- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-457-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47447-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Paulius Markevičius, Lolita Normantienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Gudaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir jo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo S. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos K. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš S. V. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. naudai 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui bei 100 Eur (vienas šimtas eurų) proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 61, Kalvarijų turgavietėje, prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tris kartus dešinės rankos delnu trenkė A. P. į kairiąją ausį tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. ir jo atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti S. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę iki 1 (vienerių) metų, taip pat iš S. V. priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą šią sumą pervedant į nukentėjusiojo vardu registruotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. V. dėl padaryto nusikaltimo iš esmės kaltino savo auką, kuri jį išprovokavo tokiems veiksmams. Tokia kaltinamojo pozicija nėra suderinama nei su visišku kaltės pripažinimu, nei su nuoširdžia atgaila. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo ne kaltinamojo asmeninės nuoširdžios valios aktas, o savanaudiškas išskaičiavimas būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas neįvertino, kad K. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog ji nėra autoritetas kaltinamajam, nes jie visada dėl visko tariasi, todėl K. V. akivaizdžiai neatitinka kriterijų, keliamų laiduotojui, kuris privalo būti asmuo, kurio kaltinamasis klauso ir kuriam paklusta, o ne su kuriuo tariasi, tačiau pats sprendžia dėl tolesnių veiksmų. K. V. nepaaiškino, kaip ji nebūdama kaltinamajam autoritetu galės daryti jam teigiamą įtaką ir užtikrinti, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Vien tik juos siejantys glaudūs ryšiai nėra pagrindas patikėti, jog laiduotoja būdama partneriu, su kuriuo tariamasi, o ne autoritetu realiai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
2.3. Apeliantas nurodė, kad iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo ir jo bendrininkų duoti parodymai byloje yra žinomai melagingi siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad toliau galėtų terorizuoti nukentėjusįjį, kuris nuolat jaučia pastovų psichologinį pergyvenimą ir grėsmę iš kaltinamojo ir jo bendrininkų pusės. Nukentėjusysis tvirtina, kad tai yra jau ne pirmas atvejis, kai kaltinamasis S. V. ir jo bendrininkai nusikalstamai siekdami geresnių konkurencinių sąlygų puldinėja ir naudoja psichologinį smurtą bei terorizavimą prieš nukentėjusįjį ir kitus prekiautojus. Visa tai yra daroma sistemingai, siekiant pažeminti ir pašalinti nukentėjusįjį iš turgavietės, o nesigavus užmačioms naudojamas ir fizinis smurtas. Veiksmai, kuriais jis terorizavo ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, truko ilgai, kol kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, visą šį laiką nukentėjusysis patyrė ilgalaikį išgąstį, stresą, baimę.
2.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. ir jo atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius nurodė, kad kaltinamasis tyčia slepia savo pajamas žinomai melagingai nurodydamas, kad uždirba 400 Eur, nors Vilniaus Kalvarijų turguje nuomojasi keturis kioskus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), už kuriuos kiekvieną mėnesį sumoka apie 800 eurų (po 180–190 Eur už kiekvieną kioską).
2.5. Pastebėjo, kad asmuo, kurio byla nutraukta, važinėja prabangiu, apie 10 000 Eur vertės, Audi Q7 visureigiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo atvykęs į teisiamąjį posėdį, tačiau šio automobilio nenurodė kaip valdomo turto.
2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis kartu su bedarbe laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra paėmę iš banko apie 100 000 eurų paskolą, už kurią įsigijo vienbutį namą, kurio vertės tyčia ir sąmoningai nenurodė teismui, tačiau tikėtina, kad šio būsto vertė gerokai viršija gautos paskolos sumą.
2.7. Apeliaciniame skunde vertinama, kad, kadangi kaltinamasis kartu su bedarbe laiduotoja nurodė, jog kiekvieną mėnesį bankui moka apie 300 Eur paskolai grąžinti, o už nuomojamus turgaus kioskus kaltinamasis kiekvieną mėnesį sumoka apie 800 eurų, kyla didelių abejonių dėl tikrosios kaltinamojo turtinės padėties, nes nesuprantama, kad bedarbė laiduotoja ir kaltinamasis uždirbdamas 400 Eur gali kiekvieną mėnesį sumokėti 1 200 eurų bankui ir turgaus administracijai, išlaikyti namą, du vaikus ir prabangų, apie 10 000 Eur vertės, Audi Q7 visureigį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl apeliantas tvirtina, kad kaltinamasis slepia savo turtą ir pajamas siekdamas išvengti ne tik padarytu nusikaltimu žalos atlyginimo, tačiau ir galimai vykdydamas kitą nusikalstamą veiką – mokesčių slėpimą ir vengimą, dėl kurio teismas apskritai turėtų atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos.
