Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. J. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. J., trečiasis asmuo L. J., dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo 2018 m. birželio 12 d. periodinėmis išmokomis po 150 EUR kas mėnesį nuo ieškovės pilnametystės mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazinėje klasėje, dieniniame skyriuje, mokslų baigimo data numatoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, šiuo metu ją remia mama, tėvų santuoka nutraukta, kol mokosi, jai reikalinga tėvo materialinė parama. Pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą iš atsakovo ieškovei buvo priteistas išlaikymas po 150 EUR nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. kas mėnesį iki pilnametystės. Šiuo metu jai reikalinga tėvo parama, kadangi jos mamos sveikata nėra gera ir laikinai negali dirbti bei suteikti būtinų poreikių savo dukrai. Ji nuolatinio darbo neturi, vasaros metu nedirbo, kadangi suprastėjus mamos sveikatai, visi namų ūkio darbai atiteko jai, sulaukusią pilnametystės iki šiol pagal galimybes materialiai remia mama L. J..

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies, priteisti iš jo po 80 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovė baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti po 150 EUR periodinių išmokų, paramos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo poreikių bei apimties. Šiuo metu atsakovo pajamos yra nedarbo draudimo išmoka ir mokama mokymosi stipendija. Be to, jis turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos turi padengti iki 2021 m. vasario 28 d. Dukrai reikalingą paramą būtų teikęs ir toliau, tačiau dukra į jį šiuo klausimu nesikreipė. Ji vengia bet kokio kontakto su atsakovu, nepalaiko su juo ryšių. Teikti 150 EUR būtų pernelyg didelė našta ir tai pablogintų atsakovo turtinę padėtį, todėl jis sutinka ieškovei teikti 80 EUR paramą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. J. paramą dukrai A. J. po 120 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 12 d., mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodė, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) gimnazinėje klasėje, pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), pajamų, turto neturi, iki pilnametystės teismo sprendimu (2017 m. gruodžio 13 d.) ieškovei iš atsakovo buvo priteista po 150 EUR dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis. Ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos sąsiuvinių, pratybų, kitų rašymo priemonių įsigijimui, taip pat lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Ieškovė ieškinyje nurodė ir trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovę išlaiko jos mama L. J., kuri moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina ieškove maistu, drabužiais, apavu ir kt. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo ir formaliojo mokymo programas, būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Ieškovės nurodyti poreikiai vertintini kaip pagrįsti.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo gaunama mokymo stipendija vidutiniškai sudarė 173,86 EUR per mėnesį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos nustatyta, kad atsakovas per mėnesį gaudavo vidutiniškai 229,89 EUR nedarbo draudimo išmoką. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties, atsakovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 778,50 EUR. Taip pat nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą dėl 1371 EUR išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo iš atsakovo. Kaip paaiškino atsakovas, su fondu sudarė susitarimą, kad nuo vasario 1 d. jis dengs įsiskolinimą mokėdamas po 114 EUR per mėnesį. Be to, atsakovas turi 1500 EUR skolinių įsipareigojimų uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomas 3.200 straipsnis, pagal kurį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teiktinos paramos terminas nustatytinas nuo jos pilnametystės dienos – 2018 m. birželio 12 d.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) A. J. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantė dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei nustatyta pirmosios instancijos teismo, kadangi atsakovas nenurodė aplinkybių apie visą turimą turtą, tai yra nenurodė teismui, kad turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas padovanojo sklypą kitam asmeniui, tai laikytina jo gera turtine padėtimi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl atsakovo 2018 m. sausio 26 d. parduoto jam priklausiusio žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 1440 EUR ir parduoto sklypo gautos pajamos laikytinos atsakovo santaupomis.

4.2. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovas sveikatos problemų neturi, nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pradėjo dirbti ir gauna 510,28 EUR atlyginimą, išlaikytinių neturi, gyvena ketverius metus su sugyventine, tai reiškia, jog jie veda bendrą ūkį. Šios faktinės aplinkybės, apeliantės teigimu, įrodo, jog atsakovas gali teikti didesnę finansinę paramą, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo.

4.3. Apeliantė dėl jos turtinės padėties vertinimo nurodo, kad gyvena kartu su mama – trečiuoju asmeniu L. J., tačiau turi prisidėti prie komunalinių išlaidų. Apeliantė teigia, kad L. J. nuo 2017 m. serga sunkia liga, 2018 metais buvo operuota, gydoma ambulatoriškai ir šiuo metu ieško darbo. Teigia, kad ji prižiūri motiną, ja rūpinasi, tačiau taip pat mokosi ir dieniniame skyriuje, todėl jai yra būtinas išlaikymas.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1. Atsakovas dėl apeliantės apeliacinio skundo priėmimo pažeidimų nurodo, kad apeliantė apeliacinį skundą pateikė 2019 m. kovo 23 d., kai skundas turėjo būti pateiktas iki 2019 m. kovo 22 d. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo apeliantei nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – nurodyti aplinkybes, pateisinančias termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimą, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

