo išimami pinigai. Į kasą nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, kam buvo panaudoti pinigai. Reikalavimų dydį nustatė pagal Z. P. pateiktą balansą, kuriame buvo apskaitytas pinigų trūkumas. Ieškinio suma buvo nustatyta vykdant bankroto procedūras, patikrinus gautus dokumentus. Bankroto procedūrą vykdo administratorius. Administratoriumi buvo S. Š.. Pinigus skaičiavo ir S. Š., jie ir buhalterė G. L., kuri ir nurodė, kur yra trūkumas. Pagal jos sudarytą suvestinę ir apskaičiavo tokį kasos trūkumą. Esmė yra ne ieškinyje, bet kasos trūkume. Turėjo dydį, kurio trūko. Išimtus pinigus, kuriems buvo pateikti pateisinami dokumentai, užskaitė, o išimta suma, kuriai nebuvo pateisinamų dokumentų, ėjo į ieškinį. Sumas skirstė pagal korteles. Z. P. ir A. Š. turėjo dvi atskiras banko korteles. Jos buvo išduotos A. Š. ir Z. P. vardu. Pagal nepateiktus dokumentus patraktavo lėšų pasisavinimą. Pinigai nėra grąžinti. Kalbėjo su A. Š. ir Z. P. prieš ieškinio pateikimą. Sakė, kad pateisinami dokumentai yra byloje. Vėliau, kuomet buvo iškeltas ieškinys, Z. P. pristatė dalį dokumentų, todėl jam ieškinys truputį sumažėjo, bet aplamai – dokumentų jie nepristatė. Kadangi tai vyko prieš metus, konkrečiai negali pasakyti, kodėl atmetė ieškinį, bet kiek pamena, todėl, kad į kasą pinigų nešė ir daugiau žmonių. Nebuvo įrodyta, kad pinigais pasinaudojo A. Š., nes ta kortele naudojosi ir daugiau žmonių. Parašė skundą. Posėdis numatytas spalio 15 d. Praėjo beveik metai. Bus pirmas posėdis, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Vienas iš skundo argumentų buvo, kad už tai yra atsakingi du asmenys – Z. P. ir A. Š.. Įsakymas buvo, kad atsakingi tik du asmenys. Apskaita buvo vedama tikrai tvarkingai. Dokumentai buvo tvarkingai sudėti pagal datas, sunumeruoti. Buvo visi dokumentai, kurie priklauso pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus. Pagal dokumentus buvo galima nustatyti, kokia yra finansinė padėtis. Dėl šių ieškinių bankroto procedūra įstrigo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, dirbo A. Š.. Dabar negali pasakyti, ar ten buvo kokių problemų su pirkimais ar atsiskaitymais. Su automobilio naudojimu problemų buvo. Kažkas gavo pinigus už jo naudojimą. Buvo fiksuotos buhalterinės operacijos, bet reikia tikrinti, ar jos pagrįstos. Negali pasakyti, ar automobiliai buvo nuomojami fiktyviai ar realiai.

Dėl paramos „(duomenys neskelbtini)“ gal ir buvo kažkokios sutartys. Direktorius paaiškino, kad neturi jokių dokumentų, bet dalį jų jis pristatė. Tą dalį išskaičiavo. Z. P. pasakė, kad paaiškinamų dokumentų neturi, o A. Š. aiškino, kad buvo bendra kortelė ir ja naudojosi kas norėjo. Dokumentų nepasigedo, išskyrus tuos duomenis kam pinigai buvo išmokėti. Asmenys buvo atskaitingi. Yra patvirtinti banko išrašai, kad pinigai paimti. Ar kasos išlaidų orderiuose buvo parašai, negali pasakyti. Visus dokumentus perdavė Z. P.. A. Š. neperdavė jokių dokumentų. Z. P. buvo direktorius. Kiek pamena, A. Š. buvo projektų vadovas. Jam atrodo, kad daugiau vadovavo Z. P.. Kaip teigė Z. P., jis užsiėminėjo gamyba, o A. Š. labiau buvo atsakingas už organizacinius dalykus. Gal jie ir dalijosi darbais, bet faktinis vadovas buvo Z. P., kuris užsiėminėjo gamyba. Kaip suprato, buvo susiję su elektros darbais. Pinigai buvo naudojami benzinui, kurui. Buvo daug išėmimų, todėl konkrečiai negali įvardinti. Aiškaus lyderio nebuvo. Bendravo su paskutine buhaltere G. L., kuri ir padėjo nustatyti trūkumą. Buvo naudojama „Debesies programa“, kuri parodo visą buhalteriją. Ar tai buvo originali programa, pasakyti negali. Su buvusia buhaltere kalbėjosi telefonu. Negali pasakyti, kaip ji vykdė buhalterinę apskaitą. Yra sudarytas patvirtintas kreditorių sąrašas. Negali pasakyti, ar Sodra ir VMI yra įtraukti į šį sąrašą. Įmonė nebeturi jokio turto, išskyrus galimybę susigrąžinti pinigus iš šių asmenų. Buhalterijoje fiksuota 63 000 suma. A. Š. ir Z. P. avansinės apyskaitos buvo perduotos. Nepamena, kada buvo sudaryta A. Š. finansinė apyskaita. Rėmėmės banko dokumentų išrašais. Kiek pamena, A. Š. pateisino panaudotą kurą. Detalių nepamena. Kasos knygoje buvo ir A. Š., ir kiti asmenys. Kilo įtarimas, kad pinigai gali būti neteisėtai pasisavinti. Nėra duomenų, kad asmenys būtų gavę pinigų, bet atsiranda pinigų įnešimas. Kasos knygoje buvo fiksuoti A. Š. pinigų išėmimas kurui, statybinėms medžiagoms, laidams. Negali pasakyti, nuo kada tiek duomenys buvo fiksuoti ir ar ant išlaidų orderio buvo asmenų parašai. A. Š. teigė, kad pinigus panaudojo bendriems tikslams. Įmonė turėjo dvi korteles. Kasos knyga buvo vedama buhalterinės apskaitos programoje. Negalėjo nustatyti, ar matomi duomenys yra originalioje, ar neoriginalioje programoje. Paskutinė buhalterė, kuri sėdi šioje salėje, padėjo suvesti duomenis. Įmonės kasininkas buvo Z. P.. Bankroto administratorius turėjo duomenis apie banko sąskaitų judėjimą ir išrašus. Z. P. naudojosi savo kortele pinigų nuėmimui. Dokumentus perdavė Z. P.. Negali pasakyti, ar perduodant dokumentus jame buvo raštas, patvirtinantis Z. P. turimą grynųjų pinigų likutį. Civilinio proceso tvarka nesikreipė į teismą dėl sandorio ar sutarties ginčijimo. Neprisimena, kokius elektroninius pašto adresus turėjo įmonė. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo tyrėja klausė, kuris yra faktinis įmonės vadovas. Jam atrodo, kad jis sakė, jog yra Z. P., nes jis yra registruotas. Negali pasakyti, kuris faktinis vadovas, o kuris ne. Jie dviese vadovavo, o kuris daugiau – nežino. Ar P. dalyvavo pinigų pervedimuose, atsiskaitymuose, taip pat nežino, nes tai buvo iki bankroto. Parodymus davė, kiek pamena, vieną ar du kartus.

Teisėjui pagarsinus liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad praėjo 2 metai, todėl tikrai nepamena, ar nurodė faktinį vadovą. Parodymai užfiksuoti teisingai. Negali pasakyti, kuris vadovavo daugiau. Gamybiniams reikalams vadovavo Z. P., o organizaciniams – A. Š.. Negali atsakyti, kodėl tyrėjai pasakė, kad faktinis vadovas yra Z. P.. Kasos dokumentuose buvo buhalterės E. D. parašai. Ar G. L. parašai buvo, nežino.

Iš 2017-06-01 liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ juristas ir kartu su bankroto administratore S. Š. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras. Pagal perimtus finansinės atskaitomybės dokumentus ir juose patikrintus duomenis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. Š. galimai iššvaistė įmonės turtą, t. y. pinigines lėšas, viso 42 608,98 eurų. A. Š. buvo išduotos 3 įmonės vardu registruotos banko kortelės, pagal kurias iš įmonės banko sąskaitų reguliariai buvo nuimamos piniginės lėšos. Patikrinus kasos operacijų dokumentus nustatė, kad A. Š. nuėmęs grynuosius pinigus nė karto neužfiksavo to buhalterinės apskaitos dokumentuose ir nepateikė dokumentų apie šių sumų panaudojimą įmonės tikslams, tuo pažeisdamas Lietuvos vyriausybės nutarimą 2000-07-12 179. Prie pareiškimo buvo pateikti visi bankiniai išrašai, kurie patvirtiną grynųjų pinigų išėmimo faktą. Kaip matyti iš išrašų pinigai buvo nuimami įvairiu paros metu, įvairiomis sumomis ir neaišku, kur panaudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Z. P.. Jis taip pat valdė 100 % įmonės akcijų. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi pats Z. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė elektros instaliacijos darbais bei elektros ūkio aptarnavimu. Įmonės buhalterinę apskaitą vedė Kaune veiklą vykdanti įmonė, kurios buhalterė buvo E. D.. Apskaitą ši įmonė tvarkė iki 2016 m. birželio mėnesio. Būtent šiuo laikotarpiu ir susidarė įmonės skolos ir buvo išeikvotos įmonės lėšos. Vėliau apskaitą tvarkė kita buhalterė G. L.. Apklausos metu visi perimti įmonės buhalteriniai dokumentai buvo pas bankroto administratorę S. Š.. Atliekant bankroto procedūras, peržiūrint sutartis ir apskaitos dokumentus buvo pastebėta, kad A. Š. ne tik išsiėmė didelę pinigų sumą, nepateikdamas jokių dokumentų buhalterijai, bet buvo pastebėti ir kiti galimi finansinės apskaitos vedimo trūkumai. Netvarkingai buvo vedama kasos apskaita. Kasos dokumentuose yra tik buhalterės parašai, o asmenų atsakingų už kasos operacijas parašų visai nėra. Z. P. nurodė, kad įmonei yra skolingas buvęs projektų vadovas A. Š.. Z. P. nurodė, kad pasitikėjo šiuo asmeniu, todėl leido jam disponuoti įmonės banko kortelėmis, tačiau jis nežinojo ir negalėjo nurodyti konkrečių sumų. A. Š. iš įmonės buvo atleistas 2016 metais. A. Š. faktiškai vadovavo įmonei, Z. P. buvo tik oficialus direktorius, kuris pasirašydavo reikiamuose dokumentuose. A. Š. yra VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o iš turimų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už šias paslaugas nebuvo atsiskaityta, dėl ko susidarė skola. A. Š. į pokalbį atvyko kartu su advokatu ir ginčijo prašomą sumą. Paklausus dėl grynųjų pinigų iš banko sąskaitų išėmimo ir panaudojimo, A. Š. negalėjo nieko paaiškinti. Vėliau bandant susisiekti su A. Š., jis tiesiog nebendravo, į pareikštas pretenzijas dėl skolos grąžinimo neatsakė. Iš turimų įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad galimai A. Š. išeikvotos įmonės piniginės lėšos turėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumui. Taip pat buvo užfiksuotas faktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė didelę sumą pinigų VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą, tačiau VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ VMI nėra registruotas kaip paramos gavėjas. Dalis pinigų pagal šią tariamą paramą buvo pervesta bankiniu pavedimu, kita dalis išmokėta grynaisiais pinigais (3 t., 124-127 b. l.).

Teisėjui pagarsinus liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotus parodymus, jis nurodė, kad jį išsikvietė apklausai tyrėja, kuri turėjo dokumentus. Pateikė civilinį ieškinį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kažkokiai sumai išieškoti. Bandė jiems iškelti bankroto bylą, bet jie pateikė dokumentus, kad pinigai yra teisėtai panaudoti. Tuo ir baigėsi tai. Nepamena, ar nutraukė sutartį su šia įmone. Tik pamena, kad likutį jie pervedė. Kad jie yra paramos gavėjai, sužinojo vėliau. Dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų kilo įtarimas, todėl ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus. Ieškinyje buvo tik kortelių panaudojimas. Negali pasakyti, ar daugiabučiui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai išėjo. Nežino, kaip būtų, jei pasirodytų, kad dokumentuose yra fiksuotos išlaidos, bet realiai nėra pervesti pinigai, nes tai sprendžia ne jis, o administratorius. Negali pasakyti, ar yra kasos čia trūkumas, ar ne. Bankroto administratorė daugiau nepasakys nei jis. Jis nėra faktinis vadovas, bet jis į tą bylą daugiau žiūrėjo. Jam atrodo, eidami į apklausą, turėjo kasos išlaidų kopijas. Dabar nepasakys, ar buvo ten parašai, ir kam pinigai buvo išmokėti. Tyrėja teisingai užfiksavo. Dėl panaudos sutarties negali pasakyti, nes sutartis gali būti ir neatlygintina. Pinigai buvo išmokėti pagal panaudą. Nepamena, bet gana didelė automobilio suma buvo išmokėta. Buvo išmokėta A. Š.. Taip, dokumentiškai vertino buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis. Įvertino dokumentiškai ir faktiškai, kad pinigai išėjo, todėl kreipėsi dėl to, kad buvo pasisavinti pinigai. Kiek pamena, ant išlaidų orderio buvo tik buhalterės parašai. Vertino kaip klastotę. Negali pasakyti, ar kasoje pinigų buvo.

