- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-466-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00562-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
- Atsakovas
- O. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės O. M. 66 302,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 933,66 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 31 d. kilo gaisras atsakovės valdomame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Dėl to padaryta žalos tame pačiame esančioms ir draudėjui D. J. priklausančioms patalpoms (turtui), apdraustoms būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad apdraustam turtui padaryta 66 452,43 Eur žalos ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Gaisras kilo atsakovės valdomose patalpose, todėl ji turi pareigą atlyginti žalą. Atsakovė sumokėjo 150 Eur, todėl likusi neatlyginta žalos dalis – 66 302,43 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 66 302,43 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 933,66 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir 1 817,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, spręsdamas dėl atsakomybės už gaisro kilimą, paskyrė gaisro techninę–cheminę ekspertizę. Ekspertizės akte nustatyta, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Labiausiai tikėtina kilusio gaisro židinio zona – virtuvės patalpos, iš kurių gaisras išplito į verandą ir galbūt kitas patalpas. Ekspertizės akte nustatyta tikėtina gaisro židinio zona sutampa su Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – VPGV VPPS) nustatyta gaisro židinio vieta.
5. Teismas nustatė, kad virtuvės kampe, kur stovėjo šaldytuvas, aptikti elektros instaliacijos fragmentai su nustatytais apžiūrėjus avariniu elektros instaliacijos darbo režimo požymiais. Laidai, einantys iš rozetės angos, sujungti su kitais stipriai apdegusiais ir apsilydžiusiais elektros laidais, buvusiais už šaldytuvo ties patalpos grindimis. Pašalinus gaisro šiukšles rasti prailgintuvo fragmentai. Laidai ir prailgintuvo laidas susilydę, ant jų matomi avariniam darbo režimui būdingi požymiai. Virtuvėje užfiksuoti vieni iš didžiausių gaisro terminių pažeidimų, kurie pasireiškia išlikusių medinių konstrukcijų išdegimo intensyvumu. Nuo virtuvės link kitų pastato patalpų terminis gaisro poveikis silpnėja, tik vietomis prie langų ar kitų atvirų angų susiformavo lokalios gaisro paveiktos zonos. Giliausiai apanglėjo virtuvės viršutinis pietvakarinis kampas.
6. Ekspertizės akto išvadomis paneigta, kad namas galėjo būti padegtas, nes ekspertai nenustatė techninių tyčinio ar netyčinio gaisro kilimo (padegimo) požymių. Gaisro židinio vieta – namo viduje, bet ne išorėje. Namo savininkė patvirtino, kad namo durys buvo užrakintos. Atsakovė neįrodė, kad namas buvo tyčia padegtas, gaisro kilimo priežastis galėjo būti kaimyno D. J. naudotas įrenginys, kuris panašus į savadarbį šildytuvą su kaitinimo elementu viduje. Gaisro židinys buvo atsakovės, bet ne kaimyno D. J. naudotose patalpose.
7. Teismas atmetė eksperto V. K. (V. K.) gaisro tyrimo išvadoje nurodytą tikėtiną gaisro kilimo priežastį dėl savaiminių medžiagų užsiliepsnojimo nuo įkaitusių paviršių (aptiktas galbūt šildymui naudotas savadarbis elektros šildytuvas) ir dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaiso avarinio darbo režimo. Išvada parengta atsakovės iniciatyva, ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – VPGV VPPS vyresniosios inspektorės R. A., kitų liudytojų paaiškinimams, teismo ekspertizės išvadoms. Teismo paskirta gaisro techninė–cheminė teismo ekspertizė yra išsami, sutampa su Vilniaus PGV VPPS išvada ir liudytojų paaiškinimais, todėl teismas vadovavosi ne atsakovės užsakymu atlikta gaisro tyrimo, bet teismo ekspertizės išvadomis.
8. Atsakovė, kaip patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkė, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl, teismas nurodė, jog jos neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, yra įrodyti.
9. Ieškovė 66 302,43 Eur turtinės žalos dydį grindė lokaline sąmata. Atsakovė jos neginčijo. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirtas žalos dydis pagrįstas ir įrodytas.
