- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2-15-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02639-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- A. Č., J. D., M. D., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
ieškovui J. K. (J. K.), ieškovo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį (patikslintą) atsakovei J. K. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys byloje – A. Č. (bylos proceso eigoje mirė), J. D., M. D. (M. D.), Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (pirminiu, jo reikalavimai vėliau buvo tikslinami (žr. tolimesnius šio sprendimo punktus), prašydamas pripažinti 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu priklausančio asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K., bendrąja daline J. K. ir J. K. nuosavybe.
2. Nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2017 m. J. K. (toliau ir – ieškovas) bendrai gyveno bei vedė bendrą ūkį kartu su J. K. (toliau ir – atsakovė). Nuo 2002 m. apie šešis metus ieškovas su atsakove gyveno ieškovo nuomojamame bendrabutyje (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovės motina J. D. iki mirties (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 priestato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 minėtų nekilnojamųjų objektų dalis priklausė ir šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui A. Č.. Atsakovės motina J. D. mirė (duomenys neskelbtini) d.. Atsakovė J. K. bei tretieji asmenys – M. D. bei J. D., motinos J. D. palikimą priėmė pagal 2003 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir lygiomis dalimis (po 1/6) paveldėjo minėtą, jai priklausiusį, nekilnojamąjį turtą.
4. Apie 2007 m. ieškovas bei atsakovė kartu pradėjo statytis namą sklype adresu – (duomenys neskelbtini), namo statybos buvo pradėtos vietoje ten buvusio (netinkamo gyventi, supuvusio) medinio namo, kuris iki mirties priklausė atsakovės motinai J. D. (toliau ir – Namas, ginčo namas). Namo statybos truko apie trejus metus, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m.. Visi Namo statybos ir įrengimo klausimai buvo sprendžiami ir derinami kartu su atsakove. Visos ieškovo bei atsakovės bendros santaupos buvo panaudotos statyboms. Kadangi turėtų santaupų Namo statybai neužteko, ieškovas statyboms papildomai skolinosi iš savo pažįstamo Č. K. (6 000 JAV dolerių) bei 2007 m. rugsėjo 10 d. pagal kredito sutartį Nr. 1550718051830-43 paėmė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą iš AB „SEB“ banko. Iš viso tuo laikotarpiu Namo statyboms ieškovas buvo pasiskolinęs apie 11 257 Eur, kiti pinigai buvo iš jo darbo užmokesčio (ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju).
5. 2010 m., pasibaigus Namo statyboms, ieškovas ir atsakovė persikėlė gyventi į Namą, kartu išlaikė Namą, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima iki 2017 m.. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė vykdė jungtinę veiklą bei bendromis lėšomis (kurių didesnė dalis buvo ieškovo lėšos) sukūrė naują turtą (Namą), kuris pripažintinas bendra daline jų nuosavybe.
6. Maždaug 2016 m. ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai pradėjo blogėti, o 2017 m. gruodį atsakovė iškraustė ieškovą iš, jos manymu, jai priklausančio Namo, o pati išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas nebegyvena kartu su atsakove bei negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybe priklausantį Namą. Po to, kai atsakovė išvarė ieškovą iš namų, ten liko daug jo daiktų, statybinių medžiagų. Atsakovė, nors ne iš karto, bet sureagavo į ieškovo raginimą, grąžino jam dalį statybinių medžiagų, traktorių, priekabą.
7. 2010 m., pasibaigus Namo statyboms, ieškovas norėjo Namą įregistruoti bei įteisinti, bet atsakovė patikino ieškovą, kad viską sutvarkys pati. Tačiau iki šiol Namas nėra įteisintas, o juo naudojasi atsakovė (M. D. ir J. D. naudojasi sena namo dalimi, į kurią ieškovas nepretenduoja).
8. Taigi, nors ieškovas ir atsakovė oficialiai nebuvo susituokę, tačiau de facto jie gyveno santuokinį gyvenimą penkiolika metų, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (gyvenamąjį Namą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini)). Ieškovo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo (Namo sukūrimo), jo išlaikymo bei prievolių vykdymo, nes, gyvenant kartu, šalių turimos lėšos buvo naudojamos bendrai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo ir atsakovės turto dalys bendrame turte yra lygios.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į pirminį ieškovo ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti. Nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir vėlesniame savo atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį (žr. tolimesnius šio sprendimo punktus).
10. Trečiasis asmuo byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atsiliepimu į pirminį ieškovo ieškinį prašė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į Inspekcijos atsiliepime išdėstytus motyvus.
11. Pažymėjo, kad ieškovo nurodomas namas, į kurį siekiama pripažinti bendrąją jungtinę nuosavybę (Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, tačiau pagal nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini)., panašiu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas gyvenamasis namas, kurio 1/6 dalis priklauso atsakovei. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog ieškinyje namo, į kurį prašoma nustatyti bendrąją ieškovo ir atsakovės nuosavybę, Nekilnojamojo turto registre unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini).
12. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2019 m. liepos 17 d. Inspekcijoje buvo gautas ieškovo skundas dėl savavališkų statybų (toliau – Skundas), jame ieškovas nurodė, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, sugriauto namo vietoje ir šalia jo pasistatė naują namą, adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad paties ieškovo Skunde buvo nurodyta, jog statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš dešimt metų, Inspekcija statybų, sklype adresu – (duomenys neskelbtini), teisėtumo nenagrinėjo.
13. Atsiliepime pažymima, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, nuosavybės teisės gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra ir negali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Daiktas, į kurį prašomą nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę, pagal teisinį reglamentavimą turi atitikti nuosavybės objektui keliamus teisėtumo reikalavimus, į neteisėtai, pažeidžiant teisės normas, suformuotą objektą, šiuo atveju – gyvenamąjį namą, nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisių. Taigi, galėtų būti sprendžiama tik dėl nuosavybės teisės pripažinimo ieškovui į teisėtai suformuotą gyvenamąjį namą, Nr. (duomenys neskelbtini), tokį, koks jis užfiksuotas ir išviešintas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose ir kadastro duomenyse. Pagal formuojamą teismų praktiką, jeigu ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos, kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009).
Šalies argumentai
14. Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu (2021 m. rugpjūčio 25 d.) dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. ieškovo naudai 8 600 Eur kompensaciją už jungtinės veiklos metu pagerintą turtą (1/2 namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini)).
15. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog 2020 m. spalio 6 d. dėl ginčo namo buvo sudaryta mainų sutartis Nr. DA-5530, pagal kurią viso gyvenamojo namo, Nr. (duomenys neskelbtini), (ginčo namo) savininke yra trečiasis asmuo A. Č., o šio namo deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) surašyta 2021 m. liepos 7 d. (priešingai negu buvo nurodyta atsakovės atsiliepime, kuriame pažymėta, kad namo statybos darbai baigti 2007 m.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas keistinas, nes atsakovė J. K. nuo 2020 m. spalio 6 d. nėra ginčo namo dalies bendraturtė, o A. Č. yra sąžininga turto įgijėja. Tokiu atveju už turtą, kuris buvo sukurtas ieškovo ir atsakovės (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu), iš atsakovės priteistina kompensacija.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškina, kad dar 2004 m. ji kartu su trečiaisiais asmenimis priėmė sprendimą rekonstruoti jiems priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, tačiau pradėjus namo rekonstrukciją dalis namo, naudojama jos ir M. D. su J. D., sugriuvo, dėl to namo bendraturčiai priėmė sprendimą nedideliu atstumu nuo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jau kitame sklype, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), statyti naują namą, vietoje sugriautos namo dalies. Nenugriautoje namo dalyje liko gyventi A. Č., ji, atsižvelgiant į tai, kad dalis namo buvo nugriauta, atliko namo rekonstrukciją, užpildydama 2021 m. liepos 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) bei registruodama rekonstruotą pastatą. 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartis buvo sudaryta siekiant A. Č. atsidalinti jos turimą turtą nuo kitų bendrasavininkų, kurių nekilnojamojo turto dalys buvo A. Č. sklype, o A. Č. dalis nekilnojamojo turto buvo J. K. ir kitų bendrasavininkų sklype. Taigi, rekonstruotas namas yra adresu – (duomenys neskelbtini), o naujai J. K. lėšomis pastatytas bei neįregistruotas statinys yra adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad J. K. su kitais bendraturčiais pastatytas namas buvo naujas statinys, pastatytas nesant jokio statybą leidžiančio dokumento, jis iki šiol nėra registruotas bei neturi atskiro unikalaus numerio.
Šalies argumentai
17. Ieškovas kreipėsi į teismą (ieškinio reikalavimai patikslinti 2022 m. liepos 13 d. pareiškimu), prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės J. K. 27 450 Eur kompensaciją už sukurtą turtą – neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad ieškovas kartu su atsakove, nuo 2002 metu vesdami bendrą ūkį (būdami sugyventiniai) ((duomenys neskelbtini) mirus atsakovės motinai J. D.), laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. nugriovė iki mirties J. D. priklaususią 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio adresu – (duomenys neskelbtini), bei, neturėdami statybos leidimo, šalia pasistatė naują gyvenamąjį namą (ginčo namas), šiuo metu esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotas VĮ ,,Registrų centras“. Minėtame name jie kartu gyveno iki 2017 m. gruodžio mėn..