Iš 2017-07-14 papildomų liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad vykdant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo funkcijas buvo pastebėti tokie pažeidimai: 1. Tikrinant įmonės dokumentus, buvo rasta automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, kuri buvo pasirašyta 2011-09-26, panaudos davėjas nurodytas buvęs įmonės direktorius Z. P.. Patikrinus kasos knygą, pastebėta, kad už šį automobilį 2014-03-31, 2014-05-30, 2014-06-30, 2014-07-31, 2014-08-29, 2014-09-30, 2014-10-31, 2014-11-28, 2014-12-31 pagal Kasos išlaidų orderius paskaičiuotus eurais ir litais (tuo metu Lietuvos Respublikos valiuta buvo litai) buvo išmokėtos piniginės lėšos už šio automobilio nuomą, kas mėnesį po 8410 litų už kiekvieną nuomos mėnesį. Pagal Lietuvos įstatymus panauda yra neatlygintina. Kadangi ant kasos išlaidų orderių nėra pinigų gavėjo parašų, neaišku kam pinigai išties buvo išmokėti, nes kitų patvirtinančių šias kasos operacijas dokumentų nėra. 2. Tikrinant įmonės dokumentus, buvo rasta automobilio „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, kuri surašyta 2012-03-29, bet nėra pasirašyta šalių atstovų, panaudos davėjas nurodytas buvęs įmonės direktorius Z. P.. Patikrinus kasos knygą pastebėta, kad už šį automobilį 2014-01-31, 2014-02-28, 2014-04-30, 2014-05-31 pagal Kasos išlaidų orderius J. Š. buvo išmokėta po 8410,58 litų kas mėnesį nuomos mokesčio, 2014-06-30 pagal Kasos išlaidų orderį J. Š. turėjo būti išmokėta 2864,10 litų nuomos mokesčio. Nurodyti orderiai, pagal kuriuos turėtų būti išmokėti pinigai, J. Š. nėra pasirašyti. Kokiu pagrindu buvo išlaiduoti šie, fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, įmonės pinigai, nėra tai patvirtinančių dokumentų. 3. Patikrinus kasos knygą pastebėta, kad 2014-07-03 pagal Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kuriame A. Š. dirbo šios įstaigos vadovu) buvo išmokėta 32 500 litų parama (nurodyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota VMI kaip paramos davėjas, o VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruotas VMI kaip paramos gavėjas. Kadangi už finansus įmonėje atsakingas buvo A. Š., jis pats bankiniu pavedimu šiuos pinigus pervedė VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apmokėjimą patvirtina pateikti įmonės banko sąskaitų išrašai. 4. Patikrinus kasos knygą pastebėta, kad 2014-04-15 pagal Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota 6207,93 Lt nurodant pagrindą (duomenys neskelbtini), kuris nėra patvirtintas jokiais dokumentais. 5. Pagal Kasos išlaidų orderį 2014-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota 16 000 Lt nurodant pagrindą sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), tačiau nėra darbų atlikimo aktų. Sąskaitoje nurodoma, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipą ir internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), tačiau tokie darbai nebuvo atlikti. Patikrinus internete anksčiau minėtą internetinį puslapį, matyti, kad šiuo internetiniu puslapiu naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vienas iš akcininkų taip pat yra A. Š.. Pagal Kasos išlaidų orderį 2014-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota 9 000 Lt nurodant pagrindą sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Ši sąskaita nėra pagrįsta jokiais darbų atlikimą patvirtinančiais dokumentais. 6. Pagal 2012-04-02 Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 83,88 litų sumai. Sutartis pasirašyta 2012 metais, o sąskaita- faktūra išrašyta 2014 metais. Kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos nėra nurodyta, taip pat nėra darbų atlikimo aktų ar kitų dokumentų patvirtinančių sąskaitos išrašymo pagrįstumą. Pagal priedą prie sutarties Nr. 1 (surašytas 2014-12-01) buvo išrašyta dar viena sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 8516,12 litų sumai už neva surastą paslaugų pirkėją (Klaipėdos miesto savivaldybė). Tačiau kaip darbų atlikimą pagrindžiantis dokumentas pateiktas tik raštas apie pasiūlymą dalyvauti konkurse, bet jokia sutartis su konkurso organizatoriumi nebuvo pasirašyta. A. Š. neteisėtai pervedė pinigus kitai savo valdomai įmonei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2014-12-15 surašytas pranešimas apie sutarties nutraukimą su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išmokėti pinigai įmonei nebuvo grąžinti (3 t., 129-131 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo jo žmona, o dekretinių atostogų metu apiformintas buvo jis. Buvau įdarbintas fiktyviai kaip buhalteris. Neprisimena, kokia forma buvo apiformintas, bet mano, kad turėjo būti darbo sutartis. Tvarkė apskaitą jis, nes žmona buvo dekretinėse atostogose. Jis įdarbindavo ir išdarbindavo žmones. Žmona išmokino, kaip prisijungti prie Sodros puslapio ir užpildyti deklaracijas. Duomenis gaudavo elektroniniais laiškais iš A. Š., kuriuos suvesdavo į sistemą. Daugiau jis nieko nemokėjo. Kitus dalykus tvarkė žmona. Abu dirbo iš namų, todėl matydavo laiškus, yra kartu rašę laiškus, taip pat girdėjo ir telefono pokalbius. Taip, duomenys buvo tvarkomi programa. Jam pačiam neteko ja dirbti, bet matė, kaip ja dirba žmona. Visus duomenis žmona gaudavo elektroniniu paštu. Laiškų turinio konkrečiai neprisimena. Yra buvę, kad popierinius dokumentus A. Š. siųsdavo per autobusų stotį. Z. P. „skaitosi“ direktorius, nes, kaip sakoma, - įformintas. Per visą laiką Z. P. yra matęs tik tris kartus, bet dėl darbinių reikalų nėra kalbėjęsis su juo. Vieną kartą Z. P. atvažiavo pas juos pasiimti popierinės buhalterijos, o kitą kartą, kuomet atostogavo N., jiems aprodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą K.. A. Š. vedžiojo, bet buvo ir Z. P.. Visi darbuotojai buvo. A. Š. viską aiškino. Su Z. P. jie nelabai pažįstami. A. Š. yra jo pusseserės vyras. Direktorius skaitėsi Z. P.. Jie su juo neturėjo reikalų. Negali pasakyti, kuris užėmė svarbesnes pareigas. A. Š. buvo sudaręs aukšto verslininko įvaizdį. Galima pasakyti – įtaigos meno profesionalas. Taip, galima sakyti, kad dėl A. Š. kaltės nukentėjo ir jie. Jie jokios finansinės naudos niekada negavo iš įmonės, o atliko pavestas užduotis. O dabar turi prisiimti vadovų atsakomybę. A. Š. įmonėje dirbo projektų vadovu ir atrodė, kad yra svarbiausias žmogus įmonėje, nes tvarkė visus reikalus. Niekada neturėjo jokių prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Žmona taip pat neturėjo jokių prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Prie jokių išmokėjimų grynaisiais niekada nėra prisidėjęs. Buhalterinės apskaitos dokumentus yra pasirašęs prieš atvažiuojant Z. P. jų pasiimti, nes tada skubėjo juos sudėti. Įmonę turi, bet pats netvarko buhalterijos, todėl nežino, kaip atrodo tie dokumentai. Savo įmonėje yra direktorius. Pas juos mokama tik elektroniniais pavedimais. Gal ir yra kažkada pasirašęs kažkuriuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Yra pasirašęs kažkokius kvitus, prieš atvažiuojant Z. P. jų pasiimti. Atrodo, kad tai buvo 2016 metais. Jau buvo prasidėjusi bankroto procedūra. Įmonė veiklos nebevykdė, tik turėjo Z. P. perduoti visus dokumentus. Pasirašė ant kvitelių. Žmona dėl buhalterijos tvarkymo nurodymus gaudavo iš A. Š.. Elektroniniai laiškai tai įrodytų, jei būtų įmanoma juos atkurti. Elektroniniais laiškais duomenis teikdavo A. Š.. Kol įmonė veikė, A. Š. ir Z. P. atrodė kaip geri draugai. Jis su A. Š. dažnai nesimatydavo. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pabaigoje žmona pasakodavo, kad kasa didėlė, kad PVM prisikaupęs. A. Š. jai žadėdavo, kad tai tik laikina, nes įmonėje yra bloga situacija, o vėliau viskas susitvarkys. Daugiausiai nesutarimai kildavo dėl mokesčių, nes tikslas buvo kuo mažiau jų sumokėti. Žmona ragino A. Š. kuo greičiau tai susitvarkyti. Dabar su A. Š. nepalaiko draugiškų santykių. Yra pasirašę raštiškai, kad nepalaikys su juo jokių ryšių. A. Š. priekaištus reiškė žmonai, grasino jai teismais, o konkrečiai jam – ne. A. Š. spręsdavo visus reikalus. Bendraudavo iš darbinio pašto. Iš asmeninės pašto dėžutės, mano, kad nebendravo. Negali pasakyti, kieno vardu buvo išrašyti kvitai, kuriuos tuomet pasirašė, nes sakė, kad reikia greitai pasirašyti, padaryti. Kvitukai buvo, bet parašų nebuvo. Nebuvo parašų, nes nebuvo aišku, kas atsakingas už kasą. Dokumentus atsiųsdavo per autobusų stotį arba imdavo iš buhalterinės programos. Daug reikalų tvarkydavo ir administratorė M. Š.. Jis pats jokių duomenų iš buhalterinės programos netraukė, bet žmona ką reikėdavo, tą ir ištraukdavo. Negali atsakyti, kas rašydavo pajamų kasos orderius. Nepamena, iš kur būdavo tie lapukai. Nežino, kas liepė pasirašyti tuos dokumentus. Z. P. atvažiavo pasiimti dokumentus. Ar jis liepė juos pasirašyti, nebepamena. Visas dokumentų ruošimas vyko po bankroto iškėlimo. Jis taip pat naudodavosi darbiniu paštu, bet daugiausiai juo naudojosi žmona. Gal ir dirbo tuo metu buhalteriu VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas yra A. Š.. Jis yra dalininkas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Negali konkrečiai išskirti, kiek pavedimų gaudavo kaip „(duomenys neskelbtini)“, o kaip „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos suvedimui. Neprisimena, ar jam asmeniškai buvo sukurta prieiga prie buhalterinės apskaitos programos. Jis pats ja niekada nesinaudojo. Jis Sodrai pranešdavo apie įdarbinimus ir atleidimus. Žmoną pakeitė motinystės atostogų metu. Nepamena, kas gaudavo darbo užmokestį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2013 m. pavasario. Padėjo tvarkyti dokumentus, susijusius su organizaciniais dalykais. Ant jos darbo sutarties yra A. Š. parašas. Priėmė į darbą A. Š.. Dėl darbo sąlygų taip pat buvo kalbama su A. Š.. Jos vyras užsiėmė techniniais dalykais. Šitas verslas teoriškai buvo Z. P.. Jis buvo direktorius ir vienintelis akcininkas. Verslo idėja buvo A. Š., bet akcijų jam nebuvo pervesta. Kiek žino, ateityje buvo minčių padalinti akcijas, bet išaiškėjo, kad įmonė nustekenta. Dėl pelno paskirstymo nieko nežino. Z. P. paklausė A. Š., ar jam nereiktų jos pagalbos tvarkant dokumentus. Ji buvo „popierinis žmogus“. Nesutinka su tuo, kad daugiausiai žinojo apie tai, kas vyksta įmonėje. Išrašydavo atliktų darbų aktus, po to pradėjo sisteminti dokumentus. Po kažkurio laiko pastebėjo, kad trūksta sąskaitų, sutarčių, kažkas nesuregistruota. Buhalteriją tvarkė E. D.. Ji dirbo per atstumą. Jai talkino M. Š.. Buhalterija buvo tvarkoma nuotoliniu būdu. Kiek žino, dokumentus buhalterei pateikdavo A. Š. ir M. Š.. Pati nėra vežusi dokumentų į K., bet girdėjo: „nuskenuok, nusiųsk E.“, „E. tau atsiųs“. Kad buvo išrašyti orderiai, susiję su automobilių nuoma, sužinojo su Z. P. nuvykę į K. pas E. D. pasiimti dokumentų. Jos automobilis „Opel Zafyra“. Kai gavo dokumentus, pamatė, kad ten išrašyti orderiai nuomai, o buvo panauda neatlygtinai. Jie jokių pinigų negavo. Tai ne jos automobilis, todėl jokių panaudos sutarčių nepasirašė. Z. P. automobilis. Negali pasakyti, ar buvo Z. P. parašai. Matė išlaidų orderius, kad pinigai išmokėti Z. P.. Bet ten jo parašų nėra ir jie jokių pinigų negavo. Bent jau ji nematė ir negavo. Kiek žino, kad tai vienas automobilis. J. Š. vardu buvo „D.“. Dokumentuose, kuriuos matė, parašų nebuvo. Buvo tik buhalterio parašai. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo keli išlaidų orderiai už suteiktas paslaugas. Taip pat jam buvo suteikta parama. Paramos sutarties nerado. Tai buvo akibrokštas. Tarp Z. P. ir A. Š. kilo nesutarimai dėl skolų. Ji nedalyvavo pokalbiuose. Su užsakovais bendraudavo vadybininkas ir A. Š.. Buvo parašyta buhalterei paštu ir paprašyta pasiaiškinti. Orderiai buvo išrašyti A. Š. paliepimu. Jie stengėsi susigaudyti situacijoje patys. Susirado kitą buhalterę, kad padėtų susigaudyti. Visi buhalteriniai reikalai buvo A. Š. ir M. Š. rankose. Buhalterė teigė, kad yra baisi betvarkė, yra daug neatitikimų. Ji tik suvesdavo pirkimo - pardavimo duomenis. Buhalterė teigė, kad programa yra keista, nematyta. Tai buvo darbo elektroninis paštas, į kurį gaudavo informaciją, nurodymus iš A. Š.. Nepamena, bet negalėjo nieko neklausti A. Š. to, kas susiję su buhalterija. Dėl sąskaitų jie susitvarkė savarankiškai. Kiek pamena, trūko sutarties su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Į dokumentų turinį nesigilino. Keletą kartų prašė A. Š. pasiaiškinti dėl neatitikimų. Įtarimą sukėlė iš E. D. paimti orderiai. Nutarties nutraukimas su „(duomenys neskelbtini)“ sukėlė daug įtarimų. Parašų autentiškumas sukėlė įtarimų. Buvo bandoma imituoti Z. P. parašą. Tai buvo sutartys, atliktų darbų aktai. Bandė su Z. P. išsiaiškinti situaciją įmonėje. Rūpėjo išlaikyti įmonę. Grynųjų pinigų pati nematė. Yra buvę, kad grynųjų pinigų davė kurui, bet tai buvo mažos sumos. Kaip buvo atsiskaitoma už atliktus darbus, pasakyti negali. Prie banko sąskaitų prieigas turėjo A. Š. ir Z. P.. Su buhaltere E. D. bendravo minimaliai. Gal tik keletą kartų telefonu. Ji tik parašė porą raštų, kad paaiškintų dėl išlaidų orderio. Surašė ji, bet užklausa buvo iš buhalterės. Pokalbiuose, kaip padidinti išlaidas ir sumažinti mokesčius, ji nedalyvavo. Dirbo administratore, sudarydavo dokumentus, redaguodavo tekstus. Ant įsakymų pasirašydavo daugiausiai A. Š.. Ji sudarinėdavo bendro pobūdžio dokumentus. Jos darbas iš pradžių buvo labiau nuotolinis. Vėliau, nuo 2015 metų pradėjo dirbti ofise. Jos vyro darbo vieta ofise. Vėliau pradėjo dirbti visi trys su A. Š. ir Z. P. viename kabinete. Jos tėtis yra buvęs įdarbintas įmonėje. Ji yra dirbusi administratore „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. turėjo teisę pasirašyti sutartis. A. Š. iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas 2016 metų spalio mėnesį. Prašė buhalterės pasiaiškinti. Nepamena, kas buvo parašyta tuose raštuose. E. D. vykdydavo A. Š. nurodymus. Įmonės susirinkimuose ji nedalyvaudavo. Ji nebuvo įgaliota įmonės vardu aiškintis su A. Š..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Š. nurodė, kad kaltinamasis A. Š. yra jos vyras, todėl atsisako duoti parodymus ir atsakyti į klausimus.

Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka paskelbtų liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-21 duotų parodymų, pagarsintų 2020-01-12 teisiamojo posėdžio metu, matyti, ji yra A. Š. žmona, jai yra žinoma, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Z. P.. Ji pati asmeniškai su šia įmone nėra niekaip susijusi, joje nedirbo, jokių sutarčių ir sandorių neturėjo, nepamena, kad būtų pasirašiusi kokią sutartį su šia įmone. Automobilis „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu, maždaug nuo 2012 metų, jį vairavo jos vyras A. Š.. Dėl jai parodytos automobilio panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad apie šią sutartį nieko nežino, tokios sutarties ji niekada nepasirašė. Pinigų pagal šią sutartį niekada negavo. Jai asmeniškai už automobilio nuomą mokėta nebuvo, jokių kasos išlaidų orderių, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasirašė. Daugiau nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ papasakoti negali, su šia įmone neturėjo jokių reikalų, yra susijusi tik tiek, kad joje dirbo jos vyras A. Š. (4 t., 93-94 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Š. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė. 2017 iškelta bankroto byla, buvo išsiųstas įspėjimas perduoti dokumentus, nustatytas kasos trūkumas, pateikė ieškinius. Plungės teismas skolą priteisė. Ieškinys A. Š. buvo atmestas, rytoj bus galutinis sprendimas. Kreipėsi į prokuratūrą dėl turto iššvaistymo. Turėjo pateikti balansą, tačiau nebuvo pateikti visi dokumentai. Dabar visi dokumentai policijos įstaigoje. Pagrindinis trūkumas – paimta iš banko be pateisinančių dokumentų. Kvietė buhalterę G. L., bendravo su jos buhaltere. Nebuvo pateisinančių dokumentų, balanse buvo trūkumas. Ieškinio sumos nustatytos pagal banko vardines korteles. Paėmė išrašus iš banko, buvo du atskaitingi asmenys, pagal popierius pinigų įnešimo į kasą nebuvo. Nepamena, ar buvo vedamos atskaitingų asmenų apskaitos. Buhalterinė programa buvo atjungta, negalėjo prie jos prisijungti. Negali pasakyti, kas buvo prieš du metus. Akcininkas ir vadovas yra Z. P., kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų nustatyta, kas faktinis vadovas. Ji nekėlė faktinio vadovo klausimo. Teikė avansines apyskaitas, ką turėjo kompiuteriuose teismui ir pateikė. Nepamena, ar apyskaitas lygino su banko išrašais. Juristas teikė ieškinį teismui dėl Z. P.. Tai buvo prieš du metus. Jos atmintis sutrikusi, turėjo dvi narkozes. Buvo tik pinigų trūkumas, sandorių neginčijo. Buvusi buhalterė nurodė, kad nebedirba ir nebėra atsakinga už buhalteriją. Z. P. pateikė balansą ir perdavė turtą. Ji turi perduotų dokumentų sąrašą. Prieš perduodant policijai, pasidarė dokumentų kopijas, kurie reikalingi paduodant ieškinį. Buhalterinė programa mokama, buvo nesumokėta ir įmonė nedavė jai prieigos. Prokurorė atmetė jos prašymą dėl turto iššvaistymo. Jos buhalterija tikrino pateiktus dokumentus. Negali atsakyti, ar buvo neatitikimų, reikia pervesti trejų metų senumo bylą.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta bankroto administratorė S. Š. parodė, kad prisijungimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini).web“ jie išsipirko vienam mėnesiui. Duomenis formavo buhalterė, tikriausiai tvarkė balansą, nes nebuvo tvarkingai perduota. Ruošiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo A. Š., naudojo banko sąskaitų išrašus. Taip pat pagal perduotą balansą, kuriame trūkumas buvo virš 60000 eurų. Kai kurie kasos pajamų orderiai buvo perduoti. Ar buvo asmenų parašai orderiuose, dabar nepasakys, nes ten buvo labai daug. Buvo nustatytas trūkumas, jis buvo perduotas vadovo ir šitų kasos pajamų orderių nebuvo. Jai nebuvo perduoti šitie kasos pajamų orderiai. Ar avansinės apyskaitos buvo perduotos, ji dabar nepasakys, nes buhalteriją tvarkė jos buhalterė ir reikia žiūrėti pagal dokumentų perdavimo aktą, o dabar ji jo neturi. Kas buvo perduota, viskas buvo surašyta. E. D. vesti apskaitos registrai buvo perduoti popieriniame variante, nes jie neturėjo jokios prieigos prie buhalterijos kompiuterio, kadangi samdė įmonę, įmonę uždarė ir jie negalėjo prieiti, todėl samdė. Vienam mėnesiui išrašė sąskaitą ir vienam mėnesiui prisijungė. Dabar nepasakys, kokius duomenis naudojo ruošiant ieškinį dėl žalos atlyginimo A. Š., t. y. ar E. D. vesto registro popierinį variantą ar iš apskaitos programos duomenis, prie kurios buvo prisijungę. Buvo naudojamos bankų išrašų kortelės, t. y. paimti pinigai ir tai buvo pagrindas, pagal ką buvo duodami ieškiniai tiek Z. P., tiek A. Š.. Ar tikrino apskaitos registrą su pirminiais apskaitos duomenimis, dabar nepasakys, turbūt, kad ne, o gal ir lygino, negali atsakyti į šį klausimą, nes jos buhalterė viską tvarkė. Buhalterė M. T., bet ji dabar nebedirba, nes buvo priimta tik tam, kad sutvarkytų garantinį fondą. Jei vadovas perdavė, tai tikriausiai balansiniai duomenys yra teisingi. Jei buvo perduoti visi balansai registrų centrui, tai vadinasi teisingi. Bankrotas iškeltas kovo mėnesį, dar nebuvo perduotas balansas. Iki gegužės 1 d. reikia perduoti balansą už praeitus metus. Jai šį balansą perdavė vadovas. Balanso nedarė, kokį mums jį perdavė, tokį ir padarė. Buvo su minusu virš 60000 eurų. Vadovas parašė paaiškinimą, kad negali pateikti tų dokumentų, pagrindžiančių šį trūkumą. Taip, piniginių lėšų trūkumą. Buvo dvi civilinės bylos. Savo dalį jis pripažino, kad negali pateikti, nes kažkur prarado, o dėl kitos dalies Šiaulių teismas dar sprendžia. Visus popierinius dokumentus ji gavo iš įmonės vadovo Z. P.. Iš programos dar kažkas buvo spausdinama. Buvo sutvarkyti galai, kurie nebuvo taisyklingi, bet tik vienam mėnesiui, tai pat buvo reikalingi duomenys garantiniam fondui. Visus tuos dokumentus perdavė policijai. Ten tų papildomų duomenų, kuriuos jie įtraukė, nebuvo. Policijai perdavė tik tuos duomenis, kuriuos gavo iš Z. P..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, pareigos - darbas su klientais, buvo vadybininku, paskui pardavimų vadovu. Ieškojo naujų klientų. Bendravo su A. Š. dėl darbo, sutartis buvo sudaryta su juo, su juo aptarė atlyginimą. Atlyginimo nepamena, gaudavo pavedimu į sąskaitą. Pavedimai buvo įvardyti kaip darbo užmokestis. Prekių nepirkdavo, jokių operacijų neatlikinėjo. Direktorius buvo Z. P.. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad direktorius yra Z. P.. Manė, kad A. Š. irgi vadovas. Daugiausia bendravo su A. Š.. Iš jo gaudavo nurodymus dėl darbo. Jokių apskaitos dokumentų jam nereikėjo išrašyti. Paskutiniu metu teko sudaryti sutartis su klientais. Sėdėjo kartu su A. Š. ir tam pačiam, ir atskiruose kabinetuose. Matydavo Z. P. ryte, dieną, techninius klausimus su juo aptardavo. Dėl darbo užmokesčio kalbėjo su A. Š., sumų nepamena. Gaudavo sutartą sumą pavedimu, o kas atliko darbo užmokesčio mokėjimo pavedimus, nesigilino. Nepamena, kad atlyginimai vėluotų. Neteko įnešti pinigų į kasą. Z. P. vadovavo techninei pusei, organizavo darbų atlikimą. Kaip teisingai atlikti darbą. Daugiau vadybininkų nebuvo. Visi kiti darbuotojai, jie vykdė darbus su elektra - montavimas, priežiūra, eksploatacija. Buvo sudarytos sutartys su tiekėjais, darbuotojai paimdavo medžiagas. A. Š. dirbo su projektais. Jis (A. Š.) buvo projektų vadovas, rengdavo sutartis pagal jo pateiktus duomenis. Jis (A. Š.) skaičiuodavo sąmatas. Z. P. prižiūrėdavo objektą, vykdavo į objektą, spręsdavo iškilusias problemas. Būdavo, kad ir A. Š. važiuoja į objektus, o Z. P. dirbdavo objektuose, gal trūkdavo darbuotojų. Gaudavo iš Z. P. administracinių ir techninio pobūdžio nurodymų dėl darbo. Nesidomėjo, kodėl buvo apklausiamas tyrėjų. Paskutiniu metu matė buhalterę (nurodo G. L.), prieš tai buvusios buhalterės neteko matyti. Matė ir buhalterę E. D., kai važiavo paimti dokumentų, iki tol neteko susidurti, jokių laiškų iš jos negavo. Gali būti, kad teko naudotis įmonės kortelėmis, negali pasakyti, kieno kortele naudojosi ir kas jam ją davė. Turbūt pildavosi toje pačioje degalinėje, buvo sudaryta sutartis su „Statoil“ degaline. Prisipylęs kuro, paduodavo kortelę, išrašydavo kvitą sąskaitą, grįžęs padėdavo ant stalo, prie kurio sėdėjo A. Š. ir Z. P.. Jei būdavo sutartys, tai už prekes nemokėjo, su „Ardena“ buvo sutartis. Nepamena, ar mokėjo už prekes įmonės atsiskaitymo kortele. Turėjo tik „Statoil“ kortelę. Savo asmeninių lėšų įmonės reikmėms nėra naudojęs. Darbo užmokestis pradėjus dirbti buvo mažesnis, paskui augo darbo apimtis, atlyginimas didėjo. Negali pasakyti, kaip buvo mokama 2014 metais. Nėra gryninęs pinigų įmonės kortele, niekada. Asmeniškai sprendimų nepriimdavo, viską aptardavo su vadovais. Nieko nepasirašinėjo be vadovų žinios. Kalba apie vadovą A. Š.. Gali būti, kad yra pasirašęs sutarčių. Yra įrašų apie darbo sutarties pakeitimus. Kiek pamena, išmokėtas atlyginimas sutapdavo su darbo sutartyje numatytu atlyginimu. Negali pasakyti už ką 2015-03-27 pavedimas. Iš įmonės gaudavo tik darbo užmokestį. Atsiskaitoma buvo laiku, gal buvo pervesti atostoginiai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. I. parodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, susitiko dėl darbo su A. Š., kalbėta, kad bus reikalinga bandomoji diena, paskui bus pradėtas darbas. Atvyko, padirbėjo, nusprendė, kad yra tinkamas, nustatė mėnesio bandomąjį laikotarpį. Jį tikrino K. K., kuris informavo vadovą ar jis tinkamas. Tiksliai negali pasakyti, kas pasirašė darbo sutartį, bet visada buvo du žmonės – A. Š. ir Z. P.. Jam atrodo, kad pasirašant darbo sutartį buvo ir Z. P. ir A. Š., jei gerai pamena, tarėsi su abiem, sutartą sumą gaudavo į banko kortelę, grynais negaudavo. Visi klausimai buvo sprendžiami kartu. Po bandomojo laikotarpio buvo laikomas vidaus tvarkos taisyklių egzaminas, egzaminavo direktorius Z. P.. Išlaikė egzaminą, buvo ruošiama sutartis nuolatiniam darbui. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, nepamena, kas pasirašė. Kalbėta, kad atlyginimas kils nuo darbo rezultatų. Sutartas atlyginimas buvo gal kiek didesnis už minimalų. Atlyginimą mokėdavo į sąskaitą. Pradžioje problemų su darbo užmokesčiu nebuvo, paskui truputį vėluodavo. Atlyginimas buvo pervedamas dalimis – atlyginimas ir už papildomas išlaidas – kurą ar pirktas medžiagas. Pinigai buvo pervedami kaip atlyginimas, išlaidos priedai už viršvalandžius. Nurodymus dėl darbo gaudavo iš Z. P., nes jis turėjo išsilavinimą. Nurodymus gaudavo iš A. Š. ir net iš vadybininko A. V.. Techniniai klausimai, projektai – atsakingas Z. P., antraeiliai dalykai – programos, rūbai įvaizdis – A. Š.. Jam taip atrodė. Būdavo rytiniai pasitarimai, susirenka visa komanda – pastabas duodavo Z. P., A. Š. ir A. V.. Turėjo įmonės planšetinius kompiuterius, kuriuose buvo programa, kurioje matydavo pavestus darbus. Negali pasakyti, kaip buvo forminama, pristatydavo sąskaitas į ofisą, dažniausiai Z. P. arba A. Š.. Pieštuku ant paliktų sąskaitų užrašydavo savo pavardę. Apytiksliai žinodavo, kiek jam turi pervesti. Už prekes atsiskaitydavo ir grynais, ir kortele. Kelis kartus yra tekę dirbti objekte su Z. P., su A. Š. neteko. Iš A. Š. būdavo pastabų dėl darbo tvarkos – rūbų, programos. Jis (A. Š.) kūrė tą programą. Sąskaitas pristatydavo tam, kas tuo metu būdavo ofise. Pateikdavo tiek Z. P., tiek A. Š. arba A. V.. Kartais klientas atsiskaitydavo grynais. Pasirašydavo ant kasos pajamų orderių. Nepamena, ką jam rodė tyrimo metu. Nebuvo taip, kad nepasirašytų, pinigus perduodavo tam, kas buvo ofise. Vėliau A. Š. retai būdavo ofise, todėl palikdavo Z. P.. Žinojo, kad buvo buhalterė, bet neteko bendrauti. Buvo sekretorė, neteko bendrauti dėl apskaitos dokumentų su ja. Paėmęs pinigus, išrašydavo orderį, jei neturėjo galimybės paimti, išrašydavo sąskaitą. Pradžioje išrašydavo sąskaitą kelių dienų bėgyje ir grįždavo paimti pinigų. Klientas pasirašydavo ant sąskaitos. Paskui atsirado pinigų paėmimo orderiai, kuriuos išrašydavo vietoje. Orderyje buvo nurodoma kas išrašė, pinigų suma. Buvo dar kažkas nurodyta, bet tiksliai nepamena. Lyg buvo įrašyta, kas priėmė pinigus. Orderiai dalinai jau buvo užpildyti. Sumą įrašydavo ir kliento duomenis. Negali pasakyti, koks asmuo buvo nurodytas orderyje. Tikslai nepamena, kas įteikė orderius. Nemažai kartų paėmė pinigus iš klientų. Turėjo segtuvą su orderiais, kuriuos pasiimdavo vykdami į objektą. Orderiai buvo išrašyti ranka, nežino kieno rašysena. Pinigus ir dokumentus dėdavo ant stalo. Pasirašydavo tik paėmęs pinigus iš kliento, atvykęs į ofisą niekur nebepasirašinėjo. Tyrimo metu buvo pateikti įnešimo orderiai. Buvo nurodytos sumos ir kad jis jas įnešė. Nepamena, atrodo, kad buvo buhalterės parašas. Nepamena, ar buvo jo parašas. Naudojosi įmonės automobiliu, kurą pylė bet kurioje degalinėje. Jei nebūdavo įmonės kortelės su pinigais, tai pildavo kurą už savo lėšas. Nepamena, kad būtų turėję kuro korteles. Įmonės kortelę yra turėjęs. Kortelė buvo ne viena. Tai buvo „Swedbank“ kortelės. Pamena dvi korteles. Yra naudojęs ir Statoil, ir Swedbank kortelę. Dabar negali pasakyti, kas davė prisijungimus. Tai buvo įmonės kortelės, nežino, kas buvo parašyta ant kortelės. Ant sąskaitų parašydavo kur kieno sąskaita. Kartais pylė kurą už savo lėšas, įmonė kompensuodavo išlaidas – pervesdavo į banko kortelę. Darbo užmokestį gavo per du kartus. Gal trečias ir ketvirtas pavedimai buvo už viršvalandžius ar medžiagas. Teko nuimti pinigus nuo kortelės. Buvo parduotuvių, kuriose reikėjo mokėti grynais, kartais nuimdavo, kartais mokėdavo savo lėšomis. Svarbius klausimus sprendė su abiem vadovais, mano, kad pavedimus atliko buhalterė. Po 2-3 metų prasidėjo nesklandumai, A. Š. kontoroje nebebuvo, jei kildavo klausimų, kreipdavosi į Z. P.. Bankrutavus įmonei jis įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė L. B.. Nežino, kokias pareigas ten turi A. Š.. 2012-2016 metais dirbo, lygtais su A. Š. sprendė atostogų klausimus. Per tą laiką neteko būti nedarbingume. Negalėdamas ateiti į darbą skambino A. Š. arba Z. P.. Pats suvokė, kad likusius pinigus reikia grąžinti, galėjo grąžinti tam, kas tuo metu buvo ofise.