10. Teismas nustatė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims) ieškovė patyrė žalą (išmokėjo draudimo išmoką draudėjui), todėl ieškovė įrodė priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė O. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Byloje yra trys skirtingos specialistų išvados dėl 2020 m. sausio 31 d. kilusio gaisro priežasties ir židinio. Išsiskyrė specialistų nuomonės dėl tikėtinų gaisro kilimo priežasčių, todėl negalima patvirtinti ieškovės teiginių, kad: 1) gaisras kilo atsakovės valdomose patalpose; 2) žala atsirado dėl atsakovės valdomose patalpose kilusio gaisro; 3) žala yra tiesioginis atsakovės neteisėto elgesio rezultatas. Teismas neteisingai interpretavo specialistų išvadas, išskyrė tik tai, kas pagrindė ieškinį.
11.2. Teismas neteisingai nurodė nustatytą gaisro židinio vietą, nes buvo nustatyta tik gaisro židinio zona.
11.3. Ekspertas V. K. įvykio vietą apžiūrėjo vieneriais metais anksčiau negu teismo ekspertai. Tuo metu įvykio vieta buvo informatyvesnė, ne taip pakitusi. Teismo ekspertai nurodė, kad per šį laiką gaisravietė nebuvo apsaugota nuo atmosferos poveikio. Tai galėjo turėti reikšmės nustatant gaisro padarinius.
11.4. Teismas nesivadovavo eksperto V. K. išvada, nes ji atlikta atsakovės užsakymu. Gaisro techninė–cheminė ekspertizė taip pat atlikta atsakovės iniciatyva ir užsakymu. Atsakovė naudojosi teise rinkti įrodymus, galinčius paneigti jos kaltę dėl kilusio gaisro, t. y. patvirtinti, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgos ar kitų priežasčių, už kurias ji neatsakinga.
11.5. Teismas taip pat nesivadovavo eksperto V. K. išvada, nes ji prieštarauja vyresniosios inspektorės R. A. pozicijai, bet pastaroji taip pat nesutampa su techninės–cheminės ekspertizės akto išvadomis. Prieštaravimai galėjo būti pašalinti tik paskyrus pakartotinę kompleksinę ekspertizę.
11.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai teikė pranašumą vienam iš įrodymų šaltinių prieš kitus, įvertino įrodymus išskirtinai ieškovės naudai. Teismas neįsigilino į specialistų išvadas, jų neanalizavo, nesulygino tyrimų duomenų, todėl padarė neteisingas išvadas.
11.7. Teismas neteisingai nusprendė, kad gaisras kilo atsakovės valdomose patalpose dėl jos neteisėto elgesio. Specialistai taip pat padarė išvadas, kad: 1) gaisro židinio zona yra namo viduje, virtuvės perdengimo lygyje ar virš jo, t. y. ne atsakovės valdomose patalpose; 2) gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos ar elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Eksperto V. K. išvadoje nenustatyta elektros instaliacijos laido gyslų pažeidimų, būdingų avariniam darbo režimui.
11.8. Nuotraukose užfiksuota degimo kryptis – palangė degė nuo durų pusės. Ekspertas V. K. nustatė gaisro židinio zoną, įvertinęs ne tik grindų ir palangės terminius pažeidimus, bet taip pat ir likusias elektros instaliacijos liekanas, jų terminius pažeidimus, tai, kad ugnies plitimas tinkuotos sienos paviršiumi mažai tikėtinas.
11.9. Teismas neįvertino, kad medinės sienos buvo padengtos tinko sluoksniu, todėl abejotina, kad pradinėje gaisro stadijoje degimas ir liepsnos plito tinkuotos sienos paviršiumi. Nuotraukoje užfiksuotas elektros instaliacijos laidas, kurio izoliacija vietomis nepažeista. Kai kuriose vietose lubų lentų sujungimo konstrukcijos storis mažesnis negu 3 cm – tokios vietos greičiau pradega.
11.10. Atsakovės patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga. Ji nenaudojo savadarbių elektros prietaisų. Atsakovė naudojosi tik dalimi namo. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, nepateikė tikslių duomenų, kurioje vietoje kilo gaisras.