19. 2022 m. balandžio 5 d. buvo atlikta ginčo namo Nekilnojamojo turto ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas DGE220405. Ekspertas nustatė, kad ginčo namo statybos vertė (atkuriamoji/kaštų), nustatyta 2010 m., yra 65 400 Eur, o rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2010 m., yra 32 700 Eur.
20. Kadangi ieškovas ir atsakovė ginčo namą statė ūkio būdu, neturėdami projekto, nemokėdami už projektavimo, inžinerines paslaugas, pridėtinės vertės mokesčio, todėl jie, de facto gyvendami santuokinį gyvenimą penkiolika metų, bendros jungtinės veiklos būdu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (neįteisintą namą), kurio rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2022 m. balandžio 5 d., yra 54 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 27 450 Eur kompensacija už jungtinės veikos metu sukurtą turtą – neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
21. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad atsakovė J. K. ir tretieji asmenys M. D. bei J. D. po motinos J. D. priėmė palikimą pagal 2003 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir lygiomis dalimis (po 1/6) paveldėjo jos nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo ir kitais priklausiniais.
23. Ieškovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti jos nuosavybę šalių bendrąja daline nuosavybe, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad šalys pradėjo gyventi bei vesti bendrą ūkį nuo 2002 m.. Atsakovė pažymi, kad 2002 m. ji dar buvo santuokoje bei iki 2004 m. gyveno su savo vyru, nors jau 2002 m. pradėjo susitikinėti su ieškovu. Kadangi atsakovė buvo santuokoje, šalys susitikdavo labai retai. 2004 m., atsakovei nutraukus santuoką, šalys pradėjo susitikinėti atvirai, leisdavo kartu laisvalaikį, tačiau vesti bendro gyvenimo taip ir nepradėjo. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jis gyveno nuomojamame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o atsakovė bute adresu – (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), o atsakovė dažnai išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), jie susitikdavo tik kartą per mėnesį, jiems abiem būnant Lietuvoje. Tokio pobūdžio santykiai tenkino tiek vieną, tiek ir kitą pusę, susitikimai tapo reguliarūs, tačiau šalys taip ir nepradėjo gyventi bendro gyvenimo bei vesti bendro ūkio.
24. 2004 m. sausio 6 d. J. K., kuri dėl periodiško darbo užsienyje bei laiko stokos neturėjo galimybės įteisinti jai asmenine nuosavybe priklausančio sodo namo, padovanojo savo dukrai B. K. jai priklausantį žemės sklypą – sodo namą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jog dukra tvarkys sodo sklypo įteisinimo dokumentaciją bei užsiims jo pardavimo reikalais, o lėšas, gautas pardavus sklypą, padovanos atsakovei, siekiant pastatyti J. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), namą, kuriame atsakovė galės apsigyventi. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovės santuokos nutraukimo dokumentai, 2004 m. sausio 6 d. žemės sklypo su priklausiniais dovanojimo sutartis, 2006 m. birželio 30 d. to paties žemės sklypo pardavimo sutartis bei 2006 m. spalio 27 d. pinigų dovanojimo sutartis J. K..
25. Kadangi atsakovė dirbo užsienyje bei turėjo santaupų, dar 2004 m. kartu su trečiaisiais asmenimis M. D. ir J. D. priėmė sprendimą renovuoti jiems priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau, pradėjus namo rekonstrukciją, jis sugriuvo, dėl ko namo bendraturčiai priėmė sprendimą pastatyti kitą (naują) namą. Taigi, iš dalies nugriovus namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašo pripažinti šalių bendrąja nuosavybe, buvo pradėtas statyti kitas namas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).. Minėtas namas buvo statomas išskirtinai atsakovės bei trečiųjų asmenų darbu ir lėšomis, jis yra visiškai atskiras statinys, esantis kitame sklype. Kadangi namas pastatytas nesant statybą leidžiančių dokumentų, jis iki šiol nėra įregistruotas bei yra laikomas neteisėtos statybos rezultatu. Nors šalių santykiai buvo draugiški (bet jie neturėjo kartu gyvenančių asmenų statuso), kiekviena iš šalių gyveno išskirtinai iš savo pajamų bei santaupų, todėl atsakovė net nesiūlė ieškovui prisidėti prie Namo statybų, o jis pats tokio noro taip pat neišreiškė, suprasdamas, kad namas ir be jo turės net tris bendrasavininkus. Priešingai nei nurodo ieškovas ieškinyje, Namas jau 2006 m. buvo pastatytas, o nuo 2007 m. atsakovė pradėjo jame gyventi.
26. Iš atsakovės pridedamų mokėjimų dokumentų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė įgijo giluminį siurblį ir hidroforą, 2006 m. rugpjūčio 21 d. – kietojo kuro katilą „Solida 6“, 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo perkamos „GKPI“ plokštės bei profiliai, gipsas ir tinkas, 2006 m. spalio 10 d. – gipso kartono plokštės ir lubinis profilis bei kitos statybinės medžiagos, reikalingos namo įrengimui pabaigti. Darbai buvo vykdomi būtent atsakovei bei tretiesiems asmenims suradus rangovą bei jiems asmeniškai su juo atsiskaitant. Ieškovas statybos darbuose visiškai nedalyvavo – niekada neprisidėjo nei savo darbu (kadangi neturi jokios patirties statybų srityje), nei lėšomis.
27. 2007 m., pastačius namą bei atsakovei pradėjus jame gyventi, tik maždaug po trejų metų, t. y. 2010 m., atsakovė pasikvietė ieškovą apsigyventi kartu, tačiau tuo metu visi namo įrengimo darbai jau buvo seniai atlikti. Nors šalys gyveno kartu, jos nevedė bendro ūkio, gyveno iš atskirų pajamų, už namo komunalines paslaugas mokėjo atsakovė J. K.. Ieškovas ne tik neprisidėjo prie namo statybų, bet ir nerodė jokio noro kartais namuose kažką suremontuoti, sakydamas, kad Namas vis tiek jam nepriklauso. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), todėl, net ir norėdamas, nebūtų galėjęs prisidėti prie Namo statybų, kadangi Lietuvoje būdavo tik keletą dienų per mėnesį. Be to, net ir būdamas Lietuvoje, jis stipriai piktnaudžiavo alkoholiu (tą įrodo pateiktos į bylą nuotraukos).
Šalies argumentai
28. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad prie Namo statybų prisidėjo lėšomis, paskolintomis iš Č. K. (6 000 JAV dolerių suma) bei 2007 m. rugsėjo 10 d. vartojimo kredito sutarties, sudarytos su AB „SEB“ banku, pagrindu įgyta 5 792,40 Eur suma. Atsakovė pažymi, kad nei vienas euras iš minėtų sumų nebuvo skirtas atsakovės gyvenamojo namo statybai. Ieškovo iš AB ,,SEB“ banko skolintos lėšos buvo panaudotos jo motinai priklausančio namo apšiltinimui, kurį vėliau, atsilygindama, motina jam padovanojo. Kada ir kokiems poreikiams ieškovas skolinosi pinigus iš Č. K., atsakovei apskritai nėra žinoma.
29. Net ir nuo 2010 m. atsakovei gyvenant kartu su ieškovu, namuose esančių kilnojamųjų daiktų įgijimu rūpinosi išskirtinai atsakovė su trečiaisiais asmenimis. Pirmojo aukšto židinys 2014 m. birželio 30 d. buvo atsakovės įgytas išsimokėtinai (2014 m. birželio 30 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu), svetainės odinius baldus (vartojimo kredito sutarties pagrindu įgijo atsakovės dukra B. C.), spintą, kaip ir virtuvės baldus, pirko atsakovė, lempą bei stalą atsakovė atsivežė iš Švedijos. Antrajame aukšte esanti dvigulė lova yra atgabenta iš atsakovės buto, viengulę lovą bei spintą atidavė atsakovės brolis, televizorius ir staliukas yra pirktas atsakovės. Vieninteliai iš kilnojamųjų daiktų, esančių atsakovės namuose, kurie buvo įgyti ieškovo, – šaldytuvas, kurį ieškovas padovanojo atsakovei, bei jo atsineštas senas televizorius, kurį atsakovė yra pasiruoši jam grąžinti.
