Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant sutuoktinio kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė V. M. (toliau – ir atsakovė) 2023-03-31 pateikė prašymą (pavadintą dėl papildomo sprendimo priėmimo), kuriuo prašė atidėti sprendimo (nutarties) vykdymą, nustatant, kad: 1) ieškovui sumokėjus 100 421,50 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 mėnesių terminą (per 1 mėnesį sumokant ne mažesnę nei 20 000,00 Eur sumą), skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė per 30 kalendorinių dienų atlaisvins turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) iki ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) sumokės atsakovei teismo priteistą kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir atsakovė atlaisvins turtą, ieškovui apriboti teisę naudotis turtu ar kitaip jį valdyti.

2. Ieškovas pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ieškovė iš sodybos privalo išsikelti kuo greičiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pakeitimo tenkino iš dalies, atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties vykdymą dalyje dėl ieškovui po santuokos nutraukimo priteisto 0,1446 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vykdymą – įpareigojant atsakovę šį turtą perduoti (atlaisvinti) ieškovui per 45 (keturiasdešimt penkias dienas) nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo (jo vykdymo tvarkos keitimo), pažymėjo, kad atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu prašė pirmiau minėto nekilnojamojo turto, kaip neekonomiško ir sunkiai valdomo, jai nepersiteisti ir nuosekliai deklaravo norą jame nebegyventi. Po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo iš esmės atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, sunki atsakovės liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl atsakovės kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.

3.2. Teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepilnamečių šeimos narių (vaikų) ir (ar) pas ją gyvenančių asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, slauga, neturėjo, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo darbinga ir gavo kasmėnesines pajamas iš darbines veiklos, leidžiančias išsinuomoti tiek jai reikalingą gyvenamąjį būstą (tiek sandėliavimo patalpas) iki kitos nuolatinės gyvenamosios vietos įsigijimo. Teismas pritarė ir ieškovo argumentams, kad atsakovei stingant lėšų įsikurti kitoje gyvenamojoje vietoje iki kompensacijos gavimo ji galėtų realizuoti teismo jai priteistą kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. – 8 vienetus žemės ir miškų ūkio paskirties sklypų (ar jų dalį), kuris, pasak ieškovo, šiuo metų yra itin likvidus. Teismas taip pat įvertino ir atsakovės argumentus, t. y. tai, kad jai ilgą laiką (20 metų) turėjusiai tik vieną gyvenamąją vietą, kurioje sukaupti visi jos daiktai bei laikomas augintinis, objektyviai reikia papildomo laiko naujos gyvenamosios vietos suradimui ir persikraustymui. Todėl susiklosčiusios situacijos kontekste teismas, sprendė, kad 45 dienų terminas, skirtas atsakovei perduoti ieškovui priteistą nekilnojamąjį turtą būtų pagrįstas, protingas bei tuo pačių užtikrinantis šio turto pardavimo procedūros operatyvumą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties vykdymą dalyje dėl ieškovui po santuokos nutraukimo priteisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidėjo įpareigojant atsakovę šį turtą perduoti (atlaisvinti) ieškovui per 45 nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kitą atsakovės prašymo dalį atmetė (CPK 284 straipsnis).

3.3. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo buvo patenkintas iš dalies, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendė, kad yra pagrindas vadovautis ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne teismo sprendimo priėmimas (reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas. Teismas nustatė, kad procesinio klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimą inicijavo tik pati atsakovė, siekdama teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos modifikavimo jai palankesnėmis sąlygomis. Ir nors ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu, tačiau neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę atsakovės teises ir (ar) būtų sukūręs prielaidas kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei atitinkamai nulėmęs procesinių išlaidų susidarymą. Todėl atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, ieškovui negalėjo kilti pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovė V. M. (toliau – ir apeliantė) su pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti dalyje, kurioje nepatenkintas atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išspręsti klausimą iš esmės patenkinti atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pažeidžia tiek proporcingumo, tiek ir lygiateisiškumo principus, nes ieškovui yra sudarytos ženkliai palankesnės sąlygos teismo sprendimui įvykdyti, todėl jos nuomone, jeigu 2023 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas jos prašymas būtų patenkintas pilna apimti, minėti principai būtų nepažeisti.

4.2. Apeliantė nurodo, kad yra verčiama patirti papildomas išlaidas. Teigia, kad apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismai ją įpareigoja patirti būsto nuomos, sandėliavimo nuomos išlaidas. Atsakovės nuomone, tokie teismų sprendimai visiškai pažeidžia jos interesus yra neteisingai, ženkliai bloginantys jos turtinę padėtį. Teigia, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nebūtų vienašališkai išėjęs iš procesinių reikalavimų ribų, tai jos pagrįstas ir teisėtas lūkestis, jog ieškovas priteistą kompensaciją sumokės iškart po apeliacinės instancijos teismo nutarties, o ne po 5 mėnesių, būtų įgyvendintas. Būtent dėl šios priežasties apeliantės teigimu, ji ir kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kad būtų atstatytas šalių lygiateisiškumas. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pažeistas proporcingumo principas priimant sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo.