5.2. Atsakovas dėl jo turtinės padėties vertinimo nurodo, kad apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl jo valdomų žemės sklypų. Nurodo, kad 2018 m. sausio 26 d. pardavė žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 1440 EUR, siekdamas padengti išlaikymo įsiskolinimą apeliantei. Atsakovas pažymi, kad taip pat jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,63 ha miško bendrame 2,50 ha sklype. Pažymi, kad sklypas buvo padalytas į keturias dalis ir atsakovui teko 0,1575 ha žemės sklypo. Teigia, jog jam buvo reikalingi pinigai, todėl sudarė dovanojimo sutartį, nors faktiškai buvo įvykęs pardavimo sandoris. Atsakovas pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti ir gauti 778,50 EUR atlyginimą, tačiau patiria 100 EUR išlaidų nuvykimui į darbą, 374,10 EUR komunalinių išlaidų, be to, reikia patenkinti ir asmeninius poreikius maistui, higienai, rūbams, todėl jo finansinė padėtis nėra gera.

5.3. Atsakovas dėl apeliantės turtinės padėties nurodo, kad apeliantė pirmiausia nepagrindė aplinkybių dėl 320 EUR sumos būtinumo pragyvenimui per mėnesį. Teigia, kad apeliantės mama dirbo, buvo draudžiama socialiniu draudimu, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos mama turėjo skolintis pinigų iš kitų asmenų pragyvenimui. Atsakovas teigia, kad vasaros atostogų metu apeliantė galėjo ir turėjo galimybę įsidarbinti ir užsidirbti lėšų save išlaikyti.

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) S. J. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo paramą dukrai A. J. po 80 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Nuo 2019 m. sausio 1 d. priteisti iš atsakovo paramą dukrai A. J. po 100 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus nevyresnė nei 24 metų.

6.1. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar dukrai priteistas išlaikymo dydis atitinka realius ir būtinus jos poreikius. Apelianto teigimu, 7 EUR išlaidos maistui kasdien yra per didelės, nes dukra gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Teigia, kad nurodytos sumos internetui, komunalinėms paslaugoms skaičiuotinos dviem asmenims, kadangi internetu naudojasi ir trečiasis asmuo.

6.2. Apeliantas dėl jo turtinės padėties įvertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su apelianto turtine padėtimi, ir padarė neapgrįstas išvadas, kad gali teikti 120 EUR dydžio išlaikymą. Teigia, kad gauna 778,50 EUR atlyginimą, tačiau turi 1500 EUR skolą uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, kuriai kas mėnesį moka po 30 EUR palūkanų, jam reikalinga 100 EUR suma nuvykimui į darbą, be to, iš likusios 374,10 EUR sumos turi susimokėti už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą.

6.3. Apeliantas dėl dukros turtinės padėties vertinimo nurodo, kad A. J. tapus pilnamete, įgijus visišką civilinį veiksnumą ir teisnumą, dukra galėjo ir turėjo imtis priemonių save išlaikyti. Teigia, kad laikraštyje buvo skelbiami darbo skelbimai ir dukra neturi specialiųjų poreikių, kad negalėtų dirbti.

7. Ieškovė A. J. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovė dėl jos turtinės padėties nurodo, kad kaip nemokamą maitinimą gauna tik pietus mokykloje darbo dienomis, o prašoma priteisti 7 EUR suma yra paskirstyta visoms dienoms, įskaitant ir savaitgalius. Dėl komunalinių ir kitų išlaidų ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo internetu nesinaudoja. Pažymi, kad ieškovė liko gyventi su trečiuoju asmeniu tame pačiame name kartu su ieškovu, tačiau gyvena pas trečiąjį asmenį ir jos šildosi tik savo gyvenamojo namo dalį ir tam reikalinga metams 600–700 EUR suma. Ieškovė pažymi, kad apeliantas po dukros pilnametystės iš viso sumokėjo 30 EUR išlaikymo.

7.2. Ieškovė dėl atsakovo turtinės padėties nurodo, kad apelianto argumentai dėl kelionės į darbą 100 EUR išlaidų yra netikslūs ir prieštaraujantys, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į darbą vyks dviračiu.

