Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1600-356/2017, pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl paramos pilnamečiam vaikui ir papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., R. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. R. ieškiniu (1-4 b.l., t. 1) prašė priteisti iš atsakovo: išlaikymą kas mėnesį mokama 250 EUR dydžio periodine išmoka už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 3 d. iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniuose skyriuose ir aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini); 623,37 EUR papildomų išlaidų; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė ieškinyje, o atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir paaiškino, kad atsakovas neteikia jokio išlaikymo nuo tada, kai jai suėjo 18 metų, nors ji dar nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo. Kreipėsi į atsakovą dėl išlaikymo teikimo, tačiau atsakovas gera valia mokėti nepradėjo, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Ji šiuo metu studijuoja, gyvena (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės turi sveikatos problemų, galimybių dirbti neturi, jos poreikių tenkinimui kas mėnesį yra būtina 511 EUR suma, atsakovas turi galimybę prie jos išlaikymo prisidėti 250 EUR dydžio išmokomis. Atsakovas neišnaudoja visų galimybių gauti daugiau pajamų iš papildomo darbo ar nuomodamas turimą turtą. Ieškovė turėjo papildomų išlaidų, susijusių su jai atlikta operacija, papildomu mokymusi, teisės vairuoti transporto priemones įgijimu, abiturientų išleistuvių švente. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. R. atsiliepime į ieškinį (122-125 b.l., t. 1) nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškiniu. Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį dalyje atmesti ir paaiškino, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 400 EUR, jis turi pareigą išlaikyti dar ir nepilnametį vaiką, jo išlaikymui kas mėnesį skiria apie 60-80 EUR. Ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kokių priemonių ji pati ėmėsi ir imasi, kad gauti pajamų, iš ieškinio turinio ir paaiškinimų matyti, kad savo išlaidas planuoja neekonomiškai, neatsižvelgdama į savo ir tėvų turtinę padėtį. Atsakovas mano, kad ieškovė, nors ir mokosi, nėra išnaudojusi visų galimybių gauti savarankiškų pajamų. Atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau dirba, ieško papildomo darbo. Ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi galimybę prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra labai maža, turtu naudojasi jo motina, nes ten gyvena. Prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir paaiškino, kad atsakovas neprisideda prie įgyti išsilavinimą siekiančios pilnametės dukros išlaikymo, todėl ši pareiga tenka jai vienai. Jos materialinė padėtis iš esmės nėra geresnė už atsakovo, tačiau ji imasi visų įmanomų priemonių gauti papildomų pajamų, kartu su ieškove labai atsakingai planuoja išlaidas, abi gamina maistą, jį dukra įsideda, kad nereikėtų pirkti. Ieškovė motyvuota įgyti jos pasirinktą medikės išsilavinimą, tam rengėsi dar siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, mokėsi papildomai, atliko savanoriškus darbus. Ieškovė nuo mažens turi sveikatos problemų, galimybės dirbti ar gauti paskolą neturi. Mano, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ir ieškovės turėtas papildomas išlaidas. Atsakovas turi galimybę dirbti papildomai, gauti pajamų iš turimo turto. Vienas iš butų, nors registruotas jai nuosavybės teise, yra įgytas už jos tėvų pinigus, todėl jai nepriklauso.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas turi bendrą vaiką – nepilnametę dukrą, kurios išlaikymui atsakovas kas mėnesį moka nuo 60 iki 80 eurų, likusią reikiamą vaiko poreikių tenkinimui sumą skiria ji pati. Stengiasi pragyventi iš tiek lėšų, kiek gali gauti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, yra išaiškinęs, kad išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis privalo būti rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes šios pareigos netinkamas vykdymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (38 b.l., t.1). Ieškovė kreipimosi į teismą metu mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo teigiamai charakterizuojama, papildomai mokėsi (duomenys neskelbtini) (44, 69 b.l., t.1), bylos nagrinėjimo metu mokosi (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamoje studijų vietoje (148-151 b.l., t. 1). Taigi yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų ieškovės mokymąsi.