2.8. Apeliantas pažymi ir tai, kad bylos medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie iš karto po įvykio nukentėjusiojo patirtą stresą ir jo gydymą, taip pat yra duomenų apie tai, kad jo gydymas buvo ilgalaikis, kad yra likę liekamųjų reiškinių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, kurio byla nutraukta, S. V. gynėja advokatė Lolita Normantienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei įrodymais ir išvadomis pagrįstą sprendimą.
3.2. Advokatės nuomone, ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą akivaizdu, kad iškarto po incidento tą pačią dieną apklaustas S. V. savo kaltę pripažino pilnai, davė nuoseklius parodymus apie incidento aplinkybes, nurodė, kad dėl padaryto gailisi, nesusivaldė bei labai nori susitaikyti su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašyti.
3.3. Gynėja pastebėjo, kad S. V. pilnai prisipažino dar nežinodamas, kokia bus surinkta bylos medžiaga, su ja susipažinęs nebuvo, nes tyrimas iš esmės buvo pradėtas tą pačią dieną. Tik po jo apklausos buvo apklausinėjami kiti liudytojai, apžiūrėta bei ištirta filmuota medžiaga, todėl apelianto argumentas, jog kaltinamasis prisipažino kaltu ir davė parodymus tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, nėra visiškai pagrįstas, dėl ko atmestinas.
3.4. Gynėja nesutinka, kad S. V. prisipažinimas yra formalus. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminiame nagrinėjime nuosekliai paaiškino visas bylos aplinkybes, nurodė, jog nukentėjusiojo jį žeminančiais žodžiais buvo išprovokuotas, dėl ko nesusilaikė, bei trenkė jam tris kartus delnu į kairę ausį. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad tuo metu buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, kurį A. P. teisme pripažino nurodydamas, jog išvadino kaltinamąjį ožiu bei kitais žodžiais, tačiau dėl savo poelgio, t. y. nesusitvardymo bei smurto panaudojimo kaltinamasis labai gailėjosi, nurodė, jog jam tai yra pirmas kartas gyvenime, tokį savo poelgį jis smerkia, dėl jo jam, kaip buvusiam sportininkui, nesusitvardžius tokioje situacijoje, gėda prieš šeimą bei aplinkinius, nes tokio poelgio nieks iš jo aplinkos nesitikėjo.
3.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nukentėjusiojo paprašė atleidimo, norėjo susitaikyti, tačiau nukentėjusysis, kaip kaltinamojo gynėjai atrodo, dėl savo nepamatuotų ambicijų bei iš principo siekdamas kuo labiau pakenkti kaltinamajam jam neatleido.
3.6. Advokatė pastebėjo, kad kaltinamasis jokiu būdu nekaltina jo, o smerkia savo elgesį dėl nesusitvardymo, dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi, davė nuoseklius parodymus, dar iki teismo posėdžio atlygino jam 200 Eur neturtinę žalą, taip pat kompensavo jo med. apžiūros ligonių kasų išlaidas, dėl ko nukentėjusiojo argumentai dėl formalaus prisipažinimo ir gailėjimosi atmestini.
3.7. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad kaltinamasis teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad žmona jam yra autoritetas, jis ją gerbia, bijo prarasti jos pasitikėjimą.
3.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. V. parodė, kad S. V. gailisi, pažįsta jį jau dvidešimt metų, tai labai keista ir netikėta situacija, kuri jam nebūdinga, dabar gėda tarp visų ir draugų, ir giminių. Jie susituokę nuo 2006 metų, vyras jos klauso. Nurodė, kad neigiamai vertina vyro poelgį, bei gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi juos sieja glaudūs bei artimi ryšiai. Ji turi galimybę jį kontroliuoti tiek namuose, tiek ir jo darbovietėje, kadangi pati šiuo metu prižiūri šalių mažametį vaiką ir nedirba.
