Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. B., ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį atsakovei D. B. dėl piniginės kompensacijos už vaiko išlaikymą priteisimo, trečiasis asmuo A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė pagal priešieškinį D. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ir mokymosi sutarties, ir apgyvendinimo sutarties, D. B. darbo sutarties priedo ir kt. Dokumentų sudarymo data yra jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, sutinka su ieškove, kad ji neturėjo objektyvios galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat šiuo atveju kolegija nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo įrodymų vėlesnio pateikimo teise, kadangi, kaip matyti iš jos paaiškinimų, šiuos įrodymus ieškovė teikia siekdama paneigti apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priimti ir vertinti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

22. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo atsakovo pilnametei dukrai (ieškovei).

23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo.

26. Kaip jau minėta, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y.: 1) nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; 2) įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

27. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo abiejų sąlygų – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 300 Eur, ir dėl fakto, jog išlaikymas yra būtinas būtent tokio dydžio, – vertinimu.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

29. Taigi, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, vertintina, ar ieškovei parama yra būtina.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog ieškovei būtina parama. Tai yra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė savarankiškų nuolatinio pobūdžio pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, savęs išlaikyti negali, nes ieškinio pateikimo metu mokėsi gimnazijoje, o vėliau įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Teismai yra pažymėję, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1016-1092/2019; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5381-1065/2019; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-299-227/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-227/2016). Klaipėdos apygardos teismas yra nurodęs, jog aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų studentui siekti pabaigti studijas ir įgyti profesinį išsilavinimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1027-730/2019).

31. Tačiau, išanalizavusi bylos duomenis, kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės poreikiams patenkinti būtina 600 Eur dydžio suma, trūksta pagrįstumo.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nurodė, jog jos poreikiams per mėnesį būtina išlaidų suma siekia 600,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė tenkinant būtinuosius poreikius jos mamos išleidžiamas sumas, t. y. ieškovei tenkančias išlaidas gyvenamajam būstui išlaikyti, mokesčius už telekomunikacijų paslaugas, draudimą (200,72 Eur/2; ieškovei tenkanti išlaidų suma lygi 100,36 Eur per mėnesį). Taip pat pateikė duomenis, jog 2020 m. rugpjūčio 24 d. D. B. sumokėjo 50,00 Eur A. B. stojimo į universitetą mokestį, patyrė 61,42 Eur kelionės išlaidų. Kitų patiriamų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti ieškovė nedetalizavo.

33. Teisėjų kolegija pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

35. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškinį dėl paramos priteisimo pareiškė pilnametė atsakovo dukra, spręstina, jog ieškovė, įrodinėjanti didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius savo poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Šiuo atveju nesant duomenų apie tai, kokiems poreikiams patenkinti būtina 600 Eur suma, nėra galimybės įvertinti šių poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos pagrįstumo. Minėta, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalusis mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 555 Eur (apie 400 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur (apie 440 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, ieškovei neįrodinėjant, kokiems poreikiams patenkinti jai yra būtina 600 Eur suma, ir nesant byloje objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovei didesnė parama reikalinga dėl sveikatos būklės, nuspręstina, kad protinga ir reali būtiniesiems poreikiams tenkinti suma yra 440 Eur. Šios išvados nepaneigia ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai. Kaip matyti iš pateiktos studijų sutarties, ieškovės studijos yra finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, iš Apgyvendinimo sutarties Nr. 12201259 nustatyta, kad gyvenamosios vietos išlaidos (įskaičiuotos ir išlaidos už administravimą, nuomą ir komunalines paslaugas) sudaro 61 Eur. Taigi apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga didesnė nei 440 Eur suma.

36. Taigi konstatavus, jog ieškovei yra būtina parama ir jos dydis yra 440 Eur, toliau spręstina dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant minėtą klausimą, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

