Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

vertėjai Rasai Gyskai (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. D. K. ir jos gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. K. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, N. D. K. išteisinta pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš N. D. K. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios N. D. K. ir jos gynėjos apeliaciniame skunde.

6. Iš baudžiamojoje byloje pareikšto apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nuteistosios veiksmuose nustatyti BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl laikomasi pozicijos, jog dėl šio kaltinimo nuteistoji N. D. K. turi būti išteisinta.

7. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam nusikalstama veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-190-303/2022). Taigi, teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, iš esmės teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino N. D. K. kalta padarius jai inkriminuotą, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką. Vis dėlto, apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajai skirtinos bausmės dydį, netinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių

11. Nuteistajai N. D. K. inkriminuotoje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Po N. D. K. nusikalstamos veikos padarymo BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi du kartus. Nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistos ir BK 223 straipsnio nuostatos ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų / neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. Sprendžiant nuteistosios N. D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, minėtos pasikeitusios BK 223 straipsnio redakcijos, nustačiusios naujus alternatyviuosius objektyviuosius požymius, taip pat nauja BK 223 straipsnio 3 dalis, nustačiusi, kad pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, jos nešvelnina, taigi, nauja ir tarpinė baudžiamojo įstatymo redakcija neturi grįžtamosios galios ir nagrinėjamoje byloje taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

12. BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia BK 223 straipsnyje nustatytus padarinius. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bet kurią iš minėtų veikų. Iš skundžiamame nuosprendyje konstatuotų teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistajai N. D. K. inkriminuota tai, kad ji aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą VšĮ „(A.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes jos vadovavimo laikotarpiu nebuvo vedami buhalterinės apskaitos registrai, sudaromi ir pateikiami VĮ „Registrų centras“ finansinių ataskaitų rinkiniai (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal BK 223 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-4-458/2021, 2K-185-489/2022). Visgi, pagal teismų praktiką įmonės vadovas taip pat gali būti aptariamos nusikalstamos veikos subjektas, nes būtent jis yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-1073/2019, 2K-4-458/2021).

14. Nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija). Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus laikomas įgyvendinusiu pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, vis dėlto, jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus, ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-679/2019, 2K-203-495/2021, 2K-119-648/2023). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nuteistosios gynėjos teiginius, kad nėra aišku, už ką N. D. K. turėjo būti nuteista – ar už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, ar už organizavimą. Pažymėtina, kad nors N. D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje eksplicitiškai nebuvo numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos organizavimas kaip alternatyvus objektyviosios pusės – veikos – požymis (past. – šiuo metu galiojančioje redakcijoje šis požymis tiesiogiai įtvirtintas), tačiau, kaip matyti iš nuosekliai suformuotos teismų praktikos, nustačius, jog juridinio asmens vadovas buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės netinkamai ir tai sukėlė atitinkamus padarinius, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, būtent tokios išvados priėjo pirmosios instancijos teismas.

15. Pažymėtina, kad byloje esantys juridinio asmens – VšĮ „(A.)“ – duomenys patvirtina, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (past. – pakeistas teisinis juridinio asmens statusas į „bankrutuojantis“) viešosios įstaigos direktorės pareigas ėjo nuteistoji N. D. K. (2 t., b. l. 58–60, 67–69, 98; 7 t., b. l. 85; 11 t., b. l. 85–87). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – buhalterinės apskaitos registrų nevedimą – yra atsakinga nuteistoji N. D. K., argumentuojant tuo, jog įstaigos vadovė buvo pasamdžiusi buhalterę V. J., kuri, gynybos įsitikinimu, ir buvo atsakinga už VšĮ „(A.)“ buhalterijos tvarkymą, akcentuojant, jog nuteistoji neturėjo specialių žinių buhalterijai tvarkyti, be to, nėra Lietuvos Respublikos pilietė, nemoka lietuvių kalbos. Apeliančių nuomone, nutraukus ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, N. D. K., kaip įmonės vadovė, atsakomybėn traukiama nepagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo sutikti su tokia nuteistosios ir jos gynėjų pozicija.

16. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, o tyrimo eigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 209 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnį (2 t., b. l. 5–9). Ikiteisminio tyrimo eigoje, nustačius, kad V. J. dirbo VšĮ „(A.)“ buhaltere, jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes V. J. veiksmuose nenustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – kaltė (9 t., b. l. 150–157). Šiame kontekste, be kita ko, atkreipiant dėmesį ir į gynėjos apeliaciniame procese išsakytą poziciją, ypač svarbu pažymėti, kad V. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (o po to ikiteisminis tyrimas nutrauktas) dėl to, kad ji įstatymų nustatytą laiką nesaugojo VšĮ „(A.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl to kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (8 t., b. l. 165–167). Kita vertus, N. D. K., kaip VšĮ „(A.)“ direktorė, yra pripažinta kalta ne dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, o dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo. Vadinasi, ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas VšĮ „(A.)“ buhaltere dirbusios V. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, savaime nepaneigia nuteistosios N. D. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. J. atžvilgiu nedaro įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

17. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu V. J. dirbo VšĮ „(A.)“. Rašytinėje bylos medžiagoje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys SODROS registro duomenys patvirtina, kad V. J. minėtoje viešojoje įstaigoje dirbo nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 7 d. (2 t., b. l. 62–66, 76–80). Dirbdama VšĮ „(A.)“ V. J. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistosios, tiek ir pačios V. J. parodymai. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti tuo, kad N. D. K., kaip juridinio asmens direktorė, buvo pasamdžiusi už buhalteriją atsakingą asmenį. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, įmonės vadovas, net ir pavedęs buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus konkrečiam žmogui, gali būti pripažintas aplaidžiai organizavęs buhalterinės apskaitos tvarkymą, jeigu šią pareigą atliko netinkamai. Nagrinėjamu gi atveju, nustatyta būtent tai, kad N. D. K. savo, kaip juridinio asmens direktorės, pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą atliko iš esmės nekokybiškai, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tai suponavo pavojingų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimą.

18. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu N. D. K. parodė, kad (VšĮ „(A.)“) buhalterinę apskaitą vedė pasamdyta buhalterė V. J., kuri vienu metu turėjo prieigą prie mokyklos banko sąskaitos, tačiau vėliau jos neturėjo. N. D. K. parodė ir tai, kad, jeigu teisingai prisimena, pateikdavo buhalterei bankinius išrašus, tačiau neatsiminė, kokius dokumentus teikdavo. Be to, N. D. K. neprisiminė, ar buhalterė prašė nupirkti buhalterines programas, jai nežinoma, kokiu būdu buhalterė vedė buhalteriją, tačiau vėliau to paties teisiamojo posėdžio metu N. D. K. pažymėjo, jog buhalterė jos prašė buhalterinės programos, be to, buhalterinei apskaitai reikalingos programos buhalterė prašydavo pakartotinai, tačiau, N. D. K. teigimu, tam nebuvo lėšų, todėl buhalterė ir toliau tvarkė buhalterinę apskaitą; dirbo taip, kaip prašė N. D. K., kuri liepė buhalterei atlikti savo darbą neturint tinkamos programos (12 t., b. l. 148–150).

19. Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. J. parodė, kad iš pradžių jos pareiga įmonėje buvo tik skaičiuoti darbo užmokestį, šioms pareigoms ji buvo priimta dirbti. Tuo metu viešajai įstaigai nebuvo privaloma vesti ir teikti finansines ataskaitas, tačiau vėliau sužinojo, kad nuo 2015 metų privaloma teikti finansines ataskaitas. Anot liudytojos, apie tai ji pranešė direktorei N. D. K. ir pasakė, kad yra reikalinga buhalterinė programa ir, nors N. D. K. pažadėjo programą įsigyti, 2012–2017 metais buhalterinės apskaitos programa įsigyta nebuvo. Liudytoja direktorei pasakė, kad finansinių ataskaitų vedimui reikia turėti pilnai visus dokumentus, tačiau liudytoja gavo tik pirkimo dokumentus, be to, neturėjo prieigos prie banko sąskaitų. Liudytojos teigimu, tai jai iš esmės nebuvo būtina, tačiau jai buvo reikalingi banko išrašai, kurių ji neturėjo, taigi, negalėjo padaryti suvestinių, paruošti finansinių ataskaitų. Liudytoja patvirtino, kad nevedė buhalterinės apskaitos registrų, turto apskaitos registrų, tiekėjų, pirkėjų, skolų registrų; liudytojos teigimu, apie turtą ji neturėjo jokių duomenų / dokumentų, taip pat neturėdama banko išrašų ji negalėjo įvesti apmokėjimų (13 t., b. l. 124–128, 178–179, 181–182). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja parodė, jog nematė jokio direktorės įsakymo ar dokumento, kokius apskaitos darbus ji (V. J.) turi atlikti, nors teismų praktikoje pažymima, kad realizuoti atsakomybę užtikrinti, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, vadovas paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-119-648/2023).

20. Pažymėtina, kad nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Remiantis tokia kasacinio teismo praktika, nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina ir į V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo balsu perskaityti V. J., kaip įtariamosios, ikiteisminiame tyrime duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu V. J., apklausiama kaip įtariamoji, iš esmės parodė tapačias aplinkybes, kurias paaiškino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, pažymėdama, jog 2015 metais N. D. K. atnešė V. J. lapelį, kuriame buvo surašyti paramos davėjai ir pervestos sumos, tačiau nebuvo duomenų apie paramos panaudojimą; banko duomenų N. D. K. buhalterei nedavė, dėl to deklaracija buvo užpildyta, vadovaujantis N. D. K. pateiktais duomenimis. Be to, V. J. parodė, kad pastoviai primindavo (past. – nuo 2015 metų, kai pasikeitė deklaracijų teikimo reikalavimai viešajai įstaigai, nevykdančiai komercinės veiklos) N. D. K., kad teisingam buhalterijos vedimui reikalinga programa ir pirminiai duomenys bei dokumentai, tačiau N. D. K. V. J. nurodė apskaitą vesti rankiniu būdu „Excel“ formatu, nors buhalterė aiškino, kad toks duomenų suvedimas neatitinka buhalterinei apskaitai keliamų reikalavimų. Be to, apklausos metu V. J. nurodė, kad VMI vizitavimo metu ji VMI atstovei paaiškino, kad apskaitos registrai nėra pildomi, o gauta parama ir išmokėtas darbo užmokestis deklaruojama tik fiziškai suskaičiuojant ir paskirstant sumas pagal datas, gavus iš N. D. K. dokumentus (9 t., b. l. 136–139, 142–144). Pabrėžtina, kad vien ta aplinkybė, jog V. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas, savaime nesudaro pagrindo vertinti liudytojos parodymus kaip akivaizdžiai neteisingus ir nepatikimus, jeigu juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kartu visumoje sudarantys įrodomąją grandinę. Juo labiau, kad nuosekliai tas pačias esmines aplinkybes V. J. parodė ir apklausiama liudytoja (9 t., b. l. 160–161). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo iš esmės nesiremti liudytojos parodymais, tuo labiau, kad jų dalis sutampa su pačios nuteistosios N. D. K. duotais parodymais. Kaip jau minėta, nuteistoji pati parodė, kad ne visą laikotarpį buhalterė turėjo prieigą prie banko sąskaitos; buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalinga programa nebuvo įsigyta, nors buhalterė to prašė; be to, N. D. K. neatsiminė, kokius dokumentus teikdavo buhalterei, kai reikėdavo pildyti deklaracijas.

