- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2-129-671/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01872-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Atsakovas
- S. D., A. F.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono 3-iojo notarų biuro
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) ieškinį atsakovams A. F., S. D. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. Tretieji asmenys Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas, antstolis Vaidas Drungilas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo mamos V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. Nukreipti atsakovo A. F., nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į jo dalį V. F. palikime, t. y. į ½ dalį: Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), su žemiau išvardintais pastatais: Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių pastatų, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), su žemiau išvardintais pastatais: Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
Iešinyje nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Skolininkas ar Atsakovas) kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2023-09-26 duomenimis, A. F. atžvilgiu antstoliai vykdo 5 vykdomąsias bylas išieškotojos VMI naudai. Bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš Skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą yra 56021,77 Eur. Skola valstybės biudžetui susidarė už laikotarpį nuo 2018-08-10 iki 2023-01-13. Iki 2023 m. birželio 23 d., t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, skola nepakito. Vykdymo išlaidų suma vykdomosiose bylose VMI nėra žinoma. VMI 2023-08-17 buvo gautas antstolio Vaido Drungilo (toliau ir Antstolis) 2023-08-17 patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-47-35972, kuriuo Antstolis informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirus Skolininko mamai V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) Skolininkui kaip pirmos eilės įpėdiniui, atsirado teisė į mamos palikimą. Testamentų registro duomenimis, Skolininkas atsisakė paveldėjimo dalies ir V. F. palikimą priėmė Skolininko sesuo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri pateikė Telšių rajono 3-iam notarų biuro notarui Gediminui Perminui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. A. F., kaip pirmos eilės įpėdinis, 2023-06-02 atsisakydamas palikimo, pažeidė išieškotojos VMI interesus, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtiną turtą, o kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. D. priėmė V. F. palikimą: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir Pastatą - Gyvenamasis namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso yra 2 įpėdiniai pagal įstatymą: A. F. ir S. D., jie, kaip pirmos eilės įpėdiniai paveldi po ½ dalį V. F. palikimo. Skolininkas, turėdamas daug neįvykdytų prievolių, palikimo atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jų reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Atsižvelgiant į tai, VMI teikia ieškinį dėl A. F. vienašalio sandorio – palikimo atsisakymo, pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš Skolininko VMI vykdomas nuo 2018-08-10. Išieškojimas vykdomas įsiteisėjusių ir neginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, o prievolių mokėjimo terminai yra suėję. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę A. F. atžvilgiu. Ginčijamas A. F. vienašalis sandoris pažeidė VMI, kaip kreditorės, interesus. A. F. vienašalis sandoris – palikimo atsisakymas, sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažinta skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertė, o kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. F., žinodamas apie savo nuo 2018 metų turimas neįvykdytas prievoles VMI ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios mamos palikimo priėmimo, tokiu savo veiksmu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės VMI interesus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Atsisakydamas palikimo po mamos mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą išieškotojai. Byloje nėra įrodymų, kad tokie Atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas Atsakovo apsisprendimas atsisakyti palikimo, vertintinas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. A. F. neprivalėjo atsisakyti palikimo. Neegzistavo joks Atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. V. F. nebuvo sudariusi testamento, kuriuo visas turtas po jos mirties būtų paliktas konkrečiam asmeniui, arba keliems asmenims. Aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsakovas A. F. yra S. D. brolis. Atsakovas