- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-606-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56312-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) 51 MGL dydžio (2550 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL dydžio (1700 eurų) bauda.
Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena diena), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 3.48 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas M. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad nuteistojo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, jo veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo advokatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo M. G. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir priimti naują nuosprendį – atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį P. V. atsakomybei pagal laidavimą netaikant užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir uždraudžiant naudotis specialia teise - teisę vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkiam tyčiniam nusikaltimui, taipogi yra laiduotojo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš pirmos instancijos teismo argumentų matyti, kad teismui nekilo klausimų dėl pirmų trijų BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Tačiau apelianto nuomone, vertinant vieną iš sąlygų - pagrindą manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nuteistojo asmenybę, byloje esančią medžiagą teismas įvertino vienpusiškai, išskirtinę reikšmę suteikdamas M. G. praeityje įvykdytiems dviems administracinės teisės pažeidimams ir vienam Kelių eismo taisyklių pažeidimui taip padarydamas bylos medžiaga nepagrįstą išvadą dėl padarytos nusikalstamos veikos ne atsitiktinumo, visiškai neatsižvelgdamas į M. G. asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Skundo autorius pažymi, kad apelianto padaryti administracinės teisės pažeidimai buvo padaryti prieš ketverius ir trejus metus, ir negali būti vertinami kaip įrodantys jo polinkį elgtis priešingai teisės normoms, o vienintelis Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra vienkartinis atvejis, visiškai nesusijęs su vairavimu esant neblaiviam.
3.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo M. G. elgesio įvertinimu kaip itin lengvabūdišką ir sąmoningą įstatymų nesilaikymą, kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino atsietai, išskirtinę reikšmę suteikdamas apeliantui nepalankioms aplinkybėms. Nurodo, kad nėra jokių duomenų apie M. G. girtavimą darbe ar atvykimą į darbą esant neblaiviam, priešingai, darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. charakterizuoja teigiamai, kaip darbštų, pareigingą, atsakingą, kruopštų ir organizuotą darbuotoją, kas rodo, jog bendra M. G. charakteristika, priešingai teismo sprendimui, leidžia tikėtis, kad jis gali padaryti atitinkamas išvadas ir su tinkamo asmens priežiūra pataisyti savo įpročius ir daugiau nedaryti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.
3.3. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad M. G. visiškai prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta kaip jo atsakomybę lengvini aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškai išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. padarė atitinkamas išvadas ir yra rimtai pasiryžęs ateityje nebenusikalsti. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į visa kas išdėstyta aukščiau, galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir jis daugiau nebenusikas.
3.4. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada apie P. V. netinkamumą būti laiduotoju. Nurodo, kad teismas iš esmės rėmėsi tik jų bendravimo epizodiškumu bei daromomis prielaidomis apie didelį būsimą P. V. užimtumą, neatsižvelgdamas į kitas laidavimo instituto taikymui svarbias aplinkybes. P. V. M. G. yra moralinis autoritetas, pavyzdys, pats P. V. jau ilgą laiką nevartoja alkoholio. Skundo autorius vertinimu, akivaizdu, kad P. V. asmeninės ir profesinės charakteristikos, tiek išskirtinis jo atsakingumas, leidžia pagrįstai manyti, kad jis gali padaryti realią teigiamą įtaką M. G., kad jis ateityje nebenusikalstų. Pirmos instancijos teismo išskirtas P. V. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra itin mažo pavojingumo ir niekaip nepaneigia P. V. tinkamumo būti laiduotoju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo autorius mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos. Nurodydamas skundo argumentus dėl laiduotojo patikimumo, apeliantas nurodo tai pagrindžiančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-305/201, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145- 895/2018 ir kt.).
4. Atsiliepimų į nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras Alius Juodviršis apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas, perduodant jį P. V. atsakomybei pagal laidavimą netaikant užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir uždraudžiant naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
8. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai neatleido nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokie apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti, todėl atmestini.
9. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, jog jis, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, būdamas pradedantysis vairuotojas, neblaivus (1,82 promilės girtumo) vairavo transporto priemonę, t. y. elgėsi itin lengvabūdiškai ir sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus, taip pat ir į tai, kad nuteistasis ne kartą yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-144), kas rodo, jog ši veika jam nebuvo atsitiktinė. Be to, asmuo, prašantis būti laiduotoju, taip pat vieną kartą yra baustas administracine tvarka. Jo su nuteistuoju bendravimas yra epizodiškas, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad P. V. galėtų daryti teigiamą įtaką M. G. Atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.
11. Vertinant nuteistojo charakteristiką ir bylos duomenis matyti, kad M. G. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, žala nenustatyta, neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. M. G. formaliai atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl galimo nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
12. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
13. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017) taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį atsakomybei pagal laidavimą P. V., neatleisti ir tokį sprendimą, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, aiškiai motyvavo. Teismo posėdyje apklausęs P. V. ir apsvarstęs jo tinkamumą būti laiduotoju, pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. G. nusikalto būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad ši veika nebuvo atsitiktinė, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perdavus nuteistąjį M. G. P. V. atsakomybei pagal laidavimą, pastarasis neturės realių galimybių daryti pakankamą įtaką, kad nuteistasis daugiau nebenusikalstų: nuteistasis su P. V. nėra saistomas tvirtais asmeniniais ryšiais, kartu negyvena, bendrauja nereguliariai. Be to, pabrėžtina ir tai, kad nors P. V. ir yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) vado (2 t., b. l. 34), tačiau vis dėlto 2019 m. balandžio 7 d. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 29-30). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad P. V. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra itin mažo pavojingumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad jo elgesys nėra visiškai nepriekaištingas. Įvertinus tai, kyla pagrįstos abejonės, kad laiduotoju prašomas paskirti P. V. iš tikrųjų turi realią galimybę daryti pakankamą įtaką nuteistajam, kad jis daugiau nebenusikalstų. Tuo tarpu laiduotoju gali būti tik toks artimos aplinkos žmogus, kurį su kaltinamuoju sieja glaudūs asmeniniai santykiai. Dėl šių aplinkybių atleisti nuteistąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant P. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato nėra pagrindo.
16. Dėl išvardytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas nuteistojo M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.