Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių nustatymo, tretieji asmenys (kreditoriai) UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, UAB „Gelvora“, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Paumilė“, UAB „Ignolita“, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „MS Transport“, Vilniaus rajono policijos komisariatas, UADB „Promtransinvest“, antstolė D. M., antstolė B. P., antstolis R. V., antstolis D. K., antstolė I. K., antstolis G. B., antstolis R. K., antstolis V. M., antstolis, D. B., antstolis S. M., antstolė N. L., antstolis D. S., antstolis R. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas G. R. susituokė (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. 4789. Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R.. A. R. su nepilnamečiu vaiku gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. R. gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvena (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Šalys 2018 m. sausio 2 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį. Šalys nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas butas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šalys turi kreditorinius įsiskolinimus UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano būstas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Paumilė“, UAB „Ignolita“, UAB „MS Transport“, UADB „Promtransinvest“, antstoliams D. M., B. P., R. V., D. K., I. K., G. B., R. K., V. M., D. B., S. M., N. L., D. S., R. V..

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas ir santuoka nutrauktina.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys sutarė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaltės.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė, atsakovui paliktina jo pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nurodė ir atsakovas neprieštaravo, jog šalys yra dirbantys, sveiki, išlaikymo vienas iš kito neprašo, todėl išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų.

Šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo bei kito turto.

Šalys turi kreditorinius įsiskolinimus UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano būstas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Paumilė“, UAB „Ignolita“, UAB „MS Transport“, UADB „Promtransinvest“, antstoliams D. M., B. P., R. V., D. K., I. K., G. B., R. K., V. M., D. B., S. M., N. L., D. S., R. V..

Ginčo dėl prievolių padalijimo byloje nėra, todėl prievolės UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2021-01-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų įsakymą Nr. eL2-1576-405/2021, UAB Mano būstas Sostinė pagal 2021-03-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą ir išieškojimus vykdančiam antstoliui R. V. pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „Gelvora“, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Paumilė“, UAB „Ignolita“, UAB „MS Transport“, B. K., UADB „Promtransinvest“, išieškojimus vykdantiems antstoliams D. M., B. P., R. V., D. K., I. K., G. B., R. K., V. M., D. B., S. M., N. L., D. S. pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Byloje duomenų apie kitą dalintiną turtą ir šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. abu tėvai prašo, jog vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Kadangi ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. R. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo šalių dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ., išlaikymui priteisti iš atsakovo G. R. nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės po 235,00 Eur per mėnesį vaikui, indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, suteikiant A. R. uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui. Iš ieškovės nurodomų aplinkybių ir teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi. Dukra turi įprastus tokio amžiaus vaikams poreikius - atitinkančius poreikius ir su tuo susijusias išlaidas – išlaidos aprangai, avalynei, higienos priemonėms, poilsiui, laisvalaikio pramogoms, socialiniams poreikiams (gimtadieniai, išvykos ir pan.), kultūriniam ir kitokiam ugdymui, dukra lanko šokių būrelį. Iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad nepilnametės dukters E. R. poreikius sudaro ne mažiau kaip 470,00 Eur per mėnesį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias nuostatas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams kas mėnesį išlaikymui reikia 470,00. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) inter alia (be visa kita) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui dukrai reikalinga 470,00 Eur, kuriuos sudaro: 6,00 Eur higienos priemonėms, 3,3 Eur kirpyklai, 50,00 Eur maitinimui mokykloje, 50,00 Eur maitinimui namuose, 2,9 Eur vaistams, 20,00 Eur mokyklinėms prekėms, 40,00 Eur mokyklinei aprangai, drabužiams, 15,00 Eur popamokinei veiklai, 70,00 Eur mokesčiams, 50,00 Eur laisvalaikiui, 60,00 Eur atostogų pramogoms.

