- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-518-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. Č. (toliau – E. Č.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jai paskirta 60 MGL – 3000 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL – 2000 eurų dydžio bauda. Paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo dienos, t.y. nuo 2018 m. gruodžio 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš E. Č. išieškota konfiskuotino turto – UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio VW „Golf“, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 2500 eurų. Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. E. Č. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW „Golf“, valstybiniais numeriais duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje daugiau negu 1,5 promilių etilo alkoholio (nustatyta 2,19 promilių etilo alkoholio).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti ir E. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba laidavimą su užstatu.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų neatsižvelgė, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimų apeliantė E. Č. anksčiau nepadarė, praeityje nebuvo bausta už teisės pažeidimus, kurie būtų padaryti neblaivaus asmens, į jos jauną, darbingą amžių, aukštąjį išsilavinimą, kuris leistų dirbti ne tik samdomą, bet ir vadovaujamą darbą, o galiojantis teistumas neišvengiamai tam užkirstų kelią, parodymus teisme ir nuoširdų gailestį, todėl daroma išvada, kad apeliantė šiuo metu bus pajėgi laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamam laiduotojui. Skundo autorės nuomone, yra visos sąlygos jos atžvilgiu taikyti laidavimą, numatytą BK 40 straipsnyje.
2.2. Skundo autorė nurodo, kad liudytojas ir pasiūlytas laiduotojas A. N. R. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog yra UAB "L.” direktorius, jo įmonėje E. Č. dirba projektų vadove, jis pažįsta ją 10 metų, juos sieja glaudūs darbiniai santykiai, iš karto po įvykio E. Č. kreipėsi į darbdavį, papasakojo jam visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Vien ta aplinkybė, jog anksčiau laiduotojas buvo pavaldus E. Č. įrodo, jog šiuos asmenis sieja ilgalaikė draugystė, stiprūs pasitikėjimo vienas kitu tiek versle, tiek gyvenime, laiduotojas pats po ankstesnės įmonės bankroto įkūrė savo įmonę ir projektų vadove joje dirbti pakvietė būtent E. Č.. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog dėl anksčiau buvusių laiduotojo pavaldumo E. Č. santykių laiduotojo kandidatūra netinkama. Priešingai, akivaizdu, kad esant darbo santykiams vadovas (laiduotojas) bendrauja su ja kiekvieną darbo dieną, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog laiduotojo, t.y. jos darbdavio duotas sutikimas laiduoti yra tik formalus ar siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iš teismo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas pasisakė tik dėl buvusio laiduotojo pavaldumo E. Č., tačiau pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamų įtakų kaltininkui, taip pat jo charakteristiką.
2.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Kauno apylinkės teismas nurodydamas, jog E. Č. yra brandaus amžiaus, išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms nepriklauso, bet nors teismas ir pripažino, jog yra formalios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, bet vadovavosi išimtinai veikos kriminalizavimu siektinais valstybės politikos tikslais, bausmės neišvengiamumo praktika, nurodė, kad laiduotojas šiuo atveju nereikalingas, nes neva E. Č. nėra papildomo auklėjimo poreikio. Tokiu būdu jai paskirta maksimali bausmė, iš esmės jos neindividualizuojant. Nagrinėjant teismų sprendimus analogiškose bylose yra nemažai teismų nuosprendžių, kuriais pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami priešpensijinio ar pensijinio amžiaus asmenys, todėl teismo išvada, jog dėl brandaus E. Č. amžiaus (duomenys neskelbtini) m.), turimos profesijos jai laidavimas nereikalingas, prieštarauja teismų praktikai.
Šalies argumentai
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui paklausus ar laiduotojas sutiktų, jog jam E. Č. būtų perduota su 1000 Eur užstatu, laiduotojas atsakė teigiamai, tačiau teismas į šį prašymą taip pat neatsižvelgė ir dėl jo nuosprendyje nepasisakė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios E. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji E. Č. skundu neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas sprendimą atsisakyti taikyti laidavimą motyvavo tuo, kad formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad E. Č. yra brandaus amžiaus, gyvena savarankiškai, išsiskyrusi, augina nepilnametę dukrą, dirba vadovaujamąjį darbą, todėl dėl jos asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti laidavimo grindė ir tuo, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Nurodė, kad atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. Šie teismo argumentai nepagrįsti. Įstatymo leidėjas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šios nuostatos taikomos ir dėl veikų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Taigi valstybės baudžiamosios politika nėra formuojama taip, kad padarius veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalį, laidavimo instituto taikymas nebūtų galimas ar būtų kaip nors išskirtinai ribojamas.
9. Teisėjų kolegija išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad E. Č. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas – nuteistoji nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuojamą veiką, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi, jos neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Nuteistoji yra išsituokusi, šiuo metu viena augina nepilnametę dukrą, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistoji E. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
10. Pažymima, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką.
11. Apylinkės teismas, nusprendęs, kad laidavimo institutas E. Č. atžvilgiu apskritai netaikytinas, visgi įvertino ir asmens, pateikusio prašymą dėl laidavimo tinkamumą būti laiduotoju ir padarė išvadą, jog nuteistosios darbdavys A. N. R. nėra tinkamas laiduotojas. Tokia išvada buvo grindžiama tuo, kad A. N. R. gyvena atskirai, E. Č. su juo sieja tik darbo klausimai, nors šiuo metu UAB „L.“ vadovas yra A. N. R., tačiau anksčiau ilgą laiką iki bankroto jis buvo pavaldus E. Č., nors jis nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje yra teistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad A. N. R., kuris yra nuteistosios darbdavys, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, anksčiau neteistas (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, tačiau teistumas jau išnykęs), administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. N. R. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką E. Č.. Įvertinus tiek aukščiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek E. Č. ir A. N. R. asmenybes, laiduotojo asmenines savybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 Eur užstatu.
13. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo A. N. R. veiklos pobūdį ir asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimo 1 metų 6 mėnesių terminas bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas yra optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pirmosios instancijos teismo paskirtos BK 68 (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone 2 metams) bei 72 (išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2500 Eur) straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių apeliantė neginčijo, nagrinėjamu atveju, bus pakankamos sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu E. Č. bus pakankamai nubausta.
15. Išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – kuriuo E. Č. nuteista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pinigine bauda, naikintinas ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 Eur užstatu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 40 straipsniu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jai paskirta bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
E. Č., padariusią BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Laiduotoju paskirti A. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą E. Č. nutraukti.
Išaiškinti E. Č., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. N. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Laiduotojas A. N. R. įpareigojamas per 14 dienų nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įnešti nustatytą 1500 Eur užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT267300010002227969, teismo kodas – 293372420, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtis: „užstatas“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyta nuosprendžio datą ir bylos numerį (1A-518-919/2019).
Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. Č. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.