A. F. buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, Antstolis negalės išsiieškoti iš jo skolą, dėl ko, nukentės išieškotojo interesai. Išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad egzistuoja visos sąlygos A. F. palikimo atsisakymą, atsiradusio po V. F. mirties 2023-03-23, pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Apie Atsakovo A. F. palikimo atsisakymą ieškovei tapo žinoma 2023-08-17, gavus antstolio Vaido Drungilo 2023-08-17 patvarkymą. Be to, nuo palikėjos V. F. mirties (duomenys neskelbtini) nėra praėję vieneri metai, todėl VMI nepraleido CK 6.66 straipsnuyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų mama V. F., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną buvo du pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - jos vaikai: atsakovai S. D. ir A. F.. Įstatyme numatytais terminais, 2023 m. balandžio mėnesį, į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi atsakovė S. D.. 2023-04-03 antstolis Vaidas Drungilas pranešimu VĮ „Registrų centras" areštavo A. F. turtinę teisę į mirusios mamos V. F. turtą. Apie areštą nežinodamas, atsakovas A. F. 2023 m. birželio 2 d. Atsisakymu (notarinio registro Nr. T3GP-6024), kurį patvirtino Telšių rajono 3-jo notarų biuro notaras Gediminas Perminas, atsisakė priimti palikimą po motinos mirties. 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovei S. D. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. T3GP-8751) į visą V. F. turtą - nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė - 7126 Eur, bei turtinę teisę į 0,3060 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį įmokėta 6583 Eur. valstybės vienkartinės išmokos, ir turtinę teisę į 0,4700 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį įmokėta 1257 Eur valstybės vienkartinės išmokos. Paveldėjimo liudijimo išdavimo metu, t. y. 2023-08-08, atsakovė S. D. iš notaro sužinojo, kad antstolis yra uždėjęs areštą A. F. turtinėms teisėms paveldėti mamos turtą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. viešajame registre S. D. vardu teisiškai įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Ieškovė nepagrįstai prašo nukreipti atsakovo A. F. nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į jo dalį V. F. palikime, nes V. F. vardu jokio turto nėra, visas turtas, minėta, nuosavybės teise jau yra įregistruotas atsakovės S. D. vardu. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusios motinos palikimą. Nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Ieškovė, kaip atsakovo A. F. kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą, dviem pagrindais: kaip pažeidžiantį kreditoriaus interesus ir kaip sudarytą dėl atsakovo A. F. nesąžiningumo. Nepagrįstai ieškinys grindžiamas actio Pauliana (LR CK 6.66 straipsnio) pagrindu, nes CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Kadangi nėra šių sąlygų viseto, actio Pauliana ieškinys, pareikštas ieškovės, neatitinka visų tokiam ieškiniui keliamų reikalavimų, todėl atmestinas. Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovei. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Antstolių informacinės sistemos 2023-09-26 duomenimis, kad atsakovo A. F. atžvilgiu antstoliai vykdo 5 vykdomąsias bylas išieškotojo VMI naudai ir kad bendra išieškotina suma į valstybės biudžetą yra 56 021,77 Eur, susidariusi už laikotarpį nuo 2018-08-10 iki 2023-01-13. Atsakovas A. F. paaiškina, kad jis neprisimena ir nežino, kas sudaro ieškovės nurodytą iš jo išieškomą sumą Valstybės biudžetui. Atsakovas 2022 m. lapkričio mėnesį sunkiai susirgo: 2022 m. lapkričio 28 d. VšĮ Telšių Regioninėje ligoninėje diagnozuotas ūminis inkstų nepakankamumas, ūminis ir poūminis kepenų nepakankamumas, tą pačią dieną paguldytas į Šiaulių Respublikinę ligoninę, dėl E.coli sukelto sepsio, kriptogeninio hepatito, kur gydytas iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pagerėjus būklei, buvo išleistas į namus, bet po to vėl paguldytas į Šiaulių Respublikinės ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus stacionarą dėl lėtinio inkstų funkcijos progresavimo, sąlygoto hipertenzinės nefropatijos ir buvusio sepsio pasėkoje su kepenų (atsistatančia funkcija) ir inkstų praktiškai negrįžtančiu pakenkimu. Nuo 2022 m. lapkričio 29 d. dializuojamas kas antrą dieną, pastoviai vartoja vaistus. Dėl bendro organizmo sutrikimo, hemodializių, vartojamų vaistų sutriko atmintis, todėl atsakovas negali paaiškinti teismui nei skolų ieškovui kilmės, nei kaip jos buvo iš atsakovo priteistos. Kadangi ieškovė prie ieškinio nėra pridėjusi teismų sprendimų, atsakovė S. D. taip pat negali paaiškinti teismui, kaip susidarė jos brolio skolos ir ar jis žinojo apie šias skolas. Atsakovams buvo žinoma A. F. skola Kredito unijai „Germanto lobis", kuri buvo atsakovui suteikusi kreditą gyvenamojo namo statybai. Kad A. F. skolingas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei jis pats, nei atsakovė S. D., nei jų mama V. F. nežinojo. Atsakovas A. F. nevengia įsiskolinimo dengimo. A. F. yra neįgalus, jam nustatytas tik 15 procentų darbingumas. Jo pajamos yra 378,06 Eur. netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur. vienišo asmens išmoka. Kiekvieną mėnesį antstolis iš jo gaunamų vienišo asmens išmokos ir netekto darbingumo pensijos išskaičiuoja po 100 Eur įsiskolinimui padengti. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga - atsakovo A. F. nesąžiningumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas - tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post - pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 19-421/2021, 32 punktas). Atsakovai nesutinka su ieškinio teiginiais, kad atsakovas A. F., atsisakydamas nuo palikimo, siekė išvengti skolų išieškojimo, t. y. buvo nesąžiningas. Ginčo nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai ir pastatai), esantys (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovų brolio A. F. nuosavybė. Jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo, gyveno kartu su mama V. F.. Jis buvo silpnos sveikatos, todėl pastatus remontuodavo už savo lėšas atsakovė S. D.: pakeitė dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų, tapetavo sienas, įvedė miestelio vandetiekio sistemą, perstatė viralinę. Padėjo dirbti žemę, prižiūrėjo aplinką. Brolis A. F. norėjo gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir žemės sklypus padovanoti seseriai atsakovei S. D., bet ji pasiūlė, kad brolis padovanotų turtą mamai. Šeimoje buvo sutarta, kad A. F. padovanos turtą mamai V. F., o po jos mirties turtą paveldės S. D.. Su tuo sutiko ir atsakovas A. F.. 2018-12-27 Dovanojimo sutartimi A. F. ginčo nekilnojamuosius daiktus padovanojo V. F.. Atsakovų brolis A. F. (duomenys neskelbtini) mirė. Jį savo lėšomis palaidojo atsakovė S. D., prižiūri jo kapą. Po sūnaus A. F. mirties mama liko gyventi viena. Mama gimusi (duomenys neskelbtini) metais, jai buvo reikalinga pagalba ūkio darbuose, nuvykti pas gydytojus. Tik atsakovė S. D. rūpinosi mama: dažnai pas ją atvykdavo, nupirkdavo maisto ir vaistų, padėdavo išsimaudyti, išsiveždavo išskalbti skalbinius, nuveždavo pas gydytojus, padėdavo buityje, sunešdavo sukapotas malkas į malkinę, tvarkė aplinką. Kai mamai Šiaulių Respublikinėje ligoninėje darė akių operaciją, tik atsakovė S. D. ją nuvežė ir parvežė iš ligoninės, lankė ligoninėje, po operacijos savaitę laiko mama gyveno pas atsakovę S. D. Šiauliuose. Mama ne kartą savo vaikams yra sakiusi, kad po jos mirties jos turtas turi atitekti dukrai S. D., nes tokia buvo ir mirusio A. F. valia. Mama pati neturėjo sveikatos, pati negalėjo nuvykti sudaryti testamento pas notarą į Telšius, buvo įsitikinusi, kad atsakovas A. F. gerbs jos valią ir be testamento sudarymo, o apie A. F. skolas ji nieko nežinojo. Mamai mirus, ją savo lėšomis palaidojo atsakovė S. D., sutvarkė ir prižiūri jos kapą. Žinodamas mamos valią turtą palikti seseriai S. D., žinodamas, kad ji viena mamą slaugė, rūpinosi, naudojo savo lėšas mamos interesais, atsakovas A. F. atsisakė jam priklausančios palikimo dalies. Tai atitiko protingumo ir sąžiningumo principus, mirusių A. F. ir V. F. valią. A. F. buvo įsitikinęs, kad privalo sudaryti ginčijamą sandorį - atsisakyti nuo palikimo. Visą palikimą priėmė atsakovė S. D., kuriai 2023 m. rugpjūčio 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis). Tai atitiko ir mirusios V. F., ir bendrą visų įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų įpėdinei S. D.. Nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų - atsakovo A. F. nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį - atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu. Išieškojimo nukreipimas, o pirmiau atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas, būtų neteisingas atsakovės S. D. atžvilgiu, nes ji nėra ir negali būti atsakinga už savo brolio skolas. Ieškovės reikalavimo tenkinimas ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą (jo dalį), neatitiktų ne tik teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, remiantis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. D. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad šeimoje jie buvo keturi vaikai. Vyresnysis brolis yra miręs prieš 18 metų. Antras brolis A. F., mirė (duomenys neskelbtini). Mama ir gyveno su A. F.. Brolis buvo silpnos sveikatos, ji atvažiuodavo į kaimą jiems padėti. Sodyba buvo brolio A. F. vardu, brolis norėjo sodybą padovanoti jai, bet paskui visi sutarė, kad sodybą padovanotų mamai, kad ji turėtų savo būstą. Brolis A. F. niekada neturėjo laiko, buvo užsiėmęs savo reikalais, turėjo įmonę, vertėsi autobusų nuoma. Brolis A. F. buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Vėliau turėjo draugę, su ja susilaukė sūnaus, tačiau ir jų santykiai nutrūko. Brolis turėjo banko paskolą, nes buvo įsigijęs namą. Tačiau nebeturėjo pinigų paskolai sumokėti ir prarado namą. Apie šią skolą tiek ji, tiek mama žinojo. Apie tai, kad brolis yra skolingas valstybei jai nebuvo žinoma. Kai mirė brolis A. F., ji brolį palaidojo, sutvarkė kapavietę. Kai mama liko gyventi viena, ji nuolat rūpinosi mama, kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo. Vežė operuoti akis, slaugė. Po mamos mirties, ją palaidojo, tvarko kapavietę. Brolis A. F. niekuo neprisidėjo. Jam pačiam 2022 m. rudenį labai pablogėjo sveikata, jis dializuojamas kas antrą dieną, pastoviai vartoja vaistus, yra nedarbingas, jam pačiam reikalinga pagalba. Po mamos mirties, jis nuvyko pas notarą ir atsisakė palikimo, nes taip šeimoje buvo nutarta, tokia buvo mamos valia, nes ji rūpinosi mama ir tais namais bei laidojo mamą. Su broliu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jis skolingas valstybei ir kad taip jis išvengs prievolės. Prašė ieškinį atmesti, nes ji elgėsi sąžiningai, turtą paveldėjo sąžiningai, vykdant mamos valią.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jos atstovaujamasis A. F. dėl sunkios sveikatos būklės neprisimena daugelio faktų ir negali paaiškinti kaip susidarė skola valstybei. Atsakovas pamena, kad buvo skolingas kredito unijai “Germanto lobis”. Kadangi atsakovas nepamena aplinkybių apie skolą valstybei, jis ir negalėjo elgtis nesąžiningai, nes neturėjo ką slėpti. Atsakovas atsisakė savo palikimo dalies, nes žinojo mamos valią, jog po jos mirties turtas turi atitekti dukrai, atsakovei S. D.. Ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, tačiau neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Be to, atsakovė S. D. paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir turtinę teisę į 0,3060 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį įmokėta 6583 Eur valstybės vienkartinės išmokos, ir turtinę teisę į 0,4700 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį įmokėta 1257 Eur valstybės vienkartinės išmokos, tačiau ieškovė nepasisako kaip ieškinio patenkinimo atveju būtų sprendžiamas išieškojimas iš šių turtinių teisių. Atsakovė S. D. elgėsi sąžiningai, atsakingai, ji viena rūpinosi mama, ją laidojo, rūpinosi kapavietės sutvarkymu, nieko nežinojo apie brolio skolas ir nedarė jam jokios įtakos, kad jis atsisakytų ar priimtų palikimą. Visa šeima žinojo, apie tai, jog po mamos mirties turtas atiteks atsakovei, todėl dar mamai esant gyvai, ji rūpinosi to turto pagerinimu, investavo į tai savo asmenines lėšas. Nesant actio Pauliana sąlygos - atsakovų nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį - atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo antstolis Vaidas Drungilas paaiškino, kad jo kontoroje yra vykdomas išieškojimas ieškotojos VMI naudai iš skolininko A. F. pagal du vykdomuosius dokumentus: pagal 2018 m. balandžio 18 d. VMI sprendimą dėl 6063,19 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo ir pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Telšių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos po 30 Eur už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną skyrimo A. F. firmos vadovui A. F. už antstolio V.Drungilo patvarkymo nevykdymą ir 300 Eur baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą (2023 m. gruodžio 15 d. priskaičiuota skola valstybei pagal šį vykdomąjį raštą yra 54074,85 Eur). Skolininkas A. F. buvo tinkamai informuotas apie priimtus vykdyti vykdomuosius dokumentus, su juo buvo kontaktuojama, patariama, kaip jis turi elgtis, kad baudos skaičiavimas sustotų, bet jis, galimai dėl didelių skolų, nuleido rankas. Apie tai, kad jam buvo žinoma apie vykdomus išieškojimus patvirtina vykdomųjų bylų dokumentai, nes jis rašė prašymus dėl arešto panaikinimo, dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo ir pan. Kadangi skolininkas A. F. neturėjo turto, iš kurio būtų galima išieškoti, antstolis, pastebėjęs sistemoje, kad po V. F. mirties atsirado palikimas, į kurį gali pretenduoti skolininkas, 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu areštavo skolininko turtinę teisę į mirusios mamos V. F. nekilnojamąjį turtą. Turto arešto aktą išsiuntė skolininkui el.paštu (duomenys neskelbtini). Turto areštas buvo įregistruotas viešajame registre. 