21. Vertinant liudytojos V. J. parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė ir pati nuteistoji N. D. K., laikydamasi pozicijos, jog pasamdžius buhalterę būtent ši tapo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nepatvirtino teikusi buhalterei visus reikalingus duomenis ir dokumentus. Byloje esantys rašytiniai duomenys, kurie iš esmės sutampa ir su V. J. parodymais, pagrindžia, kad pastaroji VšĮ „(A.)“ dirbo tik nuo 2014 metų birželio mėnesio, o pagal nuteistajai inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes juridinio asmens, kuriam vadovavo nuteistoji, iš dalies negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 76–80; 9 t., b. l. 136–139). Be kita ko, pritartina ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, kad objektyvūs duomenys nepatvirtina, jog N. D. K. būtų pavedusi buhalterei V. J. vesti buhalterinės apskaitos registrus, juo labiau, kad byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog nuteistoji, kaip VšĮ „(A.)“ direktorė, neteikė buhalterei jos funkcijų vykdymui reikalingų dokumentų bei neužtikrino sąlygų šioms funkcijoms vykdyti, o šias išvadas, be kita ko, iš dalies patvirtina ir pačios nuteistosios duoti parodymai – buhalterė neturėjo prieigos prie banko sąskaitų, buhalterijos tvarkymui nebuvo įsigyta reikalinga programa ir pan.

22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad prie skundo pridėtas N. D. K. elektroninis laiškas buhalterei V. J. su siųstais banko išrašais iš dalies paneigia V. J. nurodytas aplinkybes, kad jai niekada nebuvo pateikti įstaigos banko išrašai. Šie gynėjos argumentai laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad prie apeliacinio skundo pateikti VšĮ mokyklos „(D.)“ banko sąskaitų išrašai, susiję išimtinai su laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kaip jau buvo minėta, nuteistajai N. D. K. inkriminuojamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Juo labiau, kad N. D. K. elektroninis laiškas pagal apeliantės pateiktus duomenis siųstas tik 2015 m. sausio 10 d. (15 t., b. l. 44–57). Pabrėžtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį pagrįstai remtasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-127-976/2016). Vadinasi, nėra pagrindo spręsti, kad N. D. K., kaip juridinio asmens direktorė, atsakingai, rūpestingai ir laiku teikė buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingus duomenis viešojoje įstaigoje dirbusiai buhalterei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingų duomenų (sutarčių dėl paramos gavimo bei lėšų panaudojimo, banko sąskaitų išrašų ir pan.) neteikimas buhalterei arba jų teikimas žodžiu ir / ar užrašius ant „lapelio“, taip pat ir nepilnai išsamių dokumentų teikimas negali būti pripažįstamas tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu.

23. Aptartos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurioms pritaria ir teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, esant aptartoms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai N. D. K., kaip VšĮ „(A.)“ direktorę, buvusią atsakingą už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, pripažino tinkamu baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog N. D. K. buvo formali gimnazijos vadovė. Sutiktina, kad skundžiame nuosprendyje, sprendžiant dėl N. D. K. išteisinimo pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, nurodytas toks teiginys, darant prielaidą, jog faktiniu įstaigos vadovu buvo jos sutuoktinis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia anksčiau nurodytų išvadų, padarytų dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo, nes aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog VšĮ „(A.)“ buhaltere dirbusi V. J. kaip su juridinio asmens vadove dėl buhalterijos klausimų bendravo su N. D. K., to neginčijo ir pati nuteistoji. Juo labiau, kad ir pačiame apeliaciniame skunde laikomasi kategoriškos pozicijos, jog N. D. K., kaip įstaigos direktorė, tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, pasamdydama buhalterę.

24. Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame procese išreikštą gynybos poziciją, sutiktina, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, jog yra pagrindas taikyti BK 223 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Nustačius vienokio ar kitokio pobūdžio buhalterinės apskaitos pažeidimus, bet nenustačius BK 223 straipsnyje nustatytų padarinių, galėtų būti keliamas klausimas tik dėl administracinės atsakomybės taikymo. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios N. D. K. gynėjos nuomone, padaryti tik formalūs pažeidimai, tokie kaip buhalterės neaprūpinimas specialia programa ir / ar apskaitos tvarkymui reikalingų duomenų neteikimas, kurie laikytini mažareikšmiais ir nepavojingais, neužtraukiančiais baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su šia gynybos pozicija nesutinka.

25. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pažymėtina, kad bylose dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo gauta FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2019 m. lapkričio 18 d. išvada dėl VšĮ „(A.)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/10-2-18-12090 (toliau ir – specialisto išvada).

26. Pirmiausia, specialisto išvadoje konstatuota, kad VšĮ „(A.)“ nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų: turto apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos, kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentų; pradelstų įsipareigojimų (skolų) apskaitos registrų bei finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolio)) už 2014, 2015 ir 2016 metus (7 t., b. l. 72–81), be to, papildomai specialistas paaiškino, kad VšĮ „(A.)“ nepateikė laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolio) už 2015 ir 2016 metus); visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų: turto apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos; skolų apskaitos darbuotojams, VMI, SODRAI; kasos knygos ir kasos išlaidas pagrindžiančių dokumentų; visų darbo užmokesčio (priskaitymų-išskaitymų) žiniaraščių; pradelstų įsipareigojimų (skolų) apskaitos registrų 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d.; pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijų; taip pat nepateikė pajamų ir išlaidų apskaitos registrų, pelno (nuostolio) ataskaitų už 2014–2016 metus, kasos knygos ir kasos dokumentų, ir pajamų dokumentų grynais pinigais (8 t., b. l .78–80, 83–85).