11.11. Teismas neįvertino liudytojų A. R. ir I. Ž. paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo duomenų. Atsakovės kaimynas D. J. antrame namo aukšte buvo įrengęs bižuterijos dirbtuves, kuriose buvo degių medžiagų. Jis ne kartą grasino atsakovei. Kilęs gaisras D. J. naudingas, nes jis gavo draudimo išmoką. Atsakovės ir jo patalpas skyrė gelžbetoninė pertvara, todėl nekilo grėsmės visam jo turtui.
11.12. Ieškovė pateikė teismui ieškinį tik 2021 m. gegužės 20 d., t. y. daugiau negu po metų. Tai apsunkino nustatyti gaisro aplinkybes. Teismas neteisingai priteisė 2 933,66 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, atmesti atsakovės O. M. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus: priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surinktą gaisro tyrimo medžiagą, pareigūnų paaiškinimus, teismo ekspertizės išvadą, eksperto V. K. išvadą bei paaiškinimus.
12.2. Teismas, vertindamas įrodymus, teisingai suteikė pirmenybę teismo ekspertizės išvadoms ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surinktai gaisro tyrimo medžiagai. Šie įrodymai – patikimi ir objektyvūs. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą iškart po gaisro, todėl jie objektyviai ir išsamiai galėjo įvertinti gaisro kilimo aplinkybes. Tik tai, kad teismas įrodymus įvertino atsakovės nenaudai, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant teisės normas.
12.3. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl liudytojų paaiškinimų, nereiškia, kad netinkamai išnagrinėjo bylą. Atsakovės iniciatyva pakviestos liudytojos nenurodė reikšmingų aplinkybių, susijusių su gaisro kilimu. Jų paaiškinimai nesusiję su byla, prieštaravo ieškovės liudytojų paaiškinimams.
12.4. Atsakovė neteisingai teigia, kad teismas turėjo netenkinti ieškinio, nes nenustatyta tiksli priežastis, sukėlusi gaisrą, neįrodyta atsakovės kaltė. Ieškovė privalėjo įrodyti gaisro židinį ar gaisro židinio zoną. Gaisras kilo atsakovės patalpose. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad draudėjo patalpose buvo laikomos degios medžiagos, vykdoma tam tikra veikla, kuri galėjo sukelti gaisrą, gaisras kilo dėl ieškovės draudėjo tyčinių veiksmų.
12.5. Atsakovės argumentas, kad ieškovė privalėjo įrodyti jos kaltę, prieštarauja civilinės teisės normoms. Atsakovė, teigdama, kad ji neatsakinga už kilusią žalą, turėtų paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, teisingai teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių, liudytojų paaiškinimus, ar ne. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka, kad ji yra atsakinga už 2020 m. sausio 31 d. kilusio gaisro padarinius.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė apeliantei O. M. ir D. J.. Pastarasis 2020 m. liepos 20 d. mirė.
16. Nurytas bendraturtis D. J. jam nuosavybės teise priklausančius gyvenamojo namo dalį ir ūkinį pastatą buvo apdraudęs būsto draudimu (draudikė buvo ieškovė). Draudimo laikotarpis – 2019 m. balandžio 23 d. 0.00 val. – 2020 m. balandžio 22 d. 24.00 val.
17. 2020 m. sausio 31 d. kilo gaisras apeliantei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Gaisro metu apgadinta D. J. priklausanti namo dalis.
18. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PAGD VPGV) 2020 m. sausio 31 d. akte dėl kilusio gaisro užfiksuota gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos ar įrenginio gedimas.
19. Ieškovė 2020 m. vasario 1 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad draudėjo D. J. name kilo gaisras. Įvykio metu draudėjas buvo namuose. Jis apie 1.00 val. išgirdo gaisro signalizacijos signalą, pranešė apie įvykį telefonu Nr. 112. Numanoma gaisro kaltininkė – kaimynė, namo dalies savininkė – apeliantė.
