Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1394-1164/2024 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) bei nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ir atsakovo G. Š. priešieškinį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Š. 2023 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-5357) atsakovui G. Š., kuriuo prašė:

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo G. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti naują atsakovo G. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1.1) tėvas G. Š. su vaikais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;

1.2) tėvas G. Š. turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdamas į vaikų norą ir jų užimtumą;

1.3) atsakovas G. Š. ir ieškovė R. Š. įpareigojami vienas kitam pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo G. Š. bendravimui su vaikais reikšmingus pasikeitimus;

1.4) tėvas G. Š. privalo informuoti vaikų motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaikų motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikai negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku;

1.5) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

1.5.1) Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

1.5.2) Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.6) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

1.6.1) Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo gruodžio 26 d. 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.6.2) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.6.3) Naujųjų metų sutikimo šventę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

1.7) atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais:

1.7.1) Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo gruodžio 26 d. 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.7.2) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.7.3) Naujųjų metų sutikimo šventę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

1.8) atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais:

1.8.1) Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

1.8.2) Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.9) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, lyginiais metais vaikų gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) vaikai švęs su motina R. Š., nelyginiais metais – su tėvu G. Š.;

1.10) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.11) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

1.12) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvų gimtadienius vaikai švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas vaikus pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaikais bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.;

1.13) G. Š. turi teisę išvykti atostogų su vaikais 2 savaites vasaros atostogų metu ir 1 savaitę žiemos atostogų metu su teise išvykti į užsienio valstybę. Vaikų tėvas buvimo užsienyje metu įsipareigoja vaikų mamai sudaryti sąlygas pabendrauti su vaikais telefonu. Vaikų mama apie pabendravimą su vaikais vaikų tėvą informuoja iš anksto. Bendravimo laikas suderinamas abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų;

1.14) apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, tėvas G. Š. įpareigojamas nedelsiant informuoti vaikų motiną R. Š.;

1.15) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

1.16) atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

2. Ieškovė R. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė jos ir atsakovo G. Š. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtino sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Minėta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, nepilnamečių vaikų G. Š. ir G. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti 70 Eur, o sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti 200 Eur dydžio periodines išmokas, taip pat buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Po santuokos nutraukimo susiklostė tokia faktinė situacija, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, tačiau didesnio išlaikymo gera valia vaikams neteikia, todėl ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta. Todėl atsakovo mokamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis turi būti padidintas. Ieškovės skaičiavimais, būtiniesiems vieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 600 Eur suma per mėnesį, kuri yra artima vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, turi nuolatinį gerai apmokamą darbą, turi įvairaus nekilnojamojo turto, todėl gali mokėti savo nepilnamečiams vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nesilaiko santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytos bendravimo su dukra G. Š. tvarkos (pagal modelį „50:50 procentų laiko“), taip pat nesilaiko ir bendravimo su sūnumi G. Š. tvarkos (orientuotos į bendravimą porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyta nauja atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri būtų orientuota į maksimalų laiko savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikrą laiką darbo dienomis, nepakenkiant normaliam nepilnamečių vaikų dienos rėžimui.

3. Atsakovas 2023 m. balandžio 21 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-50262) nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, jis su dukra G. Š. bendrauja ne mažiau kaip pusę viso laiko, o su sūnumi – ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį. Nors jo ir nepilnamečių vaikų bendravimas ne visada vyksta porinėmis metų savaitėmis, kaip tai yra nustatyta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip nutinka dėl jo darbinės veiklos specifikos (atsakovas dirba vilkiko vairuotoju, vykdo pervežimus), be to, atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu, ne teismo sprendime, nurodytu laiku. Atsakovas laisvu nuo darbo metu su vaikais praleidžia didžiąją savo laiko dalį, rūpinasi vaikų poreikiais, būtinosiomis ir papildomomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai prašo padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Ieškovas, nors ir nebūna susitikęs su dukra G. Š., tačiau teikia jai išlaikymą tenkindamas kasdienius poreikius, nes dukra po pamokų ateina į atsakovo namus ir juose prabūna iki pat vakaro, didžiąją vasaros atostogų dalį dukra taip pat praleidžia su atsakovu. Atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda apmokėdamas pusę dukters užklasinių užsiėmimų kainos, pirkdamas vaikams drabužius, avalynę, duodamas kišenpinigių laisvalaikiui ir pramogoms. Atsakovo nuomone nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, priėmimo praėjus vos dviem metams nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, t. y. nepadidėjo. Taip pat nepasikeitė ir jo paties turtinė padėtis. Gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius), jo turimos įmonės finansinė padėtis yra bloga, geriau apmokamo darbo susirasti galimybės neturi. Atsakovo manymu, ieškovė prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 5 000 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius). Atsakovas nemano, kad turi būti keičiamo jo ir nepilnametės dukros G. Š. bendravimo tvarka, nustatyta pagal modelį „50:50 procentų laiko“, kadangi su dukra jis praleidžia iš esmės visą jam skirtą laiką. Nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi G. Š. gali būti iš dalies keičiama dėl atsakovo darbo specifikos – darbas tęsiasi iki vėlaus penktadienio vakaro, todėl jis negali su nepilnamečiu sūnumi bendrauti nuo ketvirtadienio, kaip kad yra nurodyta šiuo metu galiojančioje bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje.

4. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 18 d. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-111616), kuriuo prašė:

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (1.3.1.1 ir 1.3.1.2 punktus) ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir G. Š. nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį su kiekvienu iš jų, apie vaikų paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas;

- įpareigoti ieškovę sudaryti atsakovui sąlygas susisiekti su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir G. Š. elektroninių ryšių priemonėmis bei užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai turėtų veikiančias ryšio priemones.

5. Atsakovas pateiktame priešieškinyje nurodė, kad dėl darbo specifikos (atsakovas būna išvykęs į komandiruotes) pasikeitė jo galimybės bendrauti su vaikais, todėl realiai yra neįmanoma vykdyti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1.3.1.1 ir 1.3.1.2 punktų. Atsakovas dirba vilkiko vairuotoju ir nuo pirmadienio iki penktadienio (arba net iki šeštadienio) būna išvykęs. Ieškovė nededa pastangų, kad vyktų sklandus atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas, visais įmanomais būdais trukdo su vaikais bendrauti, taip pat nebendrauja ir su atsakovu, neatsako į jo SMS žinutes ir skambučius, yra atsakovą užblokavusi, dėl atsakovo ir vaikų bendravimo derinimo tarp šalių nuolat kyla konfliktai. Be to, ieškovė riboja atsakovo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais – iš anksto suplanuoja išvykas pas giminaičius ar draugus, melagingai nurodo, jog vaikas serga ir pan. Dėl šių priežasčių nori su savo nepilnamečiais vaikais bendrauti nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį su kiekvienu iš jų, apie vaikų paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas. Be to, ieškovė turi būti įpareigota sudaryti atsakovui sąlygas susisiekti su nepilnamečiais vaikais elektroninių ryšių priemonėmis bei užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai turėtų veikiančias ryšio priemones;

6. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (reg. Nr. DOK-117516) nurodė, kad atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra akivaizdžiai ydinga, pažeidžia tiek jų, tiek ir ieškovės, kaip motinos, teisėtus interesus. Atsakovas siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią su nepilnamečiais vaikais jis bendrautų kiekvieną savaitgalį, kai patogu jam, neatsižvelgiant į vaikų dienos rėžimą. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra visiškai neapibrėžta, nekonkreti ir nedetalizuota, todėl tarp šalių esant itin konfliktiškiems santykiams, tai sąlygos dar didesnius jų konfliktus, o tai neabejotinai turės neigiamos įtakos ir nepilnamečiams vaikams. Be to, tokia bendravimo tvarka negalės būti vykdoma priverstine tvarka. Pažymėjo, kad atsakovui su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti niekada nedraudė, antrasis priešieškinio reikalavimas yra grindžiamas tik atsakovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė naują atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1) tėvas G. Š. su vaikais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;

2) tėvas G. Š. su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.;

3) tėvas G. Š. turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdamas į vaikų norą ir jų užimtumą. Vaikų mama vaikų tėvui sudaro sąlygas pabendrauti su vaikais telefonu. Vaikų tėvas apie pabendravimą su vaikais, vaikų mamą informuoja iš anksto;

4) atsakovas G. Š. ir ieškovė R. Š. vienas kitam nedelsiant SMS žinute arba el. laišku praneša apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo G. Š. bendravimui su vaikais reikšmingus pasikeitimus;

5) tėvas G. Š. privalo informuoti vaikų motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaikų motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikai negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku;

6) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

6.1) Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

6.2) Šv. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

7) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

7.1) Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

7.2) Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

7.3) Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

8) atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais:

8.1) Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

8.2) Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

8.3) Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

9) atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais:

9.1) Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

9.2) Šv. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

10) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, lyginiais metais vaikų gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) vaikai švęs su motina R. Š., nelyginiais metais – su tėvu G. Š.;

11) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

12) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina R. Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val.;

13) nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvų gimtadienius vaikai švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas vaikus pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaikais bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.;

14) G. Š. turi teisę išvykti atostogų su vaikais 2 (dvi) savaites vasaros atostogų metu, ir 1 (vieną) savaitę žiemos atostogų metu, su teise išvykti į užsienio valstybę. Vaikų tėvas, buvimo užsienyje metu, vaikų mamai sudaro sąlygas pabendrauti su vaikais telefonu. Vaikų mama apie pabendravimą su vaikais, vaikų tėvą informuoja iš anksto. Bendravimo laikas suderinamas abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų;

15) apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, tėvas G. Š. nedelsiant informuoja vaikų motiną R. Š.;

16) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el. paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

17) atsižvelgdami į vaiko interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš G. Š. nepilnamečių vaikų G. Š. ir G. Š. išlaikymui po 300 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

- iš atsakovo priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 528 Eur, taip pat priteisė valstybei žyminį mokestį (nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista) – 89 Eur.

9. Teismas konstatavo, kad yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką dėl tokių reikšmingų faktinių aplinkybių: atsakovas dėl savo darbo specifikos (vilkiko vairuotojas, dirba komandiruočių pagrindu) dažniausiai būna išvykęs nuo pirmadienio iki penktadienio; atsakovas pripažino, kad tokios tvarkos, kokia yra nustatyta dabar, realiai negali laikytis; ginčo šalys tarpusavyje nekomunikuoja ir nebendradarbiauja (ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, konfliktiški, jiems nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos sklandaus vykdymo); abi šalys išreiškė valią dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes esama bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų geriausių interesų.

