- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1016-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07556-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš V. J. 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki kol E. J. mokysis aukštosios mokyklos Kauno technikos kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo tėvas atsakovas V. J. išlaikymo ieškovui nebeteikia nuo tada, kai pastarasis baigė vidurinę mokyklą. Ieškovas yra pilnametis, studijuoja Kauno technikos kolegijos inžinerijos mokslų fakulteto dieniniame skyriuje, elektros energetikos specialybę nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų baigimo data 2020 m. birželio 30 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad vidutiniškai jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 435 Eur. Kadangi galimybės įsidarbinti studijų laikotarpiu nėra, todėl tam, kad jis galėtų studijuoti ir užtikrinti bent minimalias pragyvenimo išlaidas, ieškovui būtina abiejų tėvų parama. Ieškovo mama jį remia finansiškai ir stengiasi užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas studijų laikotarpiu. Prie ieškovo išlaikymo prisideda ir ieškovo močiutė iš mamos pusės, paremdama piniginėmis lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 500 Lt per mėnesį. Atsakovas sumokėjo ieškovo prašomą 1800 Eur sumą už pirmus sūnaus studijų metus, mokėjo po 200 Eur per mėnesį, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pervedinėjo po 150 Eur abiem savo studijuojantiems vaikams, išėjęs iš darbo ir grįžęs į Lietuvą mokėjo po 65 Eur per mėnesį.
6. Įvertinęs ieškovo tėvų turtinę padėtį (mama gauna 500–600 Eur mėnesines pajamas, nuosavą butą nuomoja ir gauna 80 Eur mėnesinius nuompinigius; tėvas bylos nagrinėjimo metu nurodė jokių pajamų negaunantis, yra bedarbis, gyvena iš 2 000 svarų santaupų, jokio nekilnojamojo turto neturi), teismas sprendė, kad ieškovo motinos materialinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra kur kas geresnė nei jo tėvo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš tėvo 200 Eur išlaikymą, kai motina teikia 165 Eur, yra nepagrįstas.
7. Teismas pažymėjo, kad sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkėlimas kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų pragyvenimui, siekimas poreikius patenkinti vien tik tėvų išlaikymo sąskaita neatitinka šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Todėl ieškovui neišnaudojus visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (neieškant darbo, nors ir puse etato, nesikreipiant dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms padengti ir pan.), įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo bedarbystę, pajamų negavimą, tačiau geranorišką mokėjimą ieškovui po 65 Eur per mėnesį iš turimų santaupų, ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 65 eurų per mėnesį paramą nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2018 m. rugpjūčio 22 d., iki kol ieškovas mokysis aukštosios mokyklos Kauno technikos kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas E. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir priteisti iš V. J. išlaikymą 200 eurų kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol mokysis aukštosios mokyklos Kauno technikos kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas iš dalies neteisėtas, priimtas pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnį. Be to, pažeistos proceso teisės normos dėl įrodymų įvertinimo, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirtos faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, padarytos nepagrįstos išvados, dėl ko priimtas neteisingas, nemotyvuotas bei nepagrįstas sprendimas.
8.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas be objektyvaus pagrindo sumažino mokėtiną išlaikymo sumą. Sumokėdamas po 200 Eur kas mėnesio išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas pripažino tokios išlaikymo sumos pagrįstumą. Tik vėliau, vedamas ne pareigos išlaikyti savo vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, o siekio išvengti šios pareigos, atsakovas dirbtinai sukūrė situaciją, kad jis nepajėgus mokėti tokią išlaikymo sumą. Tuo tikslu atsakovas savo noru išėjo iš darbo, grįžo į Lietuvą, užsiregistravo darbo biržoje.
8.3. Teismas netinkamai vertino atsakovo galimybes iš gaunamų pajamų mokėti tik tokio dydžio išlaikymą. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas tik prasidėjus teisminiam procesui perdovanojo jam padovanotą nekilnojamąjį turtą, nors šį turtą savo nuosavybėje turėjo ne vienerius metus. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas ir dabar gyvena iki perdovanojimo jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas nebeturi ir nekilnojamojo turto.
8.4. Nors teismas konstatavo, kad pilnamečiam, tačiau besimokančiam aukštojoje mokykloje, asmeniui yra reikalinga tėvų parama, tačiau netinkamai nustatė teiktino išlaikymo dydį bei atsakovo galimybes teikti tinkamą išlaikymą, taip pat trečiojo asmens turtinę padėtį bei ieškovo galimybes užsidirbti ir turtinę padėtį. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo būtinų poreikių ir neįvertino, kaip iš teikiamo 65 Eur išlaikymo galėtų išgyventi, siekdamas įgyti profesiją, jeigu tik tokio dydžio išlaikymą teiktų ir mama.
8.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nors byloje yra pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašo priteisti 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti 500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo rengimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas nurodo, kad ieškovui baigus vidurinę mokyklą nustojo jam mokėti po 150 Eur, nes nežinojo ką ieškovas veikia ir kur yra. Teigia, kad ieškovas vengė su juo bendrauti. Pažymi, kad niekada ieškovui nemokėjo po 200 Eur.