7.3. Ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, neatskaičius mokesčių uždirba 778,50 EUR, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės mamos, kuri šiuo metu nedirba, negauna ligos išmokos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo pateikimo termino

3. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovės pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Teigia, kad ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2019 m. kovo 23 d., nors apeliacinis skundas turėjo būti pateiktas iki 2019 m. kovo 22 d. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismui privalu nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – nurodyti aplinkybes, pateisinančias termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

4. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-221-884/2019 išnagrinėta 2019 m. vasario 20 d. priimant galutinį sprendimą. Apeliantė apeliacinį skundą padavė viena diena praleidusi jo padavimo terminą, tai yra 2019 m. kovo 23 d. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad bet kuriuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesant duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis ar elgtųsi nerūpestingai ir (ar) nesąžiningai bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikė ieškovė, kuriai reikalingas tėvo išlaikymas, taigi atsižvelgiant ir į prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti ieškovei galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktiškai priimdamas apeliantės apeliacinį skundą, terminą atnaujino ir esminių procesinės teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

5. Nagrinėjamu atveju apeliantė A. J. ir apeliantas S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatant apeliantų turtinę padėtį, sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio priteisimo. Apeliantė A. J. teigia, kad S. J. padėtis yra geresnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi S. J. yra dirbantis, yra sudaręs dovanojimo sandorį, tai įrodo jo gerą turtinę padėtį. Apeliantas S. J. nesutinka su apeliantės A. J. argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad nors ir pradėjo dirbti, tačiau patiria kelionės į darbą, komunalines išlaidas, turi įsiskolinimų, todėl jo finansinė padėtis nėra gera. Pažymėjo, jog būtina įvertinti ir tai, kad A. J. tapus pilnamete ji gali ir turi imtis priemonių save išlaikyti.

6. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų pagal Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalį (ne)buvimo, bei įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio priteisimo pilnamečiam vaikui.

7. Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Iš Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalies turinio matyti, jog priteisiant išlaikymą pilnamečiam asmeniui įstatymo norma įpareigoja teismą nustatyti aplinkybes, ar pilnametis įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, todėl, kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

8. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti.

9. Bylos duomenimis, santuoka tarp S. J. ir trečiojo asmens L. J. yra nutraukta, S. J. yra A. J. tėvas. A. J. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. J. yra rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis, jos mokymosi balų vidurkis yra pakankamai aukštas, nes mokantis gimnazijoje jos pažymiai svyravo nuo 8,6 balo iki 8,8 balo. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog (duomenys neskelbtini) mokyklą baigė ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugos studijų programoje. Studijos yra finansuojamos valstybės, nuolatinės (dieninės) formos. Studijų pradžia – 2019 m. rugsėjo 1 d.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. nuosavo turto neturi, pajamų negauna, apeliantę išlaiko trečiasis asmuo L. J., su kuria apeliantė kartu ir gyveno. Šios aplinkybės šalys neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės liudija, jog A. J. turtinė padėtis yra sunki, tačiau apeliantė tinkamai vykdo savo pareigą mokytis (nutarties 9 punktas). Su apelianto S. J. apeliacinio skundo argumentu, kad A. J. nėra išnaudojusi visų galimybių pačiai pasirūpinti savo išlaikymui, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju A. J. siekė ne tik bendrojo vidurinio išsilavinimo, bet ir siekia įgyti profesinį išsilavinimą, kuris ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų studentui siekti pabaigti studijas ir įgyti profesinį išsilavinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime ir nešalina tėvo paramos dukrai būtinumo, o yra vertinama iš esmės tik nustatant konkretų priteistiną paramos dydį.

11. Įvertinus besimokančio studento pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, atlikti namų darbus, darytina išvada, nors ir pasikeitus aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantei būtina tėvo parama, kol ji baigs mokslus. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja paramos A. J. teikimo būtinumas (nutarties 8 punktas).

12. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tėvų turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad apeliantas S. J. gali dukrai teikti materialinę paramą po 120 EUR kas mėnesį. Apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino apeliantų turtinę padėtį, dėl to nustatydamas materialinės paramos dydį, padarė įrodymų vertinimo pažeidimus.

13. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto S. J. nurodytus argumentus, kad dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų nebegali teikti 120 EUR paramos pilnamečiam vaikui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad paties apelianto prisiimti įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, išlaikymo įsiskolinimas A. J. neleidžia teismui konstatuoti apelianto sunkios turtinės padėties šiuo apsektu, kadangi apeliantas, būdamas darbingo amžiaus vyras, gali ir privalo įvertinti, kad jis privalo išlaikyti savo vaiką teikdamas jam tokį išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko poreikius, bei prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaiko interesai.

14. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto materialinio išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, tai yra A. J. mokyklą baigė ir šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Apeliantė A. J. nurodo, kad moka 55 EUR bendrabučio mėnesinį nuomos mokestį, patiria 5,40 EUR kelionės išlaidų. A. J. Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. posėdžio metu nurodė, kad jos pragyvenimui per mėnesį reikalinga apie 320 EUR, šią sumą sudaro pinigai maistui, kasdien reikalinga apie 7 EUR, 50 EUR rūbams, avalynei, nuo 5 EUR iki 8 EUR mokymosi priemonėms, 20 EUR laisvalaikiui, 25 EUR asmens higienos priemonėms, kirpyklai, švaros priemonėms, 13,99 EUR internetui, 10 EUR už telefoną, už vandenį mama sumoka 8–9 EUR, jai taip pat tenka dalis mokesčių už komunalines paslaugas.