Santuoka tarp ieškovės tėvų – A. R. ir A. R. nutraukta (duomenys neskelbtini), nuo tada ieškovė gyvena kartu su motina A. R. (38 b.l., t.1). Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu atsakovas buvo įpareigotas tuo metu nepilnametės dukros A. R. išlaikymui mokėti ¼ dalies dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išmokas, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (63-68 b.l., t.1). Be to, Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. R., kadangi su ja liko gyventi nepilnametė dukra, priteista didesnė turto dalis – 2/3 (65-66 b.l., t. 1). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovas savo prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą įvykdė, materialinės paramos nebeteikia nuo tada, kai ieškovė sulaukė pilnametystės. Kaip patvirtino abi šalys, jie materialinės paramos teikimo klausimą svarstė, ieškovė nusiuntė atsakovui laišką, ragino pranešti savo nuomonę dėl materialinės paramos dydžio ir mokėjimo tvarkos (47 b.l., t 1). Atsakymą atsakovas siuntė elektroniniu paštu (134 b.l., t. 1), ieškovė į susitikimą neatvyko, neskambino, atsakovas jaučiasi įžeistas, nes ieškovė į jį kreipėsi kaip į svetimą žmogų, su juo iš viso nebendrauja.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise nėra registruota nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto (45-46 b.l., t. 1). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo mažens turi sveikatos problemų, buvo pripažinta neįgalia, šiuo metu jos darbingumo lygis yra 80 proc. (141-167 b.l., t. 2). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, ji kryptingai siekia tapti medike, tuo tikslu papildomai mokėsi biologijos ir chemijos modulius, laisvu laiku dirbo savanore vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (13-20 b.l., t. 1). Kaip teigia ieškovė bei patvirtina rašytiniai įrodymai, kai ji mokėsi gimnazijoje bei šiuo metu jai studijuojant (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į užsiėmimų intensyvumą (42-43, 48, 83 b.l., t. 1; 107 b.l., t. 2), savo sveikatos būklę, ji neturi galimybių dirbti vakarais ar savaitgaliais, kad taip užsidirbti lėšų mokymuisi bei pragyvenimui, nes visą savo laisvą laiką skyrė ir skiria mokslui.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą pripažinti, kad pažangiai besimokanti pilnametė ieškovė šiuo metu neturi galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi bei pragyvenimui, todėl ji yra reikalinga paramos (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Atsakovas iš esmės neginčijo, kad ieškovė yra reikalinga paramos.

Ieškovė pateikė išlaidų, kurios reikalingos jos poreikių tenkinimui, paskaičiavimą bei jį detalizavo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodė, kad jos būtiniausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 511 EUR kas mėnesį: maistui – 100 EUR, komunaliniams mokesčiams – 100 EUR, drabužiams, avalynei ir kitiems daiktams – 80 EUR, higienos priemonėms – 30 EUR; mokymosi priemonėms – 20 EUR, vaistams, vitaminams – 20 EUR, kirpyklos paslaugoms ir manikiūrui – 23 EUR, kontaktiniams lęšiams ir jų priežiūros priemonėms – 25 EUR, laisvalaikiui – 20 EUR, telefonui (kartu su mokesčiu telefono aparatui) – 33 EUR, dienpinigiams – 60 EUR. Nagrinėjant bylą ieškovė rinko kvitus, apskaičiavo, kad mėnesio išlaidos yra nuo 350 EUR iki 460 EUR. Atsakovo nuomone, ieškovė išlaidauja, planuodama išlaidas neatsižvelgia į savo ir tėvų turtinę padėtį.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam, tačiau besimokančiam ir paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, iš viso negalėtų šios pareigos vykdyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 jis gavo neįgalumo pensiją, šiuo metu atsakovas taip pat turi sveikatos problemų, tačiau nėra reikalingas globos ar paramos, jis nuo 2012 metų nuolatinai dirba ( 32, 73-96 b.l., t. 3). Atsakovui išmokamas darbo užmokestis yra nuo 408 EUR iki 514 EUR, t.y. vidutiniškai kas mėnesį jam išmokama po 458,72 EUR (104-105 b.l., t. 1; 34-37 b.l., t. 3). Vertingo nekilnojamojo turto neturi: paveldėjimo teisės pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/12 dalį įvairios paskirties ir dydžio trijų žemės sklypų, 1/8 dalį gyvenamojo namo, kitų pastatų, turi vieną 1995 m. gamybos transporto priemonę (84-103 b.l., t. 1). Kas mėnesį moka 50 EUR dydžio mokesčius panaudos davėjai už butą, kuriame gyvena (195-196 b.l., t. 2). Atsakovo teigimu, jis 4 dienas dirba ir tiek pat dienų jam yra išeiginės, darbo dienomis darbdavys nemokamai duoda maistą, o išeiginėmis dienomis jis sau perka pigesnius maisto produktus. Paveldėtais kaime esančiais nekilnojamaisiais daiktais nesinaudoja, nes jam priklauso tik maža dalis, jais naudojasi jo motina, ji ten gyvena. Automobiliu naudojasi labai retai, nes brangus kuras. Kito tinkamo darbo, kurį galėtų dirbti per išeigines dienas, kol kas nerado. Pagal susitarimą su R. T., jis savo nepilnametės dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį moka nuo 60 iki 80 EUR (126-127 b.l., t. 1). Trečiasis asmuo R. T. teigė, kad nepilnametės dukros poreikių tenkinimui ji skiria likusią dalį reikiamų lėšų, jos su dukra stengiasi gyventi pagal galimybes, neišlaidauja. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, trečiasis asmuo R. T. nuo 1998 metų nuolatinai dirba, jai priskaičiuotas darbo užmokestis yra nuo 382 EUR iki 737 EUR, ji turi 2 kambarių butą, jame su dukra gyvena (174-178 b.l., t. 2).