Teisėjui pagarsinus liudytojo D. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., 30-32 b. l.), jis nurodė, kad tvirtina parodymus, įnešinėjo mažesnes sumas, nei buvo nurodytos.

Iš 2018-02-19 liudytojo D. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 metų iki 2016 metų vasaros. Jis buvo elektros inžinierius, tiesioginis darbas buvo važiuoti į avarinius iškvietimus, šalinti elektros gedimus, atlikti elektros instaliacijų priežiūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Z. P., kuris ir priėmė į darbą. A. Š. įmonėje dirbo projektų vadovu. Tiesioginius nurodymus dėl darbo duodavo direktorius Z. P., iškilus klausimams ir problemoms kreipdavosi į Z. P.. Darbo užmokestis buvo pervedamas į asmeninę banko sąskaitą bankiniu pavedimu, atlyginimas buvo fiksuotas, vienodas kiekvieną mėnesį, grynaisiais pinigais atlyginimo negaudavo. Apie tai, ar jis įmonėje buvo atskaitingas asmuo, nežino, jokiuose buhalteriniuose dokumentuose, ataskaitose nepasirašinėjo, tačiau tekdavo dirbti su įmonės pinigais, t. y. atliekant darbus tekdavo pirkti medžiagas parduotuvėse ir atsiskaityti grynaisiais pinigais arba įmonės banko kortele. Grynuosius pinigus visada išduodavo Z. P., arba Z. P. duodavo banko kortelę, iš kurios reikėdavo nusiimti grynųjų pinigų. Kam konkrečiai priklausė kortelė, nežino. Perkant prekes buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurias turėdavo pristatyti į ofisą, sąskaitas dėdavo Z. P. ant stalo. Jeigu būdavo toks atvejis, kai tekdavo grąžinti iš kortelės išgrynintus pinigus atgal į kasą, pinigus paduodavo Z. P., kiek pamena, jokių dokumentų pasirašyti už tokį grąžinimą nereikėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų suvestinėse nurodytų pinigų grynaisiais: 2014-01-31 įnešė 900 Lt, 2014-02-28 įnešė 1352,40 litų, 2014-03-31 įnešė 81 litų, 2014-04-30 įnešė 874 litų, 2014-05-31 įnešė 1225 litų, 2014-06-30 įnešė 1080 litų, 2014-07-31 įnešė 900 litų, 2014-0831 įnešė 1170 litų, 2014-09-30 įnešė 1345 litų, 2014-10-31 įnešė 1700 litų, 2014-11-30 įnešė 1260 litų, 2014-12-31 įnešė 1276,18 litų, 2015-02-28 įnešė 159,25 eurų, 2015-04-30 įnešė 931,18 eurų, 2015-05-31 įnešė 82,40 eurų, 2015-06-30 įnešė 95,51 eurų, 2015-07-31 įnešė 494,28 eurų, 2015-09-30 įnešė 680,93 eurų, 2015-10-31 įnešė 142,42 eurų, 2015-11-30 įnešė 136,17 eurų, 2015-12-31 įnešė 573,39 eurų, niekada neturėjo ir į kasą neįnešė, jokiuose dokumentuose dėl pinigų pridavimo nepasirašė. Dėl kokių priežasčių šiose suvestinėse ir kasos pajamų orderiuose nurodytas mokėjimo pagrindas „nepanaudoto avanso grąžinimas“ nežino (4 t., 30-32 b. l.).

Teisėjui pagarsinus liudytojo D. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., 34-37 b. l.), jis nurodė, kad tvirtina parodymus. Buvo parašyta „pavedimas“ arba „darbo užmokestis“. Viskas, kas buvo kompensuojama už medžiagas, buvo užrašyta „pavedimas“. Jam sakė, kad visi priklausantys pinigai bus pervesti į jo sąskaitą, nepamena, kas taip minėjo. Sudėjus tai, kas būdavo pervesta, gaudavosi daugiau nei numatyta darbo sutartyje. Tyrėja prašė įvardyti sumą - nurodė 200 sumą.

Iš 2018-02-19 liudytojo D. I. papildomų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad visi pinigai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo banko sąskaitą yra jo darbo užmokestis. 2014 m. gaudavo nuo 1000 iki 2500 Lt, 2015 - nuo 500 Eur iki 750 Eur. Atlyginimas nebuvo pastovus, kai tekdavo budėti, dirbdavo viršvalandžius gaudavo didesnį atlyginimą. Pavedimai daromi buvo kelis kartus per mėnesį, kartais per mėnesį būdavo ir 4 pavedimai. Pavedimo paskirtyje pervedant atlyginimą būdavo nurodomas tiesiog „pavedimas“. Pirkdavo prekes iki 200 Eur už savo pinigus, tada pateikdavo sąskaitą faktūrą į ofisą, pinigai buvo grąžinami pervedant į sąskaitą (4 t., 34-36 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad ieškojo papildomo darbo, pasikvietė pokalbiui. Kalbėjo su A. Š., pasakė, kad viskas tinka, darbo sutartį pasirašant buvo ir Z. P.. Dirbo įmonėje elektros prietaisų apskaitų nurašinėtoju. Atlyginimą gaudavo į kortelę. Būdavo vėlavimų, kartais nepervesdavo atlyginimo, bet vėliau atsiskaitydavo. Visi pavedimai yra darbo užmokestis. Kažkada yra ėmęs medžiagų, nepamena įmonės pavadinimo. Nereikėjo mokėti už medžiagas. Gali būti, kad atsiskaitė už kurą, kurį pirko savo lėšomis. Tai buvo prieš tris metus, negali pasakyti, kokia suma galėjo būti už kurą – gal apie 20 eurų kelis kartus, arba 30, bet tada dar buvo litai. Nenaudojau jokių įmonės kortelių. A. Š. tvarkė popierinius reikalus, Z. P. dar kartu ir dirbdavo su jais. A. Š. dirbo ofise. Negali atsakyti, kam priklausė finansų sritis. A. Š. sėdėjo ofise, Z. P. dirbo ir fizinį darbą. Nepamena, kad tektų įnešti pinigus į įmonės kasą. Nėra įnešęs pinigų į įmonės kasą. Nurodymus darbiniais klausimais duodavo ir Z. P., ir A. Š., ir vadybininkas. Klausimų jo darbe nekildavo. Tai nebuvo pagrindinis jo darbas. Dažniausiai atvažiuodavo savaitgalį, susirinkdavo raktus ir padirbėdavo. Pagal sutartį buvo numatytos 2 valandos per savaitę. Realiai per mėnesį dirbo apie tris dienas. Dėl vėluojančio atlyginimo kalbėdavo su A. Š., paskui A. Š. visai kažkur išėjo. Buhalterę matė tik pabaigoje, kai atsirado nauja buhalterė. Pavedimai buvo įmonės vardu.

Teisėjui pagarsinus liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., 74-77 b. l.), jis nurodė, kad parodymai teisingi, sakė tyrėjai, kad „maniau kad A. Š. vadovas“, nesakė „direktorius“. Nesureikšmino ir pasirašė protokolą. Jam atrodė, kad kalba su įmonės vadovu, nepamena, kaip jis prisistatė. Pamena, kur susitiko. Pasirašant darbo sutartį buvo ir Z. P..

Iš 2019-01-15 liudytojo M. V. papildomų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio elektriku - inžinieriumi. Į darbą pakvietė A. Š., su juo ir vyko pokalbis dėl darbo. Pradėjęs dirbti galvojo, kad A. Š. yra įmonės direktorius ir savininkas. Visus klausimus dėl darbo užmokesčio visada derino su A. Š., tik paskutiniais metais, kada A. Š. nebebuvo, visus klausimus aptardavo su Z. P.. Darbo užmokestį visada gaudavo pavedimu į asmeninę banko sąskaitą. Pervedant darbo užmokestį būdavo nurodyta „darbo užmokestis“ arba „pavedimas“. Apie tai, kad įmonėje buvo kaip atskaitingas asmuo, nieko nežinojo, su įmonės buhaltere niekada nebendravo, jokių dokumentų įmonės vardu nepasirašinėjo, avansinių apyskaitų nepildė. Darbo užmokesčių žiniaraščių taip pat niekada nepasirašinėjo (nes jų niekas nepateikė), algalapių negavo. Jokių pirkimų įmonės vardu neatlikinėjo, yra buvę, kad įmonės reikmėms užpylus kuro sumokėjo iš savo pinigų. Tada pristačius čekį A. Š., pinigus už kurą gavo kartu su darbo užmokesčiu. Pinigai už kurą nebuvo kažkaip atskirti, juos tiesiog pervesdavo kartu atlyginimu pavedime nurodant „pavedimas“. Niekada neteko į įmonės kasą įnešti grynųjų pinigų, niekada nesirašė ant kasos pajamų orderių. Dėl parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų registrų, kuriuose matomi įrašai, jog į įmonės kasą įnešė pinigus su nurodymu „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“ arba „nepanaudoto avanso grąžinimas“ parodė, kad tokių pinigų niekada nėra įnešęs. Kodėl dokumentuose užfiksuoti tokie duomenys, nežino, jokių kasos pajamų orderių niekada nepasirašė (4 t., 74-76 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad įsidarbino per draugą T. G., bendravo prieš įsidarbinant su A. Š.. Buvo ir A. V. ir Z. P.. Atlyginimą gaudavo į kortelę, sumų nepamena – apie 1 100 litų. Pagal darbo sutartį direktorius buvo Z. P.. Realiai daugiau vadovavo A. Š., jis turėjo viršesnį žodį. Nepamena, su kuo tarėsi dėl darbo užmokesčio. Nurodymus dėl darbo duodavo ir A. Š., ir Z. P., ir A. V. kažkiek vadovavo. Visi pinigai buvo mokami į sąskaitą. Buvo mokama dalimis – alga ir pavedimai. Pavyzdžiui, jei reikėdavo pinigų, paskambindavo ir pervesdavo. Visi gauti pinigai yra darbo užmokestis. Jokių operacijų su grynais pinigais neatliko. Bendraudavo su abiem darbo klausimais, vadovavo abu. Už techninę dalį buvo atsakingas Z. P., jis vykdavo į objektus, keletą kartų buvo atvažiavęs ir A. Š.. Dirbo apie metus, turėjo atostogas, derino atostogų laiką su A. Š.. Nedarbingumo nebuvo. Negalėdamas išeiti į darbą, skambino Z. P.. Dėl atlyginimo viskas buvo aišku, nereikėjo su niekuo aiškintis. Neteko naudotis įmonės kortele, naudojosi tarnybiniu automobiliu, kai pildavo kurą, tai automobilis jam dar nebuvo patikėtas. Turėjo įmonės kortelę, iš asmeninių lėšų niekada nepylė kuro.

Teisėjui pagarsinus liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., 80-83 b. l.), jis nurodė, kad parodymai teisingi, tvirtina. Vadovavo trys žmonės – A. Š., Z. P. ir vadybininkas. Dėl techninių klausimų kreipėsi į Z. P., į A. Š. kreipėsi dėl pavedimų ir pan. Rytais kartais būdavo susirinkimai. Jokių duomenų jam niekur nereikėjo suvesti. Prekių jis nepirkdavo, gal už kurą mokėdavo – 50-100 litų. Tyrėja apklausos metu jam jokių dokumentų nerodė. Jei reikėdavo pinigų, tai paskambindavo A. Š. ir jis įmesdavo gal 200 litų. Suvokia, kad tai mokėjimas vokeliais, bet į sąskaitą.

Iš 2019-02-05 liudytojo V. D. papildomų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo elektriku nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio. Į pokalbį dėl darbo pasikvietė A. Š., jis buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą. Tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Z. P., tačiau A. Š. realiai vadovavo įmonės valdymui. Visais darbo metu kilusiais klausimais kreipdavosi į A. Š., dėl darbo užmokesčio taip pat buvo kalbėta su A. Š.. Atlyginimą visada gaudavo pavedimu į asmeninę banko sąskaitą, jis buvo išmokamas per kelis kartus per mėnesį, atlyginimas nebuvo pastovus kiekvieną mėnesį, jis kisdavo priklausomai nuo išdirbtų valandų. Papildomai buvo mokama už viršvalandžius, o pinigai buvo pervedami kartu su antrąją atlyginimo dalimi su nurodymu „pavedimas“. Išdirbtus viršvalandžius žymėdavo ant lentos, kuri kabėjo įmonės ofise, o vėliau A. Š. paskaičiuodavo kiek viršvalandžių buvo išdirbtą per mėnesį. Yra tekę atlikti elektros prekių pirkimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau už savo pinigus niekada nėra tekę mokėti. Su parduotuvėmis už prekes įmonė atsiskaitydavo tiesiogiai. Niekada nėra tekę įnešti grynųjų pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, niekada nepasirašė ant kasos pajamų orderių, kuriuose nurodyta „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“ arba „nepanaudoto avanso grąžinimas“. Kodėl įmonės dokumentuose fiksuojama tokia informacija, nežino. Su grynaisiais pinigais visai neteko susidurti dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“". Negali pasakyti, ar įmonėje išvis buvo grynųjų pinigų ir kasa, neteko matyti. Nežinojo, kad įmonėje buvo atskaitingas asmuo, niekada nėra pildęs jokių buhalterinių dokumentų, niekada nepildė avansinių apyskaitų. Kas įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino, visais klausimais kreipdavosi tik į A. Š.. Z. P. buvo kaip techninis darbuotojas, jis kartais kartu su kitais darbuotojais vykdavo į objektus ir atlikdavo elektros instaliacijų darbus (4 t., 80-82 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad atlyginimo dydžio nepamena, dirbo elektriku, niekam nevadovavo, jam vadovavo Z. P.. Jis pasakydavo darbus. A. Š. jam pažįstamas, dirbo toje pačioje įmonėje, matydavo kasdien. Jam pavedimus labiau duodavo A. V.. Atlyginimą gaudavo pavedimu. Darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas. Pervesdavo atlyginimą, paskui pervesdavo už kurą ar medžiagas, nurodydami „pavedimas“. Nurodė tai apklausos metu. Atlyginimo klausimą aptarė su Z. P., atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį. A. V., Z. P. ir jis kūrė įmonę, dalyvavo ir A. Š., patardavo. Jis neturėjo pinigų akcijoms, jam pervedė, paskui jis grąžino. Jam paskolino „(duomenys neskelbtini)“, paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Grąžino skolą grynais Z. P.. Z. P. arba A. V. paskambina, pasako kur važiuoti ir ką padaryti, trūksta medžiagų, susimoki ir paimi medžiagas, jei neduoda, gal yra skola. Išrašydavo sąskaitą, įmonė paskui apmokėdavo už paimtas medžiagas. Jam grąžindavo pinigus nurodydami „pavedimas“. Neskaičiuodavo, ar teisingai perveda pinigus. Neteko bendrauti su buhaltere. Jam vadovavo Z. P., yra tekę matyti jį dirbant objektuose. Nežino, kodėl vadovas dirbo. Jis yra vadovas, bet irgi važiuoja į objektus ir dirba. „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja, apskaitą tvarko buhalteris. Buhalterinės apskaitos įstatymo nežino. Buhalterė atvažiuoja, pasiima dokumentus ir namuose tvarko apskaitą. Darbus prižiūrėdavo A. V.. Viską derino su A. V., sąmatas sudarydavo A. V., kiek matė. A. V. atveždavo medžiagas į objektą, jis buvo vadybininkas. Jis prižiūrėjo darbus. Būdavo, kad Z. P. dirba, o A. V. diktuoja ką ir kam daryti. Vadybininkas nevadovavo direktoriui. Ryte darbus dažniausia paskirstydavo Z. P. kartu su A. V.. Buvo programėlė su nurodytais darbais, nežino, kas juos surašydavo. E. D. buvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Visus nurodymus duodavo jis. A. Š. „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojas, jis atsakingas už elektros ūkį. Fizinio darbo nedirba, nežino, ar jis bendravo su E. D. finansiniais klausimais.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė D. B. nurodė, kad specialistas atliko ir surašė išvadą pagal pateiktus dokumentus. Buvo pateikti du didžiosios knygos registrai. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus registrus buvo užregistruotos atskaitingo asmens Z. P. ir kitų asmenų avansinės apyskaitos. Nori paminėti, kad pirmoje išvadoje nurodyta, kad didžiojoje knygoje buvo užregistruota Z. P., kaip atskaitingo asmens, sąskaita, tačiau nebuvo pateikti atskaitingo avansinio apyskaitų registrai nuo 2014 m. iki 2016-08-30. Buvo pateikta tik dalis registrų. Apskaitoje buvo tik Z. P. ir kt. asmenys. Tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31. Tiriamuoju laikotarpiu, bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, atskaitingi asmenys, užregistruoti didžiojoje knygoje, buvo - Z. P., L. B., A. V., K. K., L. Ž., T. G., M. V., P. M., D. I.. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 25 d. išvadoje, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. A. Š. kaip atskaitingas asmuo nenurodytas bei buhalteriniuose apskaitos registruose jo kaip atskaitingo asmens ūkinės operacijos neužregistruotos. Tyrimui pateikti iš buhalterinės apskaitos ištraukti registrai, kuriuose A. Š. įtrauktas į registrus kaip atskaitingas asmuo.