10. Teismas sprendė, jog atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuo 8 iki 10 dienų per mėnesį yra neaiškus, nekonkretus ir neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų, be to, tokios bendravimo tvarkos nebūtų galimybės vykdyti priverstinai. Pažymėjo, kad atsakovas siekia nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią jis su jais bendrautų iš esmės kiekvieną savaitgalį, t. y. siekia išskirtinai tik jam patogiausios bendravimo tvarkos, tokiu būdu visiškai ignoruodamas tiek pačių nepilnamečių vaikų, tiek ir kito iš tėvų (ieškovės) teisėtus interesus. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimas atsakovo siūlomu būdu neigiamai paveiktų ir nepilnamečių vaikų dienos rėžimo (rutinos) stabilumą, laisvo laiko planavimą. Teismas priėmė išvadą, jog patvirtinus atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimą būtų užprogramuoti tolesni šalių konfliktai dėl bendravimo su vaikais, socialinė taika tarp jų atkurta nebūtų. Šalių dukters norą nustatyti neapibrėžtą bendravimo tvarką su tėvu, teismas laikė neatitinkančia jos ir jos brolio geriausių interesų.

11. Teismas atsakovo reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti tinkamas sąlygas susisiekti su nepilnamečiais vaikais elektroninių ryšių priemonėmis ir užtikrinti, kad vaikai turėtų veikiančias ryšių priemones, laikė pertekliniu. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat gali parūpinti vaikams veikiančias ryšių priemones.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomi bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimai labiau atitinka jų interesus ir yra konkretesni, aiškesni, atitinka šalių lygiateisiškumo principą – tėvų bendravimo laikas su vaikais savaitgaliais, švenčių dienomis iš esmės yra vienodos trukmės, kiek trumpesnis yra nepertraukiamo bendravimo nepilnamečių vaikų atostogų metu laikas. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka nedraudžia susitarti dėl kito, papildomo bendravimo laiko, be to, ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra padidinti atsakovo ir vaikų šventinių dienų bendravimo intervalai, teismas patvirtino ieškovės ieškiniu pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, papildomai į ją įtraukdamas galimybę atsakovui su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir viduryje savaitės. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais viduryje savaitės galimybę, teismas numatė atsižvelgęs į tai, kad kartais atsakovas dirbti gali ir neišvykti, dėl ko būtina užtikrinti stabilų ir reguliarų tėvo bendravimą su abiem nepilnamečiais vaikais, siekiant stiprinti ir atsakovo ryšį su sūnumi G. Š., kuris pastaruoju metu yra sutrikęs.

13. Teismas konstatavo, kad pakeitus atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, tačiau palikus nepakeistą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą ir atsakovo mokamą išlaikymą vaikams, būtų iškreiptas ieškovės ir atsakovo pareigų balansas. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės teiginiais, kad minimaliems abiejų vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vienos MMA dydžio išlaikymo suma, iš kurios atėmus valstybės mokamą tikslinę vaiko išmoką („vaiko pinigus“) – 96,25 Eur, kiekvieno iš tėvų vaikams skirtina suma sudarytų 306,38 Eur (709 Eur – 96,25 Eur / 2). Teismas pažymėjo, kad atsakovui teigiant, jog nepilnamečiams vaikams reikalingų mėnesinių išlaidų dydis yra mažesnis nei viena MMA (t. y. tik 400 Eur), jis turėjo pareigą pateikti detalius įrodymus, kurie pagrįstų tokias jo nurodomas aplinkybes, tačiau to jis nepadarė. Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius, šalių turtinę padėtį ir galimybes ją pasigerinti, įvertinęs ekonominę situaciją šalyje, MMA dydį, pagal kurį teismų praktikoje orientuojamasi sprendžiant dėl minimalaus vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki vaikų pilnametystės. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir leidžia teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t. y. po 300 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo gaunamos sąlyginai nedidelės pajamos yra susijusios su tuo, kad jis yra įmonės, kurioje dirba vairuotoju, vadovas (direktorius) ir pats nustatė sau tokį mažą darbo užmokestį. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių. Be to, teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovei savaime tenka daugiau kasdienių pareigų rūpintis su ja kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais (slaugyti jiems sergant, sekti ugdymo procesą, rūpintis kasdiene buitimi ir pan.), todėl jos galimybės susirasti papildomą darbą ir gauti daugiau pajamų yra ribotos. Teismo vertinimu, tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolat negyvena, turėtų didesne apimtimi materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą̨ dalyje dėl bendravimo tvarkos dukters G. Š. atžvilgiu pakeitimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukterimi G. Š. bendravimo tvarką: „Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukterimi nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį, apie dukters paėmimą̨ pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas“;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos sūnaus G. Š. atžvilgiu pakeitimo, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos lyginės savaitės šeštadienį ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją̨ vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;

- panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kuria nustatytas įpareigojimas atsakovui su vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją̨ vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.;

- panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą̨ dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį ir priteisti nepilnametei G. Š. išlaikymą̨ iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškinį̨ dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui G. Š. pakeitimo atmesti.

15.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo priešieškiniu prašyta nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra tinkama, nes yra nekonkreti, jos negalima įvykdyti priverstinai. Nepilnametės dukros G. Š. bendravimo tvarka su atsakovu buvo pasikeitusi dėl pastarojo darbo specifikos, taip pat dukros amžiaus ir valios. Atsakovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kuri iš esmės reiškia bendravimą be apribojimų, iš anksto suderinant bendravimo laiką su ieškove. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, teikti paaiškinimai, iš kurių matyti, jog nepilnametė G. Š. pati nurodė, kad jai tinka bendravimas su atsakovu, kai jis nedirba, ji taip yra pripratusi ir nenori nieko keisti, dukra pageidauja gyventi su mama, tačiau nori, jog būtų nustatytas laisvas bendravimo grafikas su tėvu, nenustatant konkretaus laiko. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu nustatyta ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra neaktuali, prieštarauja vaiko norams ir interesams. Atsakovo manymu, dukters amžius ((duomenys neskelbtini) m.) yra pakankamas, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę.