27. Iš specialisto išvados matyti, kad VšĮ „(A.)“ finansinės veiklos tyrimo metu išanalizavus bendruomenės „(A.)“ banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, nustatyta, jog tiriamu ir byloje aktualiu laikotarpiu minėta bendruomenė iš banko sąskaitos už VšĮ „(A.)“ sumokėjo iš viso 765 519,45 Eur (407 803,77 Eur darbo užmokesčio; 151,54 Eur parama; 322 842,03 Eur pervedimas tiekėjams (juridiniams asmenims); 34 722,11 Eur mokėjimai pagal sutartis fiziniams asmenims. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nepateikus buhalterinės apskaitos pajamų ir išlaidų registrų, kasos knygos ir kasos dokumentų, taip pat pelno (nuostolio) ataskaitų už 2014–2016 metus, negalima nustatyti, ar VšĮ „(A.)“ apskaitė gautą 765 519,45 Eur dydžio sumą kaip paramą (pajamas), ar kaip išlaidas (sąnaudas), taip pat negalima nustatyti, kur buvo panaudotos prekės ir paslaugos, kiek darbuotojams ir tiekėjams iš viso buvo sumokėta per banką ar grynais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant pateiktos kasos knygos ir kasos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nebuvo galimybės nustatyti, kiek VšĮ „(A.)“ darbuotojams ir kitiems asmenims išmokėjo grynais pinigais. Be to, pabrėžtina, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ir atliekant VšĮ „(A.)“ dokumentų apžiūrą su specialistu A. N., jis nurodė, jog gimnazija tyrimui nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su (duomenys neskelbtini) bendruomene „(E.)“ dėl paramos gimnazijai teikimo ir / ar sutarčių dėl išmokėtų atlyginimų už gimnaziją, dėl to nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu minėtą sumą (duomenys neskelbtini) bendruomenė išmokėjo už VšĮ „(A.)“ (7 t., b. l. 72–81; 8 t., b. l. 86–89). Specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina bylos medžiagoje esančios (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(E.)“ banko sąskaitų išrašų už laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 gruodžio 31 d. kopijos, iš kurių matyti bankiniai pavedimai, kurių aprašymuose nurodoma, jog lėšos pervedamos už VšĮ mokyklą „(D.)“, pavyzdžiui, už darbo užmokestį, pagal darbo sutartį, pagal sutartį juridiniam asmeniui ir kt. (7 t., b. l. 162–190; 8 t., b. l. 1–71). Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 8 d. VšĮ mokyklos „(D.)“ pavadinimas pakeistas į VšĮ „(A.)“ (2 t., b. l. 58–59), juo labiau, kad byloje esantys (taip pat ir viešai prieinami) duomenys patvirtina, jog Lopšelis-darželis „(B.)“ buvo išregistruotas 2013 m. vasario 26 d., o (duomenys neskelbtini) mokykla „(C.)“ – 2013 m. gruodžio 9 d. (5 t., b. l. 134, 154; 11 t., b. l. 102–105, 112–115). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės mokėjimai buvo atlikti už VšĮ „(A.)“, be to, kituose atliktų mokėjimų aprašymuose matyti, jog buvo atliekami ir mokėjimai tiesiogiai nurodant, kad pavedimai daromi už VšĮ „(A.)“. Visgi, viešoji įstaiga nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kaip buvo apskaityta gauta parama (jeigu tai buvo gaunama kaip parama) ir apskritai, kokiu pagrindu tokius mokėjimus, kaip darbo užmokestis, asmenims, kurie įregistruoti kaip dirbantys VšĮ „(A.)“, atliko ne jų darbdavys, o (duomenys neskelbtini) bendruomenė. Šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad VšĮ „(A.)“ steigėjas yra (duomenys neskelbtini) bendruomenė „(E.)“ (6 t., b. l. 83–89).

28. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne iš kitų šaltinių atkuriant ir nustatant bendrovės ūkinės veiklos rezultatus ir turto apskaitą. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai kilo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-308-697/2016, 2K-335-648/2016, 2K-254-895/2020 ir kt.). Nagrinėjamu gi atveju, aptarti duomenys buvo nustatyti tik pagal (duomenys neskelbtini) bendruomenės banko sąskaitų išrašus, taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant surinkti priešpriešinę informaciją apie darbo užmokesčio mokėjimų fiziniams asmenims už VšĮ „(A.)“ apimtis bei pagrindą buvo inicijuotas minėtosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės operatyvus patikrinimas (3 t., b. l. 122–125). Aplinkybė, kad juridinio asmens veiklą iš dalies rodantys duomenys nustatomi analizuojant ne jo paties buhalterinės apskaitos dokumentus, o kito juridinio asmens dokumentus, nepaneigia ir juo labiau nešalina juridinio asmens, kurio apskaitos registrai nebuvo vedami, vadovo atsakomybės.

29. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančius VšĮ „(A.)“ buhaltere dirbusios V. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus duomenis, t. y. elektroniniu paštu vykusius susirašinėjimus su N. D. K. ir R. S. K., iš kurių matyti, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 10 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (past. – šiuo elektroninio pašto adresu naudojosi V. J.) buvo siunčiami bankinių mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d., išrašai. Visgi, sulyginus byloje esančius duomenis matyti, kad šiuose išrašuose, be kita ko, pateikti mokėjimai, atlikti iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad lėšų pervedimas atliekamas už VšĮ mokyklą „(D.)“, pavyzdžiui, pervedimai, atlikti 2014 m. kovo 28 d., gegužės 6 d., birželio 12 d. ir kt. Juo labiau, kad šie duomenys neatspindi realios VšĮ „(A.)“ visų 2014 metų veiklos (8 t., b. l. 184–190; 9 t., b. l. 1–29). Be to, dalis pateiktų duomenų apskritai yra susiję ne su VšĮ „(A.)“, o su (duomenys neskelbtini) bendruomenės gauta parama (9 t., b. l. 49, 61–62). Be kita ko, VšĮ „(A.)“ dokumentų apžiūros metu specialistas A. N. nurodė, kad jo 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada dėl viešosios įstaigos ūkinės finansinės veiklos bei anksčiau teikti paaiškinimai dėl V. J. pateiktų dokumentų nesikeičia (8 t., b. l. 86–89). Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje pateikta specialisto išvada (taip pat ir specialisto pateiktais papildomais paaiškinimais), o aplinkybių, paneigiančių šios išvados ir / ar papildomų paaiškinimų patikimumą, nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu specialistas A. N. patvirtino 2019 m. lapkričio 18 d. išvadą ir 2021 m. kovo 31 d. papildomus paaiškinimus.

30. Aptartos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad net ir byloje esantys VšĮ mokyklos „(D.)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. leidžia tik iš dalies nustatyti, kokie lėšų pervedimai minėtais laikotarpiais buvo atliekami iš VšĮ mokyklos „(D.)“ banko sąskaitos ir kokie mokėjimai buvo gauti (7 t., b. l. 94–146). Juo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis VšĮ „(A.)“ disponavo dvejomis banko sąskaitomis (2 t., b. l. 138–140). Be to, minėti banko sąskaitos išrašai neleidžia paneigti nustatytos aplinkybės, kad VšĮ „(A.)“ nebuvo vedami buhalterinės apskaitos registrai.

31. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-1073/2019, 2K-247-697/2020, 2K-4-458/2021).

32. Pažymėtina, kad viso proceso metu gynyba akcentavo, jog VšĮ „(A.)“ buvo pelno nesiekianti įstaiga. Sutiktina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtasis juridinis asmuo turėjo paramos gavėjo statusą (2 t., b. l. 60, 91–97), vis dėlto, net ir verčiantis tokia veikla ir gaunant paramą yra privaloma laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, apskaitant gautą paramą ir jos panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo numatyta, jog juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos paramos teikėjus, jei parama nebuvo gauta anonimiškai, taip pat paramos vertę ir kaip ši parama buvo panaudota, t. y. įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu lėšos ar turtas, gauti kaip parama, perduoti kitam asmeniui) bei pačių teikiamos paramos ir (arba) labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos ir (arba) labdaros gavėjus, paramos ir (arba) labdaros dalyką ir jo vertę) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti VMI mėnesio ir metinę ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie pačių suteiktą paramą ir (arba) labdarą, taip pat apie savo veiklą, susijusią su šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu. Juridiniai asmenys mėnesio ataskaitą teikia tais atvejais, kai nuo kalendorinių metų pradžios iš vieno paramos teikėjo gautos paramos arba šių juridinių asmenų vienam paramos ir (arba) labdaros gavėjui suteiktos paramos ir (arba) labdaros suma viršija 15 000 Eur (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1135). Nors gynėja akcentuoja, kad VšĮ „(A.)“ nesivertė jokia veikla, kuria siekiama pelno, tai nešalina juridinio asmens vadovo atsakomybės tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas juridiniams asmenims nekontroliuojamai disponuoti gaunama parama.

33. Iš 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados ir VMI 2017 m. lapkričio 16 d. pranešimo apie atliktą mokestinį patikrinimą matyti, kad paramos gavimo ir panaudojimo duomenų kontekste VšĮ „(A.)“ pateikė duomenis, pagal kuriuos 2014 metais buvo gauta 193 140,06 Eur paramos, iš kurios panaudojo 193 134,85 Eur dydžio sumą (157 811,92 Eur darbo užmokesčiui; 3 093,43 Eur vaikų maitinimui; 3 093,43 ūkio reikalams; 3 093,43 renginių organizavimui vaikams). 2015 metais gauta 304 914 Eur paramos iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(E.)“ ir visa paramos suma panaudota „saviems tikslams“. Vis dėlto, specialistas konstatavo, kad VšĮ „(A.)“ nepateikus buhalterinės apskaitos pajamų ir išlaidų registrų, pelno (nuostolio) ataskaitų už 2014–2016 metus, kasos knygos ir kasos dokumentų, taip pat ir pajamų dokumentų grynais dokumentais, dėl to, nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės patikrinti, ar VšĮ „(A.)“ duomenis apie piniginių lėšų gavimo ir panaudojimą paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitose (forma FR0478) už 2014–2015 metus įrašė teisingai. Tuo tarpu už 2016 metus paramos gavimo ir panaudojimo ataskaita apskritai nebuvo pateikta (7 t., b. l. 72–81, 147–161), nors pagal VMI viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-103 (2015 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija) patvirtintų „Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos bei paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos užpildymo taisyklių“ 5 punktą ataskaitos FR0478 forma turi būti teikiama net ir tuo atveju, kai per mokestinį laikotarpį parama nėra gaunama ir nėra suteikiama, tačiau panaudojamas ankstesnių laikotarpių paramos likutis. Konstatuota ir tai, kad mokestiniam patikrinimui nepateikus VšĮ „(A.)“ buhalterinės apskaitos suvestinių registrų (didžiosios knygos) už 2014, 2015 ir 2016 metus, taip pat balansinių sąskaitų apyvartų apskaitos registrų / žiniaraščių už ataskaitinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., darbo užmokesčio ir nuo jo susijusių mokesčių apskaitos registrų, piniginių lėšų išmokėjimo dokumentų ir jų duomenų apskaitos registrų, sutarčių ir / ar kitų dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu, nebuvo galimybės nustatyti VšĮ „(A.)“ įsipareigojimų SODRAI, VMI, darbuotojams bei kitiems kreditoriams, taip pat ir patikrinti su darbo santykiais susijusių mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo (7 t., b. l. 74).

34. Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. N. paaiškino, kad buvo pateikti ne gimnazijos banko išrašai, o bendruomenės (E.), nes bendruomenė apmokėjo gimnazijos išlaidas, o išlaidos (per tiriamąjį laikotarpį 1 165 422 Eur) turėjo būti apskaitytos gimnazijos registruose. Be to, dėl darbo užmokesčio, jeigu jį moka paramos gavėjas, specialistas parodė, kad, pirmiausia, turi būti nurodomos pajamos kaip paramos gavėjo, todėl jeigu bendruomenė perveda gimnazijai paramą, turi būti nurodoma kaip gimnazijos pajamos, tačiau tai nebuvo padaryta. Specialistas paaiškino ir tai, kad iš gimnazijos buhalterijos nebuvo įmanoma nustatyti, kiek buvo išmokėta darbo užmokesčio, nes tyrimo metu buvo paimta paramos davėjo (bendruomenės) banko sąskaita, o ne paramos gavėjo (gimnazijos) sąskaita. Be kita ko, specialistas nurodė, kad parašyta, jog darbuotojams išmokėta 470 803 Eur, tačiau iš apskaitos, kadangi ji nebuvo pateikta, negalima nustatyti, ar buvo atsiskaityta su darbuotojais, ar buvo skolos; be to, nors žiniaraščiai darbuotojų priskaičiavimui buvo pateikti ir iš jų apskaičiuoti galima, bet jie turi būti apskaityti ir kol neapskaityta, nėra žinoma, kuris žiniaraštis teisingas (13 t., b. l. 179–181). Vėlgi, kaip jau buvo minėta anksčiau, tinkamai tvarkoma / organizuojama buhalterinė apskaita gali būti pripažinta tik tada, kai iš paties juridinio asmens dokumentų galima nustatyti jo veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

35. Svarbu atkreipti dėmesį ir į liudytoju apklausto VšĮ „(A.)“ bankroto administratoriumi buvusio A. K. (A. K.) proceso metu duotus parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagarsinus liudytojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad buvo perduoti tik dokumentai be jokių registrų, dėl to neįmanoma nustatyti turto, kapitalo struktūros, nes tam reikia dokumentų, padaryti suvestines iš registrų, o įsiskolinimai galėjo būti nustatyti, nes įsiskolinimams VMI ir SODRAI nustatyti pakanka deklaracijos ir banko duomenų, o nustatant įsiskolinimą darbuotojams pakanka darbo užmokesčio žiniaraščio ir bankų išrašų (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šie dokumentai buvo perduoti) (13 t., b. l. 72–73). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. K. parodė, kad peržiūrėjęs VšĮ „(A.)“ dokumentus, nustatė, jog perduoti tik pirminiai dokumentai, o apskaitos registrai, iš kurių tiksliai galima nustatyti nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų sumas bei struktūras, perduoti nebuvo (9 t., b. l. 172–174).

36. Atkreipiant dėmesį į liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes, kad pakako duomenų patikrinti ir nustatyti įsiskolinimą darbuotojams, SODRAI ir VMI bei į apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus nuteistosios N. D. K. gynėjo teiginius, jog buvo įvardinta kreditorinio reikalavimo suma ir buvo reikšti civiliniai ieškiniai 61 970 Eur dydžio sumai, dėl to, kyla klausimas, kaip galima teigti, kad neįmanoma nustatyti įmonės finansinių rodiklių, pabrėžtina, jog tiek lingvistinis baudžiamojo įstatymo aiškinimas, tiek ir teismų praktika patvirtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2020). Be to, pabrėžtina, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nebūtina konstatuoti, jog juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti visiškai, nes baudžiamoji atsakomybė galima ir tada, kai minėtų duomenų negalima nustatyti iš dalies, o nagrinėjamu atveju būtent ši aplinkybė ir inkriminuota nuteistajai N. D. K.. Taigi, vien tai, kad iš dalies buvo galima nustatyti, kaip buvo panaudota 2014 metais gauta VšĮ „(A.)“ parama iš esmės nepaneigia nuteistajai pareikšto kaltinimo, kurio nepaneigia ir tai, jog iš tam tikrų pateiktų pirminių dokumentų buvo galimybė nustatyti įsiskolinimus VMI ir SODRAI, nes N. D. K. buvo kaltinama ir nuteista ne dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, kai visiškai nevykdomi norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai, pavyzdžiui, apskritai neregistruojamos ūkinės operacijos, o dėl netinkamo norminių teisės aktų vykdymo. Taigi esminis momentas nagrinėjamoje byloje yra ne tai, kad viešojoje įstaigoje buhalterinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma, o tai, jog nebuvo vedami ir tvarkomi apskaitos registrai, t. y. remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2174). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „(A.)“ buvo pelno nesiekiantis juridinis asmuo, turintis paramos gavėjo statusą, tyrimui nebuvo pateikti ir juridinio asmens veiklos nustatymui reikalingi dokumentai, tokie kaip sutartys dėl paramos gavimo bei dokumentai, konkrečiai pagrindžiantys kaip parama gautų piniginių lėšų panaudojimą.