Išvados 10-13 lape aprašoma nuosekliai, kokios sistemos nesilaikymo atvejai, ko negalima pamatyti. Pavyzdžiui, ji galėtų iliustruoti tai 26 priedu lentele. Išvadai surašyti, lentelėje pateikti duomenys apie registrus ir juose užregistruotus duomenis. Sistemine tvarka – bankroto administratoriaus pateikti duomenys ir apžiūros metu atspausdinti laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki gruodžio 31 d. – likutis laikotarpio pradžiai sutampa, tačiau išmokėjimas skiriasi. Pateiktuose nurodyta 18873,48, o suformuotose buhalterinėje apskaitoje – 41480,36. Pateikti registrai su suformuotais skiriasi tuo, kad pateikti registrai su pirminiais dokumentais buvo pateikta bankroto administratoriaus, o suformuota, kadangi trūko duomenų registro - tai buhalterinėje programoje buvo suformuoti registrai. Iš kur ir kodėl gavosi skirtumai, svarstyti negali. Galėjo taip būti, kad bankroto administratorius pateikė ne visus dokumentus, jei iš registrų jam nebuvo pateikti visi duomenys, tačiau tuo tikslu ir buvo iš programos ištraukti duomenys, kurių trūksta tyrimui atlikti. Tačiau programoje suvesti duomenys skyrėsi nuo pateiktų. Sistemos nebuvimą iliustruoja 27 priedas. Apžiūros metu atspausdintuose registruose, t. y. didžioji knyga sąskaita 24351 Z. P. ir jo avansinės apyskaitos buvo atspausdintos tam, kad nustatyti ar pagrįstai užregistruoti išmokėjimai ir panaudojimai. Vadovaujamasi avansinėmis apyskaitomis, kuriuose nurodyta kokios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į registrą. Pvz.: 4 eilutė - 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. didžiojoje knygoje suvestiniame registre nurodyta, kad likutis pradžiai 157330,48 ir jis sutampa, tačiau išmokėjimų suma 195124,02, o registre avansinės apyskaitos, pagal kurį nustatoma kokios operacijos įtrauktos į atskaitingo asmens apskaitą - 37406,39. Vėlgi panaudojimas ir grąžinimai, didžiojoje knygoje nurodyta 83796,03 o avansinėse apyskaitose – 34290,49. Tai nėra palyginami dalykai. Registro avansinė apyskaita neparodo duomenų, kurie užregistruoti didžiojoje knygoje, nes nebuvo sistemos. Kai avansinėse apyskaitose užregistruojami duomenys, jie sukeliami į didžiąją knygą.

Jai prie apžiūros protokolo buvo pateikti dokumentai, kurie buvo ištraukti iš buhalterinės apskaitos programos. Duomenys sukelti į avansinę apyskaitą turi sutapti su didžiąja knyga, tačiau šiuo atveju nesutampa avansinė apyskaita su didžiąja knyga. Avansinės apyskaitos, kurias pateikė bankroto administratorius, buvo pateiktos tik Z. P. nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31, buvo užpildytos tvarkingai. Negali pasakyti, ar avansinėse apyskaitose buvo Z. P. parašai, negali to vertinti. Apyskaitos Z. P. yra nepasirašytos. Avansinės apyskaitos, kurios buvo pateiktos, pasirašytos tik buhalterės. Turi tik Z. P. avansinę apyskaitą. Yra Z. P. parašas už 2012 m. kovo mėnesį. Pasirašė tiriamojo laikotarpio pirmą mėnesį.

Kodėl automatiškai nepersikėlė duomenys į didžiąją knygą ir atsirado neatitikimai, negali vertinti. Ji buhalterinės programos programinių dalykų vertinti negali. Jai pateikti dokumentai skiriasi. Ji atlieka dokumentinį tyrimą ir žiūri, ar gali įvertinti ar ne. Kadangi duomenys sistemiškai nesutampa, todėl negali laikyti, kad duomenys atitinka didžiąją knygą. Sisteminė tvarka yra buhalterijos vedimas chronologine tvarka. Taip, avansinė apyskaita užpildoma, bet didžiojoje knygoje atsispindi visai kiti duomenys. Pateikti registrai, kurie buvo reikalingi tyrimui atlikti ir atsakyti į pateiktus klausimus. Didžioji knyga - tai suvestinis registras. Didžiąją knygą ji turėjo, o kurių duomenų trūko, ji prašė tyrėjos.

Atliekant tyrimą pamatė dvi registrų versijas: pateiktą bankroto administratoriaus ir išspausdintą. Registrai suvedami iš pirminių duomenų. Taip, jai buvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai. Taip, tikrino pirminių dokumentų tikrumą lyginant su registrų. Apžiūros dokumentus buvo bandoma lyginti, bet, dėl sistemos nebuvimo, ji negalėjo jų sulyginti. Pirminius dokumentus lygino su registrais. Registrai nėra blogi, bet jie nėra išsamūs ir palyginami. Jų lyginti ji negali.

Kokia 2018-09-25 išvados 7 lapo 1 ir 2 lentelėse nurodyta valiuta Lt ir Eur, tai ji nori pacituoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, kuriame numatyta, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi nurodant eurą, todėl nuo 2015-01-01 apskaitoje Didžioji knyga turėjo būti vedama eurais, sumos turėjo būti nurodomos eurais, tą ji lentelėje ir nurodė. Pačiame dokumente nebuvo nurodyta kokia valiuta. Ji nieko neskaičiavo, tai skaičiai, kurie buvo pateikti registruose. Iš lentelės 3 eilutės pabaigos ta pati suma persikėlė į 4 eilutės pradžią. Pagal tai, kad skaičius sutampa, tai galėtų būti perkelta litais. Aritmetiškai Išmokėjimas prie Likučio prisideda, tada Panaudojimas atsiima. Pagal šituos skaičius išvadoje buvo pasakyta, kad duomenys skiriasi pateiktuose registruose. Ji duomenų nekeitė, visi duomenys yra iš pateiktų registrų. 2018-09-25 išvados lentelėse yra atvaizduota tai, kas pateikta buhalteriniuose dokumentuose. Analizuota buvo, tačiau nebuvo sistemos, jog ji galėtų nustatyti, ar tai buvo litai ar eurai. Ne, su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nesusisiekė ir neklausė, kokia valiuta. Ikiteisminio tyrimo medžiagą surenka tyrėjai. Ji vertino tai, kas jai buvo pateikta. Visose lentelėse nurodyti skaičiai, ji rėmiausi tuo, kas jai buvo pateikta dokumentuose. Dokumentuose pateikti skaičiai, o valiutos nebuvo nurodyta. Lentelėse ir skaičiavimuose eurus nurodė, todėl, kad nuo 2015 m. taip reikalauja įstatymas. Ar buvo konvertuota netikrino.

Su „(duomenys neskelbtini)“ veikimo principu nesusipažino. Ji apžiūroje nedalyvavo, apžiūroje dalyvavo kita specialistė. Jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Buhalterės užklausa dėl konvertavimo (5 t., 152 b. l.) jai nebuvo pateikta. Ar registrai teisingi, ji negali pasakyti, nes ji daro dokumentinį tyrimą. Specialisto išvadoje, atsakydama į klausimą, aprašo dokumentuose pateiktą informaciją. Kokie dokumentai buvo pateikti, tokia informacija aprašyta išvadoje, atsakant į klausimus. Dėl to, kad pateikti dokumentai, kuriuose informacija yra neišsami, nepalyginama, todėl nebuvo galima įvertinti atskaitingo asmens išmokėjimo teisingumo, panaudojimo ir likučio. Taip, bankroto administratoriaus perduotuose dokumentuose nebuvo perduota A. Š. avansinės apyskaitos. 2018-09-25 išvados 6 lape paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad nuo 2012-03-01 iki 2016-06-30 dokumentuose, kurie buvo pateikti bankroto administratoriaus, A. Š. kaip atskaitingo asmens užregistruota nebuvo. Išvadoje lyginami didžiosios knygos, pateiktos bankroto administratoriaus, atspausdinta apžiūros metu, kuriuose matomas skirtumas. Pagal pirminius duomenis, A. Š. kaip atskaitingo asmens nėra, t. y. A. Š. kaip atskaitingo asmens nebuvo, bankroto administratoriaus pateiktuose dokumentuose, o suformuotoje programoje ir apžiūros metu pateiktoje A. Š. jau įtrauktas. Pagal pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitos faktūros, kasos dokumentai) ir atliktas ūkines operacijas A. Š. kaip atskaitingo asmens nebuvo. Susipažino su banko išrašais. Banko išrašuose buvo atliktos operacijos A. Š. išduotomis kortelėmis, tačiau liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad tomis kortelėmis galėjo naudotis ir kiti asmenys. Asmuo, pateikdamas avansines apyskaitas, nurodo, kokias operacijas jis atliko kaip atskaitingas asmuo. Kokio atskaitingo asmens vardu buvo registruojami iš A. Š. kortelės grynųjų pinigų išėmimai, tai jie buvo įnešami į kasą ir pirminiuose dokumentuose buvo nurodytas Z. P.. Buvo du skirtingi registrai – bankroto administratoriaus pateiktuose - A. Š. nebuvo, o programos atspausdintuose jis yra įtrauktas visą laikotarpį nuo 2012 m. Ji duomenų nelygina, tik išvadoje pasako, kad čia nėra, o čia yra. Jeigu operacijas A. Š. kortele atliko A. Š., jis turėjo būti įtrauktas kaip atskaitingas asmuo, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje asmenys pasisakė, kad jo kortele naudojosi ir kiti asmenys. Ar buvo įsakymas, kuriuo A. Š. buvo paskirtas atskaitingu asmeniu – nepamena. Pinigai buvo įnešami iš sąskaitos į kasą Z. P. vardu.

Iš banko išimti pinigai ateina į kasą Z. P. vardu. Visi pinigai, kurie buvo laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 tiek, kiek A. Š. kortelėmis buvo nuimta ir neįnešta ta kortele, tokia pat suma buvo įnešta daugiau į kasą Z. P. vardu. Nuo 2014 m. atskaitingo asmens registro nebuvo. Kalbama apie pačių registrų sistemiškumo nebuvimą. Kadangi Z. P. nuo 2014 m. nebuvo registro, ji negali pasakyti, ar tie pinigai buvo užregistruoti tame registre. Nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 atskaitingų asmenų duomenys nebuvo registruoti chronologiškai. Nebuvo atskaitingų asmenų Z. P. ir A. Š.. A. Š. įmonėje dirbo iki 2016-09-30. 2018-11-23 apžiūros protokole (14 t., 105-110 b. l.) nurodyta, kad A. Š. sistemine tvarka nebuvo registruotas nuo 2015-01-01 iki 2016-09-30, o atskirai laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 suvestiniuose apskaitos registruose neužregistruotos Z. P. ūkinių operacijų duomenys chronologine tvarka. Atsakant, kas neužregistruota pagal pirminį dokumentą, pavyzdys toks – 2018-09-25 išvados 51.1 priedas - kasos knygoje nurodytas kasos pajamų orderis Nr. 61, 2012-04-27 suma nurodyta 500 Lt, iš ko gauta nurodyta Z. P., o apžiūros metu atspausdintose avansinėse apyskaitose (21 priedas) ši suma nurodyta A. Š. avansinėje apyskaitoje. Pirminis dokumentas rodo, kad lėšas įnešė Z. P., tačiau jo duomenys užregistruoti A. Š. avansinėse apyskaitose. Savo nuožiūra kasos pajamų orderis priskirtas A. Š.. Tai yra sistemos nebuvimas. Kas pasirašė kasos pajamų orderį, nežino. A. Š. avansinėse apyskaitose, kurios pateiktos atspausdintos iš programos, apžiūros metu užregistruotos operacijos tik tai banko kortelės išimti grynieji pinigai. Nėra užregistruota duomenų apie patirtas išlaidas. Jei ant sąskaitos faktūros nėra parašo, tai tam, kad atskaitingam asmeniui būtų priskirta turi būti apmokėjimo dokumentas prie sąskaitos faktūros. Jei ant sąskaitos nėra parašo, tai Kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklėse dėl atskaitingo asmens yra nurodyta, kad atskaitingas asmuo pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitas. Pagal pateiktas avansines apyskaitas galima spręsti, koks asmuo patyrė vienas ar kitas išlaidas. Jos išvadoje parašyta, kad ji negali nustatyti ir įvertinti, nes nėra duomenų, kuriam asmeniui priskirti patirtas išlaidas ar gautas pajamas. Negali nustatyti panaudojimo pagrįstumo dėl registro sistemos nebuvimo, kad galėtų pasakyti, jog registras atitinka didžiojoje knygoje užregistruotus duomenis bei įvertinti, kad tie duomenys įregistruoti teisingai. Jai nebuvo pateiktas priešpriešinis patikrinimas. Ar galima tai atlikti – nežino, ji nekonsultuoja. Prie apžiūros protokolo buvo pateikti vieni dokumentai. Ji programoje duomenų neapžiūrinėjo. Apžiūrėjo suformuotus dokumentus. Tikrino pirminius dokumentus, ar yra privalomi rekvizitai. 2018-09-25 išvadoje 19 lape priešpaskutinėje pastraipoje nurodyta, kad už automobilių nuomą kasos orderiai pasirašyti tik vyr. buhalterio D. D. vardu. Pinigų gavėjo parašo nėra. Kasos taisyklėse nurodyta kad turėtų pasirašyti ir gavėjas. Sutinka, kad nėra privalomo rekvizito. Jos išvadoje parašyta taip, kad nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies, kuriuose nurodyti privalomi rekvizitai. Sąvoka „neatitinka tikrovės“ reiškia, kad turinys neatitinka tikrovės, jeigu buvo išmokėtos lėšos už transporto nuomą, pagal liudytojų apklausos protokolus – jeigu buvo išmokėtos, turinys neatitinka tikrovės – tai pirmiausia, tos lėšos pagal apklausos protokolus negautos fizinių asmenų kieno pajamų orderiai buvo išrašyti. Turinys irgi yra už ką mokama ir ar ta atlikta operacija už tai, kas buvo. Sutinka, kad tokių ūkinių operacijų buhalterė negalėjo traukti į apskaitą. Jei asmuo pasakytų, kad gavau pinigus, bet dokumentuose nebūtų parašų, ar šis dokumentas būtų tikras, tai menamas klausimas, kas būtų jei būtų. Jai toks klausimas nebuvo užduotas. Jei teisme liudytojas patvirtintų, kad gavo pinigus, ji vertintų, jei būtų pateikti papildomi dokumentai. Savo išvadą padarė lygindama dokumentus su liudytojų parodymais. Ar atskaitingas asmuo gali patirti išlaidų įmonės sąskaita, tai patirtos išlaidos turi būti pagrįstos pirminiais dokumentais. Išvada atlikta vertinant visus pateiktus dokumentus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas grynaisiais pinigais ji neskaičiavo. Dėl klaidų taisymo buhalterinėje apskaitoje, tai pacituos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį, t. y. pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas; Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą; Apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą apskaitos dokumento rekvizitą. Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu; Klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinė pažyma nebuvo surašyta. Negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į ūkinės finansinės veiklos pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, į liudytojų parodymus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-31 banko pavedimais pervedė 86488 Eur aštuoniems darbuotojams, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 8 darbuotojams darbo užmokesčio priskaitymo taip nesilaikydami Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to pačio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įmonės buhalterinės dokumentus negalima nustatyti įsipareigojimo dydžio darbuotojams, tą galima buvo nustatyti tik pagal liudytojų parodymus. Darbo užmokestis buvo mokamas iš įmonės gautų pajamų. Pajamas buvo galima nustatyti. Veiklos rezultato, tarkim pelno, negalima buvo nustatyti. Taip, skaičiavo, kiek turėjo būti sumokėta mokesčių. Pajamų nebuvo nuslėptų. Nuomos sąnaudos į pelno mokesčio deklaraciją buvo įtrauktos už 2014 metus. Taip, mokesčius paskaičiavo naujai. Nebuvo galima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, turimų piniginių lėšų, įsipareigojimų, nes buvo įtraukti įsipareigojimai, kurie neatitinka tikrovės. Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, tai nebuvo galima nustatyti atskaitingų asmenų užregistruotų duomenų teisingumo ir juos įvertinti. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo nustatyti tam tikri buhalterinės apskaitos įstatymo nesilaikymo atvejai, kurie keičia pelno deklaracijoje pateiktų sąnaudų sumą, kas keičia pelną. Pelnas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis. Buhalteriniuose dokumentuose užregistruoti duomenys neatitinkantys tikrovės. Ji įvertino, kas keičiasi, ko neužregistravo, ko nepagrindė įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai galima buvo nustatyti tik įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir liudytojų apklausos protokolus. Ar tyrimo laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, jai šis klausimas nebuvo užduotas. Jos klausė, kokie duomenys buvo pateikti neteisingai. Ji aiškina apie sąnaudas, kurios buvo nepagrįstai įtrauktos. Buvo įvertinti darbuotojų parodymai, kuriais jie nurodė, kad dalis atlyginimo buvo pervesta jiems kaip asmenims, kurie savo pinigais pirko prekes įmonei. Lygino kasos pajamų orderiais įneštas pinigines lėšas nurodant kaip nepanaudoto avanso grąžinimą. Piliečiai pasisakė, kad tos lėšos nebuvo grąžintos pagal kasos pajamų orderius, kad tokių lėšų neįnešė ir, jog visi pavedimai, kurie banko buvo atlikti į jų asmenines banko sąskaitas, t. y. jų darbo užmokestis. Ar tai buvo darbo užmokestis, ji sprendė pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ir liudytojų apklausos protokolus. Tyrė pirminius dokumentus kaip atskaitingo asmens gautą pavedimą. Pačioje išvadoje tai nėra aprašyta. Pagrindas buvo liudytojų apklausos parodymai, kurie leido teigti, kad tai yra darbo užmokestis. Dar kartą nurodo, kad E. D. nurodė, kad šios sumos buvo grąžintos atsižvelgiant į tai, kas buvo panaudota kaip atskaitingų asmenų. Lygino pavedimo sumą su įneštos į kasą pajamų orderių sumomis. Tai nurodyta antros išvados priede nuo 37 iki 37.7 yra pateikta informacija apie kasos pajamų orderiais grąžintas, pervestas pinigines lėšas lyginamas kasos pajamų orderiais su banko pavedimais. Taip pat 36 priede yra nurodytos visos banko operacijos, atliktos darbuotojams. Tos, kurios buvo pateiktos atskaitingo asmens avansinės apyskaitos buvo sutikrintos su pirminiais dokumentais. Apskaičiuojant darbo užmokesčio sumą, nepagrįstą pirminiame dokumente, yra atsižvelgta į patirtas išlaidas kaip atskaitingų asmenų. Kadangi buvo avansinės apyskaitos, kuriose buvo nurodyti dokumentai, kurie yra įtraukti į avansines apyskaitas, tai pagal dokumento rekvizitus galima atskirti koks dokumentas buvo įtrauktas. Tos, kurios buvo pateiktos atskaitingo asmens avansinės apyskaitos buvo sutikrintos su pirminiais dokumentais. Liudytojų apklausos protokoluose nurodyta, išskyrus D. I., jei neklysta, kad visos piniginės lėšos buvo pervestos kaip darbo užmokestis. Darbo sutartys jai buvo pateiktos, tačiau ne visų darbuotojų. Pavedimais buvo pervesta daugiau negu buhalterijoje apskaitoje užregistruota darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo. Gyventojų pajamų mokestį apskaičiavo pagal neapskaitytas pajamas. Neapskaitytos pajamos - pavedimai pagal neapskaitytą darbo užmokestį. Pavedimais pervesta iš viso 106986, o į apskaitą darbo užmokestis - neįtraukta 80 keli tūkstančiai. Dėl automobilių nuomos išlaidų, į apskaitą įtraukta tik 2014 m. duomenys, tai yra 16 atvejų - 22790,62 Lt arba 36807,99 Eur. Kasos orderių yra 18, kurie neatitinka tikrovės. Registruose užregistravo 19, tik vieno dokumento neišsaugojo. Pelno mokestis, tos sąnaudos skaičiuojamos nuo 16 atvejų, nes 2013 m. pelno mokesčio deklaracijoje šios sąnaudos nebuvo trauktos.

VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ paramos suteikimas sumažino pelną. Ji netikrino kieno nurodymu atliktas pavedimas. Kasos pajamų orderis buvo pasirašytas tik buhalterio vardu. Kadangi jos išvada buvo sąlyginė – „jeigu“, tai jeigu teismas nuspręs, kad tai yra darbo užmokestis, tai pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnį – mokesčius paskaičiuoja mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius administruoja mokesčius ir ten ką įtraukti, turi pateikti mokesčių administratorius. Dėl civilinių bylų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atskaitingų asmenų Z. P. ir A. Š. kažkokia informacija buvo pateikta. Ji atlieka dokumentinį tyrimą. Ką reiktų daryti, jei civilinėje byloje nustatytų, kiek ir kas yra skolingas įmonei, ji atsakymo neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, kad ji nuo pradžių iki galo atliko ikiteisminį tyrimą. Su programos „(duomenys neskelbtini)“ veikimu ji nesusipažino, todėl buvo pasikviesta buvusi buhalterė E. D.. Nekvietė G. L., nes tuo metu ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Kaip buvo formuojami registrai, kiekvienas žingsnis yra aprašytas protokole. Nežinojo, kad norint konvertuoti į eurus, reikia „užsiduoti“ nuo sausio 2 d. Buvusi buhalterė to taip pat nepaaiškino. Nepaskys, kokia valiuta registruose buvo nurodyta 2015 m. sausio 1 d. Taip, pagal apžiūros protokolus buvo teikta specialisto apžiūrai. Pagal įstatymą 2014 metų registras turėjo būti litinis. Pagal įstatymą 2015 sausio 1 d. turėjo būti eurais. Ji neanalizavo registrų. Dėl valiutos konvertavimo klausimas iškilo tik tyrimui einant į pabaigą, kada G. L. nurodė, kad konvertuoti eurai buvo tik 2016 metais. Visus skaičiavimus atliko specialistas. Buvo dvi specialistų išvados. Kiek pamena, G. L. buvo nurodžiusi, kad jie buvo ne laiku konvertuoti, bet jie buvo konvertuoti. Kiek pamena, įtarime yra nurodyta ir litais, ir eurais. Kaltinamajame akte turėtų būti ir litais, ir eurais. Ikiteisminio tyrimo metu iš E. D. jokių prašymų, kad prijungti dokumentus, negavo. Liudytojams apklausų metu leidžiama papasakoti, kaip jie supranta situaciją, o po to yra užduodami klausimai. Įtarimą formavo ji. Prieš pasirašydami, įtariamieji tikrai skaitė protokolus. Pastabos visuomet yra užfiksuojamos ranka. Visada yra pataisoma, jei reikia. Visi protokolai buvo pagarsinti ir perskaityti. Ji sakė jai (G. L.), kad ji yra spec. liudytoja ir gali ateiti su gynėju. Buvo supažindinta su teisėmis ir nutarimu. Programa buvo apžiūrinėjama jos darbiniame kompiuteryje. Programa „(duomenys neskelbtini)“ yra internetinė. Programą pasiekė, kai gavo prisijungimus iš „(duomenys neskelbtini)“ vadovo. Byloje buvo suformuoti popieriniai dokumentai iš programos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad buvo sukurta programos kopija. G. L. į darbą buvo priimta rugpjūčio mėnesį, o kopija sukurta buvo spalio mėnesį. 3 mėnesius buvo dirbama normalioje programoje, po to buvo sukurta kopija. G. L. nurodė, kad ji (G. L.) toliau dirbo tik kopijoje, bet buvo nustatyta, kad ji (G. L.) dirbo pagrindinėje programoje, o kopija ir liko nepakeista. Kopija buvo apžiūrėta. Vieną kartą buvo apžiūrėta originali programa, o antrą kartą – kopija. Patikrino kopijos duomenis su iš bankroto administratorės gautais dokumentais. Duomenys neatitiko. Kopijoje registrų nespausdino, tik suformavo. Pagrindinės programos, kopijos ir administratoriaus duomenys skyrėsi. Bankroto administratorius registrus gavo iš Z. P.. Registrai ėjo nuo įmonės įkūrimo. Palyginimo principu buvo žiūrėta, ar duomenys atitinka. Pakeitimai buvo atlikti. Kopiją apžiūrėjo po to, kai sužinojo, kad ji buvo sukurta. Į banką dėl atliktų pavedimų nesikreipė. Negali pasakyti, ar E. D., ar G. L. vesti duomenys yra teisingi. Netikrino, ar programoje išsisaugojo E. D. vesti duomenys. G. L. buvo sukurtas naujas atskaitingas asmuo A. Š., kurio anksčiau nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ programoje galima suformuoti registrus pagal datą. Registrus formavo pamėnesiui. Taip, visi yra byloje. E. D. vedamoje buhalterijoje visi grynieji pinigai buvo vedami per atskaitingą asmenį Z. P.. Nauja buhalterė sukūrė naują atskaitingą asmenį, o praėjusius laikotarpius sutvarkė pagal savo nuožiūrą. Buhalterinėje programoje matėme A. Š. registrą, o jame sukelti kasos pajamų ir išlaidų orderiai Z. P. vardu. Specialistė negalėjo nustatyti įsipareigojimų dydžio nei vienam atskaitingam asmeniui. Gavo tris buhalterijas, iš kurių nebuvo galima nieko nustatyti. Dėl civilinių ieškinių jai buvo žinoma. Suvestinius registrus pagal pirminius apskaitos duomenis netikrino. Specialistas išsiaiškino, kad registrai neteisingai išskirstyti.

Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka paskelbtų liudytojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-14 duotų parodymų, pagarsintų 2020-08-17 teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku dirbo nuo 2013 metų rudens iki 2016 metų pavasario, tikslaus laiko nepamena. Pirmajam pokalbiui dėl darbo jį pasikvietė A. Š., kuris vykdė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Kiek jam yra žinoma, A. Š. buvo įmonės savininkas, gal bendrasavininkis su Z. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Z. P., tačiau visus įmonės klausimus spręsdavo A. Š.. Visus techninius darbo klausimus jis aptardavo su Z. P., o kas liesdavo darbo užmokestį, atostogas, būdavo derinama su A. Š.. Įmonėje jo pareigos buvo elektrikas-inžinierius, jis buvo atsakingas už elektros instaliacijas įmonės objektuose. Atlikdavo elektros instaliacijų remonto darbus, objektų priežiūrą. Dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., penkias dienas per savaitę ir tekdavo dvi savaites per mėnesį budėti (vykti į iškvietimus dėl įvykusių gedimų), už ką būdavo papildomai apmokama. Tik atėjęs dirbti, gaudavo apie 2000 litų. Ar jam mokamas atlyginimas atitiko su tuo, kuris nurodytas darbo sutartyje, nežino. Visada atlyginimą gaudavo į asmeninę banko sąskaitą, jis buvo išmokamas per kelis kartus (nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, tačiau visada jis buvo mokamas pavedimu, grynųjų pinigų nėra gavęs). Pirmąją atlyginimo dalį gaudavo su pavedimo nurodymu „atlyginimas“ arba „darbo užmokestis“, kita dalis atlyginimo būdavo pervedama taip pat į banko sąskaitą, tačiau pavedimo nurodyme būdavo užrašyta „pavedimas“. Visi bankiniai pavedimai į jo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos yra jo darbo užmokestis, priedai už budėjimus arba viršvalandžius, išskyrus pavienius atvejus, kada jam tekdavo pirkti prekes reikalingas darbų atlikimui. Nupirkęs prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis visada paimdavo įmonės vardu išrašytą sąskaitą faktūrą, sumokėdavo iš savo pinigų, o vėliau parvežus sąskaitą faktūrą į ofisą, jam į banko sąskaitą būdavo pervedama sąskaitoje faktūroje nurodyta suma su tokiu pat pavedimo nurodymu „pavedimas“. Patikslina, kad yra buvę jog pinigai už prekes būdavo pervedami kartu su antrąją atlyginimo dalimi. Daugiausiai už savo pinigus yra pirkęs prekių iki 200 eurų sumos, kurią vėliau jam grąžindavo. Kaip ir minėjo, jo atlyginimas palaipsniui didėjo, 2015 metais kada buvo įvestas euras, jis gaudavo 640 eurų, prieš išeinant iš darbo gaudavo 700 eurų plius už budėjimus nuo 50 iki 75 eurų. Dėl algos pakėlimo jis visada kalbėdavo su A. Š., tik 2016 metais įvykus konfliktui tarp A. Š. ir Z. P., Z. P. perėmė visus A. Š. darbus, todėl ir paskutinį kartą dėl algos pakėlimo bendravo su Z. P.. Pamena, kad pirmaisiais metais pakeliant jam atlyginimą buvo perrašoma ir darbo sutartis, vėliau darbo sutarties nebekeitė. Ar jis yra išsaugojęs darbo sutartis, pasakyti negali, reikėtų paieškoti namuose. Patikslina, jeigu jam reikėdavo pinigų (avanso ar būdavo neišmokėta pilnai alga) dažniausiai kreipdavosi į A. Š., tik tuo metu kada A. Š. nebūdavo ofise ir neidavo jam priskambinti telefonu, kreipdavosi į Z. P.. Po algų išmokėjimo jam niekada niekas nedavė pasirašyti jokiuose dokumentuose, nežino, ar įmonėje buvo pildomi darbo užmokesčio žiniaraščiai, jis tokių niekada nematė ir nepasirašė. Algalapio taip pat niekada negavo. Jam niekada neteko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešinėti grynųjų pinigų. Dėl jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų registrų, kuriuose nurodoma, kad jis kas mėnesį į įmonės kasą įneša pinigus su nurodymu „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“ ar „nepanaudoto avanso grąžinimas“, parodo, kad tokių pinigų niekada nėra įnešęs. Tokių kasos pajamų orderių niekada nepasirašė. Kodėl dokumentuose užfiksuoti tokie duomenys, jis nežino, apie tai nieko pakomentuoti negali.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė A. S. parodė, kad kaip suprato, buvo kalbama apie kai kuriems darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir kad tiems darbuotojams dar buvo mokamos piniginės lėšos – pavedimai. Byloje buvo tokia nuomonė, kad tai, galbūt, yra darbo užmokestis, tačiau atlikus tyrimą, pasakyti, kad pavedimais tikrai buvo mokamas darbo užmokestis, ji negali, nes dokumentai to neparodo ir apskaitoje tiek nėra. Pasakyti, kiek jiems buvo išmokėta ir ar buvo skola, tiksliai irgi negalima, kadangi kai kurie mokėjimai, grupiniai mokėjimai, kurie buvo per banką, nebuvo nurodyta konkrečiai kokiam žmogui kiek buvo pervesta, todėl buvo nurodyta tokia išvada, kad galimai bendrovė tiems darbuotojams liko skolinga. Jei buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis tai yra nurodomas jau kaip faktas teismo klausime, nurodomos konkrečios sumos. Šiuo atveju dėl mokamų pavedimų apskaitoje buvo nurodyta kiek darbuotojai gavo pavedimais, kiek buvo grąžinta avansais. Jai buvo pateikta baudžiamoji byla, darbuotojų, apklaustų liudytojais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus perskaitė, tačiau kaip ekspertė ji negali jų vertinti. Pagal dokumentus buvo rodoma kiek jiems buvo paskaičiuota ir kiek buvo išmokėta. Ji negali sakyti, ar užduotas netinkamas klausimas, bet paprastai klausime būna nurodyta, pvz., ar tokiame tai laikotarpyje D. I. buvo neoficialiai grynais „į rankas“ mokamas toks tai darbo užmokestis. Tada mes galime paskaičiuoti, kiek dėl to nebuvo sumokėta mokesčių Sodrai, GPM. Mes į klausimą „ar šios lėšos gali būti laikomos neoficialiu užmokesčiu?“ neatsakinėjame. Mes negalime nustatyti neoficialaus darbo užmokesčio iš buhalterinių dokumentų, tai dažniausiai būna liudytojų parodymai. Pagal apskaitą ji negali teigti, kad tiems darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Rekomendacijos dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo, kurios patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013-06-20 įsakymu yra rekomendacijos, kurios padeda atlikti tyrimus. Į šias rekomendacijas buvo žiūrima. Ekspertizės akte kaip pagrindinis nurodomas standartinio tyrimo procedūros aprašymas. Prieš kiekvieną tiriamą klausimą yra nurodyta, kokiais dokumentais remiantis yra atliktas tyrimas. Ji negali nukreipti į baudžiamosios bylos puslapį, nes tyrimus atlieka pagal dokumentus. Su baudžiamosios bylos dokumentais jie lygina tada, jei joje yra apskaitos dokumentai. Šiuo atveju, atlikdama tyrimą, liudytojų parodymais ji nesirėmė. Ekspertizės akto 30 lape yra cituojama dėl likučių perkėlimo. Cituojami ne liudytojų parodymai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas dėl valiutos konvertacijos. Kadangi 2015 m. atsirado eurai ir jiems nelabai sekėsi atlikti konvertaciją. Liudytojų parodymų ekspertizės akte nėra. Kad atsakytų į klausimą dėl neapskaityto darbo užmokesčio, jai reikėtų konkrečiai nurodyti kiek kiekvieną mėnesį turėjo būti išmokėta grynais į rankas. Su kaltinamuoju aktu susipažino, bet kas jiems buvo pervesta, šitai ji yra parašiusi, o ką jie gavo grynais neoficialiai, ji to neturi. Kaip ir sakė, ji negali vertinti liudytojų parodymų, nes liudytojų parodymai ir skiriasi, ir ne. Šiuo atveju mums turi būti nurodyta konkrečiai. Pas mus išvados neskirstomos, yra kategoriškos, sąlyginės išvados ir šiuo atveju, jei būtų buvę liudytojų parodymai, būtų buvę sąlyginė išvada. Peržiūrėjo specialisto išvadą, kurios pagrindu buvo suformuotas kaltinimas. Jie nevertina kitų specialistų išvadų. Sumų su kaltinamuoju aktu nelyginome, nes mes skaičiuojame pagal dokumentus, taip kaip juose yra nurodyta ir išeina tokios sumos. Ji negali teigti, kad tai yra neoficialus darbo užmokestis ar kažkas kita. Nors darbuotojų parodymai yra, mes jų vertinti negalime, nes tai ne mūsų kompetencija. Vertinti yra teismo kompetencija. Mes paskaičiuojame ir duodame tokius skaičius. Jei teismas nustatys, kad nepanaudotas avanso grąžinimas yra tas neoficialus darbo užmokestis, tai tada mes galėsime paskaičiuoti. Į klausimą „koks buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, jei laikyti, kad šios sumos buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis?“ ji galėtų paskaičiuoti kiek jie neparodė apskaitoje, jei tiems darbuotojams buvo išmokėtas nepanaudoto avanso grąžinimas t. y. išmokėtas darbo užmokestis, tai bendrovė apskaitoje neparodė tiek darbo užmokesčio, nuo kurio nebuvo sumokėti mokesčiai. Pagal kaltinamąjį aktą mes neieškome jokių sumų, jei tai nėra nurodyta klausime, mes neieškome per visą bylos medžiagą kur gali būti kokia suma ir kaip ją vertinti. Patikslinti klausimų nesikreipė, nes jai atrodė, kad į klausimus atsako, remdamasi bendrovės apskaitos dokumentais.

Ekspertizės akto 22 lape nurodyta, kad nuo 2013-01-01 iki 2016-06-30 aštuoniems darbuotojams pagal avansines apyskaitas išmokėta 107430,63 Eur avanso, iš kurių 86728, 94 Eur yra grąžinta atgal kaip nepanaudota. Skirtumas – 20 701,69 Eur. 23 lape nurodyta, kad nuo 2013 m. gegužės iki 2016 m. gegužės išleista 9150,30 Eur. Kadangi buvo klausimas - kiek jie išleido įvairiems pirkimams, tai buvo nurodyta, kiek jie konkrečiai panaudojo pagal avansinę apyskaitą, sudarytą „(duomenys neskelbtini).web“ programoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, apskaitos registrus sąskaitų judėjimą yra tai, kad išduotas avansas 107430,63 Eur ir tiek pat grąžino. Apskaitos registre yra nurodyta, kad tiek išduota, tiek pat ir panaudota. Yra mokėjimas ir kažkoks pirkimas. Pirkimas atsispindi tik pagal avansines apyskaitas, kadangi pas juos paskutiniais metais yra taip, kad pirkimo dokumentai yra tik sudėti ir nėra pagal kiekvieną atskaitingą asmenį, todėl negalima pasakyti, koks atskaitingas asmuo ir kiek jo panaudota pinigų suma yra pagrįsta pirkimo dokumentais. Vienintelis apskaitos pažeidimas – dėl valiutos konvertavimo, t. y. blogai perkeltas likutis iš 2014 m. į 2015 m., todėl paskui blogai sudedami litai su eurais.

Ekspertizės akto 22 lape esančioje 1 lentelėje yra tik pavedimai. 107430, 63 Eur suma paimta iš apskaitos registro Sąskaitų judėjimas, banko pervedimai pavedimais į asmenų sąskaitas. Pavedimai ir yra 105572,97 Eur. 107430,63 Eur sumoje šitos sumos yra. Kur buvo pavedimai (1 lentelė), laikotarpiai skiriasi, bet išeina, kad tie visi pavedimai persikėlė į avansines apyskaitas ir visos avansinės apyskaitos buvo išsinulinusios. Kiekvienais metais išeinama į nulį. Pas juos sąskaitų judėjimas buvo padarytas už metus. Jei palyginti pervesto ir nepanaudoto avanso grąžinimą, tai tarp mėnesių yra skirtumas. Skirtumas matosi 8 priede, 2, 3 ir 4 stulpeliuose. Pvz., A. V. pervesta į banką 2013 m. 18090, 00 Eur ir nepanaudoto avanso grąžinimas taip pat yra 18090, 00 Eur. Matyti, kad gegužės mėnesį jis į kasą grąžino, birželio mėnesį grąžino daugiau, toliau grąžinta nebuvo. A. V. birželio mėnesį grąžino didesnę sumą, negu jam buvo pervesta. Kokia tai logika, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar tai buhalterės klaida, ar toks nurodymas jai. Kalbama apie nepanaudotą 86728,94 Eur. Ekspertizės 22 lape esančiose lentelėse nurodyta, kad 2013 m. D. I. pavedimais gavo 1200, 00 Eur, o nepanaudoto avanso grąžinimas yra nulis. P. M. 2013 m. pavedimais gavo 1945, 00 Eur, o grąžino 3145, 00 Eur. Bendra suma sutampa. Čia reikėtų pasižiūrėti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Kaip buhalterė įformino, taip ji pavaizdavo lentelėje. Dėl įrašų pieštuku negali nieko pasakyti. Avansinės apyskaitos buvo tik Z. P., kurias galėjo palyginti su dokumentais, o toliau buvo tik segtuvas su užrašu, kad tai yra atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, tačiau jų nebuvo, todėl nebuvo galima sulyginti. A. V., K. K., T. G. duomenis nustatė iš baudžiamojoje byloje esančių atspausdintų avansinių apyskaitų. Ekspertizės akto 23 lape esančioje lentelėje prie A. V. pavardės nurodyta suma yra skirtumas tarp to, kiek jam buvo pervesta pavedimu ir kiek buvo grąžinta. Jei žiūrėti pagal avansines apyskaitas, apskaitų registras Sąskaitų judėjimas, būtų, kad 15128,19 Eur yra išleisti įvairiems pirkimams. Tai yra skirtumas sumų, nurodytų ekspertizės akto 22 lape esančiose lentelėse. 24 lape esančioje lentelėje prie A. V. prirašyta suma 2846,69 Eur yra kam buvo išleista iš šitos sumos t. y. prekės, paslaugos - 1944, 55, veiklai – 602,52 Eur, kurui ir kt. Iš likusios 2846,69 Eur sumos buvo išleista prekėms, įrankiams ir kurui. Apie 13000 Eur A. V. išleido kažkur kitur, nepirkdamas įrankių, medžiagų ir kuro. Registre nėra detalizuota. 22 lape esančiose lentelėse nurodyta, kad L. Ž. 2014 m. pervesta 33947,55 Eur, o grąžinta 27207,03 Eur. Skirtumas - 6740,52 Eur. Pagal avanso apyskaitą jis gavo 33947,55 Eur, išleido 32807,31 Eur ir likutis nepanaudoto avanso yra 1140,24 Eur, vadinasi pirkimams jis išleido 5600,28 Eur. Ekspertizės akte nurodytas skaičiuotas darbo užmokestis (20 lapas, lentelė, 4-5 eilutės) „galėjo būti sumokėtas“. Tai parašyta 18 lape. Kadangi buvo grupinis mokėjimas per banką, tai vadinasi prie to grupinio mokėjimo turėtų dar būti iššifravimas kokiems asmenims, kiek ir į kokią sąskaitą yra pervesta. Palyginus grupinio mokėjimo sumas su apskaitytu išmokėjimu pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio, šiais atvejais kaip ir buvo galima nustatyti, kad kai kurios sumos kai kuriems asmenims, galėjo būti primokamos per grupinį mokėjimą. Negali pasakyti, ar per grupinį mokėjimą galėjo būti padaromas atskiras bankinis pavedimas su paskirtimi „pavedimas“, nes grupiniai mokėjimai buvo konkrečiai apie darbo užmokestį. Grupinis mokėjimas – tai, pvz., visi gauname atlyginimą į sąskaitą ir jei jūsų ir jūsų kolegų sąskaitos yra SEB banke ir susidaro pakankamai didelis žmonių kiekis, buhalterija išrašo vieną pavedimą, kad kažkokia tai pinigų suma eitų į SEB banką darbo užmokesčiui ir atskirai nurodo į kokias sąskaitas kokiems žmonėms mokėti. Dar turi būti pridėtas atskiras dokumentas, kuriame nurodoma į kokias sąskaitas ir kokiems žmonėms mokėti. Pvz., įmonė perveda 1000 Eur, nurodydama 200 pervesti ten, 200 – ten. Bankas 1000 Eur gauna į savo sąskaitą ir daro paskirstymą. Iš grupinio mokėjimo per sąskaitą įmonėje, galima darbuotoją atskirti ir paskaičiuoti, kiek kam buvo pervesta. Ekspertizės akte rašė, kad išskyrus 2015-02-18 mokėjimo nurodymą 365,38 Eur sumai, kurio viena dalis yra 132,06 Eur už sausio mėnesį darbo užmokestis M. V.. Palyginus su darbo užmokesčiu, galima daryti tokią prielaidą, kad ir L. Ž. ir M. V. dar galėjo būti mokama. Lygino su darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiu. Atskirai asmenų sąskaitos nebuvo, todėl nežiūrėjo, į kurio asmens sąskaitą įkrito tie grupiniai mokėjimai.

