Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

gynėjams advokatams Viktorui Kičiatovui, Gražinai Mauručaitienei, Robertui Skėriui, Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Stonienės, nuteistosios E. D. gynėjo advokato V. Kičiatovo, nuteistojo Z. P. gynėjo advokato R. Skėrio ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato R. Špelverio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-02 nuosprendžio, kuriuo:

Z. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, pagal 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

E. D. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

G. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu G. L. priteista iš valstybės lėšų 2 000 Eur išlaidoms, turėtoms advokato paslaugoms apmokėti, atlyginti.

Civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistųjų Z. P., A. Š. ir E. D. solidariai priteista 20 287,16 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš nuteistųjų Z. P., A. Š. ir E. D. solidariai priteista 35 124,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. Laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-31 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 8 darbuotojams A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. priskaityto darbo užmokesčio ir neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. bankiniais pavedimais pervestų 66 770,28 Eur piniginių lėšų kaip darbo užmokestį 8 darbuotojams, mokėjimo paskirtyje nurodant „pavedimas“.

1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė E. D., A. Š. nurodymu, buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“ laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2016-05-31 užregistravo 66770,28 Eur grynųjų pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderius kaip piniginių lėšų įnešimą A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. vardu, kaip „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“, „nepanaudoto avanso grąžinimas“, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai šie asmenys į įmonės kasą pinigų neįnešė.

1.3. Buhalterė E. D. į UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2014-07-03 kasos išlaidų orderį Nr. KIO-96, išrašytą A. Š., pagrindžiantį 9412,65 Eur (32500 Lt) paramos suteikimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai tokia parama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikta nebuvo.

1.4. Buhalterė E. D. laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2014-12-31 į UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 19 atvejų kasos išlaidų orderius, išrašytus A. Š., kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės ir pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, iš viso 146 856,26 Lt (42 532,51 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos Z. P. ir J. Š. už automobilių Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Grand Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą pagal 2011-09-26 Automobilio panaudos sutartį Nr. 1 pasirašyta su Z. P. ir 2012-03-29 Automobilio panaudos sutartį Nr. S201203-29-001 surašytą J. Š. vardu, bei sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 146856,26 Lt (42532,51 Eur) sumai, nes pinigai iš kasos pagal šiuos dokumentus realiai asmenims išmokėti nebuvo:

1) 2013-10-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-67, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 07 mėn. išmokama 853,12 Eur suma (2 945,64 Lt);

2) 2013-11-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-69, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 07 mėn. išmokama 2 435,7 Eur suma (8 410,00 Lt);

3) 2013-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-72, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 07 mėn. išmokama 2 435,7 Eur suma (8 410,00 Lt);

4) 2014-03-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-79, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 03 mėn. išmokama 1 876,43 Eur suma (6 478,94 Lt);

5) 2014-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-84, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 04 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

6) 2014-05-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-88, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 05 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

7) 2014-06-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-94, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 06 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

8) 2014-07-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-98, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 07 mėn. išmokėta 2 435,7 Eur suma (8 410,00 Lt);

9) 2014-08-29 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-100, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 08 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

10) 2014-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-103, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 09 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

11) 2014-10-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-107, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 10 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

12) 2014-11-28 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-110, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 11 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

13) 2014-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-112, pagal kurį Z. P. už automobilio Opel Zafira nuomą už 2014 m. 12 mėn. išmokėta 2 435,88 Eur suma (8 410,62 Lt);

14) 2014-01-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-75, pagal kurį J. Š. už automobilio Dodge nuoma už 2014 m. 01 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

15) 2014-02-28 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-77, pagal kurį J. Š. už automobilio Dodge nuomą už 2014 m. 02 mėn. išmokėta 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

16) 2014-03-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-81, pagal kurį J. Š. už automobilio Dodge nuomą už 2014 m. 03 mėn. išmokama 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

17) 2014-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-85, pagal kurį J, Š. už automobilio Dodge nuoma už 2014 m. 04 mėn. išmokama 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

18) 2014-05-31 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-90, pagal kurį J. Š. už automobilio Dodge nuomą už 2014 m. 05 mėn. išmokama 2 435,87 Eur suma (8 410,58 Lt);

19) 2014-06-30 kasos išlaidų orderis Nr. KIO-92, pagal kurį J. Š. už automobilio Dodge nuomą už 2014 m. 06 mėn. išmokama 829,5 Eur suma (2 864,10 Lt).

1.5. Buhalterė E. D. UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Gautų PVM sąskaitų faktūrų registras, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, „Pirkimų sąrašas“ neužregistravo 6 sąskaitų faktūrų dėl įsigytų paslaugų iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2 151,64 Lt sumą (1 120,42 Eur):

1) 2013-06-20 sąskaitos faktūros Nr. DSPP1363 - 400 Lt sumai (115,85 Eur);

2) 2013-06-20 sąskaitos Nr. DSPP1364 – 83,88 Lt sumai (24,29 Eur);

3) 2014-04-16 sąskaitos Nr. DSPP1053 – 83,88 Lt sumai (24,29 Eur);

4) 2014-04-16 sąskaitos Nr. DSPP1054 – 400 Lt sumai (115,85 Eur);

5) 2014-05-30 sąskaitos Nr. DSPP1538 – 483,88 Lt sumai (140,14 Eur);

6) 2015-06-23 sąskaitos Nr. DSPP2015 – 700 Eur sumai.

1.6. Buhalterė E. D. UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-06-30 neregistravo detaliai atskaitingo asmens Z. P. ūkinių operacijų pagal jai pateiktus pirminius dokumentus (kvitai, sąskaitos faktūros ir kt.), nevedė atskaitingo asmens Z. P. registro, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-06-30 negalima nustatyti „Didžioji knyga, sąskaita 24351 - Z. P. (atskaitingas asmuo)“ atskaitingo asmens – direktoriaus Z. P. piniginių lėšų gavimo ir apmokėjimo ūkio subjektams užregistruotų duomenų teisingumo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų nesilaikymo pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2016-08-18, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, Z. P., A. Š. ir E. D. nuteisti dėl to, kad, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Z. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas – faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Š., būdami atsakingi už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė E. D., kuri laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2015-09-28 buhalterinę apskaitą tvarkė savo vyro D. D. vardu, kuris nesuprato jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei teisingą deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, veikdami bendrai:

2.2. Pažeisdami Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų” Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2003-07-04 Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, turėdami tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų iš viso 35 124,69 Eur, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-31 banko pavedimais išmokėjo iš viso 66 770,28 Eur darbo užmokesčio 8 darbuotojams A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V., V. D. bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 8 darbuotojams darbo užmokesčio priskaitymo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-31 nuo apskaitoje neparodyto darbo apmokėjimo priskaitymo nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 35 124,69 Eur įmokų, ir VSDFV Mažeikų skyriui pateikė pranešimus, kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo apdraustųjų asmenų pajamų ir 35 124,69 Eur įmokų.

