- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 1-333-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39426-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- P. V., V. V.
- Nukentėjusysis
- Z. S.
- Advokatai
- Povilas Latvys, Kazis Krivka
- Kategorijos
sekretoriaujant Dianai Abent, Viktorijai Lukaševičienei, Kristinai Juodelytei, Eglei Gurskajai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė,
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. ir V. V., mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą: 2020 m. spalio 1 d. apie 19.20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą smurtiniu būdu išsiaiškinti santykius su Z. S. dėl I. S. (dabar I. Č.), kuri yra buvusi Z. S. žmona ir esama P. V. sugyventinė, P. V. tyčia dešine ranka suėmė Z. S. už drabužių, o kaire ranka tyčia sugriebė Z. S. už gerklės ir prispaudė jį prie šiam priklausančio automobilio, po to tokiu būdu tyčia laikė Z. S., taip apribodamas jam laisvę judėti, kad sudarytų galimybę V. V. smurtauti jo atžvilgiu, o tuo metu V. V. tyčia dešinės rankos delnu stipriai sudavė vieną kartą Z. S. į kairįjį skruostą, pataikydama ir į kairę ausį, po to P. V. paleido Z. S., dėl to P. V. ir V. V. veiksmais Z. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda kairės ausies kaušelyje.
P. V. ir V. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. V. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad I. Č. jau antrus metus yra jo sugyventinė, turi bendrų vaikų. Z. S. yra I. Č. buvęs vyras. Z. S. ir I. Č. vaikas gyvena su juo (P. V.) ir I. Č.. Spalio mėnesį jis buvo su I. Č. ir vaiku pas jo tėvus, atėjo pavakarieniauti. Paskambino Z. S., pradėjo kalbėti su vaiku ir sužinojęs, kad vaikas yra pas jo tėvus svečiuose, pradėjo grasinti policija, piktinosi, kad vaikas pas svetimus žmones ir norėjo jį (vaiką) pasiimti. Vaikas pasakė, kur atvažiuoti, šis atvažiavo, važiuodamas kalbėjo su vaiku telefonu per kamerą. Bekalbėdamas telefonu su vaiku Z. S. įžeidė jo mamą, Z. S. jau buvo atvažiavęs į kiemą, todėl jis nusileido į lauką, norėjo išsiaiškinti, dėl ko šis įžeidinėja jo motiną. Buvo vakaras, aptemę, tačiau ten, kur įvyko konfliktas, buvo apšviesta. Pabeldė į nukentėjusiojo automobilio stiklą dešine ranka, jis atidarė langą ir jie pradėjo kalbėtis, jis neprašė jo išlipti iš automobilio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, bet grasinimų nebuvo. Jis norėjo jau išeiti, tačiau atėjo jo mama. Z. S., pamatęs ją, pasakė „teper tebie pizda“ (dabar tau šakės) ir agresyviai iššoko iš automobilio. Tai buvo vienintelis grasinimas. Paprastai žmonės neskubėdami išlipa iš automobilio, o šis vos negriūdamas išlindo, piktai grasindamas. Z. S. jokių daiktų su savimi neturėjo. Jei jis nebūtų iššokęs iš mašinos, jis tiesiog būtų ramiai nuėjęs, bet Z. S. pagrasino. Jis nesuprato, kam buvo skirti šie žodžiai ir link ko eina Z. S. Mama tuo metu stovėjo tarp automobilių. Jis spėjo prišokti prie Z. S. ir ranka palaikyti už kaklo. Jis taip gynėsi nuo Z. S., nes jei jis būtų jį paleidęs, gal jis būtų trenkęs jam, paleistas Z. S. galėjo daug ką padaryti. Jis prirėmė Z. S. prie automobilio, kad šis nepultų jo mamos, kaire ranka laikė už kaklo. Jokio smurto nebuvo, peilio neturėjo. Z. S. tiesiog stovėjo, nesimuistė. Tarp jo ir Z. S. buvo mažas atstumas, arti vienas kito buvo. Tai nebuvo toks stiprus sulaikymas, Z. S. galėjo kvėpuoti, gal tik išsigandęs buvo. Kita ranka laikė už drabužių. Z. S. žiūrėjo į mamą, jis pasakė, kad žiūrėtų į jį, o mama, pasinaudojusi tuo, kad jis laikė Z. S., supykusi sudavė dešine ranka šiam per kairį skruostą. Neprisimena, iš kurios pusės mama priėjo. Mama trenkė, nes prieš tai buvo įžeista. Paprastai mama nesielgia impulsyviai, nėra nieko sumušusi. Ji niekur nesikreipė, nes tai buvo pirmas kartas, kai jai yra tiesiogiai grasinama. Mama, matyt, supyko, nes jam yra grasinama jau pusantrų metų. Jis taip laikė Z. S., kad mama galėjo trenkti tik dešine ranka. Z. S. galėjo būti išsigandęs. Po to jis paleido Z. S., mama pasakė, kad šis paliktų vaikus ramybėje, tas atsakė, kad viską suprato ir išvažiavo. Z. S. grasino jiems pusantrų metų, jie niekur nesikreipė. Nematė tikslo kreiptis, nes anksčiau policija yra sakiusi, kad padėti galės, kai kažkas bus padaryta. Jis su Z. S. vieną kartą buvo susitikęs, kai šis su draugais atvyko jį mušti, o kitas susitikimas buvo per šį įvykį. Jie vengia Z. S., kai šis toks, nes jo sugyventinė yra ne kartą pasakojusi, kad jis buvo teistas už muštynes. Z. S. nuolat jam grasindavo, sakydavo, kad nenori, jog jis bendrautų su jo vaiku ir su jo žmonos mašina važinėtų. Jis neatsimena, kaip Z. S. buvo apsirengęs, gal su megztiniu. Peilio jis tikrai neturėjo ir nebuvo jo įrėmęs Z. S., nes jei būtų įrėmęs, būtų likę pažeidimai, plyšimai ant drabužių. Nuo mamos veiksmų negalėjo likti nurodytas sužeidimas, gal Z. S. pats pasikrapštė ausį. Pareigūnai užfiksavo, kad sužeidimų nebuvo. Jis (P. V.) buvo išsigandęs, mamai rankos drebėjo. Jis panaudojo smurtą būtinosios ginties tikslu. Jis laikė Z. S. gal 10-15 sekundžių. Nežino, ar galėjo anksčiau paleisti jį, buvo streso būsenoje. Mama išsigando dėl jo ir išėjo į lauką, nes Z. S. dažnai atvažiuodavo ne vienas. Po viso įvykio nukentėjusysis įsėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis su mama išėjo namo. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, konfliktas įvyko šiek tiek toliau nuo laiptinės. Anksčiau yra teistas už smurtą prieš žmoną, buvo su ja susimušęs. Su ieškiniu nesutinka.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. V. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad dešine ranka, delnu vieną kartą trenkė per kairįjį skruostą. Paaiškino, kad iš vaikų pasakojimų žinojo apie Z. S., apie visus santykius ir konfliktus. Jis tikrindavo automobilius kieme, skambindavo, klausdavo, kur vaikas. Tą dieną Z. S. sužinojo, kad vaikai atvažiavo pas juos, jis supyko, kad vaikas atvežtas pas svetimus žmones. Buvo vakaras, tamsu. Bute buvo jos vyras ir sūnus, I. Č. ir jos sūnus, tuo metu jie valgė virtuvėje, alkoholio nevartojo. Paskambino Z. S., bet ji nežino, ar vaikui, ar I. Č. Vaikas išėjo kalbėtis į kitą kambarį, po to atėjo su telefonu į virtuvę, priėjęs prie lango aiškino tėvui, kur važiuoti. Nuo to momento ji girdėjo jų pokalbį. Tėvas telefonu pradėjo keikti savo buvusią žmoną visokiais žodžiais, I. Č. pasakė, kad vaiko neduos, nes jau vėlu, o jis pagrasino policija. Ji juokais sakė „ir greitąją kartu iškviesk“. Ji nežino, kodėl įsikišo į pokalbį, atsibodo jo visos kalbos. Anksčiau į jų santykius nesikišdavo. Tada jis pasakė tą frazę „zatknis staraja suka“ (užsičiaupk, sena kale). Sūnus pasakė, kad palauktų jo kieme. Ji nežino, kodėl sūnus taip pasakė, dėl to nekalbėjo. Sūnus nieko su savimi nepasiėmė, išėjo į lauką, o ji ėmė rengtis ir ėjo sūnui iš paskos, nes galvojo, kad jis ne vienas atvažiuos, gal reikės sūnų ginti, žinojo, kad Z. S. yra grasinęs, todėl žinojo, kad gali kilti konfliktas. Išėjo gal po 5 min., kol apsirengė, nusileido liftu. Peilio pas nieką nematė. Tai buvo pirmas jos ir nukentėjusiojo susitikimas, anksčiau jie nebendravo. Nieko iš pradžių nematė ir negirdėjo, priėjo prie jų iš galo, jis buvo iššokęs iš automobilio. Sūnus jį prispaudė prie automobilio ir laikė ranka, o ji ranka trenkė jam per veidą. Sudavė vieną kartą dešine ranka per kairį skruostą. Nežino, kodėl taip padarė, gal iš emocijos, dėl telefonu nukentėjusiojo jai pasakytų žodžių ji labai įsižeidė, kad ją taip pavadino, nes ji su jo motina yra vienmetės. Sūnus ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą, nukentėjusysis – prieš mašiną, o jos sūnus – prieš nukentėjusįjį, neprisimena, kas kaip laikė rankas ir kojas. Jai priėjus niekas nieko nesakė, jai atrodo, kad ranka prieš ją neužsimojo. Jai priėjus, niekas nieko nesakė, tik sūnus pasakė, kad šis žiūrėtų jam į akis, tuo metu ji negalvojo, kodėl jo sūnus laiko Z. S. Priėjusi prie jų negirdėjo jokio garso, neprisimena, ar girdėjo tą šūksnį „tau bus šakės“. Jai atrodo, Z. S. bandė muistytis, neprisimena, ar kažkaip judėjo, ar kažką darė rankomis. Po trenkimo nukentėjusysis jokių emocijų nerodė. Ji jam pasakė, kad paliktų vaikus ramybėje, pasakė sūnui, kad paleistų ir šis jį paleido, jie išėjo namo. Ji dar prie automobilio lango priėjusi pasakė, kad paliktų juos ramybėje ir jis išvažiavo, o jie nuėjo. Konflikto vieta buvo apšviesta. Jie to nelaikė baisiu įvykiu ir policijai neskambino. Jai žinoma, jog Z. S. grasina sūnui, tą dieną jos sūnui buvo pasakyta „bus pizda tau“. Nepamena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Medžiai truputį užstoja konflikto vietą, tačiau ji šiek tiek matosi. I. Č. žiūrėjo per balkoną, ten geriau matosi, jos vyras Č. V. gal irgi žiūrėjo. Ji sakė sūnui, jog reikia parašyti pareiškimą, bet policijoje pasakė, kad jie imsis priemonių, kai kažkas atsitiks. Kalbėjo apie įvykį su sūnumi, jis sakė, kad niekada neleis jos skriausti. Nukentėjusysis turi pagrindą juos apkalbėti. Jis nekenčia visos jų šeimos, pasak jo, jie susitinka tik gerti ir linksmintis, tačiau ji dirba vairuotoja, su vyru beveik negeria, o sūnus visiškai negeria. Nežino, ar sūnui reikėjo aiškintis su nukentėjusiuoju dėl I. Č. Nukentėjusysis ilgą laiką norėjo I. Č. susigrąžinti, bet jam nepavyko, dėl to ir prasidėjo pykčiai. Su ieškiniu nesutinka visiškai, nes kaltinamajam nebuvo padaryta žala. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus kaltinamosios V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 184, 192), ji juos patvirtino.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Z. S. paaiškino, kad iki įvykio su kaltinamaisiais asmeniškai nebendravo, kaltinamąją tą dieną pamatė pirmą kartą, anksčiau su jais nėra turėjęs konfliktų. Anksčiau su P. V. akis į akį nėra bendravęs. Vieną kartą šį sutiko, kai atvažiavo pasiimti vaiko, jis ėjo šaligatviu, bet akis į akį nebendravo. Pas kaltinamąjį su draugais nebuvo atvažiavęs. Įvykio metu buvo vakaras, apie 17-19 val., buvo prietema, bet apšvietimas įvykio vietoje buvo geras. Jis paskambino buvusiai žmonai, norėjo pasiimti vaiką. Vaikas turėjo savo telefoną, bet jis buvo išjungtas, todėl paskambino į buvusios žmonos telefoną, ji iš karto davė ragelį vaikui. Jis kalbėjo tik su vaiku, fone girdėjosi kažkokie balsai, negali pasakyti, ar televizoriaus, ar žmogaus. Vaikas jam kelis kartus aiškino, kur atvažiuoti, paskui pasakė, kad mato jį pro langą. Telefonu bendravo tik su sūnumi, trečiam asmeniui nieko nesakė. Atvažiavęs laukė vaiko automobilyje. Anksčiau tame kieme nėra buvęs. Po kurio laiko prie jo automobilio atėjo P. V., šiam paprašius, pravėrė langą. Kaltinamasis paprašė išlipti, jis ramiai išlipo, šis jį kaire ranka už gerklės prispaudė nugara prie jo automobilio galinių durų ir dešine ranka įrėmė jam peilį į kairį šoną. Jis išlipęs nespėjo nieko padaryti, vos tik išlipus jį griebė už kaklo. Peilis buvo paprastas, stalo, apie 15 cm ilgio, blizgantis, metalinis, kurį kaltinamasis laikė rankovėje. Peilį išsitraukė, kai jam suspaudė ranką. Jo pečiai ir galva buvo prispausti prie, negalėjo judėti, į šoną buvo įremtas peilis. Tą peilį laikė ta pačia ranka, laikė taip, kad nesimatytų. Jis buvo apsirengęs darbo drabužiais, storas medžiagines darbo kelnes dviem megztiniais ir termo marškinėliais. Bandė žiūrėti į šonus, kai jį laikė, o P. V. tada jam sakė, kad žiūrėtų į jį (kaltinamąjį). Kai paėmė jį už gerklės, judėti negalėjo, apsidairė tik išlipęs iš automobilio. Jei būtų pajudėjęs, P. galėjo jį pradurti peiliu. Tarpas tarp jo ir kaltinamojo buvo per ištiestą ranką. Tada kelių sekundžių bėgyje iš paskos atėjo V. V. Matyt vienas iš vienos pusės atėjo, o kitas iš kitos, nepastebėjo, kas iš kur atėjo, bet matė, kaip V. V. atėjo iš keleivio pusės. Kai P. V. jį laikė, V. V. stovėjo tarp jo, P. V. ir automobilio durų, apie metro atstumu. V. V. stovėjo P. V. iš kairės pusės šono, jam iš dešinės. Neatsimena, ką V. V. sakė, P. V. sakė jam, kad nežiūrėtų į jo motiną ir nejudėtų. V. V. irgi kažkokius žodžius sakė, po to trenkė jam į vieną, į kitą skruostą, jam buvo aptemusi sąmonė. V. V. smūgiai jam buvo iš šono. Ji mušė jį paeiliui į abu skruostus abiem rankomis, pirmas smūgis buvo per kairį skruostą, daugiau per ausį pataikė, nes atsisėdęs į mašiną pamatė, kad ausis paraudusi ir kraujas bėga. Nepamena, kuria ranka V. V. jam trenkė į kairį skruostą, nelabai pastebėjo, nes jam liepė nesidairyti į šonus. Kai V. V. jam trenkė per skruostą, peilis vis dar buvo įremtas. Po to P. V. jį paleido ir V. V. jam vėl trenkė į veido sritį tarp ausies ir skruosto. Tada jis atsisėdo į automobilį ir uždarė duris. Jie po to gal išėjo, nes prie automobilio jų nebuvo. Nematė, kur P. V. padėjo peilį. Jis buvo blaivus, aplink žmonių nepastebėjo, nesidairė, buvo šoko būsenoje. Kaltinamieji buvo agresyvūs. Jautė fizinį skausmą, kai laikė jo gerklę, juto įremtą į šoną peilį. Skausmą juto ir V. V. smūgių metu. Iš viso buvo keturi smūgiai – du, kol jį laikė, ir paskui dar bent du į veido ir galvos sritį. Negali pasakyti, ar buvo daugiau smūgių iš V. V. Sėsdamas į automobilį gavo dar du smūgius iš V. V. į veido ir galvos sritį, paskutinius smūgius gavo, kai buvo jau beveik atsisėdęs į automobilį. Iš viso buvo 6 smūgiai. Pirmi du smūgiai buvo stiprūs į ausį ir veidą, likusieji nestiprūs, negali pasakyti, kurie buvo delnu, kurie kumščiu, jo manymu, kaip suprato, visi smūgiai buvo delnu. Du smūgiai buvo tikrai ir po to trys keturi smūgiai, bet negali pasakyti tiksliai, kiek tų smūgių buvo, nes buvo apsvaigintas nuo pirmų dviejų smūgių. Atsisėdo į mašiną, pavažiavo toliau nuo tos vietos, ir paskambino policijai. Nematė, ką tuo metu darė V., nuvažiuodamas jiems nieko nesakė. Konfliktas truko 5-10 min. nuo P. V. atėjimo iki pasišalinimo. Kaltinamiesiems pasišalinus iš karto paskambino policijai. Pareigūnai atvyko labai greitai. Kraują pastebėjo, kai įjungė šviesą automobilyje, pareigūnai darė nuotrauką, bet gal nesuformino šito įvykio. Kai padarė nuotrauką, jis kraujo nepastebėjo. Jis jautė, kad aštru daiktu jam buvo įremta į šoną, kaltinamasis galėjo prapjauti drabužius, jei būtų įrėmęs stipriau. Jei jis būtų pajudėjęs, tiki, kad P. V. galėjo jį padurti tuo peiliu. Tuo metu laikė jį už gerklės ir juto įremtą peilį. V. V. sakė „paleisk šitą ir peilį patrauk“. Iki šiol jaučia baimę, kad P. V. vėl jo nesutiktų su tuo peiliu. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, negalėjo eiti į darbą, praskelta ausis. Darbdavys nelabai palankiai žiūrėjo į tai, kad jis važinėjo į apžiūras, dabar į teismus, darbdavys net pasiūlė keisti darbą dėl to. Kreipėsi pas gydytoją kitą dieną po įvykio, ji pasakė, kad siūti nereikia, liepė nusipirkti kažkokio tepaliuko, pavadinimo nepamena. Jį naudojo apie savaitę. Odos ligomis neserga, odoje žaizdų dėl kitų problemų jam neatsiranda. Nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nes jautėsi gerai, galėjo vairuoti. Jis kreipėsi į polikliniką, skambino psichologui, šis nurodė, kad jis gali užsirašyti ir viską aptarti. Į priėmimą neužsirašė, nes nesutapo jo ir psichologo darbo laikas. Neturtinę žalą sudaro sugaištas laikas, baimė, jam sukeltas skausmas. Ausis užgijo, klausa nedingo, liekamųjų reiškinių nėra. P. V. nenorėjo, kad jis bendrautų su savo vaiku, nepatiko, kad jis kiekvieną vakarą skambina buvusiai žmonai dėl savo vaiko, mano, kad dėl to P. ir supyko. P. V. jam rašė žinutes, žadėjo susidoroti, kai skambino buvusiai žmonai, kelis kartus irgi minėjo, kad kažką su juo vyriškai nori išsiaiškinti, tai tęsiasi nuo tada, kai įsigaliojo nustatytas vaiko lankomumas. Dėl grasinimų vieną kartą kreipėsi, kai buvo konfliktas su žmona ir kaltinamuoju, policija pasakė, kad viskas gerai ir jeigu ką, kad rašytų pareiškimą. Su buvusia žmona po skyrybų santykiai yra prasti, dabar nebežino nei telefono numerio, nei kur gyvena. Iki įvykio su žmona nebendravo, tik dėl vaiko, iš esmės bendraudavo tik su vaiku. Anksčiau yra kvietęs policiją, nes jie šventė, skambino dėl vaiko, nes buvo girtuokliaujama vaikui matant, bet pareigūnai pasakė, kad vyresni žmonės yra adekvatūs. Negali pasakyti apie ką konkrečiai yra byloje pateikti pokalbių įrašai, kur kalba jis ir I. Č. Ji ant jo rašė daug pareiškimų, kurie yra šmeižtas, taip pat P. jam rašė žinutes.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. V. paaiškino, kad kaltinamieji yra jo sutuoktinė ir sūnus, nukentėjusiojo nepažįsta. Nagrinėjamo įvykio dieną vaikai, t. y. P., I. ir M., buvo atvažiavę į svečius, jie kartu sėdėjo virtuvėje prie stalo. Vaikas lakstė po namus, po to, žiūrėdamas pro langą, ėmė aiškinti kažką telefonu. Jis nežino, ar vaikui kažkas skambino, ar šis pats skambino, vaikas buvo kambaryje. Jie visi sėdėjo virtuvėje, niekas niekur nevaikščiojo, nebent į tualetą. Jis nesiklausė, kaip kalbėjo vaikas, ar su garsiakalbiu, ar be. Iš telefono balso negirdėjo, tai tikriausiai garsiakalbis nebuvo įjungtas. Jokių įžeidimų negirdėjo. Po to P. V. apsirengė ir išėjo į lauką. Kelinta tai buvo valanda, nežino, nežiūrėjo. Jis klausė P. V., kur eina, šis atsakė, kad reikia ir viskas. Jis ėjo su sūnumi kartu į koridorių, kai šis apsirengė, matė jį visą laiką nuo stalo iki durų. Išeidamas P. V. nieko rankose neturėjo, tik pakilo nuo stalo, apsirengė ir išėjo. Tuo metu žmona dar sėdėjo prie stalo. Vėliau žmona nesakė, kur eina, o jis neklausė. Jo žmona po kelių minučių išėjo sūnui iš paskos. Gal ir pažiūrėjo pro langą, bet buvo tamsu, nieko nematė. Auga medžiai, medžiai gan aukšti, iki pat gatvės galo, bet nesiekia (duomenys neskelbtini) aukšto. Sūnaus draugė gal ir dairėsi pro buto langus, jos veiksmų nestebėjo. Ji lyg ir buvo prie stalo visą laiką arba bent jau virtuvėje. Neatsimena, ar ji buvo išėjusi į balkoną, negali atsakyti. Jis į šiuos reikalus visiškai nesikiša, girdėjo tik pokalbių nuotrupas tarp sūnaus ir žmonos, bet jau jų neatsimena. Po kiek laiko, tiksliai neprisimena, jie kartu grįžo namo. Jiems grįžus jie gal ir kalbėjosi, bet jis nebuvo linkęs kištis į tuos reikalus ir jo tai nedomino. Yra kažką girdėjęs apie nukentėjusįjį, tačiau svetimas žmogus jo visiškai nedomina. Jam nėra žinomi santykiai tarp jo sūnaus ir šio draugės, į tai nesikiša. Apie konfliktus su sūnumi nekalbėjo. Kai jie tarpusavyje kalbėjo, jis išeidavo iš virtuvės, nes jie suaugę žmonės ir patys išsiaiškins.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Č. paaiškino, kad ji yra P. V. sugyventinė. Įvykio datos neprisimena, tuo metu jie buvo svečiuose pas V.. Namuose buvo ji su vaiku, P. V., jo tėvais V. V. ir Č. V. Jie gėrė arbatą, ant stalo nebuvo įrankių. Vaikas turėjo jos telefoną ir buvo kambaryje. Suskambėjo skambutis per „Viber“ programėlę. Skambino Z. S., vaikas atsiliepė, vėliau atėjo į virtuvę ir per kamerą pradėjo šnekėti su tėvu. Tėvas pasakė, kad nori jį pasiimti. Ji neleido, nes buvo per vėlu. Z. S. pradėjo aiškintis, kur yra vaikas, šis jam paaiškino ir Z. S. atvažiavo į kiemą. Vėliau vaikas per „Viber“ programėlę rodė visą butą ir prasidėjo konfliktas. Jis susipyko su V. V., pavadino ją „sena suka“. Tada P. V. išėjo į gatvę pas Z. S. pasišnekėti. Iš pradžių išėjo P. V., gal po 1-2 min. išėjo V. V.. Ji pati to nematė, bet Č. V. jai pasakė, kad jo žmona išėjo. V. V. išėjo, nes ji bijojo dėl sūnaus, kad Z. S. jam nieko nepadarytų, ji jai apie tai nieko nesakė, bet ji pati (I. Č.) taip suprato. Išeidamas P. V. pasakė, kad eina pakalbėti su Z. S., nes jie seniai su juo konfliktuoja, norėjo, kad tai baigtųsi, negražiai jo mamą pavadino. P. V. pasiėmė batus, striukę, telefoną ir išėjo. Kai P. V. nuėjo pas Z. S., ji išėjo į balkoną ir viską matė. P. V. priėjo prie automobilio, o Z. S. atidarė langą ir jie kalbėjosi. Jie pakalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Tada P. V. pradėjo eiti namo. Z. S. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti paskui P. V.. Tuo momentu išėjo V. V. Oi, ne taip buvo. Tiksliau, kai Z. S. pradėjo bėgti paskui P. V., šis atsisuko ir su ranka prispaudė jį prie automobilio, ar kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį prie automobilio, negali pasakyti. Tuo momentu išėjo V. V. Ji priėjo prie automobilio ir P. V. atsitraukė nuo Z. S. Ji vieną kartą sudavė su ranka į dešinį skruostą. Daugiau nieko nematė, nes vaikas ją pakvietė į kambarį. Jos balkonas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, iš jo matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas gerai matyti iš balkono. Z. S. stovėjo ant kelio, kieme. Buvo prietema. Tuo metu jau buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Kiemas yra pakankamai ilgas, kai įvažiuoji yra kalniukas. Automobilis buvo pastatytas kiemo viduryje. Automobilio priekis buvo atsuktas į įvažiavimą. Jis buvo apsisukęs. P. V. ėjo link automobilio, kuriame buvo Z. S.. P. V. priėjo prie automobilio, o Z. S. nuleido langą ir jie pradėjo kalbėtis. Pokalbio turinio negirdėjo. Pokalbis truko apie minutę. Po to P. V. ėjo nuo mašinos, o Z. S. iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti paskui P. V.. Šis buvo nuėjęs nuo automobilio gal 1-3 metrus, kai išlipo Z. S. V. V. ėjo prie jų. Kai Z. S. pradėjo bėgti į P. V. pusę, šis pradėjo gintis, prispaudė su ranka už kaklo. Tada priėjo V. V., P. V. atsitraukė ir V. V. trenkė vieną kartą Z. S. į veidą. Kai kaltinamoji sudavė smūgį, P. V. pasitraukė nuo nukentėjusiojo. Kai buvo suduotas smūgis, tarp P. V. ir Z. S. nebuvo fizinio kontakto. Ji nematė, kad Z. S. būtų užsimojęs ranka prieš P. V. Nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo ir buvo agresyviai nusiteikęs, labai greitai ėjo. P. V. dešinės rankos delnu paėmė Z. S. už kaklo ir prispaudė prie atidarytų durų. Vairuotojo durelės buvo atidarytos. Nežino, ar nukentėjusysis sudavė smūgį kaltinamajam, ji nematė, kad jie ten muštųsi. Ji matė, kad Z. S. rankos buvo sulenktos, kai jis buvo prispaustas prie automobilio. P. V. su kaire ranka nieko nedarė. Jo ranka buvo laisva. Neatsimena, iš kurios pusės P. V. atėjo V. V.. Kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą. Kaltinamoji dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į skruostą. Nežino, kokiu momentu Z. S. pradėjo mojuoti rankomis. Jis norėjo apsiginti. Mojavo rankomis prieš V. V. Tada ją pakvietė vaikas ir ji išėjo. Nežino, kiek laiko praėjo, kai išėjo iš balkono ir grįžo kaltinamieji. Č. V. paties įvykio nematė. Jis tik matė, kaip išėjo kaltinamieji. Č. V. buvo su vaiku, kai ji buvo balkone. Po to kaltinamieji grižo namo. V. V. jai nieko nepasakojo apie tai, kas buvo kieme. P. V. jai pasakė, kad norėjo pakalbėti su Z. S.. Ji pati tą matė. P. V. paklausė Z. S., kodėl šis negražiai pavadino jo motiną. Z. S. pasakė, kad šis jam nevadovaus. Ką atsakė P. V., ji negali pasakyti. Tada jis apsisuko ir išėjo. Tuo metu Z. S. išlipo iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nieko nematė ir negirdėjo, nes su Z. S. konfliktas vyksta 2 metus, ji jo bijo. Po išsiskyrimo jų santykiai visą laiką buvo blogi. Ji galvojo, kad viskas tuo pasibaigs. Jis padavė į teismą ir ji nebegali tylėti. Kai ėjo į policiją, galvojo, kad nebus jokio ginčo. Kadangi pradėjo Z. S., ji pasakė, kad nieko nematė. Galvojo, kad viskas ramiai baigėsi. Z. S. pasakė, kad jį sumušė, todėl ji nutarė pasakyti visą teisybę. Ji galvojo, kad jei Z. S. sužinos, kad ji viską matė, persekios ją. Jis ne vieną kartą ją persekiojo. Ji kreipėsi dėl to į policiją, bet ši jai atsakė, kad aiškinsis, kai kas nors atsitiks. Ji bijojo, kad Z. S. jai kažką gali padaryti, ji turi mažą vaiką. Teisiamojo posėdžio metu davė teisingus parodymus. Pripažįsta, kad melavo policijai ikiteisminio tyrimo metu. Iki įvykio P. ir V. V. neturėjo konfliktų su Z. S.. Jis nepažinojo kaltinamosios, tarp jų konfliktų nebuvo. Su kaltinamuoju nukentėjusysis turėjo konfliktų. Iki konflikto P. V. ir Z. S. gyvai nebuvo susitikę. Jie yra kreipęsi į policiją dėl Z. S., kiek kartų, pasakyti negali. Rašė elektroniniu paštu, tačiau joks tyrimas nebuvo pradėtas. Buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kur Z. S. uždrausta matytis su vaiku. Nukentėjusysis sirgo odos liga psoriaze ir jis naudojo tepaliuką.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. G. paaiškino, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta. Gavo iškvietimą apie įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, vyras laukė automobilyje, pareiškė, kad jį kažkas primušė, kažkokia moteris ar draugas. Jie priėmė pareiškimą, užpildė protokolą, darė kažkokias nuotraukas, galimai kiemo. Asmuo kažką minėjo apie ausį, jie darė nuotrauką, atsimena, kad su porininku labai žiūrėjo ir sprendė, ar ten kažkas yra, ar nėra, paraudusi buvo. Nepamena, ką plačiau pasakojo tas nukentėjęs žmogus. Gal ir pasakojo kažką apie peilį, bet tiksliai neprisimena. Tas vyras pasakojo, kad buvo tos draugės ar kažkieno motina ir draugas, lyg ir motina davė per veidą, tiksliai neprisimena. Nepamena, kuo buvo apsirengęs nukentėjusysis. Žino, kad kolega fotografavo ausį, o nuotrauką jie nagrinėjo automobilyje su kolega. Neatsimena, kur buvo padaryta nuotrauka. Buvo tamsus metas, apšvietimas buvo kaip ir mieste. Nepamena, kur apžiūrėjo nukentėjusįjį. Jei jis pildė protokolą, tai turėjo apžiūrinėti įvykio vietą, dabar jau nepamena. Kraujo nematė, sukruvintų servetėlių taip pat. Jam atrodo, kad nebendravo su tais kitais dviem asmenimis, nukentėjusysis lyg ir nežinojo jų vardų ir kur jie gyvena. Kažką nukentėjęs minėjo apie buvusią žmoną ar vaiką, bet dėl ko tiksliai mušė, nepamena, ar pasakojo. Pranešėjas sėdėjo automobilyje, atrodė normaliai. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo O. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 178), jis juos patvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė paaiškino, kad savo byloje pateiktą išvadą tvirtina. Negali atmesti, kad ausies sužalojimas galėjo atsirasti ranka suduodant per ausį. Ranka taip pat gali būti daiktas, koks nors įrankis taip pat būtų daiktas. Tokiai žaizdai pakanka vieno trauminio poveikio. Išorinis poveikis turėjo būti, ausyje jokių psoriazės požymių nematė. Ausies kaušelis psoriazei būdingais požymiais paveiktas nebuvo. Žaizda nėra didelė ar gili, galbūt iš karto išsitepti ir negalėjo, tačiau kraujo galėjo tiek būti, tiek nebūti. Negali atmesti, kad nukentėjusiajam galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tik jie neužsifiksavo, tačiau galėjo ir nebūti daugiau smūgių, galėjo būti tik vienas trauminis poveikis. Negali atsakyti, po kiek laiko gali atsirasti skausmas po tokio sužeidimo.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis P. V. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. 2020 m. spalio 1 d. jis kartu su savo sugyventine I. S. (dabar – Č.), jos vaiku M. S. nuvažiavo pas jo tėvus – motiną V. V. ir tėvą Č. V. į svečius. Jiems būnant pas šiuos namuose, į I. S. telefono numerį paskambino jos buvęs vyras Z. S. ir pradėjo aiškinti, kad nori pasiimti vaiką. Jie sutiko, niekas neprieštaravo. Z. S. atvažiavus prie namų ir dar kartą paskambinus paklausti tikslaus adreso, jie tikslaus adreso nepasakė, kadangi nenori, kad Z. S. žinotų, kur gyvena jo tėvai. Z. S. pradėjo grasinti jiems (kaip ir kiekvieną kartą, nes su juo konfliktai dėl vaiko vyksta vos ne kiekvieną dieną), grasino, kad pasodins juos, išveš į mišką ir panašiai. Išgirdusi tai, jo motina juoko forma pasakė Z. S., kad sau kviestų policiją ir greitąją. Z. S. rusiškai atsakė „pust etaja staraja suka molčit“ (tegul šita sena kalė tyli). Tada jis paėmė telefoną ir į ragelį pasakė Z. S. laukti jo kieme. Jis išėjo į kiemą, Z. S. sėdėjo savo automobilyje. Jis priėjo ir pabeldė į langą. Z. S. atidarė langą. Jis Z. S. paklausė, kokią teisę pastarasis turi taip kalbėti su jo motina. Z. S. atsakė, kad jam vienodai ar pan. Tada prasidėjo žodinis konfliktas. Z. S. jam kaip ir visada prieštaravo, kad jis su jo vaiku bendrauja (kadangi gyvena kartu su vaiko motina). Jis Z. S. pasakė, kad važiuotų iš čia, kad daugiau jo nematytų šitame kieme. Z. S. tada išlipo iš automobilio ir pasakė, kad dabar jam bus „pizda“. Kaip tik tuo momentu atėjo prie jų jo motina. Z. S. pakėlė ranką ir jis pagalvojo, kad jis nori trenkti jo motinai. Jis iškart viena ranka suėmė Z. S. už kaklo, o kita ranka laikė už jo megztinio ir prirėmė jį prie automobilio. Tuo metu jo motina priėjo ir delnu Z. S. trenkė vieną kartą per skruostą. Tada motina atsitraukė nuo jų, o Z. S. jam pasakė, kad viską suprato, kad jie apsiramintų. Tada jis Z. S. paleido. Z. S. iškart sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie su motina grįžo namo. Nori pabrėžti, kad jokio tikslo smaugti Z. S. neturėjo, tiesiog pamatęs, kad šis kelia ranką, o šalia buvo jo motina, pagalvojo, kad Z. S. trenks jai, todėl sugriebė jam už kaklo, tačiau nesmaugė, o tik laikė. Jokio peilio, nei kitų kažkokių aštrių daiktų, jis neturėjo. Konfliktas su Z. S. tęsiasi apie metus laiko. Z. S. nuolat terorizavo jo draugę I. S. (savo buvusią žmoną), o taip pat ir jį. Nuolat grasina jiems ir sako, kad susidoros, pasodins jį arba išveš į mišką (t. 1, b. l. 120-122).