30. Atsakovei savo bei trečiųjų asmenų – M. D. ir J. D., asmeninėmis lėšomis bei darbu, dar iki šalims pradedant gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį, pastačius gyvenamąjį namą, nėra jokio pagrindo gyvenamojo namo dalies pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad namo statybai buvo panaudotos jam priklausančios asmeninės, arba šalių bendrai užgyventos, lėšos, ieškovas nepateikė jokių kvitų, čekių arba sąskaitų išrašų, įrodančių jo prisidėjimą prie ginčo namo statybos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
31. Šalys sutarties nebuvo sudariusios, todėl vien bendro gyvenimo faktas po to, kai atsakovė rangos būdu įgijo gyvenamąjį (neregistruotą) namą, negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą, įrodymu. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, lyginant su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl byloje būtina nustatyti, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį ir kad dalyvavo sukuriant atskirus turtinius vienetus įnašais – asmeniniais pinigais, pinigais iš turimo bendro ūkio pajamų, kitu asmeniniu turtu, ar dalyvaujant sukūrimo procese darbu. Svarbu nustatyti, ar buvo šalių susitarimas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat turi būti įrodytas atitinkamas indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą. Atitinkamas aplinkybes turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys apskritai laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. gyveno kartu, kad bendrai veikė, siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise atsakovės bei jos brolių pastangomis pastatytą namą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo prisidėjimą prie Namo statybos, ar jo vidaus įrengimo. Nesant ieškovo ir atsakovės susitarimo bendrai sukurti nekilnojamąjį daiktą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu pradėjo gyventi tik nuo 2010 m. (tuo metu, kai Namas jau buvo pastatytas bei įrengtas), ieškovo teiginiai apie Namo, kaip bendrosios nuosavybės sukūrimą, nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šalies argumentai
32. Ieškinyje ieškovas konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad Namo statybos vyko trejus metus, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m., tačiau teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad Namas buvo pastatytas jau 2007 m.. Paklaustas, kiek konkrečiai ir už ką statant namą jis mokėjo, su kuo sudarė statybos rangos sutartis bei kokiems konkretiems darbams panaudojo skolintas lėšas, ieškovas nurodė, kad neprisimena, bei jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis galėjo prisidėti prie Namo statybų, nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad namo statybų metu dalyvavo ir tretieji asmenys M. D. ir J. D..
Žemesnės instancijos teismas
33. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausta atsakovė J. K. nurodė, kad bendrų lėšų su atsakovu niekada neturėjo, bendro ūkio nevedė, o statant namą ieškovas nedalyvavo, kadangi žinojo, jog namas statomas trečiųjų asmenų – M. D. ir J. D., o taip ir jos, lėšomis bei pastangomis. Nurodė, kad, jai nuo 2010 m. gyvenant su atsakovu, kiekvienas mokėjo už save. Teismo posėdžio metu M. D. patvirtino, kad remontuoti namą, o vėliau jį nugriauti bei statyti naują, jis nusprendė kartu su atsakove J. K. ir broliu J. D.. Nurodė, kad statybomis pagrinde užsiėmė J. K., kadangi ji planavo minėtame name gyventi, o jis tik skirdavo lėšas. Patvirtino, kad ieškovas statybos procese nedalyvavo ir bendro ūkio su atsakove nevedė. J. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad būtent jis su broliu ir seserimi nusprendė statyti namą, o ieškovas prie Namo statybų visiškai neprisidėjo bei pats statybų procese nedalyvavo. Patvirtino, kad atsakovė samdė darbininkus, o jis pirko bei užsakinėjo dalį medžiagų, tokiu būdu investuodamas į Namo statybas apie 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Patvirtino, kad Namo statybos buvo pabaigtos 2007 m., kad ieškovas su atsakove, statant namą, nuolat negyveno, jie tik susitikdavo.
34. Atsakovės vertinimu, reikšminga ir tai, kad ieškovas niekada nekėlė klausimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra šalių nuosavybe, kas tuo pačiu patvirtina, kad ieškovas šio turto nelaikė bendrąja daline nuosavybe.
35. Atsakovė pažymi, kad ieškovas šiuo atveju neįrodinėja, jog prie namo statybų jis prisėdo fiziniu darbu, ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokius konkrečius darbus jis atliko, už kokius darbus ir kam sumokėjo. Nesant jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas vedė bendrą ūkį su atsakove bei prisidėjo prie namo statybų, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys – M. D. ir J. D., patvirtino, kad namą jie statė trise, taip pat trise apmokėdavo už statybos rangos darbus ir medžiagas, skirtas Namo statybai, todėl tuo atveju, jeigu ateityje ginčo namą bus leista registruoti (kas yra mažai tikėtina), Namas bus registruojamas kiekvienam iš jų po 1/3 dalį. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad šalys vedė bendrą ūkį ir kad ieškovas iš bendrų lėšų prisidėjo prie namo statybų, ieškovui priteistina suma galėtų sudaryti tik 1/2 dalį iš atsakovei priklausančios 1/3 namo dalies, kas sudarytų 9 150 Eur, bet ne 27 450 Eur.
37. Ieškinys yra pareikštas suėjus ieškinio senaties terminui, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Namo statybos darbai buvo užbaigti 2007 m., o ieškovas su atsakove apsigyveno tik 2010 m., todėl akivaizdu, jog dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo Namo pastatymo momento, jau yra suėjęs.
38. Atsakovės kartu su trečiaisiais asmenimis pastatytas namas yra neteisėtos statybos rezultatas, todėl negali būti privačios nuosavybės objektu. Nesant pakankamų duomenų apie pastato statybos teisėtumą, toks statinys negali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Namas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini)., yra pastatytas buvusio namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vietoje, nesant tam jokio statybą leidžiančio dokumento, jis iki šiol nėra įregistruotas, todėl laikomas nelegaliu statiniu bei, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti laikomas teisėtu nuosavybės objektu, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Namas, į kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę, nurodydamas unikalų numerį (duomenys neskelbtini), šiuo metu neegzistuoja, kadangi faktiškai yra nugriautas, tą savo ieškinyje pripažįsta ir pats ieškovas, todėl nuosavybės teisių nustatymas šiam nesančiam objektui yra neįmanomas.
Atsiliepimas
39. Trečiasis asmuo A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį ji nieko negavo, jos dalis kaip buvo, taip ir liko. Po mainų sutarties jos namas liko toks pats, niekas mainų sutartimi trečiajam asmeniui nieko nedavė. Pusė namo buvo trečiojo asmens, pusė – atsakovės motinos, atsidalijimas (tarp trečiojo asmens ir atsakovės) įvyko tik dabar. Atsakovės motinos namas ir trečiojo asmens namas buvo sujungti, po išardymo atsakovės namo dalis yra toliau, dabar ten yra du sklypai. Nurodė, kad buvo atliekamas naujo namo remontas. Nežino, ar buvo ieškovas tuo metu. Būdavo, kad ieškovas atvažiuodavo. Matė tik dirbančius statybininkus. Ieškovas gal ir būdavo ten. Ieškovą pažįsta, jis atvažiuodavo.
40. Trečiasis asmuo M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namas jiems trims liko po motinos mirties. Namas buvo labai senas (šimto metų senumo). Buvo nuspręsta namą remontuoti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam namas nebuvo reikalingas, daugiausia namo reikalais užsiėmė jo sesuo (atsakovė). Kiek atsakovė prašė pinigų, tiek jis duodavo, pinigus duodavo grynais pinigais, davė pinigų ne vieną kartą. Namą remontavo darbininkai. Atsakovė užsakinėjo Namo vidaus apdailą. Žino, kad atsakovė užsakinėjo, nes jis pažįsta darbininką, kuriam sesuo (atsakovė) mokėjo, daugiau nebuvo kam mokėti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pažįsta ieškovą, jis dažnai pas juos atvažiuodavo. Galbūt paskutinius metus ir dažnai ieškovas būdavo. Nežino, ar šalys gyveno kartu. Nežino, ar prie Namo rekonstrukcijos kažkaip prisidėjo ieškovas. Ieškovas atvažiuodavo į svečius. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo name jis negyveno. Jis žemės sklype pastatė namuką, į jį atvažiuodavo. Namo rekonstrukcija buvo pradėta lyg 2004 metais, trečiajam asmeniui nėra žinoma, ar tuo metu atsakovė bendravo su ieškovu. Namo statybos buvo baigtos gal 2008, gal 2010 metais. Atsakovė dirbo, turėjo pinigų, ji važiavo dirbti ir (duomenys neskelbtini). Kai trečiasis asmuo atvažiuodavo, jis matydavo ieškovą. Nežino, ar šalys vedė bendrą ūkį. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad šalys nevedė jokio bendro ūkio. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartimi jie nieko nemainė.
41. Trečiasis asmuo J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra jo tėvų namas, jis buvo skirtas jiems trims. Namas buvo senas, todėl jie nusprendė namą remontuoti. Namą suremontavo, jie trise investavo į namo remontą. Nusprendė, kad tai bus vasarnamis ir jį remontavo. Viską darė darbininkai, kuriuos surado atsakovė. Jie dirbo (duomenys neskelbtini). Jis per mėnesį į ginčo namą atvažiuodavo tris–keturis kartus, kadangi kitu metu būdavo reisuose. Jis užsakinėjo stogą (Vaidotuose), už jį mokėjo atsakovė. Būdavo, kad duodavo pinigų statybininkams. Kad ieškovas kažką pirktų ginčo name, jam nėra žinoma. Atsakovė pardavė vasarnamį, taip pat važiavo dirbti, todėl turėjo pinigų. Vykdant statybas, ieškovas gal buvo atvažiavęs, tačiau savo lėšomis ieškovas jokių darbų nevykdė. Jam nėra žinoma, kad ieškovas skolinosi pinigų iš banko, kaip ir nėra žinoma, kur ieškovas tuos pinigus panaudojo. Ar ieškovas turėjo santaupų, jam taip pat nėra žinoma. Jie viską darė savo lėšomis. Jo (ir ieškovo) darbo užmokestis 2004–2008 m. buvo apie 500 Eur už reisą, per mėnesį – apie 1 000 Eur. Į namą investavo gal 20 000 Lt (5 792,40 Eur), jie tiksliai neskaičiavo, bet atsakovė į ginčo namą investavo daugiau. Iš viso buvo investuota apie 80 000 Lt (23 169,60 Eur), ieškovas į ginčo namą neinvestavo. Namo statybos prasidėjo kažkur 2004 m., o pasibaigė 2007 m.. Ginčo name jis gyveno kada norėdavo. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. jis gyveno ginčo name, daugiau Name gyveno vasarom. Ieškovą pažįsta, su juo kartu dirbo, jis su ieškovu kartu važiavo į reisus, neprisimena, ar kalbėdavo apie Namo statybas. Jam nėra žinoma, kada atsakovė su ieškovu pradėjo bendrauti. Ieškovas su atsakove palaikė santykius, kažkiek susitikdavo, buvo pažįstami. Jie nuolat negyveno, tik susitikinėdavo. Mainų sutartimi pasidalijo namą.