15. Kadangi šiuo metu faktinė padėtis yra pasikeitusi, vertintina tai, kad apeliantė turi sumokėti 55 EUR bendrabučio nuomos mokestį, 5,40 EUR kelionės išlaidų, o apeliantės nurodyti poreikiai pirmosios instancijos teisme dėl maisto, mokymosi bei higienos priemonių Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo posėdyje yra objektyvūs, pažymint ir atmetant apelianto argumentus, kad šiuo metu apeliantei A. J. nėra teikiamas nemokamas maitinimas. Atsižvelgiant į tai matyti, kad apeliantei A. J. kas mėnesį būtina apie 200 EUR suma maistui (per dieną apie 7 EUR), 55 EUR bendrabučiui apmokėti, 5,40 EUR kelionės išlaidų, 50 EUR rūbams, apie 5–8 EUR mokymosi priemonėms, 20 EUR laisvalaikiui, 25 EUR higienoms priemonėms, 10 EUR už telefoną, 14 EUR internetui. Taigi iš viso A. J. kas mėnesį yra būtina apie 380 EUR suma.

16. Būtina pažymėti, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

17. Apeliantė A. J. nurodo, kad apeliantas gali teikti didesnį, 150 EUR išlaikymą, kadangi yra dirbantis, be to, yra sudaręs dovanojimo sandorį, tai įrodo jo turtinę padėtį. Apeliantas S. J. teigia priešingai, nurodo, kad nors ir dirba, tačiau taip pat patiria kelionės išlaidų, moka komunalinius mokesčius, todėl gali teikti 100 EUR išlaikymą.

18. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 510,28 EUR atlyginimą atskaičius mokesčius. A. J. mama trečiasis asmuo L. J. nedirba. Apeliantas teigia, kad antstolė per mėnesį leidžia disponuoti 374,10 EUR suma. Atsižvelgiant į tai matyti, kad apeliantui mokant 120 EUR materialinę paramą apeliantui lieka 254,10 EUR pragyvenimui. Šiuo aspektu būtina vadovautis kasacinio teismo praktika, kuri nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju apeliantas S. J. yra darbingas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo, tačiau apeliaciniame skunde visiškai nenurodo, kokių priemonių jis ėmėsi gauti didesnes pajamas. Priešingai, kaip matyti, apeliantas atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodo, kad neįregistruoja paveldėto turto dėl neatliktų kadastrinių matavimų, taip pat dalį nuosavybės – miško – yra perleidęs už mažesnę kainą nei rinkos vertė, tai rodo, jog apeliantas iš turėto / turimo turto nesiekia gauti didžiausios naudos, patenkinti tiek savo, tiek savo vaiko poreikius. Kita vertus, pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog mišką pardavė, nors minėto miško dalis buvo padovanota, kaip pats nurodo, N. S..

19. Sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, tai yra siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo intereso teikti tokį išlaikymą, kuris yra adekvatus jo turimai turtinei padėčiai (nutarties 18 punktas) nesutinkama ir su apeliantės A. J. argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantas S. J. gali teikti 150 EUR išlaikymą. Kaip matyti, apelianto turtinė padėtis nėra gera, priteisus apeliantės reikalaujamą sumą apeliantui liktų 224,10 EUR suma pragyvenimui, tai yra būtiniesiems poreikiams patenkinti, mokesčiams sumokėti, todėl laikoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista 120 EUR suma yra proporcinga, nustatyta tinkamai ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių priešpriešinių interesų pusiausvyrą,

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad apeliantė mokosi, gyvena (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 120 EUR išlaikymo suma yra objektyvi ir apeliantas yra pajėgus teikti 120 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo dukrai A. J.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši suma yra pakankama, galinti padėti A. J. įgyti profesiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį bei tai, jog panašaus dydžio išlaikymą apeliantas teikė apeliantei ir iki apeliantės pilnametystės, tačiau atsižvelgiant į infliaciją ir padidėjusius dukros poreikius, laikytina, kad 120 EUR per mėnesį mokamas paramos dydis apeliantei yra pakankamas, realiai įvykdomas bei šios paramos teikimas nebus per didelė išlaikymo našta apeliantui.

21. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant apelianto galimybę teikti apeliantei 120 EUR paramą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidą, jog buvo kitokios faktinės aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti materialinės paramos apeliantei teikimo būtinumo nebuvimą. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktinė padėtis yra pasikeitusi, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas nurodant, kad iš S. J. priteisiama parama dukrai A. J. po 120 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 12 d., mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kol mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį:

„Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 12 d., mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kol mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai.“