Tauragės apylinkės teismo nutartis

2023-04-19 · Civilinė byla Nr. e2VP-2418-1069/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-08Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-30Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-04-17Klaipėdos apygardos teismas
  4. e2VP-2418-1069/2023Nutartis · 2023-04-19Tauragės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-23Klaipėdos apygardos teismas
  6. e2VP-3148-1069/2023Nutartis · 2023-07-24Tauragės apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasPapildoma nutartis · 2023-10-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
e2VP-2418-1069/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00924-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
A. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2VP-2418-1069/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00924-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. balandžio 19 d.

ŠilutėTauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant E. E.,dalyvaujant atsakovei V. M. ir jos atstovui advokatui I. B.,ieškovui A. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant sutuoktinio kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismas 2022-12-12 sprendimu ieškovo A. M. ieškinį ir atsakovės V. M. priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką ir padalino santuokoje įgytą turtą, be kita ko, atsakovei V. M. po santuokos nutraukimo priteisiant žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini).

2. Šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-30 nutartimi pakeitė ir nekilnojamąjį turtą –, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisė kitai ginčo šaliai – ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė 100 421,50 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, kompensacijos mokėjimą išdėstant penkiems mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Atsakovė V. M. 2023-03-31 pateikė prašymą (pavadintą dėl papildomo sprendimo priėmimo), kuriuo iš esmės prašo atidėti sprendimo (nutarties) vykdymą, nustatant, kad: 1) ieškovui sumokėjus 100 421,50 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 mėnesių terminą (per 1 mėnesį sumokant ne mažesnę nei 20 000 Eur sumą), skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė V. M. per 30 kalendorinių dienų atlaisvins turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) iki ieškovas sumokės atsakovei teismo priteistą kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir atsakovė atlaisvins turtą, ieškovui apriboti teisę naudotis turtu ar kitaip jį valdyti.

4. 2023-03-31 apygardos teismo teisėjos rezoliucija šis prašymas, įvertinus jo turinį, kaip prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar tvarkos pakeitimo, kuris nagrinėjamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, perduotas pirmosios instancijos teismo nagrinėjimui (CPK 115 straipsnio 4 d., 284 straipsnis).

5. Byloje 2023-04-04 gautas ieškovo A. M. atsiliepimas, kuriuo jis su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad 2023-03-30 apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl V. M. iš sodybos privalo išsikelti kuo greičiau.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai akcentavo, kad šiuo metu jis, būdamas nedarbingas, finansinių galimybių sumokėti atsakovei kompensaciją (ar bent jos dalį – 20 000 Eur sumą) neturi, o atsakovės reikalavimas šiuo tikslu paraduoti ieškovo gyvenamosios vietos turtą yra neracionalus ir nelogiškas. Taigi ieškovas sumokėti atsakovei kompensacijos sumą (100 421,50 Eur) būtų pajėgus tik realizavus jam teismo priteistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu atsakovė gyvena ir trukdo atlikti bet kokius paruošiamuosius turto realizavimo darbus, kad turtą būtų galima parduoti kuo geresnėmis rinkos kainomis. Tai, kad turto pardavimui reikia papildomai laiko ir investicijų patvirtina ir ieškovo teikiamos fotonuotraukos, kuriose matosi prasta šio turto būklė. Ieškovui tam užtektų ir 5 mėnesių, tačiau atsakovė, naudodamasi šio turtu trukto atlikti jo apžiūras bei turto paruošimą pardavimui.

7. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sodyboje, (duomenys neskelbtini), ji gyveno net apie 20 metų, tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, todėl išsikraustyti iš jos jai reikia papildomai laiko. Atsakovei iš ieškovo negavus kompensacijos sumos (ar bent jos dalies) ji negali išsikraustyti, nes neturi finansinių galimybių įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą (ar bent jau sumokėti pradinio įnašo už jo įsigijimą). Atsakovė nors ir turi gyvenimo draugą, tačiau gyventi kartu su juo (pas jį) ji neturi jokių galimybių. Atsakovės sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), gyventi pas sūnų taip pat negali, bet o, sūnus gyvena nedideliame bute, kuriame auga ir jo vaikai. Ieškovo pasiūlymo skubos tvarkai realizuoti jai teismo priteistus žemės sklypus ji net nesvarsto, kadangi šis turtas turėtų būti paliktas atsakovės vaikui (jos įpėdiniui).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atsakovės V. M. prašymą tenkinti iš dalies.

8. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuo 2023-01-01 galiojanti įstatymo Nr. XIV-1349 redakcija).

9. Taigi teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Teismų praktikoje ši nuostata aiškinta kaip neužkertanti kelio atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

10. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

12. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-30 nutartimi ieškovui A. M. po santuokos nutraukimo, be kita ko, priteistas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini) (civilinė byla (duomenys neskelbtini)).

13. Minėta nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

14. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. M. minėtame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), jau kurį laiką nebegyveno, nes gyveno kitame name – esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kurį nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu), o atsakovė V. M. ilgą laiką (faktiškai apie 20 metų) gyveno tik šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra vienintelė atsakovės turima gyvenamoji vieta.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-30 nutartimi nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) priteisė būtent ieškovo nuosavybėn, motyvuodamas tuo, kad: 1) šio turto padalijimas sutuoktiniams natūra po 1/2 dalį tik sukurtų prielaidas naujiems konfliktams tarp buvusių sutuoktinių, psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie būtų neišvengiami, nes šalys turėtų susitarti dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos ir (ar) turto pardavimo; 2) nė viena ginčo šalis neišreiškė noro, kad namas būtų priteistas jai; 3) atsakovė teigė ne kartą nurodžiusi, jog tai, kad gyvena sodyboje, dar nereiškia, jog ji siekia ten gyventi ir toliau, jai šis namas yra neekonomiškas, per didelis, todėl jame gyventi nebenori; 4) teisėjų kolegija įvertino, kuri ginčo šalis būtų labiau pajėgi sumokėti už didesnę priteistino turto dalį mokėtiną kompensaciją (ieškovo gaunamas pajamas sudaro 250 Eur neįgalumo pensija, atsakovės mėnesio atlyginimas (duomenys neskelbtini) siekia apie 850–900 Eur per mėnesį, tačiau vertinant šalių turimo nekilnojamojo turto vienetus, vertę ir likvidumą, ieškovo padėtis yra palankesnė (žr. nutarties 45-50 punktus).

16. Atsakovė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą (t. y., ieškovui sumokėjus 100 421,50 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 mėnesių terminą (per 1 mėnesį sumokant ne mažesnę nei 20 000 Eur sumą), skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti atsakovei atlaisvinti turtą per 30 kalendorinių dienų bei prašo iki ieškovui sumokant kompensaciją ir atsakovei atlaisvinant turtą, apriboti ieškovui teisę naudotis turtu ar kitaip jį valdyti) iš esmės grindė tuo, kad: 1) minėtas nekilnojamasis turtas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta, kurioje atsakovė gyvena daugiau nei 20 metų ir yra sukaupusi daug daiktų; 2) šiuo metu atsakovė neturi jokios kitos gyvenamosios vietos (atsakovės palaikomi draugiški santykiai su kitu vyru, nesukuria jai jokių prielaidų pasinaudoti jo gyvenamuoju būstu, o atsakovės pilnametis sūnus gyvena kitame mieste, toli nuo atsakovė darbo vietos – (duomenys neskelbtini), bute, kuriame auga ir jo vaikai); 3) atsakovės gaunamos mėnesinės pajamos (700 Eur į rankas) nėra pakankamos tam, kad ji galėtų išnuomoti kitą butą ir (ar) sandėliuoti turimus daiktui ir (ar), negavus bent dalies kompensacijos iš ieškovo, sumokėti pradinio įnašo, už kito buto įsigijimą; 4) ieškovo reikalavimas nedelsiant atlaisvinti turtą tarp jų kelia konfliktines situacijas. Tačiau teismas sprendžia, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimas ar jo vykdymo tvarkos pakeitimas, negali priklausyti tik nuo atsakovės nurodomų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

17. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo (jo vykdymo tvarkos keitimo), visų pirma, pažymi, kad pati atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu prašiusi šio nekilnojamojo turto, kaip neekonomiško ir sunkiai valdomo, jai nepersiteisti ir nuosekliai deklaravo norą jame nebegyventi (ką pažymėjo ir apygardos teismas), po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo priteisti turtą ieškovui priėmimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sunki atsakovės liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl atsakovės kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan. Antra, teismas įvertina tai, kad šiuo metu atsakovė nepilnamečių šeimos narių (vaikų) ir (ar) pas ją gyvenančių asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, slauga, neturi, pati atsakovė šiuo metu yra darbinga ir gauna kasmėnesines pajamas iš darbines veiklos, leidžiančias išsinuomoti tiek jai reikalingą gyvenamąjį būstą (tiek sandėliavimo patalpas) iki kitos nuolatinės gyvenamosios vietos įsigijimo. Teismas pritaria ir ieškovo argumentams, kad atsakovei stingant lėšų įsikurti kitoje gyvenamojoje vietoje iki kompensacijos gavimo ji galėtų realizuoti teismo jai priteistą kitą nekilnojamąjį turtą (žr. 2023-03-30 nutarties 46 punktą) – 8 vienetus žemės ir miškų ūkio paskirties sklypų (ar jų dalį), kuris, pasak ieškovo, šiuo metų yra itin likvidus. Kita vertus, sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad jai ilgą laiką (20 metų) turėjusiai tik vieną gyvenamąją vietą, kurioje sukaupti visi jos daiktai bei laikomas augintinis, objektyviai reikia papildomo laiko naujos gyvenamosios vietos suradimui ir persikraustymui. Tokiu atveju teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei teismo posėdyje šalių nurodytus motyvus, sprendžia, kad 45 dienų terminas, skirtas atsakovei perduoti ieškovui priteistą nekilnojamąjį turtą būtų pagrįstas, protingas bei tuo pačių užtikrinantis šio turto pardavimo procedūros operatyvumą.

18. Todėl apygardos teismo 2023-03-30 nutarties vykdymas dalyje dėl ieškovui po santuokos nutraukimo priteisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidėtinas įpareigojant atsakovę šį turtą perduoti (atlaisvinti) ieškovui per 45 nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo vertinimu, atsakovės siekis, kad jai priteista piniginė kompensacija būtų išmokėta dalimis dar iki ieškovui priteisto nekilnojamojo turto atlaisvinimo / šio turto realizavimo ir (ar) atsakovės siekis iki kompensacijos gavimo apriboti ieškovui teises šiuo nekilnoju turtu naudotis ir jį valdyti, ne tik prieštarautų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas galimai piktnaudžiauti CPK 284 straipsnyje numatyta procesine teise. Todėl kita atsakovės prašymo dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atsakovė patyrė ir prašo kompensuoti 300 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susijusių su jos prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimu (ką patvirtina jos pateikta 2023-04-13 sąskaita už teisines paslaugas ir bankinio mokėjimo nurodymas).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

22. Šioje byloje atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo patenkintas iš dalies, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne teismo sprendimo priėmimas (reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas. Nustatyta, kad procesinio klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimą inicijavo tik pati atsakovė, siekdama teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos modifikavimo jai palankesnėmis sąlygomis. Ir nors ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu, tačiau neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę atsakovės teises ir (ar) būtų sukūręs prielaidas kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei atitinkamai nulėmęs procesinių išlaidų susidarymą. Todėl atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, ieškovui negali kilti pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 284 straipsnio 3 dalis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės V. M. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pakeitimo tenkinti iš dalies.

Atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties vykdymą dalyje dėl ieškovui A. M. po santuokos nutraukimo priteisto 0,1446 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vykdymą – įpareigojant atsakovę V. M. šį turtą perduoti (atlaisvinti) ieškovui per 45 (keturiasdešimt penkias dienas) nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Lina Nainienė