Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. 2022 m. birželio 18 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Golf", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, nustatytas 2,91 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 18 d., dienos metu, apie 15.00 val, važiavo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su jam nuosavybės priklausančiu automobiliu WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vakaro per naktį buvo baliavojimas, gėrė stipriuosius gėrimus. Kai vairavo, jau jautėsi blaivus, o pasirodo buvo neblaivus. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, nes įpūtė 2,91 promiles. Nustatyto neblaivumo neginčija. Gyvena kartu su sugyventine jau 15 metų, kartu ėmė kreditą būstui, pirko butą per pusę, ten abu gyvena ir veda bendrą ūkį, abu moka už būsto paskolą, turi vieną šį automobilį, kuris pirktas paėmus vartojimo paskolą, jis dirba, jo grynosios pajamos apie 900 Eur per mėnesį. Draugė yra jo autoritetas, klauso jos patarimų, nuomonės klausia, pasitaria, nori, jog ji būtų laiduotoja. Su drauge apie įvykį kalbėjosi, sakė, kad labai blogai, prižadėjo, kad ateityje tai nepasikartos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojo Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad jis 2022 m. birželio 18 d. apie 14.45 val., atvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie kasos, o priekyje jo - vyras, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš jo veido matėsi, jog yra stipriai neblaivus. Vyras pirko alkoholinius gėrimus. Susimokėjęs už prekes vyriškis nuėjo link parduotuvės išėjimo durų. Jis (Ž.V.) taip pat išėjo iš parduotuvės ir matė, jog prieš jį kasoje stovėjęs vyras raktu atsirakino sidabrinės spalvos automobilį „VW Golf“. Atsirakinęs minėtą automobilį, pirkinių maišą pasidėjo į automobilį, užrakino automobilį ir kažkur nuėjo. 2022 m. birželio 18 d. 14:54 val. jis (liudytojas) paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir informavo policijos pareigūnus, jog minėtas vyriškis, galimai, važiuos būdamas neblaivus automobiliu „VW Golf“, nurodė pareigūnams valstybinius numerius. Policijos pareigūnai paprašė palaukti vietoje ir, jei minėtas vyriškis pradės važiuoti, nedelsiant paskambintų pareigūnams. Liudytojas sutiko tai padaryti ir luktelėjo. Maždaug po 9 minučių, apie 15:03 val., matytas vyriškis grįžo prie automobilio, įsėdo į jį, užsivedė variklį ir pradėjo važiuoti. Liudytojas iš karto, apie 15:03 val., dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir informavo pareigūnus, kad minėtas vyriškis pradėjo važiuoti. Liudytojas sekė automobilį „VW Golf“, bendraudamas su operatore, nurodė, kur jis (neblaivus) važiuoja. Automobilis „VW Golf“ išvažiavo iš parduotuvės „MAXIMA“ aikštelės, važiavo (duomenys neskelbtini), paskui pasuko į daugiabučių gyvenamųjų namų gatvelę, kuri veda link (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į minėto namo kiemo aikštelę ir galu pastatė automobilį aikštelėje. Pastatęs automobilį vairuotojas išlipo iš automobilio, vyras labai lėtai kažką darė prie minėto automobilio, matėsi, jog jis akivaizdžiai neblaivus ir sulėtėjusi jo reakcija. Pasiėmęs savo pirkinių maišą bei turėdamas su savimi kuprinę, pradėjo eiti link daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įėjo į laiptinę. Vyrui įėjus į laiptinę, nedelsiant atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams nurodė, į kurią laiptinę įėjo vairuotojas ir išvažiavo namo (b. l. 60-61).