2.3. Pažeisdami Lietuvos Respublikos 2011-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 d., kurioje nurodyta, kad „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus”, turėdami tikslą išvengti sumokėti 6 933,10 Eur Pelno mokesčio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-03 kasos išlaidų orderiu KIO-96 pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo 9 412,65 Eur (32 500 Lt) paramos suteikimo sąnaudas bei laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kasos išlaidų orderiais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo 36 807,99 Eur (127 090,62 Lt) automobilio nuomos sąnaudas, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, iš viso 46 220,64 Eur sąnaudų, po ko buhalterė E. D. 2015-06-03 pateikė mokesčių administratoriui Pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2014 m., kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelną (40 eilutė) - deklaravo mažesnį pelną iš viso 46 220,64 Eurų sumai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-03 pateiktoje mokesčių administratoriui Pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2014 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelną (40 eilutė) - deklaravo mažesnį pelną iš viso 46 220,64 Eurų sumai, iš jų: dėl 9 412,65 Eur paramos sąnaudų ir dėl 36 807,99 Eur automobilių nuomos sąnaudų, bei deklaravo mažesnį pelno mokestį (55 laukelis), mokėtiną pelno mokestį (64 laukelis) – mažiau 6 933,10 Eur (46220,64*15%) pelno mokesčio.

Tokiu būdu Z. P., A. Š. ir E. D., veikdami bendrai, teikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajams, pelną, turtą, jų naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tuo padarydami 20 011,45 Eur dydžio nuostolį Valstybės biudžetui ir 35 124,69 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

3. Be to, Z. P. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

1. trijų VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų:

1) 2014-04-16 sąskaitos faktūros Nr. DSPP1053 – Eur sumai (83,88 Lt);

2) 2014-04-16 sąskaitos faktūros Nr. DSPP1054 – Eur sumai (400 Lt);

3) 2014-05-29 sąskaitos faktūros Nr. DSPP1538 – Eur sumai (483,88 Lt);

2. neišsaugojo 3 atvejais darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių:

1) V. D. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščio už 2014 metų rugpjūčio mėnesį;

2) D. I. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščio už 2016 metų rugpjūčio mėnesį;

3) M. V. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščio už 2017 metų kovo mėnesį.

Taip Z. P., būdamas atsakingas už jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, įstatymų nustatytą laiką dokumentų saugojimą, padarydamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos organizavimo, dokumentų saugojimo, pažeidimus, privalėdamas tvarkyti, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. G. L. buvo kaltinama, bet išteisinta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą, privalėdama tvarkyti, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. ji pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 suvestiniuose apskaitos registruose: „Didžioji knyga, sąskaita 24351 – Z. P. (atskaitingas asmuo)“ laikotarpis nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31, „Didžioji knyga, sąskaita 243511 – A. Š. (atskaitingas asmuo)“ laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2016-09-30, bei apskaitos registruose „Avansinės apyskaitos – Z. P.“, „Avansinės apyskaitos – A. Š.“ neregistravo ūkinių operacijų duomenų chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka, t. y. ji pakeitė ankstesniu laikotarpiu (nuo 2012-05-07 iki 2016-08-19) dirbusios buhalterės E. D. vestų apskaitos registrų duomenis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo naują atskaitingą asmenį - A. Š. bei suformavo naujus apskaitos registrus „Didžioji knyga, sąskaita 243511 – A. Š. (atskaitingas asmuo)“, „Avansinės apyskaitos – A. Š.“, kuriuose registravo ūkinių operacijų duomenis ne pagal pirminius apskaitos dokumentus (kasos dokumentus), t. y. E. D. apskaitos registre „Avansinės apyskaitos – Z. P.“ užregistruotus ūkinių operacijų duomenis savo nuožiūra paskirstė tarp dviejų atskaitingų asmenų Z. P. ir A. Š., dėl ko laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 suvestiniuose apskaitos registruose „Didžioji knyga, sąskaita 24351 – Z. P. (atskaitingas asmuo)“, „Didžioji knyga, sąskaita 243511 – A. Š. (atskaitingas asmuo)“ ir apskaitos registruose „Avansinės apyskaitos – Z. P.“, „Avansinės apyskaitos – A. Š.“ užregistruoti duomenys yra neišsamūs ir nepalyginami, t. y. negalima nustatyti suvestiniuose apskaitos registruose užregistruotų duomenų teisingumo, nes nesutampa užregistruoti ūkinių operacijų duomenys apie piniginių lėšų išmokėjimą atskaitingiems asmenims Z. P., A. Š., todėl negalima nustatyti šių atskaitingų asmenų piniginių lėšų panaudojimo, bei UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo šiems atskaitingiems asmenims; dėl šių G. L. padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymo pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- už 2013 m. pateikė 8 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą- apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 24 943,00 Eur (86 123,20 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4) ir iš viso 9 972,22 Eur (34 432,05 Lt) įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2014 m. pateikė 24 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą- apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 45 454,19 Eur (156 944,23 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4) ir iš viso 18 246,63 Eur (63 001,96 Lt) įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2015 m. pateikė 24 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą - apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 39 151,10 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4) ir iš viso 15 845,96 Eur įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2016 m. pateikė 9 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą- apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 5041,76 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4) ir iš viso 2 068,68 Eur įmokų (eilutėje P20.5), bei nesumokėjo 229,17 Eur 0,2 proc. įmokų į Garantinį fondą.

Tokiu būdu Z. P., A. Š., E. D., veikdami bendrai grupėje, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir tuo padarė viso 70 484,23 Eur žalą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai – 24 121,57 Eur (17 188,47 Eur (Gyventojų pajamų mokestis) + 6933,10 Eur (Pelno mokestis), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 46 362,66 Eur. Be to, prašoma Z. P. paskirti pagal BK 222 straipsnio l dalį - 300 MGL dydžio baudą, pagal 223 straipsnio 1 dalį - 150 MGL dydžio baudą, pagal 220 straipsnio 1 dalį - 200 MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus, paskirti galutinę bausmę 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą; A. Š. paskirti pagal BK 222 straipsnio l dalį - 300 MGL dydžio baudą, pagal 220 straipsnio 1 dalį - 200 MGL dydžio baudą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmes subendrinus paskirti galutinę bausmę 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą; E. D. paskirti pagal BK 222 straipsnio l dalį - 300 MGL dydžio baudą, pagal 220 straipsnio 1 dalį - 200 MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmes subendrinus, paskirti galutinę bausmę 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą; priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai solidariai iš nuteistųjų Z. P., A. Š. ir E. D. 24 121,57 Eur, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui solidariai iš nuteistųjų Z. P., A. Š. ir E. D. - 46 362,66 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.10. Skiriant bausmę Z. P., A. Š., E. D. nebuvo atsižvelgta ir įvertinta teisminio nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikų darymo aplinkybės. Reikšminga yra ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o gerai suplanuoti, vykdomi ilgą laikotarpį, nemokant mokesčių taip darant žalą valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistieji savo veiksmais padarė žalą, tačiau jos iki šiol neatlygino. Šioje byloje taip pat nebuvo įvertinta tai, jog nuteistieji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino. Vertinant visas šias išdėstytas aplinkybes matyti, kad Z. P., A. Š., E. D. paskirtos baudos dydis yra per mažas.