9.2. Atsakovas šiuo metu gyvena viename iš savo tėvų butų, kurie buvo jam padovanoti, tačiau jis šį turtą grąžino tėvams. Minimi butai įsigyti iš jo tėvų asmeninių lėšų.
9.3. Trečiasis asmuo A. J. nuomoja ne vieną butą ir iš to gauna pelną, todėl nesutiktina, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo.
9.4. Ieškovo mokama nuoma už vieną kambarį keturių kambarių bute yra per didelė. Galima susirasti ir pigesnį būstą, o ieškovas turi galimybę susirasti darbą arba gauti kreditą studijoms.
9.5. Atsakovo uždarbis Jungtinėje Karalystėje siekė 1250-1600 svarų, tačiau šiuo metu Lietuvoje darbo pasiūlymų jis negauna. Iš Darbo biržos atsakovas gavo vieną darbo pasiūlymą pagal specialybę, kur siūlomas darbo užmokestis 580 Eur per mėnesį.
9.6. Dėl 2018 m. rugpjūčio mėnesio įsiskolinimo, atsakovas nurodo, kad teismas padarė klaidą nagrinėdamas banko suvestinę, nes bankas automatiškai nuskaičiuodavo reikiamą sumą iš atsakovo sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, taip pat paskaitų grafiką bei Kauno technikos kolegijos charakteristiką. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima, nes būtinybė juos pateikti iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima Vilniaus universiteto pažymą apie ieškovo sesers studijas, nes šis įrodymas turi reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atsisakė priimti.
Dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiems vaikams pagrindų
14. Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo
16. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo E. J. ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista 65 Eur per mėnesį parama iš atsakovo V. J. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol ieškovas mokysis aukštosios mokyklos Kauno technikos kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jam reikalinga 200 Eur parama iš atsakovo, kad būtų patenkinti minimalūs pragyvenimo poreikiai. Vadinasi, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar ieškovui yra būtina finansinė parama.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas šiuo metu yra 21 metų mažiaus ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos mokosi Kauno technikos kolegijos inžinerijos mokslų fakulteto dieniniame skyriuje. Ieškovas nurodo, kad jo studijas finansuoja valstybė, dėl kintamo paskaitų tvarkaraščio neturi galimybių susirasti darbo, kredito studijoms imti nenori, nes nenori turėti skolų.
18. Ieškovas nurodo, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 435 Eur, į šią sumą įeina kambario nuoma, komunaliniai mokesčiai, interneto, telefono, maisto ir viešojo transporto išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė 330 Eur per mėnesį sumą nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pakeitė savo ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinyje nurodyta 435 Eur per mėnesį suma yra tikėtinai pagrįsta. Ši suma iš esmės atitinka nuo 2019 m. galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant protingą pilnamečio vaiko išlaikymo poreikių dydį.
19. Ieškovas nurodo, kad kambario nuomai išleidžia 150 Eur per mėnesį. Taip pat paaiškino, kad pirmais studijų metais gyveno bendrabutyje, tačiau dėl prastų gyvenimo sąlygų nutarė keturiese išsinuomoti keturių kambarių butą Kaune. Nors atsakovas teigė, kad 150 Eur suma už kambario nuomą yra per didelė, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad Kaune galima išsinuomoti analogišką kambarį pigiau. Todėl teisėjų kolegija laiko 150 Eur sumą už kambario nuomą pakankamai protingomis išlaidomis.
20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Teisėjų kolegijos manymu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Dėl to atsisakymas dirbti nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl studijuojančiam vaikui teiktinos paramos būtinumo. Juolab kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kur nurodyta, kad ieškovas kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, taip pat paskaitų grafiką, iš kurio matyti, kad suderinti darbą ir mokslus jam yra sudėtinga.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šiuo metu yra remiamas mamos ir močiutės. Ieškovo teigimu, abi jos kas mėnesį skiria po 165 Eur. Tačiau pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti materialinę paramą negali būti perkeliama kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, nepriklausomai nuo jų galimybių teikti finansinę paramą bei jų geros valios šią paramą skirti. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad A. J. mėnesinės pajamos yra santykinai nedidelės (iki 700 Eur su iš nuomos gaunamomis pajamomis). Juolab kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti įrodymai, jog ieškovo sesuo studijuoja Vilniaus universitete. Ši aplinkybė įrodo, kad ir ieškovo seseriai reikalinga parama ir, kaip nurodo ieškovas, mama jai taip pat teikia piniginę paramą.
22. Įvertinusi visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui yra būtina materialinė parama.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, tikrinasi sveikatą, turto neturi, todėl gali teikti 65 Eur išlaikymą savo pilnamečiui sūnui. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas, ar atsakovas turi realią galimybę teikti didesnį išlaikymą ieškovui.
24. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Svarbu paminėti, kad svarbi yra ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai, kurie reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi patrauklią suvirintojo specialybę. Atsakovas nurodo, kad negali gauti gerai apmokamo darbo pagal specialybę, nes neturi reikiamų sertifikatų. Tačiau atsakovas teismui nepateikė argumentų, kodėl negalėtų įgyti šių sertifikatų. Taip pat atsakovas nurodo, kad tikrinasi sveikatą, gydosi, tačiau apie atsakovo sveikatos būklę, kuri galėtų trukdyti atsakovui dirbti ir gauti pajamų, atsakovas duomenų teismui nepateikė.
26. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad metė darbą Jungtinėje Karalystėje ir grįžo į Lietuvą, nes nebenori teikti didesnio išlaikymo savo vaikams. Teigė, kad jam neapsimoka dirbti ir didelę dalį atlyginimo atiduoti vaikams. Taip pat teigia, kad sūnus yra suaugęs ir pats gali save išlaikyti, o jis vargti nebenori. Dėl to šiuo metu gali teikti ne didesnę, kaip 65 Eur paramą.
27. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad jo motina jam buvo padovanojusi nekilnojamąjį turtą, tačiau jis šį turtą grąžino atgal. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas surinko duomenis apie atsakovo turtinę padėtį iš Nekilnojamojo turto registro ir juos prideda prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš valstybės įmonės Registrų centras išrašų matyti, kad šiuo metu atsakovas vėl turi turto – du butus (vienam iš jų nustatytas uzufruktas) ir garažą. Jie buvo atsakovui padovanoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad atsakovas sistemingai dėjo pastangas, kad susimažintų turtą (gaunamų pajamų dydį) ir taip susimažintų išlaikymo dydį. Svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad iki grįžimo iš Jungtinės Karalystės jis siūlė teikti 150 Eur išlaikymą.
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad sūnus su juo nebendrauja, o tik reikalauja pinigų. Teisėjų kolegija mano, kad ši aplinkybė nėra esminė, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovas ilgą laiką buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, todėl reikia abiejų šalių laiko ir pastangų, siekiant atkurti tėvo ir sūnaus santykius. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ieškovo kaltės dėl nutrūkusio bendravimo.
30. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo sumą padidinti nuo 65 Eur iki 150 Eur. Priteisti visos ieškovo reikalautos 200 Eur sumos apeliacinės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo atsižvelgdamas į visumą šios bylos aplinkybių (be kita ko ir tai, kad ieškovas nesiekė gauti valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms, gali dirbti vasaros atostogų metu). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas priteisiant išlaikymą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., kaip to prašė ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde (CK 3.200 straipsnis). Tuo atveju jei atsakovas po 2018 m. rugpjūčio 1 d. teikė tam tikrą išlaikymą ieškovui, jis, esant reikalui, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus vykdymo procese (jei jis bus inicijuotas), kad atsakovo suteikto išlaikymo sumos būtų įskaitytos į šia nutartimi priteisiamą išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc. (150 Eur (priteista suma) / 200 Eur (ieškinio suma). Nuo žyminio mokesčio ieškovui esant atleistam, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 40,5 Eur (150 x 12 (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 10,74 Eur, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,06 Eur suma (10,74 x 0,75). Ieškovui tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis iš jo nepriteisiama, nes nesiekia minimalios priteistinos 3 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
34. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši 600 Eur suma yra ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų priteistiną užmokestį už ieškinio parengimą. Vadinasi, ši suma iš principo galėtų būti priteista ieškovui.
35. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo teikti advokatei Z. J. atliktų mokėjimų (600 Eur sumai) dokumentai, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucija atsisakė juos priimti, nurodydamas, kad nėra pateikta advokatės atstovavimo sutartis. Nors pirmosios instancijos teismas nepriėmė minėtų mokėjimo dokumentų, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, teisėjų kolegija įvertina tai, kad advokatė Z. J. teikė byloje ieškinį, pranešimus ir apeliacinį skundą. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad ji teikė ieškovui teisines paslaugas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktus mokėjimo dokumentus, todėl yra pagrindas proporcingai tenkintiems reikalavimams priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas 450 Eur (600 x 0,75) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies (85 / (200 – 65) x 100 = 62,96 proc.), jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22,95 Eur (85 (suma, kuria padidintas mėnesinis išlaikymo dydis) x 12 (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio suma.
37. Ieškovas pateikė 300 Eur kvitą ir 200 Eur kvitą už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 500 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 62,96 proc., vadinasi iš atsakovo ieškovui priteisiama 314,8 Eur suma (500 x 0,6296) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kasmėnesinę materialinę paramą (išlaikymą) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki kol ieškovas mokysis aukštosios mokyklos Kauno technikos kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. 40,5 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 8,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti ieškovui E. J. iš atsakovo V. J. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovui E. J. iš atsakovo V. J. 314,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. 22,95 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.