37. Aiškinant BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų praktikoje pažymima, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2011, 2K-238-628/2021). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistoji N. D. K. aplaidžiai organizavo VšĮ „(A.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. būdama viešosios įstaigos direktore, neteikdama visų reikalingų dokumentų dirbusiai buhalterei, kuri neturėjo prieigos prie juridinio asmens banko sąskaitų, neužtikrino, jog viešojoje įstaigoje būtų sudaromi ir tvarkomi apskaitos registrai. Pažymėtina ir tai, kad apskaitos dokumentai iš esmės yra pirmoji ūkinės veiklos fiksavimo dokumentuose pakopa, kurioje fiksuojami įvykę ūkiniai įvykiai ar ūkinės operacijos. Paprastai šie dokumentai vadinami pirminiais apskaitos dokumentais. Tuo tarpu apskaitos registrai – tai privaloma antroji buhalterinės apskaitos duomenų pildymo dalis, kai registruojami esminiai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Tai – buhalterinės apskaitos duomenų sąvadas, kuris yra įstatymo reikalaujamas (tačiau ir pačiam ūkio subjektui naudingas) pildyti, nes jo pagrindu parengiami finansinės atskaitomybės dokumentai – galutinai apibendrinami ūkio subjekto duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Nors tokia praktika suformuota BK 222 straipsnio kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, ji aktuali ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BK 223 straipsnį, kadangi šių dviejų straipsnių atribojimo problema praktikoje yra dažnai pasitaikanti, o abiejų nusikalstamų veikų padariniai baudžiamajame įstatyme suformuluoti vienodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas ūkio subjektai apskaitą turėjo tvarkyti taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Vadinasi, apskaitos registrų vedimas nėra savitikslis, o esant įstatyme numatytiems reikalavimams juos privalu pildyti ir tvarkyti, tačiau to nedarant ir kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, apskaitos registrų nevedimas arba šiuo atveju neužtikrinimas, kad jie būtų vedami, negali būti laikomas formaliu pažeidimu.

38. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-157/2011, 2K-346/2013, 2K-273/2014). Nagrinėjamu gi atveju, N. D. K. inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3–4 dalių bei Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 punktų bei 28 straipsnio nuostatų pažeidimai.

38.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (past. – šiuo metu įstatymas vadinamas Finansinės apskaitos įstatymu) aktualiose 16 straipsnio dalyse buvo numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (1 dalis); apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu (3 dalis); apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis (4 dalis) (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1988). Nagrinėjamoje byloje, neginčytinai nustatyta, kad VšĮ „(A.)“ nebuvo vedami apskaitos registrai, vadinasi, minėtų nuostatų pažeidimai N. D. K., nustačius, jog ji yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektas, inkriminuoti pagrįstai.

38.2. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. pakeitimo įstatymas Nr. XII-1696) 16 straipsnio atitinkamose dalyse buvo numatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams (1 dalis) ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, kaip nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme. Aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos (4 dalis), o 28 straipsnyje, numatyta, jog už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) JAR tvarkytojui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog N. D. K. pažeidė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 punktus, visgi nagrinėjamu atveju aktualioje įstatymo redakcijoje 16 straipsnis suskirstytas ne punktais, o dalimis, dėl to, pirmosios instancijos teismo nustatytose aplinkybėse padarytas apsirikimas taisytinas, nurodant, kad N. D. K. pažeidė minėto įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Pabrėžtina, kad šis patikslinimas nekeičia nuteistajai inkriminuoto kaltinimo esmės ir / ar kvalifikavimo, o tai, jog gynyba neakcentavo šio aspekto proceso metu patvirtina, kad kaltinimas tiek N. D. K., tiek jos gynėjams buvo suprantamas.

39. Remiantis anksčiau aptartomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei konstatavus, kad N. D. K. nagrinėjamu atveju yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektas, spręstina, jog minėtų įstatymų nuostatų pažeidimas nuteistajai inkriminuotas pagrįstai. Šiame kontekste vėlgi pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti teisės aktų pažeidimai negali būti vertinami kaip nepavojingi. Svarbu atsižvelgti į tai, kad įmonės buhalterinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nebuvo vienkartiniai, nuteistajai inkriminuota, jog iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens VšĮ „(A.)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei struktūros net trejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o tai sudaro didžiąją dalį VšĮ „(A.)“, kaip juridinio asmens, veikimo laikotarpio, nes viešoji įstaiga buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugsėjo 11 d. iškelta juridinio asmens bankroto byla (7 t., b. l. 85–88). Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant VšĮ „(A.)“ mokestinį tyrimą 2017 m. lapkričio 16 d. pranešime apie mokestinį tyrimą konstatuota, jog viešoji įstaiga nuo pat įsteigimo VĮ „Registrų centras“ nėra teikusi metinių finansinių ataskaitų bei veiklos ataskaitų (3 t., b. l. 128–131). N. D. K. aplaidus buhalterinės apskaitos organizavimas buvo sistemingas, todėl nustatytų pažeidimų daugetas, ypatingai įvertinus jų ilgalaikiškumą, suponuoja išvadą, kad juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimas tokiu aplaidžiu viešosios įstaigos direktorės (ne)veikimu buvo grindžiamas iš esmės, dėl to nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika neabejotinai laikytina pakankamai pavojinga ją vertinti būtent kaip nusikalstamą.

40. Atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių naujų reikalavimų ne pelno siekiančių organizacijų apskaitos tvarkymui. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal naujai įsigaliojusią tvarką ir pagal supaprastintą buhalterinės apskaitos tvarką apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal savo poreikius, o tokia tvarka, gynybos įsitikinimu, yra palankesnė nuteistajai, dėl to, turi būti taikoma atgal. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjos argumentais.

