Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį atsakovei J. K. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys byloje: A. Č., J. D., M. D. (M. D.) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pripažinti neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe ir priteisti ieškovui iš atsakovės 27 450,00 Eur kompensaciją už sukurtą turtą (½ dalį namo rinkos vertės). Nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2017 m. ieškovas kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį su atsakove. Nuo 2002 m. apie šešis metus ieškovas su atsakove gyveno ieškovo nuomojamame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina J. D. iki mirties (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo, sandėlio, aštuonių ūkinių pastatų, daržinės, viralinės, malkinės, kiemo rūsio ir priestato. Kita ½ dalis minėtų nekilnojamųjų objektų priklausė ir šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui A. Č.. Atsakovės motina mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir tretieji asmenys M. D. bei J. D. priėmė motinos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą ir lygiomis dalimis (po 1/6) paveldėjo nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovas su atsakove nuo 2007 m. iki 2010 m. nugriovė atsakovės motinai priklaususią ½ dalį gyvenamojo namo ir, neturėdami statybos leidimo, šalia pasistatė naują namą. Naujasis namas iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra registruotas VĮ ,,Registrų centras“. Namo statybos truko apie trejus metus, iki 2010 m. Visi namo statybos ir įrengimo klausimai buvo sprendžiami ir derinami kartu su atsakove. Visos ieškovo ir atsakovės bendros santaupos buvo panaudotos statyboms. Kadangi turėtų santaupų namo statybai neužteko, ieškovas papildomai skolinosi 6 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – USD) iš savo pažįstamo Č. K., 2007 m. rugsėjo 10 d. pagal kredito sutartį gavo 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą iš AB SEB banko. Iš viso ieškovas namo statyboms pasiskolino apie 11 257 Eur.

3. Kartu su darbo užmokesčiu ieškovas į namo statybas iš viso investavo apie 20 000 Eur. Ieškovas dirbo nuotolinių reisų vairuotoju, jo darbo užmokestis buvo apie 1 000 Eur. Ieškovas už statybos darbus mokėdavo grynais pinigais, pavedimu niekada nemokėjo. Ieškovas nežino, kiek pinigų investavo atsakovė. Ji nedirbo, šalys gyveno iš ieškovo pajamų. Atsakovė neturėjo žemės sklypo. Žemės sklypas priklausė atsakovės dukrai. Tretieji asmenys, atsakovės broliai, gyveno kitur, jie namo statyboms pinigų neskyrė. Atsakovės broliai atvažiuodavo, pažiūrėdavo, kaip vyksta statybos. Baigę namo statybas 2010 m., šalys kartu gyveno name, kartu jį išlaikė, vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima iki 2017 m. Taigi ieškovas su atsakove vykdė jungtinę veiklą ir bendromis lėšomis sukūrė naują turtą (namą), kuris pripažintinas bendrąja daline jų nuosavybe.

4. Ieškovo santykiai su atsakove pradėjo blogėti 2016 m. Atsakovė 2017 m. gruodį iškraustė ieškovą iš namo, o pati išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas nebegyvena kartu su atsakove ir negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybe priklausantį namą. Name liko daug ieškovo daiktų, statybinių medžiagų. Atsakovė vėliau grąžino ieškovui dalį statybinių medžiagų, traktorių, priekabą. Ekspertas 2022 m. balandžio 5 d. nustatė, kad namo statybos vertė 2010 m. yra 65 400 Eur, o rinkos vertė 2010 m. yra 32 700 Eur. Kadangi ieškovas ir atsakovė namą statė ūkio būdu, neturėdami projekto, nemokėdami už projektavimo, inžinerines paslaugas, pridėtinės vertės mokesčio, todėl jie, de facto gyvendami santuokinį gyvenimą penkiolika metų, bendrosios jungtinės veiklos būdu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (neįteisintą namą), kurio rinkos vertė 2022 m. balandžio 5 d. yra 54 900 Eur. Dėl to ieškovui priteistina 27 450 Eur kompensacija už jungtinės veikos metu sukurtą turtą – neįregistruotą gyvenamąjį namą.

5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė kartu su broliais M. D. ir J. D. po motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir lygiomis dalimis (po 1/6) paveldėjo jos nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo ir kitais priklausiniais. Atsakovė 2004 m. kartu su trečiaisiais asmenimis priėmė sprendimą rekonstruoti jiems priklausančio, paveldėto namo dalį. Tačiau, pradėjus šio namo rekonstrukciją, atsakovės ir jos brolių naudojama namo dalis sugriuvo. Dėl to namo bendraturčiai priėmė sprendimą nedideliu atstumu nuo paveldėto namo, kitame sklype, statyti naują namą. Nenugriautoje paveldėto namo dalyje liko gyventi A. Č., kuri atliko seno namo rekonstrukciją, pateikė 2021 m. liepos 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistravo rekonstruotą pastatą. Bendrasavininkai 2020 m. spalio 6 d. sudarė mainų sutartį, siekdami atsidalinti A. Č. turtą nuo atsakovės ir jos brolių. Kadangi atsakovės ir jos brolių pastatytas namas buvo naujas statinys, pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, jis iki šiol nėra registruotas ir neturi atskiro unikalaus numerio.