2022 m. birželio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. birželio 18 d. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ automobilių aikštelėje, automobilio „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, vairuotojas yra galimai neblaivus. Patikslinta informacija, kad pranešėjas važiuoja paskui minėtą automobilį. Atvykus pranešėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), o prie jo Ž. V. - apie neblaivų vairuotoją pranešusį vyrą. Vyras nurodė, kur nuėjo automobilio „VW Golf“ vairuotojas. Nustatyta, kad automobilis „VW Golf“ priklauso S. K., kuris registruotas tame pačia name, prie kurio stovėjo jam priklausanti transporto priemonė. Įtariant, kad S. K. galėjo vairuoti automobilį „VW Golf“, nuėjo iki buto. Buto duris atidarė, kaip vėliau nustatyta, pats S. K.. Pagal išorinius požymius vyras atrodė neblaivus - iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, veidas ištinęs, atrodė, lyg asmuo daug dienų būtų vartojęs alkoholį. S. K. patvirtino, kad su automobiliu buvo nuvažiavęs į parduotuvę „Maxima“. Pasiteiravus, kada vyras paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš 2 min. S. K. sutiko pasitikrinti savo blaivumą. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo iki jų tarnybinio automobilio. S. K. nurodė, kad vartoja alkoholinius gėrimus nuo penktadienio, t. y. nuo 2022-06-17 iki dabar - geria jau daugiadienėmis. Nurodė, kad ir šiandien alkoholinius gėrimus vartojo. S. K. „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423 pirmu pūtimu nustatytas 3,14 promilės girtumas, antru -2,91 promilės girtumas. Bendraujant su S. K. pastarasis daug kartų minėjo, kad sutinka, jog vairavo išgėręs, gailisi, turės pamoką (b. l. 35).

2022 m. birželio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūrėta transporto priemonė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „Augenas“ (b. l. 14-32).

2022 m. birželio 18 d. Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad S. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, 2022 m. birželio 18 d. 15:38 val. nustatyta – 3,14 % promilės, antrojo tikrinimo 2022 m. brželio 18 d., 15:54 val. – 2,91 % promilės girtumas. (b. l. 42, 43-44). Patikros sertifikatas Nr. 1710554. (b. l. 45).

VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės nustatyta, jog automobilio „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. K. (b.l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „VW Golf“, gamybos periodas 2003-2008, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2093,50 Eur, su PVM yra 2650 Eur (b. l. 52).

2022 m. birželio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. automobiliui „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-57).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje pačio kaltinamojo S. K. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. S. K. 2022 m. birželio 18 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Golf", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, nustatytas 2,91 promilės neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas S. K. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. S. K. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato I. V. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, aptaria problemas, iškilusius klausimus. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį S. K. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 75). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs (b. l. 72-74). Pastebėtina, kad Administracinių nusižengimų išraše nurodoma, jog S. K. per 5 metus baustas keturis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau vieno iš jų atveju pareikšta tik žodinė pastaba, o šios bylos nagrinėjimo atveju du baustumai negalioja. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022).

S. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas, psichikos sveikatos įskaitoje nėra (b. l. 67, 71). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Kaltinamasis dirba, gyvena kartu su sugyventine, veda bendrą ūkį, už būsto kreditą abu įsigiję butą, abu moka kredito įmokas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos I. V., apklaustos teismo posėdžio metu, asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo sugyventinė. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį, kartu turintys nuosavybę, mokantys būsto kreditą, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, praeityje vieną kartą buvo bausta administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, šiuo metu administracinis baustumas išnykęs, negalioja, todėl laiduotoja laikoma nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad I. V. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad S. K., įvertinus taip pat ir minėtų abiejų asmenų turtinę padėtį, gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su kaltinamuoju pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius šeiminius ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius draugiškus santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų draugišką ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ribotas finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. V. atsakomybėn, baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

S. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,91 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nes nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-341-397/2020, Nr. 1A-609-634/2019, Nr. 1A-606-348/2019, Nr. 1A-579-966/2019, Nr. 1A-518-919/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje pateikta kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybės patirtos išlaidos sudaro 103,33 Eur, tačiau įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jog dirba, tačiau turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Tai atitinka ir naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamosios bylos: Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

2022 m. birželio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Golf“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį „VW Golf", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Golf", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini.

S. K. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui S. K. ir laiduotojai I. V. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.