3.9. Vertindama K. V. charakterizuojančius duomenis gynėja atsižvelgė į tai, kad ji turi aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą matavimų inžinerijos srityje, nėra teista bei nebausta administracine tvarka, su kaltinamuoju augina du nepilnamečius vaikus, todėl kaip artimiausias jam asmuo yra verta pasitikėjimo ir yra pagrindas manyti, kad ji kaip niekas gali daryti bei ateityje darys jam teigiamą įtaką.
3.10. Gynėja pabrėžė, kad byloje visiškai nėra jokių duomenų dėl nukentėjusiojo terorizavimo, arba psichologinio smurto prieš jį, o pats nukentėjusysis dėl šių atskirų veikų niekada į jokias teisėsaugos institucijas nesikreipė.
3.11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo, kad, nors A. P. civiliniame ieškinyje nurodė, jog patyrė sunkius padarinius, dvasinius išgyvenimus, stresą bei baimę, ilgalaikį liekamųjų reiškinių gydymą, šių aplinkybių jokiomis įrodomosiomis priemonėms neįrodė. Priešingai, 2019 m. lapkričio 7 d. 11 val. med. dokumento išraše nurodyta, kad skausmas jam būnant ligoninėje yra aprimęs (2 balai iš 10), ausies audiniai be pakitimų, tik kiek paraudęs kairės ausies kaušelis palyginus ją su dešine ausimi. Jį apžiūrėjus teismo ekspertui specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kad A. P. kūne jokių sužalojimų nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie jo ilgalaikį gydymą, dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę, pakitusią psichologinę būklę, dėl ko jo teiginiai vertinti kritiškai, o 10000 Eur reikalavimas kaip siekis pasinaudoti esama situacija bei pasipelnyti nukentėjusiojo sąskaita.
3.12. Atstovės vertinimu, nukentėjusysis vietoje to, kad įrodyti jo patirtus išgyvenimus, per daug sureikšmina kaltinamojo turtinę padėtį, iškreipdamas S. V. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Priešingai nei nurodo nukentėjusysis, kaltinamojo automobilis nėra prabangus, o pirktas už 6 500 Eur, yra seno, 2006 metų, modelio. Nukentėjusysis taip pat klaidina teismą nurodydamas, kad iš 800 Eur pajamų kaltinamasis apmoka dar ir už turgavietės vietas, todėl jo pajamos negali būti tokios mažos. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaip ir nurodė teismo posėdyje S. V., 800 Eur yra jo uždarbis, tai yra pelnas atminusavus visas išlaidas, todėl šių pinigų, įskaitant ir jo sutuoktinės gaunamas išmokas užtenka šalių pragyvenimui.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas, jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o asmuo, kurio byla nutraukta, S. V. ir jo gynėja – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir jo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus apeliacinis skundas atmetamas
5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo sprendimą atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymima ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017).
8. Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina esant visas įstatyme – BK 40 straipsnyje – nustatytas sąlygas atleisti S. V.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas apie laidavimo instituto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą sprendė įvertinęs S. V.prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę, duomenis apie S. V.asmenybę (administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos ji yra baustas, pavojingumą (nė vienas iš padarytų administracinių nusižengimų nebuvo šiurkštus), neteistas, vedęs, dirba, savanoriškai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas, pervedė nukentėjusiajam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat įsipareigojo atlyginti tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas, tendencijos elgtis nusikalstamai nėra), laiduotojos tinkamumą (kiekvienoje byloje jis turi būti įvertintas individualiai, pirmosios instancijos teismas įvertino visus laiduotojos asmenybės ir jos požiūrio į sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką aspektus, taip pat, kad ji nėra bausta administracine tvarka, neteista, yra teigiamai charakterizuojama, turi aukštąjį išsilavinimą).
9. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. apeliaciniame skunde laikosi priešingos pozicijos – jo vertinimu, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. S. V.tik formaliai prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nes teigė, kad nukentėjusysis jį išprovokavo, dėl to jam smogė, taip pat nukentėjusiajam pilnai neatlygino padarytos žalos ir nesusitarė dėl jos atlyginimo, bei laiduotojos asmenybė apeliantui sukėlė abejonių.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išdėstęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, vertino visas aplinkybes, reikšmingas S. V.atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti, teismo išvados tinkamai motyvuotos bei atitinka faktines bylos aplinkybes.
11. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. V.sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą tris kartus dešinės rankos delnu suduodamas A. P. į kairiąją ausį ir dėl to ginčo nėra (BK 140 straipsnio 1 dalis). Visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad yra S. V.atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad, viena vertus, abi konflikto pusės tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė skirtingas aplinkybes, lėmusias konflikto priežastį, tai yra jos nesutarė, kas pirmas (S. V. ar A. P.) pradėjo ginčą.
14. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. P. pateiktos įvykio versijos, 2019 m. lapkričio 7 d., Vilniuje, Kalvarijų g. 61, Kalvarijų turgavietėje, S. V. praeidamas pro A. P. kioską pradėjo į A. P. piktybiškai žiūrėti, užsipuolė jį necenzūriniais žodžiais. A. P. tik atsakė, kad „o kokią teisę tu turi į mane žiūrėt“. Po to S. V. jį stvėrė už kaklo ir trenkė pirmąjį smūgį, nuėjo besikeikdamas. A. P. jam pasakė „tu esi „stukačius“, tu rašydavai skundus ant manęs, ant bobučių“. Tada S. V. pasakė, jog „už tuos žodžius tu man turėsi atsakyti“, pribėgo ir trenkė 2–3 kartus (t. 1, b. l. 20, t. 2, b. l. 26). Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. B. patvirtino, kad S. V. vadino A. P. necenzūriniais žodžiais, tačiau pačio įvykio nematė, girdėjo tik garsus (t. 1, b. l. 67), todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia A. P. versiją. 2019 m. lapkričio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolas tik iš dalies patvirtina A. P. parodymus, kadangi protokole aprašoma vaizdo įrašo apžiūra, iš kurio matyti, kad kontakto tarp S. V. ir A. P. atvejų buvo daugiau nei jis nurodė (pavyzdžiui, spyriai koja), todėl neaišku, nei kuriuo metu, nei po kokių ir kieno žodžių vyko tolesni veiksmai (t. 1, b. l. 16).
15. Tuo tarpu iš S. V. pateiktos įvykio versijos matyti, kad S. V. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 61, Kalvarijų turgavietėje, praeidamas pro A. P. kioską piktai susižvalgė su A. P., S. V. nuėjo prie savo kiosko. A. P. pradėjo jam šaukti, kad jis „ožys“, „stukačius“, „kaziolas“. S. V. prie jo priėjo ir nesikeikdamas paprašė, kad jis taip nekalbėtų. A. P. vėl sakė „aš žinau, tu esi „stukačius“, „kaziolas“. Po to S. V. norėjo jį pastumti į kioską, tačiau vietoje to jis tris kartus delnu sudavė jam pataikydamas į ausį, žandikaulį. S. V. nenorėjo jam trenkti, jį išprovokavo (t. 1, b. l. 96, t. 2, b. l. 23, 24). Atkreipiamas dėmesys, kad tam tikras įvykio detales patvirtino ir liudytojas D. V. (apie tai, kad vyras, prekiaujantis žuvytėmis, vadino keiksmažodžiais jo dėdę, dėdė nuėjo link jo (t. 1, b. l. 81), tačiau jo parodymai fragmentiški, neinformatyvus, todėl teismas jais nesiremia kaip patvirtinančiais S. V. įvykio versiją ir paneigiančiais A. P. versiją. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad S. V. du kartus pripažino, kad jis nesusivaldė ir dėl to labai gailisi (t. 1, b. l. 96, t. 2, b. l. 24). Tai reiškia, kad jis, nors ir teigia, kad A. P. jį išprovokavo, tačiau nemenkina ir savo neteisėtų veiksmų, supranta, kad jo reakcija į provokaciją buvo neadekvati, o pagrindinė priežastis, lėmusi jo smurtinius veiksmus, buvo ne galima provokacija, o jo paties nesusivaldymas esant tokiai situacijai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad vien S. V. teiginys, jog nukentėjusysis jį išprovokavo, nesudaro pagrindo jo prisipažinimą vertinti kaip formalų ir nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė nelaikoma esmine kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Esmė, ar kaltininkas pripažįsta smurtinius veiksmus ir kaip vertina tokį savo elgesį. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme S. V.prisipažino padaręs smurtinius veiksmus, dėl to gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį žalos (t. 2, b. l. 23), jo sutuoktinė taip pat patvirtino, kad S. V.labai gailisi dėl šio įvykio (t. 2, b. l. 25).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi S. V.poziciją ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir jo nurodytas veikos padarymo aplinkybes, tai, kad jis, nepaisant tam tikrų nenuoseklių paaiškinimų, pripažino esmines inkriminuotos veikos aplinkybes dar ikiteisminio tyrimo metu, ir šiuos teisingus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, o šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą ir taip vertindamas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
18. Be to, iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad A. P. nesutinka su jam atlygintos žalos dydžiu, jis vertina, kad S. V.nukentėjusiajam pilnai neatlygino padarytos žalos ir nesusitarė dėl jos atlyginimo.
19. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad S. V.atlygino dalį žalos – 200 Eur (t. 2, b. l. 4), sutiko ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą tokia apimtimi, kokią priteisė teismas (t. 2, b. l. 23, 36).
20. Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Šioje byloje, kai šalių pozicijos labai skirtingos (kaltininko nuomone, neturtinė žala sudaro 200 Eur, o, nukentėjusiojo nuomone, 50 kartų didesnė), pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (tai ir padaryta), ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad S. V.turi finansines galimybes sumokėti apylinkės teismo priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tai patvirtina ir bylos medžiaga, pagal kurią S. V. šeimos biudžetą sudaro 1 200 Eur per mėnesį (S. V. 800 Eur pajamos per mėnesį (t. 2, b. l. 24) + K. V. gaunama 300 Eur išmoka (t. 2, b. l. 25) + 100 Eur pajamos iš buto nuomos (t. 2, b. l. 25).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. P. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria S. V. ir jo sutuoktinės faktiškai gaunamų pajamų ir išlaidų analizei kaip paneigiančiai skundžiamo nuosprendžio teiginį, jog S. V. pajamos nėra didelės. Vis dėlto kaltininko galimybė atlyginti žalą (jo turtinė padėtis) yra tik vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, kurį apylinkės teismas pagrįstai vertino tarp kitų aspektų, nustatydamas priteistinos žalos dydį.
22. Šiame kontekste pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų, kad S. V.vengia mokėti mokesčius, o ne gauna pajamas iš kitų legalių šaltinių. Apelianto nurodoma S. V. pajamų ir išlaidų neatitiktis nebūtinai reiškia pažeidimus, susijusius su vengimu mokėti mokesčius. Be to, šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas, be kita ko, yra kaltininko įsipareigojimas atlyginti likusią žalos dalį ir jo galimybės tai padaryti, o ne S. V. pajamų gavimo aplinkybės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl mokesčių mokėjimo pažeidimų.
23. Apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris, kaip minėta, pačio nukentėjusiojo vertinimu, yra žymiai didesnis (10 000 Eur). Tokį savo patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia byloje esančiais medicininiais dokumentais, kurie, anot jo, patvirtina, jog yra duomenų apie iš karto po įvykio nukentėjusiųjų patirtą stresą ir jo gydymą, taip pat yra duomenų apie tai, kad jo gydymas buvo ilgalaikis, kad yra likę liekamųjų reiškinių (t. 2, b. l. 50). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad A. P. skundėsi tuo, kad jis patyrė nervinį stresą, nemigą, galvos skausmus, teko lankytis pas psichologą. Kreipėsi į gydytojus dėl šito įvykio psichologinės pagalbos, prie pasekmių priskyrė skaudančią galvą ir kartais užeinantį ausies spengimą (t. 2, b. l. 37).