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamasis P. V. paaiškino, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Dėl jam pranešto įtarimo neprisipažįsta todėl, kad peilio jis tikrai neturėjo, jo įrėmęs Z. S. į kairį šoną nebuvo, paprasčiausiai laikė suėmęs ranka už drabužių krūtinės srityje. Kita ranka jis sugriebė Z. S. už gerklės ir laikė prispaudęs prie šio automobilio, tačiau tai padarė tik todėl, kad norėjo pats apsiginti, nes jam priėjus prie Z. S. automobilio ir jiems neilgai pabendravus, o po to jam nusisukus eiti šalin, Z. S., lipdamas iš automobilio, jam pasakė, kad jam bus „pizda“, t. y. negerai. Be to, tuo metu į kiemą išėjo ir prie jų priėjo jo motina, tai išsigando ir dėl jos. Priežastis, dėl kurių išėjo į lauką pasikalbėti su Z. S., detaliai nupasakojo ankstesnės apklausos metu. Jo motina Z. S. sudavė tik vieną smūgį dešine ranka į kairį žandą. Jo manymu, smūgis nebuvo stiprus, jokių matomų sužalojimų ant Z. S. veido jis nepaliko (t. 1, b. l. 128-130).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji V. V. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, ji Z. S. vieną kartą delnu trenkė į veido sritį, o ne du kartus, kaip parašyta įtarime. 2020 m. spalio 1 d. vakare, tačiau tikslaus laiko nepamena, jos sūnus P. V. kartu su savo sugyventine I. S. ir jos vaiku buvo pas juos svečiuose. Kažkuriuo momentu į I. S. telefoną pradėjo skambinti jos buvęs vyras Z. S.. Kalbėdamas su savo vaiku Z. S. eilinį kartą pradėjo savo vaikui sakyti, kad jo motina girtuoklė, „suka“ ir panašiai, kad jis nenori, kad vaikas būtų pas juos ir atvažiuos pasiimti jo. Dar sakė, kad kvies policiją, o ji, tai išgirdusi (kadangi buvo įjungtas garsiakalbis), pasakė juokais, kad ir greitąją kviestų. Tada Z. S. pasakė rusiškai „zadknis staraja suka“ (užsičiaupk, sena kale). Po šių žodžių jos sūnus P. V. išėjo į kiemą, kur, matyt, jau buvo atvažiavęs Z. S. Ji pagalvojo, kad tarp jų gali kilti konfliktas, todėl greitai išėjo jam iš paskos. Išėjus į kiemą, ji pamatė, kad Z. S. sėdi automobilyje, o sūnus stovi šalia ir jie kalbasi. Jie pamatė ją. Tada Z. S. iššoko iš savo automobilio ir kažką pasakė. Ji tikrai jau neatsimena, kas tai buvo, nes tuo momentu buvo labai susijaudinusi. Tada jos sūnus griebė Z. S. už kaklo ir laikė prie mašinos, o ji pribėgo, vieną kartą delnu trenkė Z. S. į veido sritį ir pasakė, kad atstotų nuo jų šeimos ir paliktų juos ramybėje. Tada sūnus paleido Z. S. ir šis sėdo į mašiną. Ji Z. S. dar kartą pasakė atstoti nuo jų ir jis išvažiavo, o jie grįžo namo. Ji labai buvo susijaudinusi ir blogai jautėsi, kadangi Z. S. nuolatos juos visaip vadina, savo vaiką nuteikia prieš motiną, P. V. ir juos. Kiekvieną kartą paskambinęs juos išvadina visokiausiais necenzūriniais žodžiais, grasina P. V. ir I. S. susidorojimu, sako, kad išveš į mišką, gąsdina policija. Sako, kad turi daug draugų policijoje, kurie jam padės. Ne kartą buvo atvažiavęs prie P. V. ir I. S. namų su savo draugų kompanija ir gąsdino, prašė, kad išeitų į lauką, kad sutvarkys juos. Ji, kaip motina, labai bijo dėl savo sūnaus P. V., nes jis visada gina savo sugyventinę I. S. ir jos vaiką. Bijo, kad Z. S. jam ko nors nepadarytų, nes tokie grasinimai tęsiasi jau apie metus laiko (t. 1, b. l. 184-186).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamoji V. V. paaiškino, kad iš dalies prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Z. S. sudavė tik vieną smūgį ranka į veidą, tačiau šiuo metu kur tiksliai nurodyti negali, kadangi jau neatsimena. Jos Z. S. suduotas smūgis negalėjo būti stiprus ir tikrai neatsimena, kad po jos suduoto smūgio būtų pastebėjusi kokias nors likusias fizines žymes toje vietoje, kur buvo suduota. Nei veido išraiška, nei balsu Z. S. neparodė, kad jos suduotas jam smūgis būtų sukėlęs kokį nors fizinį skausmą. Jos sūnus P. V. tikrai jokio peilio neturėjo ir jo įrėmęs Z. S. nebuvo. Sūnus rankomis laikė Z. S., tačiau kaip laikė, šiuo metu nurodyti negali, kadangi neatsimena. Ji prašo remtis jos ankstesniais parodymais, duotais apklausos ir akistatos metu (t. 1, b. l. 192-194).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. S. paaiškino, kad su savo buvusia sutuoktine I. S. kartu negyvena nuo 2019 m. spalio 26 d., tačiau oficialiai su sutuoktine išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė sūnaus M. S. Dar iki skyrybų jiems nusprendus nebegyventi kartu su žmona susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, jis mokės alimentus vaiko išlaikymui, žmona leis jam netrukdomai bendrauti su vaiku, tik turės dėl susitikimo susitarti ne vėliau, kaip dvi valandos iki numatomo susitikimo. Šios žodinio susitarimo nuostatos buvo atkartotos ir teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo. Kaip supranta, kažkur nuo 2019 m. gruodžio mėn. vidurio, jo buvusi sutuoktinė pradėjo gyventi kartu su P. V., o nuo 2019 m. gruodžio pabaigos išgirdo pretenzijas, kad P. V. nepatinka, jog norėdamas suderinti susitikimo su savo sūnumi laiką, skambina „Viber“ programėle savo buvusiai žmonai į mobilaus ryšio telefoną. Nuo tada yra kelis kartus sulaukęs P. V. skambučių ir žinučių per „Messenger“ programėlę, o susirašinėjimų ir pokalbių metu šis siūlė susitikti ir pasikalbėti „vyriškai“. 2020 m. lapkričio 26 d. jis pateikė el. paštu tyrimą atlikusiai tyrėjai jo telefone išlikusį susirašinėjimą su P. V., vykusį 2020 m. kovo 26 d. apie 23 val., kurio metu, kaip jis suprato, jam buvo siūloma vyriškai pabendrauti. Tokio pobūdžio susirašinėjimų būta ir daugiau, tačiau jie nėra išlikę. 2020 m. spalio 1 d. vakare, norėdamas praleisti laiką su sūnumi, kaip ir visuomet, paskambino „Viber“ programėle buvusiai žmonai, norėdamas ją informuoti, jog norėtų susitikti ir pabendrauti su sūnumi. Netrukus telefonas buvo perduotas sūnui, atsimena, kad bendravo su sūnumi, tačiau apie ką, nurodyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar bendraudamas su sūnumi pastebėjo, kad pokalbis vyktų esant įjungtam garsiakalbiui. Neatsimena, kad būtų išsakęs kokius nors nemandagius, įžeidžius komentarus, replikas kažkieno atžvilgiu, tačiau, kad to negalėjo būti, taip pat tvirtinti negali, kadangi galimai supratęs, kad jo ir sūnaus pokalbio klausosi ar į jį kišasi pašaliniai asmenys, galėjo pasakyti ką nors nemalonaus. Jam buvo nurodyta, kad norėdamas susitikti su sūnumi, turi atvykti į namo kiemą, (duomenys neskelbtini). Tą kartą į šio namo kiemą atvyko pirmą kartą. Atvykęs automobilį pastatė vairuotojo pusės ratais ant bordiūro, pats sėdėjo automobilyje, laukė ateinančio sūnaus. Tačiau sūnaus nesulaukė, o prie automobilio iš vairuotojo pusės priėjo P. V., pabeldė į vairuotojo langą ir pasiūlė išlipti iš automobilio pasikalbėti. Pravėręs vairuotojo dureles išlipo iš automobilio, po to pastebėjo, kad P. V. dešinėje rankoje turi kažką, kas jam pasirodė panašu į peilį. Iš kur šis daiktas atsirado P. V. rankoje, jis nurodyti negali, kadangi nepastebėjo. Netrukus suprato, kad tas P. V. turėtas daiktas ir yra peilis, kadangi pamatė jo geležtę, kuri buvo, jo supratimu, apie 15 cm ilgio, užapvalinta ir smailėjanti į galą. Daugiau šio peilio apibūdinti negali, kadangi kitų jo dalių nematė. Dabar, praėjus kažkuriam laikui nuo to įvykio, mano, kad tai galėjo būti virtuvinis peilis. Į jam užduotą klausimą, kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad tai sulankstomas peilis, atsako, kad tuo kartu jam taip atrodė. Netrukus šis peilis buvo įremtas jam į kairės kūno pusės šonkaulių apatinę dalį. Juto įremtus ašmenis, ir tai jam kėlė fizinį skausmą, o P. V. sugriebė kaire ranka jam už kaklo gerklės srityje, laikė stipriai, prispaudęs pečiais prie jo automobilio. Kvėpuoti galėjo, suspaudimas skausmo nekėlė, tačiau apribojo judėjimo laisvę. Pastebėjo netoliese esančią moterį, apie 50-60 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, plaukų spalvos ir tikslesnės jos šukuosenos, buvusios tuo metu, apibūdinti negali, kadangi neatsimena. Dabar žino, kad ta moteris yra P. V. motina. P. V. įrėmus jam į šoną peilį ir sugriebus už gerklės moteris stovėjo P. V. už nugaros. Mano, kad ji turėjo suprasti, kad P. V. turi rankoje peilį, kadangi nežiūrint į tai, kad buvo laikomas sugriebtas už gerklės, pasakė šiam, kad jis trauktų nuo jo peilį. Po to P. V. liepė jam žiūrėti į jį. Jis P. V. laikant jį viena ranka (kaire) suėmus už kaklo, o kita (dešine) – įrėmus peilį, galvą pasukti galėjo nedaug. Moteris, kaip žino dabar – P. V. motina, priėjo prie jo, atsistodama priešais jį, tarp P. V. ir automobilio vairuotojo durelių, ir rankomis sudavė jam du smūgius į veidą. Pirma – dešine ranka pataikydama į kairę veido pusę žando srityje ir ausį, po to kaire ranka į dešinę veido pusę, taip pat pataikydama į dešinę veido pusę žando ir ausies srityje. Ar smūgiai buvo suduoti atvirais delnais, ar suspaudus juos į kumštį, pasakyti negali, kadangi neatsimena, į tai neatkreipė dėmesio. Atsimena, kad šie du suduoti smūgiai buvo stiprūs, nes pajuto stiprų skausmą. Atsimena, kad šie smūgiai jį apsvaigino. Po to sulaukė dar kelių, ne mažiau kaip trijų–keturių P. V. motinos smūgių rankomis į dešinę galvos pusę, atsimena, kad vienas jų buvo suduotas panašiai į tą pačią vietą, kaip ir smūgis prieš tai, ir kliuvo į žando ir ausies sritį, kiti į pakaušio sritį, kadangi P. V. motinai pradėjus jį mušti, P. V. atitraukė peilį ir ranką nuo jo kaklo, o jis bandė atsisėsti į automobilį. Visi šie kiti jam P. V. motinos suduoti smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kaip pirmieji du, tačiau jis vis tiek juto fizinį skausmą. Po to, kai jo atžvilgiu buvo atlikti aukščiau nurodyti veiksmai, P. V. ir šio motina pasitraukė nuo jo automobilio. Jis atsisėdo į automobilį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą. Sėdėdamas automobilyje ir laukdamas, kol atvažiuos policijos pareigūnai, pastebėjo žaizdą ausies kaušelyje, ji kraujavo. Bijodamas išpurvinti savo šviesaus automobilio salono apmušalus, kraują nusivalė. Atsimena, kad vėliau atvykę policijos pareigūnai padarė jo veido pusės, kurioje buvo sužalota ausis, nuotrauką, o susipažinęs su jam pateikta nuotrauka, daryta į pranešimą apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką reagavusių policijos pareigūnų, gali paaiškinti, kad tai nuotrauka, kurioje matoma jo sužalota ausis. Jau kitą dieną po įvykio dėl jam padarytų kūno sužalojimų skambino į polikliniką, tačiau jam paaiškinus sužalojimo pobūdį ir poliklinikos darbuotojai išsiaiškinus, kad skubi medicininė pagalba jam nereikalinga, į polikliniką nevyko. P. V. ir jo motinos veiksmais jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 61-64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Č. paaiškino, kad gyvena su savo draugu (sugyventiniu) P. V. ir savo sūnumi M. ((duomenys neskelbtini) metai). 2020 m. spalio 1 d. ji kartu su P. V. ir savo sūnumi buvo svečiuose pas P. V. tėvus. Jiems ten būnant paskambino jos buvęs sutuoktinis Z. S., kalbėjosi su vaiku, prieštaravo, kad jie yra pas P. V. tėvus, norėjo atvažiuoti ir pasiimti vaiką. Pokalbis vyko per garsiakalbį ir vienu momentu P. V. mama kažką pasakė, o Z. S. pasakė „zadknis staraja suka“ (užsičiaupk, sena kale) ar kažką panašaus. Po šito P. V. išbėgo iš buto, o jo motina taip pat po kelių minučių išbėgo jam iš paskos, nes išsigando, kad neįvyktų muštynės. Ji liko namuose. Nieko negirdėjo ir nematė kas vyko lauke, kadangi butas yra devintame aukšte ir Z. S. atvažiavo ne prie pat namo, o toliau. Po kažkiek laiko jie grįžo ir nieko nesakė apie Z. S., o jis išvažiavo. Tą vakarą jie nieko nekalbėjo, o Z. S. rašinėjo jai žinutės, kad jiems bus blogai. Nori pasakyti, kad Z. S. grasina jiems apie metus laiko, visada ją pravardžiuoja visokiausiais žodžiais, konfliktuoja dėl vaiko, dėl P. V., sako, kad jis blogas, niekas ir pan. Kai dar gyveno kartu su juo, jis ją mušdavo, tačiau ji niekur nesikreipė, nes visada atsiprašinėdavo jos ir ji dėl vaiko stengėsi toliau gyventi kartu. Vieną dieną neiškentėjo ir išėjo, sutiko P. V. ir kai pradėjo gyventi su P. V., viskas prasidėjo, visi grasinimai, įžeidinėjimai ir pan. Viskas vyksta apie metus laiko ir vos ne kiekvieną dieną, tai jis skambina, tai atvažiuoja vaiko pasiimti ir tada konfliktuoja. Jis viską daro specialiai, nuolat provokuoja P. V. ir netgi jo šeimą. Šiuo metu ji kreipėsi į vaikų teises, kad apribotų jos vaiko ir Z. S. pasimatymo laiką, kad šis kuo mažiau matytųsi su vaiku, kadangi vaikas pats jau blogai jaučiasi dėl tokių pastovių konfliktų (t. 1, b. l. 103-105).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. G. paaiškino, kad 2020 m. spalio 1 d. gavo pranešimą, kad pranešėjui kitas vyriškis pagrasino peiliu, o kartu su juo buvusi moteris trenkė į veidą. Jiems atvykus į įvykio vietą, pranešėjas sėdėjo savo automobilyje, jiems priėjus pranešėjas pasakė, kad prie jo priėjo buvusios žmonos sugyventinis P. su savo motina ir P. grasino jam peiliu, o motina trenkė į veido sritį. Ant pranešėjo veido akivaizdžių sužalojimų nesimatė, prie kairės ausies irgi sužalojimų nesimatė. Pranešėjas turėjo pretenzijų, buvo priimtas pareiškimas. Nei jiems atvažiavus, nei vėliau jokių pašalinių asmenų ar liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Pranešėjas sakė, kad buvo sulankstomas peilis, daugiau apie peilį nieko nepasakė. Pranešėjas jautėsi gerai, nuo greitosios atsisakė, gal šiek tiek buvo susijaudinęs. Priėmus pareiškimą jie išvažiavo (t. 1, b. l. 107-108).