Trečiasis asmuo A. R. yra darbinga, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra apie 530 EUR (61 b.l., t. 1), turi 1995 m. gamybos automobilį (60 b.l., t. 1), nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir ten pat esantį sodo pastatą, dalį kito žemės sklypo, 1 ir 2 kambarių butus (49-59 b.l., t. 1). Nors nurodė, kad vienas butas yra pirktas už jos tėvų lėšas, todėl nėra jos nuosavybė, tačiau CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pareigos išlaikyti kitus asmenis A. R. neturi.

Nagrinėjamu atveju, turint mintyje ir tai, kad atsakovas turi neišnaudotą galimybę dirbti papildomai, yra pagrindas nustatyti, kad A. R. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji taip pat turi galimybę dirbti papildomai. Išlaikymo pilnamečiam materialinės paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikomos sąlygos, numatytos CK 3.192 straipsnio 2-3 dalyse, 3.192¹ straipsnio 3-4 dalyse, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti, o materialinę paramą turi teikti abu tėvai.

Nors ieškovė nurodė, kad jos poreikiams tenkinti kas mėnesį yra būtina 511 EUR suma, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje teikė rašytinius įrodymus, kad išleido ne 511 EUR, o 350, 460 eurų. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad gyvena taupiai, atsakingai planuoja išlaidas, gamina maistą, kurį ieškovė nusiveža į bendrabutį, tačiau ieškovė yra pirkusi ir, teismo vertinimu, nebūtinų daiktų (įvairių kosmetikos priemonių) bei brangių maisto produktų (pica, kava, daug saldžių maisto produktų, kramtomos gumos ir kt.). Ieškovė pripažino, kad gyvendama bendrabutyje maisto negamina, todėl teikė įrodymus, kiek kainuoja maistas įvairiose maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse (182-191 b.l., t. 2). Abejotina, ar ieškovei kas mėnesį būtinos tokio dydžio išlaidos kirpyklos paslaugoms, manikiūrui, be to, nepateikta įrodymų, kad kas mėnesį komunaliniams mokesčiams ieškovė skiria 100 EUR, nes gyvena ne motinos bute, o studentų bendrabutyje, už gyvenimą jame moka po 57 EUR (146-147 b.l., t. 1). Nėra įrodyta ir tai, kad ieškovė gavo atsakovo pritarimą įsigyti mobilaus ryšio telefoną, nes kas mėnesį moka po 33 EUR ne tik už paslaugas, bet ir už telefono aparatą. Teisinės pareigos teikti išlaikymą ir prabangos poreikiams tenkinti įstatymai nenumato, todėl toks teisinėmis priemonėmis užtikrinamas lūkestis negali susiformuoti. Taigi ieškovė privalo savo išlaidas planuoti, išlaikymui skiriamas lėšas naudoti taupiai, tartis su tėvais.

Kaip patvirtina nagrinėjamu atveju šalių pateikti ir ištirti įrodymai, būtiniems ieškovės poreikiams patenkinti pakanka minimalios mėnesinės algos sumos (nuo 2016-07-01 MMA yra 380 EUR).

Laikytina neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai), jog ieškovės poreikiams tenkinti kas mėnesį yra būtina 511 EUR suma, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis turi realiais galimybes remti ieškovę 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis. Tačiau atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis iš viso negalėtų materialiai remti savo pilnametę, tačiau reikalingą materialinės paramos, dukrą, siekiančią išsilavinimo. Sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei trečiojo asmens, todėl prie ieškovės išlaikymo didesne dalimi privalo prisidėti trečiasis asmuo (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis ).