20. Apeliantė 2020 m. vasario 4 d. pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro nurodė, kad ją naktį, apie 1.00 val., pažadino šuo. Ji atsibudusi pamatė virtuvėje ugnį. Atsakovė du kibirus vandens išpylė ant durų ir išėjo į lauką. Į lauką išėjo ir kaimynas D. J.. Apeliantė nurodė, kad nežino, kodėl kilo gaisras. Ji neturėjo pretenzijų dėl gaisro.
21. Antstolė B. P. 2020 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2020 m. sausio 31 d. d. 14.40 val. atvyko prie apdegusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užfiksavo sugadintą (sudegusį) turtą. Apžiūroje dalyvavo sudegusio turto savininkas D. J..
22. VPGV VPPS vyresnioji inspektorė vidaus tarnybos vyresnioji leitenantė R. A. 2020 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime apibendrino patikrinimo dėl gaisro metu surinktą informaciją, įvertino namo išdegimus ir ugnies plitimo kelius, atsižvelgė į gaisro kilimo vietą ir gaisro židinio zonoje rastų instaliacijos laidų bei įrenginių apdegimus su avariniam darbo režimui būdingais požymiais, remdamasi apeliantės paaiškinimu, nenustatė akivaizdžių tyčinio padegimo požymių ir padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos ar įrenginio gedimas, o gaisro židinio zona yra namo viduje, vakarų pusėje, ties patalpomis 1-1 ir 1-5 (elektroninės bylos priedas, l. 14), kuriomis pagal bendraturčių naudojimosi tvarką naudojosi apeliantė.
23. PAGD VPGV valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2020 m. vasario 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė ieškovei, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros įrenginio ar instaliacijos gedimas.
24. VPGV VPPS 2020 m. kovo 31 d. rašte apeliantės namo bendraturčiui D. J. nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos ar įrenginio gedimas, gaisro židinio zona – namo viduje, vakarų pusėje, ties patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 ir 1-5.
25. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu apie žalos atlyginimą informavo draudėją D. J., kad pervedė į jo sąskaitą 66 452,43 Eur žalai kompensuoti.
26. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į apeliantę, prašydama per 15 dienų sumokėti 66 452,43 Eur į ieškovės banko sąskaitą, nes ji dėl gaisro patirtai žalai atlyginti išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką.
27. Apeliantė 2020 m. liepos 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji pareiškime nurodė, kad bendraturtis D. J. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. vertė ją parduoti jam dabar jau sudegusią 1/2 dalį namo ir žemės sklypo dalį, grasino ją „paguldyti, užkasti“, žemino, vadino „valkata, alkoholike, niekam nereikalingu padaru“, be reikalo ją fotografavo, gąsdino aviganių veislės šunimi, užgrobė jos rūsį, išmėtė jos daiktus, 2020 m. sausio 31 d. neaiškiomis aplinkybėmis prieš tai pagrasinęs, „ar ji nebijo sudegti“, galbūt sudegino jai priklausantį turtą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK VR PK) 1–ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. M. (R. M.) 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad formaliai D. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, bet ikiteisminis procesas nepradedamas, fiziniam asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, prašydama pateikti išvadas į klausimus: 1) kur yra gaisro židinio vieta? 2) kokia kilusio gaisro priežastis? Ekspertas V. K. 2021 m. spalio 1 d. gaisro tyrimo išvadoje nurodė, kad: 1) gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo viduje, virtuvės perdangos lygyje ar virš jo; 2) tikėtinos gaisro kilimo priežastys: dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo nuo įkaitusių paviršių (buvo aptiktas galbūt šildymui naudotas savadarbis elektrinis šildytuvas); dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaiso avarinio režimo (yra prieštaringų duomenų apie apeliantės patalpose elektros energijos buvimą pastebėjus gaisrą, aptiktus aplydimus elektros instaliacijoje ir tai, kad nėra duomenų apie elektros instaliaciją virš jos patalpų).
29. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paskyrė gaisro techninę–cheminę ekspertizę. Biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Gaisrinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 11 d. teismo ekspertizės akte padarytos tokios išvados: 1) tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar elektros įrenginių avarinio darbo režimo; 2) labiausiai tikėtina kilusio gaisro židinio zona yra virtuvės patalpos (1-5 patalpa) pietvakarinio
kampo dalyje. Tikėtina, kad gaisras iš virtuvės patalpos (1-5 patalpa) išplito į verandos patalpą (1-1 patalpa) bei galbūt į 1-2 ir 1-6 patalpas. Esant pradinei gaisro fazei, degimo produktai išplito taip pat į palėpę bei WC ir virtuvės (1-7 patalpa) patalpas. Vėliau ugnis išplito į pastato palėpę ir kitas pastato dalis; 3) virtuvės patalpoje (1-5 patalpa) grindys po šaldytuvu ir grindų apvadai aplink jį nepatenka į nustatytą labiausiai tikėtiną gaisro židinio zoną ir jie nėra apdegę, o palangė yra apdegusi iš apačios. Gaisro židinio nustatymas reikalauja aplinkybių kompleksinio nustatymo, analizės ir koreliacijos, todėl negalima daryti išvadų, kur buvo gaisro židinys nustačius tik grindų ir grindų apvadų bei palangės terminius pažeidimus.; 4) techninių tyčinio ar netyčinio gaisro kilimo (padegimo) požymių nenustatyta.
30. Į bylą pateiktas eksperto D. K. 2020 m. vasario 6 d. – 2020 m. kovo 4 d. vertinimo aktas. Akte užfiksuota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklė 2020 m. vasario 6 d. Ekspertas, nustatydamas gaisro padarinių likvidavimo ir atstatymo vertę, parengė sąmatą, pagal kurią darbų vertė 101 452,66 Eur (pagal 2019 m. spalio mėn. kainas).
Dėl įrodymų vertinimo
31. Nagrinėjamoje byloje draudikė (ieškovė), išmokėjusi draudimo įmoką draudėjui pagal būsto draudimo sutartį, pareiškė subrogacinį reikalavimą apeliantei (CK 6.1015 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
32. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovė turėjo pareigą įrodyti apeliantės veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
33. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog į bylą pateiktos trijų ekspertų skirtingos išvados apie 2020 m. sausio 31 d. kilusio gaisro priežastis ir židinį, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, todėl neteisingai nusprendė, kad: 1) gaisras kilo apeliantės valdomose patalpose; 2) žala atsirado dėl apeliantės valdomose patalpose kilusio gaisro; 3) žala yra tiesioginis apeliantės neteisėto elgesio rezultatas.
34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos nagrinėjamos teisme laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
35. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, teismas nustato faktinius duomenis šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga patikrinti ir įvertinti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.
36. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
37. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
38. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias trijų specialistų (ekspertų) išvadas, jų, taip pat šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus apie 2020 m. sausio 31 d. kilusį gaisrą. BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas išanalizavo vyresniosios inspektorės R. A. gaisro tyrimo medžiagą, kurioje užfiksuota, jog namo virtuvėje, kampe, kur stovėjo šaldytuvas, aptikti elektros instaliacijos fragmentai su apžiūrėjus nustatytais avariniam elektros instaliacijos darbo režimui būdingais požymiais, taip pat laidai ir prailgintuvo laidas vienas su kitu susilydę, ant jų matomi avariniam darbo režimui būdingi požymiai. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad gaisro tyrimo medžiagoje taip pat užfiksuota, jog laidai buvo už šaldytuvo, ties patalpos grindimis, BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertai, apžiūrėję elektros laidų liekanas, nenustatė avariniam darbo režimui būdingų požymių. Jie taip pat nurodė, kad tai – ne vieno, bet kelių prailgintuvų ar elektros įrenginių maitinimo laidų liekanos. Be to, elektros instaliacijos fragmentus aptiko kampo, kuriame stovėjo šaldytuvas, viršutinėje dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kampo viršuje aptiktos elektros instaliacijos fragmentai nepaneigia fakto, kad už šaldytuvo, ties grindimis, rastos susilydžiusių elektros laidų liekanos. Tai reiškia, kad prailgintuvas buvo padėtas ant patalpos grindų.