Iš 2020 m. spalio 1 d. Z. S. pareiškimo ir apklausos matyti, jog 2020 m. spalio 1 d. apie 19.10 val. atvyko (duomenys neskelbtini), ir laukė savo vaiko namo kieme. Apie 19.15 val. prie jo priėjo P. V. ir kaire ranka suspaudė jam kaklą, o dešinėje rankoje laikė sulankstomą peilį, pradėjo sakyti, kad susidoros su juo arba papjaus, jeigu jis neatstos nuo vaiko. Smaugdamas P. V. sukėlė jam fizinį skausmą. Šalia stovėjusi apie 50 metų moteris du kartus delnu trenkė į veido sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Kaip suprato, tai buvo P. V. mama. Kieme pradėjus rinktis žmonėms, įtariamieji pasišalino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-8).
Iš 2020 m. spalio 1 d. BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjas Z. S. pranešė, jog prie namo priėjusi nepažįstama moteris trenkė per veidą, jos vyriškis pagrasino peiliu, po to abu pasišalino. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 21-24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. G 2844/2020 (01) matyti, kad Z. S. nustatyta žaizda kairės ausies kaušelyje, kuri padaryta kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 1 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant tokio pobūdžio sužalojimą, įprastinėmis sąlygomis yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 36).
Iš 2021 m. kovo 31 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Z. S. ir įtariamojo P. V. protokolo matyti, kad Z. S. parodė, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, P. V. atėjo prie jo automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jis sėdėjo, vairuotojo durelių, paprašė, kad jis išliptų iš automobilio, o jam išlipus, peilį, kurį laikė dešinėje rankoje, įrėmė jam į šoną, o kaire ranka sugriebė jį už gerklės ir laikė, nurodydamas jam žiūrėti į jį. Juto įremtą peilį ir tai jam kėlė fizinį skausmą, o laikydamas už gerklės ir tuo pačiu atremdamas jį nugara į automobilį šis apribojo jo galimybes judėti, tačiau tuo jam fizinio skausmo nekėlė. P. V. laikant jį aukščiau jo nurodytu būdu, kaip žino dabar, jo motina sudavė jam rankomis 6 smūgius. Du jos suduoti smūgiai kliuvo jam į veido sritį. Pataikyta buvo jam į žandą ir ausį. Likusieji buvo suduoti į pakaušio sritį. Visi P. V. motinos suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. P. V. atsakė, kad Z. S. parodymus suprato, su jais nesutinka, todėl, kad jokio peilio jis tikrai neturėjo, nors tikrai buvo suėmęs Z. S. kaire ranka už kaklo, dešine ranka laikė už megztinio. 2020 m. spalio 1 d., apie 19.10 val., išėjęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur žinojo, kad yra atvažiavęs Z. S., priėjo prie automobilio lango. Šiam atidarius langą jie sukonfliktavo, jis šiam liepė dingti iš jo kiemo. Po to šis, pasakęs rusiškai „teper tibie pizda“ (dabar tau šakės), iššoko iš mašinos. Tada jis ir sugriebė kaire ranka už kaklo, o dešine laikė už megztinio. Liepė šiam žiūrėti į jį, kadangi į kiemą buvo išėjusi ir prie jų priėjusi jo motina, šis bandė žiūrėti į ją, tai kėlė jam nerimą, kadangi iki tol telefoninio pokalbio metu šis pasakė jo motinai rusų kalba „molči staraja suka“ (tegul šita sena kalė tyli), todėl bijojo, kad šis jo motinos atžvilgiu ko nors neiškrėstų. Jam laikant Z. S., jo motina sudavė šiam vieną kartą delnu per žandą. Daugiau jo motina Z. S. jokių smūgių nesudavė. Po to jis dar truputį palaikė Z. S. suėmęs už gerklės ir megztinio, šiam pasakius, kad jau viskas, paleido, šis sėdo į automobilį. Jo motina dar pasakė, kad šis duotų ramybę jam ir savo buvusiai žmonai ir jie nuėjo namo. Z. S. girdėjo P. V. parodymus, tačiau liko prie savo duotų parodymų. Atsakydamas į advokato klausimą, parodė, kad P. V. pastebėjo šiam priėjus prie jo automobilio vairuotojo pusės durelių lango. P. V. paprašė išlipti iš mašinos. P. V., atsakydamas į advokato klausimą, parodė, jog peilio įrėmęs Z. S. nebuvo, jo neturėjo. Buvo tik suėmęs Z. S. už gerklės ir tai padarė po to, kai šis pasakė, kad „tiebe teper pizda“ (dabar tau šakės), savo savigynos tikslu. Prie Z. S. automobilio atėjo todėl, kad jis įžeidė jo motiną ir jis, kaip ir kiekvienas vaikas, gynė ją ir mano, jog taip darytų kiekvienas. Z. S. veiksmus, kai jis, sakydamas „teper tebe pizda“ (dabar tau šakės), iššoko iš automobilio, jis vertina kaip puolimą. Jam padaryti kūno sužalojimų Z. S. nespėjo, kadangi jis šį sulaikė, sugriebdamas už kaklo. Tai buvo pirmas kartas, kai jo motina buvo įžeista Z. S. Jis nesitarė prie automobilio susitikti su motina, ji atbėgo iš paskos. Jis mano, kad ji bėgo, kad jį sulaikytų ir jis ko nors nepadarytų Z. S., kad neprasidėtų muštynės. Jie atėjo be vaiko, kurį norėjo pasiimti Z. S., nes pagal tai ką sakė jo sugyventinė, vaikas pas Z. S. išeiti neturėjo, kadangi jie pokalbio metu susipyko. Konkrečiai jis į lauką išėjo dėl Z. S. pasakytų žodžių jo motinai. Jis išgirdo įžeidimą motinos atžvilgiu, išsakytą Z. S. sūnui M. atnešus į virtuvę mobilaus ryšio telefoną, kurio garsiakalbis buvo įjungtas ir pokalbį su Z. S. pratęsus jo sugyventinei I. Č.. Su ja kartu gyvena nuo 2019 metų gruodžio mėn., savo bute. Jis kartu su sugyventine nesikreipė į policiją dėl Z. S. grasinimų, nes neapsimoka. Kreipėsi su pareiškimas dėl Z. S. veiksmų jau po 2020 m. spalio 1 d. įvykių, galimai du kartus. Nukentėjusysis Z. S., atsakydamas į klausimą, parodė, kad apie tai, kad jam P. V. motinos buvo suduoti 6 smūgiai nurodė tik papildomos apklausos metu, nes tik tuomet atsiminė, kad jam aukščiau nurodytų įvykių metu buvo suduoti daugiau nei du smūgiai (t. 1, b. l. 79-84).
Iš 2021 m. kovo 31 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Z. S. ir įtariamosios V. V. protokolo matyti, kad nukentėjusysis Z. S. parodė, jog 2020 m. spalio 1 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis laikomas buvo V. V. sūnaus P. V., prispaustas prie mašinos. P. V. kaire ranka jį sugriebus už gerklės, o dešine įrėmus jam peilį į šoną, ji tuo metu sudavė jam 6 smūgius rankomis: du į veidą, kiekvienu pataikydama į žandą ir ausį, ir 4 smūgius į pakaušio sritį, kiekvienu iš šių smūgių sukeldama jam fizinį skausmą. Įtariamoji V. V. parodė, jog Z. S. parodymus girdėjo, suprato, su jais nesutinka. Jai atėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, prie Z. S. automobilio, kur ir buvo jos sūnus P. V. ir Z. S., jos sūnus jau buvo sugriebęs Z. S. viena ranka už drabužių, jei teisingai atsimena, krūtinės srityje, o kita už kaklo, tačiau kaip laikė, jau konkrečiau nurodyti negali, kadangi neatsimena. Tikrai sūnus peilio neturėjo. Sūnui laikant Z. S., ji sudavė jam vieną kartą delnu per veidą. Nemano, kad jos suduotas smūgis buvo stiprus, kadangi jos rankos yra silpnos, be to, po jos suduoto smūgio jis nei veido išraiška, nei kūno judesiais neparodė, kad tai sukėlė jam fizinį skausmą, jis tik išpūtęs akis žiūrėjo į ją. Paaiškinti, kodėl sudavė Z. S., negali, kadangi nežino, greičiausiai todėl, kad jis telefoninio pokalbio metu su savo sūnumi M., esant įjungtam garsiakalbiui, po jos komentaro pasakė jai, kiek atsimena, kažką panašaus į tai „zatknys staraja kurva“ (užsičiaupk, sena kale). Nukentėjusysis V. V. parodymus suprato, parodo, kad ji sako netiesą. P. V. peilį turėjo ir mano, kad V. V. jį turėjo matyti. V. V. sudavė jam daugiau nei vieną smūgį, o būtent jo aukščiau nurodytus 6 smūgius į jo aukščiau nurodytas kūno vietas. Nukentėjusysis į advokato klausimą atsakė, kad po smūgių jam bėgo kraujas iš kairės ausies. Įtariamoji į advokato klausimą atsakė, kad išbėgo iš paskos paskui sūnų bijodama, kad sūnus nesusimuštų su Z. S., bijojo, kad nebus galima jų išskirti. Tai pat iš sūnaus ir jo sugyventinės bei bendrų draugų pasakojimų žinojo, kad Z. S. atvažiuodavo ne vienas. Kodėl ji sudavė nukentėjusiajam, atsakyti negali, nežino kodėl sudavė tą vieną kartą. Jautėsi labai susijaudinusi, dabar sunkiai atsimena savo motyvus, žino šaukusi, kad Z. S. paliktų ramybėje jos vaikus. Ji liepė sūnui paleisti Z. S. ir atitraukinėjo šio rankas nuo Z. S. Jos sūnus išbėgo į lauką prie Z. S., nes šis, kalbėdamas telefonu, esant įjungtam garsiakalbiui, ją įžeidė. Nukentėjusysis Z. S. atsakydamas į klausimą, kodėl jis šiuo metu teigia, kad jam buvo suduoti 6 smūgiai, kai įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad ji sudavė 2 smūgius, parodė, kad atsiminė jam suduotų smūgių kiekį. Bandydamas prisiminti įvykio seką ir jo metu jam suduotų smūgių kiekį prisiminė, kad jam buvo suduoti iš viso 6 smūgiai (t. 1, b. l. 85-89).
Iš 2020 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metų nustatyta, jog garso įraše girdimi operatorės balsą Nr. 1 ir pranešėjo balsą Nr. 2. Skambutis: 1-112; 2- Laba diena, čia ką tik mane, pradėjo grasinti žmonės puolė su peiliu; 1- Sakykite o kur čia viskas įvyko?; 2- Čia tiksliai nežinau iš mašinos čia išlipo, (duomenys neskelbtini) namas, tuoj pasakysiu adresą, čia..; 1- O iš kokio automobilio gal matote išlipo?; 2- Ne čia aš pats automobilyje esu ir čia atėjo kažkoks vyriškis, grožio salonas, tuoj pasakysiu adresą, atėjo kažkokia moteriškė ir pradėjo mane daužyti per veidą, o šitas su peiliu rankoj stovėjo, tai 50, tuoj palaukit (duomenys neskelbtini) gal gatvė; 1- 53? Ar 50?; 2- 50, 53, tuoj palaukit aš iškart navigacija; 1- Mhm, o ten ta moteris Jums nepažįstama?; 2- Čia kaip mano buvusios žmonos sugyventinio motina, kaip aš suprantu; 1- Buvusios žmonos sugyventinio motina, palaukit nesupratau, kaip čia, Jūsų buvusios žmonos, kas tokia? Toksai? Jinai?; 2- Sugyventinio, žmon.. eee motina; 1- Nu žodžiu; 2- Žodžiu; 1- Tai pažįstama kažkiek moteris ane?; 2- Č. J. gatvė, čia kažkur 53 namas; 1- (duomenys neskelbtini), ar ne?; 2- Jo; 1- O prieš kiek laiko čia viskas buvo? Ar matot tą vyrą?; 2- Prieš keletas sekundžių; 1- Prieš kelias minutes prieš 2 kokias? Ar ne?; 2- Jo jo jo ne daugiau; 1- O dabar jie vietoje ar ne?; 2- Ne išėjo su riksmais, rėkavo čia ant manęs; 1- Supratau o Jūs pretenzijų turite lauksite policijos?; 2- Nu jeigu bus policija ir aiškinsis tai lauksiu; 1- O jus rašysite pareiškimą, nes jeigu rašysite tai tada aiškinsis; 2- Taip taip; 1- Supratau, tai maždaug prieš dvi minutes priėjo ta pažįstama Jūsų moteris su vyriškiu, moteris trenkė per veidą o vyriškis pagrasino peiliu, taip?; 2- Tikrai taip; 1- Paskui pasišalino link kur?; 2- Link kažkurio namo, tik negaliu pasakyti; 1- O tai Jus žinote kur jie gyvena?; 2- Ne ne ne; 1- Nežinote, o vardus pavardes žinote?; 2- Vardą berods P., o moteriškės negaliu pasakyti; 1- Mhm supratau o Jūsų vardas pavardė?; 2- Z. S.; 1- Kaip vardas?; 2- Z. S.; 1- S., o vardo vis tiek nesupratau; 2- Z.; 1- Z.?; 2- Z. taip; 1- Mhm supratau, gerai informuojame policija tuomet laukite, greitosios tikrai nereikia?; 2- Ne nereikia; 1- Laukite policijos; 2- Ačiū (t. 1, b. l. 112-113).