6. Ieškovas neteisingai nurodo, kad šalys pradėjo gyventi bei vesti bendrą ūkį nuo 2002 m. Atsakovė 2002 m. dar buvo susituokusi ir iki 2004 m. gyveno su savo sutuoktiniu, nors jau 2002 m. pradėjo susitikinėti su ieškovu. Kadangi atsakovė buvo susituokusi, šalys susitikdavo labai retai. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Tada šalys pradėjo susitikinėti atvirai, leisdavo kartu laisvalaikį, tačiau vesti bendro gyvenimo taip ir nepradėjo. Ieškovas gyveno nuomojamame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o atsakovė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o atsakovė dažnai išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), jie susitikdavo tik kartą per mėnesį, būdami Lietuvoje. Tokio pobūdžio santykiai tenkino tiek vieną, tiek ir kitą pusę, susitikimai tapo reguliarūs, tačiau šalys taip ir nepradėjo gyventi bendro gyvenimo bei vesti bendro ūkio.

7. Namas buvo pastatytas tik atsakovės ir jos brolių darbu bei lėšomis. Nors šalių santykiai buvo draugiški, jie gyveno išskirtinai iš savo pajamų bei santaupų, todėl atsakovė net nesiūlė ieškovui prisidėti prie namo statybų. Priešingai nei nurodo ieškovas, namas jau 2006 m. buvo pastatytas, o nuo 2007 m. atsakovė pradėjo jame gyventi. Atsakovė 2006 m. rugpjūčio 24 d. įgijo giluminį siurblį ir hidroforą, 2006 m. rugpjūčio 21 d. – kietojo kuro katilą, 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo perkamos „GKPI“ plokštės bei profiliai, gipsas ir tinkas, 2006 m. spalio 10 d. – gipso kartono plokštės ir lubinis profilis bei kitos statybinės medžiagos, reikalingos namo įrengimui pabaigti. Darbus vykdė atsakovės ir jos brolių surasti rangovai. Ieškovas statybos darbuose visiškai nedalyvavo, niekada neprisidėjo nei savo darbu, nei lėšomis. Po namo statybų pabaigos 2007 m. atsakovė jame apsigyveno, o ieškovas tik po trejų metų, 2010 m. apsigyveno kartu. Tačiau tuo metu visi namo įrengimo darbai jau buvo seniai atlikti.

8. Nors šalys gyveno kartu, jos nevedė bendro ūkio, gyveno iš atskirų pajamų, už namo komunalines paslaugas mokėjo atsakovė. Ieškovas ne tik neprisidėjo prie namo statybų, bet ir nerodė jokio noro kartais namuose kažką suremontuoti, sakydamas, kad namas vis tiek jam nepriklauso. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl negalėjo prisidėti prie namo statybų, nes Lietuvoje būdavo tik keletą dienų per mėnesį. Be to, būdamas Lietuvoje, ieškovas stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovo iš AB SEB banko gautos lėšos buvo panaudotos jo motinai priklausančio namo apšiltinimui. Kada ir kokiems poreikiams ieškovas skolinosi pinigus iš Č. K., atsakovė nežino. Vieninteliai iš namuose esančių kilnojamųjų daiktų, kurie buvo įgyti ieškovo, yra šaldytuvas, kurį ieškovas padovanojo atsakovei, bei jo atsineštas senas televizorius, kurį atsakovė yra pasiruoši jam grąžinti.

9. Atsakovei savo ir trečiųjų asmenų asmeninėmis lėšomis bei darbu, dar iki šalims pradedant gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį, pastačius gyvenamąjį namą, nėra jokio pagrindo gyvenamojo namo dalies pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe. Šalys sutarties nebuvo sudariusios, todėl vien bendro gyvenimo faktas po to, kai atsakovė rangos būdu įgijo gyvenamąjį (neregistruotą) namą, negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą, įrodymu. Namas iki šiol yra neregistruotas, nes jis yra draustinio teritorijoje, todėl dabar jo registruoti negalima. Jei pavyks namą registruoti, jis bus dalijamas į tris dalis.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) nurodė, kad ieškovo nurodomas namas, į kurį siekiama pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę, Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Inspekcija 2019 m. liepos 17 d. gavo ieškovo skundą dėl savavališkų statybų, kuriame ieškovas nurodė, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, sugriauto namo vietoje ir šalia jo pasistatė naują namą. Kadangi statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš dešimt metų, Inspekcija statybų teisėtumo nenagrinėjo. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, nuosavybės teisės gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra ir negali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Daiktas, į kurį prašomą nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę, pagal teisinį reglamentavimą turi atitikti nuosavybės objektui keliamus teisėtumo reikalavimus. Į neteisėtai, pažeidžiant teisės normas, suformuotą objektą, šiuo atveju – gyvenamąjį namą, nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisių.

11. Tretieji asmenys M. D. ir J. D. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad namą jie su atsakove statė trise, taip pat trise mokėjo už statybos rangos darbus ir medžiagas, skirtas namo statybai. Jeigu ateityje namą bus leista registruoti, jis bus registruojamas kiekvienam iš jų po 1/3 dalį. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad šalys vedė bendrą ūkį ir kad ieškovas iš bendrų lėšų prisidėjo prie namo statybų, ieškovui priteistina suma galėtų sudaryti tik ½ dalį atsakovei priklausančios 1/3 namo dalies. Dėl to priteistina kompensacija sudarytų 9 150 Eur, bet ne 27 450 Eur. Ieškinys yra pareikštas suėjus ieškinio senaties terminui, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Namo statybos darbai buvo užbaigti 2007 m., o ieškovas su atsakove kartu pradėjo gyventi tik 2010 m. Dėl to dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo namo pastatymo momento, jau yra suėjęs. Atsakovės kartu su trečiaisiais asmenimis pastatytas namas yra neteisėtos statybos rezultatas, todėl negali būti privačios nuosavybės objektu.