Dėl ekspertizės akto 20 lape esančios pirmos lentelės 5 eilutės, kad „galėjo būti sumokėtas darbo užmokestis grynais pinigais iš bendrovės“ yra parašyta 19 ekspertizės lape, kad kai kuriuose darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose buvo uždėtos varnelės arba sumos ir jos atitiko kasos išlaidų orderio bendrai sumai, kuri nurodyta, kad tai mokamas darbo užmokestis. Nors pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį ten buvo nurodyta didesnė suma, tačiau prie kai kurių sumų buvo nurodytos mažesnės sumos. Buvo gerai ten, kur atitiko išmokamai sumai pagal kasos išlaidų orderį. Atsakė, nes buvo klausimas kiek buvo išmokėta, be to, buvo parašyta sąlyga.

5 klausime atliktų skaičiavimų šaltinis buvo suvestinis registras. Pirminių apskaitos dokumentų negalėjo žiūrėti, nes nebuvo avansinių apyskaitų. Jie žiūri dokumentus, pateiktus teisminio nagrinėjimo metu. 2016-02-09 PVM sąskaitos-faktūros, kad D. I. patyrė grynųjų pinigų išlaidų nevertino, kadangi peržiūrėjus dokumentus nebuvo kiekvieno žmogaus avansinių apyskaitų, kuriose turėtų būti surašyti visi dokumentai, ką tas žmogus pirko ir kur išleido. Tyrimą atliko pagal apskaitos registro duomenis, o registrų duomenys buvo už metus. Yra tik 2013 m. Z. P. avansinės apyskaitos, kitų asmenų avansinių apyskaitų nėra. Informaciją ėmė iš suvestinio registro, kuris buvo atspausdintas. Patirtų išlaidų ir pirktų prekių grynais pinigais aspektu, teismo posėdžio metu liudytojų parodymų, kuriais jie apibrėžė kiek per mėnesį vidutiniškai išleisdavo ir kiek jiems būdavo kompensuojama, nevertino. Atsakymai į 6 klausimą buvo teikiami remiantis apskaitos registru Sąskaitų judėjimas, kuris yra atspausdintas iš programos, kurią naudojo bendrovė. Kiekvienas atskaitingas asmuo kiekvieną mėnesį sudaro avansinę apyskaitą, kurioje įtraukia visus dokumentus, pagal kuriuos buvo pirkta prekės, kuras arba kas nors dar. Avansinės apyskaitos atitinkamai atiduodamos į buhalteriją. Tokios avansinės apyskaitos buvo tik Z. P. 2013 m. sausio – gruodžio mėnesių. Byloje yra atspausdintas apskaitos registras Sąskaitų judėjimas, kuriame yra duomenys už metus. Z. P. avansinė apyskaita rėmėsi tik už 2013 m., nes tik tokia buvo. Nematydama avansinių apyskaitų ji negali atsakyti, ar žmonės turėjo gavę grynus pinigus avansu, ar jiems įmonė vėliau atlygino už tuos pirkinius, už kuriuos išleido grynus pinigus. Jei avansinė apyskaita būtų buvusi, kadangi išmokėta grynais pinigais, tada galima matyti, kada ir ką pirko ir koks yra likutis nepanaudoto avanso. Pagal Z. P. 2013 m. avansinę apyskaitą jis gaudavo pinigines lėšas, nurodyta kiek išleista, gaudavo iš banko ir grynais. Z. P. avansinė ataskaita buvo pateiktuose dokumentuose. Programoje „(duomenys neskelbtini).web“ avansinės apyskaitos turėtų būti suformuotos kiekvienam atskaitingam asmeniui. Avansinė apyskaita gali būti formuojama programoje, bet tokios nebuvo. Programos „(duomenys neskelbtini).web“ nematė, tik žiūrėjo tai, kas buvo atspausdinta byloje. Programa nebuvo pateikta. Jei dokumentuose nėra privalomų parašų ir rekvizitų, jie į apskaitą neturi būti traukiami. Į apskaitą dokumentus be privalomų rekvizitų ir parašų galima traukti, jei įvyko ūkinė operacija. Taip įvyksta labai dažnai.

36 lape, atsakydama į 8 klausimą, nurodė, kad jei mokėjimo kortelėmis naudojosi A. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje turėtų būti atskirai apskaitytos atskaitingo asmens A. Š. ūkinės operacijos. Tai turėtų būti padaryta kiekvieną mėnesį. Kai tik jam išduodamos mokėjimo kortelės, jis jau tampa atskaitingu asmeniu. Jei jis tomis kortelėmis naudojasi, kažką perka, tai atitinkamai turi būti pateikti dokumentai. Negali pasakyti, ar pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą po kelių metų atstatinėti dokumentus, vesti naują atskaitingą asmenį, pertvarkyti apskaitą yra teisėta. Jei tai buvo klaidos, tada galima. Klaida taisoma šiame laikotarpyje ir jei persikelia per kelis laikotarpius. Kad galėtų konkrečiai paskaičiuoti, jau turi būti nurodyta sąlyga.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. A. parodė, kad dokumentų apžiūroje dalyvavo ji ir tyrėja A. A.. Apžiūra buvo vykdoma apie dešimt dienų, kaltinamieji A. Š. ir G. L. apžiūroje nedalyvavo. Kiek žino, kažkurią dieną kaltinamieji buvo atvykę, jie bendravo su tyrėja dėl dalyvavimo apžiūroje, bet, kaip suprato, jie nesutiko ištisai sėdėti šalia jų ir žiūrėti kiekvieną dokumentą, nes dokumentų buvo penkiolika dėžių. Iš užduoties ji suprato, kad turi apžiūrėti ir užfiksuoti tuos įmonės darbuotojų mokėjimus, kuriuos galima identifikuoti, t. y. kas mokėjo. Buvo pasakyta: ar įrašytas vardas į sąskaitą, ar užrašytas ant sąskaitos, ar tai pinigų priėmimo kvitas, kuriame jau įrašytas vardas ir pavardė, ar tai mokėjimai banko kortelėmis, kur matosi mokėtojo kortelės numeris. Taip pat jai buvo duotas „Swedbank“ kortelių sąrašas, kurios yra susietos su įmonės sąskaitomis ir nurodyta, kad jų tirti nereikia, kadangi tai yra įmonės mokėjimai. Šiuos duomenis yra atvaizdavusi protokolo priede Nr. 1. Ji su tyrėja rinko, ji darė atskirų dokumentų fotonuotraukas, o ji surašė į lentelę. Su tyrėja vertė kiekvieną lapą ir, pavyzdžiui, buvo tokių dokumentų, kuriuose nebuvo galima įžiūrėti kortelės numerio, žiūrėjo su didinamuoju stiklu. Žiūrėjo visus dokumentus, kur buvo sąskaita, mokėjimo dokumentas. Priede Nr. 1 nurodė, kad nerado nė vieno dokumento su prierašu ranka. Priede N. 2 yra 2013 m. ir ten jau atsiranda grafa „prierašas ranka“. Įrašų ranka buvo labai mažai. Jei įrašas būtų buvęs, jį būtų įtraukusi į šią lentelę, taip pat būtų įtraukusi, jei darbuotojo vardas ir pavardė būtų atspausdinta sąskaitoje. Priede Nr. 5, kuriame yra 2016 m. mokėjimai, dokumento, kad 2016-01-27 UAB „Literna“ buvo išrašyta sąskaita, kurioje buvo prierašas „d.“ nėra. Lentelėse, kurias prašyme pateikė advokatas, yra 2016-02-02 sąskaita, prisegtas mokėjimo čekis, bet po mokėjimo čekiu yra prisegta, kad mokėta kreditu, t. y. banko kortele. Banko kortelė yra įmonės, pagal „Swedbank“ pateiktus duomenis, išduota D. I.. Kortelė „Maestro“, paskutiniai numeriai – 9511 ir ta kortelė yra įmonės, todėl į šitą sąrašą šitos kortelės netraukė. Ten neįmanoma numerio įžiūrėti, bet jai pasisekė, kad turėjo atsišvietusi kelis tokius pavyzdžius. 2016-01-27 sąskaitos į lentelę netraukė, nes ten taip pat yra mokėta įmonės kortele, paskutiniai skaičiai – 9511. 2016-02-09 sutinka, kad mokėta grynais, yra prierašas „d.“, bet tikriausiai dėl apsirikimo į lentelę neįtraukė, nors ji turėtų būti įtraukta. Dar nori pasakyti, kad pagal jai pateiktus dokumentus, suskaičiavo, jog D. I. 2016 m. papildomai pagrįsta 745 Eur išlaidų. Advokato pateikta lentelė yra klaidinanti, nes ten yra ne jo daryta, o tai, kas buvo tyrimo pradžioje. Atrinko tuos dokumentus, iš kurių galėjo nustatyti, kas mokėjo, bet ne visos kortelės buvo priskirtos įmonės darbuotojams. Jai buvo duotas darbuotojų ir jų kortelių sąrašas ir pagal tai ji atrinko. Kur buvo įtraukta Z. P. avanso apyskaitoje, pažymėjo ir visose tose lentelėse išrašė visus tuos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas mokėjo. Visus tuos konkrečius dokumentus, prieduose parašytus „atskaitingas asmuo Z. P.“, matė išdėstytus Z. P. avanso apyskaitoje. Z. P. avanso apyskaita bylos medžiagoje buvo pateikta. Pražiūrėjo visus dokumentus ir kuriuos nustatė esančius Z. P. ataskaitoje, tuos ir pažymėjo, kad jie yra Z. P. ataskaitoje. Kai atliko apžiūrą, kitų duomenų, kad dokumentai būtų priskirti kitam atskaitingam asmeniui, neturėjo. Rašydama specialisto išvadą, gavo tuos duomenis, todėl turėjo galimybę priskirti. Gavo kitų atskaitingų asmenų darbuotojų avanso apyskaitas. Specialisto išvados priede Nr. 5 yra dalis dokumentų, kurie yra ir apžiūros protokole. Specialisto išvados priede Nr. 5, pvz., 2012 m. iš apžiūros protokolo lentelių, turėdama darbuotojų banko kortelių numerius, galėjo identifikuoti, kas buvo mokėtojas pagal tą sąskaitą ir surašė, kad, pvz., kortelės *****2532 mokėtojas yra M. V.. Pasirinko tokią specialisto išvados apimtį, kadangi taip buvo daryta apžiūros protokole, nes jei vėl jos paklaustų, kur avanso apyskaitoje buvo užregistruota, kad žinotų, jog buvo užregistruota ne šito žmogaus avanso apyskaitoje, o Z. P. avanso apyskaitoje. Visi 2012 m. dokumentai buvo priskirti Z. P.. Kas buvo ne Z. P. avansinėje apyskaitoje, ji netyrė. Kaip buvo Z. P. surinkta, taip ir liko, o paskui ji tik nagrinėjo, ar tai yra išvardintų asmenų. Ji žiūrėjo, ar šitam asmeniui avanso apyskaitoje užregistruoti pinigai, ar neužregistruoti. Žiūrint priedą Nr. 5-1, kur nėra įrašyta nieko, vadinasi nebuvo mokėtojo, avanso apyskaitoje jie nebuvo įtraukti. Ji yra tikra, kad šių asmenų avanso apyskaitoje tų duomenų nebuvo užregistruota. Kitas specialistų išvadas žiūrėjo. Avanso apyskaitose buvo atžymimi ir šitų asmenų jiems priskirti pirkimai už 9150,30 Eur. Lentelę padarė pagal jai pateiktas avansines apyskaitas. Pagal avanso apyskaitas užregistruota, kad pas darbuotojus buvo 12188,18 Eur likutis. Pirkimai yra užregistruoti avanso apyskaitoje. Priede Nr. 2 esantis „dokumento numeris“ yra sąskaitos numeris. Jie jau buvo avanso apyskaitoje, ji jų neįtraukė. 2014 m. buvo trys D. I. pirkimo dokumentai. (Priedas Nr. 2, „Pirkimas“, „D. I.“ „2014 m.“, „1182“), šitas dokumentas nėra įtrauktas į jos apžiūros protokolą, nes jo ir neturi būti, jis buvo įtrauktas avanso apyskaitoje, o ji ieškojo tų, kurie yra neįtraukti. Taip, specialisto išvados priede Nr. 5, kuriame nenurodo atskaitingo asmens ir kur užregistruota, vadinasi, šitas dokumentas nėra užregistruotas nei Z. P. avanso ataskaitoje, nei pačio A. V. ataskaitoje. Dokumentas bendroje pirkimų apskaitoje yra užregistruotas, bet nėra priskirtas prie atskaitingų asmenų, jis yra užregistruotas kaip įmonės pirkimai. Ji pradžioje sakė, kad yra kortelių, kur nežino, kam jos priklauso ir kas yra mokėtojas. Tarp dokumentų buvo, kad kortelė buvo nei įmonės, nei šitų asmenų. Jai buvo pateiktas klausimas apie konkrečių, išvardintų asmenų mokėjimus ir šitų asmenų bankų kortelių duomenis gavo ir ieškojo to, ką sumokėjo šitie asmenys. Bankas pateikė korteles, susietas su dvejomis sąskaitomis. Tai yra ne asmeninės darbuotojų kortelės, o įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet jos yra nepriskirtos. Buvo surinkti duomenys iš banko, kur bankai informavo, kad tokiam tai asmeniui suteiktos kortelės tokiais tai numeriais. Taip, ji iš visų dokumentų pažiūrėjo visas korteles, kiek buvo duomenų, jas priskyrė ir nurodė mokėtoją. Taip pat pasižiūrėjo ir surado, kiek duomenų yra Z. P. avanso ataskaitoje, o kai nerado nei Z. P. ar kokio kito iš pateiktų asmenų ataskaitoje, nutylėjo. Išvados prieduose nurodytų duomenų nėra, nė vieno iš nurodytų asmenų avanso apyskaitoje. Mokėjimas 59,16 buvo priskirtas Ivanauskui (Priedas Nr. 5-4, 2016 m., 2 eilutė). „Atskaitingas asmuo“ – tuščia grafa, „užregistrav.“ – tuščia grafa, čia nei Z. P., nei D. I. apyskaitose nerado. Šitą įmoką žiūrėjo, darbuotojų, kurių pavardės išvardintos, avanso apyskaitose. Kam priklauso kortelė ****3702, nežino.

Jai nebuvo pateikta duomenų apie R. mokėjimus. Kaip supranta, buvo išmokamos lėšos darbuotojams į banko sąskaitą kiekvienam, nurodyta „pavedimai“ arba „avansas“, bet paskui darbuotojai grąžina lėšas į kasą, kaip nepanaudotą avansą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, apklausiami darbuotojai, kurie parodė, kad jokių lėšų negrąžino. Darbuotojai taip pat nurodė, kad darbo užmokestį gaudavo į banką ir visos lėšos gaunamos į banką, buvo darbo užmokestis. Vienas, kitas darbuotojas pasakė, kad galbūt kažką pirko, ne daugiau kaip už 100 Eur, buvo pasakyta, kad kažką pirko ir tada prieita tokia išvada, jog jei darbuotojai šių lėšų negrąžino, jei jie sako, kad visos lėšos gaunamos į banką buvo darbo užmokestis, buvo ieškoma kur tikrai tie darbuotojai mokėjo. Prieš ją buvusi specialistė apskaičiavo, kad tai, kas buvo grąžinta į banką kaip nepanaudotos lėšos, yra pripažinta darbo užmokesčiu, nes jos atėjo kiekvienam asmeniškai į banko sąskaitą. Kiek grąžinimų buvo, visi buvo sudėti ir paskaičiuoti kaip darbo užmokestis. Avanso apyskaitoje buvo žymimi pirkimai ir kažkokia dalis buvo grąžinta į kasą. Gali būti, kad kokia dalis turi būti grąžinama nusprendė buhalterė ir ji buhalteriškai paskaičiavo, kas nėra pagrįsta, tą reikia grąžinti į kasą. Apskaičiuotas specialistės skaičius, kuris traktuotas kaip darbo užmokestis, priklauso nuo to, ar visi pirkimo dokumentai įmonėje yra teisingai atvaizduoti šitų asmenų avanso apyskaitose. Avanso apyskaitoje atžymėtas pirkimas turėtų mažinti grąžinimo į kasą, kuris paskui buvo patraktuotas kaip darbo užmokestis, dydį. Apžiūrėjo visus dokumentus ir nustatė, kad eilė dokumentų, pvz,, I., nėra jo avanso apyskaitoje. Dokumentai turėjo būti priskirti darbuotojams, pvz., D. I., K. K. ir kt. Ji yra paskaičiavusi bendrą sumą ir visi šie paskaičiavimai turėtų persikelti į avanso apyskaitą, o tada atitinkamai sumažėti grąžintina suma, kurią darbuotojas įmonei grąžina, nuo kurios paskui skaičiuojamas darbo užmokestis. Bet nepamirškime to, kad, pvz., D. I. 2016 m. likutis buvo 1791 Eur. Nežino, iš kur buhalterė paėmė šitą likutį, nes ji jį rado pas buhalterę. Išvadoje paėmė ne nulius, o likučius, nes avanso apyskaita yra pirmesnis ir konkretesnis dokumentas už ataskaitą, joje yra netgi užregistruoti dokumentai. Ką matė avanso apyskaitoje, tą sutraukė į kiekvieną eilutę (Specialisto išvados priedas Nr. 2). Visi skaičiai yra iš jos turėtų avanso apyskaitų. Išeitų taip, kad prieš tai specialistė nevertino likučio ir ji nepadidino darbo užmokesčio sumų. Jos specialisto išvada ir jos priedai yra daryti su konkrečiomis avanso apyskaitomis. Ji ėmė konkretų asmenį, žiūrėjo, kiek pinigų jis gavo, kiek buvo išleista, užregistruota avanso apyskaitoje, ji pridėjo tai, ką ji rado, pridėjo tai, ką jis grąžino į kasą, pagal grąžinimo dokumentus ir tada jau vedė galus. Tai matosi 8 priede ir pavadinimas yra „Duomenys apie atskaitingų asmenų avanso apyskaitose užregistruota ir apskaitos dokumentais pagrįstą piniginių lėšų panaudojimą“. Šitos lentelės 3 stulpelyje yra tai, ką užregistravo avanso apyskaitoje. 2 stulpelis „Gavimas piniginių lėšų iš kasos ir banko pavedimais per visą laikotarpį“, tada eina bendras pavadinimas „panaudojimas pirkimui“ ir dalinasi, 3 stulpelis yra kas užregistruota avanso apyskaitose, 4 stulpelis – pagrindė mokėjimo dokumentais, asmeninėmis kortelėmis ir grynais. 4 Stulpelis yra jos surinktas, jos suskaičiuotas iš tų visų didžiųjų lentelių, iš 5 priedo. Pvz., A. V. pagal užregistruotus dokumentus avanso apyskaitoje, t. y. ką užregistravo buhalterė yra 5186 Eur. Ji rado dar 4000 Eur ir iš viso pirkimams panaudota 9218 Eur. „Nustatytas lėšų likutis pagal dokumentus“ yra apskaičiuotas iš 2 stulpelio (iš viso ką gavo) atėmus 5 stulpelį (iš viso ką panaudojo pirkimui), 6 stulpelis. Tai šitų jis nepagrindė pirkimais, bet įmonė užregistravo kasos pajamų orderiais 7 stulpelis, kad jis lyg tai grąžino 19106 Eur. Išvestas jos galutinis stulpelis, kad pas jį liko 9 Eur daugiau, negu, kad buvo nustačiusi jos kolegė. Taip yra paskaičiuota su visais darbuotojais. Jos šitos lentelės esmė - kad jam buvo išmokėta 9 Eur daugiau atlyginimo. Bet, pvz., L. Ž. yra 1318 Eur minusas, vadinasi jam buvo išmokėta mažiau atlyginimo, negu nurodo prokurorė kaltinamajame akte. Lentelės, kurioje pagal metus būtų apskaičiuoti tokie duomenys, nėra, nes tas likutis, kuris liko pas, pvz., pirmą asmenį 1791 Eur (2 priedas) persikelia iš vienų metų į kitus ir ji nežinotų, kuriais metais jai reikėtų „pririšti“ tą atlyginimo sumažinimą. Nustatytas lėšų likutis, kaip ir nėra bendros sumos, tai yra pagal kiekvieną asmenį, vienam išeina į pliusą, kitam – į minusą. Bendra suma L. Ž. buvo 1318 Eur, o jam buvo paskaičiuota, kad išmokėjo 1260 Eur. Tai reiškia, kad ji atima tuos 1200 Eur 2016 m., bet to negana, todėl likusią dalį 58 Eur atima 2015 m. Ji taip skaičiavo atgal, kad padarytų kuo tiksliau. Jei nebūtų likučio, būtų ryškesnis darbo užmokesčio sumažėjimas. Jei ji nežiūrėtų į avanso apyskaitą, kurioje ir pamatė tą likutį, tada nematytų, kokius dokumentus jau užregistravo. Ji turi žiūrėti, ką užregistravo, o ką užregistravo, ji mato tik avanso apyskaitose. 34328,67 Eur suma buvo tai, kas nebuvo užregistruota Z. P. avanso apyskaitoje (Apžiūros protokolo 18 lapas). Jos išvadoje šitas skaičius visai nefigūruoja, nes ne visus mokėjimus buvo galima nustatyti. Jai buvo užduotis apie konkrečių asmenų mokėjimus, juos ji ir išnagrinėjo. Šitas skaičius jos specialisto išvadai neturi jokios įtakos. Apžiūros protokolo 1, 2, 3 prieduose nurodytų dokumentų bendros sumos niekur neįrašė. Jai apie sumas klausimo nebuvo. 11884,11 Eur pridėta prie tų, kas jau buvo avansinėse apyskaitose. Iš dokumentų, kuriuos apžiūrėjo ir kuriuose buvo galima identifikuoti mokėtoją, nustatė tik 11884,11 Eur priskirtų asmenims (specialisto išvada 5-5 priedas). Priedas Nr. 5-5 yra suvestinis priedas. Nustatė, kad dalis dokumentų priskirta Z. P., o dalis nepriskirta niekam. Suma 11884,11 Eur yra grynai tų žmonių mokėjimai. Čia niekas nėra atimta. Taip, jei apžiūros protokolo 1-5 priedus palygintume su jos specialisto išvada 5, 5-1, 5-2, 5-4 priedais, galėtume atrasti tuos dokumentus, kurie neaišku kam priskirtini. Šitas lenteles turi pas save, jas sulyginus, būtų galima identifikuoti korteles, kurios nepateko į jos tyrimą. Yra dalis dokumentų, kur mokėta ne įmonės banko kortelėmis, ir mes negalime pasakyti, kam jie priklauso. Mes skaičiavome atlyginimus šitiems aštuoniems asmenims ir ji šitų aštuonių asmenų korteles turėjo ir pagal jas nagrinėjo. Apžiūros protokole išskyrė, kas užregistruota Z. P. avanso apyskaitoje, nes neturėjo kitų asmenų avanso apyskaitų, o buvo tik Z. P.. Ji pažiūrėjo visus dokumentus ir parašė, kas pirkta ne įmonės kortele. Su liudytojų apklausos protokolais susipažino. Priskaičiavo 319,14 Eur daugiau, nei buvo priskaityta pirmojoje išvadoje (Specialisto išvada, 21 lapas, atsakymas į 2 klausimą). Specialisto išvados 15 lape yra aiškiai parašyta. Padaryta žala taip pat keičiasi, t. y. VSDF valdybai žala padidėja 182,20 Eur (specialisto išvada 23 lapas).