24. Apygardos teismas pažymi, kad byloje yra duomenys, kurie patvirtina faktus, kad 2019 m. lapkričio 7 d. (įvykio dieną) A. P. gydytojams skundėsi, jog buvo sužalotas, sumuštas jo ausies paviršius, jautė skausmą tarsi ausies viduje, spengimą, skaudėjo galvą, jautė pakitimus kairėje akyje, jam suteikta būtinoji pagalba dėl galvos sumušimo (t. 1, b. l. 32, 162), tačiau 2019 m. lapkričio 8 d. specialistas padarė išvadą, kad A. P. kūne sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 32). 2019 m. lapkričio 11 d. buvo diagnozuotas ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės; nurodyta, kad reikalinga gydytojo LOR konsultacija dėl spengimo ausyse, neurologo konsultacija dėl pasikartojančių galvos skausmų epizodų, paskirti kraujo tyrimai (t. 1, b. l. 163, 164), tą pačią dieną atlikti kraujo tyrimai (t. 1, b. l. 165). Taip pat 2020 m. sausio 7 d. paskirtas specialus patikrinimas dėl urogenitalinės sistemos sutrikimų (t. 1, b. l. 166). Apygardos teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka tam, kad konstatuoti, jog apeliantas patyrė ilgalaikius jo nurodomus fizinius skausmus, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, kad po 2019 m. lapkričio 11 d. A. P. nebebuvo taikomas gydymas dėl patirtų traumų įvykio metu. Byloje yra 2020 m. balandžio 23 d. Asociacijos „V.“ kvitas dėl psichologo konsultacijos (t. 1, b. l. 167). Nors, kaip matyti, psichologo konsultacija A. P. buvo suteikta praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, tačiau byloje yra tik šis vienintelis psichologinės pagalbos teikimą A. P. įrodantis dokumentus, be to, neaišku, ar buvo suteikta psichologinė pagalba būtent dėl to pačio įvykio, tuo labiau, kad A. P. procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad jis dažnai patyrė tam tikrą S. V. keliamą diskomfortą. Taigi byloje esantys dokumentai objektyviai nepatvirtina, kad A. P. gydymas buvo ilgalaikis ir yra likę liekamųjų reiškinių. Apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl S. V. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių (t. 2, b. l. 37). Civilinio ieškinio faktinį pagrindą turi įrodyti civilinis ieškovas (BPK 115 straipsnis, CPK 178 straipsnis), o šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, jis to nepadarė.
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas, pagrįstai nustatė, be kita ko, ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
26. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad laiduotojos asmenybė apeliantui sukėlė abejonių, kadangi, kaip jis nurodė, teisiamajame posėdyje laiduotoja pripažino, jog ji neturi autoriteto savo vyrui, kadangi dažniausiai jie tarpusavyje tariasi dėl sprendimų priėmimo.
27. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
28. Byloje esantys duomenys paneigia apelianto argumentą, kad K. V. neturi autoriteto S. V.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog, nors laiduotoja K. V. parodė, kad jie su S. V. gyvena demokratiškai, yra lygiaverčiai partneriai, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad vyras jos klauso (t. 2, b. l. 25). S. V. teisiamajame posėdyje pripažino, kad K. V. jam yra autoritetas, o jis jai ne, pareiškė, kad ji jam „pirmas numeris“ (t. 2, b. l. 24). Taip pat pažymima, kad teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad laiduotoja K. V.sutuoktinio neteisėtus veiksmus vertino kritiškai (t. 2, b. l. 25).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek galimą K. V. kaip laiduotojos įtakos darymą S. V., tiek jos požiūrį į sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nuoseklius S. V.parodymus apie jo padarytą nusikalstamą veiką ir veikos aplinkybes. Padarytos pagrįstos išvados, kad nustatytų smurtinių veiksmų S. V.neginčijo, parodė, jog buvo neišsimiegojęs, nenorėjo, kad nukentėjusysis jį vadintų necenzūriniais žodžiais, todėl nesusivaldė ir trenkė jam. Taigi esminių faktinių aplinkybių pripažinimu teismas pagrįstai nesuabejojo. Taip pat jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos nustatytas tinkamai, o pagrįstą manymą, kad S. V.nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas nustatė išsamiai įvertinęs tiek veikos padarymo aplinkybes, tiek S. V.asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Daroma bendra išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas savo procesinį sprendimą įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė.
30. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – S. V. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos K. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
31. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. jo atstovė advokato padėjėja Lina Gudaitė teismo posėdyje pateikė kvitą, patvirtinantį atstovavimo išlaidas (b. l. 71). Iš pateikto 2020 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad A. P. sumokėjo advokato padėjėjai Linai Gudaitei 100 Eur už atstovavimą (b. l. 70). Aukštesnysis teismas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir jo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, nepriteisia 100 Eur advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovė, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir jo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. atstovės advokato padėjėjos Linos Gudaitės prašymą priteisti 100 Eur atstovavimo išlaidų atmesti.