4.3. Atsakovė pažymi, kad bylos šalims yra žinomos aplinkybės, t. y. tai, jog ieškovas yra linkęs į alkoholizmą, turi polinkį išlaidauti, t. y. minėtos aplinkybės sunkina padėtį dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo atsakovei. Teigia, kad dėl minėtų ieškovo polinkių ji iš esmės bus priversta laukti penkis mėnesius, kadangi nėra jokios garantijos, jog ieškovas įvykdys apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliantės nuomone, ieškovui nevykdant teismo sprendimo ji būtų priversta kreiptis dėl priverstinio procesinio sprendimo įvykdymo, o tokiu atveju ji be abejonės būtų priversta ir toliau patirti papildomas išlaidas nuomai, daiktų saugojimui, kurių nebūtų patyrusi, jeigu procesinis sprendimas šioje byloje būtų priimtas atsižvelgiant į lygiateisiškumo, proporcingumo principus.

4.4. Atsakovės teigimu, jai nebūtų prireikę kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo (sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo), jeigu apeliacinės instancijos teismas nebūtų viršijęs procesinių bylos šalių reikalavimų ribos. Kitaip tariant, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta „priežasties teorija“ atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neturėtų prisiimti pati.

5. Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovas pažymi, kad neskundė šios teismo nutarties tikėdamasis, kad atsakovė elgsis geranoriškai ir sąžiningai, ir bent jau per teismo skirtą 45 dienų laikotarpį išsikraustys iš ieškovui priteistos sodybos, o per tą laiką netrukdys jam atlikti tam tikrus remonto darbus sodyboje, kad jis turėtų galimybę sukurti jai prekinę išvaizdą, įdėti skelbimą pardavimui, parduoti šią sodybą ir išmokėti per teismo skirtą 5 mėnesių laikotarpį kompensaciją atsakovei, tačiau šiuo atveju atsakovė elgiasi nesąžiningai, trukdo ieškovui patekti į jam priklausančias patalpas, atjungia elektrą, vandenį sodyboje, kad tik jam pakenktų, ir skundžia šią teismo nutartį vien dėl to, kad dar daugiau gautų laiko išsikraustymui, nes teismas skyrė 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovė tokiu elgesiu siekia, kad ieškovas neturėtų galimybės parduoti šios sodybos už tinkamą kainą ir išmokėti jai kompensacijos, o ji tuomet kreiptųsi į antstolį dėl kompensacijos išieškojimo ir šios sodybos įsigijimo.

5.2. Ieškovas mano, kad būtent jam pirmosios instancijos teismas sudarė nelygiavertes sąlygas, o ne atsakovei, kuri per dvi savaites turėtų galimybę išsikraustyti, o dabar ji turi net 45 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o kada sprendimas įsiteisės net neaišku. Tuo tarpu ieškovui 5 mėnesių terminas sumokėti kompensaciją atsakovei skaičiuojasi jau nuo 2023 m. kovo 30 d. Ieškovas nesupranta, kodėl skunde kvestionuojami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, nes atskirasis skundas nėra kasacinis skundas, kadangi atskirajame skunde turi būti nurodyti tik 2023 m. balandžio 19 d. nutarties skundimo motyvai. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas minėtą sodybą ieškovui, o taip pat iš jo kompensaciją atsakovei, atsižvelgė į tai, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad dėl to, jog atsakovė nenori gyventi šioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), tai gali ją parduoti ir iš gautų lėšų sumokėti atsakovei kompensaciją ir tam užtektų 5 mėnesių termino. Taigi, būtent dėl to, kad ieškovas nurodė, kad ši sodyba yra likvidi ir ją galima parduoti per 5 mėnesius, apeliacinės instancijos teismas ir skyrė ieškovui 5 mėnesių terminą kompensacijai atsakovei išmokėti, todėl ieškovas tik pardavęs ją turės galimybę išmokėti atsakovei kompensaciją.

5.3. Ieškovo nuomone, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė verčiama patirti išlaidas nuomai, sandėliavimui, nes iš tikrųjų atsakovė gyvena sodyboje su sugyventiniu, kuris turi butą Šilutės mieste, todėl jie abu gali persikelti gyventi ten, o be to, jai yra priteisti miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos ji labai greitai parduotų, jeigu norėtų, ir įsigytų gyvenamąjį būstą, tačiau ji pati nieko nenori daryti, tik nuolat kelia savo reikalavimus. Ieškovo nuomone, atsakovė savo elgesiu nori ženkliai pabloginti jo turtinę padėtį. Teigia, kad atskirojo skundo teiginiai, jog ne va tai ieškovas yra linkęs į alkoholizmą, yra visiškai nepagrįsti, nes priešingai, byloje yra įrodyta, kad būtent atsakovė gydėsi nuo alkoholizmo, vairavo automobilį būdama neblaivi, lankė, o gal ir tebelanko anoniminių alkoholikų klubą.