Ji lygino su pirmine specialisto išvada. Pirminė buvo padaryta pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal liudytojų apklausų protokolus. Ji taip pat žiūrėjo pagal liudytojų apklausų protokolus. Taip, į avanso apyskaitas pateko tai, kas buvo pervesta. 15000 Eur, kurie buvo nesumokėti, avanso apyskaitoje neturėtų būti. Atlyginimai per avansines apyskaitas iš viso neina, jai nėjo suvesti, nes ji žiūrėjo ką kitą. 15 000 Eur buvo skola įmonės darbuotojams darbo užmokesčio užregistruota registruose. Šitas minusas niekaip negali įtakoti paskaičiavimų dėl nelegalaus darbo užmokesčio. Į bendrą sumą nėra suvedusi, kiek tie aštuoni darbuotojai buvo įvykdę pirkimų grynaisiais pinigais. Apžiūros protokolo prieduose yra surašyta viskas bendrai. Specialisto išvados 5-2 priede galima atsekti, kiek buvo grynais, bet ji neturi bendros lentelės. PP kvitas – pinigų priėmimo kvitas. „Nėra mokėjimo dokumento“ reiškia kad pirkta kortele, bet nėra matyti sąskaitos numerio. Mokėjimų grynais buvo, bet be jokių žymų. Su žymomis buvo labai nedaug. Žiūrėjo dokumentus, kuriuose buvo nurodytas atsiimantis asmuo, pvz., nurodytas sąskaitoje-faktūroje. Aštuonių darbuotojų neapmokestinamo pajamų dydžio dokumentai nebuvo vertinami. Jie neturi reikšmės apskaičiuojant mokesčius, nes NPD buvo pritaikyti išmokant atlyginimus. Taip, turėjo pirminius dokumentus ir lygino juos su turėtomis avanso apyskaitomis. Suvestiniuose registruose žiūrėjo, jai buvo pateiktos visos sąskaitos, kurios yra atvaizduotos registruose. Ar specialistė įvertino banko išrašus, nes, paprastai, jei yra pirkimuose, bet nėra niekur priskaityta, turėtų būti per banką. Jei per banką praėjo, vadinasi sumokėta įmonės banko kortele – tai pripažins, kad per banką neieškojo, nes čia ir taip buvo didžiulis tyrimas. Kur yra mokėjimas kortele ir neaiškus sąskaitos numeris, dar gali būti taip, kad tai yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentas, bet taip pat gali būti ir A. V. arba L. Ž. ir t.t. Sutinka su prokurore, kad dėl 15,90 Eur reikalauja perskaičiavimo visuose skaičiavimuose.

Prie programos „(duomenys neskelbtini).web“ prieiga jai nebuvo suteikta. Tyrė tas avansines apyskaitas, kurios buvo ikiteisminio tyrimo byloje. Avanso apyskaitos buvo tokios, kokios yra įvardintos priede Nr. 2. Ataskaitos buvo dvi skirtingos. Nori pasakyti apie tuos grynuosius pinigus, t. y. kas iš to, jei išrinks, kiek buvo mokėta tais grynaisiais pinigais, o kaip nustatyti, kas mokėjo: ar Z. P., ar Ž., ar dar kažkas?. Ji nesupranta, kaip nustatyti, kas mokėjo tuos pinigus ir ką duos ta apžiūra. Avanso apyskaitose buvo suregistruoti šitų žmonių pinigai, ką jie gavo ir kaip, kur panaudojo. Negali atsakyti, kodėl ataskaitose yra atvaizduoti skirtingi duomenys iš tų pačių avanso apyskaitų. Užregistruota - 9150, likutis - 12188 (iš avanso apyskaitų), ji panašią sumą pagrindė, surenka šituos dokumentus pagal žmones, surenka 11088. Ta panaši suma išeina į tą skirtumą tarp to, ką jie gavo pavedimais ir ką grąžino. Jos supratimu, kaip bežiūrėtume, tą likutį įmonė pagrindė apskaitos dokumentais. Pirkimų registrai buvo ištraukti ir ji juos žiūrėjo.

Pagrindinis dokumentas jos tyrime buvo aštuonių darbuotojų avanso apyskaitos ir šiose avanso apyskaitose matėsi, kad pas darbuotojus yra likučiai. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo nustatytas likutis 11378,18 Eur. Žmonės gavo pinigus, užregistruoti avanso apyskaitoje pirkimo dokumentai, ką pirko ir ką grąžino į kasą. Ko negrąžino, buvo tas 11378,18 Eur likutis. Kada vyko kompiuterinės programos apžiūra, šitame tyrime ji dar nedalyvavo. Buvo ištrauktos šitokios avanso apyskaitos ir tai buvo detaliausias dokumentas, kurį ji turėjo. Tose avanso apyskaitose buvo surašyti dokumentai pagal kuriuos buvo išleisti pinigai. Specialistė, kuri atliko pirminę išvadą, likučio neįvertino, nes nebuvo avanso pateikta apyskaitų. Kiek žino, specialistė vertino kaip darbo užmokestį tas lėšas, kurios buvo grąžintos kasos pajamų orderiais, apie kurias darbuotojai pasisakė, kad jie tokiu lėšų negavo ir, kad visi pinigai, kuriuos jie gavo į sąskaitas, buvo jų atlyginimas. Ji su „(duomenys neskelbtini)“ programa nedirbo, dėl sąskaitų judėjimo jai buvo išimti registrai, bet registrai buvo nedetalizuoti. Ji tyrė pagal aštuonių asmenų avansines apyskaitas. Avansinių apyskaitų duomenis paėmė į savo skaičiavimus. Ji dirbo su avanso apyskaitomis ir paskui, kaip minėjo ir advokatas, kad pas ją yra bendras 3 priedas, čia apie darbuotojo I. išleistus pinigus. Ir ten yra 1 stulpelis, t. y. sumos kiek jis išleidžia, nurodyta, kuria I. kortele ir mokėtojas yra I., tai visa šita suma 2015 m. 428,00 Eur, čia advokatas lyg ir užsiminė, kad neaišku, kur tie pinigai nuėjo, t. y. ar į P., ar I. avanso apyskaitą. Visi šitie 428,00 Eur pas ją yra priskaičiuoti kaip I. išlaidos. Kur buvo avanso apyskaitoje dokumentai pateikti, ji dar pridėjo, kad dokumentais pagrindė 428,00 Eur I. išlaidų, I. išleidžia savo kortele. Pirminiai dokumentai, kurie buvo užregistruoti avanso apyskaitose, buvo segtuvuose, juos rado. Rado ir įtraukė, kad mokėta kortele, bet tie 261,00 Eur jau buvo įtraukti į avanso apyskaitą, į tą pirminę avanso apyskaitą, kurią ji matė. Tų aštuonių darbuotojų pirminius dokumentus patikrino, apskaičiavo ir visi, kurie yra pagrįsti dokumentais, yra jos specialisto išvadoje įvardinti. Iš savo tyrimo nustatė, kad buvo išlaidų dokumentų, kurie nebuvo įtraukti į tų aštuonių darbuotojų avansines apyskaitas. Bendra suma yra 11884,00 Eur. Sudėjo visus dokumentus. Keičiasi dėl 15 Eur, kur pripažino kaip klaidą. Perskaičiavus darbo užmokestį, tai yra įvertinta. Iš viso yra dokumentų už 11884,00 Eur plius dar 15 Eur. Šitų sumų nėra avanso apyskaitoje. Dokumentų nėra avanso apyskaitoje, bet yra likutis. Jei nebūtų likučio, suma būtų mažinama. 8.1 priedas. 2013 m. likutis buvo nulis. 2013 m. dokumentų, neįtrauktų į avanso apyskaitą, buvo rasta už 432,00 Eur (5.5 priedas). 2013 m. ir 2014 m. likutis buvo nulis. 2014 m. buvo rasta neįtrauktų dokumentų už 5617,00 Eur (5.2 priedas). Nustatė, kiek reikia minusuoti, pliusuoti ir gavo, kad neapskaityto darbo užmokesčio buvo daugiau, negu pirminiame paskaičiavime. Čia taip gavosi, kai sudėjo visą pinigų panaudojimą. Kai kas buvo sumokėjęs daugiau ir kai kam mažino užmokesčio sumą, pvz., kad ir tam pačiam I. (8.1 priedas). Užrašė, kad buvo įmonės skola. Ž. buvo dar daugiau. Tokia seka išėjo pagal dokumentus. Turėjo sumažėti suma, jei nebūtų likučio. Ji sumažino pinigus, esančius pas darbuotojus. Šitaip išeina sudėjus visus skaičiukus. Kad paskirstytų sumą aštuoniems darbuotojams, turi gauti dokumentus, pagrindžiančius, kad šios išlaidos priklauso aštuoniems darbuotojams.

P. M. 2015-02-07 avanso apyskaitoje nėra 24,81 Eur sumos. Šitos avanso apyskaitos atspausdintos, kai tyrėja, dalyvaujant specialistei ir buhalterei, apžiūrinėjo programoje saugomus dokumentus. Nori pasakyti, kad pati E. D. dalyvavo šioje apžiūroje, kai buvo ištrauktos avanso apyskaitos, ji tas avanso apyskaitas matė ir ji tada jau matė, kad yra ne nuliai. Kaip bebūtų, visi pinigai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Avanso apyskaitoje (2 priedas) buvo apskaitos dokumentai užregistruoti 9150,00 Eur per visą laikotarpį panaudota atskaitingų asmenų. Pagal avanso apyskaitą bendroje sumoje likutis yra 11378,00 Eur. Ji surenka dokumentus ir pasigrindžia 11884,00 Eur minus tie pinigai, kurie dubliuojasi, ir pasigrindžia tas likutis. Praktiškai ant nulio ir išeina. Šiaip, E. D. apžiūroje pasakė, kad jai matant ataskaitos buvo suformuotos teisingai. Įvertinant tai, kiek buvo gauta piniginių lėšų, neprisimena, kažkur virš 100000 Eur darbuotojų bendra suma ir kaip atlyginimą grąžino per kasą ir kas buvo jiems užskaičiuota kaip atlyginimas 86000 Eur, reiškia, ji turėtų tą skirtumą tarp gautų ir grąžintų, pirmiausia įsitikinti kiek šitų pinigų buvo pagrįsta apskaitos dokumentais. Ir jei randi, kad pagrįsta daugiau apskaitos dokumentais, negu šitas skirtumas, tada ji jau atiminės iš atlyginimo. Ji įvertino paklaidą dėl konvertacijos ir savo skaičiavimuose visur konvertavo ir perskaičiavo. Matė, kad yra perkeltas tas pats likutis 2014 m. pabaigai ir 2015 m. pradžiai, todėl leido sau padaryti tokį konvertavimo veiksmą, nes akivaizdu, kad buvo nekonvertuota. Savo išvadoje nurodė, kad konvertavo. Registruose yra nuliai, darbo užmokesčiui, visam šitam paskaičiavimui, perskaičiavimui tų pinigų grąžinimo įvertinimui, jai tas registras, kur yra nuliai, nieko neduoda. Jai reikėjo kažkokio konkretesnio dokumento, kuris patvirtintų darbuotojų pinigų panaudojimą ir todėl buvo paimtos tos avanso apyskaitos, kuriose matytųsi pinigų panaudojimas. O kai gavo tas avanso apyskaitas su pinigų panaudojimu, pamatė, kad jos skiriasi nuo registrų. 11000 Eur yra 2 lape (3 priedas). Nori atkreipti dėmesį, kad priešpaskutiniame stulpelyje yra likutis pabaigoje avanso apyskaitos ir paskui su žvaigždute turi būti. Ir čia pas ją yra skirtingos sumos gale. Parašyta, ką reiškia žvaigždutė, t. y. „pasikeitus valiutai 2014 m. pabaigos likutis perskaičiuotas į kitą sumą“. Taip, avanso apyskaitos piniginės lėšos nesutampa su piniginėmis lėšomis pagal registrą, pagal judėjimą. Vienintelis išeities taškas buvo avanso apyskaitos, kad galėtų vertinti darbuotojų piniginių lėšų panaudojimą, nes dėl to visas ginčas ir vyksta, t. y. kaip tie žmonės panaudojo pinigines lėšas. Taip, nuo 2015 m. pradeda viskas nebesutapti. Avanso apyskaitos yra įmonės skaičiai. Visą lentelę padarė ji. 2023-01-09 paaiškinimo 3 lape įsivėlusi aritmetinė klaida dėl viso aštuoniems darbuotojams priskaitytos ir nedeklaruotos, ir nesumokėtos sumos. Nurodyta 63558,83 Eur, o turi būti 63551,13 Eur. Šita suma mokėta I. ir ji įtraukė prie I. Ji nėra įsitikinusi, kad jei darbuotojas mokėjo kortele, tai būtent tas darbuotojas ir mokėjo. Jos skaičiavimai buvo atlikti pagal avanso apyskaitose pateiktus duomenis ir ten matė, kad pas darbuotojus yra likutis nepanaudotų lėšų. Vertino tik pagal avanso apyskaitas, nes avanso apyskaitose mato konkretų pinigų gavimą, taip pat avanso apyskaitose buvo išvardinta dokumentų, pagal kuriuos buvo atlikti darbuotojų mokėjimai. Apskaitos sąskaitų judėjimo registre yra darbuotojo suma „už metus gauta“, „per metus išleista“ ir nuliai. Jokio turinio ten nėra, tik skaičiukai. Pagal pirminius apskaitos dokumentus turi susivesti, kiek darbuotojas išleido pinigų, kiek jis apskaitos dokumentais pagrindė išlaidas ir tuomet žiūrėtų, kiek pinigų jis išleido ir kiek liko pas jį. Būtų tas pats skaičiavimas tik truputį kitokia forma. Ji vis tiek turi vertinti pirminius apskaitos dokumentus, o avanso apyskaitos jai šiek tiek palengvino darbą, nes jose matė užregistruotų pirminių dokumentų, nors ir nedaug. Avanso apyskaitoje užregistruota, kad išlaidų 113 Eur, tai pagrįsta dokumentu. Jei išlaidų yra 1484,47 Eur, tada jai reikia dokumentų, pagrindžiančių šitas išlaidas. 11,87 Eur buvo priskirta Z. P., bet ji visas šitas sumas, kurios yra antrame stulpelyje 428 suskaičiavo kaip I. išlaidas (Specialisto išvados priedas 5-3). Tada jai kyla klausimas kaip tada su tais 24,81 Eur, kuris yra mokėtas I. kortele, o priskirtas M. Ji nieko neperkėlinėjo, susirašė pagal šitą kortelę visus mokėjimus ir atžymėjo.