40.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443 patvirtintame „Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše“ (toliau ir – Aprašas) numatyta, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo ūkinių operacijų duomenis registruoja apskaitos registruose darydamas paprastąjį įrašą. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal savo poreikius (Aprašo 5 punktas). Visgi, šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi galėti pasirinkti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jog jam būtų taikomos anksčiau minėtos nuostatos dėl vestinų registrų pasirinkimo.

40.2. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą, o supaprastintą apskaitą gali pasirinkti: 1) gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla; 2) neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais; 3) pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus neviršijo 30 000 Eur (2018 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1183). Iš nuteistosios gynėjos pozicijos matyti, kad jos vertinimu, nagrinėjamu atveju galėtų būti aktuali Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata. Vis dėlto, nors VšĮ „(A.)“ ir buvo pelno nesiekiantis juridinis asmuo, tačiau bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad juridinis asmuo turėjo samdomų darbuotojų (2 t., b. l. 76–80), o to neneigia ir pati nuteistoji, juo labiau, pati akcentavo, jog buvo pasamdžiusi buhalterę V. J.. Taigi, nors įstatymuose numatyta galimybė juridiniam asmeniui pasirinkti, kokius apskaitos registrus pildyti, galėtų būti įvertinta, kaip patvirtinanti nebe tokį griežtą požiūrį į apskaitos registrų vedimą ir tvarkymą, tačiau VšĮ „(A.)“ negalėtų pasirinkti supaprastintos buhalterinės apskaitos, dėl to ir nuostatos dėl vedamų registro pasirinkimo negalėtų būti taikomos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ir nuteistosios N. D. K. atsakomybės naujai įsigaliojusios nuostatos nešvelnina, juo labiau, kad aptartas reglamentavimas nesuteikia teisės apskritai nevesti jokių juridinio asmens buhalterinės apskaitos registrų.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog N. D. K. veikoje nustatyti būtinieji tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

42. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad nuteistoji N. D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kalta, siekdama išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, toliau pasisako dėl nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo, pagrįstumo ir proporcingumo.

43. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, o bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, iš esmės teisingai nustatė ir pakankamai išanalizavo bausmės nuteistajai skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neteisingai konstatavo, kad N. D. K. padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą. Pabrėžtina, kad pagal BK 11 straipsnio 2 ir 3 dalis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Vadinasi, neatsargus nusikaltimas negali būti nesunkus ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009) (be to, apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama išimtinai pagal nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, dėl to, negali būti bloginama nuteistosios padėtis inkriminuojant jai tyčinę kaltės formą), laikytina, kad nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimą.

45. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, o iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog N. D. K. iki skundžiamo nuosprendžio teista nebuvo (11 t., b. l. 68), nors pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus N. D. K. ne kartą bausta administracine tvarka (11 t., b. l. 47–67). Pažymėtina, kad pagal byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius SODROS registro duomenis nuo 2017 m. lapkričio 20 d. N. D. K. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (11 t., b. l. 41, 43), be to, bylos medžiagoje užfiksuota, kad nuteistoji turi vienuolika vaikų, iš kurių keturi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnamečiai (11 t., b. l. 39–40).

46. Konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

47. Nuteistajai N. D. K. inkriminuotos BK 223 straipsnio redakcijos sankcijoje buvo numatyta, kad kaltu pripažintas asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajai paskirta bauda laikytina tinkama bausmės rūšimi. Atsižvelgiant į tai, kad BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnio pobūdžio – viešųjų darbų – bausmė, kuri pagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajai nebuvo skirta, kaip nepakankama bausmės tikslų pasiekimui, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

48. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai N. D. K. paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad sprendžiant skirtinos baudos klausimą buvo vadovaujamasi BK 47 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 47 straipsnyje buvo numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tuo tarpu už neatsargų nusikaltimą – iki 225 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas) (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2277). Kaip buvo pažymėta, skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad buvo padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, dėl to, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai skirtinos baudos dydį nustatydamas pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pritartina, jog nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinus nuteistąją apibūdinančius duomenis, nuteistajai skirtina bausmės vidurkį atitinkančio dydžio bausmė. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2277), N. D. K. paskirtos bausmės – baudos – dydis keistinas, paskiriant jai artimą bausmės vidurkiui – 112 MGL dydžio – baudą.

49. Be kita ko, pritartina skundžiame nuosprendyje išdėstytoms aplinkybėms, kad nuteistajai skirtinos bausmės dydis skaičiuotinas pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, nuteistajai N. D. K. skirtina 112 MGL, t. y. 4 217,92 Eur, dydžio bauda.

50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. D. K. gynėjos apeliacinį skundą konstatuoja, kad nuteistoji skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, visgi nustatant nuteistajai skirtinos bausmės dydį buvo netinkamai vadovaujamasi baudžiamuoju įstatymu, t. y. buvo pritaikyta netinkama Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma ir nuteistajai nustatytas bausmės dydis, kurio nenumatė nagrinėjamoje byloje aktuali BK 47 straipsnio redakcija, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Nors toks prašymas apeliaciniu skundu nebuvo reiškiamas, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistosios N. D. K. gynėjos advokatės D. Murauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą nuosprendį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistosios N. D. K. ir jos gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajai N. D. K. paskirtos bausmės – baudos – dydžio ir nuteistajai skirti 112 MGL (4 217,92 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų septyniolikos eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) dydžio baudą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas teismo nustatytas aplinkybes, nurodant, kad N. D. K. pažeidė „Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas“.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.