15.2. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva be jokio teisinio pagrindo nustatė papildomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną kiekvienos darbo savaitės antradieniais. Atsakovas dėl savo darbo specifikos darbo dienomis iki vėlaus vakaro, kartais net ir šeštadieniais, nebūna namuose. Tai reiškia, jog jis niekada negalės įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos (negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais antradieniais, taip pat negalės penktadieniais jų pasiimti savaitgaliams), o tai kels papildomus ginčus su ieškove. Tik dėl ieškovės užgaidų, jis negali mesti pervežimų verslo, dėl ko jam būtų sudėtinga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

15.3. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiu. Nors ieškovė nurodė, kokias išlaidas per mėnesį patiria nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (dukrai G. Š. – 650 Eur; sūnui G. Š. – 870 Eur), tačiau tai grindė tik savo paaiškinimais. Atsakovas ne tik savalaikiai teikia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau papildomai perveda pinigų nepilnametei dukrai į jos sąskaitą, duoda abiem vaikams grynųjų pinigų, nuperka jiems reikalingų daiktų. Atsakovo nuomone, nuo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo nepilnamečių vaikų poreikiai nepasikeitė, nepasikeitė ir šalių turtinė padėtis. Atsakovo nuomone, jo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, nes jis gauna ženkliai mažesnes pajamas (jo pajamas sudaro apie 925 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius), ieškovės pajamas sudaro apie 3 700 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius)), o turimas registruotinas turtas nesuteikia galimybės teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo turimą verslą ir galimybę gauti didesnį atlyginimą. Atsakovo įmonėje dirba vos vienas darbuotojas (t. y. pats atsakovas), jo turima įmonė patiria didžiules veiklos sąnaudas, todėl atsakovas negali sau skirti didesnio atlyginimo ar užsiimti papildoma veikla. Atsakovas taip pat turi įsiskolinimų kreditoriams, kas irgi riboja jo galimybes mokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Yra įsitikinęs, kada abiejų tėvų teikiamas išlaikymas neturėtų būti didesnis nei po 200 Eur, atsižvelgiant tiek į nepilnamečių vaikų poreikius, tiek ir į ginčo šalių finansinę padėtį.

16. Ieškovė R. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1. Atsakovo dukros G. Š. atžvilgiu reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka yra akivaizdžiai ydinga, pažeidžia tiek pačio nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės teisėtus interesus. Atsakovas iš esmės siekia nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią jis su G. Š. bendrautų kiekvieną savaitgalį, kas būtų patogiausia tik išskirtinai jam. Tokia bendravimo tvarka užkirs kelią ieškovei su nepilnamete dukra leisti laiką savaitgaliais, o tai pažeidžia tėvų teisingos interesų pusiausvyros principą. Nepilnametei G. Š. su atsakovu bendraujant pagal jo prašomą patvirtinti bendravimo tvarką, bus daroma neigiama įtaka nepilnametės dukros dienos rėžimui ir rutinai, o tai neatitiks geriausių vaiko interesų. Atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra yra visiškai neapibrėžta, nekonkreti ir nedetalizuota, kas esant konfliktiškiems ginčo šalių santykiams tik dar labiau padidins tokių konfliktų tikimybę. Nors atsakovas ir remiasi dukros išsakyta nuomone, tačiau, ieškovės manymu, G. Š. nuomonė nagrinėjamoje situacijoje negali būti lemiama, nes ji prieštarauja jos pačios interesams.

16.2. Nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad jis neturi galimybės prieš bendravimą su nepilnamečiais vaikais skirtą savaitgalį nepilnamečio sūnaus G. Š. pasiimti penktadienį. Atsakovas, pats organizuodamas savo darbinę veiklą, turi galimybę iš komandiruotės grįžti ir penktadienį, todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų geriausius interesus, t. y. siekiant užtikrinti maksimalų skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimą su nepilnamečiais vaikais, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagal kurį atsakovas su jais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis būtent nuo penktadienio iki tos pačios savaitės sekmadienio. Pagal tokią pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su nepilnamečiais vaikais iš esmės bendraus tik kas antrą savaitę, todėl atsakovui, pačiam organizuojant savo darbinę veiklą, neabejotinai nekils jokių problemų darbo grafiką pakoreguoti pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tuo atveju, jei atsakovas nustatytu laiku (penktadienį) nesuspės grįžti iš komandiruotės, jis visada galės pasinaudoti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktu, t. y. apie tokias aplinkybes informuoti ieškovę ir nepilnamečius vaikus pasiimti kitą sutartą dieną.

16.3. Įgyvendinant prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat bendruosius civilinės teisės ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą kiekvienos savaitės antradienį tais atvejais, kai atsakovas nėra išvykęs į komandiruotę. Tuo atveju, jei atsakovas nustatytu laiku (antradienį) nesuspės grįžti iš komandiruotės, jis vėlgi galės pasinaudoti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktu, t. y. apie tokias aplinkybes informuoti ieškovę ir su nepilnamečiais vaikais antradienį nebendrauti.