Iš 2021 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėti du failai, pavadinimais „20200328_225122“ ir „20200808_195421“. Atidarius failą (rinkmeną), pavadinimu „20200328_225122“, girdimas dviejų asmenų vyro ir moters pokalbis rusų kalba. Moters sakomi žodžiai girdimi garsiai ir aiškiai, o su ja bendraujančio vyriškio neaiškiai, tyliau, kartais sakomų žodžių negalima suprasti. Pašnekovai kalba emocingai, neretai nesiklausydami vienas kito, pertraukdami vienas kito sakomus žodžius arba abu vienu metu, pakeltu tonu. Klausant įrašą girdisi pašaliniai garsai, šnabždesiai ir telefono funkcinių klavišų naudojimo garsai. Garso įraše užfiksuoto pokalbio turinys: Moteris:... pasakė, kad jūs buvote susitikę ne prie namo, net ne tuo adresu. Kad tai buvo Kšyskos draugai. Rytoj važiuosiu į policiją ir pateiksiu, parašysiu dėl jų skundą. Jie neatvažiavo atgal pas mane. Jie jokio akto su tavimi nerašė .. Pašnekovai kalba vienu metu, todėl vyro sakomi žodžiai girdisi neaiškiai ir nepilnai. Vyras: … tu suprask, bliat, tavo pienburnis tau inkščia, tu pati sau, bliat, duobę kasi. I., tu supranti, kas yra aukščiausias viršininkas, bliat, Vilniaus rajono ir miesto, bliat, pažįstamas? Tu supranti? Tu kur lendi, bliat? Moteris: Na ir kas? Kokio aukščiau … O kodėl ... Vyras: Tu supranti, I., kur aš galiu tave pasodinti? Tu, bliat, įjungi savo smegenis? Moteris: Tai, o tu ... Vyras: Sūnus gali, bliat, likti be motinos maždaug dvejiems metams. Moteris: Ogi įdomu, kodėl čia taip? O kodėl gi tu toks drąsus? Vyras: I., Ir, tu supranti, kad ne šiaip sau aš su jais buvau susitikęs mieste? Moteris: Nagi, liaukis! Po to seka nesuprantamai sakomi vyro žodžiai, o netrukus girdima jį sakant: Vyras: Tu juk … Tu kvietei man, ne aš tau. Moteris: Na. Tai, o kodėl, o tu mieste? Vyras: Kam tu kasi sau duobę, I.? Moteris: Tai, o kodėl mieste? Aš net adresą tavo pasakiau, kodėl mieste? Moteriai sakant aukščiau nurodytus žodžius vyras kalba taip pat, tačiau jo sakomi žodžiai girdimi sunkiai, girdisi jį sakant: … I., tu girdi ar ne? Moteris kalba toliau. Moteris: Man nesvarbu, rytoj aš nuvažiuosiu ir parašysiu dėl jų pareiškimą. Ir pažįstami, nepažįstami, manęs tai jau nedomina. Būsi ... Vyras: Tu duobę sau … tu supranti (toliau sakomų vyro žodžių suprasti nėra galimybės, kadangi kalba moteris). Moteris: ... Ne. Duobę kasi sau tu, o ne aš ... Vyras: I., tu po... Moteris: Nes ... Vyras: … gali sėsti. Tu supranti? Moteris: Įdomu, už ką? Vyras: Už tai, kad tu melagingus parodymus duodi. Moteris: Aš duodu melagingus parodymu? Tai jie net adresu nenuvažiavo! Jie net adresu … Jūs juos per…, jūs juos perėmėte! (moteris kalba pakeltu tonu) Vyras: Tu nešauk. Tu protinga, bliat, ir tavo žinduklis, kuris tave primoko, tegul, bliat, pasigydo smegenis, bliat, ir pats tegul atsisėda į šį, bliat, vežimėlį ir tegul pasivažinėja (vyrui sakant šioje pastraipoje nurodytus žodžius girdisi kažkoks triukšmas lyg šnabždesys, tačiau kas yra sakoma ir kas sako suprasti negalima). Moteris: Į kokį vežimėlį? Vyras:… Tu žinai, ką reiškią pažįstamas vyriausias inspektorius, tu suvoki ar ne? Moteris: Ir kas man? Man koks skirtumas, pažįstamas jis ar ne? Vyras: Aš tau dar kartą kartoju, man iškart paskambino ir pasakė. Moteris: Na, tai gerai, aš rytoj nuvažiuosiu ir paklausiu, kas, kam, ką pasakė. Man taip pat įdomu. Vyras: I., tu, tu dabar … (…) … tave pažįstu. Tu šimtas procentų pati net neskambinai. Moteris: Aš pati skambinau. Vyras: (sakomus žodžius sunku suprasti, galima išskirti sakant) ... šis išsigimėlis tave, turbūt, ... Moteris: Ne. Aš pati skambinau. Vyras: … Jį velniop užkas. Pasakyk šiam gyvuliui, bliat, (toliau vyro sakomų žodžių suprasti negalima, kadangi girdime kalbat moterį). Moteris: O jis viską girdi. Tu nesijaudink, jis viską girdi. Vyras: Pederastas. Aš (…), velniop, užkasiu, bliat. Tegul pasiima šakutę. Ožys, bliat. Moteris: Viską pasakei? Vyras: Galite net įrašyti šį pokalbį. Moteris: O tai viskas įrašoma. Ir beje ... Vyras:.. Debilai, velniop. Moteris: Beje, dabar tu imk šakutę ir kask. Taigi, aš eisiu iki galo. Aš tave su… vis tiek sutrinsiu. Vyras: Ogi man nerūpi, I. … (toliau sakomų žodžių nesigirdi, kadangi pradeda kalbėti moteris) Moteris: Štai ir viskas. Vyras: Tu man ir šis tavo šunytis, velniop. Moteris:: Na ir viskas. Po to vyro sakomus žodžius sunku suprasti, girdima: … Bliat, atvažiuos vaikinai, velniop, jį už gerklės, bliat, išvilks iš namų, jeigu tik nori. Moteris: Nejaugi! Ir kam? Vyras: I., I., tu supranti ir ką, bliat, jūs čia vaikų darželį, bliat, ruošiatės žaisti? Moteris: O v ko ... (sakomų garsų prasmė neaiški). Vyras: Aš tiesiog nenoriu traumuoti vaiko, I.. Jau seniai, bliat, jus, vieną ir kitą, bliat, į mišką būtų išvežę. Girdisi kad moteris juokiasi. Vyras: Ko jūs įrašinėjate, kad mane pagal BK, bliat, nubaus dar kartą? Na, menkniekis, na, parašysiu, bliat, ką? Baudžiamasis man daugiausia gali būti, kad už grasinimus? Įrodykite, bliat, kad aš kažką daugiau dariau. O telefono pokalbiai nėra įrodymai, kol jam snukio nesudaužiau, sudaužysiu snukį, tada prijungs prie bylos. O šiuos pokalbius tegul susikiša sau į užpakalį. Mudak (šiame kontekste gali reikšti: kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, nevykėlis, nevėkšla ir pan. /vertėjos pastaba/) jobanyj (šiame kontekste gali reikšti: niekam tikęs, beviltiškas, vargingas ir pan. /vertėjos pastaba/), jam taip, bliat, ir perduok (vyras kalba pakeltu tonu, piktai). Moteris: Tai jis viską girdi, ko tu? Vyras: Debilas, velniop. Ir ką tu nori dar iš manęs išspausti? (Piktai) Moteris: Nieko. Aš tiesiog tave įspėju, štai ir viskas. Vyras: Tegul dabar išeina į lauką, aš tuoj pat atvažiuosiu. Moteris: O kam išeiti? Vyras: Tegul rengiasi ir išeina. Moteris: Kam išeiti? Vyras: Tai tegul. Ko jis kaip boba, bliat, ...(toliau sakomų vyro žodžių nesigirdi, nes pradeda kalbėti moteris) Moteris: Girdi. Žinai, žinai, kaip tu ką tik pasakei: „Mes į išmatas rankų nesitepliojame“, atsiprašau. Vyras: Tai tegul tada išeina. Moteris: Mes į išmatas rankų nesitepliojame. Vyras: E, Mudak (šiame kontekste gali reikšti: kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, nevykėlis, nevėkšla ir pan. /vertėjos pastaba/), bliat, ko ten slepiesi? Išeik, blia, pasakyk, kad tu vyras. Grindų margotė, bliat. Už bobos sijono, velniop, tik slepiesi. Mėšlo gabalas. Moteris: Viską pasakei.Vyras: Na, ko tu nori iš manęs, na, ko? Moteris: Nieko. Viskas, viso gero. Vyras: Galėtumei ačiū pasakyti, nedėkingoji, bliat. Moteris: Taip. Už ką? Vyras: Klausyk, tu supranti, kad vaiką tai aš tau atvežiau, kokia tu šlykšti bebūtum, bliat. Aš tau atvežiau vaiką, ką tu bedarytumei. Tu net nepadėkojai, ar tu tai nors supranti? Moteris: Ačiū. (Juokomis). Vyras: Tai ką, man reikėjo ištraukti žodžius, kad tu ačiū dėl savo naudos, dėl savo ramybės atiduotum? I., tu nors pagarbą prie se…, sau parodyk! Tu man tai jau viską apdergei. Sūnų tu turi. (girdisi telefono funkcinių klavišų naudojimo garsai ir vyro sakomi žodžiai tylėja, darosi prastai girdimi) Kai tu leidai laiką su šiuo (sakomo žodžio suprasti negalima) išsigimėliu, jis žinojo, kad tu turi sūnų? Moteris: Taip. Vyras: Ko jis dabar kiša savo liežuvį? Kodėl jis tada tau nepasakė: „I., tu turi vaiką, nemesk jo“? Ko jis gandon (šiame kontekste gali reikšti: negarbingas, šlykštus žmogus ir pan. /vertėjos pastaba/), bliat, dabar, po velnių, mazgotė, bliat. Mudak (šiame kontekste gali reikšti: kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, nevykėlis, nevėkšla ir pan. /vertėjos pastaba/), velniop, niekam tikęs. (Vyrui sakant aukščiau šioje pastraipoje nurodytus žodžius girdisi telefono funkcinių klavišų naudojimo garsai ir vyro sakomi žodžiai garsėja, tampa geriau girdimi). Vieną šeimą paliko, su antra tą patį padarys, iki galo neužbaigs. Ujobak (šiame kontekste gali reikšti: silpnaprotis, pusprotis, apsigimėlis, šlykštynė, niekšas ir pan. /vertėjos pastaba/), velniop. Moteris: Labos nakties. Atidarius garso įrašą, pavadinimu „20200808_195421“, girdimas trijų asmenų: moters (tos pačios, kaip ir aukščiau aprašytoje rinkmenoje), vyro (to pačio, kaip ir aukščiau aprašytoje rinkmenoje) ir vaiko (berniuko) pokalbis rusų kalba. Bendrauja piktai, pakeltu tonu. Klausant garso įrašą girdimas aplinkos triukšmas – gaudesys. Garso įraše užfiksuoto pokalbio turinys: Moteris: Laikyk. Sakyk, kad tu namie. Vaikas (berniukas): Aš namie. Vyras: Kur namie? Mieste, klausiu tavęs dar kartą? Moteris: Pasakyk, mieste. Vaikas (berniukas): Mieste. Vyras: Aš tuoj atvažiuosiu, kad tu išeitum. Daugiau tu su šia šlykštyne ir šiuo išsigimėliu nesusitiksi. Supratai? Moteris: O tu jo nepamatysi. Supratai? Vyras: Šalava (šiame kontekste gali reikšti: lengvabūdiška, pasileidusi, ištvirkusi moteris, prostitutė, apskretėlė ir pan. /vertėjos pastaba/), tu užsičiaupk. Moteris: Girdi, iščiulpk saviškei. Vyras: Š… Kalės gabalas. Vyras: Alio. Moteris: Šiandien lieki pas mane. Pas jį nevažiuoji. Moteriai sakant aukščiau nurodytas frazes vaikas sako kažką, tačiau ką negalima suprasti. Vyras: Matvejau? Vaikas (berniukas): Ką? Vyras: Tu su kuo gyvensi, su šia šlykštyne ar su manimi? Vaikas (berniukas): Su mama (atsidūsta). Vyras: Ji tave maitins ir vedžios į darželį ir visa kita. Tu daugiau su manimi nesusitiksi, taip? Vaikas (berniukas): Taip (liūdnai) (t. 2, b. l. 42-49).
