Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-299-227/2016

Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01195-2017-6

2018 m. kovo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1600-356/2017 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl paramos pilnamečiam vaikui ir papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., R. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei A. R. išlaikymą kas mėnesį mokamą 130 Eur dydžio periodine išmoka, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2017-06-07 iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbiami), jai siekiant įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją; 1442,46 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbiami) iki 2017-06-06; 205,13 Eur papildomų išlaidų; 98 Eur advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 50 Eur žyminio mokesčio ir 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Nustatė, kad ieškovė A. R. yra gimusi (duomenys neskelbiami), kreipimosi į teismą metu mokėsi Utenos A. Š. gimnazijoje, buvo teigiamai charakterizuojama, papildomai mokėsi Utenos muzikos mokykloje, dabar mokosi Vilniaus kolegijoje, valstybės finansuojamoje studijų vietoje, kas yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų ieškovės mokymąsi. Santuoka tarp ieškovės tėvų – A. R. ir A. R. nutraukta (duomenys neskelbiami) m., atsakovas savo prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą įvykdė, materialinės paramos nebeteikia nuo tada, kai ji sulaukė pilnametystės. Ieškovė registruoto turto neturi, nuo mažens turi sveikatos problemų, buvo pripažinta neįgalia, šiuo metu jos darbingumo lygis yra 80 proc., ji kryptingai siekia tapti medike, tuo tikslu papildomai mokėsi biologijos ir chemijos modulius, laisvu laiku dirbo savanore vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Sprendė, kad ieškovė, atsižvelgiant į užsiėmimų intensyvumą, sveikatos būklę, neturi galimybių dirbti vakarais ar savaitgaliais, kad taip užsidirbti lėšų mokymuisi bei pragyvenimui, nes visą savo laisvą laiką skyrė ir skiria mokslui. Pripažino, kad pažangiai besimokanti pilnametė ieškovė šiuo metu neturi galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi bei pragyvenimui, todėl ji yra reikalinga paramos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis), ko iš esmės neginčijo ir atsakovas.Nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 jis gavo neįgalumo pensiją, šiuo metu atsakovas taip pat turi sveikatos problemų, tačiau nėra reikalingas globos ar paramos, jis nuo 2012 metų nuolatinai dirba, vidutiniškai kas mėnesį jam išmokama po 458,72 Eur darbo užmokesčio (darbo dienomis darbdavys nemokamai duoda maisto), vertingo nekilnojamojo turto neturi: paveldėjimo teisės pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/12 dalį įvairios paskirties ir dydžio trijų žemės sklypų, 1/8 dalį gyvenamojo namo (pasak jo, ten gyvena jo mama), kitų pastatų, turi vieną 1995 m. gamybos transporto priemonę, kas mėnesį moka 50 Eur dydžio mokesčius panaudos davėjai už butą, kuriame gyvena, pagal susitarimą su R. T. nepilnametės dukros M. T., gim. 2002 m., išlaikymui kas mėnesį moka nuo 60 iki 80 EUR. Nustatė, kad trečiasis asmuo R. T. nuo 1998 metų nuolatinai dirba, jai priskaičiuotas darbo užmokestis yra nuo 382 Eur iki 737 Eur, ji turi 2 kambarių butą, jame su dukra gyvena. Trečiasis asmuo A. R. (ieškovės motina) yra darbinga, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra apie 530 Eur, ji turi 1995 m. gamybos automobilį, nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir ten pat esantį sodo pastatą, dalį kito žemės sklypo, 1 ir 2 kambarių butus. Teismas sprendė, kad A. R. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, abu tėvai turi galimybę dirbti papildomai, todėl prie ieškovės išlaikymo didesne dalimi privalo prisidėti trečiasis asmuo (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis ).Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti kas mėnesį yra būtina 511 Eur suma, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje teikė rašytinius įrodymus, kad išleido 350, 460 eurų, ji yra pirkusi ir nebūtinų daiktų (įvairių kosmetikos priemonių), brangių maisto produktų (pica, kava, daug saldžių maisto produktų, kramtomos gumos ir kt.), pripažino, kad gyvendama bendrabutyje maisto negamina. Teismas suabejojo, ar ieškovei kas mėnesį būtinos 23 Eur išlaidos kirpyklos paslaugoms, manikiūrui, kad kas mėnesį komunaliniams mokesčiams ieškovė skiria 100 Eur, nes gyvena studentų bendrabutyje ir už gyvenimą jame moka po 57 Eur, nėra įrodyta, kad ieškovė gavo atsakovo pritarimą įsigyti mobilaus ryšio telefoną, nes kas mėnesį moka po 33 Eur ne tik už paslaugas, bet ir už telefono aparatą. Pripažino, kad būtiniems ieškovės poreikiams patenkinti pakanka minimalios mėnesinės algos sumos (380 Eur), o iš atsakovo priteistina 130 Eur materialinė parama dukrai. Nustatė, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbiami)3 d. Ieškovės nurodytas laikotarpis (nuo (duomenys neskelbiami)3 d. iki ieškinio padavimo), už kurį paskaičiuota išlaikymo skola, neviršija įstatyme nustatytos 3 metų ribos, todėl iš atsakovo priteistinas 1442,46 Eur įsiskolinimas.Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo papildomas išlaidas – 623,37 Eur, kurias sudaro 175 Eur už kojos menisko operaciją, 194,42 Eur už vairuotojo pažymėjimo išdavimą, 363,32 Eur už papildomą anglų kalbos mokymąsi, 336 Eur lietuvių kalbos repetitoriui, 28 Eur biologijos repetitoriui, 150 Eur išleistuvėms, teismas atsižvelgė, kad dėl išlaidų su atsakovu nebuvo tariamasi, vertino jų būtinumą bei pripažino, kad būtinos išlaidos buvo 175 Eur už kojos menisko operaciją, 363,32 Eur už anglų kalbose mokymąsi, 65 Eur už išleistuves (603,32 Eur). Iš atsakovo priteisė 205,13 Eur. Ieškinys patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalims, priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ieškovės atstovės prašymu ir teismo iniciatyva pripažinta, kad civilinės bylos dalis – šalių medicininių dokumentų kopijos, yra nevieša, nes reikia apsaugoti informacijos apie ieškovės ir atsakovo sveikatą konfidencialumą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista ieškovei 1442,46 Eur įsiskolinimas, 205,13 Eur papildomų išlaidų. Prašo priteistą išlaikymą po 130 Eur/mėn nuo 2017-06-07 pakeisti sumažinant išlaikymo dydį iki 100 Eur /mėn ir pradedant nuo 2017-09-01 iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 03 d., jai siekiant įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovei tikrai būtinas išlaikymas, ar ji išnaudojo visas galimybes savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, kadangi ieškovės pamokų tvarkaraštis leido susirasti darbą po pamokų arba savaitgaliais. Ieškovės nurodyti poreikiai yra gerokai didesni už minimalią mėnesinę algą, ji turėtų taupyti pinigus, gyventi pagal galimybes, tenkinti tik būtiniausius poreikius, ji net nebandė įsidarbinti vasaros metu, neaišku, iš kur gavo 650 Eur advokato išlaidoms.Byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, nepablogindamas savo ir kitų jo išlaikomų asmenų turtinės padėties. Jo mėnesinė alga yra tik apie 400 Eur, jis turi nepilnametę dukrą M. T., kuriai kas mėnesį skiria apie 80 Eur išlaikymui. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš esmės blogina atsakovo turtinę padėtį, jis yra pajėgus mokėti tik 100 Eur per mėnesį. Tokia suma iš esmės nepablogintų jo ir kitų šeimos narių turtinės padėties, atsakovas turi sveikatos problemų, dėl ko negali dirbti papildomo darbo. Pagal kasacinio teismo praktiką dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Todėl ieškovės pareiga yra pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. R. ir trečiasis asmuo A. R. su skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, prijungti studijų tvarkaraštį ir individualų studijų planą. Teigia, kad pagal Sodros pažymą apie asmens įmokas už 2016 m. sausio 1 d. - 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį A. R. per 17 mėnesių buvo priskaičiuotas 10 301,89 Eur dydžio darbo užmokestis, t.y. mėnesio darbo užmokestis yra 605,99 Eur. Pagal 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ pažymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbiami)1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. apeliantui buvo išmokėta 6672,81 euras darbo užmokesčio arba 444,85 eurai mėnesiui. Apeliantui, kaip sandėlio darbuotojui, mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir priedas (kodas 118) ir premija (kodas 138), bei priemokos už darbą švenčių dienomis (kodas 132). Todėl apeliantas klaidina teismą, teikdamas, kad jo darbo užmokestis yra tik 400 Eur. Be to, įvertintina, kad apeliantas dirba pamainomis, kurių metu darbdavys užtikrina pilną maitinimą, o tarp pamainų apeliantas, kurio specialybė yra statybininkas, turi 4 išeigines dienas bei tuo pačiu realią galimybę papildomai užsidirbti. Nurodo, kad A. R. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbiami), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), statiniai, esantys (duomenys neskelbiami), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami). Nors apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, kad jam priklauso tik dalis šių statinių, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo.Tvirtina, kad apeliantas neteisus, teigdamas, jog jo turtinė padėtis turėjo būti vertinama pagal vienintelį kriterijų - gaunamą tariamai 400 eurų dydžio darbo užmokestį. Nepilnametė atsakovo dukra M. T. yra naudojama kaip priemonė mažinti ieškovei priteistą išlaikymą, atsakovas tėvystę pripažino tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. Tik ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu apeliantui paaiškėjo, kad jis turi dar vieną dukrą, 2017 m. liepos 31 d. ranka rašytas raštelis nepatvirtina nei faktinio mokėjimo, nei tikrojo atsakovo skiriamo išlaikymo dydžio. Nors apeliantas teigia, kad turi sveikatos problemų, negali dirbti papildomo darbo, tačiau jis yra darbingas, darbovietėje dirba fizinį darbą, jokie apribojimai dirbti nenustatyti, bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad susirasti papildomo darbo nesiseka.Apelianto argumentai apie poreikį ir būtinybę taupyti (pvz. kirpyklos, manikiūro sąskaita) reikšmės pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi, kadangi teismas mažino ieškovės poreikius įvertinęs atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė byloje yra pateikusi sąžiningo ir pažangaus mokymosi įrodymus, papildomai pateikia individualų studijų planą, iš kurio matyti geri mokymosi rezultatai. Apeliantas skunde nekonkretizuoja, kokias teismo išvadas jis ginčija, apsiriboja kasacinio teismo nutarčių citavimu, visiškai nepasisako, kodėl neturėtų būti priteistas įsiskolinimas už praėjusį laikotarpį. Pažymėtina, kad ieškovės sveikatos būklė neleidžia jai papildomai užsidirbti, jai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą -individualų studijų planą, iš kurio matyti, kokie yra jos mokymosi kolegijoje rezultatai. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad byloje reikšminga nustatyti, ar ieškovė mokosi pažangiai, todėl šis rašytinis įrodymas priimtinas. Pastebėtina, kad nors ieškovė prašo priimti ir studijų tvarkaraštį, tačiau jis su atsiliepimu nėra teismui pateiktas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs pilnametės atsakovo dukters poreikių mastą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamą 130 Eur dydžio periodine išmoka už laikotarpį nuo 2017-06-07 iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, 1442,46 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbiami)iki 2017-06-06; 205,13 Eur papildomų išlaidų.Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyse dėl paramos pilnametei dukrai dydžio bei įsiskolinimo, papildomų išlaidų priteisimo, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su dukters poreikiais, jos galimybėmis savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, jos mokymosi rezultatais ir atsakovo turtine padėtimi, dėl ko netinkamai nustatė paramos pilnametei dukrai dydį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas iš esmės nepablogintų savo ir kitų šeimos narių turtinės padėties teikdamas 130 Eur dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę, tai, kad turi dar vieną išlaikytinį. Nurodo, kad sutinka teikti 100 Eur dydžio paramą dukrai. Atsakovas taip pat skundu nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, papildomos išlaidos, tačiau nepateikia jokių nesutikimo argumentų. Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. priimtame nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvada dėl paramos pilnametei apelianto dukrai būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kreipimosi į teismą metu mokėsi Utenos A. Š. gimnazijoje, buvo teigiamai charakterizuojama, o šiuo metu mokosi Vilniaus kolegijoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, kas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų ieškovės mokymąsi. Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad byloje esantys duomenų patvirtina, jog ieškovė kryptingai siekia tapti medike, tuo tikslu papildomai mokėsi biologijos ir chemijos modulius, laisvu laiku dirbo savanore vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Iš stojimo dokumentų matyti, jog ieškovė patvirtino turinti pažymą, jog išdirbo ne mažiau kaip 6 savaites savanorystės programose, todėl manytina, kad tai buvo vienas iš būtinų vertinamųjų kriterijų priimant į studijas. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas savo skunde, įvertino ieškovės užimtumą gimnazijoje bei užsiėmimų intensyvumą Vilniaus kolegijoje, jos sveikatos būklę, bei pagrįstai sprendė, kad ji neturi galimybių dirbti vakarais ar savaitgaliais, kad taip užsidirbti lėšų mokymuisi bei pragyvenimui, nes visą savo laisvą laiką skyrė ir skiria mokslui. Apelianto teiginys, kad ieškovės pamokų tvarkaraštis leido susirasti darbą po pamokų arba savaitgaliais, ji galėjo dirbti vasarą pripažintinas deklaratyviu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė besimokydama gimnazijoje turėjo ruoštis egzaminams, mokėsi papildomai, savanoriavo mažiausiai 6 savaites. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė turi siekti gerų mokymosi rezultatų, mokymo įstaigoje turi būti darbo dienomis, taip pat po paskaitų bei savaitgaliais jai reikia ruošti namų darbus, pagal tvarkaraštį lankyti pramoginių šokių, tinklinio treniruotes. Įvertintina, kad ieškovė mokosi pirmus metus, kada dėstomi ne tik su specialybės įgijimu susiję dalykai, bet ir bendrieji mokslai, ieškovei reikalinga mokytis daugiau skirtingų dalykų, dėl ko gali būti sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą. Studento statuso specifiškumas lemia, kad aukštosios mokyklos studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui. Pastebėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde, atsakovas iš esmės neginčija, kad ieškovė yra reikalinga paramos, sutinka jai skirti 100 Eur kasmėnesinę paramą. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui vienas iš vertinamųjų kriterijų yra ir sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Šiuo atveju teismas įvertino, kad ieškovė mokosi kolegijoje valstybės finansuojamoje vietoje, kas yra pagrindas pripažinti, jog ji mokosi pažangiai, be to, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame individualiame studijų plane nurodyta, kad ieškovės mokymosi rezultatai yra tik labai geri ir puikūs. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažangiai besimokanti pilnametė ieškovė šiuo metu neturi galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi bei pragyvenimui, todėl ji yra reikalinga paramos (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas nurodo, kad ieškovės nurodyti poreikiai yra gerokai didesni už minimalią mėnesinę algą, ji turėtų taupyti pinigus, gyventi pagal galimybes, tenkinti tik būtiniausius poreikius, pažymėtina, kad jo argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Ieškovė buvo pateikusi išlaidų, kurios reikalingos jos poreikių tenkinimui, paskaičiavimą, nurodė, kad jos būtiniausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 511 Eur kas mėnesį: maistui – 100 Eur, komunaliniams mokesčiams – 100 Eur, drabužiams, avalynei ir kitiems daiktams – 80 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur; mokymosi priemonėms – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, kirpyklos paslaugoms ir manikiūrui – 23 Eur, kontaktiniams lęšiams ir jų priežiūros priemonėms – 25 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, telefonui (kartu su mokesčiu telefono aparatui) – 33 Eur, dienpinigiams – 60 Eur. Teismas vertino minėtų išlaidų būtinumą, pateiktus rašytinius įrodymus bei sprendė, kad būtiniems ieškovės poreikiams patenkinti pakanka sprendimo priėmimo metu buvusios minimalios mėnesinės algos sumos (380 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, kad ši nustatyta suma ieškovės poreikių tenkinimui būtų akivaizdžiai per didelė ar neprotinga, apeliantas nepateikia jokių argumentų, kodėl 380 Eur kas mėnesį būtiniausių poreikių suma galėtų būti laikoma nepagrįsta. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, nepablogindamas savo ir kitų jo išlaikomų asmenų turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 jis gavo neįgalumo pensiją, šiuo metu atsakovas taip pat turi sveikatos problemų, tačiau nėra reikalingas globos ar paramos, jis nuo 2012 metų nuolatinai dirba, jam išmokamas darbo užmokestis yra nuo 408 Eur iki 514 Eur, t.y. vidutiniškai kas mėnesį jam išmokama po 458,72 Eur. Teismas taip pat įvertino, kad atsakovas vertingo nekilnojamojo turto neturi, turi vieną 1995 m. gamybos transporto priemonę, kas mėnesį moka 50 Eur dydžio mokesčius panaudos davėjai už butą, kuriame gyvena, pagal susitarimą su R. T., savo nepilnametės dukros M. T., gim. (duomenys neskelbiami) m., išlaikymui kas mėnesį moka nuo 60 iki 80 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad atsakovas 4 dienas dirba darbo dienomis, jam darbdavys tuo metu nemokamai duoda maistą ir tiek pat dienų atsakovui yra išeiginės. Nors atsakovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad kito tinkamo darbo, kurį galėtų dirbti per išeigines dienas, kol kas nerado, tačiau lieka nepaneigta, kad atsakovas turi realias galimybes gauti papildomas pajamas dirbdamas išeiginėmis dienomis. Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas jau keičia poziciją teigdamas, kad dirbti papildomai jis neturi galimybės dėl sveikatos būklės, kas patvirtina, jog jis pats sau prieštarauja, galimai siekdamas sudaryti įspūdį, kad papildomai užsidirbti jis negali. Atsakovas darbovietėje dirba sandėlio darbuotoju šaldytos mėsos sandėliuose, anksčiau dirbo skerdiku, todėl manytina, kad darbe jis dirba darbą, kuriam reikalinga fizinė jėga, šiuo metu darbas susijęs ir su svorių kilnojimu, jokie apribojimai dėl sveikatos būklės atsakovo darbo sutartyje nėra numatyti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas turi stengtis dirbti bei uždirbti daugiau, be to, įvertinus jo darbo laiką jis turi tokią realią galimybę. Galimai atsakovas siekia sudaryti įspūdį, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ji yra iš tiesų, o esant abejonėms dėl tikrosios apelianto turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas šias abejones visada turi vertinti vaiko interesų naudai. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens A. R. turtinę padėtį bei sprendė, kad ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Todėl negalima spręsti, kad teismas nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo turtinės padėties, ar jas netinkamai vertino. Apeliantas skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei papildomos išlaidos, tačiau visiškai nepasisako, kodėl jo nuomone, šioje dalyje teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taip pat jis nemotyvuoja, kodėl išlaikymas turėtų būti teikiamas ne nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbiami), todėl teismas pagrįstai paskaičiavo, kad nuo (duomenys neskelbiami) iki ieškinio padavimo, paskaičiuotina išlaikymo skola, kuri neviršija įstatyme nustatytos 3 metų ribos. Ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo (paramos) atsirado nuo jos pilnametystės dienos, kadangi ji tuo metu mokėsi gimnazijoje, kurią pabaigusi nuo 2017-09-01 pradėjo mokytis kolegijoje. Nors po gimnazijos baigimo ieškovė vasaros laikotarpiu nesimokė, tačiau įvertinus, kad po gimnazijos ji siekė įgyti atitinkamą profesiją, pateikė būsimai mokymo įstaigai tam reikalingus prašymus bei dokumentus, įstaigoje buvo sprendžiamas jos prašymas, sudaromi įstojusių asmenų sąrašai, pasirašomos sutartys su studentais, ieškovė atėjus naujiems mokslo metams (kurie, kaip visuotinai yra žinoma, prasideda rugsėjo 1 d.) iš karto pradėjo mokytis, nėra pagrindo pripažinti, kad teisę į išlaikymą ji įgijo nuo 2017-09-01. Todėl pagrįstai teismo pripažinta, kad 130 Eur dydžio materialinę paramą atsakovas privalo ieškovei teikti nuo (duomenys neskelbiami) d. (CK 3.200 straipsnis) iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbiami), jai siekiant įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo papildomas išlaidas – 623,37 Eur, kadangi ji 175 Eur mokėjo už kojos menisko operaciją, 194,42 Eur sumokėjo už vairuotojo pažymėjimo išdavimą, 363,32 Eur sumokėjo už papildomą anglų kalbos mokymąsi, 336 Eur mokėjo lietuvių kalbos repetitoriui, 28 Eur mokėjo biologijos repetitoriui, 150 Eur skyrė išleistuvėms: 90 Eur suknelei, 15 Eur makiažui, 15 Eur manikiūrui, 15 Eur kirpyklai, 20 Eur rinkliavai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ir protingo dydžio papildomomis išlaidomis pripažino 603,32 Eur, o iš atsakovo priteisė tik 205,13 Eur, t.y. trečdalį reikalaujamos sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tokia suma iš atsakovo būtų priteista nepagrįstai, ypač įvertinus, kad atsakovas nenurodo savo nesutikimo motyvų, bei pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų papildomų išlaidų pagrįstumo bei būtinumo. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo priteistinos ieškovės ir trečiojo asmens turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškovė ir trečiasis asmuo A. R. pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir įrodymus, patvirtinančius turėtų išlaidų dydį- 350 Eur. Priteisiant jas vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pripažintina, kad ieškovės ir trečiojo asmens turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių. Todėl jos priteistinos ieškovės ir trečiojo asmens naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.