Šalies argumentai
42. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su atsakove pradėjo gyventi 2002 m., (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Vėliau jie nusprendėme pastatyti namą. Atsakovė sakė, kad ji kaime turi namą, tik jį reikia restauruoti. Apžiūrėję namą, nusprendė jį nugriauti. Ieškovas nurodė, kad jis rado statybininkus, pirko 20 kubų blokelių. Nupirko, ką sake statybininkai, ir išvažiavo į reisą. Kai grįžo, namas jau buvo visiškai nugriautas, pradėjo jį statyti iš naujo. Namas buvo kombinuotas, didesnė dalis buvo iš blokelių, kita – iš medienos. Namas stovėjo du metus, kadangi reikėjo, kad mediena nusistovėtų. Tada prasidėjo namo vidaus darbai. Ieškovas nurodė, kad jis paėmė paskolą. Atsakovė išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. jie ginčo name gyveno iki 2017 metų. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove vedė bendrą ūkį nuo 2005 m. iki 2017 m. Jie gyveno ginčo name. Kai pastatė, suremontavo namą, nuo tada jame ir gyveno, t. y. nuo 2007 metų. Pirmiausia jie susitarė, kiek kainuos pastatyti namą (8 500 Lt (2 461,77 Eur)). Statybininkai pasakė, kad pastatys namą už jų nurodytą sumą. Pastatė namą, tuomet jis stovėjo keletą metų, kol susigulėjo medinės konstrukcijos. Darbus atliko tretieji asmenys. Buvo pastatytas naujas namas. Jis kartu su atsakove rūpinosi, kad vyktų statybos darbai. Kažkiek mokėdavo jis, kažkiek – atsakovė, kai turėjo pinigų. Negali pasakyti, kiek kainavo darbai. Negali pasakyti, kiek investavo į statybas. Investavo apie 20 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo ir visa tai buvo iš jo darbo užmokesčio. Jo užmokestis buvo apie 1 000 Eur. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis ėmė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą iš banko, visi šie pinigai buvo panaudoti namui. Vyko naujo namo statyba, ne namo rekonstrukcija. Dėl projekto nebuvo kreiptasi. Ieškovas nurodė, kad jis mokėjo už visus darbus. Tuo metu niekas negalvojo apie jokius dokumentus, todėl jų pateikti ieškovas negali. Kai atsakovė atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jau viskas buvo padaryta. Rašytinių įrodymų neturi. Ieškovas paaiškino, kad jis nusiimdavo pinigus ir mokėdavo grynais pinigais, pavedimu niekada nemokėjo. 8 500 Lt (2 461,77 Eur) buvo sutarta už sienų ir stogo darbus. Jis savo asmeniniais pinigais už tai mokėjo. Buvo gal 2005 m., gal 2004 m., kai mokėjo už minėtus darbus. Jam nėra žinoma, kiek pinigų investavo atsakovė, ji nedirbo, jie gyveno iš ieškovo pajamų, kai atsakove atveždavo pinigų, jie naudodavom jos pinigus. Atsakovė neturėjo žemės sklypo, žemės sklypas priklausė jos dukrai, jam nežinoma, ar ji pardavė žemės sklypą. Ieškovas pažymėjo, kad jis skolinosi pinigų ir iš Č. K.. Tuo metu, kai skolinosi pinigus, motinos namo neremontavo. Ieškovas mokėjo už paslaugas, kai atsakovė buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekada iš atsakovės nesiskolino pinigų, nes ji neturėjo pinigų. Tretieji asmenys byloje – atsakovės broliai, gyveno kitur ((duomenys neskelbtini)), jie namo statyboms pinigų neskyrė. Atsakovės broliai atvažiuodavo, pažiūrėdavo, kaip vyksta statybos. Skype yra pastatyta nelegalių statinių. M. D. taip pat gyvena nelegaliame name. Namas su A. Č. namo dalimi buvo sujungtas, statybininkai išardė dalį namo nuo A. Č. namo. A. Č. namas yra atskiras statinys.
Atsiliepimas
43. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovą pažinojo seniai, jis bendravo su jos broliais. Kai atsakovė 2004 m. išsiskyrė, jie pradėjo bendrauti, bet tai nereiškia, kad jie kartu gyveno, jie tik susitikinėjo. Ieškovas turėjo bendrabutį, jie ten susitikinėdavo. 2004 m. atsakovė ir jos du broliai gavo palikimą. Jie nusprendėme renovuoti namą. Susitarė (ji ir broliai) su meistrais, kad namas būtų pakeltas, kadangi tai buvo labai senas namas. Vieną kartą, atsakovei atvažiavus į namo kiemą, namas buvo nugriautas, meistrai pasakė, kad jis pats nukrito, kadangi buvo senas. Jie nusprendė namą atstatyti, pradėjo namo statybas. Piniginiai įnašai į namo statybas buvo atsakovės ir jos brolių, kadangi namas priklausė jiems trims. 2006 m. namas buvo pastatytas, po to pradėjo atlikinėti vidaus darbus. 2007 m. atsakovė pradėjo gyventi name. Ieškovas tik atvažiuodavo, kadangi jis su atsakovės šeima visuomet glaudžiai draugavo. Pradžioje ieškovas gyveno bendrabutyje, vėliau jis neturėjo kur gyventi, 2010 m. ieškovas atėjo gyventi pas atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad ji su ieškovu bendro ūkio niekada nevedė, ieškovas turėjo savo pinigus, atsakovė – savo pinigus, šalys bendrų pinigų neturėjo. Ieškovas negalėjo daryti piniginių įnašų į statomą namą, kadangi tai yra ne jo, o atsakovės ir jos brolių, namas, todėl būtent jie ir investavo į namą. Atsakovė ir jos broliai į ginčo namą investavo skirtingomis dalimis, kadangi atsakovė daugiau uždirbo, todėl ji daugiau ir investavo. Atsakovė nurodė, kad ji turėjo vasarnamį ((duomenys neskelbtini)), kurį pardavė už 60 000 Lt, ir minėtas lėšas investavo į namą (po vasarnamio pardavimo atsakovės dukra nieko neįsigijo, tik dabar ji pirko žemės sklypą). Atsakovė pažymėjo, kad ji pardavė vasarnamį, taip pat važinėjo į (duomenys neskelbtini) dirbti, todėl turėjo pinigų investuoti į Namą. Į (duomenys neskelbtini) atsakovė važinėja nuo 39 metų, kiekvienais metais, uždarbis būdavo po 15 000 Lt (4 344,30 Eur)–20 000 Lt (5 792,40 Eur) už tris–keturis mėnesius. Už namo „dėžutę“ mokėjo ji, o ne ieškovas. Ji mokėjo darbininkams. Namo „dėžutė“ kainavo apie 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Atsakovė nurodė, kad statybininkus minėtiems darbams atlikti surado ji – vieną kartą važiavo į Lentvarį, pamatė statybininkus ir nuėjo pasikalbėti, sutartis su statybininkai nebuvo pasirašyta. Atsakovė nurodė, kad, kadangi ji kartu su broliais investavo į darbus, todėl nežino, kiek darbai kainavo, gal kainavo apie 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Vidaus darbus atliko A., su juo atsiskaitė atsakovė ir broliai. Kai atsakovė būdavo (duomenys neskelbtini), atsiskaitydavo broliai. Atsakovė pirkdavo medžiagas. Ieškovas niekada nemokėjo už paslaugas. Ginčo namas iki šiol yra neregistruotas, nes ten yra draustinis ir dabar jo registruoti negalima. Jei pavyks namą registruoti, jis bus dalijamas į tris dalis. Pradžioje namai buvo sujungti, pusė namo nugriuvo per rekonstrukciją. Mainų sutartimi buvo perleistas namas, kurio šiuo metu nėra, ginčo namas A. Č. nebuvo perleistas. Kadangi broliai gerai sutarė su ieškovu, ji leido ieškovui pagyventi. Ieškovas nieko neprižiūrėjo, jis vartojo alkoholį, jis nuvažiuodavo malkų, tačiau šienauti jis negalėjo, šienaudavo atsakovės brolis. 2007 m. ieškovas buvo pasiskolinęs pinigų iš banko, jis sakė, kad ims paskolą, nes jo mama jam perleido namą, minėtų pinigų ginčo namui jis neskyrė. Atsakovės teigimu, nebuvo taip, kad ieškovas būtų skolinęsis pinigų iš Č. K. ir kad būtų juo naudojęs ginčo namo statyboms. Šiuo metu ginčo name niekas negyvena, iki 2017 m. ginčo name gyveno atsakovė, o nuo 2010 m. – ieškovas. Ieškovas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovė neprisimena, kada davė ieškovui raktus nuo namo, galbūt nuo 2010 metų. Iki 2010 m. ieškovas gyveno pas mamą, pas atsakovę jis tik atvažiuodavo, jis su ja tik susitikinėjo. Atsakovė nurodė, kad ji namuose būdavo retai, kadangi važinėjo į (duomenys neskelbtini), ten būdavo po pusę metų. Iki ginčo namo pastatymo atsakovė gyveno savo bute ((duomenys neskelbtini)).