37. Prieš analizuodama tėvų galimybes teikti nurodyto dydžio paramą, kolegija mano, jog būtina atkreipti dėmesį į apeliaciniame skunde išreikštas abejones dėl D. B. teikiamos paramos ieškovei. Visų pirma, kolegija pažymi, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. atsakovui neturėtų kelti abejonių, jog ieškovei reikalingo išlaikymo suma siekė / siekia apie 400 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-855-588/2012 buvo pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi priteistas išlaikymo dydis ir priteista iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters A. B. išlaikymui kas mėnesį po 450,00 Lt iki jos pilnametystės, t. y. atsakovo teikiamo išlaikymo suma sudarė 130 Eur, ir akivaizdu, jog atsakovo teikiamas išlaikymas negalėjo patenkinti visų būtinųjų ieškovės poreikių. Taip pat pastebėtina ir tai, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ir priteisto išlaikymo atsakovas neteikė laiku – D. B. kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš atsakovo (1 t., b. l. 21). Kolegija pastebi, jog atsakovas, teigdamas, kad nėra pateikta įrodymų, jog D. B. išlaikė dukrą, nenurodo, kas, anot jo, vykdė tėvams priskirtą pareigą išlaikyti vaiką. Kolegijai nekyla abejonių, jog ieškovei reikalingą išlaikymą teikė jos mama, todėl atsakovo argumentus kolegija vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir stokojančius loginio pagrindimo. Šiuo atveju taip pat pastebėtinas ir ypatingai teigiamai vertintinas ieškovės siekis prisidėti prie jai reikalingo išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė ketverius metus iš eilės vasaros atostogų metu dirbo: 2017 m. vasarą dirbo Duomenys neskelbtini miesto botanikos parke oranžerijos prižiūrėtoja, gavo minimalųjį valandinį atlyginimą, 2018 m. vasarą – UAB „Duomenys neskelbtini“ pagalbine padavėja, gavo 400 Eur mėnesinį atlyginimą, neatskaičius mokesčių, 2019 m. vasarą – (duomenys neskelbtini) prekybos įmonėje padavėjos padėjėja, gavo 1 MMA atlyginimą, neatskaičius mokesčių, 2020 m. vasara dirbo UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, gavo minimalųjį valandinį atlyginimą.

38. Vertindama atsakovo argumentus, jog jis nėra pajėgus teikti didesnio nei 150 Eur išlaikymo, kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualiąsias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

39. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėju-krovėju, atsakovo pajamos atskaičius mokesčius yra apie 665,00 Eur; kitų išlaikytinių neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis Duomenys neskelbtini. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas transporto priemonių neturi. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas taip pat kas mėnesį moka apie 210,00 Eur įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą su Bigbank AS. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog dėl sveikatos būklės jis negali dirbti sunkesnių, geriau mokamų ar papildomų darbų, todėl susirasti geriau mokamą ar papildomą darbą jo galimybės yra labai ribotos, tačiau teismui jokių medicininių dokumentų, atspindinčių jo sveikatos būklę, ar duomenų apie jo darbingumo ribojimą, jis nepateikė. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

40. Apeliaciniame skunde abejojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų bankui, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, ir teigiama, jog kasacinis teismas, priešingai, nei nurodė teismas, nėra pateikęs tokio išaiškinimo. Kolegija pažymi, kad šios apelianto abejonės nėra pagrįstos, ir nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

41. Vertindamas ieškovės motinos D. B. turtinę padėtį, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo dirba Duomenys neskelbtini kultūros ir jaunimo centre, jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro apie 726,00 Eur. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis D. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); jos vardu registruotas automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kitų išlaikytinių neturi. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog trečiasis asmuo deda maksimalias pastangas siekdama gauti didesnes pajamas – iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti papildomą darbą. Analogiškų įrodymų, t. y. jog ir atsakovas deda pastangas gauti didesnes pajamas, byloje nėra.

42. Taigi šie duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis yra labai panaši, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas ir trečiasis asmuo neturėtų paramos ieškovei teikti lygiomis dalimis, t. y. po 220 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši mokėtina suma būtų realiai įvykdoma ir nesukeltų atsakovui esminio jo turtinės padėties pabloginimo.

