Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant sutuoktinio kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės V. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 615), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje bendrosios nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, palikti atsakovei jos pasirinktą pavardę, priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Šioje byloje priimtas atsakovės V. M. priešieškinis, kuriuo prašoma nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokos metu įgytą pavardę, pripažinti negaliojančią dovanojimo sutartį, pripažinti, kad leidimas statyti statinį buvo išduotas ieškovui ir atsakovei, pripažinti turtą ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Byloje 2022-05-26 gautas atsakovės V. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atsakovui lankytis ar patekti į atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), esančius statinius bei žemės sklypą. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuojamas tuo, kad nuo ginčo teisme nagrinėjimo pradžios ieškovas sistemingai, apsvaigęs ėmė lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), reikšdamas priekaištus ir keldamas konfliktus dėl naudojimosi bendru turtu. Todėl atsakovė priversta nuolatos kreiptis pagalbos į policiją. Ieškovas šioje byloje jau patvirtino, kad su atsakove (duomenys neskelbtini), faktiškai nebegyvena, nes šiuo metu gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovo sistemingas, be jokio įspėjimo, lankymasis pas atsakovę jos gyvenamojoje vietoje, kelia įtampą atsakovei, o taip pat grėsmę jos saugumui bei sveikatai, taip pat pažeidžia atsakovės teisę į privatų gyvenimą, kas sąlygoja ieškovo sąmoningą veikimą priešingai atsakovės interesams, trukdymą naudotis turtu. Pažymėjo, kad ieškovas ir po įvykusio 2022-05-23 teismo posėdžio (2022-05-24 ryte), apsvaigęs, skambino atsakovei į darbą, reikalavo jį įleisti į jos gyvenamąją vietą, grasino jai ir žemino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo motyvus, kad nėra jokio teisinio pagrindo pritaikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas rėmėsi tik atsakovės nurodytais argumentais, bet pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas nevertino ieškovo atsiliepime visų nurodytų aplinkybių ir su nagrinėjamu klausimu susijusių įrodymų, o rėmėsi tik deklaratyviais atsakovės teiginiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nustatyta norma – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose yra taikoma tik tais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Šiuo atveju, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino, jog galimas pavojus tokiu atveju turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis, o tokių įrodymu nebuvo, nes atsakovei niekada iš viso nebuvo jokio pavojaus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę turi įrodyti jų taikymo prašanti proceso šalis (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesant realaus, pagrįsto bylos duomenimis pavojaus, todėl teismas tokia nutartimi pažeidė procesines teisės normas.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai vertino, kad Tauragės AVPK Šilutės RPK veikos skyriaus pranešimai, kuriuose nurodyta, kad policijoje gauti 6 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtino, yra įrodymai dėl atsakovei keliamos grėsmės. Minėtuose pranešimuose matyti, kad tik 2022-05-11 ieškovas kvietė policijos pareigūnus ir atsakovė rašė pareiškimą, tačiau visiškai neaišku, kas kitus 4 kartus kvietė policijos pareigūnus, tačiau teismas, neturėdamas absoliučiai jokių įrodymų, kad kitus keturis kartus policiją kvietė atsakovė, be teisinio pagrindo vertino, jog policiją kvietė atsakovė, o ne ieškovas ir nepagrįstai konstatavo, kad nepritaikius atsakovės prašomų priemonių, bus neproporcingai pažeistos atsakovės neturtinės teisės ir sudarytos sąlygos nuolatinių konfliktinių situacijų kilimui. Teismas nepagrįstai atsakovės interesus iškėlė aukščiau už ieškovo bei (duomenys neskelbtini) interesus, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio teisės normas ir teisingumo bei lygiateisiškumo principus.

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas kaip normą vertino tai, kad atsakovė dar nenutraukus santuokos ir nepasidalinus turto į bendrus namus parsivedė sugyventinį ir su juo ten gyvena. Po nutarties priėmimo susidarė situacija tokia, kad į bendrą sodybą ieškovas net įeiti negali, o šioje sodyboje visiškai pašalinis asmuo gyventi gali. Atsakovė, gyvendama su kitu vyru, nenori, jog ieškovas ateitų į šalių sodybą, tačiau išties yra neteisinga ieškovui uždrausti lankytis jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kai tuo tarpu joje laisvai gyvena ir netgi ieškovo chalatu, o gal ir kitais rūbais, kurie ten yra, naudojasi atsakovės sugyventinis, o ieškovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, net neturi teisės nuvykti pasiimti savo asmeninius ar (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus. Tai prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais.

13. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovui įteiktą oficialų įspėjimą, teismas taip pat nepagrįstai vertino kaip grėsmės atsakovei įrodymą, tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima, kadangi oficialus jo įspėjimas buvo ne nuobauda už kokį nors padarytą teisės pažeidimą, bet buvo įspėjimas, kad ateityje nepadarytų teisės pažeidimų, nes išties jokių teisės aktų savo elgesiu ieškovas nepažeidė. Iki šiol ieškovas nė karto nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn dėl atsakovės teisių pažeidimo, atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad dėl ieškovo apsilankymų jų sodyboje jai yra sukeliamas psichologinis, emocinis stresas, baimė bei įtampa, kad jis, atvykdamas į sodybą, kelia grėsmę jos saugumui bei sveikatai, pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą. Todėl teismo teiginys, kad nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdžiai padidės tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem ginčo šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Nors teismas nurodo, kad tarsi siekia tokia nutartimi užkirsti kelią žalos atsiradimui abiem šalims, tačiau nei ieškovui nei atsakovei jokia žala negrėsė ir negresia.

15. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas skundžiama nutartimi pažeidė ir proporcingumo principą. Nors teismas sutinka, kad pritaikius šias priemones bus apribota ieškovo teisė naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir asmeniniais daiktais, likusiais sodyboje, tačiau nurodo, kad neva, neapribojus tokios teisės jam būtų sudarytos realios galimybės sukurti tarp šalių sunkesnę stresinę situaciją ir gilesnį konfliktą. Išties visiškai neaišku, kokiais įrodymais teismas remiasi, kad tarp šalių iš viso yra susidariusi stresinė situacija, nes tokių įrodymų byloje nėra. Teismas nevertino, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė, ieškovui nežinant, gali tiek jo asmeninius daiktus, tiek ir bendrą sutuoktinių turtą parduoti, sugadinti ir pan., ir ieškovas net nežinos apie tai, kaip ir iki šiol nežino, kur atsakovė padėjo net aštuonis šuniukus, kuriuos atsivedė jų šuo – gali tik spėti, kad atsakovė juos pardavė ir už tai nemažai uždirbo, o ieškovui nė vieno šuniuko nedavė. Be to, kiek pastebėjo, pirtyje dingo taupyklė su grynaisiais pinigais, rūsyje nebėra ieškovo žvejybos įrankių, nebėra darbo kambario baldų. Tai tik įrodo, kad būtent atsakovė ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir mažina santuokinį turtą. Be to, sodyboje yra obelys, kriaušės, vyšnios, persikai, kurių ieškovas neturės galimybės nusiskinti ir viskas liks atsakovei ir jos sugyventiniui, o tai tikrai neteisinga. Taigi, patenkinus atsakovės prašymą, ieškovas ir minėta bendrovė išties patirs nuostolių.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo atveju teismas neįvertino byloje esančius (nesančius) įrodymus ir nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos, kadangi jokios grėsmės atsakovei ar būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko būtų reikalinga taikyti šias priemones, nebuvo ir nėra. Priešingai – būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę, kad atsakovė gali tyčia bloginti minėtos sodybos turtą ar jį realizuoti, kadangi savo priešieškiniu prašo šią sodybą priteisti ieškovui, todėl šios priemonės turėtų būti panaikintos kaip nepagrįstos. Abu sutuoktiniai turi vienodas teises naudotis minėta sodyba, tačiau šį jų lygiateisiškumo principą teismas, priimdamas nutartį, pažeidė. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, neatsižvelgiant į teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo ir nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovės V. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo ieškovas A. M. įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir uždraudė ieškovui lankytis ar patekti į atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) esančius statinius bei žemės sklypą.

24. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino to, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tik jos pačios jokiais įrodymais nepagrįstais, melagingais teiginiais, ji savo prašymu siekė neteisėtai apriboti ieškovo teises į nuosavybę, be to, nėra absoliučiai jokios grėsmės nei atsakovei, nei teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti sukelti ieškovui ir (duomenys neskelbtini) nuostoliai, todėl priimta nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, todėl turėtų būti panaikinta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, o 7 punkte yra numatyta teismo galimybė uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Taigi paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-06-28 iškelta byla dėl santuokos tarp šalių nutraukimo. Atsakovės pateiktuose Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimuose (atsakymuose į užklausas) nurodyta, kad Tauragės AVPK Šilutės RPK, laikotarpiu, nuo 2020-01-01 iki 2022-05-17, yra gauti šeši pranešimai adresu (duomenys neskelbtini), pranešimai gauti dėl smurto artimoje aplinkoje, visuose pranešimuose smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Teigiama, kad gautuose pranešimuose konfliktai vyksta, dėl turtinių nesutarimų, kadangi vyksta sutuoktinių skyrybų procesas. Nurodoma, kad paskutinis pranešimas gautas, 2022-05-11, iš A. M., kad V. M. neįsileidžia į namus, policijai pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo gautas V. M. pareiškimas, dėl neblaivaus A. M. elgesio. Nurodoma, kad konfliktus A. M. kelia būdamas neblaivus. Teigiama, kad per minėtą laikotarpį gauti trys V. M. pareiškimai, sutuoktiniams pravesti profilaktiniai pokalbiai, konfliktus rekomenduota spręsti taikiu būdu, siūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodyta, kad ištyrus 2022-05-11 pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu su A. M. pasikalbėta, jam pravestas profilaktinis pokalbis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio bei įteiktas oficialus įspėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sutuoktinių santykiai yra įtempti ir konfliktiški.

29. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas iš ginčo šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio (ieškinio, priešieškinio ir jų patikslinimų) bei teismo posėdžių metu išdėstytų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo šalys jau kurį laiką (nuo 2018 m.) gyvena atskirai – ieškovas A. M. faktiškai gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (šį adresą deklaruoja ir savo procesiniuose dokumentuose), kurį nuosavybės teise valdo nuo 2016-08-04 dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovė V. M. liko gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Nesutarimų dėl atsakovės teisės gyventi sodyboje (duomenys neskelbtini), byloje nekyla. Nei viena ginčo šalis, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, nesiekia šios sodybos ((duomenys neskelbtini)) priteisimo natūra, priešingai, reikalauja kompensacijos priteisimo – ieškovas prašo šią sodybą priteisti būtent atsakovei, motyvuodamas tuo, kad joje šiuo metu yra atsakovės faktinė gyvenamoji vieta. Tuo tarpu atsakovė, prašo šią sodybą priteisti ieškovui, teigdama, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) jai yra per didelis bei neekonomiškas, o sodyba reikalauja daug priežiūros.

30. Akivaizdu, kad ieškovui lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje pažeidžiamas atsakovės neturtinis interesas – gyventi ramioje ir nekonfliktiškoje aplinkoje, ko nesant gali kilti grėsmė psichinei, dvasinei ar emocinei gerovei. Tuo tarpu ieškovas lankymąsi atsakovės gyvenamojoje vietoje grindžia tuo, kad tai yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, ten yra jo asmeninių daiktų, jis aplanko ir šeria šunį, ieškovė gali sugadinti ar realizuoti bendrą jų turtą, tuo adresu gaunama ieškovo įmonės korespondencija ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau keturis metus gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje skyrium nuo ieškovės, ieškovas į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra atsakovės gyvenamoji vieta, nepretenduoja, ieškovas neturi poreikio ir nesiekia atsakovės gyvenamojoje vietoje nei dabar, nei po skyrybų proceso gyventi ir kt. paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra esmingai pažeidžiama ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyra.

31. Viena vertus, be CK 3.65 straipsnio 2 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi, ieškovas siekdamas apginti savo interesus taip pat gali kreiptis motyvuotu ir pagrįstu prašymu taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones, o teismas gali jas taikyti siekiant sureguliuoti ginčo šalių santykius iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Kita vertus, ieškovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad atsakovė ieškovui geranoriškai neleido pasiimti ar atsisakė perduoti kokius nors asmeninius ieškovo daiktus, įmonės korespondenciją ar kt. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo įmonė faktiškai vykdytų veiklą atsakovės gyvenamosios vietos adresu, todėl ieškovas kaip įmonės dalies savininkas ir vadovas galėjo ir turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamo įmonei siunčiamos korespondencijos adreso išviešinimu. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovė gali sugadinti, realizuoja bendrą sutuoktinių turtą, tačiau konkrečių duomenų nepateikia, reikalavimų atlyginti žalą, kompensuoti nuostolius nereiškia. Be to, ieškovas nenurodo, kaip jo apsilankymai atsakovės gyvenamojoje vietoje užtikrins, kad bendras sutuoktinių turtas nebūtų sugadintas ar realizuotas.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis ir uždrausti patekti į turtą, kuris yra atsakovės gyvenamoji vieta. Kitos ieškovo atskirajame skunde ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį nurodytos aplinkybės, kaip neturinčios reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuojamos ir dėl jų nepasisakoma.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios iš esmės neatitiktų vieno iš sutuoktinių interesų, kiekvienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu, nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamu atveju yra siekiama tik apsaugoti vieno iš sutuoktinių interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 6 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.