16.4. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas prie kiekvieno vaiko išlaikymo neabejotinai turi prisidėti bent 300 Eur suma per mėnesį. Laiko, jog atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, todėl toks procesinis elgesys turi būti vertinamas jo nenaudai, t. y. teismas privalo prioritetą teikti būtent nepilnamečių vaikų, o ne atsakovo interesų apsaugai. Atsakovui teigiant, jog vaikų poreikiams tenkinti pakanka sumos, mažesnės nei MMA, atsakovas turi pareigą tokius argumentus pagrįsti (įrodyti), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas, susijęs su priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimu, bei visi kiti su tuo susiję atsakovo argumentai, turi būti atmesti kaip teisiškai nereikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat kuriuo buvo pakeistas (padidintas) tėvo nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydis, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo

19. Ieškovė R. Š. ir atsakovas G. Š. yra nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

20. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad atsakovas (tėvas) su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokiu būdu: su dukra G. Š. bendrauja ne mažiau kaip 2 savaites per mėnesį, porinėmis metų savaitėmis paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 19.00 val., o su sūnumi G. Š. bendrauja ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, porinėmis savaitėmis paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos ketvirtadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Taigi, anksčiau minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu atsakovo ir nepilnametės G. Š. bendravimo tvarka buvo nustatyta pagal modelį „50:50 procentų laiko“, kai abu tėvai su dukra praleidžia vienodą dienų skaičių per mėnesį, o atsakovo ir nepilnamečio G. Š. bendravimo tvarka buvo nustatyta orientuojantis į maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais.

21. Abiejų ginčo šalių procesinis elgesys ir jų pateikti procesiniai dokumentai (ieškinys; priešieškinis) vienareikšmiškai liudija tai, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra priimtina nei ieškovei (motinai), nei atsakovui (tėvui), ji realiai jau ilgą laiką nėra vykdoma dėl objektyvių aplinkybių – atsakovo darbo specifikos (atsakovas dirba vilkiko vairuotoju, nuolat vyksta į tarnybines komandiruotes). Iš to seka, kad byloje kilo neabejotinas poreikis pakeisti anksčiau minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ką pagrįstai skundžiamu sprendimu ir padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės pritarė ieškovės ieškiniu pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, kurios esminė sąlyga numato, kad tėvas (atsakovas) su abiem vaikais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. (žr. skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktas). Taip pat savo iniciatyva teismas nustatė kitą esminę sąlygą, jog atsakovas (tėvas) su abiem vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. (žr. skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punktas). Kartu teismas atmetė atsakovo priešieškiniu siūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos variantą („Tėvas bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį su kiekvienu iš jų, apie vaikų paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas“), motyvuodamas tuo, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra neaiški, nekonkreti, patogi išimtinai tik tėvui, neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų, jos nebūtų galimybės vykdyti priverstinai.

23. Su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nesutinka atsakovas. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas prašo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra nustatyti jo priešieškinyje nurodytu būdu („Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį, apie paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas“). Neprieštaraudamas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tik savaitgaliais, atsakovas apeliacinius skundu prašo nustatyti bendravimą su juo nuo šeštadienio, o ne nuo penktadienio, kaip kad tą padarė pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir antradieniais. Nurodytus apeliacinio skundo reikalavimas atsakovas grindžia tuo, kad nepilnametė G. Š. yra pakankamai didelio amžiaus, nori su juo bendrauti be apribojimų, todėl turi būti nustatyta lanksti bendravimo su dukra tvarka. Dėl savo darbo specifikos jis namuose nebūna iki vėlyvo penktadienio vakaro, kartais dirba ir šeštadieniais, todėl neturi realios galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuo penktadienio, taip pat neturi realios galimybės su abiem vaikais bendrauti antradieniais.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 ir 2 punktus, o dėl visų likusių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygų (dėl bendravimo šventinių dienų metu, atostogų metu, nuotolinio ryšio priemonėmis ir t.t.), nustatytų jos 3-17 punktuose, jokių prieštaravimų neturi ir nereiškia. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 ir 2 punktų pagrįstumo.

25. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo priešieškiniu siūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (pagal kurią atsakovas bendrauja su G. Š. ir G. Š. nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį su kiekvienu iš jų, apie vaikų paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas) yra neaiški, nekonkreti, patogi išimtinai tik tėvui ir neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Nors apeliaciniu skundu atsakovas prašo anksčiau nurodytą bendravimo tvarką nustatyti jau tik su nepilnamete dukra G. Š., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

28. Paprastai, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas dirba vilkiko vairuotoju ir darbo dienomis iš esmės neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino tėvo ir abiejų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri yra orientuota į jų bendravimą būtent savaitgaliais (lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio), šventinėmis dienomis ir atostogų metu. Pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (žr. skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktą), atsakovas su abiem vaikais praleis mažiausiai 6 dienas (du savaitgalius, nuo penktadienio iki sekmadienio). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta vienokia bendravimo tvarka su nepilnamete dukra bei kitokia bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, lieka neaišku, kaip atsakovas jos laikysis ir ar apskritai galės ją įgyvendinti, nes dar kartą pažymėtina, jog jis su nepilnamečiais vaikais iš esmės gali bendrauti išimtinai savaitgaliais. Pati nepilnametė G. Š. yra nurodžiusi, jog su tėčiu dažniausiai susitinka tik savaitgaliais, nes tėtis būna išvažiavęs darbo reikalais, anksčiau turėdavo būti pas tėtį kas antrą savaitę, bet taip būdavo labai retai (žr. 2024 m. sausio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-114)). Todėl sunkiai įsivaizduojama, kada, jeigu ne savaitgaliais, atsakovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukra deklaruojamą nemažą skaičių dienų (8-10 dienas per mėnesį), atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, jog kas antrą savaitgalį jis privalėtų bendrauti ir su savo nepilnamečiu sūnumi G. Š. pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo siūlomas bendravimo su nepilnamete dukra variantas („Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 8 iki 10 dienų per kalendorinį mėnesį, apie paėmimą pranešant ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas“) iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 17 punktą, kuris numato, jog atsižvelgiant į vaikų interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos. Remiantis anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktu, atsakovas laisvu nuo darbo laiku privalo aktyviai naudotis tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 17 punkte numatyta galimybe, kas iš esmės ir atitinka jo deklaruojamą norą su dukra G. Š. bendrauti lanksčiai, kiekvienu konkrečiu atveju suderinus susitikimų laiką ir vietą.