12. Trečiasis asmuo A. Č. nurodė, kad pagal 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį ji nieko negavo, jos dalis atsakovės ir trečiųjų asmenų paveldėtame name liko tokia, kokia buvo. Po mainų sutarties jos namas liko toks pats, niekas mainų sutartimi jai nieko nedavė. Pusė namo buvo trečiojo asmens, pusė – atsakovės motinos. Atsidalijimas (tarp trečiojo asmens ir atsakovės) įvyko tik dabar. Atsakovės motinos namas ir A. Č. namas buvo sujungti. Po išardymo atsakovės namo dalis yra toliau, dabar ten yra du sklypai. Buvo atliekamas naujo namo remontas. Nežino, ar buvo ieškovas tuo metu. Būdavo, kad ieškovas atvažiuodavo. Matė tik dirbančius statybininkus. Ieškovas gal ir būdavo ten. Ieškovą pažįsta, jis atvažiuodavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei J. K. iš ieškovo J. K. 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. K. 204,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

14. Teismas nustatė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Byloje iš esmės neginčijamos (abiejų šalių pripažįstamos) aplinkybės, kad šalys jau nuo 2002 m. palaikė artimus santykius, susitikinėdavo, kad abi šalys nuo 2010 m. iki 2017 m. gyveno name.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje, be atsakovo paaiškinimų, iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jog šalys jau nuo 2002 m. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Teismas nesirėmė liudytojos J. K. parodymais, nes jos nurodytos aplinkybės liudytojai buvo žinomos ne tiesiogiai, o iš kitų asmenų. Teismas nesirėmė ir liudytojos J. V. parodymais, nes ji yra atsakovo dukra, o jos parodymų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas. Kitų duomenų, patvirtinančių šalių gyvenimą kartu nuo 2002 m. ir bendro ūkio vedimą ginčo turto (namo) sukūrimo, jo esminio pagerinimo, metu, byloje nėra.

16. Teismas nustatė, kad byloje nėra vienareikšmių duomenų, kurie patvirtintų konkretų (tikslų) namo sukūrimo, jo esminio pagerinimo momentą. Net ir byloje atliktos ekspertizės metu konstatuota, kad nustatyti namo statybos pradžią ir pabaigą objektyviai nėra galimybių. Teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą: liudytojų V. D., V. D., B. C. parodymus, trečiųjų asmenų M. D. ir J. D. paaiškinimus, atsakovės į bylą pateiktas sąskaitas, pripažino, kad, labiau tikėtina, jog namo statybos pradžios bei pabaigos momentas buvo nuo 2004 m. iki 2007 m. Būtent tokį momentą įvardijo netgi kai kurie ieškovo iniciatyva byloje apklausti liudytojai: K. V. (K. V.), J. K., J. V.. Teismas pripažino, kad būtent atsakovės paaiškinimai dėl minėtų aplinkybių yra nuoseklesni, atitinkantys kitų bylos įrodymų visetą.

17. Teismas konstatavo, kad ieškovas byloje neįrodė, jog šalys dar iki namo sukūrimo, tiek statant namą, gyveno kartu kaip sugyventiniai (partneriai), vedė bendrą ūkį. Byloje 2021 m. spalio 4 d. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad gyvenamasis namas (neteisėtas statinys) yra visiškai atskiras statinys nuo šalia jo esančio kito pastato (pastaroji aplinkybė byloje iš esmės neginčijama, ją taip pat patvirtina tiek šalių, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų teismui teikti paaiškinimai), pastatai ne tik nėra sujungti jokiomis konstrukcijomis, tačiau juos skiria ir pakankamai žymus tarpas, o šalia pastatų esančius žemės sklypus taip pat skiria ir tvora.

18. Teismas nustatė, kad namas buvo pastatytas (suformuotas), atidalijus nuo pastato, kurio ½ dalis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklausė A. Č., kita dalis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklausė atsakovei ir tretiesiems asmenims M. D. ir J. D. (kiekvienam po 1/6 dalį). Namas pastatytas (suformuotas) būtent pastarojoje dalyje. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės akto turinys. Teismo paskirtos ekspertizės metu gautas 2022 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame nurodyta pastaba, kad namas yra suformuotas iš dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl to, įteisinant ši statinį, jam bus suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Šiame sklype įteisintų statinių nėra.

19. Ekspertizės metu nustatyta, kad namo statybos vertė 2010 m. yra 65 400 Eur, rinkos vertė 2010 m. yra 32 700 Eur, namo statybos vertė 2022 m. balandžio 5 d. yra 75 300 Eur, rinkos vertė 2022 m. balandžio 5 d. yra 54 900 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog namas buvo sukurtas (pagerintas) iš bendrų jo bei atsakovės lėšų, ar ieškovo turėtų lėšų bei kitų jo pajamų. Nors byloje pateikti duomenys, kad pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį ieškovui buvo suteiktas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio kreditas, tačiau tokie duomenys patys savaime, nesant jokių minėtos sumos panaudojimo aplinkybes pagrindžiančių duomenų, ieškovo prisidėjimo prie bendro ūkio, namo sukūrimo, jo pagerinimo nepatvirtina. Liudytojo K. V. parodymai yra prieštaringi.

20. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomos paskolos sutarties su Č. K. sudarymą, 6 000 USD paskolos ieškovui suteikimą, taip pat duomenų, kad minėta suma buvo skirta bei panaudota namo statyboms. Liudytojas Č. K. parodė, kad pinigus (6 000 USD) ieškovui skolino 2003–2004 m., pinigus nuvežė ten, kur buvo statomas namas, tuo metu jau buvo pastatytos namo sienos ir stogas. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad namo statybos vyko nuo 2007 m. iki 2010 m. Tai sudaro papildomą pagrindą abejoti tiek aplinkybe, kad 6 000 USD iš tiesų ieškovui buvo paskolinti namo statybos laikotarpiu, tiek aplinkybe, kad minėta suma buvo panaudota namo statyboms.