7.11. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. D. A. Š. nurodymu į UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą įtraukė ir apskaitos registre „Kasos knyga” užregistravo 2014-07-03 kasos išlaidų orderį Nr. KIO-96, 9 412,65 Eur paramos sumokėjimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, taip siekiant sumažinti pelno mokesčio už 2014 m. dydį, nors realiai tokia parama VšĮ „(duomenys neskelbtini)” suteikta nebuvo. Byloje nebuvo nustatyta, jog apeliantas būtų žinojęs apie tokį A. Š. ir E. D. susitarimą. Priešingai, kaip teigė E. D., su apelianto jokių klausimų nesprendė, jokių nurodymų iš apelianto negavo. Klausimą dėl pelno mokesčio mokėjimo sprendė tik su A. Š.. Juo labiau, kad iš bylos duomenų - pačių kaltinamųjų pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp nuteistųjų A. Š. bei E. D. susitarimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” pelno sumažinimo buvo sudaryti impulsyviai, jie nebuvo iš anksto planuojami ir derinami tarp A. Š. ir Z. P.. Priešingai, nusikalstamos veikos - apgaulingo apskaitos tvarkymo - mechanizmas, kuriuo buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)” pelno mokestis, buvo derinamas išskirtinai tarp A. Š. ir E. D., apeliantas šiuose susitarimuose nedalyvavo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų dalyvavęs A. Š. ir E. D. susitarimuose dėl pelno mokesčio sumažinimo.

7.17. Bylą nagrinėjantis teismas, tenkindamas civilinių ieškovų nuteistiesiems A. Š. ir E. D. pareikštą ieškinį dėl žalos priteisimo ir priteisdamas turtinę žalą iš apelianto, kuriam turtinio reikalavimo civilinis ieškovas nebuvo pareiškęs, peržengė pareikšto ieškinio ribas bei iš esmės pažeidė procesines civilinio proceso normas. Kita svarbi aplinkybė, dėl ko civiliniai ieškiniui tenkinti nepagrįstai, yra tai, kad šioje byloje nebuvo patikimais įrodymais nustatytas turtinės žalos dydis. Ekspertai nustato, kad 2013-2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai galimai nupirko prekių už 63 724,21 Eur ir gavo pevedimus už tai į savo banko sąskaitas, kodėl teismas šia sumą vertina tik 11 622,38 Eur, ir juo labiau neaišku, kaip prokuratūra nustatė pirminę žalos sumą net 86 771,62 Eur. Visos abejonės tiek ir dėl kaltinimo tiek ir dėl civilio ieškinio turi būti aiškinamos apelianto naudai, todėl civiliniai ieškiniai tenkinti nepagrįstai.

8. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato R. Špelverio apeliaciniu skundu prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje A. Š. paskirta subendrinta galutinė 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, į laisvės apribojimą teismo nustatytinam terminui, įpareigojant A. Š. neatlygintai išdirbti teismo nustatytiną valandų skaičių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis arba sumažinti pirmos instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmos instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba sąlygotų dar mažesnės baudos dydžio parinkimo galimybes. Apeliantas turi šeimą, žmona su ribotu darbingumu (40 proc.), du nepilnamečiai vaikai (11 m. ir 17 m.). Dirba keliose įmonėse. Turi vieną nekilnojamąjį objektą - butą, kuriam pritaikytos laikinas nuosavybės teisių apribojimas, dėl šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių įvykdymo. Taip pat, turi finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms. Teisiamas pirmą kartą, padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio, iš jų jokios finansinės naudos neturėjo. Priešingai, buvo veikiama kito nuteistojo Z. P. įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojų naudai, jiems mokant neoficialaus darbo užmokesčio dalį. Nuo nusikalstamų veikų padarymo (kaltinimo laikotarpis nuo 2012-05-07 iki 2016-08-18) iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik aštuoneri metai. Solidariai priteisti civiliniai ieškiniai iš trijų nuteistųjų, kurių bendra suma sudaro 55 411,85 Eur, finansiškai tai atsilieps apelianto šeimai.

8.3. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliantui gali būti parenkama ir skirtina laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmės rūšis objektyviai atitinka padarytos veikos ir asmenybės pavojingumą ir laisvės apribojimo bausmės paskyrimas apeliantui tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą.

9. Teismo posėdyje apeliacinius skundus pateikę proceso dalyviai atitinkamai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

11. Nuteistojo Z. P. gynėjo advokato skunde bei nuteistosios E. D. gynėjo advokato skunde nesutinkama atitinkamai su Z. P., E. D. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, prašoma juos išteisinti, o Z. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo nuteisti išteisintąją G. L., o Z. P., A. Š. ir E. D. nuteisti pagal pilną kaltinimo apimtį, padidinti skirtas baudas. Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama tik su bausmės individualizavimu, prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę ar mažesnę baudą.

12. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, gynėjų advokatų bei prokurorės apeliacinių skundų argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų Z. P., E. D. bei išteisintosios G. L. kaltės. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais išsamiais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo Z. P., E. D. pripažinti kaltais pagrįstai, jų kaltę patvirtina įrodymų visuma, paskirtos tinkamos bausmės, taip pat pagrįstai išteisinta G. L..

Dėl nuteistojo Z. P. gynėjo advokato apeliacinio skundo

13. Skundžiamu nuosprendžiu Z. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį dėl to, jog, veikdamas bendrai su A. Š. ir E. D., byloje nustatytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir, siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą. Be to, Z. P. nuteistas ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kad aplaidžiai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes neišsaugojo dalies įmonės apskaitos dokumentų ir šioje dalyje apeliaciniame skunde Z. P. kaltė neginčijama, o nesutinkama būtent su Z. P. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį.

14. Dalis nuteistojo Z. P. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentų susiję su tuo, jog keliamas Z. P. kaip baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį subjekto klausimas, užsimenama apie, kaip teigiama, nepagrįstą vadovavimąsi nebegaliojančiu Buhalterinės apskaitos įstatymu, o ne Finansinės apskaitos įstatymu, akcentuojama, jog nesuprantamas kaltinimo turinys, nes nurodoma, jog Z. P. ir buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, ir tvarkė apskaitą, bet vadovo atsakomybė turėtų būti vertinama kaip organizatoriaus, o jei kalbama apie apgaulingos apskaitos organizavimą, tai kaltinime nėra detalizuojama, kaip tokie veiksmai pasireiškė. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

15. Asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos metu galiojusių teisės aktų redakciją. Z. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu galiojo Buhalterinės apskaitos įstatymas (tik nuo 2021-11-23 įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio 2022-05-01, – Finansinės apskaitos įstatymas) ir būtent jo atitinkamos redakcijos pažeidimai buvo nustatyti specialistų, inkriminuoti Z. P. bei, ištyrus įrodymus, nustatyti teismo.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas analizavo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto klausimą, atsižvelgė į teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė motyvuotą išvadą, jog Z. P. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su nuosprendžio argumentais. Iš tikrųjų, kaip ne kartą aiškinta ir teismų praktikoje, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, o esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Šiuo atveju susiklostė situacija, jog prie nusikalstamo sumanymo apgaulingai vesti UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą įgyvendinimo bendrais veiksmais prisidėjo keli asmenys, tarp kurių ir Z. P.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis byloje nustatytais duomenimis, atskleisti kaltininkų bendrininkavimo ypatumai, pripažįstant, jog Z. P. ir A. Š. veikė kaip nusikalstamų veikų organizatoriai, o E. D. kaip vykdytoja. Iš Z. P., A. Š., liudytojų įmonės darbuotojų parodymų matyti, kad įmonės vadovo pareigas ėjęs Z. P. suvokė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir atliko šį statusą atitinkančius aktyvius veiksmus: pasirašinėjo sutartis, dalyvavo darbuotojų priėmimo į darbą procese, davė nurodymus darbuotojams dėl darbų ir t. t. Be to, Z. P. parodymai, kad jis suprato, jog darbuotojams mokamas kitoks darbo užmokestis nei nustatyta sutartyse, parodo ir tai, kad jis suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis (dalis darbo užmokesčio pagal darbo sutartį, dalis atlyginimo kaip pavedimai atskaitingiems asmenims), taip pat ir pats šį mokėjo po A. Š. pasitraukimo iš įmonės veiklos (kaip nurodė – pavedimais). Todėl visiškai teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. P. žinojo ir suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai. Taigi kolegija sutinka, jog Z. P. šioje byloje yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

17. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie kaltinimo neaiškumą, veiksmų nedetalizavimą pastebėtina, jog kaltinime aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, pats kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus. BPK detaliai nereglamentuoja nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo kaltinamas, aplinkybių aprašymo kaltinime taisyklių, nes tai yra sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodytus baudžiamajame įstatyme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinime turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai aprašyti visų bylos duomenų, juo labiau atlikti jų analizės, išsamiai išdėstant ir sugrupuojant, kuriais duomenimis kuri kaltinimo aplinkybė pagrindžiama. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje surinktus duomenis analizuoja teismas, nuspręsdamas, kuriuos iš jų pripažįsta įrodymais, o juos įvertinęs priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Aptartos nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Gynyba nepagrįstai apeliuoja apie esą nepakankamą apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo detalizavimą, kadangi iš kaltinimo bei nuosprendyje aptarto nusikalstamų veikų aprašymo matyti, jog Z. P., A. Š. bei E. D., kurie dėl savo padėties įmonėje yra atsakingi už buhalterinės apskaitos sritis (vadovai už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų teikimą bei veiklą, buhalteris tvarko buhalterinę apskaitą, atsako už buhalterinių įrašų teisingumą), patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikalstamos veikos, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (bei su ja susijusio neteisingo duomenų pateikimo pagal BK 220 straipsnį), bendrininkai, kurie ir veikė bendrai, siekiant išvengti mokesčių. Iš nusikalstamų veikų aprašymo yra aiškus nusikalstamas sumanymas bei nusikalstamų veikų mechanizmas (kaip įmonėje pasireiškė apgaulinga buhalterinė apskaita), išdėstytos reikšmingos baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų požymiams nustatyti faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės tiek, kiek jas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys (pradedant neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu bei baigiant realiai nevykusių įvykių apskaitymu). Nagrinėjamu atveju kaltinimuose išdėstytos aplinkybės, susijusios su šių nusikalstamų veikų padarymu, pakankamos vertinti, ar Z. P.veiksmuose yra šių nusikalstamų veikų požymių, jų nurodyta pakankamai, kad nuteistasis ir jo gynėjas galėtų šias aplinkybes ginčyti, taip realizuodami teisę į gynybą.

18. Dalis nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentų iš esmės susiję su tuo, kad bandoma menkinti Z. P. vaidmenį įmonės veikloje taip pat ir pačiame nusikalstamo sumanymo įgyvendinime, teigiant, jog įmonėje A. Š. vadovavimo apimtis didesnė, vaidmuo svarbesnis, o jis, Z. P., tik organizavo techninį darbą, davė nurodymus darbuotojams, pasirašydavo pavienius A. Š. pateiktus dokumentus, be to, nenustatyta, jog Z. P. aktyviais veiksmais būtų parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs, esą A. Š. davė nurodymus E. D. ir faktiškai tvarkė apskaitą, tad atsakomybė Z. P. taikoma už kitų asmenų veiksmus. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš Z. P., A. Š. parodymų matyti, jog įmonę Vilniuje įkūrė Z. P., ten kurį laiką ir vykdė veiklą. Po kurio laiko, sutarė su pažįstamu A. Š. įmonės veiklą perkelti į Klaipėdą, Z. P. liko ir akcininku, ir įmonės direktoriumi, abu pasidalino veiklos sritis įmonėje, Z. P. labiau techninė dalis, A. Š. labiau administracinė. Panašiai situaciją vertino ir darbuotojai, pvz. liudytoju apklaustas R. P. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristas) nurodė, kad atrodė, jog labiau vadovauja Z. P., kuris užsiiminėjo gamyba, o A. Š. buvo atsakingas labiau už organizacinius reikalus. Liudytoja apklausta R. P. nurodė, jog verslas teoriškai buvo Z. P., kuris užsiėmė įmonės techniniais dalykais, visi dirbo ofise. Liudytojas A. V. teigė, jog įmonėje bendraudavo tiek su vadovu Z. P. techniniais klausimais, tiek su A. Š.. Liudytojas D. I., prisimindamas priėmimą į darbą, užsiminė, jog buvus du žmonės – Z. P. ir A. Š., iš abiejų gaudavo nurodymus darbe (techniniai projektai – Z. P., antraeiliai dalykai – A. Š.), susirinkimuose pastabas duodavo abu, pagal teisiamajame posėdyje patvirtintus liudytojo ikiteisminio tyrimo parodymus, grynuosius pinigus išduodavo, kortelę duodavo Z. P.. M. Š. teigė, jog piniginiais klausimais kreipdavosi į abu (A. Š., Z. P.). Panašiai situaciją suprato ir kiti darbuotojai, kurie darbe tik skirtingose srityse daugiau ar mažiau gaudavo nurodymus ar klausimus spręsdavo tiek su Z. P., tiek su A. Š. (M. V., V. D., L. B.). Taigi nėra pagrindo nuvertinti direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio Z. P. vadovavimo indėlio bei vaidmens. Jis įmonės veikloje dalyvavo ne fragmentiškai, kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde, o realiai ir efektyviai, atliko vadovavimo funkcijas, disponavo ir įmonės elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (turėjo prisijungimus prie sąskaitų banke, kortelę). Gynyba akcentuoja, jog nenustatyta, kad Z. P. būtų parengęs nusikalstamos veikos planą, vadovavęs jai, nenustatyta ir išankstinio susitarimo dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, o atsakomybė jam esą taikoma už A. Š. ir E. D. veiksmus, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau minėta, Z. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrininkas. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, o pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-303/2021). Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir prie to, suprasdami, kas vyksta, prisidėjo tiek A. Š., tiek E. D., tiek ir Z. P., kurio paties parodymai, kaip jau aptarta, patvirtina, jog jis žinojo ir suvokė (netgi pats vėliau atlikinėjo darbuotojams pavedimus, kuriais mokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis), jog įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį ne už kažkieno kito, o už savo veiksmus.

20. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltinime nurodytų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų sumų, susijusių su neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu, pažymima, jog darbuotojai atliko pirkimus įmonės vardu, todėl jiems pagrįstai buvo kompensuotos išlaidos, nebuvo patikimai nustatyta, ar darbuotojams mokėtas darbo užmokestis, ar išmokos už išlaidas, neaišku, kuo remiantis sumažintas kaltinimas 11 622,38 Eur. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos bei nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė į apskaitą neįtraukto išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimui, analizavo pateiktas specialistų išvadas, ekspertizės aktą, specialisčių, ekspertės paaiškinimus, gretino šią informaciją su bylos duomenų visuma. Būtent įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinimo suma šioje dalyje mažintina, atsižvelgta, jog byloje esama duomenų (apie tai minėjo ir apklausti įmonės darbuotojai), jog būta atvejų, kai įmonės darbuotojai turėdavo išlaidų įmonės vardu (kuro, medžiagų ir pan.) ir šiems duomenims išsiaiškinti gauta 2022-06-30 specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų (darbuotojų A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V.) avanso apyskaitose neužregistravo 11 622,38 Eur išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, todėl priimant nuosprendį, šia suma mažinta kaltinimo šioje dalyje apimtis bei motyvuota, kodėl pasiremta būtent ta išvados dalimi, kuri nustatyta kaip neprieštaraujanti kitiems bylos duomenims, įvertinus šias specialistės išvadas visų byloje turimų duomenų kontekste. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendžio argumentais, paremtais bylos duomenų viseto palyginimu. Be to, visiškai pagrįstai nuteistųjų naudai buvo įvertintos ir byloje nustatytos aplinkybės, jog bankinėmis kortelėmis buvo mokama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir paslaugas ir nepavyko pašalinti abejonių dėl to, jog atitinkamomis bankinėmis kortelėmis galėjo naudotis ir kaltinime minimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. V., K. K., D. I., L. Ž., T. G., P. M., M. V. ir V. D., todėl kaltinimo apimtis visiškai dar sumažinta atsižvelgiant į nustatytas kortelėmis apmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir paslaugas.

21. Nuteistojo Z. P. gynėjo advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmenybė teikta specialisto išvadai, o ne 2020-03-10 ekspertizės aktui, kuriame konstatuota didesnė darbuotojų nupirktų prekių suma. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vieni įrodymai neturi išskirtinės prioritetinės reikšmės prieš kitus įrodymus ir vertinami visi kartu. Šiuo atveju matyti, jog byloje esantis ekspertizės aktas nėra išsamus, nes ekspertė atlikdama tyrimą visiškai nevertino liudytojų parodymų (nei duotų ikiteisminio tyrimo metu, nei duotų teisme), tą ji patvirtino ir apklausiama teisme. Tuo tarpu specialisto išvadose atsižvelgta ne tik į buhalterinius dokumentus, tačiau ir į aktualią bylos medžiagą (pvz. specialistė J. A. apklausiama teisme nurodė, jog ji turimus duomenis atlikdama tyrimą lygino ir su pirmine specialisto išvada), todėl nagrinėjamoje byloje objektyvesnės specialistų išvados, į kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 24 288,22 Eur turtinės žalos, susidedančios iš nesumokėtų 24 059,89 Eur mokesčių valstybės biudžetui ir 288,33 Eur įmokų į Garantinį fondą, paskaičiuotų 2019-03-21 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-3056, priteisimo solidariai iš tuo metu įtariamųjų Z. P., A. Š., E. D., o teisminio nagrinėjimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 24 350,74 Eur turtinės žalos, susidedančios iš nesumokėtų 24 121,57 Eur mokesčių valstybės biudžetui ir 229,17 Eur įmokų į Garantinį fondą, paskaičiuotų 2022-06-30 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1704464-22, priteisimo solidariai iš kaltinamųjų Z. P., A. Š. ir E. D.. Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 45 956,27 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl nesumokėtų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, paskaičiuotų 2019-03-21 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-3056, priteisimo solidariai iš kaltinamųjų Z. P., A. Š. ir E. D.. Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies, kadangi sumažėjo kaltinimo apimtis dalyje dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Abejoti žalos dydžiu kolegija nemato pagrindo. Iš proceso pirmosios instancijos teisme bei nuosprendžio aiškiai matyti, jog būtent dėl įrodymų visumos vertinimo nepasitvirtino dalis kaltinimo dėl neapskaityto darbo užmokesčio dydžio mokėjimo, sumažėjus šiai sumai, atitinkamai sumažėjo ir nesumokėtų mokesčių dydis. Pirmosios instancijos teismas žalos dydžio nustatymui skyrė daug dėmesio, pasitelkė specialistus, su kurių skaičiavimais sutinka ir apygardos teismas. Kaip matyti, specialistės skaičiavimus atliko atsižvelgdamos į nagrinėjimo metu paaiškėjusius duomenis bei aplinkybes, taip pat ir į ankstesnėse proceso stadijose pateiktas jų išvadas, be to, specialistės buvo apklaustos ir teismo posėdžiuose ne tik apylinkės, tačiau ir apygardos teisme atliekant įrodymų tyrimą, gynyba galėjo užduoti klausimus. Apygardos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, apklausta paskutinę išvadą, susijusią su mokesčių skaičiavimu neapskaityto darbo užmokesčio kontekste teikusi specialistė R. K., kuri paaiškino skaičiavimų skirtumus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog dalis kaltinimo dėl nepaskaityto darbo užmokesčio mokėjimo nepasitvirtino, mažino neapskaityto darbo užmokesčio dydį ir pagrįstai atsižvelgė būtent į skaičiavimus dėl nesumokėtų mokečių, kurie buvo atlikti atsižvelgiant į teismo metu paaiškėjusias aplinkybes, atitinkamai ir sumažėjusią kaltinimo apimtį.

25. Nors apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, jog esą ne Z. P. sugalvojo mechanizmą, kaip sumažinti pelno mokestį, tačiau, kaip jau detaliau aptarta ir anksčiau, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad realiai įmonėje dirbęs ir netgi su A. Š. viename kabinete sėdėjęs, akcininku, direktoriumi, kasininku buvęs bei vadovavimo funkcijas atlikęs, įmonės turtu ir piniginėmis lėšomis disponavęs, elektronines atsiskaitymo priemones valdęs, jokių ribojimų matyti įmonės dokumentaciją, bankų sąskaitų duomenis, buhalterinės apskaitos programos duomenis (buvo ir jo paskyra) neturėjęs ir iš esmės sėkmingai įmonę kontroliavęs Z. P. niekaip neprisidėjo prie apgaulingo buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymo, kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde. Priešingai, įrodymų visuma kaip tik leidžia spręsti, jog jam buvo žinomos ir suvokiamos aplinkybės apie tai, kad duomenys įmonės buhalterinėje apskaitoje neatitinka tikrovės, ji vedama nusikalstamai apgaulingai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai buvo pareikšti visiems trims baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims. Nuosprendyje išsamiai ir tinkamai, remiantis ir teismų praktika, motyvuota, kodėl už padarytą žalą, kilusią dėl nesumokėtų mokesčių būtent dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, su kuriuo susijęs ir neteisingų duomenų pateikimas valstybės institucijoms, juridiniam asmeniui jau esant išregistruotam iš Juridinių asmenų registro, atsako visi trys dėl nusikalstamų veikų atsakingi asmenys.

26. Apeliaciniame skunde manoma, jog Z. P. dėl BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos galima taikyti laidavimą. Toks prašymas netenkintinas. Viena iš laidavimo sąlygų yra visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis. Šiuo atveju, kolegija pripažįsta, jog Z. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o kaltę jis pripažįsta tik dėl vienos. Todėl nėra teisinio pagrindo Z. P. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistosios E. D. gynėjo advokato apeliacinio skundo

27. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį dėl to, jog, veikdama bendrai su A. Š. ir Z. P., byloje nustatytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir, siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą. Nuteistosios gynėjo advokato apeliacniame skunde nesutinkama su E. D. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį ir prašoma išteisinti.

29. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, buvo nustatytas nusikalstamos veikos mechanizmas, kad 8 darbuotojams darbo užmokestis pagal sutartis buvo mokamas bankiniais pavedimais ir kasos išlaidų orderiais (jų paskirtyje nurodant „Darbo užmokestis“, „Darbo užmokesčio avansas“, „Avansas“, „Darbo dalinis užmokestis“ ir „DU mokėjimas pagal žiniaraštį“), tačiau mokėta ir papildoma dalis darbo užmokesčio bankiniais pavedimais (jų paskirtyje nurodant „pavedimas“), kuri apskaitoje atsispindėjo ne kaip darbo užmokestis, o kaip pavedimai atskaitingiems asmenims, be to, mėnesio pabaigoje buvo formuojami kasos pajamų orderiai (paskirtyje nurodant „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“, „nepanaudoto avanso grąžinimas“) skirtumui tarp atskaitingam asmeniui pervestos sumos (“pavedimas”) bei darbuotojų pateiktų sąskaitų ar kvitų pirkimams įmonės vardu. Apklausti įmonės darbuotojai patvirtino, jog jokių grynųjų pinigų į kasą neįnešinėjo ir kasos pajamų orderių nepasirašė, o į sąskaitas per keletą kartų gaudavo būtent darbo užmokestį. Nors E. D. ginasi negaudavusi teisingos informacijos, nežinojusi tikros situacijos, tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinių įrašų teisingumą atsako ne kas kitas, o buhalteris. E. D. apklausiama teisme nurodė, jog gaudavo bankinius išrašus, matė pavedimus darbutojams, kasininkas įmonėje buvo Z. P., dėl kasos dokumentų, įnešimo į kasą į jį E. D. nesikreipė, nors neturėjo dokumentų, patvirtinančių, jog darbuotojai įnešinėjo pinigus į kasą, o pasitikėdama A. Š., matydama dokumentinį likutį (tarp padaryto pavedimo sumos ir pateiktų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų), išrašydavo tai sumai kasos pajamų orderį, į buhalterinės apskaitos registrą “Kasos knyga” užregistravo nustatytą grynųjų pinigų įnešimą į įmonės kasą pagal nustatytus kasos pajamų orderius kaip piniginių lėšų įnešimą atitinkamų darbuotojų vardu, kaip „nepanaudoto avanso pirkiniams grąžinimas“, „nepanaudoto avanso grąžinimas“. Be to, ji pripažino ir tai, jog kartais pati spręsdavo, kam iš atskaitingų asmenų priskirti duomenis pagrindžiančius išlaidas. Akivaizdu, jog taip elgdamasi (pati surašydama apskaitos dokumentus, įtraukdamas juos į apskaitą, patvirtindama nebūtas operacijas), E. D. suprato, jog buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, slepiamas darbuotojams išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nesumokami atitinkami mokesčiai ir įmokos.

30. Apeliaciniame skunde dėl kitos kaltinimo dalies, susijusios su nebūta parama, teigiama, jog į programą kažkas iš darbuotojų įtraukė kasos išlaidų orderį Nr. KIO-96 (paramos suteikimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), todėl E. D. turėjo tai apskaityti. Tiek apklausiama ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, ji patvirtino, jog, buvo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, taigi tiksliai žinojo, kad ši suma perduota iš UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo, o orderis buvo surašytas su tikslu sumažinti įmonės pelną. Tokius E. D. paaiškinimus atitinka ir A. Š. parodymai ir, nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog E. D. ir A. Š. turėjo konfliktą, todėl šis ją apkalba, tačiau šiuo atveju tiek E. D., tiek A. Š., nors ir versdami kaltę vienas kitam dėl to, kieno tai buvo sumanymas, žinojo, jog realios paramos UAB “(duomenys neskelbtini)” VšĮ “(duomenys neskelbtini)” nesuteikė, o minėtas kasos išlaidų orderis neatitinka realybės, tačiau, apskaitoje padidėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” sąnaudoms, mažėjo ir pelno mokestis. Taip pat iš 2018-07-20 specialisto išvados Nr. 04/12-2-5-7841 matyti, kad atlikus VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 412,65 Eur paramos pagal 2014-07-03 paramos sutartį Nr. 140703-02. Taigi pirmosios instancijos teismo, remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, E. D. pagrįstai pripažinta kalta dėl buhalterinėje apskaitoje apskaityto realios ūkinės operacijos neatitinkančio kasos išlaidų orderio.

31. Dėl kitų kaltinimo E. D. dalių, susijusių su apskaitytais kasos išlaidų orderiais už automobilių nuomą, taip pat neužregistruotomis sąskaitomis faktūromis bei detaliai neregistruotomis atskaitingo asmens Z. P. ūkinėmis operacijomis, apeliaciniame skunde aiškinama tuo, jog E. D. nežinojo, ar duomenys teisingi, nesiekė vengti mokesčių, negavo sąskaitų faktūrų, o atskaitingų asmenų registrai buvo vedami, nors A. Š. operacijos, pastarojo nurodymu, buvo priskiriamos Z. P., būtent padaryti pakeitimai, jai išėjus iš darbo, viską sujaukė, kas esą ir sukėlė nusikalstamas pasekmes ir duomenų nebeatsekamumą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip E. D. pripažino apklausiama teisme, su A. Š. aptarinėjo, kas mažina įmonės pelno mokestį, netrukus po to atsirado įmonės išlaidos dėl automobilių nuomos, suprato, koks to tikslas, pasirašytų kasos išlaidų orderių nematė ir, kaip matyti, tai jai nebuvo kliūtis šiuos duomenis apskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. patvirtino (teisme ji savo ankstesnių parodymų neneigė), jog kaip ir kasos išlaidų orderis dėl paramos, taip ir kasos išlaidų orderiai, pagrindžiantys piniginių lėšų išmokėjimą pagal automobilių nuomos sutartis Z. P. ir J. Š., buvo išrašyti tam, kad padidintų įmonės išlaidas ir tuo pačiu sumažintų įmonės pelno mokestį. Apie pokalbius dėl to, kaip mažinti pelno mokestį, užsiminė ir A. Š., tik teigė, jog apie tai kalbėjo Z. P. ir E. D.. Bylos duomenų visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus apie E. D. nežinojimą, jog ji apskaitė nebūtas ūkines operacijas, taip pat nėra pagrindo nesutikti su nuosprendžio išvadomis dėl atitinkamų sąskaitų faktūrų neapskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje bei detalaus atskaitingo asmens Z. P. ūkinių operacijų neregistravimo, ką aiškiai patvirtina specialisto išvada, kurią iš esmės atitinka ir pačios E. D. parodymai apie tai, kad ji suprato, jog, kaip nurodė, neturėjo būti viskas buhalteriškai tvarkoma per vieną asmenį (atitinkamu laikotarpiu per Z. P.), juolab, jog ir banko kortelė buvo išduota ne vienam asmeniui. Nėra pagrindo abejoti, jog tokia situacija kliudo nustatyti atskaitingo asmens – direktoriaus Z. P. piniginių lėšų gavimo ir apmokėjimo ūkio subjektams užregistruotų duomenų teisingumo, kas sukelia ir specialistų konstatuotas nusikalstamas pasekmes. Tokia situacija įmonėje susiklostė E. D. ten dirbant, o ne jau išėjus, kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde. Priešingai, iš išteisintosios G. L. paaiškinimų, atitinkančių ir kitus bylos duomenis, matyti, jog ji pradėjusi dirbti įmonėje, jau rado apskaitą, kurioje buvo rimtų trūkumų dėl atskaitingo asmens Z. P. ūkinių operacijų atspindėjimo. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į E. D. elektroninį susirašinėjimą, kuriame ji nurodė apie būtinumą sutvarkyti buhalterijos duomenis, laiku sumokėti mokesčius, visgi tai tik patvirtina kitais bylos duomenimis nustatytą situaciją, kad buhalterinė apskaita įmonėje aiškiai neatitiko įstatymų reikalavimų, kas E. D. vienareikšmiai buvo žinoma. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis įrodymų visuma, E. D. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, su kuo glaudžiai susisjusi ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Stonienės apeliacinio skundo

32. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išteisinta G. L., laikomasi pozicijos, jog G. L. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir jos apskaitos tvarkymo laikotarpiu atsirado pasekmės, t. y. laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino G. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką, išnagrinėjo bei išanalizavo ištirtus įrodymus, padarė įrodymų visuma paremtas išvadas dėl kaltės, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra.

33. G. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama dėl to, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir atsakinga už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. ji pažeisdama teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 atitinkamuose suvestiniuose apskaitos registruose neregistravo ūkinių operacijų duomenų chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka, t. y. ji pakeitė ankstesniu laikotarpiu (nuo 2012-05-07 iki 2016-08-19) dirbusios buhalterės E. D. vestų apskaitos registrų duomenis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje užregistravo naują atskaitingą asmenį - A. Š. bei suformavo naujus atitinkamus apskaitos registrus, kuriuose registravo ūkinių operacijų duomenis ne pagal pirminius apskaitos dokumentus (kasos dokumentus), t. y. ūkinių operacijų duomenis savo nuožiūra paskirstė tarp dviejų atskaitingų asmenų Z. P. ir A. Š., dėl ko laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2017-03-31 suvestiniuose apskaitos registruose užregistruoti duomenys yra neišsamūs ir nepalyginami, t. y. negalima nustatyti suvestiniuose apskaitos registruose užregistruotų duomenų teisingumo, nes nesutampa užregistruoti ūkinių operacijų duomenys apie piniginių lėšų išmokėjimą atskaitingiems asmenims Z. P., A. Š., todėl negalima nustatyti šių atskaitingų asmenų piniginių lėšų panaudojimo, bei UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo šiems atskaitingiems asmenims, todėl laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino, jog kaltinimas G. L. nepasitvirtino bei pažymėjo, kad būtent dėl buhalterės E. D. netinkamai vedamos apskaitos susidarė tokia situacija, kad A. Š. piniginių lėšų panaudojimas UAB “(duomenys neskelbtini)“ išvis nebuvo fiksuojamas, t. y. jokio ūkinių operacijų duomenų paskirstymo tarp Z. P. ir A. Š. nebuvo, todėl neįžvelgta pagrindo G. L. veiksmus, siekiant teisingai sutvarkyti buhalterinę apskaitą, vertinti kaip nusikalstamus, siekiant aplaidžiai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o negalėjimas nustatyti atskirai atskaitingų asmenų Z. P. ir A. Š. piniginių lėšų panaudojimo bei UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo šiems atskaitingiems asmenims ar atvirkščiai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra ankstesniu laikotarpiu (nuo 2012-05-07 iki 2016-08-19) vestos apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos padariniai. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais.

35. Prokurorės apeliaciniame skunde pažymima, jog G. L. buvo kaltinama nusikaltusi dėl neatsargumo, teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, specialisto 2018-09-25 išvadoje Nr. 04/12-2-9-10032, specialisto išvadoje 2019-03-21 Nr. 04/12-2-9-3056 (specialistė D. B.) nustatyti konkretūs teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai dėl duomenų registravimo registruose, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, teisme specialistė išvadas patvirtino, paaiškino, kaip buhalterinėje apskaitoje turėtų būti taisomos klaidos, be to, ir pati G. L. pripažįsta aplaidžiai tvarkiusi apskaitą. Apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymų visuma paremtų išvadų. Vien tai, kad prokurorė nesutinka su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, manydama, jog įrodymai turėjo būti įvertinti kitaip, nereiškia, jog nuosprendžio išvados nepagrįstos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tokie kaip negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, paprastai grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais. Tačiau priimdamas galutinę išvadą dėl padarinių buvimo ar nebuvimo, daro teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neapsiribodamas vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

36. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog dar iki G. L. pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vesta buhalterinė apskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo apgaulinga. Apie tai, jog G. L. jau darbo pradžioje skundėsi didžiule buhalterijoje esančia netvarka apklausiamas nurodė ir Z. P.. G. L. teisme teigė, jog bandė viską taisyti, laikytis įstatymų. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, iki G. L. darbo pradžios A. Š. piniginių lėšų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje išvis net nebuvo fiksuojamas, nors bylos duomenys leidžia manyti, jog šis įmonės piniginėmis lėšomis disponavo, kaip pats teigė teisme, išgrynindavo pinigus, darydavo pavedimus tiek darbuotojams, tiek už prekes ar pagal sąskaitas, turėjo prisijungimus prie sąskaitų, išduotą kortelę. E. D. teisiamajame posėdyje teigė, jog A. Š. jai buvo nurodę, jog iš pagrindinės sąskaitos visus išgryninimus vesti per Z. P. atskaitingo asmens sąskaitą, ką ji ir darė, tačiau pripažino, kad žinant, jog kortelėmis disponavo, tiek Z. P., tiek A. Š., turėjo būti vedama dviejų atskaitingų asmenų apskaita. Taigi visiškai teisinga pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog būtent dėl buhalterės E. D. netinkamai vedamos apskaitos susidarė tokia situacija, kad A. Š. piniginių lėšų panaudojimas UAB “(duomenys neskelbtini)“ išvis nebuvo fiksuojamas, jokio ūkinių operacijų duomenų paskirstymo tarp Z. P. ir A. Š. nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. L. pakeitimus įmonės buhalterinėje apskaitoje ėmėsi daryti būtent siekdama, jog faktiškai susiklosčiusi situacija atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje. Todėl nėra pagrindo specialistų nustatytų nusikalstamų padarinių, t. y. negalėjimo iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sieti vien su G. L. veiksmais, o jie yra ir pasekmė ankstesniu laikotarpiu (nuo 2012-05-07 iki 2016-08-19) vestos apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, G. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta pagrįstai.