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose paaiškino vaiko poreikius, ir jo išlaidas, kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad drabužių avalynės dukrai neperka, jis nežino kokių higienos priemonių dukrai reikia, tuo labiau, kiek jos kainuoja. Todėl teismas vertina ieškovės nurodytus dukros poreikius, remdamasis šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio. Teismas, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 470,00 Eur suma yra visiškai įrodyta.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Pagal bylos medžiagą ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro 1 200,00 Eur neatskaičius mokesčius. Turi nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kuriame gyvena su nepilnamete dukra, tačiau duomenų apie namo įregistravimą nekilnojamojo turto registre nėra. Ieškovė taip pat gauna pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, taip pat turi kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, vykdo individualią veiklą, jo pajamos per mėnesį 500,00 Eur, taip pat turi prievolių kreditoriams. Atsakovas turi išlaikytinį D. Š., tačiau duomenų, kad teikia jam išlaikymą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, matyti, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovės atstovė, vertindama atsakovo elgesį, teismo posėdžių metu pažymėjo, kad atsakovui nėra nustatytas nei sumažėjęs darbingumo lygis, nei negalia, dėl to atsakovas gali ir privalo dirbti ir skirti vaiko išlaikymui piniginių lėšų. Teismui nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas intensyviai ieško geriau apmokamo darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, ieškovės indėlis į dukters gerovę visuomet bus didesnis, pareiga rūpintis dukra, užtikrinant joa poreikių tenkinimą, priežiūrą ją slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Nagrinėjamu atveju neprašo iš atsakovo priteisti didesnės dalies išlaikymo, todėl daroma išvada, kad atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą dukrai yra tokia pat, kaip ir ieškovės.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 235,00 Eur per mėnesį, o atsakovas sutinka mokėti po 150,00 Eur. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų neturi. Atsakovas turi daug kreditorinių įsiskolinimų, nurodė, kad juos moka pagal galimybes, todėl tikėtina, kad atsakovo nenoras susirasti geriau apmokamą darbą galimai susijęs su nenoru atsiskaityti su kreditoriais. Kritiškai vertintinas atsakovo elgesys, kad jis vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas 500,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį, neieško geriau apmokamo darbo. Dėl to atsakovas negali teisinti pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymo tuo pagrindu, kad negauna pajamų iš darbinės veiklos. Atsakovas nepateikė jokių duomenų kokiomis piniginėmis lėšomis jis disponuoja ir iš kokių lėšų jis užtikrina savo būtinųjų poreikių tenkinimą.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, kad tėvo, su kuriuo lieka gyventi vaikas, galimybės dirbti daugiau, susirasti papildomą darbą yra ribotos. Nagrinėjamu atveju ieškovė dirba penkių darbo dienų savaitę. Tuo tarpu tėvas, privalantis teikti išlaikymą, ir neturintis pareigos rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, realiai turi galimybes dirbti daugiau ir turi geresnes sąlygas pasirinkti darbą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaiko tėvai išlaikymą vaikui turi teikti lygiomis dalimis. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neatskleidė teismui tikrosios savo finansinės padėties – nenurodė iš kokių lėšų gyvena, taip pat neįrodė, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti ir teikti vaikui išlaikymo. Dėl to itin kritiškai vertinamas atsakovo elgesys, kad būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas dukrą bei pareigą ją išlaikyti, jis nesiima aktyvių veiksmų susirasti darbą ir užtikrinti vaiko išlaikymą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui taip pat privalo skirti pinigų, tačiau duomenų, kad jam teikia išlaikymą nepateikė.

Kaip minėta ieškovė nurodė, jog išlaikymui dukrai per mėnesį reikalinga apie 470,00 Eur. Atsižvelgiant, kad ši suma turi būti padalinta tarp abiejų tėvų, tėvų darbo pajamas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis šiuo metu siekia (642,00 Eur – atskaičius mokesčius 467,00 Eur), vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir nepilnametės dukters E. R. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo 2021 m. gegužės 21 d. (CK 3.200 straipsnis) iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai), priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek dukters interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaikų išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 106,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 5 106,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 1 d. ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-01-21 G. R. buvo įkalinimo įstaigoje ir išlaikymo dukrai E. visiškai neteikė. Išlaikymas dukrai priklausytų už 9 mėn., atsižvelgiant į konkretų 2018 - 2019 metų mėnesį galiojusią MMA. 2018 m. MMA sudarė 400,00 Eur, ½ dalis 200,00 Eur, 2019 -430,00 Eur, ½ dalis 215 Eur. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-01-21 susidaręs įsiskolinimas būtų 1 830,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2020-01-01 sutuoktiniai gyveno kartu ir abu išlaikė dukterį. Nuo 2020-04-01 iki 2020-06-01 dukra gyveno pas tėvą 2 mėn. 2020 metais MMA sudarė 607,00 Eur (½ dalis – 230,00 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius), o 2021 m. - MMA sudarė 642,00 Eur (1/2 dalis - 244 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius). Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-04-01, sudaro 690,00 Eur (3 mėn. x 230 Eur) ir nuo 2020-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos sudaro 1 610,00 Eur (7 mėn. x 230 Eur) + 976,00 Eur (4 mėn. x 244 Eur).