Dėl įrodinėjimo, įrodymo pareigos tarp šalių paskirstymo
44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
45. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
Žemesnės instancijos teismas
46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
47. Įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).
48. Ieškovas patikslintu ieškiniu nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą, pripažinus ginčo turtą (namą) šalių bendrąja daline nuosavybe, priteisti jo naudai iš atsakovės 27 450 Eur piniginę kompensaciją už sukurtą turtą – neįregistruotą gyvenamąjį Namą (1/2 Namo rinkos vertės (54 900 Eur), nustatytos išlaidų (kaštų) metodu 2022 m. balandžio 5 d.), remiantis šalių susitarimu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio buvimą ieškovas įrodinėja šalių gyvenimu drauge, bendro ūkio tvarkymu, bendro turto kūrimu asmeninėmis lėšomis ir bendru šalių darbu. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus; ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
49. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
51. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
52. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
54. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga, kaip minėta, tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į šiame sprendime jau aptartus kriterijus.
55. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas šalių susitarimas įgyti (sukurti) ginčo turtą (namą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga – įrodyti atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimo faktą, nagrinėjamoje byloje teko ieškovui, iš esmės siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą (namą) pripažinimo.
56. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Minėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.
57. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).
58. Byloje ieškovas laikėsi pozicijos, įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad nuo 2002 m. iki 2017 m. šalys gyveno kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį. Nuo 2002 m. apie šešis metus ieškovas su atsakove gyveno ieškovo nuomojamame bendrabutyje (duomenys neskelbtini) . Apie 2007 m. ieškovas bei atsakovė kartu pradėjo statyti ginčo namą. Ginčo namo statybos truko apie trejus metus, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m.. 2010 m., pasibaigus ginčo namo statyboms, ieškovas ir atsakovė persikėlė gyventi į ginčo namą, kartu jį išlaikė, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima iki 2017 m..
59. Tuo tarpu atsakovė, dėstydama nesutikimo su ieškiniu motyvus (atsikirtimus), įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad šalys nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Atsakovės teigimu, nors šalys 2002 m. pradėjo susitikinėti, tačiau jų susitikimai būdavo labai reti, kadangi atsakovė tuo metu dar buvo sudariusi santuoką; tik 2004 m., atsakovei nutraukus santuoką, šalys pradėjo susitikinėti atvirai, leisdavo kartu laisvalaikį, tačiau vesti bendro ūkio taip ir nepradėjo. 2007 m., pastačius ginčo namą bei atsakovei pradėjus jame gyventi, tik maždaug po trejų metų, t. y. 2010 m., atsakovė pasikvietė ieškovą apsigyventi kartu, tačiau tuo metu visi Namo įrengimo darbai jau buvo atlikti. Nors šalys gyveno kartu, jos nevedė bendro ūkio, gyveno iš atskirų pajamų, už namo komunalines paslaugas mokėjo atsakovė, ieškovas netgi nerodė jokio noro kartais ginčo name kažką suremontuoti, sakydamas, kad namas vis tiek jam nepriklauso.
60. Taigi, byloje iš esmės neginčijamos (abiejų šalių pripažįstamos) aplinkybės, kad šalys jau nuo 2002 metų palaikė artimus santykius, susitikinėdavo, taip pat aplinkybė, kad abi šalys nuo 2010 m. (iki 2017 m.) gyveno ginčo name. Šalių pozicija byloje skiriasi tuo aspektu, kad, ieškovo teigimu, šalys vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno jau nuo 2002 m., tuo tarpu, atsakovės teigimu, šalys kartu gyveno tik nuo 2010 m., o bendro ūkio jos niekada nevedė.
61. Pažymėtina, kad byloje, be atsakovo paaiškinimų, iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, kad šalys jau nuo 2002 m. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį (o būtent ieškovui teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje).
Žemesnės instancijos teismas
62. Teismas kritiškai vertina liudytojos J. K. (buvusios ieškovo sutuoktinės) paaiškinimus, kad šalys nuo 2002 m. gyveno kartu (duomenys neskelbtini) (bendrabutyje), o po kelių metų jai tapo žinoma, kad šalys išvažiavo į kaimą ir pradėjo statyti namą, kadangi minėtos aplinkybės liudytojai buvo žinomos ne tiesiogiai, o iš kitų asmenų. Liudytoja nurodė, kad jos dukra lankydavosi pas ieškovą, iš jos ji sužinodavo kai kurias aplinkybes.
63. Kritiškai vertintini taip pat ir liudytojos J. V. paaiškinimai. Pažymėtina, kad ši liudytoja ne tik yra susijusi su ieškovu artimais giminystės ryšiais, ji – atsakovo dukra, tačiau jos paaiškinimų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas. Minėta liudytoja nurodė, kad šalys kartu apsigyveno 2002 m. (bendrabutyje, ji šalis bendrabutyje matydavo kartą per mėnesį), o, praėjus dviem–trims metam, šalys pradėjo Namo statybas. Liudytojos teigimu, ginčo name buvo ieškovo daiktai, jis prižiūrėdavo ūkį, kūrendavo katilinę, ruošdavo malkas, šienavo, sodino, visapusiškai šeimininkavo, jis taip pat samdė statybininkus, skaičiuodavo pinigus, kiek jų reikės atsiskaityti už paslaugas, apmokėti už medžiagas. Pažymėtina, kad ši liudytoja yra iš esmės vienintelė iš byloje apklaustų liudytojų, kuri nurodė, kad šalys vedė bendrą ūkį, taip pat, kad ieškovas visapusiškai rūpinosi jo ir atsakovės namų ūkiu (tokių aplinkybių nenurodė nei vienas iš trečiųjų asmenų byloje, ir iš esmės priešingas aplinkybes nurodė kiti byloje apklausti liudytojai. V. D. (V. D.) – atsakovės kaimynas, nurodė, kad, kol vyko ginčo namo statybos jis tik pora kartų matė ieškovą prie namo, tie keli kartai buvo, kol vyko ginčo namo statybos 2006 metais, vėliau jam tapo žinoma, kad ieškovas draugauja su atsakove, gal tik 2008 metais ieškovas pradėjo dažniau lankytis pas atsakovę, liudytojo teigimu, ginčo namo statybas vykdė atsakovė ir jos broliai, jie samdė darbuotojus). V. D. – atsakovės kaimynė, nurodė, kad savo paveldėtą namą atsakovė atstatinėjo su savo broliais, atsakovė ir jos broliai statė namą, todėl liudytoja keletą kartų matė, kaip atsakovė kartu su broliais atsiskaitinėjo su statybininkais, atsakovė apie tris metus ginčo name gyveno viena, tuo metu ieškovas atvažiuodavo pas atsakovę (kartą arba du kartus per savaitę) į svečius, tik kažkur nuo 2010 metų ieškovas gyveno pas atsakovę; B. C. – atsakovės dukra, nurodė, kad namą pastatė (statybas finansavo) atsakovė ir du jos broliai, jie nusprendė atstatyti seną savo motinos namą, ieškovas statybose visiškai nedalyvavo, kai vyko ginčo namo statybos, atsakovė su ieškovu susitikdavo gal kartą per mėnesį (jie susitikinėjo galbūt nuo 2004 m., pastačius namą, pagrinde atsakovė pirko visą įrangą, 2010 m. atsakovė pakvietė ieškovą pas save apsigyventi, tačiau bendras ūkis nebuvo vedamas, kiekvienas dirbo sau, atsakovė pirkdavo daiktus pati, bendrų daiktų, pinigų pas juos nebuvo.