37. Kita dalis prokurorės apeliacinio skundo argumentų susiję su tuo, jog nesutinkama su kaltinimo apimties sumažinimu dalyje dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo 8 darbuotojams, teigiama, jog teismas fragmentiškai vertino specialisto išvadas, ekspertizės aktą, nesivadovavo 2022-06-30 specialisto išvados skaičiavimais, o vėlesnės išvados nepakankamai išsamios, taip pat nepatvirtintas darbuotojų atsiskaitymas svetimomis kortelėmis, dėl ko paaiškino ir specialistė. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas kruopščiai aiškinosi aplinkybes, susijusias su į apskaitą neįtraukto išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimu, nuosprendyje tai aiškiai išanalizavo, lygindamas bylos duomenis tarpusavyje nei vienam nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės. Byloje buvo pateiktos kelios specialisto išvados, teismo posėdžiuose apklausinėtos ir jas teikusios specialistės, taip pat skirta ir ekspertizė, teisme apklausta ekspertė, kurios išvados specialistų tyrimų rezultatų, nusikaltimo mechanizmo nepaneigė. Apygardos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė ekspertizę atlikusią ekspertę A. S., kuri paaiškino, kas buvo žiūrima (tik apskaitos dokumentai), pažymėjo, jog teismas apklausia žmones, sudariusius pirminius dokumentus, ką pastarieji reiškia, vertina; jeigu situacija liečia darbo užmokestį, tai žmogus turi pasakyti gavo ar negavo tą sumą, įnešė ją ar ne, jeigu pirktas kažkoks daiktas, tai reikia daryti kryžminį patikrinimą ir iš kitos įmonės išimti dokumentus, to ekspertai nedaro. Taigi ekspertės parodymai tik patvirtino ekspertizės rezultatų neprieštaravimą specialistų išvadoms, o kadangi ekspertė vertino vieną duomenų apimtį (atliko tik dokumentinį tyrimą), o specialistės tirdavo daugiau duomenų (ne tik dokumentus, bet ir turimą bylos medžiagą ar ankstesnes teiktas išvadas), teismas pagrįstai atsižvelgė į specialistų išvadas, kaip objektyvesnes ir labiau bylos faktines aplinkybes atitinkančias (pavyzdžiui pagal dokumentus galima būtų vertinti, jog įmonės darbuotojai į kasą grąžindavo grynus pinigus, tačiau būtent bylos duomenų visuma rodo, jog dokumentuose fiksuotų įvykių realiai nebuvo). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, prie vėlesnių skirtumų dėl skaičiavimų, susijusių su neapskaityto darbo užmokesčio dydžio mokėjimu, prisidėjo papildomų duomenų į bylą teikimas ir naujų aplinkybių nustatymas, priimdamas galutinį sprendimą, teismas išaiškino į ką ir kodėl atsižvelgia mažindamas kaltinime nurodytą sumą ir apygardos teismas nemato pagrindo su tuo nesutikti. Būtent įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į darbuotojų turėtas išlaidas, kurių atitinkama suma mažino kaltinimo apimtis. Be to, visiškai pagrįstai atsižvelgta ir į nepašalintas abejones, jog bankinėmis kortelėmis buvo mokama už įmonės prekes ir paslaugas galėjo naudotis ir kaltinime minimi darbuotojai. Taigi kolegija sprendžia, jog neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo 8 darbuotojams dydį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sumažino pagrįstai, įvertinęs tarpusavyje sugretintų įrodymų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas, savo sprendimą išsamiai motyvavo, nuosprendyje prieštaravimų nėra.

38. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma padidinti nuteistiesiems skirtas baudas, teigiama, jog nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o gerai suplanuoti, vykdomi ilgą laikotarpį, nemokant mokesčių taip darant žalą valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe, žala neatlyginta, nuteistieji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino. Šie argumentai neduoda pagrindo bausmių skyrimo nuteistiesiems klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje bausmių skyrimą nuteistiesiems pakankamai motyvavo, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Kadangi nuteistieji kaltės pilnai nepripažino, neatlygino žalos, nebuvo nustatyta ir jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (išskyrus Z. P. dėl BK 223 straipsnio veikos). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių buvimą, taip pat įvertino ir teigiamai nuteistuosius charakterizuojančius duomenis. Nuteistiesiems nustatyti baudų dydžiai yra pakankami bausmei keliamiems tikslams pasiekti, be to, iš nuteistųjų priteistas ir žalos atlyginimas. Todėl kolegija nemato pagrindo abejoti nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumu.

Dėl nuteistojo A. Š. gynėjo advokato apeliacinio skundo

39. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato apeliaciniu skundu neginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, kaltė, įrodymų vertinimas, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti nuosprendį dėl paskirtos bausmės, vietoje baudos skirti laisvės apribojimą su įpareigojimais arba sumažinti paskirtą galutinę subendrintą 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

40. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

41. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu A. Š., įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, parinko švelniausias BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudas, nustatė kiek didesnius nei minimalūs, baudų dydžius. Apygardos teismas nemato pagrindo abejoti bausmės rūšies bei dydžio pagrįstumu. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat į aplinkybes, jog neteistas, dirba keliose įmonėse, turi šeimą, nepilnamečių vaikų, žmona riboto darbingumo, buto nuosavybės teisė apribota, yra įsipareigojimų finansų įstaigoms, priteisti civiliniai ieškiniai, iš nusikaltimų naudos neturėjo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kai kurias iš apeliaciniame skunde paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas jau pakankamai įvertino, skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus finansų sistemai, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba. Tai, jog asmuo turi finansinių įsipareigojimų, o byloje priteistas turtinės žalos atlyginimas nereiškia, jog nuteistajam nebegali būti skiriama bauda kaip bausmės rūšis. Bausmė už padaryta nusikaltimą ir neturi būti paranki nuteistajam, o tam tikrų nepatogumų atsiradimas yra natūrali bausmės už padarytą nusikalstamą veiką pasekmė. Apeliaciniame skunde pastebima, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo (kaltinimo laikotarpis nuo 2012-05-07 iki 2016-08-18) iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik aštuoneri metai. Iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos išaiškėjo ne iškart, o vėliau, prasidėjus įmonės bankroto procedūroms 2017 metais, proceso metu buvo pasitelkiami specialistai, atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai. Vertinti, jog A. Š. reikėtų švelninti bausmę dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, pagrindo nėra.

42. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog vienintelis apeliantas šioje byloje pripažino kaltinimo aplinkybes dėl neoficialaus darbo užmokesčio dalies mokėjimo, nuosekliai viską papasakojo, savo veiksmus vertino kritiškai, nevengė atsakomybės ir galėtų būti taikomas BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

43. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nurodoma, kad, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

44. Pirmosios instancijos teismas A. Š. nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tai padarė pagrįstai. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies, nebuvo iki galo atviras (pvz. ikiteisminio tyrimo metu teigė nieko nežinojęs apie paramą VšĮ “(duomenys neskelbtini)”, visgi teisiamajame posėdyje pripažino tai žinojęs), menkino savo vaidmenį, nors pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog jis prisidėjo prie to, jog įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Taigi bylos duomenų visuma neduoda pakankamo pagrindo A. Š. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi.

45. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija lengvina asmenų, kuriems skiriama / paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju A. Š. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamu atveju kolegija nemato išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. Š. turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistajam už nusikalstamas veikas, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatyti dydžiai nesiekia maksimalių, šiek tiek viršija minimalius dydžius. Nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistas A. Š., tęsėsi ilgą laiką, buvo apgalvotos, padaryta ir didelė turtinė žala, jos išaiškėjo tik prasidėjus įmonės bankroto procedūroms. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo ir teisingos bausmės paskyrimo. Priešingai, skirdamas A. Š. bausmę sankcijos ribose, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

46. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės, nuteistosios E. D. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo, nuteistojo Z. P. gynėjo advokato Roberto Skėrio ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinius skundus atmesti.