39. Teismo posėdyje gaisravietę apžiūrėjusi vyr. inspektorė R. A. patikslino, kad nustatyta gaisro židinio zona – apeliantei priklausančios virtuvės kampe, kur stovėjo šaldytuvas. BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertai nurodė, kad giliausias apanglėjimas yra patalpose, viršutiniame pietvakariniame kampe. Iš esmės specialistai nurodė tą pačią patalpą, kurioje kilo gaisras – virtuvę.
40. Apeliantė siekia įrodyti, kad ekspertai nustatė skirtingą gaisro židinio vietą, todėl tikėtina gaisro kilimo priežastis – savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas dėl įkaitusių paviršių. Apeliantė teigia, kad kaimynas D. J. galbūt naudojo savadarbį elektros šildytuvą, kuris galėjo būti gaisro priežastimi. Ekspertas V. K. gaisro tyrimo išvadoje nurodė pašalinį ugnies šaltinį kaip mažai tikėtiną gaisro kilimo priežastį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog nurodyta gaisro tyrimo išvada parengta apeliantės užsakymu, nėra pagrindas ja nesivadovauti. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad aptariama išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams: Vilniaus PGV VPPS vyr. inspektorės R. A. pozicijai, teismo paskirtos gaisro techninės–cheminės ekspertizės išvadoms, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams.
41. Tai, kad apeliantė apmokėjo techninės–cheminės teismo ekspertizės išlaidas, savaime nepagrindžia aplinkybės, kad šiuos ekspertizės aktu teismas taip pat negali vadovautis. Kasacinis teismas išaiškino, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 82 punktas).
42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodymų patikimumo, įvertino tai, kad teismo paskirta gaisro techninė–cheminė ekspertizė išsami, nustatyti duomenys sutampo su Vilniaus PGV VPPS išvada ir liudytojų paaiškinimais. Dėl to teismas teisingai vadovavosi ne apeliantės užsakymu parengta eksperto V. K. gaisro tyrimo išvada, bet BĮ Gaisrinių tyrimo centro ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė vieną rašytinį įrodymą – teismo ekspertizės išvadą – ir suteikė jam pranašumą. Tai, kad ekspertas V. K. apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė gaisro tyrimo išvadą anksčiau negu BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertai, nėra pagrindas per se (lot. savaime) konstatuoti, kad ji yra teisingesnė ar turi didesnę įrodomąją galią ar objektyviau surašyta.
43. Apeliantė teigia, kad byloje turėjo būti paskirta kompleksinė pakartotinė ekspertizė, kad būtų pašalinti vyr. inspektorės R. A. pozicijos ir BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akto prieštaravimai.
44. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014).
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat juos palyginus, nuspręsti dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visetą, nustatė prieštaravimus, nurodė argumentus, dėl kurių nesivadovavo eksperto V. K. parengta gaisro tyrimo išvada. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę.
46. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – apeliantei priklausanti patalpa (virtuvė). Apeliantė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, teigia, kad gaisras kilo ne dėl jos veiksmų, bet galbūt namą padegė kaimynas D. J., todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes galbūt jos kaimynas D. J. atliko neteisėtas veikas, taip pat ir grasino padegti patalpas, tik po to, kai ieškovė pareikalavo atlyginti žalą subrogacijos tvarka (nutarties 26, 27 punktai). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė iš karto po įvykio būtų nurodžiusi, jog jos kaimynas siekė padegti patalpas, taip pat nenurodė, kad gaisras kilo ne jai priklausančiose patalpose. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatuota, kad bendraturčio D. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas), 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu) požymių, bet ikiteisminis procesas nepradėtas, nes nurodytas asmuo mirė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas asmuo mirė, praėjus dviems dienoms po to, kai apeliantė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą (nutarties 15, 27 punktai). Taigi, ikiteisminio tyrimo duomenys nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės namo bendraturtis D. J. įvykdė pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, susijusią su gaisru. Tai patvirtina ir BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akto išvada, kad nėra techninių tyčinio ar netyčinio gaisro kilimo (padegimo) požymių.
48. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. R. ir I. Ž. nurodytos aplinkybės, kad virš atsakovės patalpų kaimynas D. J. buvo įsirengęs bižuterijos dirbtuves, kuriose naudojo degias medžiagos (lakus, dažus) nepagrindžia to, jog gaisras kilo ne apeliantei, bet namo bendraturčiui priklausančiose patalpose. Apeliantė siekia nepagrįstai išplėsti gaisro zoną, kad galėtų pagrįsti kitą gaisro židinį ir gaisro kilimo priežastis, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams (vyr. inspektorės R. A. parodymams, BĮ Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės aktui, kitiems įrodymams).
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nes gaisras kilo apeliantei priklausančiose patalpose. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad gaisras kilo iš kitų, t. y. ne iš apeliantės, patalpų ir jose esančių šaltinių. Taigi, deliktinės civilinės statinių savininko atsakomybės aspektu apeliantė neįrodė, kad ji nekalta dėl kilusio gaisro ir namo bendraturčio patalpų bei jose buvusio turto apgadinimo (sudegimo). Apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos, kad gaisras kilo dėl kito bendraturčio veiksmų, nepaneigia teismo ekspertizės akto išvadų, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar elektros įrenginių avarinio darbo režimo ir kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro židinio zona yra apeliantės valdomos virtuvės patalpos pietvakarinio
kampo dalyje. Be to, apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su liepsnos plitimu (t. y. negalėjimu plisti) tinkuotomis sienomis, grindų, palangės, laidų terminiais pažeidimais, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad gaisras kilo apeliantės patalpose, ir nepagrindžia prielaidos, jog gaisras kilo ne jos valdomose patalpose. Nustačius, kad turtas apgadintas, sudegė dėl apeliantės patalpoje kilusio gaisro, darytina išvada, kad jos veiksmai neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
51. Tai, kad apeliantė kitaip vertina bylos įrodymus, teigia, kad teismas jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nėra pagrindas apskųsto teismo sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui konstatuoti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 113-611/2018).
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos visos apeliantės, kaip statinių savininkės (valdytojos), deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.250, 6.266 straipsniuose, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovei subrogacijos tvarka reikalaujamą žalą.
Dėl ieškinio senaties ir kompensacinių palūkanų
53. Apeliantė teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pateikė daugiau negu po vienerių metų. Be to, teismas neteisingai priteisė 2 933,66 Eur kompensacines palūkanas.
54. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuota subrogacija esant draudimo teisiniams santykiams. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
55. Taigi ieškovė (draudikė) perėmė nukentėjusio asmens (D. J.) reikalavimo teisę ir pareiškė ieškinį apeliantei. Ieškovę ir apeliantę (kaip ir iki subrogacijos fakto įvykimo buvusį pradinį kreditorių pagal žalos atlyginimo prievolę) sieja deliktiniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, į kuriuos ieškovė įstojo subrogacijos, kaip įstatyminės cesijos pagrindu (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.1015 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantė neteisingai aiškina ieškinio senaties termino trukmės taikymą draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusios ir subrogacinį reikalavimą kaltajam dėl žalos padarymo asmeniui pareiškusiai draudimo bendrovei. Dėl to ieškovės reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ji nepraleido. Draudėjui D. J. žala padaryta (apdegė jo valdomos patalpos ir jose buvę daiktai) 2020 m. sausio 31 d. Taigi, reikalavimą dėl žalos, padarytos apgadinus ir sudeginus nurodyto nukentėjusiojo asmens turtui, atlyginimo jis (o taip pat ir subrogacijos tvarka reikalavimo teisę perėmusi ieškovė) turėjo pareikšti vėliausiai iki 2023 m. sausio 31 d. (CK 1.119 straipsnio 1 dalis, CK 6.125 straipsnio 9 dalis (pagal iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusią nurodyto straipsnio redakciją – 8 dalis)). Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė 2021 m. gegužės 21 d., todėl nepraleido ieškinio senaties termino.
56. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį daugiau negu po vienerių metų, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė siekė padidinti priteistinas kompensacines palūkanas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos civilinės atsakomybės sąlygos, įrodymų vertinimo taisyklės, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.