Iš 2020 m. lapkričio 26 d. Z. S. elektroninio laiško matyti, jog per „Messenger“ programėlę vartotojas, vardu P., atsiuntė pranešimą, kurio turinys yra: „E, senas arkly. Dar kartą išgirsiu, prisišnekėsi pats. Nenori tyliai gyventi savo burną prisidengti. Aš tavęs neliečiu ir tu manęs neliesk, laisvas“ (t. 1, b. l. 37-40).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji V. V. paprašyta nurodyti, kur buvo įvykio vieta, nurodo maždaug kur ji buvo, tiksliai nebeprisimena. Nurodžius kryptį, visi proceso veiksmo dalyviai nueina iki nurodytos įvykio vietos, kur V. V. tikslindama nurodo, kad tarp tos ir tarp tos laiptinės (rodo ranka). Uždavus klausimą, iš kurios pusės ji atėjo, ši nurodo, kad ten gatve (rodo ranka kryptį). Uždavus klausimą, ką ji pamatė atėjusi, ši nurodo jog matė, kad važiuojamojoje dalyje stovi mašina. Ir kai ji buvo netoli mašinos, P. V. jau nueidinėjo nuo mašinos ir tada Z. S. iššoko iš mašinos, atidarė dureles ir surėkė „teper tebe pizda“ (dabar tau šakės). Tada P. V. sugrįžo prie Z. S., ir tuomet ji irgi prie jų priėjo. Mašinos durelės buvo pradarytos. P. V. priėjęs prie Z. S., suėmė jį (rodo dešine ranka) kaire turbūt ranka, (rodo abiem rankom) (negali pasakyti tiksliai). V. V. nurodo, kad ji stovėjo už automobilių durelių ir pradėjo sakyt, kad P. V. paleistų Z. S. ir P. V. jį paleido. V. V. pradėjo sakyti Z. S., kad paliktų vaikus ir šeimą ramybėje ir tada neatlaikius trenkė Z. S. per skruostą dešine ranka. Ji užėjo už durelių, P. V. pasitraukė ir nuėjo ir V. V. nuėjo paskui jį. Z. S. nuvažiavo. Uždavus klausimą, kaip P. V. laikė nukentėjusįjį prispaudęs ir prie kurios automobilio vietos, ši nurodo, kad neprisimena. Paaiškino, kad kuo toliau laikas eina, tuo ji mažiau ką beprisimena. V. V. patikslina, kad įvykio vieta buvo apšviesta gatvės žibintu. Paklausus kiek P. V. laikė prispaudęs nukentėjusįjį, nurodo, kad nedaug, kokią minutę. Įvykio metu V. V. stovėjo netoli, už automobilio durelių, t. y. nurodo, kad jie stovėjo vienas prieš kitą, ji stovėjo toliau už atidarytų durelių. Paklausus kaip toli P. V. buvo pasitraukęs, kai ji pradėjo kalbėti su nukentėjusiuoju, V. V. nurodė, kad apie tris, keturis metrus. V. V. su nukentėjusiuoju kalbėjosi apie dvi, tris minutes (t. 3, b. l. 21-23).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis P. V., paprašytas nurodyti vietą, kur atvykęs automobiliu pasiimti savo vaiką stovėjo nukentėjusysis, P. V. nurodo kryptį ir paaiškina, kad tiksliai dabar tikrai nepasakys. Pats atėjo iš (rodo kryptį link (duomenys neskelbtini) namų). Atėjęs priėjo prie automobilio, pastukseno į langą, Z. S. atidarė langą ir jie pradėjo žodinį konfliktą. Tikslinant iš kurios pusės: važiuojamosios kelio dalies ar iš kitos pusės jis priėjo prie automobilio, nurodo, kad iš kitos pusės, atsistoja į šalikelę ir nurodo, kad iš čia. Tęsdamas P. V. nurodo, kad jis stovėjo į išvažiavimo pusę. Tikslindamas nurodo, kad Z. S. vairuotojo durelės buvo šioje kelio pusėje. Prašant nurodyti, ką darė priėjęs prie automobilio, nurodo, kad pastukseno į langą, kad Z. S. atidarytų langą su juo pakalbėti. Toliau nurodo, kad atidarius langą jie pradėjo kalbėtis, jis pradėjo klausinėti, kodėl šis įžeidinėja jo motiną, kokią turėjo teisę, i ką sulaukė grubaus atsakymo, kad ką nori tą ir įžeidinėja, kad jis (P. V.) pastarajam neaiškintų. Prasidėjo žodinis konfliktas, tiksliai nepasakys ką jie ten šnekėjo, bet tai žodis po žodžio ten jie pradėjo pyktis. Tada jis apsisuko jau išeidinėt, kai jie baigė pyktis ir nueinant nuo automobilio pasakė Z. S. dingti iš šito kiemo. Pradėjus nueidinėti link savo namų, per kelią, kaip mašina važiuoja, į tą pusę pradėjo eit, o jis (Z. S.) iššoko iš mašinos pasakė: „teper tebie pyzda“. Tuo momentu kai jis pradėjo eiti, pamatė ateinančią motiną ir tada apsisuko ir Z. S. stvėrė ir prispaudė prie automobilio. Prašant patikslinti kuria ranka stvėrė, nurodė, kad kaire ranka (ir pakelia kairę ranką). Klausiant ką darė mama, nurodė, kad mama priėjo prie automobilio. Nurodo motinos padėtį prie durelių, mam stovėjo už jo. Klausiamas, ar laikomas nukentėjusysis buvo atremtas į automobilį, nurodo, kad taip, jis (Z. S.) stovėjo atsirėmęs nugara į automobilį, tarp durelių ir automobilio. Toliau P. V. nurodo, kad jo motina pradėjo klausinėt Z. S., kodėl jis įžeidinėja, kodėl nepalieka mūsų ramybėje. Tada nukentėjusiajam stovint ir žiūrint į jo motiną, jis liepė jam žiūrėti į jį. Motinai pasakius paleisti Z. S., jis jį paleido, nuėjo į šoną ir tuomet motina sudavė Z. S. vieną kartą. Klausiamas, ar buvo toli nuėjęs, kai motina sudavė, nurodė nužengęs 3-4 žingsnius į dešinę. Jie išėjo namo, o Z. S. išvažiavo. Klausiamas pasakyti, kaip stovėjo automobilis, P. V. nurodo, kad automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies ir automobilio ratai buvo ant važiuojamosios dalies. Paklausus, ką darė su dešine ranka (Z. S. prispaudė su kaire ranka), P. V. nurodo, kad dešine ranka laikė už krūtinės. Uždavus patikslinantį klausimą su keliomis rankomis prispaudė Z. S., P. V. nurodė, kad su dviem. Teiraujantis kodėl įtariamasis sakė, kad su viena, P. V. nurodė, kad suėmė su viena ranka, o po to jau laikė dviem. Prašomas patikslinti, kiek P. V. pasitraukė nuo nukentėjusiojo, kai jį paleido, P. V., sakydamas nežino, žengia 3 žingsnius lygiagrečiai keliui, į jo šalikelę ir toliau nurodo jau buvęs prie galo automobilio, o gal net toliau. Prašant nurodyti, po kiek laiko paleido Z. S., P. V. nurodo, kad po 15-20 sekundžių, nebepamena. Prašant nurodyti į kurią pusę žiūrėjo automobilis (rodant ranka link išvažiavimo iš namo kiemo), P. V. nurodo, kad į išvažiavimo pusę (rodo kryptį ranka). Prašant patikslinti, kurios durelės buvo, nurodo, kad priekinės vairuotojo durys, jos buvo atidarytos. Klausiant prie kurios vietos prispaudė Z. S., P. V. nurodo, kad tarp durelių, kai durelės atidarytos tai gaunasi kaip atsisėsti į automobilį, maždaug, šitoj vietoj kur sėstis į mašiną kai atidarai duris. Klausiant kur stovėjo motina, P. V. nurodo, kad už jo, gale durelių. Teiraujantis kaip gale durelių, P. V. nurodo, kad kai durys atidarytos, jos kampu atsidaro, tai maždaug už jo. Tikslinant ar tarp P. V. ir motinos buvo durelės, P. V. atsako, kad taip (t. 3, b. l. 24-26).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis Z. S. paprašytas nurodyti, kur stovėjo jo automobilis kai atvyko pasiimti vaiko, nurodo, kad mano mašina maždaug stovėjo priekiu į tą pusę ir maždaug toj įkalnėj. Sėdėjo mašinoje, langą buvo kažkiek pavėręs, atėjo P. V. ir paprašė išlipti iš mašinos. Išlipus P. V. griebė už kaklo (ir nurodo kaip buvo sugriebtas už kaklo). Nurodo, kur stovėjo ir kur P. V. buvo įrėmęs peilį. Po kelių minučių atėjo jam nepažįstama moteriškė ir pradėjo šaukti ant jo ir trankyt per veidą. Po to P. V. jį paleido ir moteris jam sudavė keletą smūgių, ten du gal smūgiai buvo. Z. S. sėdantis į mašiną, moteris sudavė dar keletą smūgių. Tada uždarė duris ir nuvažiavo (ranka rodo kryptį) ir paskambino į policiją. Nukentėjusysis, paprašytas patikslinti moters suduotus smūgius, nurodo, kad buvo du kai P. V. taip laikė (ranka rodo už kur buvo laikomas), peilis čia, aš žiūrėjau į V. V., nes P. V. keletą kartų tai sakė... tai iš vienos pusės, iš kitos pusės, buvo gan stiprūs, kai P. V. paleido, V. V. dar du smūgius sudavė, sėdantis į mašiną tai ji dar keletą, bet ten nestiprūs buvo. Nukentėjusiojo paprašius patikslinti kur buvo P. V. kai jis sėdo į automobilį, nukentėjusysis nurodo, kad P. V. kažkur čia stovėjo (rodo vietą ranka), o klausiant kur buvo moteris nurodo, kad jinai buvau čia (rodo ranka), tarp durų stovėjo. Paklausus, kur yra buvusios žmonos butas, Z. S. nurodo pirmą laiptinę, devintą aukštą (rodo ranka), o prašomas pasakyti, ar medžiai buvo su lapais tuo laiku, ar be lapų nurodo, kad medžiai buvo su lapais, dar ne žiema buvo (t. 3, b. l. 27-28).
Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užeinama į butą, koridoriumi einama link buto balkono. Įėjus į balkoną matoma, kad jis įstiklintas. Balkono langų stiklo paketai nedengiami užuolaidų, ant stiklų matomumą ribojančių lipdinių nėra. Žiūrint pro balkono langus matoma Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono panorama. Dešinėje pusėje matomi greta esantys sublokuoti namai. Žiūrint tiesiai matomas kelias vedantis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo. Toliau kelias veda pro kairėje pusėje esantį (duomenys neskelbtini) namą link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Kelio kairėje šalikelėje, prie šaligatvio einančio palei (duomenys neskelbtini) namą, lygiagrečiai kelio važiuojamajai daliai, stovi priparkuotos transporto priemonės. Kitoje kelio pusėje yra žalioji erdvė, kurios dalis esanti prie kelio išvažinėta, matomi statmenai kelio važiuojamajai daliai priparkuoti pavieniai automobiliai; toliau matomi plytelėmis dengti pėsčiųjų takai vedantys link (duomenys neskelbtini) namo ir greta esančių kitų (duomenys neskelbtini) namų ir žaliosios erdvės objektų. Matoma, kad keliui priartėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, žaliojoje zonoje priešais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namus auga 7 medžiai – lapuočiai, kurie susodinti palei kelią, dvejomis eilėmis: 3 (1 beržas ir 2 kiti lapuočiai) ir 4 medžiai (beržai). Žiūrint pro balkoną žemyn matoma, kad kelias priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo daro posūkį į dešinę ir baigiasi ties (duomenys neskelbtini) namu įrengta automobilių parkavimo aikštele, kurioje automobiliai parkuojami statmenai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namams. Atliekamas tyrimo veiksmas stabdomas ir tęsiamas nuo 20.58 val. Pro buto balkoną, esant tamsiam paros metui degant prie namo įrengtam dirbtinam apšvietimui, iš esmės matomas aukščiau aprašytas vaizdas, tik papildomai matoma, kad žalia erdvė prasidedanti keliui užsukus link (duomenys neskelbtini) namų užpildyta, statmenai kelio važiuojamajai daliai sustatytais (priparkuotais) automobiliais, vietomis automobiliai sustatyti keliomis eilėmis (t. 3, b. l. 66-82).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų, teismo ekspertės paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia, panaudodami fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, liudytojo O. G. paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių kitų rašytinių, vaizdo ir garso įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. spalio 1 d. apie 19.20 val. lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamųjų P. V. ir V. V. bei nukentėjusiojo Z. S.. Šių aplinkybių neneigia nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis, tačiau jie skirtingai nurodo įvykio aplinkybes ir priežastis. Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to: 1) kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam (o kaltinamųjų gynėjas dar kelia versiją ir ar apskritai buvo įmanoma suduoti nukentėjusiajam smūgius); 2) dėl kaltinamojo peilio panaudojimo fakto; 3) koks buvo konflikto tikslas.
Bylos duomenimis įvykusį konfliktą (ar jo dalis), būdami ne įvykio vietoje, galėjo matyti ir girdėti liudytoja kaltinamojo P. V. sugyventinė I. Č. ir kaltinamosios sutuoktinis bei kaltinamojo tėvas liudytojas Č. V. Po įvykio nukentėjusįjį matė liudytojas pareigūnas O. G. Teismas, įvertinęs liudytojos I. Č. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos palyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, daro išvadą, kad jie yra prieštaringi, nelogiški, neatitinka kitų bylos įrodymų, teismui kyla abejonių dėl jų teisingumo, todėl teismas jais netiki ir jais nesivadovauja, kiek jie susiję būtent su pačiu įvykiu lauke. I. Č., ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad ji įvykio nematė ir negirdėjo, teisme nurodė priešingai – t. y. kad visą įvykį matė iš buto balkono, esančio devintame aukšte, ir gana detaliai nupasakojo kaltinamųjų ir nukentėjusiojo atliktus veiksmus. Šios liudytojos parodymams patikrinti buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, t. y. būtent kaip ji matosi iš minėto balkono. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad iš tiesų pati įvykio vieta iš (duomenys neskelbtini) aukšto buto balkono yra matoma, matyti ir einantys žmonės, tačiau tik jų maži siluetai, todėl konstatuotina, jog liudytoja I. Č. negalėjo tiksliai ir detaliai matyti būtent šių kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų veiksmų – kas kur konkrečiai trenkė, kokius veiksmus atliko vienas kito atžvilgiu. Teismas neatmeta galimybės, kad ši liudytoja galėjo matyti tik tam tikrus detalumo ir tikslumo matymui nereikalaujančius lauke vykusius veiksmus – t. y. kas link ko ėjo, kas nuėjo ir kas atėjo ir pan. Liudytojas Č. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad paties konflikto nematė, gal ir pažiūrėjo pro langą, bet buvo tamsu, nieko nematė, o ir apskritai į sūnaus (kaltinamojo) ir jo sugyventinės reikalus nesikiša, tai jo nedomina, sūnus ir sugyventinė yra suaugę žmonės ir patys išsiaiškins. Taigi, iš esmės vieninteliai įvykį matę asmenys – tai jame dalyvavę kaltinamieji ir nukentėjusysis.
Kaip jau minėta kaltinamieji ir nukentėjusysis skirtingai nurodo įvykio aplinkybes ir priežastis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį jau kurį laiką sieja konfliktiniai santykiai, t. y. abipusiškai – I. Č. yra buvusi nukentėjusiojo sutuoktinė ir dabartinė kaltinamojo sugyventinė, tarp I. Č. ir nukentėjusiojo vyksta konfliktai dėl bendravimo ir elgesio su vaiku (t. 2, b. l. 130-135, 143-144), dėl I. Č. bendravimo su P. V. (t. 2, b. l. 42-49), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 37-40). Šių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nepaneigė nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, iš pradžių nurodė, kad anksčiau su kaltinamaisiais nėra turėjęs konfliktų ir tik pradėtas teismo klausinėti apie kaltinamųjų nurodytas aplinkybes dėl konfliktinių santykių su juo, apie tai pradėjo kalbėti, tačiau neatsimindamas dalies aplinkybių (pvz., negali pasakyti apie ką konkrečiai yra byloje pateikti pokalbių įrašai, kur kalba jis ir I. Č.). Teismas tai vertina kaip jo siekį iš dalies švelninti savo padėtį minėtuose konfliktiniuose santykiuose. Be to, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis nurodė, kad vienas kito anksčiau nėra matę, tačiau kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vaikų (sūnaus P. V. ir jo sugyventinės I. Č.) pasakojimų žinojo apie Z. S., apie visus santykius ir jų konfliktus, taigi, neabejotina, kad ir ją iš esmės sieja neigiami ir priešiški santykiai su nukentėjusiuoju. Esant tokiai situacijai, teismas turi labai įdėmiai ir itin atsargiai vertinti kiekvieno iš proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją ir kiekvieną įvykio aplinkybę suvokti itin subjektyviai. Tokiu atveju kiekvieno proceso dalyvio nurodomų aplinkybių neįvertinus kitų byloje esančių įrodymų visumoje, nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima teigti tokias aplinkybes neabejotinai buvus.
Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kai nukentėjusysis paskambino savo vaikui, kuris tuo metu svečiavosi pas kaltinamąją su I. Č. ir juo, ir norėjo jį pasiimti. Kalbėdamas telefonu su vaiku nukentėjusysis įžeidė jo mamą – kaltinamąją, Z. S. jau buvo atvažiavęs į kiemą, todėl jis nusileido į lauką ir norėjo išsiaiškinti, dėl ko šis įžeidinėja jo motiną. Pabeldė į nukentėjusiojo automobilio stiklą dešine ranka, jis atidarė langą ir jie pradėjo kalbėtis, jis neprašė jo išlipti iš automobilio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, bet grasinimų nebuvo. Jis norėjo jau išeiti, tačiau atėjo jo mama. Z. S., pamatęs ją, pasakė „teper tebie pizda“ (dabar tau šakės) ir agresyviai iššoko iš automobilio. Jei jis nebūtų iššokęs iš mašinos, jis tiesiog būtų ramiai nuėjęs, bet Z. S. pagrasino. Mama tuo metu jau buvo lauke. Mama išsigando dėl jo ir išėjo į lauką, nes Z. S. dažnai atvažiuodavo ne vienas. Jis spėjo prišokti prie Z. S. ir ranka palaikyti už kaklo. Jis taip gynėsi nuo Z. S., nes jei jis būtų jį paleidęs, gal jis būtų trenkęs jam, paleistas Z. S. galėjo daug ką padaryti. Jis prirėmė Z. S. prie automobilio, kad šis nepultų jo mamos, kaire ranka laikė už kaklo. Jokio smurto nebuvo, peilio neturėjo. Z. S. tiesiog stovėjo, nesimuistė. Tarp jo ir Z. S. buvo mažas atstumas, arti vienas kito buvo. Kita ranka laikė už drabužių. Z. S. žiūrėjo į mamą, jis pasakė, kad žiūrėtų į jį, o mama, pasinaudojusi tuo, kad jis laikė Z. S., supykusi sudavė dešine ranka šiam per kairį skruostą. Po to jis paleido Z. S., mama pasakė, kad šis paliktų vaikus ramybėje, tas atsakė, kad viską suprato ir išvažiavo.
Kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną Z. S. sužinojo, kad vaikai atvažiavo pas juos, jis supyko, kad vaikas atvežtas pas svetimus žmones. Paskambino Z. S., bet ji nežino, ar vaikui, ar I. Č. Vaikas išėjo kalbėtis į kitą kambarį, po to atėjo su telefonu į virtuvę, priėjęs prie lango aiškino tėvui, kur važiuoti. Nuo to momento ji girdėjo jų pokalbį. Tėvas telefonu pradėjo keikti savo buvusią žmoną visokiais žodžiais, I. Č. pasakė, kad vaiko neduos, nes jau vėlu, o jis pagrasino policija. Ji juokais sakė „ir greitąją kartu iškviesk“. Ji nežino, kodėl įsikišo į pokalbį, atsibodo jo visos kalbos. Tada jis pasakė tą frazę „zatknis staraja suka“ (užsičiaupk, sena kale). Sūnus pasakė, kad palauktų jo kieme. Ji nežino, kodėl sūnus taip pasakė, dėl to nekalbėjo. Sūnus nieko su savimi nepasiėmė, išėjo į lauką, o ji ėmė rengtis ir ėjo sūnui iš paskos, nes galvojo, kad jis ne vienas atvažiuos, gal reikės sūnų ginti, žinojo, kad Z. S. yra grasinęs, todėl žinojo, kad gali kilti konfliktas. Išėjo gal po 5 min., kol apsirengė, nusileido liftu. Peilio pas nieką nematė. Priėjo prie jų iš galo, jis buvo iššokęs iš automobilio. Sūnus jį prispaudė prie automobilio ir laikė ranka, o ji ranka trenkė jam per veidą. Sudavė vieną kartą dešine ranka per kairį skruostą. Nežino, kodėl taip padarė, gal iš emocijos, dėl telefonu nukentėjusiojo jai pasakytų žodžių ji labai įsižeidė, kad ją taip pavadino, nes ji su jo motina yra vienmetės. Sūnus ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą, nukentėjusysis – prieš mašiną, o jos sūnus – prieš nukentėjusįjį, neprisimena, kas kaip laikė rankas ir kojas. Jai priėjus niekas nieko nesakė, jai atrodo, kad ranka prieš ją neužsimojo. Jai priėjus, niekas nieko nesakė, tik sūnus pasakė, kad šis žiūrėtų jam į akis, tuo metu ji negalvojo, kodėl jo sūnus laiko Z. S. Priėjusi prie jų negirdėjo jokio garso, neprisimena, ar girdėjo tą šūksnį „tau bus šakės“. Jai atrodo, Z. S. bandė muistytis, neprisimena, ar kažkaip judėjo, ar kažką darė rankomis. Ji jam pasakė, kad paliktų vaikus ramybėje, pasakė sūnui, kad paleistų ir šis jį paleido, jie išėjo namo.
Šie kaltinamųjų parodymai esminėse detalėse sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiek tarpusavyje, tiek vieni su kitais, taip pat atitinka akistatos su nukentėjusiuoju metu duotus paaiškinimus ir dalį nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių. Taigi, pagal kaltinamųjų nurodomas aplinkybes nukentėjusiajam telefonu per garsiakalbį įžeidus kaltinamąją, kaltinamasis jam liepė palaukti jo kieme ir išėjo su juo išsiaiškinti, kodėl šis įžeidinėja jo motiną. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad neatsimena, kad būtų išsakęs kokius nors nemandagius, įžeidžius komentarus, replikas kažkieno atžvilgiu, tačiau, kad to negalėjo būti, taip pat tvirtinti negali, kadangi galimai supratęs, kad jo ir sūnaus pokalbio klausosi ar į jį kišasi pašaliniai asmenys, galėjo pasakyti ką nors nemalonaus. Kaltinamasis išėjo į lauką ir su nukentėjusiuoju kalbėjo nukentėjusiajam sėdint automobilyje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Kaltinamajam ketinant jau išeiti, atėjo kaltinamoji, nes buvo išsigandusi dėl sūnaus, kadangi nukentėjusysis dažnai atvažiuodavo ne vienas, nukentėjusysis ją pamatęs pasakė „teper tebie pizda“ (dabar tau šakės) ir agresyviai iššoko iš automobilio. Kaltinamasis tuo metu prišoko prie nukentėjusiojo, prirėmė jį prie automobilio, kaire ranka laikė jį už kaklo, kita ranka laikė už drabužių. Nukentėjusysis žiūrėjo į kaltinamąją, kaltinamasis pasakė, kad žiūrėtų į jį, o kaltinamoji, pasinaudojusi tuo, kad kaltinamasis laikė nukentėjusįjį, sudavė dešine ranka šiam per kairį skruostą. Po to kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, kaltinamoji pasakė, kad šis paliktų vaikus ramybėje, tas atsakė, kad viską suprato ir išvažiavo. Kaltinamieji išėjo į namus. Kaltinamasis P. V. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad smūgį jo motina nukentėjusiajam sudavė po to, kai jis paleido nukentėjusįjį ir nuėjo į šoną. Panašias aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje nurodė ir kaltinamoji, tačiau ji parodė, kad nebelabai ką pamena, jau daug laiko praėjo, kuo toliau eina laikas, tuo mažiau ji ką bepamena. Šie kaltinamųjų parodymai neatitinka jų visų kitų pirmiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, taip pat byloje esančių įrodymų, todėl teismas tokius kaltinamųjų parodymus laiko jų gynybine versija.
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis paskambino buvusiai žmonai, norėjo pasiimti vaiką. Vaikas turėjo savo telefoną, bet jis buvo išjungtas, todėl paskambino į buvusios žmonos telefoną, ji iš karto davė ragelį vaikui. Jis kalbėjo tik su vaiku, fone girdėjosi kažkokie balsai, negali pasakyti, ar televizoriaus, ar žmogaus. Vaikas jam kelis kartus aiškino, kur atvažiuoti, paskui pasakė, kad mato jį pro langą. Atvažiavęs laukė vaiko automobilyje. Po kurio laiko prie jo automobilio atėjo P. V., šiam paprašius, pravėrė langą. Kaltinamasis paprašė išlipti, jis ramiai išlipo, šis jį kaire ranka už gerklės prispaudė nugara prie jo automobilio galinių durų ir dešine ranka įrėmė jam peilį į kairį šoną. Jis išlipęs nespėjo nieko padaryti, vos tik išlipus jį griebė už kaklo. Peilis buvo paprastas, stalo, apie 15 cm ilgio, blizgantis, metalinis, kurį kaltinamasis laikė rankovėje. Peilį išsitraukė, kai jam suspaudė ranką. Jo pečiai ir galva buvo prispausti prie, negalėjo judėti, į šoną buvo įremtas peilis. Tą peilį laikė ta pačia ranka, laikė taip, kad nesimatytų. Tada kelių sekundžių bėgyje iš paskos atėjo V. V., nepastebėjo, kas iš kur atėjo, bet matė, kaip V. V. atėjo iš keleivio pusės. Kai P. V. jį laikė, V. V. stovėjo tarp jo, P. V. ir automobilio durų, apie metro atstumu. V. V. stovėjo P. V. iš kairės pusės šono, jam iš dešinės. Neatsimena, ką V. V. sakė, P. V. sakė jam, kad nežiūrėtų į jo motiną ir nejudėtų. V. V. irgi kažkokius žodžius sakė, po to trenkė jam į vieną, į kitą skruostą, jam buvo aptemusi sąmonė. V. V. smūgiai jam buvo iš šono. Ji mušė jį paeiliui į abu skruostus abiem rankomis, pirmas smūgis buvo per kairį skruostą, daugiau per ausį pataikė, nes atsisėdęs į mašiną pamatė, kad ausis paraudusi ir kraujas bėga. Nepamena, kuria ranka V. V. jam trenkė į kairį skruostą, nelabai pastebėjo, nes jam liepė nesidairyti į šonus. Kai V. V. jam trenkė per skruostą, peilis vis dar buvo įremtas. Po to P. V. jį paleido ir V. V. jam vėl trenkė į veido sritį tarp ausies ir skruosto. Tada jis atsisėdo į automobilį ir uždarė duris. Jie po to gal išėjo, nes prie automobilio jų nebuvo. Nematė, kur P. V. padėjo peilį. Iš viso buvo keturi smūgiai – du, kol jį laikė, ir paskui dar bent du į veido ir galvos sritį. Negali pasakyti, ar buvo daugiau smūgių iš V. V. Sėsdamas į automobilį gavo dar du smūgius iš V. V. į veido ir galvos sritį, paskutinius smūgius gavo, kai buvo jau beveik atsisėdęs į automobilį. Iš viso buvo 6 smūgiai. Pirmi du smūgiai buvo stiprūs į ausį ir veidą, likusieji nestiprūs, negali pasakyti, kurie buvo delnu, kurie kumščiu, jo manymu, kaip suprato, visi smūgiai buvo delnu. Du smūgiai buvo tikrai ir po to trys keturi smūgiai, bet negali pasakyti tiksliai, kiek tų smūgių buvo, nes buvo apsvaigintas nuo pirmų dviejų smūgių. Atsisėdo į mašiną, pavažiavo toliau nuo tos vietos, ir paskambino policijai. Pareigūnai atvyko labai greitai. Kraują pastebėjo, kai įjungė šviesą automobilyje, pareigūnai darė nuotrauką, bet gal nesuformino šito įvykio. Kai padarė nuotrauką, jis kraujo nepastebėjo.
Taigi, matyti tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neigė telefonu įžeidęs kaltinamąją, nors, kaip jau minėta pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, jis tokios galimybės neatmetė, nes galimai supratęs, kad jo ir sūnaus pokalbio klausosi ar į jį kišasi pašaliniai asmenys, galėjo pasakyti ką nors nemalonaus, taip pat aiškino, kad tai kaltinamasis paprašė jo išlipti iš automobilio ir jis išlipo (o ne jis pats iššoko iš automobilio ir pasakė, kad dabar tau bus šakės), po to kaltinamasis sugriebė jam už gerklės, o atėjus kaltinamojo motinai jis iš jos gavo šešis smūgius į galvą, veidą. Nukentėjusysis telefonu, skambindamas į BPC nurodė, kad moteris jam trenkė per veidą, liudytojas pareigūnas O. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jiems priėjus pranešėjas pasakė, kad prie jo priėjo buvusios žmonos sugyventinis P. su savo motina ir P. grasino jam peiliu, o motina trenkė į veido sritį. 2020 m. spalio 1 d. pareiškime ir apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji jam du kartus trenkė į veidą. Pirmą kartą apie dar papildomus tris ar keturis smūgius iš kaltinamosios, nukentėjusysis nurodė tik jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 17-18 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo įvykio. Apie jam suduotus būtent šešis smūgius nukentėjusysis nurodė dar po kelių dienų, t. y. 2021 m. kovo 31 d. akistatos su kaltinamaisiais metu. Akistatos metu paklaustas, kodėl jis šiuo metu teigia, kad jam buvo suduoti 6 smūgiai, kai įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad ji sudavė 2 smūgius, parodė, kad atsiminė jam suduotų smūgių kiekį. Bandydamas prisiminti įvykio seką ir jo metu jam suduotų smūgių kiekį prisiminė, kad jam buvo suduoti iš viso 6 smūgiai. Teisiamojo posėdžio metu teismui ir kitiems proceso dalyviams tikslinantis nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, nukentėjusysis paaiškino, kad iš viso buvo keturi smūgiai – du, kol jį laikė, ir paskui dar bent du į veido ir galvos sritį. Negali pasakyti, ar buvo daugiau smūgių iš V. V. Sėsdamas į automobilį gavo dar du smūgius iš V. V. į veido ir galvos sritį, paskutinius smūgius gavo, kai buvo jau beveik atsisėdęs į automobilį. Iš viso buvo 6 smūgiai. Du smūgiai buvo tikrai ir po to trys keturi smūgiai, bet negali pasakyti tiksliai, kiek tų smūgių buvo, nes buvo apsvaigintas nuo pirmų dviejų smūgių. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis, paprašytas patikslinti kaltinamosios suduotus smūgius, nurodė, kad buvo du kai P. V. taip laikė (ranka rodo už kur buvo laikomas), peilis čia, aš žiūrėjau į V. V., nes P. V. keletą kartų tai sakė... tai iš vienos pusės, iš kitos pusės, buvo gan stiprūs, kai P. V. paleido, V. V. dar du smūgius sudavė, sėdantis į mašiną tai ji dar keletą, bet ten nestiprūs buvo.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir jau pirmiau minėtas aplinkybes dėl nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konfliktinių santykių, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo nurodomų smūgių skaičiaus, kurių skaičius didėjo vis bėgant daugiau laiko nuo įvykio. Be to, tam tikrais ikiteisminio tyrimo momentais nukentėjusysis buvo tikras būtent dėl šešių jam suduotų smūgių, nurodė, kad jis bandė prisiminti ir prisiminė, kad jam buvo suduota būtent tiek smūgių, tačiau teisme savo pozicijas dėl smūgių skaičiaus keitė, vienąkart nurodydamas, kad po pirmų dviejų smūgių buvo apsvaigintas ir nelabai atsimena, kiek kitų smūgių buvo, kitąkart vėl nurodydamas apie šešis smūgius. Teismo medicinos ekspertė nurodė, kad negali atmesti, jog nukentėjusiajam galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tik jie neužsifiksavo, tačiau galėjo ir nebūti daugiau smūgių, galėjo būti tik vienas trauminis poveikis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji nuosekliai nurodė, kad kaltinamoji sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, šio fakto neneigia ir jį pripažįsta, todėl byloje nesant kitų objektyvių įrodymų apie nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir esant prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams dėl šios aplinkybės, kaltinamiesiems iš pareikšto kaltinimo šalintini kiti penki smūgiai kaip neįrodyti, paliekant tik neabejotinai įrodytą vieną kaltinamosios nukentėjusiajam suduotą smūgį.
Kaltinamieji kategoriškai paneigė, kad konflikto metu kaltinamasis naudojo peilį. Liudytojas Č. V. paaiškino, kad jis ėjo su sūnumi kartu į koridorių, kai šis apsirengė, matė jį visą laiką nuo stalo iki durų, išeidamas P. V. nieko rankose neturėjo, tik pakilo nuo stalo, apsirengė ir išėjo. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad P. V. pasiėmė batus, striukę, telefoną ir išėjo. Nukentėjusysis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad konflikto su kaltinamaisiais metu jam buvo grasinama ir peiliu, t. y. kaltinamasis P. V. jam į šoną įrėmė į peilį, tačiau nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, apibūdinant peilį, taip pat yra prieštaringos. 2020 m. spalio 1 d. Z. S. pareiškime ir apklausoje nurodyta, kad kaltinamasis dešinėje rankoje laikė sulankstomą peilį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, kai buvo apklaustas praėjus beveik pusei metų po įvykio, paaiškino, kad P. V. dešinėje rankoje turi kažką, kas jam pasirodė panašu į peilį. Iš kur šis daiktas atsirado P. V. rankoje, jis nurodyti negali, kadangi nepastebėjo. Netrukus suprato, kad tas P. V. turėtas daiktas ir yra peilis, kadangi pamatė jo geležtę, kuri buvo, jo supratimu, apie 15 cm ilgio, užapvalinta ir smailėjanti į galą. Daugiau šio peilio apibūdinti negali, kadangi kitų jo dalių nematė. Dabar, praėjus kažkuriam laikui nuo to įvykio, mano, kad tai galėjo būti virtuvinis peilis. Į jam užduotą klausimą, kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad tai sulankstomas peilis, atsako, kad tuo kartu jam taip atrodė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad peilis buvo paprastas, stalo, apie 15 cm ilgio, blizgantis, metalinis, kurį kaltinamasis laikė rankovėje. Peilį išsitraukė, kai jam suspaudė ranką. Jo pečiai ir galva buvo prispausti, negalėjo judėti, į šoną buvo įremtas peilis. Tą peilį laikė ta pačia ranka, laikė taip, kad nesimatytų. Taigi, iš šių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis praėjus vis daugiau laiko apie įvykį, prisimena vis daugiau peilio ir jo laikymo, ištraukimo detalių, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad peilį kaltinamasis laikė rankoje, o teisme – kad ištraukė iš rankovės, iš pradžių, kad tai sulankstomas peilis, vėliau – kad tai 15 cm ilgio peilis. Be to, nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kaip kaltinamasis jį laikydamas viena ranka sugriebęs už gerklės, kita ranka, t. y. tik viena ranka, galėjo išsitraukti peilį iš rankovės ir jį dar įremti nukentėjusiajam į šoną. Teismo vertinimu, tai padaryti nėra įmanoma arba bent jau toks veiksmas, kitai rankai esant užimtai, būtų labai apsunkintas. Atsižvelgiant į visa tai, byloje nesant kitų objektyvių įrodymų apie kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudotą peilį ir esant prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams dėl peilio, jo detalių ir išsitraukimo aplinkybių, kaltinamiesiems iš pareikšto kaltinimo šalintinas peilio panaudojimas kaip neįrodytas.