„(duomenys neskelbtini)“ programos nežiūrėjo, tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Su programomis mes niekada nedirbame. Lentelė (specialisto išvados 3 priedas) svarbi tuo, kad parodytų, jog tyrimui buvo pateikti du skirtingi apskaitos registrai, taip pat buvo pateiktos avanso apyskaitos pagal asmenis ir kas buvo užregistruota avanso apyskaitose. Pagal avanso apyskaitas nustatyta, kad pas darbuotojus yra nepanaudotas pinigų likutis. Avanso apyskaitos buvo su turiniu. „Sąskaitų judėjimo (detalizuoto)“ pagal asmenis negavo. Kovo 7 d. gynėjo prašymo priedų negavo. Jos išvados 8-1 priede nurodyta, kad užregistravo pirkimą už 113 Eur avanso apyskaitoje. Šitą skaičių paėmė iš avanso apyskaitos. 113,01 Eur yra autentiškas skaičius iš avanso apyskaitos. Sekantis stulpelis yra pagal mokėjimo dokumentus, kuriuos ji atrinko ir paskirstė 428 Eur. „Liko pas atskaitingą asmenį“ stulpelyje yra, tai iš to ką gavo atskaitingas asmuo, atėmė išlaidas pagal avanso apyskaitą ir pagal tai, ką ji nustatė. „Grąžina KPO“ – tai ką įnešė į kasą. Iš šito priedo reikšminga tai, kas anksčiau nebuvo nustatyta, o ji nustatė specialisto išvadoje, kiek ji dar rado dokumentų, kas nebuvo įtraukta į avanso apyskaitas. Rado tą 11600 Eur. Avanso apyskaita, kurią ji žiūrėjo, dalyvaujant buhalterei, buvo išimta iš programos. Matė, kad 9150,31 Eur išlaidų yra užregistruota atskaitingų asmenų avanso apyskaitose (8-1 priedas). Kitas specialistų išvadas žiūrėjo, bet dabar negali atsakyti, ar ten tas skaičius buvo. Specialisto išvados 5-3 priede yra visos nustatytos sumos, paremtos dokumentais ir tie 33,52 Eur, yra pasižymėjusi, dubliuojasi. Šita suma jau buvo avanso apyskaitoje. Susirašė visas sumas ir pasižymėjo, kad ta suma yra avanso apyskaitoje. Avanso apyskaitoje turėtų būti liepos 9 d. 30,01 Eur. 11616 Eur nustatyti, kur žiūrėjo pas Z. P. ar neaišku, kur buvo, ir perkėlė į tuos aštuonis, pagal mokėjimo korteles. Ėmė tuos pinigus, ką žmonės gavo pavedimais. Toliau žiūrėjo, kiek pinigų buvo išleista, kas buvo avanso apyskaitose, suskaičiavo pagal tas korteles. Advokatas sakė, kad ji neįtraukė tų 11,87 Eur, tai ji juos įtraukė, kur yra 5-3 priede pats pirmas stulpelis su skaičiais, ten ir yra įtraukta, nesvarbu, kad parašyta, jog Z. P. avanso apyskaitoje, ji vis tiek priskaičiavo I. Ji paskaičiavo, kiek jie turi dokumentais pagrįstą piniginių lėšų panaudojimą.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta specialistė J. A. parodė, kad visų pirma, pagal turimus dokumentus, reikia suvesti visą skaičiavimą. Skaičiavimas ir buvo suvestas būtent apie kalbamą sumą 77388, čia trečio lapo pabaiga, ir yra duota nuoroda į Nr. 1-1.3 priedus. Šituose prieduose yra išaiškinta, parodyta aiškiai, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Buvo specialisto išvadoje nurodyta, išdėstyta iš eilės, kada apskaitoje nenurodė išmokėjimų. Kalbu apie Nr. 1 priedą. Čia tie pinigai, kurie buvo neapskaitytas darbo užmokestis (DU). Šitie pinigai iš specialisto išvados 2019-03-21. Naudojosi ta specialisto išvada, kadangi birželio 30 d. išvadoje, kurią ji atliko, buvo aiškiai paaiškinta apie 11884,11 eurų panaudojimą. Negalėjo jų dar kartą įvertinti šioje specialisto išvadoje, kadangi jie buvo vertinti, buvo labai aiškiai įvertintas jų panaudojimas jos specialisto išvadoje, kur buvo aiškiai parašyta: avanso apyskaitose neužregistravo 11622,38 eurų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, o užregistravo 11378 eurų dokumentinių piniginių lėšų pas atskaitingus asmenis. Reiškia, avanso apyskaitose gulėjo dar 11 tūkst., kurių niekas negrąžino, neprašė darbuotojų grąžinti, reiškia jų nebuvo. Nebuvo paskaičiuota, kaip tie 11 tūkst. buvo panaudoti. Ir ten ji dar kažkiek koregavo, kažkiek sumažino DU išmokėjimą, padidino DU išmokėjimą, taip, kad jos birželio 30 d. specialisto išvadoje buvo labai aiškiai apskaičiuotas tų 11 tūkst. panaudojimas. Jeigu jai teismas nutartimi paskyrė, kad tą 11 tūkst. reikia įvertinti kaip DU, ji negalėjo anoje specialisto išvadoje to panaudoti, nes tai buvo jau įvertinta. Ji galėjo rištis tik prie ankstesnės specialisto išvados, kurioje nebuvo kalbos apie tą 11 tūkst. Kažkuriame praėjusiame posėdyje buvo aptarta ta jos specialisto išvada ir ten buvo kažkuriam darbuotojui sumažintas DU, vertinant tą 11 tūkst., kažkuriam buvo padidintas. Ji prie tos pačios specialisto išvados nebegalėjo velti daugiau skaičių, nes būtų tikrai susivėlusi ir ji, ir teismą būtų suklaidinusi. Todėl ta specialisto išvada buvo palikta ramybėje ir paimta ta specialisto išvada, kurioje niekas nebesivėlė, buvo švari specialisto išvada, kurioje buvo tik DU paskaičiavimas paimtas, buvo paskaičiuota nuo tos specialisto išvados ir tada buvo vertinta. Žiūrime, pirma lentelė, yra stulpelis apskaitoje neparodė darbo užmokesčio, tai yra DU, kuris buvo priskaičiuotas, kaip neparodytas DU. Nori paaiškinti skaičiavimo techniką. Yra kiekvieną mėn. skaičiuojami išmokėjimai. Pažiūrime priede tą vieną vienintelę lentelę, kad būtų aišku, kaip buvo atliekami skaičiavimai. Yra kiekvieną mėnesį mokėta suma ir paskui randu 2013 m. A. V. 05 mėn. išmokėta 1 200. Ji randa, kad jo asmeninėmis lėšomis buvo sumokėta už įmonę 7,24 Lt. Tada iš tų 1200 atima tuos 7 ir tada lieka sekantys stulpeliai, įvardinti „perskaičiuotas DU“. Ir taip kiekvieną DU išmokėjimą ji lygino su tuo, kas buvo darbuotojo mokėta savo kortele, nes, turi pasakyti, kad DU yra skaičiuojamas už mėnesį, ne už visus metus, ar už 5 m. Todėl ji čia turėjo „išsikapstyti“ kiekvieną sumą ir išsiaiškinti kiekvieną mėnesį.

Vienas stulpelis yra 7,24 Lt ir kitas stulpelis viršuje užrašyta suma paversta į eurus, tai yra 2,10 Eur. Šita suma yra jo mokėjimas banko kortele. Jis paimtas iš ten, kur ji buvo padariusi lenteles, kas sudarė tą 11 tūkst. Šių sumų suma turėtų būti 11884,11, bet, jei žmogus tą mėnesį neturėjo neapskaityto DU, bet mokėjo pinigus, ji neturi iš ko atimti ir tada tų pinigų iš niekur neatima ir mažėja tas 11 tūkst. Neatėmė, nes neturėjo iš ko atimti, jei jis nebuvo gavęs tą mėnesį, iš ko ji atims. Ji tikrina pagal dokumentus. Ūkinės finansinės veiklos tyrimas yra atliekamas tik pagal dokumentus. Atlyginimai buvo kiekvieną mėn. mokami, jie ir buvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje. Ji dėl to nesiginčija. Jos paskaičiavimai yra atlikti ir su papildomu pensijų apskaičiavimu, ir Sodros priskaičiavimu. Ši tyrimo medžiaga mokesčių administratoriui, jei dar neperduota, tai ji bus perduota. 1 lentelėje 1 priede turbūt nėra. Nr. 1.1. priedas yra A. V. 2014 m. 01 mėnuo. Čia yra specialisto išvadoje priskaičiuotas neapskaitytas DU, gal ji netiksliai užvardino. 550,22 Lt yra iš tų 11 tūkst. Perskaičiuotas neapskaitytas DU lieka 0, kadangi mokėjo 550, bet buvo gavęs 447, reiškia pas jį neliko nedeklaruoto DU. Ne excelinė formulė, tiesiog skaičiuota kiekviena eilutė. Nelogiška, jei žmogus negavo pinigų, ką jis galėjo panaudoti. Jei taikyti formulę, atėmus gautųsi minusas. Čia yra darbas pagal apskaitos dokumentą ir ne visada galima pritaikyti formulę. Už 2014 m. sausio mėn. specialistės išvadoje būtų 0. Jei nebuvo išmokėta pinigų, tai kaip galima rodyti minusą, ji nesupranta. Jei teismas paprašytų atlikti skaičiavimą su minusu, ne su 0, čia teismo teisė paskirti ar nepaskirti. Pasikartos, tyrimas yra atliekamas pagal dokumentus ir pagal dokumentus žiūrima, kiek tą mėnesį gavo pinigų. Jeigu negavo – tai jų ir nepanaudojo. Tie neapskaityti pinigai – būtų avansinė apyskaita, būtų tęstinumas, o čia ne avansinė apyskaita, tęstinumas reiškia neina. Liudytojai byloje nurodė, kad šitie pinigai buvo DU. Dabar eina ginčas, kad tai nebuvo DU. Čia reikia įvertinti visas aplinkybes ir daryti tyrimą. Tyrimas daromas tik pagal dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Sąlyginių skaičiavimų jie išvis neatlieka. Tyrimas pagal finansinės veiklos tyrimo nuostatus yra atliekamas pagal dokumentus ir kitas išaiškėjusias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Jokių, kas būtų, jeigu būtų, nėra pas juos atliekama. Dėl sumos 11662, nėra logikos skaičiuoti, nes ten 260 įtraukta į apyskaitą. Tik tiek, kad norėdama aiškiai parašyti savo birželio 30 d. išvadoje parašė, kad šita suma yra įtraukta į avanso apyskaitą, nors rado tų pinigų panaudojimą už 11800. Skaičiuoti kiekvieną mėnesį reikia, nes tai reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. DU yra mokamas kiekvieną mėnesį, gyventojų pajamų mokestis yra išskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, deklaracija teikiama iki kito mėnesio 15 d. Nei grupei nėra skaičiuojamas DU, nei už metus nėra skaičiuojamas DU. Skirtingas ar neskirtingas DU, bet jis yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Žiūrint, kokia DU apskaita, jeigu vienetinė – tada skiriasi DU, jei už vienetus skaičiuojant DU, o ne už valandas. Jeigu pareiginė alga, tada nesikeičia. Šioje byloje darbuotojams kiekvieną mėnesį buvo skirtingi DU ir jie visi yra išnagrinėti ir įrašyti. NPD buvo taikytas. Klausimai buvo gana neaiškūs. Ji parašė, kad NPD buvo taikytas. Kiekvienam žmogui, lyginant kaip buvo skaičiuotas oficialus DU, ji taikė NPD pagal tai, kaip jam buvo skaičiuojama. Žiūrėjo pagal DU užmokesčio žiniaraščius ir taikė taip, kaip buvo taikyta buhalterijoje. Jei pažiūrėsime į priedą Nr. 4., čia yra aiškiai išskirta grafa neapmokestinamas pajamų dydis ir čia matosi, kaip ji skaičiavo. NPD ji apskaičiavo pati, ne iš specialisto išvados, nes reikėjo prie buvusio DU pridėti gautas neoficialias pajamas ir tuomet taikyti NPD. Čia buvo labai sudėtinga skaičiuoti, užtat labai ilgai užtruko. Čia jos paskaičiuota pagal įstatymą. Oficialus + neoficialus DU. Nuo viso bendro gauto DU. Priskaičiuoji, tada iš jo atimi NPD. Kuo gaunasi didesnis DU, tuo mažėja NPD ir paskui gaunasi, kad kai kur ir nebesitaiko NPD ir matosi 0. Buhalterė NPD pritaikė tokį, koks priklausė pagal išmokamą DU. Jei atlyginimas mažesnis, tada taikomas didesnis NPD, yra tokia formulė. Kur skaičiavimuose yra 0 – reiškia buvo didelis atlyginimas ir NPD išvis netaikomas. Byloje yra DU žiniaraščiai, iš jų matyti buhalterės taikytas NPD, tai yra oficiali apskaita. Oficialus + neoficialus, jeigu 0 NPD buvo oficialiame, tai ir sudėjus bus 0. O šiaip tai kuo didesnis atlyginimas, tuo mažesnis taikomas NPD. Mažas atlyginimas net išvis neapmokestinamas. Jei prie oficialaus DU pridėti neoficialias pajamas, gaunasi mažesnis taikomas NPD, nei taikė buhalterė. Jei yra parašytas 0, buhalterė galėjo skaičiuoti kažkokį kitokį NPD. Jei netaikyti NPD, tai visai tai neoficialiai sumai būtų pritaikyta 15 proc. NPD. Mokesčiai nebuvo didesni priskaičiuoti, negu būtų pritaikyta visiems 15 proc., tas NPD kažkiek sumažino dalį mokesčių. NPD išvedamas pagal DU dydį, pagal formulę, ir kiekvienu atveju jis yra kitoks. Pagal pateiktus klausimus ji taip suprato, kad reikia pritaikyti NPD ir paskaičiavo. NPD buvo paskaičiuotas oficialus DU + neoficialus. NPD paskaičiuotas visam DU, nes per mėnesį 1 NPD yra taikomas. Buhalterė skaičiuodama skaičiavo NPD. Bet paskui ji gi skaičiuoja skirtumą. Yra priskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis, buvo priskaičiuotas apskaitoje gyventojo pajamų mokestis, jos priskaičiuotas įvertinus visus neoficialius ir tada koks yra skirtumas. Išmokėjimas pagal apskaitos dokumentus K. K., jei pažiūrėti, tai čia yra iš DU žiniaraščio oficialus DU, pagal teismo nutartį apskaičiuotas DU - tai čia iš 1.1, 1.3 priedų, kur pridėjau mokėjimus kortelėmis, perskaičiavo, koks tas darbo užmokestis jam liko. Duomenis perkėlė iš pirmųjų lentelių. Jau sumažinus neoficialų DU. Čia yra iš jos paskaičiavimo. Darbo užmokestis iš viso - tai čia sudeda oficialus DU + neoficialus DU. Kiekvieną sumelę dėjo į oficialią skaičiuoklę pritaikant NPD ir čia yra suskaičiuota pagal skaičiuoklę. Skaičiuoklių yra internete. Darbo užmokesčio skaičiuokles galima rasti „mokesčių sufleris“, „auditum“, yra daug skaičiuoklių. Ir VMI tinklapyje turėtų būti tos skaičiuoklės. Ji naudojosi „suflerio“, senesnėms buvo kitokios skaičiuoklės, bet čia yra oficialios skaičiuoklės, čia nieko neišgalvosi. Čia yra kiekvieno žmogaus, kiekvieno mėnesio DU. Teismas galėtų gauti internetinius adresus skaičiuoklių. Ji suvedė duomenis į skaičiuoklę, be jos rankų neapsiėjo. Skaičiuokles naudoja ir VMI specialistai, ir buhalteriai. NPD taip pat skaičiuoklė skaičiuoja. Gyventojų pajamų mokestis K. K. 2013 gegužės mėn. perskaičiuotas pagal paskutinį jos skaičiavimą. Čia nurodyti visur skirtumai, 0 nėra. Toliau eina: buvo priskaičiuota apskaitoje. Čia buvo DU žiniaraštyje 897, nepriskaičiavo - tai būtų skirtumas. Visur nurodytas skirtumas, jokių 0 nėra. Socialinio draudimo įmokos principas tas pats, nuo viso priskaičiuoto DU. Darbdavio, tai čia buvo anksčiau, kai darbdavys skaičiuodavo, eidavo atskirai. Įmokos į garantinį fondą nuo priskaičiuotos 288.

Kaltinamasis Z. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodydamas, kad jis buvo atsakingas tik už techninius įmonės reikalus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo A. Š., A. Š. rūpinosi finansais, apskaitos tvarkymu, todėl už apskaitą jis neatsakingas. Tiek iš pačio kaltinamojo Z. P., tiek iš kito kaltinamojo A. Š., tiek iš liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų bei kitų rašytinių įrodymų matyti, kad Z. P. suvokė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir atliko šį statusą atitinkančius aktyvius veiksmus: pasirašinėjo sutartis, dalyvavo darbuotojų priėmimo į darbą procese, davė nurodymus darbuotojams dėl darbų ir t.t. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015). Kita vertus, iš Z. P. parodymų matyti, kad jis ne tik žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, t. y. dalį darbo užmokesčio jie gaudavo pagal pasirašytą darbo sutartį, o kitas dalis atlyginimo jiems buvo pervedama kaip pavedimai atskaitingiems asmenims, bet ir pats tokį mokėjo, kai A. Š. dėl tarp jų kilusio konflikto nebedalyvavo įmonės veikloje (tik formaliai buvo dar dirbantis). Akivaizdu, kad Z. P. žinojo ir suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai. Taigi teismui nekyla abejonių, kad šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Z. P. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas - de jure (pagal teisę) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir jis pripažintinas šios nusikalstamos veikos bendrininku - organizatoriumi.

Kaltinamasis A. Š. taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodydamas, kad jis buvo tik projektų vadovas, todėl atsakyti turi direktorius Z. P. ir buhalterinę apskaitą tvarkiusi E. D.. Nors A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo toks labiau kaip administratorius, t. y. sukurdavo dokumentų formas, šablonus, darbo sutartis parengdavo, kurdavo analitines lenteles, lokalines sąmatas, pagal pateiktą informaciją apipavidalindavo, kažkiek rūpindavosi įmonės įvaizdžiu, kaip darbuotojai atrodo, kaip automobiliai, kokius lipdukus klijuosim ir panašius dalykus, tačiau iš liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų (sutarčių, elektroninių susirašinėjimų, orderių ir kt.) matyti, kad A. Š. sprendė ne tik einamojo pobūdžio klausimus, bet ir pasirašinėjo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip vadovas, derino darbo užmokestį, sprendė beveik visus buhalterinės apskaitos klausimus, pats išrašinėjo išlaidų orderius, turėjo įmonės vardu išduotą asmeninę banko kortelę ir kt., be to, jam buvo suteiktas įgaliojimas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Beje, kad jis pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairias sutartis, A. Š. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Be to, A. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis žinojo, jog yra „daromas“ neoficialus darbo užmokestis ir prisidėjo prie to „darymo“, taip pat žinojo apie tikrovės neatitinkančią paramą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, siekiant sumažinti pelno mokestį. Taigi, visa tai rodo, kad A. Š. sistemingai atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Akivaizdu, kad A. Š. žinojo ir suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje A. Š. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas - de fakto (faktinis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir jis pripažintinas šios nusikalstamos veikos bendrininku - organizatoriumi.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-31 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 8 darbuotojams A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. priskaityto darbo užmokesčio ir neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bankiniais pavedimais pervestų 66770,28 Eur piniginių lėšų kaip darbo užmokestį 8 darbuotojams, mokėjimo paskirtyje nurodant „pavedimas“.

2. Dėl apskaitos registre „Kasos knyga“ laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2016-05-31 užregistruoto grynųjų pinigų įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderius kaip piniginių lėšų įnešimą A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. vardu, kaip „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“, „nepanaudoto avanso grąžinimas“

Kaip jau aptarta anksčiau, šioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 darbuotojams kaip į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis buvo pervesta 66770,28 Eur piniginių lėšų, todėl teismas laiko byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“ laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2016-05-31 užregistravo 66770,28 Eur grynųjų pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderius kaip piniginių lėšų įnešimą A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. vardu, kaip „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“, „nepanaudoto avanso grąžinimas“, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai šie asmenys į įmonės kasą pinigų neįnešė.

3. Dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įtraukto ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistruoto 2014-07-03 kasos išlaidų orderio Nr. KIO-96, išrašyto A. Š., pagrindžiančio 9412,65 Eur paramos suteikimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“

Iš 2018-07-20 specialisto išvados Nr. 04/12-2-5-7841 matyti, kad atlikus VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 9412,65 Eur (32500 Lt) paramos pagal 2014-07-03 paramos sutartį Nr. 140703-02. Nors A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma apie aptariamą faktą, tačiau teigė, kad tokiu būdu pelno mokesčio mažinimo klausimą sprendė buhalterė E. D. ir direktorius Z. P., tačiau tokią jo versiją paneigė E. D., nurodydama, kad išrašyti kasos išlaidų orderį KIO-96, pagrindžiantį 32500 Lt paramą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, sugalvojo pats A. Š. po to, kai ji jam pranešė apie didelį mokėtiną pelno mokestį už 2014 metus. Taip pat E. D. patvirtino, kad kaip VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė tiksliai žinojo, kad ši suma jokiais būdais perduota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog buhalterė E. D. į UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2014-07-03 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą A. Š., pagrindžiantį 9412,65 Eur (32500 Lt) paramos suteikimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai tokia parama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikta nebuvo.

4. Dėl laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2014-12-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktų ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistruotų 19 atvejų kasos išlaidų orderių, išrašytų A. Š. ir 42532,51 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos Z. P. ir J. Š. už automobilių „Opel Zafira“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Dodge Grand Caravan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą

Kaltinamasis Z. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagal kasos išlaidų orderius nėra gavęs jokių už automobilio „Opel Zafira“ nuomą. Nors A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su Z. P. buvo sutaręs dėl automobilio „Dodge Grand Caravan“ remonto išlaidų kompensavimo ir šiuos pinigus Z. P. jam išmokėjo pagal aptariamus kasos išlaidų orderius, tačiau Z. P. tokią A. Š. versiją paneigė, nurodydamas, kad jokių pinigų A. Š. nemokėjo. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi jokio pagrindo abejoti E. D. parodymais, jog aptariami tikrovės neatitinkantys kasos išlaidų orderiai buvo surašyti siekiant padidinti išlaidas ir tuo pačiu sumažinti pelno mokestį ir tai buvo padaryta atbuline data, po to, kai ji pranešė A. Š. apie didelį pelno mokesčio mokėjimą pagal turimus duomenis, kuris po aptartų veiksmų ženkliai sumažėjo.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog buhalterė E. D. laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2014-12-31 į UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 19 atvejų kasos išlaidų orderius, išrašytus A. Š., kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės ir pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, iš viso 146856,26 Lt (42532,51 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos Z. P. ir J. Š. už automobilių Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Grand Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą pagal 2011-09-26 Automobilio panaudos sutartį Nr. 1, pasirašytą su Z. P., ir 2012-03-29 Automobilio panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą J. Š. vardu, bei sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 146856,26 Lt (42532,51 Eur) sumai, nes pinigai iš kasos pagal šiuos dokumentus realiai asmenims išmokėti nebuvo.

5. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Gautų PVM sąskaitų faktūrų registras, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, „Pirkimų sąrašas“ neužregistruotų 6 sąskaitų faktūrų dėl įsigytų paslaugų iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 1120,42 Eur