64. Pažymėtina, kad kitų duomenų byloje (išskyrus paties ieškovo paaiškinimus bei minėtų liudytojų, kurių atitinkamus paaiškinimus teismas, kaip minėta, vertina kritiškai (be to, net ir vertinant minėtus parodymus kaip patikimus vien tik jie, teismo vertinimu, nėra pakankami atitinkamoms aplinkybėms byloje konstatuoti)), patvirtinančių šalių gyvenimą kartu nuo 2002 m. ir bendro ūkio vedimą ginčo turto (namo) sukūrimo, jo esminio pagerinimo, metu, byloje nėra. Kalbant apie pastarąjį (ginčo turto (namo) sukūrimo, jo esminio pagerinimo) momentą, pažymėtina, kad byloje nėra vienareikšmių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie konkretų (tikslų) ginčo turto (namo) sukūrimo, jo esminio pagerinimo momentą, o bylos šalys nurodo skirtingus momentus – ieškovo teigimu, ginčo namo statybos truko apie trejus metus, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m., atsakovės teigimu, dar 2004 m. ji kartu su savo broliais M. D. ir J. D. priėmė sprendimą renovuoti jiems priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jau 2006 m. ginčo namas buvo pastatytas, o nuo 2007 m. atsakovė pradėjo jame gyventi. Net ir byloje atliktos ekspertizės, kurios išvados detaliau aptartos tolimesniuose šio sprendimo punktuose, metu konstatuota, kad nustatyti ginčo namo statybos pradžią ir pabaigą objektyviai nėra galimybių. Vis tik, atsižvelgus į bylos įrodymų visumą – liudytojų: V. D. (V. D.) – atsakovės kaimyno, paaiškinimus, jis nurodė, kad 2005, 2006 metais jau vyko ginčo namo statybos darbai, darbai buvo baigti gal 2007 metais, maždaug nuo 2007 m. atsakovė jau gyveno ginčo name; V. D. – atsakovės kaimynės, paaiškinimus, ji nurodė, kad ginčo namo statybos vyko maždaug nuo 2005–2006 metų; B. C. – atsakovės dukros, paaiškinimus, ji nurodė, kad ginčo namo statybos buvo pradėtos 2004 metais, o 2006 metais namas jau buvo pastatytas, trečiųjų asmenų – M. D. ir J. D., paaiškinimus, didžiosios dalies atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų, patvirtinančių įvairių statybinių prekių įsigijimą (jos detaliau aptartos toliau šiame sprendime), išrašymo datas, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ginčo namo statybos pradžios bei pabaigos momentas buvo būtent atsakovės nurodomas momentas nuo 2004 m. iki 2007 m.. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokį momentą įvardijo netgi kai kurie ieškovo iniciatyva byloje apklausti liudytojai, pvz. liudytojas K. V. (K. V.) (ieškovo pusbrolis) nurodė, kad darbai buvo pradėti apie 2005–2006 m.; liudytoja J. K. (buvusi ieškovo sutuoktinė) nurodė, kad po kelių metų (nuo 2002 m.) jai tapo žinoma, kad šalys išvažiavo į kaimą ir pradėjo statyti namą; liudytoja J. V. (ieškovo dukra) nurodė, kad, praėjus dviem–trims metam (nuo 2002 m.) buvo pradėtos namo statybos.
Motyvuojamoji dalis
65. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo, išdėstytus tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek byloje vykusių teismo posėdžių metu, sprendžia, kad būtent atsakovės paaiškinimai dėl minėtų aplinkybių yra nuoseklesni, atitinkantys kitų bylos įrodymų visetą.
66. Teismo vertinimu, ieškovas byloje neįrodė – bylos duomenys nėra pakankami spręsti, kad šalys dar iki ginčo turto (namo) sukūrimo, tiek statant Namą, gyveno kartu kaip sugyventiniai (partneriai), vedė bendrą ūkį.
67. Šiame sprendime jau aptartų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas (net jeigu jis šioje byloje būtų įrodytas), nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto (ginčo turto) bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai.
68. Minėta, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.
69. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu (būtina) nustatyti, į ką buvo nukreipta šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso šalių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Kitais žodžiais tariant, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas šalių susitarimas būtent ginčo turtą (namą) sukurti (pastatyti) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
70. Kaip nurodyta ankstesniuose šio sprendimo punktuose, pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies.
71. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
72. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2019 m. birželio 21 d.), 1/2 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) tarp jų ir pastatas–gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1939, bendras plotas – 140,59 kv. m., kambarių skaičius – 6) 1995 m. gruodžio 28 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 779 pagrindu priklausė A. Č., kita 1/2 dalis minėtų statinių, tarp jų ir pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. priklausė J. D., buvo registruoti jos vardu (J. D., kuri nuo 1991 m. gruodžio 25 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini).). Nuo 2003 m. J. D. priklausiusių statinių, tarp jų ir pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis 2003 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JK-1951 pagrindu priklauso M. D., J. K. ir J. D. (kiekvienam po 1/6 dalį).
73. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2021 m. rugpjūčio 25 d.), žemės sklypas su statiniais, adresu – (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu – (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1939, bendras plotas – 61,62 kv. m., kambarių skaičius – 2), taip pat pastatai–ūkiniai pastatai, pastatas–malkinė, pastatas–kiemo rūsys, esantys adresu – (duomenys neskelbtini), priklauso A. Č.; pastato–gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas: 1995 m. gruodžio 28 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 779, 2020 m. kovo 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. JK-824, 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartis Nr. DA-5530, 2021 m. liepos 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
74. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2021 m. rugpjūčio 25 d.), J. D., M. D. ir J. K., kiekvienam po 1/3 dalį, priklauso statiniai, esantys adresu – (duomenys neskelbtini): pastatas–sandėlis, pastatai–ūkiniai pastatai, pastatas–priestatas, pastatas–daržinė, įregistravimo pagrindas – 2003 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. JK-1951, 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartis Nr. DA-5530.
75. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2021 m. rugsėjo 29 d.), J. D., M. D. ir J. K., kiekvienam po 1/3 dalį, priklauso Žemės sklypas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. JK-4249.
76. Į bylą pateiktos 2020 m. spalio 6 d. mainų sutarties duomenimis, J. D., M. D. ir J. K. A. Č. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, perdavė 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu – (duomenys neskelbtini).
77. Iš 2021 m. spalio 4 d. į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo pastatas – gyvenamasis namas (neteisėtas statinys) yra visiškai atskiras statinys nuo šalia jo esančio kito pastato (pastaroji aplinkybė byloje iš esmės neginčijama, ją taip pat patvirtina tiek šalių, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų teismui teikti paaiškinimai), pastatai ne tik nėra sujungti jokiomis konstrukcijomis, tačiau juos skiria ir pakankamai žymus tarpas, o šalia pastatų esančius žemės sklypus taip pat skiria ir tvora.
78. Pastaruosiuose teismo sprendimo punktuose aptarti duomenys, taip pat šalių, kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, patvirtina, kad ginčo namas buvo pastatytas (suformuotas) atidalijus nuo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklausė A. Č., kita dalis 2003 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JK-1951 pagrindu priklausė M. D., J. K. ir J. D. (kiekvienam po 1/6 dalį) – ginčo namas pastatytas (suformuotas) būtent pastarojoje dalyje. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir ekspertizės akto (detaliau aptarto kituose šio sprendimo punktuose) turinys, kuriame nurodyta, kad gyvenamas namas yra suformuotas iš dvibučio gyvenamojo namo, adresu – (duomenys neskelbtini), vertinamas namas suformuotas atidalinus nuo 1939 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo/dvibučio ir buvo rekonstruotas.
79. Byloje buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, 2022 m. gegužės 23 d. teisme gautas 2022 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas. Ekspertizės akto dalyje „Techninė charakteristika“ nurodyta pastaba: Gyvenamas namas yra suformuotas iš dvibučio gyvenamojo namo, adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jis randasi sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), todėl, įteisinant ši statinį, jam bus suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Šiame sklype įteisintų statinių nėra. Prie ekspertizės akte nurodytų pastato kadastro duomenų pažymėta, kad gyvenamasis namas su terasa suformuotas atidalijus nuo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti rekonstravimo pradžios ir pabaigos metai – 2007 m., baigtumo procentas – 100 proc..; vertinamas turtas yra (duomenys neskelbtini); informacija apie rekonstruotą namą – (duomenys neskelbtini): pastatymo/rekonstrukcijos metai: 2007 (prieš 15 metų); vertinamas namas suformuotas atidalinus nuo 1939 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo/dvibučio ir buvo rekonstruotas – pristatytas priestatas ir pastogė; bendras plotas – 101,3 kv. m.. Apžiūros metu ekspertas nustatė, kad turtas – gyvenamasis namas, yra naudojamas pagal statytojo tikslą – pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. gyvenamoji (vieno buto pastatai). Apžiūros dieną turtas yra baigtas statyti/geros būklės. Namas turi terasą ir visus reikalingus eksploatacijai pagal paskirtį inžinierinius tinklus ir įrangą. Bendra išvada apie vertinamo objekto būklę – gera. Nustatyti statybos pradžios ir pabaigos objektyviai nėra galimybių. Atlikus gyvenamo namo apžiūrą nustatyta, kad namas turi vidaus apdailą ir eksploatacijai reikalingą inžinierinę įrangą. Namo vidaus apdaila atlikta naudojant tradicines tam skirtas apdailos medžiagas. Naudotų medžiagų kokybė – vidutinės klasės ir galimai vidutinės kainos, kurias galima įsigyti statybos prekių parduotuvėse. Namas turi lauko terasą. Name yra įrengti mediniai laiptai su turėklais, kuriais galima patekti į pastogės patalpas. Namo grindys išklotos keramikinėmis plytelėmis – koridoriuje, sanitarinio mazgo ir virtuvės zonoje. Keramikinėmis plytelėmis (skirtomis laukui) išklota namo terasa. Gyvenamojoje dalyje ir pastogės patalpose naudotos laminuotos lentos (laminatas). Luboms naudotos gipso kartono plokštės, jos yra dažytos, dalis lubų dengtos plastikinėmis dailylentėmis su įleidžiamais šviestuvais. Sienos yra dengtos tapetais ir dažytos, sanitariniuose mazguose dengtos keramikinėmis plytelėmis. Vidaus durys medinės, karkasinės, su stiklu. Lauko durys „šarvo“ tipo su apdaila. Langai plastikiniai su stiklo paketu. Montuojant gipso kartono plokštes, tikėtina, kad buvo naudojami aliuminio profiliai, po to jos buvo glaistomos ir dažomos. Rekonstrukcijos ir statybos metu name įrengta nauja elektros instaliacija ir elektros lizdai/taškai. Name visiškai įrengti sanitariniai mazgai su prietaisais – dušo kabina, praustuvas/kriauklė ir klozetas/unitazas. Name įrengta katilinė, sumontuotas kieto kuro katilas. Fiksuojama nauja kamino konstrukcija ir kapsulė.
80. Atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo statybos vertė (atkuriamoji/kaštų) nustatyta 2010 m. yra 65 400 Eur. Gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2010 m. yra 32 700 Eur. Gyvenamojo namo statybos vertė (atkuriamoji/kaštų) nustatyta 2022 m. balandžio 5 d. yra 75 300 Eur. Gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2022 m. balandžio 5 d. yra 54 900 Eur. Gyvenamojo namo statybos vertė (atkuriamoji/kaštų) nustatyta 2007 m. yra 71 000 Eur. Gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2007 m. yra 66 100 Eur.
81. Minėta, kad, remdamasis, be kita ko, minėtomis ekspertizės išvadomis, ieškovas byloje pareiškė reikalavimą (patikslino ieškinį) ir prašo jo naudai iš atsakovės priteisti 27 450 Eur dydžio kompensaciją.
82. Vis tik ieškovas byloje taip pat neįrodė aplinkybės, kad ginčo namas buvo sukurtas (pagerintas) iš bendrų jo bei atsakovės lėšų, ar ieškovo turėtų lėšų ar kitų jo pajamų (CPK 178 straipsnis).
83. Į bylą pateiktos 2019 m. kovo 15 d. AB „SEB“ banko pažymos apie įsipareigojimus duomenimis, J. K. įsipareigojimai pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį (sutarties suma – 20 000 Lt (5 792,40 Eur)), AB „SEB“ bankui yra visiškai įvykdyti 2010 m. lapkričio 10 d.. Teismo vertinimu, nors byloje pateikti duomenys apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutarties pagrindu ieškovui buvo suteiktas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio kreditas, tokie duomenys patys savaime, nesant jokių minėtos sumos panaudojimo aplinkybes pagrindžiančių duomenų, ieškovo prisidėjimo prie bendro ūkio, ginčo namo sukūrimo, jo pagerinimo, aplinkybių nepatvirtina.
84. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors ieškovo prašymu kviesto ir teismo posėdyje apklausto liudytojo K. V. (K. V.) (ieškovo pusbrolio) paaiškinimai dėl to, kada jis susipažino su atsakove yra prieštaringi (pirmiausia, jis, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad su atsakove susipažino 2004–2005 metais, vėliau nurodė, kad tai buvo 2002 metai), šis liudytojas taip pat nurodė, kad paskutiniu metu (maždaug tuo metu, kai jis susipažino su atsakove) ieškovas pas savo tėvus vykdė remonto darbus, finansavo namo apkalimą, taip pat atliko darbus namo viduje, jis duodavo pinigų namo apkalimo darbams. Pastarieji liudytojo paaiškinimai siejasi su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo ketinimus 2007 m. imti paskolą iš banko dėl tos priežasties, kad ieškovo motina jam perleido namą.
85. Pažymėtina, kad, nors byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomos paskolos sutarties su Č. K. sudarymą, 6 000 JAV dolerių paskolos ieškovui suteikimą (minėtos pinigų sumos perdavimą ieškovui), kaip ir duomenų, kad minėta suma buvo skirta bei panaudota ginčo namo statyboms, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Č. K. patvirtino minėtos sumos perdavimo ieškovui grynaisiais pinigais faktą, nurodė, kad paskolino (perdavė) ieškovui 6 000 JAV dolerių sumą, kurią vėliau (maždaug po pusės metų) ieškovas jam grąžino. Vis tik atkreiptinas dėmesys taip pat į kitas minėto liudytojo nurodytas aplinkybes, o būtent – liudytojas Č. K. teismo posėdžio nurodė, kad, nors tikslios datos, kada skolino ieškovui pinigus, nurodyti negali, tačiau pažymėjo, kad pinigus (6 000 JAV dolerių) ieškovui skolino 2003 m.–2004 m., pinigus ieškovui nuvežė ten, kur buvo statomas namas, tuo metu jau buvo pastatytos namo sienos ir stogas. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad namo statybos vyko žymiai vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m., nei, liudytojo teigimu, jis skolino ieškovui pinigus – 6 000 JAV dolerių sumą. Tai sudaro papildomą pagrindą abejoti tiek aplinkybe, kad 6 000 JAV dolerių suma iš tiesų ieškovui buvo paskolinta būtent ginčo namo statybos laikotarpiu, tiek aplinkybė, kad minėta suma buvo panaudota ginčo namo statyboms. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, nors liudytojas nurodė, kad jo ieškovui skolinti pinigai buvo skirti atsiskaityti su ginčo namo statybose dirbusiais darbininkais, kurie statė namą (taip jam buvo nurodęs ieškovas), tačiau, matant liudytojui, ieškovas jokių atsiskaitymų su darbininkais neatliko.
86. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. S. (ieškovo buvusios sutuoktinės brolis), nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir ginčo name atliko apšildymo bei namo apkalimo darbus, pinigus visada duodavo ieškovas, su ieškovu kartu rinko bei pirko reikiamas medžiagas. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas K. V. (K. V.) (ieškovo pusbrolis) nurodė, kad dirbti pas ieškovą jis atveždavo ieškovo pusbrolį – S. K. (S. K.), kuris kapojo malkas, pjovė rąstus apdailai, jis liudytojui sakė, kad ieškovas jam duodavo pinigų, maisto; tam tikrus namo statybos darbus taip pat atliko ir dar kitas asmuo, kas jam mokėjo pinigus, liudytojui nėra žinoma. Tačiau vien tokie liudytojų parodymai nėra pakankami spręsti, kad konkrečius mokėjimus ieškovas atliko iš savo lėšų, o medžiagų pirkimas (jų parinkimas) tam tikriems darbams atlikti nelaikytinas esminiu prisidėjimu (savo darbu) prie ginčo namo sukūrimo, jo pagerinimo. Atitinkamas ieškovo elgesys (pagalba atsakovei atskirais klausimais, jeigu ji buvo) labiau gali būti paaiškinama tuo, kad jį ir atsakovę tuo metu siejo artimi santykiai, abi šalys tam tikru laiku gyveno ginčo turte (name), dėl ko manytina ieškovas taip pat turėjo suinteresuotumą ginčo turto (namo), nors ir priklausančio ne jam, gerinimu.
87. Taigi, ieškovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad ginčo namas buvo įsigytas taip pat ir jo piniginėmis lėšomis, kitomis pajamomis. Pagrįstų abejonių dėl ieškovo galimo piniginio indėlio į ginčo namo įsigijimą, jo pagerinimą, kelia ir byloje pateikti duomenys apie ieškovo turtinę padėtį.
88. Ieškovo į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens (ieškovo) valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ieškovas 2002 m. (2002 m. sausio 1 d.–2002 m. birželio 11 d.) dirbo (duomenys neskelbtini) ir (2002 m. liepos 16 d.–2002 m. gruodžio 31 d.) dirbo (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 2 568,55 Lt (743,90 Eur) ir 1 903,40 Lt (551,26 Eur); 2003 m. (2003 m. sausio 1 d.–2003 m. spalio 10 d.) dirbo (duomenys neskelbtini) (2003 m. lapkričio 4 d.–2003 m. gruodžio 31 d.), jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 5 984,83 Lt (1 733,33 Eur); 2004 m. (visus 2004 metus) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 7 680 Lt (2 224,28 Eur); 2005 m. (visus 2005 metus) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 8 280 Lt (2 398,05 Eur); 2006 m. (visus 2006 metus) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 9 060 Lt (2 623,96 Eur); 2007 m. (visus 2007 metus) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 10 260 Lt (2 971,50 Eur); 2008 m. (2008 m. sausio 1 d.–2008 m. liepos 28 d.) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)“ (2008 m. rugpjūčio 4 d.–2008 m. gruodžio 31 d.), jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 16 056,45 Lt (4 650,27 Eur); 2009 m. (2009 m. sausio 1 d.–2009 m. rugpjūčio 19 d. ) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 8 713,38 Lt (2 523,57 Eur); nuo 2011 m. (2011 m. vasario 14 d.) iki 2015 m. (2015 m. spalio 27 d.) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), “, jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė: 2011 m. – 11 047,37 Lt (3 199,54 Eur), 2012 m. – 12 900 Lt (3 736,10 Eur), 2013 m. – 15 720 Lt (4 552,83 Eur), 2014 m. – 14 152,50 Lt (4 098,85 Eur), 2015 m. – 1 792,90 Eur; 2017 m. (2017 m. liepos 12 d.–2017 m. gruodžio 31 d.) ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos iš viso sudarė – 2 622,19 Eur.