Įstatymo leidėjas nustatė, kad tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne tik kai jie siekia vidurinio išsilavinimo, tačiau ir kai studijuoja aukštosiose mokyklose, bet nėra vyresni nei 24 metų. Ieškovės reikalavimas atitinka šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., padidėjo pilnamečio vaiko poreikiai, jis pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ar nutraukti jo mokėjimą.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje, minėta, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytas laikotarpis (nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo), už kurį paskaičiuota išlaikymo skola, neviršija įstatyme nustatytos 3 metų ribos.

Teismo vertinimu, nustačius būtinumą ir galimybę materialinei paramai teikti, t.y. esant CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, atsižvelgiant į ieškovės poreikius, jai negaunant jokių pajamų ir neturint turto, į jos abiejų tėvų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę ir galimybę dirbti, nustatytinas iš atsakovo priteistinos materialinės paramos dydis – 130 EUR. Taip pat nustatytina, kad tokio dydžio materialinę paramą atsakovas privalo teikti nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis) iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini), jai siekiant įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Materialinės paramos skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-06-06 (ieškinio padavimo) yra 1442,46 EUR. Ieškinys dėl reikalavimo priteisti išlaikymą tenkintinas iš dalies (52 proc.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo papildomas išlaidas – 623,37 EUR: 175 EUR mokėjo už kojos menisko operaciją, 194,42 EUR sumokėjo už vairuotojo pažymėjimo išdavimą, 363,32 EUR sumokėjo už papildomą anglų kalbos mokymąsi, 336 EUR mokėjo lietuvių kalbos repetitoriui, 28 EUR mokėjo biologijos repetitoriui, 150 EUR skyrė išleistuvėms: 90 EUR suknelei, 15 EUR makiažui, 15 EUR manikiūrui, 15 EUR kirpyklai, 20 rinkliavai.

Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad dėl papildomų lėšų reikalingumo, jų pobūdžio ieškovės tėvai susitarė. Be to, nors ieškovė nurodytas išlaidas turėjo jau būdama pilnametė, tačiau nėra įrodyta, kad būtų pranešusi atsakovui, jog kreipsis dėl operacijos į privačią gydymo kliniką, papildomai mokysis lietuvių, užsienio kalbų, biologijos ne mokykloje, už ką reikės papildomai mokėti, kad ketina įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kiek ir kokių išlaidų turės pasirengdama abiturientų išleistuvių šventei.

Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra, ir kt.), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad 175 EUR buvo sumokėti už ieškovei atliktą kojos menisko operaciją (22 b.l., t.1), atsakovas iš esmės neginčijo ir neįrodinėjo, kad atlikti tokią operaciją nebuvo būtinumo ar kad ji būtų buvusi taip pat sėkmingai atlikta ir suteikus tokią pat paslaugą, apmokamą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nors ieškovė ir nesitarė su atsakovu dėl tokio pobūdžio išlaidų, tačiau šias papildomas išlaidas yra pagrindas priskirti prie būtinų.

194,42 EUR dydžio ieškovės turėtos išlaidos yra susijusios su teisės vairuoti transporto priemones įgijimu (24 b.l., t.1). Minėta, kad dėl tokio pobūdžio papildomų išlaidų ieškovė taip pat nesitarė su atsakovu. Teismas vertina, kad ieškovė turėjo išlaidų, kurios nebuvo būtinos. Įgyti teisę vairuoti transporto priemonę ieškovė būtų galėjusi ir vėliau, t.y. galėjusi apmokėti iš savo pačios gaunamų pajamų.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 363,32 EUR buvo sumokėta už tai, kad ieškovė papildomai mokėsi anglų kalbos (25-28 b.l., t. 1). Kad 336 EUR buvo sumokėti repetitoriui už lietuvių kalbos papildomą mokymąsi bei sumokėta 28 EUR repetitoriui už papildomą biologijos dalyko mokymąsi, įrodymų nepateikta. Teismas vertina, kad būtinomis ir įrodytomis papildomomis išlaidomis yra pagrindas pripažinti 363,32 EUR išlaidas už anglų kalbos žinių gilinimą.