43. Vadovaudamasi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Eur paramos dydis turi būti mažinamas iki 220 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

44. Apeliantas skunde nurodo, jog jo priešieškinis buvo atmestas nepagrįstai, kadangi byloje yra nustatyta ir įrodyta, kad ieškovės neremia jos mama D. B.. Apelianto teigimu, kadangi tėvų pareigos vaikui yra lygios ir vienodos, todėl ieškovės mama turėtų atitinkamai kompensuoti paramos išlaidas atsakovui, kadangi ieškovės mama neteikia paramos ieškovei ir nepateikė teismui dokumentų, patvirtinnačių tokios paramos teikimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad dėl atsakovo abejonių, jog trečiasis asmuo neteikia išlaikymo ieškovei, jau yra pasisakyta šios nutarties 37 punkte, todėl pakartotinai dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai skundžiamame sprendime nurodė, kodėl atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos jam iš trečiojo asmens priteisimo nėra pagrįstas. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas išaiškino, kad tenkinus priešieškinio reikalavimą A. B. tėvas A. B. nepagrįstai mokėtų tik 25 proc. reikiamo išlaikymo, o jos motinai D. B. tektų 75 proc. išlaikymo, nors abu tėvai turi vienodas galimybes teikti išlaikymą (paramą) savo dukrai. Kadangi atsakovas skunde nenurodo argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su minėtu teismo išaiškinimu, kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo priešieškinio reikalavimą vertinti kaip pagrįstą.

45. Apeliantas taip pat daug dėmesio skiria abejonėms dėl teismo šališkumo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, nors ieškovė, kurios dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvyko į teismo posėdį.

46. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės dalyvavimas būtinu pripažintas protokoline nutartimi, priimta parengiamajme posėdyje, vykusiame 2020 m. birželio 29 d. Iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. informacinės pažymos bei garso įrašo nustatyta, kad teismas ieškovės nurodytas priežastis, pagrindžiančias jos neatvykimą į teismo posėdį, vertino kaip pagrįstas ir svarbias, todėl nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Pastebėtina ir tai, kad ieškovei atstovavo jos atstovas advokatas R. G., todėl teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo. Apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškovę ir trečiąjį asmenį, atsakovas nedetalizuoja, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės šiuo klausimu pasisakyti plačiau. Taip pat pastebėtina ir tai, jog apeliantas be pagrindo suabejojo pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės paaiškinimus, jog ji įstojo mokytis į Vilniaus Gedimimo technikos universitetą, vertinti kaip pakankamus šiai aplinkybei konstatuoti. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta Mokymosi sutartis. Taigi teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo šališkumu.

47. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu iš jo priteisti žyminį mokestį ir akcentuoja, jog tokio pobūdžio bylos nėra apmokestinamos žyminiu mokesčiu. Kolegija šį argumentą vertina kaip nepagrįstą ir pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog bylos dėl išlaikymo priteisimo nėra apmokestinamos žyminiu mokesčiu, neatkreipė dėmesio į teisinį reguliavimą, kuriuo įtvirtinta, jog nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami tik ieškovai. Tai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi žyminis mokestis, nuo kurio šiuo atveju ieškovė yra atleista, priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

48. Taip pat nesutiktina ir su skundo nuostata, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo.

49. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, įstatymų leidėjas išlaikymo instituto nepilnamečiams ir pilnamečiams asmenims pastarojoje teisės normoje neišskyrė, tad pirmosios instancijos teismas nesuklydo ir teisėtai nurodė sprendimą vykdyti skubiai. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas nurodyti skubiai vykdyti sprendimą dėl išlaikymo priteisimo yra imperatyvus, ir teismas šiuo atveju neturi diskrecijos teisės. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, nurodė teisės normą, kuria vadovaujasi, todėl išsamesnis motyvavimas nebuvo reikalingas.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovei reikalingos paramos dydžio, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

53. Sumažinus ieškovei priteistos paramos dydį, laikytina, kad ieškinys tenkintas iš dalies, todėl ieškovei, esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo A. B. priteistinas 59 Eur žyminis mokestis valstybei (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 59 Eur) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

55. Atsakovo A. B. pareikštą priešieškinį atmetus, atsakovui jo turėtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimu, neatlygintinos. Duomenų apie turėtas kitas atsakovo išlaidas byloje nėra, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

56. Trečiasis asmuo D. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

58. Apeliantas už skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prašė iš jo priteistą paramą sumažinti iki 150 Eur, o apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 220 Eur, laikytina, kad patenkinta 68 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovo A. B. ieškovei dukrai A. B. kas mėnesį mokamą išlaikymą (paramą) nuo 300,00 Eur iki 220,00 Eur.

Sumažinti priteistą iš atsakovo A. B. 81,00 Eur žyminio mokesčio valstybei sumą iki 59,00 Eur.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės A. B. atsakovui A. B. priteisti 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.