89. Ankstesniame šio sprendimo punkte aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovas beveik visu laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2010 m. gaudavo stabilias pajamas, tačiau jo pajamos nebuvo didelės – iš esmės nei vienais metais ieškovo visų metų draudžiamosios pajamos neviršijo 3 000 Eur, išskyrus 2008 m., kai ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 4 650,27 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 2010 metais ieškovas apskritai nedirbo ir draudžiamųjų pajamų neturėjo. Laikotarpiu, kai, ieškovo teigimu, vyko ginčo namo statybos – nuo 2007 m. iki 2010 m., ieškovo draudžiamosios pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 282 Eur. Kitų duomenų apie gautas pajamas, ir (ar) turėtas santaupas, kitą turtą, iš kurio gautos lėšos galėjo būti investuotos į ginčo namą, ieškovas į bylą nepateikė.
90. Taigi, ieškovas byloje neįrodė, kad, ginčo namo sukūrimo, jo pagerinimo momentu, jis turėjo lėšų, kitų pajamų, kuriomis galėjo prisidėti (ir prisidėjo) prie ginčo namo sukūrimo, jo pagerinimo.
91. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu net negalėjo pasakyti, kiek kainavo Namo statybos darbai, kiek jis investavo į statybas; nors ieškovas nurodė, kad jis mokėjo už visus darbus, tuo pačiu pažymėjo, kad jokių dokumentų neturi ir pateikti negali.
92. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.Visų pirma, atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius atitinkamų statybinių medžiagų ir pan. įsigijimą, t .y. UAB „Makveža“ 2006 m. sąskaitas, patvirtinančias įvairių statybinių prekių įsigijimą (maišyklė betonui (sąskaita 1099 Lt sumai); GKP plokštės, GKPI plokščių, perimetrinio profilio, lubinio–sieninio profilio, gipsinio tinko (sąskaita 1994,16 Lt sumai); perimetrinio profilio, šlifavimo diskų (sąskaita 146,49 Lt sumai); difuzinę plėvelę (sąskaita 89,62 Lt sumai); medžio plaušo plokštelę (2007 m. lapkričio mėnesio sąskaita, 142,98 Lt sumai), atsakovė sąskaitose pasirašiusi, kad prekes gavo; pardavėjo UAB „Eituma“ 2006 m. spalio 10 d. sąskaitą 165,60 Lt sumai už obl. klijuotus tašelius, pirkėjas – atsakovė; tiekėjo UAB „Vilpra“ 2006 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą už kieto kuro ketinį katilą ir kt. 7 940,69 Lt sumai, prekes priėmęs asmuo – J.B.; UAB „Vilsotos prekyba“ 2006 m. spalio 10 d. sąskaitą už gipso kartono plokštelę ir kt. 924,60 Lt sumai. Atsakovė taip pat pateikė jos ir UAB „Deinava“ 2011 m. pasirašytą užsakymo sutartį, viso 1 550 Lt sumai. Į bylą pateikta UAB „Mokilizingas“ ir atsakovės 2014 m. birželio 30 d. pasirašyta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis, paskolos suma – 1 879,30 Lt, prekės pavadinimas – krosnelė, taip pat 2016 m. liepos 24 d. atsakovės ir UAB „General Financing“ pasirašyta vartojimo kredito sutartis, vartojimo kredito suma – 362,49 Eur, prekė – skalbimo mašina.
93. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas, su šalimi artimais (giminystės) ryšiais nesusijęs, A. P. (A. P.) nurodė, kad atsakovė yra jo draugo sutuoktinės mama, o ieškovas – buvęs atsakovės draugas. Paaiškino, kad maždaug 2004 metais į jį kreipėsi A. C., prašydamas padaryti apdailą atsakovės name. Jis kalbėjo su atsakove apie tai, kaip padaryti apdailą, jo užsakovas buvo atsakovė. Liudytojas nurodė, kad dėl statybos darbų bendravo su atsakove ir jos broliais, tarėsi, kaip daryti sienas, kur dažyti, kokius tapetus klijuoti. Suprato, kad namas yra atsakovės. Kai atsakovė būdavo išvažiavusi, jis bendraudavo su jos broliais, jie taip pat mokėdavo kažkiek pinigų (pinigus mokėdavo jie ir atsakovė), daugiau su niekuo kitu dėl statybų nebendravo. Pora kartų statybose matė ieškovą, tačiau jis statybose nedalyvavo, pats nieko nedarė, taip pat ir neaiškino liudytojui, ką reikia daryti, pinigų jam nemokėjo. Liudytojas paaiškino, kad ten buvo tuščias namas, jie suko gipsą, statė sienas, betonavo grindis, dažė. Jie buvo dviese, daugiau liudytojas nieko nematė. 2006 metais jau buvo statybų pabaiga, jie užklijavo tapetus.
94. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė į bylą 2004 m. sausio 6 d. žemės sklypo su priklausiniais dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė padovanojo savo dukrai B. K. žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)“; sutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu žemės sklypo su pastatais vertė – 35 000 Lt (10 136,70 Eur). 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, B. C. už 35 000 Lt (10 136,70 Eur) pardavė žemės sklypą, kitos (sodų) paskirties sodo pastatą, garažą, esančius (duomenys neskelbtini).. Į bylą atsakovės pateiktame 2006 m. spalio 27 d. raštelyje nurodoma, kad B. C. dovanoja savo mamai J. K. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) namo statybai (duomenys neskelbtini) raštelyje taip pat pažymėta, kad J. K. dovanotą pinigų sumą priima, patvirtina, kad pinigus gavo.
95. Atsakovė pateikė duomenis ir apie jai priskaičiuotą pensiją (duomenys neskelbtini). Pranešime, adresuotame atsakovei, nurodoma, kad nuo 2000 m. atsakovė uždirbo 10 272 Švedijos kronų pensijos sumą, sudarančią jos pensiją, kuri yra apskaičiuojama pagal pajamas, minėta uždirbta suma padidėjo 1 311 Švedijos kronų ir šiuo metu ši suma sudaro 11 583 Švedijos kronas; nuo 2000 m. atsakovė uždirbo 1 604 Švedijos kronų pensijos sumą, įeinančią į jos pensijų fondą, minėta uždirbta suma padidėjo 822 Švedijos kronomis ir šiuo metu ši suma sudaro 2 426 Švedijos kronas. Kitame atsakovei adresuotame pranešime nurodoma, kad Švedijos mokesčių inspekcija nustatė atsakovės pajamas už 2003 m., pagal kurias yra skaičiuojama atsakovės pensija: pajamos iš įdarbinimo – 26 700 Švedijos kronų. Dar viename atsakovei adresuotame pranešime nurodoma, kad bendra suma atsakovės pensijos sąskaitoje iki 2004 m. gruodžio 31 d. – 12 664 Švedijos kronos (bendra atsakovės valstybinė pensija).
96. Minėta, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Ieškovas byloje taip pat neįrodė ir iš esmės net neįrodinėjo, kad prie ginčo turto (namo) sukūrimo, jo pagerinimo, jis taip pat prisidėjo savo darbu (CPK 178 straipsnis). Abejones dėl objektyvių ieškovo galimybių savo darbu prisidėti prie ginčo namo statybos kelia ir ieškovo darbo pobūdis – ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Pažymėtina, kad liudytoja apklausta ieškovo dukra J. V., nurodė, jog, kad ieškovas nuolat buvo išvykęs, jis tik vieną–dvi dienas pabūdavo namuose ir išvažiuodavo. Taigi, šiuo atveju byloje nėra duomenų (tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė), kurie patvirtintų ne pavienių, o esminių (reikšmingų) darbų, sukuriant ginčo turtą (namą), jį įrenginėjant, gerinant, atlikimą, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad būtent ieškovas savo lėšomis atsiskaitinėjo su darbuotojais už ginčo turte (name) atliekamus darbus.
97. Ieškovui byloje neįrodžius jo prisidėjimo prie ginčo turto (namo) sukūrimo, jo pagerinimo piniginėmis lėšomis, taip pat įvertinus aplinkybę, kad ginčo turtas buvo statomas nugriovus ne tik atsakovei, bei ir kitiems asmenims (atsakovės broliams) nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, minėto nekilnojamojo turto vietoje, neįtikima, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl konkretaus ginčo turto, pagal kurį ieškovas prie bendrosios nuosavybės kūrimo neprisidėtų nei savo investicijomis (piniginėmis lėšomis), nei savo darbu (esminių darbų atlikimu).
98. Teismas, apibendrindamas šioje sprendimo dalyje aptartus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl konkretaus ginčo turto – Namo (ar jo dalies) sukūrimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareikšto (patikslinto) ieškinio reikalavimus ir priteisti jo naudai iš atsakovės 27 450 Eur piniginę kompensaciją už sukurtą turtą – neįregistruotą gyvenamąjį Namą (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
99. Teismas šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu atmesdamas ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, nepasisako dėl kitų (šiame sprendime neaptartų) šalių argumentų (ieškinio senaties ir kt.) kaip neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas viso 2 100 Eur išlaidas advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti.
101. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš ieškovo atsakovei priteistinos jos šioje byloje turėtos ir pagrįstos 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti (CPK 91 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis), kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), – 204,67 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės J. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo J. K. (J. K.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 204,67 Eur (du šimtus keturis eurus šešiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.