Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialistės N. M. 2025 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-321-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. A. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

V. A. skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Akcentuotinas ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, jog V. A. nevykdė savo pareigų kaip Bendrovės vadovo „išoriniuose“ santykiuose. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad duomenys apie atleidimą iš Bendrovės vadovo pareigų nebuvo pateikti, t. y. V. A. nesilaikė ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodytų nuostatų ir nesikreipė į Juridinių asmenų registrą pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 2020-01 (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Skundą nagrinėjant teisme, V. A. atstovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių Bendrovės akcininkų susirinkimas ar pats V. A. negalėjo pateikti minėtos informacijos Juridinių asmenų registrui, juolab kad nuo minėto Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo iki byloje nustatyto pažeidimo, kai iki nustatyto termino (iki 2024 m. birželio 1 d.) nebuvo pateiktas Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys, praėjo daugiau kaip ketveri metai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad darbo sutarties nutraukimas / pasibaigimas neatleidžia nuo pareigos teikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi būtina, jog sprendimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. V. A. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo. Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad byloje nustatyta, jog V. A. pasirašė 2021 m. ir 2022 m. Bendrovės metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir jie 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 7–9). Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, iš tiesų niekaip nebesiejęs savęs su Bendrove, nepasirašytų atitinkamų Bendrovės dokumentų, kurie būtų pateikti viešai. Priešingai, toks jo elgesys būtų laikomas nelogiškas, nes jis „išoriniuose“ santykiuose veikė kaip Bendrovės vadovas. V. A. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovaujamasis pasirašė minėtus dokumentus, nes to prašė buhalterė, savaime nepatvirtina, kad V. A. nėra atsakingas už 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Nepaisant susiklosčiusios situacijos, V. A., nepateikdamas duomenų apie savo atleidimą iš Bendrovės pareigų Juridinių asmenų registrui, buvo atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, kaip Bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-1036/2023). Reikšminga ir tai, kad bendrovės vadovas privalo būti rūpestingas ir kvalifikuotas bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl V. A., būdamas Bendrovės vadovas, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021).

Taigi V. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Tai, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo Institucijai buvo pateiktas 2020 m. kovo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 2020-01 savaime nešalina V. A. kaltės. Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo atitinkamų veiksmų neatlikimo. Be to, jo atsakomybei neturi reikšmės tai, kad šuo pačius Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta sustabdyti juridinio asmens veiklą. Šiuo atveju tokio sprendimo priėmimas neatleidžia nuo pareigos pateikti Bendrovės metinį finansinių ataskaitų rinkinį, juolab kad Bendrovės veiklos sustabdytas taip pat nebuvo išviešintas Juridinių asmenų registre. Skunde nurodyta, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą V. A..

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu V. A. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti V. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad V. A. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 2020-01 V. A. buvo atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2020 m. kovo 10 d., tačiau apie tai nebuvo informuotas Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, toks sprendimas buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui jau po surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Pripažintina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo (V. A. ir jo atstovas skirtingai interpretuoja pareigą teikti Bendrovės metinį finansinių ataskaitų rinkinį pagal byloje nustatytas aplinkybes). Nors V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Be to, įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. A. anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn du kartus už nešiurkščių Kelių eismo taisyklių padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 70–71). Šios aplinkybės rodo, kad V. A. vertintinas kaip besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių V. A. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti net minimalią baudą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į V. A. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. A. mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, 300 Eur dydžio bauda bus teisinga ir proporcinga pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Šiame kontekste pasakytina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra būtina nustatyti kažkokias itin ypatingas aplinkybes, o užtenka konstatuoti, kad sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

tenkinti V. A. skundą iš dalies.

Pakeisti Valstybinės įmonės Registrų centro specialistės N. M. 2025 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-321-2025:

V. A., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.