31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-781/2003). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo siūloma bendravimo tvarka su nepilnamete dukra tvarka nėra pakankamai apibrėžta ir konkreti, tokia bendravimo tvarka gali daryti neigiamą įtaką G. Š. (besimokančios (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje) dienos rėžimui, nes su tėvu ji turėtų bendrauti pagal pastarojo norus (galimybes), galimai – kiekvieną kartą vis kitomis dienomis ir laiku, taip pat tokia bendravimo tvarka gali būti skandžiai nevykdoma ir dėl išankstinių konfliktinių tėvų (ieškovės ir atsakovo) tarpusavio santykių, kurie gali neleisti kaskart sklandžiai suderinti tėvo ir dukros susitikimų laiko.

32. Remiantis šios nutarties 25–31 punktuose išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos.

33. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti, jog bendravimui nepilnametį sūnų (o nenustačius atsakovo siūlytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos – abu vaikus) iš gyvenamosios vietos jis pasiima lyginės savaitės šeštadienį. Tokį reikalavimą atsakovas grindė darbinės veiklos specifika, t. y. dėl darbo vilkiko vairuotoju jis penktadieniais namo grįžta vėlai vakare, taip pat kartais namuose nebūna ir šeštadieniais.

34. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tėvas / motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, o privalo siekti geriausių savo nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir teigia, kad nepilnamečių vaikų paėmimas bendravimui penktadienį gali būti realiai neįgyvendinamas dėl jo darbo specifikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas, kad kuo daugiau laiko galėtų praleisti su savo nepilnamečiais vaikais, siekti to, kad jo ryšys su vaikais nenutrūktų ir nesusilpnėtų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog jis, būdamas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcininku bei vienasmeniu bendrovės vadovu (direktoriumi), taip pat būdamas ir vieninteliu faktišku minėtos bendrovės darbuotoju (vilkiko vairuotoju) negali organizuoti (planuoti) savo darbo taip, kad vos kas antrą penktadienį grįžtų iš darbo anksčiau (pavyzdžiui, perkelti darbo funkcijų vykdymą į kitas dienas ir (ar) kitomis dienomis dirbti ilgiau) ir pasiimtų nepilnamečius vaikus bendravimui, kaip kad numatyta pirmosios instancijos teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiga atsakovui nepilnamečius vaikus bendravimui pasiimti penktadienį, nors ir pareikalaus atsakovo papildomų pastangų savo darbo grafiką derinti su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau šie apsunkinimai nelaikyti iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes.

35. Kartu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesant tam pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nustatė papildomą jo ir abiejų nepilnamečių vaikų bendravimą kiekvieną antradienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją̨ vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. (žr. skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktas).

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškiniu siūlytoje nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje tokios sąlygos nebuvo (t. y. pati R. Š. nelaikė, kad yra būtina tėvui su nepilnamečiais vaikais bendrauti dar ir darbo dienomis), tokia nuostata į skundžiamu sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką buvo įtraukta išimtinai pirmosios instancijos teismo iniciatyva, motyvuojant siekiu užtikrinti reguliarų bei stabilų tėvo ir vaikų bendravimą. Tačiau, kaip jau buvo ne kartą pažymėta šioje nutartyje, dėl atsakovo darbo specifikos (dirba vilkiko vairuotoju, darbo dienomis būną išvykęs), tokia pirmosios instancijos teismo iniciatyva įtraukta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlyga gali likti realiai neįgyvendinama. Kartu pažymėtina, kad neatitiktų protingumo ir teisingumo principų reikalavimas, jog atsakovas ribotų savo darbinę veiklą ne tik kas antrą penktadienį prieš bendravimą su vaikais savaitgaliais (kaip kad nurodyta šios nutarties 34 punkte), tačiau dar ir kiekvienos savaitės antradienį, kas ilgainiui galėtų neigiamai atsiliepti atsakovo turimos ir valdomos bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) veiklai bei paties atsakovo pajamoms (kurių nemažą dalį jis privalo skirti būtent savo nepilnamečių vaikų išlaikymui). Be to, pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punktas iš esmės laikytinas pertekliniu, nes jis tiesiogiai koreliuoja su jau anksčiau minėtu 17 punktu („Atsižvelgiant į vaikų interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos“). Nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti reguliarų bei stabilų tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, abu tėvai (tiek ieškovė, tiek atsakovas), nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių, turėtų aktyviai naudotis būtent anksčiau nurodytu pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 17 punktu ir organizuoti tėvo bendravimą su vaikais tomis darbo dienomis, kuriomis atsakovas bus laisvas ir turės realią galimybę su vaikais susitikti ir bendrauti, o ne išimtinai tik antradieniais.

37. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pašalinti 2 punktą, numatantį, jog „Tėvas G. Š. su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.“.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (ne) pagrįstumo

38. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nustatyta, kad tėvas (atsakovas) nepilnametės dukros G. Š. išlaikymui moka periodines išmokas po 70 Eur kas mėnesį, taip pat neporiniais mėnesiais apmoka dukros lankomus būrelius, o nepilnamečio sūnaus G. Š. išlaikymui tėvas (atsakovas) moka periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį. Nepilnametės dukros išlaikymui ženkliai mažesnė mėnesinė išlaikymo suma nei nepilnamečio sūnaus išlaikymui, buvo nustatyta atsižvelgiant į ginčo šalių sutartą tėvo ir dukros bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta pagal modelį „50:50 procentų laiko“.

39. Ieškovė, byloje pareiškusi reikalavimą pakeisti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (be kita ko, atsisakant tėvo ir dukros G. Š. bendravimo pagal modelį „50:50 procentų laiko“), taip pat prašė pakeisti (padidinti) ir Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisiant į atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 300 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad tėvui iš esmės nebendraujant su nepilnamečiais vaikais, jie visą laiką praleidžia su ja, dėl to jai vienai tenka visa vaikų išlaikymo našta, o ieškovo skiriama bendra išlaikymo suma dviem nepilnamečiams vaikams (70 Eur + 200 Eur) yra akivaizdžiai per maža.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. Š. ir G. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

41. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu vėlgi nesutinka atsakovas. Laiko, kad išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š. gali būti padidintas tik iki 200 Eur per mėnesį, o išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui G. Š. turi būti paliktas toks koks yra šiuo metu (t. y. 200 Eur per mėnesį). Atsakovo nuomone, didesnė mėnesinė išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams nėra reikalinga. Be to, jo turtinė padėtis neleidžia mokėti abiejų vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovo laiko, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, dėl ko ji gali didesne apimtimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo šalių turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pasikeitusios tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei išaugusių pačių nepilnamečių vaikų poreikių, taip pat įvertinus ir atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas iš G. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti iki 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

43. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

44. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (iš lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

45. Atsižvelgiant į tai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o esant poreikiui, teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

46. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo priteisto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

47. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad išlaikymas iš atsakovo G. Š. abiem nepilnamečiams vaikams (G. Š. – po 70 Eur per mėnesį; G. Š. – po 200 Eur per mėnesį) buvo priteistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 3 metus.

49. Nepilnametė G. Š. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Nepilnametis G. Š. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Duomenų apie vaikų lavinamas gabumus ar kitus papildomus užsiėmimus, taip pat duomenų apie jų sveikatos būklę, ginčo šalys byloje nepateikė.

50. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Per trejų metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, be kita ko, Lietuvoje pasikeitė ir MMA dydis. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo MMA dydis (atskaičius privalomuosius mokėjimus) buvo 468 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), kai šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) MMA dydis jau yra 709 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus ir aplinkybę, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo pakeista ir tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nuo 2021 m. birželio 14 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, o taip pat išaugo ir vaikų poreikių patenkinimui reikalinga išlaikymo suma.

51. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

52. Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

53. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

54. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, taip pat ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, MMA dydis siekia 709 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vieno vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma yra neįrodinėtina. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 96,25 Eur dydžio tikslinė išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to neįrodinėtinas vienam nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur per mėnesį (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vienam vaikui yra 306,38 Eur per mėnesį (612,75 Eur / 2).

55. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 49 punktas), ginčo šalių nepilnamečiai vaikai be pagal amžių priklausančių lankyti ugdymo įstaigų, nelanko jokių kitų papildomų užsiėmimų, taip pat papildomai nelavina jokių gabumų. Tiek G. Š., tiek ir G. Š. neturi jokių sveikatos problemų ar kitų specialių (didesnių materialinių išlaidų reikalaujančių) poreikių. Iš to seka, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra įprastiniai, o tokių poreikių patenkinimui pakankama yra jau anksčiau minėta pusės MMA dydžio išlaikymo suma (306,38 Eur), kurią ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam, ieškovė neprivalėjo pateikti detalių įrodymų tokio dydžio vaikų poreikiams pagrįsti (žr. šios nutartis 52 punktas). Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad abiejų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui yra pakankama mažesnė nei vienos MMA suma, tokius savo teiginius privalėjo pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų jis pirmosios instancijos teismui nepateikė.

56. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priteista mėnesine išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma – po 300 Eur kiekvienam vaikui – atsakovas iš esmės grindžia sunkia savo turtine padėtimi (gaunamomis nedidelėmis pajamomis; galimybės gauti didesnes pajamas neturėjimu; turimais finansiniais įsipareigojimais).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) svarbu nustatyti, ar atsakovas turi galimybių mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas iš esmės yra finansiškai pajėgus teikti 300 Eur dydžio išlaikymą abiem savo vaikams kiekvieną mėnesį ir privalo tai daryti.

58. Pažymėtina, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

59. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

60. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

61. Atsakovas G. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra nurodytos įmonės vienintelis akcininkas ir vienasmenis vadovas (direktorius). Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 925 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius). Apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys: (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalis garažo (bokso), esančio: (duomenys neskelbtini). Atsakovas valdo automobilį „BMW 745“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų išlaikytinių G. Š. neturi.