Ieškovė nurodė, kad 150 EUR skyrė išleistuvėms (90 EUR suknelei, 15 EUR makiažui, 15 EUR manikiūrui, 15 EUR kirpyklai, 20 EUR rinkliavai). Dėl tokio dydžio išlaidų ieškovė su atsakovu nesitarė, nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad tokio dydžio išlaidos buvo realiai turėtos, t.y. kad ieškovė už tokią kainą pirko suknelę, lankėsi kirpykloje, kad buvo būtina daryti makiažą ir manikiūrą. Atsižvelgiant į išlaidų pobūdį ir būtinumą, pripažintina būtinomis išlaidomis 20 EUR, kurie buvo skirti abiturientų išleistuvių šventei, ir, atsižvelgiant į viešoje erdvėje skelbiamus duomenis apie išleistuvėms skirtų suknelių kainas, pusę sumos – 45 EUR už suknelę.

Iš viso pagrįstomis ir protingo dydžio papildomomis išlaidomis pripažinus 603,32 EUR (175 EUR + 363,32 EUR + 20 EUR + 45 EUR), iš atsakovo ieškovei priteistina 205,13 EUR (34 proc.), ieškinys dėl šio reikalavimo tenkinamas 33 proc.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovė už advokato padėjėjo ir advokatės teisinę pagalbą iš viso turėjo 650 EUR išlaidų: 2017 m. II ketv. sumokėjo advokato padėjėjui 350 EUR už ieškinio parengimą; 2017 m. III ketv. ir IV ketv. iš viso sumokėjo advokatei 300 EUR už atstovavimą (21 b.l., t. 1, 108, 193 b.l., t.2, 85 b.l., t. 3). Atsakovas už advokato padėjėjos ir advokatės teisinę pagalbą iš viso turėjo 310 EUR išlaidų: 2017 m. III ketv. sumokėjo 160 EUR advokato padėjėjai už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2017 m. IV ketv. sumokėjo advokatei 150 EUR už atstovavimą (135-136 b.l., t. 1, 197 b.l., t.2, 97 b.l., t.3).

Šalių turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ su pakeitimais: 5, 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2016 m. IV ketv., 2017 m. I ketv. ir II ketv. vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 822,80 EUR, 817,60 EUR, 838,70 EUR, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (650 EUR ir 310 EUR) advokatų padėjėjų ir advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų padėjėjų bei advokatų darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus, kurių vienas, minėta, tenkinamas 52 proc., o kitas – 33 proc., šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 98 straipsnyje, priskirtinos kiekvienam ieškinio reikalavimui lygiomis dalimis (po 325 EUR ir po 155 EUR). Ieškovei iš atsakovo yra pagrindas priteisti iš viso 276,25 EUR išlaidų už advokato padėjėjo ir advokatės teisinę pagalbą, o atsakovui iš ieškovės – 178,25 EUR. Kadangi ieškovė yra reikalinga materialinio išlaikymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 98 EUR suma (276,25 EUR – 178,25 EUR = 98 EUR).

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo valstybei, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu, priteistina iš viso 50 EUR žyminio mokesčio (130 EUR x 12 mėn. = 1560 EUR x 3 proc. = 46,80 EUR x 75 proc. = 35 EUR; 205,13 EUR x 3 proc. = 6,15 EUR, bet ne mažiau kaip 15 EUR) ir 5,22 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tačiau ieškovės atstovės prašymu ir teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr. e2-1600-356/2017 dalis – šalių medicininių dokumentų kopijos (141-167 b.l., t. 2; 73-84 b.l., t. 3) yra nevieša, nes reikia apsaugoti informacijos apie ieškovės ir atsakovo sveikatą konfidencialumą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Utenos rajono apylinkės teismo 2017-09-18 nutartimi (159-160 b.l, t. 1, 38-41 b.l., t. 3) iki teismo sprendimo priėmimo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš atsakovo ieškovei panaikintina (CPK 150 straipsnis), o sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-07 priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 282 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamą 130 EUR dydžio periodine išmoka, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini), jai siekiant įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją; 1442,46 EUR išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-06-06; 205,13 EUR papildomų išlaidų; 98 EUR advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 50 EUR žyminio mokesčio ir 5,22 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Utenos rajono apylinkės teismo 2017-09-18 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo priteisimą panaikinti.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-07 priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Pripažinti civilinės bylos Nr. e2-1600-356/2017 dalį (141-167 b.l., t. 2; 73-84 b.l., t. 3) nevieša.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybei priteistą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.