5.4. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodo, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ne dėl to, kad siekė atstatyti bylos šalių pusiausvyrą, kaip teigiama atskirajame skunde, bet dėl to, kad siekė savo interesus iškelti aukščiau ieškovo, todėl teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

6. Ieškovas 2023 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti įrodymus, kuriame nurodė, kad atsakovė išsikraustė iš sodybos, išsivežė iš jos baldus, buitinę techniką ir kitus namų apyvokos daiktus. Nurodo, kad atsakovė atskirojo skundo nėra atsiėmusi, todėl jo vertinimu ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Su prašymu ieškovas pateikė foto nuotraukas.

7. Atsakovė 2023 m. birželio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė nuomonę dėl ieškovo prašymo, kurioje nurodė, kad ieškovas teikdamas prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą. Pažymi, kad atsakovė nuo 2023 m. gegužės 12 d. pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Šilutės rajono policijos komisariatą dėl ieškovo neteisėtų savavališkų veiksmų, tai yra jam aktyviai visais įmanomais būdais kliudant ir neleidžiant atsakovei po truputį kraustytis iš sodybos esančios adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovas teismui teikdamas fotonuotraukas, kuriose fiksuotos tuščios patalpos, siekia pagrįsti klaidinančius ir tikrovę iškreipiančius teiginius. Nurodo, kad ieškovas nepateikia objektyvios informacijos, kada ir kur bei kokiomis aplinkybėmis su prašymu pateiktose nuotraukose yra fiksuoti vaizdai – tuščios patalpos. Tai, kad ieškovas nuo 2023 m. gegužės 20 d. savavališkai yra užėmęs visą turtą esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė, neleidžia į jį patekti atsakovei dėl ko ji neturi kur gyventi ir priversta prašytis pagalbos laikinai glaustis pas pažįstamus asmenis, o likusios dalies daiktų, ji neturi galimybės išsivežti, paneigia ieškovo samprotavimus apie atsakovės išsikraustymą bei deklaravimą apie atsakovės tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8. Atsakovės teigimu, kur ieškovas paslėpė atsakovės likusius asmeninius daiktus, laikytas santaupas, kitas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias vertybes, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma dėl ko teismui išsprendus šį ginčą, atsakovė vėl bus priversta kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą. Tokiu būdu esant aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu, ieškovo prašyme prijungti įrodymus nurodyti teiginiai, kad atsakovė išsikraustė iš sodybos ir idant piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis dėl ko pasak ieškovo nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, yra sąmoningai klaidinantys teismą, kas sudaro pagrindą vertinti ar vadovaujantis CPK 300 straipsniu, teismas neturėtų dėl ieškovo prašyme nurodytų klaidinančių teiginių bei pateiktų faktines aplinkybes iškreipiančių fotonuotraukų, pranešti prokurorui, o prašymą prijungti įrodymus atsisakyti tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pakeitimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

14. Ieškovas 2023 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti įrodymus, t. y. fotonuotraukas, kuriame nurodė, kad atsakovė išsikraustė iš sodybos, išsivežė iš jos baldus, buitinę techniką ir kitus namų apyvokos daiktus.

15. Apeliantė 2023 m. birželio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė nuomonę dėl ieškovo prašymo įrodymų prijungimo, joje nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis. Atsakovė su nuomone pateikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato protokolus – pareiškimus 2023-05-12; 2023-05-20; 2023-05-21; Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus atsakymą į 2022-05-11 pareiškimą 2022-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini);

16. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, pakeitimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad nei ieškovo pateiktos foto nuotraukos, nei atsakovės pateikti pirmiau minėti dokumentai nėra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, todėl ieškovo ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus, t. y. foto nuotraukas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato protokolus – pareiškimus 2023-05-12; 2023-05-20; 2023-05-21; Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus atsakymą į 2022-05-11 pareiškimą 2022-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovui po santuokos nutraukimo, priteistas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, ir pirtis, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas) (civilinė byla e2A-278-889/2023). Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas Ginčo turte jau kurį laiką nebegyveno, nes gyveno kitame name – esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kurį nuosavybės teise valdo nuo 2016-08-04 dovanojimo sutarties pagrindu), o atsakovė ilgą laiką (faktiškai apie 20 metų) gyveno tik šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Ginčo turte, kuris yra vienintelė atsakovės turima gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė pateiktame prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, prašė leisti jai atlaisvinti turtą per 30 kalendorinių dienų ir iki ieškovui sumokant kompensaciją ir atsakovei atlaisvinant turtą, apriboti ieškovui teisę naudotis turtu ar kitaip jį valdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas prašymas buvo tenkintas iš dalies, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties vykdymas dalyje dėl ieškovui po santuokos nutraukimo priteisto Ginčo turto atidėtas įpareigojant atsakovę šį turtą perduoti (atlaisvinti) ieškovui per 45 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus (CPK 18 straipsnis).

19. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ne va tai pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pažeidžia tiek proporcingumo, tiek ir lygiateisiškumo principus. Atsakant į šiuos atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją (GC), Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Iš principo, jis įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (žr. Fretté prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I). Pasisakant dėl proporcingumo principo pažymėtina, kad šio principo paskirtis yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo.

21. Taigi atskleidus minėtų principų esmę, apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kaip konkrečiai minėtus principus anot apeliantės pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį yra pažeidęs. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas suponuoja tai, kad visi asmenys yra lygūs prieš įstatymą – visi turi teisę į teisingą ir nešališką teismą, visi faktai sprendžiant bylas turi būti vertinami vienodai, o ne savavališkai ir pan. Vertinat nagrinėjamos bylos medžiagą nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų nesuteikęs galimybės apeliantei susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, priešingai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus proceso dalyvių prašymus, paaiškinimus ir motyvus, tame tarpe ir į apeliantės, t. y. tinkamai vedė bylos nagrinėjimą ir niekaip nepažeidė apeliantės nurodomo lygiateisiškumo principo.

22. Pasisakant dėl antrojo ne va tai apeliantės manymu pirmosios instancijos teismo pažeisto principo pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas tiek skundžiamos nutarties turinį, tiek išklausęs šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nerado jokių sąsajų su minėto principo pažeidimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantės minimo proporcingumo principo funkcija yra teisinio reguliavimo ir teisės taikymo adekvatumo užtikrinimas, siekiant, kad tiek teisinis reguliavimas, tiek teisės taikymas nebūtų nei per daug atlaidus, nei per griežtas. Taigi išaiškinus minėto principo paskirtį apeliacinės instancijos teismas, atmeta atskirojo skundo argumentus, kaip iš esmės teisiškai nepagrįstus, kadangi šiuo atveju apeliantė niekaip neįrodė, jog minėti principai pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį buvo pažeisti.

23. Vertinant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliantė skųsdama šią pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, todėl šiuo atveju būtina atkreipti apeliantės dėmesį į tai, kad šios apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis, o ne Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis (CPK 260 – 261 straipsniai). Aptartos situacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismas atsisako vertintini apeliacinio skundo argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, todėl dėl jų nepasisako.

24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį apeliantės prašymą dalyje dėl prašomų 30 kalendorinių dienų, kad ji galėtų atlaisvinti Ginčo turtą iš esmės padidino iki 45 kalendorinių dienų, atsižvelgęs į atsakovės argumentus, t. y. į tai, kad ji ilgą laiką (20 metų) gyveno Ginčo turte, kuriame buvo sukaupti visi jos daiktai bei laikomas augintinis. Todėl atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pažeidžia jos interesus, yra neteisinga ir ženkliai blogina jos turtinę padėtį atmetami, kaip iš esmės deklaratyvūs, nes byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad yra priešingai, nei teigia apeliantė. Be to iš apeliantės 2023 m. birželio 14 d. pateiktos nuomonės dėl ieškovo prašymo matyti, kad apeliantė šiuo metu Ginčo name nebegyvena ir iš jo yra išsikrausčiusi, tad jai belieka išsivežti ten likusius daiktus, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad apeliantei tikrai pakanka 45 dienų Ginčo name likusiems daiktams išsivežti.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų principu, teigdama, kad ne va tai jai nebūtų prireikę kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo (sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo), jeigu apeliacinės instancijos teismas nebūtų viršijęs procesinių bylos šalių reikalavimų ribos. Taigi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesinio klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimą inicijavo pati apeliantė, kadangi siekė apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo jai palankesnėmis sąlygomis. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu, tačiau jis iš esmės neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę atsakovės teises ir (ar) būtų sukūręs prielaidas kreiptis į teismą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kas akivaizdu būtų lėmę procesinių išlaidų susidarymą. Taigi esant nurodytai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne teismo sprendimo priėmimas (reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su teismo sprendimo įvykdymo atidėjimu ir jo vykdymo tvarkos pakeitimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

29. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Pinigų priėmimo perdavimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 4 d.

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

31. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 760,12 Eur (0,4 × 1 900,30 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 500,00 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui A. M. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.