Teismas šių iš kaltinimo kaltinamiesiems pašalintų aplinkybių kontekste pažymi, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamiesiems inkriminuotas aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių jas inkriminuoti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau minėtų aplinkybių pašalinimas iš esmės kaltinamųjų veiksmų kvalifikacijos nekeičia.
Tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo nurodomos tam tikros aplinkybės (ar jų fragmentai) apie tai, kokiose pozicijose jie buvo išsidėstę, kaip stovėjo ir pan. iš esmės sutampa tarpusavyje, t. y. esant atidarytoms priekinėms vairuotojo automobilio durelėms, kaltinamasis nukentėjusįjį prirėmė prie automobilio keleivio pusės durelių ir laikė, kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą, atėjo kaltinamoji ir ji stovėjo tarp pradarytų vairuotojo durelių ir kaltinamojo iš kairės pusės (o nukentėjusiajam iš dešinės), kaltinamoji sudavė nukentėjusiajam dešine ranka, delnu vieną kartą per kairįjį skruostą. Nepaisant to, kad šių aplinkybių neneigia nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis, tačiau kaltinamųjų gynėjas teisminio proceso metu iškėlė versiją, kad kaltinamoji, būdama tokioje pozicijoje, apskritai niekaip negalėjo dešine ranka suduoti nukentėjusiajam per kairįjį skruostą. Šie kaltinamųjų gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, esant minėtai situacijai ir kaltinamųjų ir nukentėjusiojo išsidėstymui prie automobilio, nėra jokio pagrindo teigti, kad taip suduoti smūgį ir būtent į tokią nukentėjusiojo kūno vietą neįmanoma. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir nenustačius ar nesant galimybės nustatyti tam tikrų neesminių įvykio (konflikto, muštynių arpan.) detalių, tai savaime nepaneigia kaltinamųjų veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad kaltinamieji patys neneigia, jog kaltinamoji sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam.
Kaltinamiesiems kaltinime inkriminuotas ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas, t. y. tai, kad jie atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, turėdami tikslą smurtiniu būdu išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju dėl I. S. (dabar I. Č.), kuri yra buvusi nukentėjusiojo žmona ir esama kaltinamojo sugyventinė. Visų pirma, pažymėtina, kad tikslas nėra būtinasis BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, jis gali charakterizuoti tam tikrus kaltinamųjų veiksmus, tačiau nėra būtinas tam, kad asmenų veiksmai būtų pripažinti atitinkantys nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. Kaltinamasis nurodė, kad jis į lauką išėjo išsiaiškinti santykių su nukentėjusiuoju dėl to, kad jis telefonu įžeidė jo motiną, kaltinamoji nurodė, kad ji į lauką paskui sūnų išskubėjo dėl to, jog galvojo, kad nukentėjusysis ne vienas atvažiuos, gal reikės sūnų ginti, žinojo, kad Z. S. yra grasinęs, žinojo, kad gali kilti konfliktas. Nežino, kodėl trenkė nukentėjusiajam, gal iš emocijos, dėl telefonu nukentėjusiojo jai pasakytų žodžių ji labai įsižeidė. Kaltinamieji nurodė ir tai, kad nukentėjusysis jau apie vienerius metus kaltinamajam grasina, nekenčia jų, kad jo ir jo buvusios sutuoktinės sūnus bendrauja su jais (kaltinamaisiais), nukentėjusysis ilgą laiką norėjo I. Č. susigrąžinti, bet jam nepavyko, dėl to ir prasidėjo pykčiai. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tarp kaltinamųjų šeimos ir nukentėjusiojo susiklosčiusius konfliktinius santykius, byloje nagrinėjamo įvykio priežastis ir kaltinamųjų paskatas neteisėtai veikti prieš nukentėjusįjį reikia vertinti plačiau ir ne tik atsižvelgiant į pačių kaltinamųjų nurodomas aplinkybes dėl 2020 m. spalio 1 d. konflikto priežasties – dėl mamos įžeidimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio dieną buvo ne tik kaip atsakas į telefonu nukentėjusiojo išsakytus įžeidimas kaltinamajai, bet ir sąlygotas prieš tai tarp jų ir nukentėjusiojo susiklosčiusių konfliktinių santykių, kurie prasidėjo I. Č. išsituokus su nukentėjusiuoju ir padėjus gyventi su kaltinamuoju. Dėl to teismo manymu, kaltinamiesiems kaltinime inkriminuotas jų veiksmų tikslas yra pagrįstas ir atitinka byloje esančius įrodymus.
Kaltinamieji ir kaltinamųjų gynėjas teisme iškėlė abejones dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. nurodė, kad kaltinamosios veiksmai nebuvo tokie, kad sukeltų žaizdą kairės ausies kaušelyje. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog apie tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalota ausis, jis iš karto nurodė atvykusiems pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina įvykio metu darytos nuotraukos – vienoje iš jų užfiksuota nukentėjusiojo kairioji ausis. Liudytojas O. G. teisme paaiškino, kad pranešėjas kažką minėjo apie ausį, jie darė nuotrauką, atsimena, kad su porininku labai žiūrėjo ir sprendė, ar ten kažkas yra, ar nėra, ausis paraudusi buvo. Nors liudytojas nurodė, kad ant pranešėjo veido akivaizdžių sužalojimų nesimatė, prie kairės ausies irgi sužalojimų nesimatė, tačiau teismo medicinos ekspertė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog žaizda nėra didelė ar gili, galbūt iš karto išsitepti ir negalėjo, tačiau kraujo galėjo tiek būti, tiek nebūti, taip pat kategoriškai paneigė kaltinamųjų gynėjo iškeltą versiją, jog žaizdą prasikrapštė pats nukentėjusysis ar kad žaizda atsirado dėl psoriazės požymių, nurodydama, kad ausyje jokių psoriazės požymių nematė, ausies kaušelis psoriazei būdingais požymiais paveiktas nebuvo, jei ji būtų pastebėjusi psoriazės požymių, ji specialisto išvadoje tikrai tai nurodytų. Be to, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas kairės ausies kaušelyje atitinka ir kaltinamosios nukentėjusiajam suduoto smūgio lokalizaciją – byloje nustatyta, jog kaltinamoji sudavė vieną smūgį ranka, delnu nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, nukentėjusysis tai patvirtino ir nurodė, kad daugiau jam per kairiąją ausį pataikė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais, juolab, kad skruostas ir ausis veido-galvos srityje yra greta ir trenkiant delnu per skruostą galima pataikyti ir per ausį. Atsižvelgiant į tai, kaltinime tikslintina ir ši aplinkybė nurodant, kad kaltinamoji trenkė dešinės rankos delnu nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, pataikydama ir į kairę ausį. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu neprašė pareigūnų iškviesti greitosios medicinos pagalbos, nepaneigia jam kaltinamųjų veiksmais padaryto ausies sužalojimo – pažymėtina, kad iš tiesų sutiktina su nukentėjusiuoju, kad sužalojimas nebuvo toks, kad jam nedelsiant reikėtų greitosios pagalbos, jautėsi gerai, galėjo vairuoti, tačiau į gydytoją kreipėsi kitą dieną po įvykio.
Kaltinamųjų gynėjo argumentas, kad nėra pagrindo tvirtini, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis byloje nustatytų aplinkybių. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-137/2004, 2K-89-693/2015). Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja paties nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Bendrininkų grupė pagal BK 25 str. 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau žodžiais ir neišreikštas, o išreikštas konkliudentiniais veiksmais – mimika, gestu ar kitu poelgiu, neveikimu, reiškiančiu, parodančiu pritarimą kito asmens daromiems veiksmams (kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2010, 2K-188/2004, 2K-135/2004). Pažymėtina, kad ir bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Tyčia bendrai, veikiant kartu, padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti staiga, taigi nusikaltimas gali būti padaromas ir iš anksto apgalvota, ir staiga atsiradusia tyčia.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamųjų tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį nebuvo iš anksto aptarta ir suplanuota, o susiformavo būtent įvykio vietoje ir pritarimas vienas kito nusikalstamiems veiksmams šiuo atveju buvo išreikštas konkrečiais konkliudentiniais abiejų kaltinamųjų veiksmais. Tai rodo, kad kaltinamieji suprato vienas kito veiksmus, kad smurtavime prieš nukentėjusįjį dalyvauja kaip bendrininkai, pritarė vienas kito veiksmams, suvokė, jog vykdo pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Kiekvieno iš jų indėlis į nusikaltimą buvo svarbus pasiekti bendrą tikslą, kurį parodo jų abiejų konkliudentiniai veiksmai.
Nors kaltinamasis teigia, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, nes jis staiga iššoko iš automobilio, tuo metu jau buvo atėjusi mama, nukentėjusysis pasakė „teper tebie pizda“ (dabar tau šakės) ir nors jis nesuprato, kam buvo skirti šie žodžiai ir link ko eina nukentėjusysis, jis prirėmė Z. S. prie automobilio, kad šis nepultų jo mamos, nes jei jis būtų jį paleidęs, gal jis būtų trenkęs jam, paleistas Z. S. galėjo daug ką padaryti. Kita vertus, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis su savimi jokių daiktų neturėjo, be to, jis nesuprato, kam buvo skirti šie žodžiai ir link ko eina nukentėjusysis, nukentėjusysis tiesiog stovėjo, nesimuistė. Kaltinamoji paaiškino, kad jai priėjus niekas nieko nesakė, jai atrodo, kad ranka prieš ją neužsimojo. Priėjusi prie jų negirdėjo jokio garso, neprisimena, ar girdėjo tą šūksnį „tau bus šakės“. Jai atrodo, Z. S. bandė muistytis, neprisimena, ar kažkaip judėjo, ar kažką darė rankomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra daug aukštesnis už nukentėjusįjį, į tai, kad kaltinamieji buvo dviese, o nukentėjusysis – vienas, teismas neįžvelgia nagrinėjamoje situacijoje BK 28 straipsnyje numatytų būtinosios ginties sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad jei kaltinamajam ir pasirodė, jog nukentėjusysis iššoko agresyviai ir staigiai iš automobilio ir jis stojo ginti motinos, tai nebuvo jokio reikalo jį prispausti prie automobilio, laikyti už gerklės ir už drabužių, o juo labiau, toliau nukentėjusiajam nieko nedarant, nes jo veiksmų ir judėjimo laisvė yra apribota, kaltinamajai dar ir suduoti delnu nukentėjusiajam per skruostą, juo labiau, jei kaltinamasis net nesuprato, kam buvo skirti nukentėjusiojo žodžiai ir link ko jis pradėjo eiti. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamoji smūgį nukentėjusiajam sudavė ne gindamasi nuo ko nors, o vedina emocijų, pasijutusi įžeista ir kad nukentėjusysis jos vaikus paliktų ramybėje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020 ir kt.). Kaip minėta, akivaizdu, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai tiek anksčiau, tiek įvykio vakarą, tačiau tai savaime nėra pagrindas kaltininkams pulti kitą šalį, vertinant tai kaip būtinąją gintį.
Tai, kad tarp kaltinamųjų veiksmų, smurtaujant prieš nukentėjusįjį, ir nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Z. S. nustatyta žaizda kairės ausies kaušelyje ir šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei teismo medicinos ekspertės R. Gaidienės paaiškinimai (aptarti jau pirmiau).
Teismo vertinimu, kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta ir aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad P. V. ir V. V., mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą: 2020 m. spalio 1 d. apie 19.20 val. prie namo, esančio Vilniuje, Taikos g. 44, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą smurtiniu būdu išsiaiškinti santykius su Z. S. dėl I. S. (dabar I. Č.), kuri yra buvusi Z. S. žmona ir esama P. V. sugyventinė, P. V. tyčia dešine ranka suėmė Z. S. už drabužių, o kaire ranka tyčia sugriebė Z. S. už gerklės ir prispaudė jį prie šiam priklausančio automobilio, po to tokiu būdu tyčia laikė Z. S., taip apribodamas jam laisvę judėti, kad sudarytų galimybę V. V. smurtauti jo atžvilgiu, o tuo metu V. V. tyčia dešinės rankos delnu stipriai sudavė vieną kartą Z. S. į kairįjį skruostą, pataikydama ir į kairę ausį, po to P. V. paleido Z. S., dėl to P. V. ir V. V. veiksmais Z. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda kairės ausies kaušelyje.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. V. ir V. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas P. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. P. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą kito žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas kartą už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (t. 1, b. l. 167-175), daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 140-166), nedirbantis (t. 1, b. l. 138), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 139), išsiskyręs, jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 87), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – 8 mėnesius, be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes tai jau ne pirmas atvejis, kai kaltinamasis padaro nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, smurtaudamas prieš kitą asmenį, matyti teisei priešingų veiksmų formavimasis kaltinamojo elgesyje.
Teismas, skirdamas V. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą, jos vaidmenį nusikaltimo padaryme. V. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą kito žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji neteista (t. 2, b. l. 10-12), vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (t. 2, b. l. 140-166), dirbanti ir darbdavio apibūdinama teigiamai (t. 2, b. l. 6, t. 3, b. l. 86), susituokusi, turi rimtų sveikatos problemų (t. 3, b. l. 53), byloje nėra duomenų apie kaltinamosios priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – 8 mėnesius, be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamosios elgesį, ji įpareigojama viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, kaltinamajai netikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamajai toks elgesys iš esmės nebūdingas, tai buvo labiau spontaniško elgesio pasekmė, ji nėra linkusi nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamosios elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios kaltinamiesiems skirtos bausmės ir jų dydžiai bei įpareigojimai nebus per griežti, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas kaltinamiesiems skirti įpareigojimas po 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, netikslinga, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus visus prieš tai minėtus įpareigojimus, be to, kaltinamasis niekur nedirba, jam paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o kaltinamoji nors ir dirbanti, tačiau pastaruoju metu turi rimtų sveikatos problemų, be to, manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamosios elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant juos solidariai iš abiejų kaltinamųjų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato konsultacijas, atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymą ir pateikimą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, atstovavimą teismo posėdžiuose, priteisiant jas solidariai iš abiejų kaltinamųjų (t. 1, b. l. 90-97).
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamųjų veiksmų Z. S. įvykio metu, o būtent dėl į jo kūną įremto peilio, jis jautė didelį stresą, bijojo pajudėti, pergyveno, kad jį galėjo stipriai sužaloti ar atimti gyvybę. Labai išgyveno dėl savo ateities, ar galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, jeigu būtų sužalotas. Kai jį paleido, jautė galvos svaigimą ir iš ausies bėgantį kraują, išsigando, kad gali negirdėti kaire ausimi. Be to, dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų jis privalėjo atsiprašinėti darbdavio iš darbo, kad galėtų vykti nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, į apklausas, akistatas, teismo posėdžius. Tai jam yra nepriimtini dalykai, sukeliantys neigiamas emocijas, verčiantys prisiminti apie jo patirtus išgyvenimus dėl sveikatos ir gyvybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis laikė nukentėjusįjį prispaustą prie automobilio, už gerklės, tuo metu kaltinamoji sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į kairįjį skruostą, pataikydama ir į ausį. Dėl šių kaltinamųjų veiksmų Z. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda kairės ausies kaušelyje. Taigi šiuo atveju, įvertinus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, buvo išsigandęs. Tačiau teismas vertina ir tai, kad sužalojimas nebuvo ilgalaikis, duomenų apie kokius nors neigiamus liekamuosius reiškinius nėra, nukentėjusysis atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nukentėjusysis nurodė, kad ausis užgijo, klausa nedingo, liekamųjų reiškinių nėra. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamųjų finansinę padėtį (kaltinamoji dirba, kaltinamasis nedirba, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, turi du mažamečius vaikus), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.) (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-155-806/2022, 1A-457-988/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-538-383/2021, 1A-349-888/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-229-282/2021). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgiant į atstovavimo apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, posėdžių trukmę ir skaičių, advokato aktyvumą teisiamųjų posėdžių metu, teismas sprendžia, kad 800 Eur suma nelaikytina aiškiai per didele, nes atitinka rinkos kainas, protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 400 Eur, iš kaltinamųjų.
P. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 131-132). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 195-196). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: keturios CD laikmenos (viena prisegta prie bylos antro tomo viršelio, trys prisegtos prie galinio bylos trečio tomo viršelio,), paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo Z. S. (Z. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš P. V. ir V. V. Z. S. naudai priteisti 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš P. V. ir V. V. Z. S. naudai priteisti po 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus – keturias CD laikmenas palikti saugoti byloje.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.