62. Nagrinėjamu atveju, vertinant formaliai, atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės ir sudaro 925 Eur per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tokio dydžio pajamos yra subjektyvus atsakovo, kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vienasmenis vadovas (direktorius), pasirinkimas nusistatant sau ne itin didelį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad atsakovui priklausanti bendrovė ūkinę / komercinę veiklą vykdo pervežimų / logistikos sektoriuje, kuris laikomas pakankamai pelningu. Nelogiška ir sunkiai tikėtina, kad būdamas ne tik anksčiau minėtos įmonės akcininku ir vadovu (direktoriumi), bet ir minėtoje įmonėje faktiškai dirbdamas vilkiko vairuotoju bei tai darydamas visas penkias darbo dienas per savaitę (o paties atsakovo teigimu – kartais dirbdamas ir šeštadieniais) jis gautų tik itin nežymiai minimalią mėnesinę algą viršijantį darbo užmokestį. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) balansas už 2022 m. laikotarpį liudija, kad bendrovės finansinė padėtis nėra bloga – nors bendrovė ir turi įsipareigojimų (atsakovo teigimu, bendrovė yra gavusi kreditą naujam vilkikui įsigyti), tačiau jos nuosavas turtas, palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, išaugo nuo 5 760 Eur iki 14 260 Eur. Atsakovas taip pat turi ir kelis nekilnojamojo turto objektus (butą; žemės sklypą su sodo pastatu; dalį garažo) bei automobilį, kas reiškia, jog jis yra finansiškai pajėgus įsigyti įvairaus turto. Tai, kad atsakovas nuosavybės teise turi net ne vieną gyvenamąją patalpą, liudija ir tai, jog jis nepatiria ir jokių didelių išlaidų gyvenamosios patalpos nuomai. Nors atsakovas deklaruoja, kad turi įsipareigojimų kreditoriams (A. K., V. Š. ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Luminor bankas“), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselio, išduoto A. K., apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d., o vekselio, išduoto V. Š., apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. gruodžio 18 d. Tai reiškia, jog skoliniai įsipareigojimai minėtiems kreditoriams jau turi būti pasibaigę (t. y. turi būti atsakovo įvykdyti) ir nebegali daryti jokios neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai. Mėnesinė įmoka pagal su AB „Luminor bankas“ sudarytą kredito sutartį siekia vos 67,34 Eur per mėnesį. Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Iš to seka, kad galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytą kredito sutartį, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jų būtinųjų poreikių užtikrinimui.

63. Visos šios nutarties 62 punkte nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo materialinės padėties vertinti kaip blogos, neleidžiančios jam mokėti savo nepilnamečiams vaikams 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo jų būtinųjų poreikių patenkinimui.

64. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia ir aplinkybe, kad ieškovės R. Š. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, dėl to ji turi ir didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

65. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad šiuo metu ieškovės R. Š. gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo. Ieškovė R. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis svyruoja, tačiau per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000–3 000 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius). Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Tačiau ieškovė neturi ir jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto, neturi transporto priemonių.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant teismo nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Taip pat, turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

67. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu yra didesnės nei atsakovo, tačiau šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina tai, kad ieškovei iš esmės vienai (atsakovui su vaikais bendraujant tik epizodiškai) tenka kasdieninė abiejų nepilnamečių vaikų priežiūra, kasdienis jų veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių poreikių tenkinimas, vaikų gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus. Taip pat būtent ieškovei, su kuria Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka ir įvairių neplanuotų bei papildomų materialinių išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl atsakovui nuolat negyvenant su nepilnamečiais vaikais, nesprendžiant kasdienių jų priežiūros problemų, nesirūpinant kasdieniais vaikų poreikiais, o šias pareigas vykdant tik ieškovei, būtų nesąžininga ir neteisinga jai perkelti dar ir didesnę materialinio vaikų aprūpinimo naštą (CK 1.5 straipsnis).

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydį ir priteisė (padidino) iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Priteistas (padidintas) išlaikymo dydis iš esmės nesiskiria nuo vieno tėvo neįrodinėtino teiktino išlaikymo dydžio sumos vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. (t. y. 306,38 Eur). Pirmosios instancijos teismo padidinta mėnesinio išlaikymo suma, atsižvelgiant į pasikeitusius (t. y. padidėjusius) nepilnamečių vaikų poreikius bei ginčo šalių turtinę padėtį, yra protinga, pagrįsta bei atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, todėl jos sumažinti iki apelianto prašomos sumos (t. y. 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymą, dėl ko yra faktinis ir teisinis pagrindas patenkinti šį atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, pašalinant jos 2 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu, pripažintini nepagrįstais. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

70. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą buvo iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pašalintas 2 punktas, kas leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra pakeistas labai nežymia dalimi. Todėl nėra jokio pagrindo keisti sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 763 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (163 Eur žyminis mokestis + 600 Eur apmokėjimas už advokato Arūno Rudzinsko teisines paslaugas (2024 m. kovo 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/03/26-1)). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 234,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už advokato Eriko Rugieniaus teisines paslaugas (2024 m. kovo 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24-03-25/01 (700 Eur)).

73. Atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. 33 proc. apimtimi (atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 puntą; patenkintas reikalavimas pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punktą; atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio). Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi teisę gauti proporcingą (33 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą – 252 Eur, o atsakovė turi teisę gauti proporcingą (67 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą – 827 Eur. Įskaičius atsakovo ir ieškovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (252 Eur ir 827 Eur), ieškovei R. Š. iš atsakovo G. Š. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 575 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą.

Pašalinti iš teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 (antrąjį) punktą, numatantį jog „Tėvas G. Š. su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antradienį 18.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.“.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 575 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Virginija Gudynienė Tomas Ridikas