21. Ieškovo į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pažymos patvirtina, kad ieškovas beveik visą laiką nuo 2002 m. iki 2010 m. gaudavo stabilias pajamas, tačiau jos nebuvo didelės. Aptariamu laikotarpiu ieškovo visų metų draudžiamosios pajamos neviršijo 3 000 Eur, išskyrus 2008 m., kai ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 4 650,27 Eur. Ieškovas 2010 m. iš viso nedirbo ir draudžiamųjų pajamų neturėjo. Laikotarpiu, kai vyko namo statybos, ieškovo draudžiamosios pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 282 Eur. Taigi ieškovas byloje neįrodė, kad namo sukūrimo, jo pagerinimo momentu, jis turėjo lėšų, kitų pajamų, kuriomis galėjo prisidėti (ir prisidėjo) prie namo sukūrimo, jo pagerinimo.

22. Ieškovas teismo posėdžio metu net negalėjo pasakyti, kiek kainavo namo statybos darbai, kiek jis investavo į statybas. Ieškovas teigdamas, kad jis mokėjo už visus darbus, kartu pažymėjo, jog jokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, t. y. atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius atitinkamų statybinių medžiagų įsigijimą, vartojimo kredito sutartis, 2006 m. spalio 27 d. raštelį, kuriame nurodyta, jog B. C. dovanoja atsakovei 35 000 Lt (10 136,70 Eur) namo statybai. Atsakovė pateikė duomenis ir apie jai nustatytą pensiją (duomenys neskelbtini).

23. Ieškovas byloje taip pat neįrodė ir iš esmės net neįrodinėjo, kad prie namo sukūrimo, jo pagerinimo, jis taip pat prisidėjo savo darbu. Abejones dėl objektyvių ieškovo galimybių savo darbu prisidėti prie namo statybos kelia ir ieškovo darbo pobūdis – ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovo dukra J. V. parodė, kad ieškovas nuolat buvo išvykęs, jis tik vieną-dvi dienas pabūdavo namuose ir išvažiuodavo. Taigi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ne pavienių, o esminių (reikšmingų) darbų, sukuriant turtą (namą), jį įrenginėjant, gerinant, atlikimą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad būtent ieškovas savo lėšomis atsiskaitė su darbuotojais už name atliktus darbus.

24. Ieškovui byloje neįrodžius jo prisidėjimo prie namo sukūrimo, jo pagerinimo piniginėmis lėšomis, taip pat įvertinus aplinkybę, kad namas buvo statomas, nugriovus ne tik atsakovei, bet ir atsakovės broliams nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, minėto nekilnojamojo turto vietoje, neįtikima, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl konkretaus ginčo turto, prie kurio kūrimo ieškovas neprisidėtų nei savo investicijomis (piniginėmis lėšomis), nei savo darbu (esminių darbų atlikimu), sukūrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad be atsakovo paaiškinimų byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalys jau nuo 2002 m. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Šią teismo išvadą paneigia liudytojų J. K., J. V., K. V. parodymai, kurie, priešingai negu nurodė teismas, yra patikimi, papildo vienas kitą, iš esmės atitinka ieškovo paaiškinimus. Tuo tarpu atsakovės paaiškinimai vertintini, kaip jos gynybinė pozicija. Atsakovė nuslėpė nuo teismo aplinkybes, kad ji buvo geriausia buvusios ieškovo sutuoktinės J. K. draugė ir faktiškai išskyrė ieškovą su sutuoktine.

25.2. Aplinkybę, kad ieškovas su atsakove kartu pradėjo gyventi 2002 m. patvirtino ir liudytojas Č. K., kurio parodymų atsakovė nepaneigė. Teismas Č. K. parodymų neįvertino, dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Liudytojas E. S. parodė, kad jis ieškovo prašymu atlikto tam tikrus staliaus darbus name, ieškovas sumokėjo už medžiagas ir atliktus darbus, tuo metu ieškovas su atsakove kartu gyveno, atsakovės broliai statybose nedalyvavo.

25.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų V. D., V. D. ir B. C. parodymais. Priešingai, negu nurodė teismas, liudytoja B. C. yra atsakovės dukra, t. y. ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Parodymų metu ji nuslėpė aplinkybę, kad pažinojo ieškovo dukrą, jos parodymai neatitinka kitų liudytojų parodymų, ji nenurodė, kas darė namo fasadą. Liudytojai V. D. ir V. D. yra brolis ir sesuo, jie parodymus teikė po to, kai atsakovė išgirdo liudytojų Č. K., E. S., J. K., J. V. parodymus. V. D. ir V. D. negalėjo nurodyti, kaip ir kada atsakovė mokėjo pinigus statybininkams, pateikė tik bendrą informaciją, kad kelis kartus lankėsi name, kuriame ieškovo nematė.

25.4. Tretieji asmenys J. D. ir M. D. paaiškino, kad kartu su atsakove statė namą, kuriuo daugiausiai rūpindavosi atsakovė, o jie tik duodavo pinigų, kai ji prašydavo. Tačiau įrodymų apie pinigų davimą tretieji asmenys nepateikė. Trečiasis asmuo J. D. negyveno name 2004-2017 m. Ši aplinkybė paneigta ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, M. D., E. S. parodymais. J. D. su ieškovu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, kartu viena mašina vykdavo į reisus, todėl negalėjo nežinoti, kad ieškovas gyveno su atsakove. J. D. 2019 m. nutraukė savo santuoką ir santuokos nutraukimo sutartyje nenurodė, kad šeimos pinigais remontavo asmeninį turtą. Teismas šių aplinkybių neįvertino. M. D. paaiškinimai prieštarauja atsakovės paaiškinimams. Taip pat neturėtų būti remiamasi M. D. paaiškinimais, kad jie trise statėsi namą kaip vasarnamį, nes M. D. vasarnamio nereikėjo, jis šalia yra pasistatęs namą.