Kaip minėta tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Nors atsakovas teigė, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, teikė dukrai išlaikymą, t. y. pinigus ieškovei perduodavo per kitus asmenis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra. Taip pat pinigus mokėjo ir jo mama, tačiau ir šai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė patvirtino, kad atsakovo motina atnešdavo maisto produktų, tačiau tai buvo pavieniai atvejai ir negalima laikyti tai kaip teikiamą išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki ieškinio padavimo, minusuojant ieškovės nurodytus laikotarpius, dukra rūpinosi viena dėl to susidarė atsakovo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. R. išlaikymo neteikė, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principus, atsižvelgiant į tuo metu buvusią ekonominę padėtį šalyje, infliaciją, į tai, kad išlaikymas priteisiamas už laikotarpį prieš trejus metus, iš atsakovo G. R. priteistinas 5 106,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustayti tokią bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su dukra pirmadienį, antradienį ir trečiadienį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o jeigu tą dieną dukra nelanko užsiėmimų - pagal susitarimą su mama iš gyvenamosios vietos, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val. tėvas bendrauja su dukra pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; Tėvas praleidžia su dukra nelyginiais metais Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas. Lyginiais metais šias šventes su vaiku praleidžia motina; Tėvas su dukra praleidžia antrąją pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų; Vasaros atostogas tėvai dalijasi bendru susitarimu, pagal kurį dukra praleidžia po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Tėvas bendrauja su dukra nuotoliniu būdu be apribojimų; Tėvai gali raštu – sms žinutėmis susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: dukra kiekvieną savaitgalį bus pas atsakovą ir bus visiškai jo išlaikoma, nelyginiais metais visas šventes praleis su atsakovu, o antras švenčių dienas su ieškove, lyginiais metais atvirkščiai. Atsakovas su dukra praleis antrąją pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų? Vasaros atostogas atsakovas ir ieškovė dalinsis bendru susitarimu, pagal kurį dukra praleidžia po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Bendravimas su dukra nuotoliniu būdu (SMS, elektroniniais laiškas ir kt.) vyksta be apribojimų.

Kaip matyti ginčas kyla dėl atsakovo bendravimo su vaiku kiekvieną savaitgalį. Ieškovė nesutinka su tokia tvarka, nurodydama, kad atsakovė dirba penkias dienas per davaitę, su dukra bendrauja tik po darbo, todėl nori leisti laiką ir dsavaitgaliais. Ir teismas sutinka su šia ieškovės nuomone. Teismo nuomone, ieškovės pasiūlyta tvarka visiškai atitinka vaiko interesus, sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovės prašymu, teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutarimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą G. R. teikti nepilnametei dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2021-05-21 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, minėtos laikinos apsaugos priemonės naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovei A. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalvos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-577-2669 nustatyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Valstybė patyrė 275,32 Eur išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 99 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovo priteistinas ir 75,00 Eur žyminis mokestis už ištuoką, 63,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo (12 mėn. x 235 Eur = 2 820 Eur x 3 proc. = 84,60 Eur x 75 proc. = 63,45), 115,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (5 106 Eur x 3 proc. = 153,18 x 75 proc. = 114,48) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 30,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. R. (ikisantuokinė pavardė K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. 4789, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. R. santuokinę pavardę – R., atsakovui jo pavardę – R.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. R..

Nustatyti atsakovo G. R. bendravimo su nepilnamete dukra E. R. tvarką:

1. Tėvas bendrauja su dukra pirmadienį, antradienį ir trečiadienį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o jeigu tą dieną dukra nelanko užsiėmimų - pagal susitarimą su mama iš gyvenamosios vietos, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val. tėvas bendrauja su dukra pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;

2. Tėvas praleidžia su dukra nelyginiais metais Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas. Lyginiais metais šias šventes su vaiku praleidžia motina;

3. Tėvas su dukra praleidžia antrąją pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų; Vasaros atostogas tėvai dalijasi bendru susitarimu, pagal kurį dukra praleidžia po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų;

4. Tėvas bendrauja su dukra nuotoliniu būdu be apribojimų. Tėvai gali raštu – sms žinutėmis susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Priteiti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 235,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas, sumokėtas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą, ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 106,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Prievoles UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2021-01-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų įsakymą Nr. eL2-1576-405/2021, UAB Mano būstas Sostinė pagal 2021-03-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą ir išieškojimus vykdančiam antstoliui R. V. pripažinti ieškovės A. R. asmeninėmis prievolėmis.

Prievoles, vykdomas už administracinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „Gelvora“, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Paumilė“, UAB „Ignolita“, UAB „MS Transport“, B. K., UADB „Promtransinvest“, bei išieškojimus vykdantiems antstoliams D. M., B. P., R. V., D. K., I. K., G. B., R. K., V. M., D. B., S. M., N. L., D. S. pripažinami asmeninėmis G. R. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 283,01 Eur išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 275,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.