25.5. Teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl konkretaus turto sukūrimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise, taip pat, kad ieškovas neįrodė, jog prisidėjo prie namo sukūrimo, jo pagerinimo piniginėmis lėšomis, paneigia liudytojų J. V., Č. K., E. S., K. V. parodymai ir kiti bylos duomenys. Banko 2019 m. kovo 15 d. pažyma apie ieškovo įsipareigojimus pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį patvirtina, kad prievolės bankui visiškai įvykdytos 2010 m. lapkričio 10 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas paėmė paskolą namui statyti. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma nepaneigia ieškovo galimybių prisidėti prie namo statybų, nes ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir jo darbo užmokestį (brutto) sudarė ne tik alga, bet ir komandiruotpinigiai, kurie VSDFV duomenų bazėje nenurodomi.

25.6. Atsakovės pateiktos sąskaitos apie 3 463,45 Lt vertės statybinių medžiagų įsigijimą nepaneigia, bet patvirtina ieškovo ir liudytojų parodymus, kad namas buvo statomas kartu su atsakove jungtinės veiklos pagrindu. Šie dokumentai patvirtina aplinkybes, kad iš pradžių buvo įrengtas namo vidus, tada jame pradėjo gyventi ieškovas su atsakove, o po to buvo tvarkomas namo fasadas. Ne visi atsakovės pateikti dokumentai yra susiję su statybinių medžiagų pirkimu. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė ne visų statybinių prekių apmokėjimo kvitus, nepateikė duomenų, kas sumokėjo už katilą. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad jis iš reisų atveždavo pinigų, kuriais disponuodavo atsakovė. Visos statybinės medžiagos buvo pirktos už grynus pinigus, kuriuos uždirbdavo ieškovas. Liudytojas E. S. parodė, kad atsakovė visą laiką laukdavo grįžtančio iš darbo ieškovo, nes pastarasis jai duodavo pinigų.

25.7. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad bendro gyvenimo metu 2011 m. spalio 7 d. ieškovas pirko traktorių, 2014 m. – priekabą. Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad traktoriaus pirkėja yra atsakovė, o parašas, jog sumokėta 9 500 Lt, yra ieškovo. Atsakovė nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Priekabos techninės apžiūros kortelėje nurodyta, kad techninė apžiūra buvo atlikta 2017 m. rugpjūčio 5 d. Tuo metu ieškovas gyveno su atsakove, nes ji leido ieškovui traktorių ir priekabą paimti iš namo kiemo 2018 m. Šie dokumentai patvirtina aplinkybes, kad už prekes (statybines medžiagas, traktorių, priekabą) mokėdavo ieškovas, o dokumentuose buvo nurodoma, kad juos įsigyja atsakovė, nes toks buvo šalių susitarimas.

25.8. Atsakovės pateikti duomenys apie jai mokamą pensiją (duomenys neskelbtini) papildo liudytojų J. V., E. S., K. V. parodymus, kad nuo 2002 m. pradėjusi gyventi su ieškovu, atsakovė niekur nedirbo. Kai ieškovas nebegalėjo dėl sveikatos dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovė kartu su ieškovu važiuodavo į (duomenys neskelbtini) dirbti sezoninius darbus. Duomenys, kad 2006 m. spalio 27 d. B. C. dovanojo atsakovei 35 000 Lt (10 136,70 Eur) namo statybai, ne patvirtina, o paneigia atsakovės ir trečiųjų asmenų J. D. bei M. D. paaiškinimus, jog jie trise kartu statė namą. Todėl šis dokumentas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu. Ieškovas, gyvendamas kartu su atsakove, žino, kad jokių pinigų atsakovei jos dukra nedovanojo. Dėl to labiausiai tikėtina, kad šis raštelis atsirado tik po ieškinio pateikimo.

25.9. Pagal byloje esančią 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį J. D., M. D. ir atsakovė perdavė A. Č. ½ dalį namo, o A. Č. perdavė 4 ūkinių pastatų, daržinės, priestato ir sandėlio dalis. Taigi pagal šią sutartį A. Č. buvo perduota ieškovo ir atsakovės prieš tai nugriauta namo dalis, o A. Č. tapo viso namo savininkė. Namo plotas pagal sutartį nesumažėjo, nors namo dalis buvo nugriauta. Trečiasis asmuo A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad ji jokios papildomos namo dalies negavo, sutartimi bendrasavininkai tik atsiskyrė vieni nuo kitų. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2002 m. ir susitarė nugriauti seną atsakovės motinai priklausiusio namo dalį, vietoje tos dalies atskirai, be statybos leidimo, projekto, pasistatyti namą. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad buvo šalių sudaryta jungtinė veiklos sutartis ir sukurtas turtas – namas.

26. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, kad šalys nuo 2002 m. iki 2017 m. bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį, o laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. neteisėtai pastatė iki šiol neregistruotą namą, kuriame apsigyveno 2010 m. bei vedė bendrą ūkį. Atsakovė 2002 m. dar gyveno santuokoje su savo sutuoktiniu iki 2004 m., todėl nurodytu laikotarpiu su ieškovu tik susitikinėjo. Atsakovei (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, šalys pradėjo susitikinėti atvirai, leisdavo laisvalaikį kartu, tačiau kartu negyveno. Kadangi ieškovas tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o atsakovė dažnai išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), jie susitikdavo tik kartą per mėnesį. Kadangi atsakovė turėjo santaupų, dar 2004 m. kartu su trečiaisiais asmenimis M. D. ir J. D. nusprendė renovuoti jiems priklausančio namo dalį. Tačiau pradėjus namo rekonstrukciją, jis sugriuvo. Dėl to bendraturčiai nutarė pastatyti naują namą.

26.2. Namas buvo pastatytas 2006 m., o nuo 2007 m. atsakovė pradėjo jame gyventi. Atsakovė 2006 m. įgijo giluminį siurblį, hidroforą, kietojo kuro katilą ir kitas statybines medžiagas, reikalingas namo įrengimo pabaigimui. Ieškovas statybos darbuose visiškai nedalyvavo, nei savo darbu, nei lėšomis niekada neprisidėjo. Ieškovas teismo posėdyje pats pripažino, kad tuo metu jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir mažai laiko praleisdavo Lietuvoje. Atsakovė tik praėjus trejiems metams nuo namo statybų pabaigos, 2010 m. pasikvietė ieškovą apsigyventi kartu, tačiau tuo metu jau visi namo įrengimo darbai buvo atlikti. Nors šalys gyveno kartu, jos nevedė bendro ūkio, gyveno iš atskirų pajamų, už namo komunalines paslaugas mokėjo atsakovė.

26.3. Ieškovo procesinis elgesys buvo nesąžiningas. Ieškovas, gavęs atsakovės atsiliepimą ir supratęs, kad iš esmės neteisingai nurodė namo statybos laikotarpį (2010 m.), kuris neatitinka atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdyje pakeitė savo poziciją nurodydamas, jog namo statybos buvo pabaigtos 2007 m., t. y. prisitaikė prie atsakovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovas nurodė, kad neprisimena, kiek konkrečiai ir už ką, statant namą, jis mokėjo, su kuo sudarė statybos rangos sutartis, kokiems konkretiems darbams panaudojo skolintas lėšas, taip pat jokių įrodymų, kad galėjo prisidėti prie namo statybų, nepateikė. Priešingai, teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad namo statybų metu dalyvavo ir tretieji asmenys M. D. ir J. D.. Ieškovas taip pat neįrodė, kad namu rūpinosi ir vėliau, nes nemokėjo komunalinių mokesčių bei neremontavo jo.

26.4. Ieškovas apeliaciniame skunde cituoja savo atsivestų liudytojų parodymus ir bando įrodyti, kad šalys vis dėl to vedė bendrą ūkį. Tačiau net ir šalių bendras ūkio vedimas nepatvirtina, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis pastatyti namą. Visi liudytojai, kurių parodymais ieškovas remiasi, yra jam artimi asmenys ir suinteresuoti bylos baigtimi. J. K. yra buvusi ieškovo sutuoktinė. J. V. yra ieškovo dukra iš pirmos santuokos. Č. K. yra ieškovo draugas nuo 1985 m. E. S. yra ieškovo buvusios sutuoktinės brolis. Nors jis parodė, kad statė namą 2008 m., tačiau namas tuo metu jau buvo pastatytas. K. V. yra ieškovo pusbrolis. Nei vieno iš šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai arba kitos faktinės aplinkybės. Č. K. parodė, kad 6 000 USD ieškovui skolino statyboms 2003-2004 m., nors ieškovas teigė, kad namo statybos vyko 2007-2010 m. Dėl to teismas pagrįstai nesirėmė nurodytų liudytojų parodymais.

26.5. Bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai A. P., V. D. ir V. D., taip pat tretieji asmenys M. D. J. D. ir atsakovės dukra B. C. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie namo statybos laikotarpį, apie atsakovės ir trečiųjų asmenų lėšomis pastatytą namą. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad be darbo užmokesčio gaudavo komandiruotpinigius, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Priešingai, byloje esanti 2006 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartis ir pranešimas apie atsakovės uždirbtą pensiją (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė lėšų namo statyboms turėjo.

26.6. Aplinkybės, kad ieškovas 2011 m. pirko traktorių, o 2014 m. – priekabą, nepatvirtina šalių susitarimo dėl namo statybos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to vien bendro gyvenimo faktas ir traktoriaus įsigijimas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą nekilnojamąjį turtą, įrodymu. Aplinkybė, kad ieškovas atsiėmė savo traktorių, nemokėdamas atsakovei jokios kompensacijos, patvirtina, kad šalys jokios jungtinės veiklos bei bendro ūkio nevedė. Ieškovas nepaaiškina, kodėl, šalims vedant bendrą ūkį, jis, atsiimdamas brangiai kainuojantį traktorių iš atsakovės, kompensacijos jai nemokėjo, o už namą, prie kurio statybos neprisidėjo, prašo jam priteisti kompensaciją. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad šalys iš bendrų lėšų nieko nepirko, bendro ūkio ir bendros jungtinės veiklos nevykdė.

26.7. Ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti jam kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis nustatytos namo rinkos vertės, nes tretieji asmenys M. D. ir J. D. patvirtino, kad namą jie statė trise, taip pat trise mokėjo už statybos rangos darbus ir medžiagas namo statybai. Dėl to, jeigu namą pavyktų įregistruoti viešajame registre, jis priklausytų nuosavybės teise trims bendrasavininkams. Jeigu teismas nustatytų, kad šalys vedė bendrą ūkį, ieškovui priteistiną sumą galėtų sudaryti ½ dalis atsakovei priklausančios 1/3 namo dalies vertės, t. y. 9 150 Eur. Be to, ieškinys yra pareikštas, suėjus ieškinio senaties terminui. Namas yra neteisėtos statybos rezultatas, todėl negali būti privačios nuosavybės objektu. Tai yra savarankiški pagrindai ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Apeliacijos objektu yra ginčas dėl daiktinių teisių į neįregistruotą gyvenamąjį namą, prašant jį pripažinti ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe ir priteisti ieškovui iš atsakovės 27 450 Eur piniginę kompensaciją.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1939 m. baigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su sandėliu, aštuoniais ūkiniais pastatais, daržine, viraline, malkine, kiemo rūsiu ir priestatu, esančiais (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. gruodžio 28 d. nuosavybės teise po ½ dalį priklausė A. Č. ir J. D., kuri buvo atsakovės ir trečiųjų asmenų J. D. ir M. D. motina. Nuo (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą J. D. priklausančią ½ dalį namo su priklausiniais paveldėjo lygiomis dalimis, po 1/6 dalį, atsakovė ir tretieji asmenys M. D. ir J. D..

29. Atsakovė ir tretieji asmenys M. D. ir J. D. 2020 m. spalio 6 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovė, M. D. ir J. D. perdavė A. Č. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), trijų ūkinių pastatų, viralinės, malkinės, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), o A. Č. perdavė atsakovei, J. D. ir M. D. ½ dalį sandėlio, daržinės, priestato ir penkių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

30. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2021 m. liepos 7 d. priklauso trečiajam asmeniui A. Č.. Tuo tarpu žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims J. D. ir M. D. pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2019 m. sausio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą ir 2019 m. vasario 12 d. susitarimą. Trečiasis asmuo A. Č. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, (duomenys neskelbtini) mirė, jos teisių perėmėjai nebuvo nustatyti.

31. Byloje taip pat yra duomenys patvirtinantys, kad ieškovas su atsakove susipažino 2002 m., tam tikru metu pradėjo gyventi kartu, bet 2017 m. jų santykiai nutrūko, šalys pradėjo gyventi atskirai. Šalių bendravimo ir gyvenimo kartu metu buvo statomas naujas statinys, kuriam nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Naujas statinys buvo suformuotas iš dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau naujas, neįregistruotas statinys šiuo metu yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims J. D. ir M. D.. Neįregistruotas namas yra geros būklės, baigtas statyti, turi terasą ir visas reikalingas eksploatacijai pagal paskirtį inžinerinius tinklus ir įrangą (el.b., failas 3, l. 34-68).

32. Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad neįregistruoto namo rinkos vertė 2022 m. balandžio 5 d. yra 54 900 Eur, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti namą jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, kaip sukurtą pagal šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), ir priteisti ieškovui iš atsakovės ½ dalį šio namo rinkos vertės – 27 450 Eur, kaip kompensaciją už atsakovei atitenkančią namo dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nenustatęs, kad namo pastatymo metu šalys būtų gyvenusios kartu ir vedusios bendrą ūkį, taip pat nenustatęs, kad ieškovas prie namo statymo ar jo pagerinimo būtų prisidėjęs savo darbu ar lėšomis.

Dėl bylos šalių gyvenimo kartu ir namo pastatymo laikotarpio

33. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog be ieškovo paaiškinimų byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys jau nuo 2002 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų J. K., J. V., K. V., Č. K. ir E. S. parodymais apie šalių bendrą gyvenimą kartu nuo 2002 m. Šių liudytojų parodymai yra patikimi ir papildo vienas kitą. Teismas nepagrįstai patikimesniais pripažino trečiųjų asmenų J. D. ir M. D. paaiškinimus ir liudytojų V. D., V. D. ir B. C. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

34. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadas, kad namo statyba vyko nuo 2004 m. iki 2007 m., o bendrą gyvenimą šalys pradėjo kartu jau po namo pastatymo, padarė, remdamasis ne tik ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais trečiųjų asmenų paaiškinimais ir liudytojų V. D., V. D., B. C. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo visų liudytojų parodymus ir motyvavo, kodėl nesirėmė konkrečiais tam tikrų liudytojų parodymais, taip pat, kodėl remiasi kitų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas J. K. parodymais apie ieškovo ir atsakovės gyvenimo kartu pradžią nesirėmė, nes šios aplinkybės liudytojai buvo žinomos ne tiesiogiai, o iš kitų asmenų, o liudytojos J. V. parodymais nesirėmė dėl to, kad jų nepatvirtino byloje esančių duomenų visuma. Ieškovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigė.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ne visus liudytojų J. K., J. V. ir K. V. parodymus, nes konstatuodamas namo statybos laikotarpį, teismas citavo taip pat ir liudytojų J. K., J. V., K. V. parodymus, kuriais rėmėsi ir vertino juos visų byloje turimų duomenų kontekste.

37. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalių nuostatas šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Tačiau jų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo (CPK 186 straipsnio 4 dalis).

38. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Taigi analogiškai turi būti vertinami ir atsakovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimai.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų J. D. ir M. D. paaiškinimai apie šalių gyvenimą kartu ir namo statybas buvo nuoseklūs, atitiko vienas kitą, jų nepaneigė daugumos byloje apklaustų liudytojų parodymai, taip pat byloje buvo pateikta šiuos paaiškinimus patvirtinančių rašytinių dokumentų apie statybinių medžiagų ir namo įrangos įsigijimą. Vien apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti tam tikri trečiųjų asmenų paaiškinimų netikslumai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad, labiau tikėtina, jog namas buvo pastatytas 2004-2007 m., tuo tarpu duomenų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas su atsakove ne tik bendraudavo, bet ir gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, nėra.

Dėl pagrindų pripažinti namą šalių bendrąja daline nuosavybe, sukurta pagal jungtinės veiklos sutartį

40. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad šalys buvo susitarę dėl konkretaus turto (namo) sukūrimo ir tvarkymo bendrosios nuosavybės teise, kad ieškovas prisidėjo prie namo sukūrimo ar pagerinimo piniginėmis lėšomis. Šią teismo išvadą paneigia liudytojų J. V., Č. K., E. S., K. V. parodymai, taip pat ieškovo pateikta 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartis ir kiti duomenys. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie ieškovo gautą darbo užmokestį, nes jį sudarė ne tik alga, bet ir komandiruotpinigiai, kurie VSDFV duomenų bazėje nenurodomi, taip pat netinkamai vertino atsakovės gautas pajamas ir pateiktus duomenis apie jos prisidėjimą prie namo statybų.

41. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

42. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

43. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

45. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

46. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo byloje esančius duomenis apie ieškovo ir atsakovės gautas pajamas bei vykdytą veiklą namo statybų ir bendro gyvenimo metu. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas neneigia aplinkybės, kad dėl darbo nuotolinių reisų vairuotoju jis faktiškai negalėjo prisidėti prie namo statybų ar jo gerinimo bei priežiūros savo darbu, nes ilgą laiką nebūdavo Lietuvoje. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė duomenų, kad būtų galėjęs skirti dalį savo gaunamų pajamų namo statybai reikalingų medžiagų įsigijimui ar sumokėjimui už atliktus darbus.

48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovo gautas pajamas 2002-2017 m. (el. b., failas 4, l. 109-114) ir pagrįstai konstatavo, kad gaudamas apie 3 000 Eur per metus sudarantį darbo užmokestį jis negalėjo skirti lėšų, reikalingų namo statybai. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad kartu su darbo užmokesčiu gaudavo ir komandiruotpinigius, kurie VSDFV duomenų bazėje nenurodomi, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, taip pat nepaaiškino, kokio dydžio būdavo komandiruotėms skirtos lėšos, kiek jų skirdavo kiekviena pervežimo įmonė, kurioje ieškovas dirbdavo, kaip jos buvo apskaitomos šiose įmonėse, nenurodė, kas iš jo buvusių bendradarbių galėtų šias aplinkybes patvirtinti. Dėl to pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog faktiškai gaudavo didesnes pajamas, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

49. Pirmosios instancijos teismas analizavo tiek ieškovo pateiktus duomenis, kad pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį su AB „SEB banku jis buvo gavęs 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą, kurią grąžino 2010 m. lapkričio 10 d., tiek liudytojo Č. K. parodymus apie 6 000 USD paskolinimą ieškovui. Ginčijamame sprendime pagal liudytojo K. V. parodymus buvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas tuo metu, kai jis susipažino su atsakove, savo tėvų name vykdė remonto darbus ir finansavo namo apkalimą. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde ieškovas nepaneigė. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad negalima pripažinti, jog gautos paskolos buvo skirtos ginčo namo statybai ir įrengimui.

50. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad vėliau kartu gyvendamas name su atsakove iki 2017 m. būtų skyręs savo lėšas šio namo išlaikymui ar siekęs jį įteisinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovė pateikė teismui duomenis tiek apie jos gautas pajamas, tiek statybinių medžiagų ir namo vidaus įrangos įsigijimo dokumentus. Ieškovo pateikti duomenys, kad mokėjimo dokumentuose už naudotą traktorių (duomenys neskelbtini) su freza ir 2011 m. spalio 7 d. turto priėmimo–perdavimo akte pirkėja ir mokėtoja nurodyta atsakovė, nors iš tikrųjų traktorius priklausė ieškovui ir buvo įgytas už jo lėšas, nepatvirtina, kad visos atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytos statybinės medžiagos ir įranga būtų įsigyta už ieškovo suteiktas lėšas.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra tai, kad ginčo namas yra pastatytas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis po 1/3 dalį atsakovei ir jos broliams, tretiesiems asmenims M. D. ir J. D.. Šios nutarties 28-31 punktuose aptartos bylos aplinkybės apie žemės sklypų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimą, nuosavybės teises ir statybą patvirtina, kad žemės sklypo, kuriame yra ginčo namas, įgijimas ir paties namo statybos yra susijusios su atsakovės ir jos brolių paveldėjimo teisėmis. Šios aplinkybės paneigia egzistavus galimą ieškovo ir atsakovės susitarimą pasistatyti naują namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes labiau tikėtina, kad motinai priklausančio nekilnojamojo turto paveldėtojai, t. y. atsakovė su broliais, siekė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teis priklausančiame sklype pasistatyti naują namą vietoje motinai priklausiusios ½ dalies gyvenamojo namo.

52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ginčo namas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, šalys, tretieji asmenys ir Inspekcija neginčija aplinkybės, kad namas yra pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento ir projekto, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys ar tretieji asmenys, kaip žemės sklypo savininkai būtų pradėję šio namo įteisinimo procedūrą. Duomenų, kad pagal galiojančius teisės aktus yra galimybė gauti namo statybą leidžiantį dokumentą, ar kad tokio pobūdžio namo statyba nurodytoje teritorijoje yra neleidžiama, byloje nėra.

53. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovas su atsakove buvo sudarę susitarimą pastatyti namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat, kad ieškovas būtų faktiškai prisidėjęs prie šio namo statybų savo darbu ar lėšomis.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese nepriteistinos.

59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo J. K. apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.