2023 m. liepos 5 d. skolininkas A. F. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) mirus mamai, 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į notarą ir savo paveldimos turto dalies atsisakė. Skolininkas A. F., žinodamas, kad yra skolingas valstybei, jau po to, kai turtinė teisė buvo areštuota, atsisakė savo palikimo dalies, elgėsi nesąžiningai, pažeidė kreditoriaus teises. Apie tai, kad A. F. yra skolingas ir jo turtinės teisės į paveldimą turtą areštuotos žinojo ir atsakovė S. D., nes atvykus pas notarą dėl palikimo priėmimo, notaras matė turto arešto aktų registre atsakovo turtinės teisės areštą ir privalėjo apie tai informuoti abu atsakovus, tačiau tai nesustabdė atsakovų veiksmų. Prašė ieškinį tenkinti.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji gyveno netoli V. F., užeidavo pas kaimynę. V. F. iš pradžių gyveno su sūnumi, o kai jis mirė, gyveno viena. Labai dažnai atvažiuodavo dukra S. Ji viskuo rūpindavosi, maisto atveždavo. Pjaudavo žolę, iki kriauklės įvedė vandenį, žadėjo įrengti dušą. Kai V. F. operavo akis, ją išsivežė į Šiaulius, po operacijos ji pas dukrą kurį laiką ir gyveno. V. F. yra sakiusi, kad po mirties visa turtą paliks dukrai. Kalbėjo ir apie sūnų A., sakė, kad nieko gero iš jo nėra, vienos problemos. Buvo pradingęs, rūpinosi ji dėl sūnaus, o ne sūnus ja. Yra kartą mačiusi A. F. kaip krapštėsi prie autobuso.
Liudytoja B. Š. paaiškino, kad buvo V. F. kaimynė. Ta sodyba priklausė A. F., o po jo mirties sodyba atiteko mamai V. F.. Apie tris metus dar po sūnaus mirties ten gyveno V. F.. Kai neliko A., pas mamą atvažiuodavo dukra S. D.. Rūpinosi mama, vežė operuoti akis į Šiaulius. Apie palikimą su V. F. nekalbėjo, nes V. F. dar buvo guvi, tikrai negalvojo, kad gali netikėtai mirti. S. D. laidojo ir brolį A. F. ir mamą V. F.. V. F. apie sūnų A. F. daug nepasakodavo, bet sakė, kad labai gėrė.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė VMI yra atsakovo A. F. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2023-09-26 duomenimis, A. F. atžvilgiu antstoliai vykdo 5 vykdomąsias bylas išieškotojos VMI naudai. Bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš Skolininko išieškotina suma (2023-09-26 duomenimis) į valstybės biudžetą – 56021,77 Eur. Skola valstybės biudžetui susidarė už laikotarpį nuo 2018-08-10 iki 2023-01-13. 2023-06-23 skola valstybės biudžetui sudarė 56021,77 Eur. Antstolis Vaidas Drungilas 2023-08-17 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-47-35972, informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininko A. F. mamai V. F., skolininkui kaip pirmos eilės įpėdiniui, atsirado teisė į mamos palikimą. Testamentų registro duomenimis, skolininkas atsisakė paveldėjimo dalies ir V. F. palikimą priėmė skolininko sesuo S. D., kuri pateikė Telšių rajono 3-iam notarų biuro notarui Gediminui Perminui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad S. D. priėmė V. F. palikimą: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius pastatus, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir Pastatą - Gyvenamasis namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastatą – viralinę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimais nustatyta, jog A. F. mirė (duomenys neskelbtini), V. F. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 2 d. A. F. Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notarui pateikė atsisakymą nuo palikimo. 2023 m. rugpjūčio 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas S. D., kuriuo ji paveldėjo visą palikėjos V. F. turtą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti juridiniai faktai apie įregistruotą turto areštą – areštuota A. F. turtinė teisė į skolininko mirusios mamos V. F. turtą; įrašas galioja nuo 2023 m. balandžio 3 d. Medicininiais dokumentais nustatyta, jog nuo 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovas A. F. sunkiai serga, tris kartus per savaitę jam taikoma hemodializė, yra neįgalus, nuo 2023 m. vasario 7 d. nustatytas 15 procentų darbingumas.
Prie elektroninės civilinės bylos pridėta popierine Vykdomosios bylos Nr. 0047/19/00569 medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą. Teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi A. F. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui A. F., už antstolio Vaido Drungilo 2015-04-07 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. 0047/08/02265 nevykdymą nutarė skirti po 30 Eur baudos už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018-10-09. Taip pat A. F. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui A. F. už antstolio Vaido Drungilo 2016-09-07 reikalavimo pateikti duomenis apie teismo vykdomojo dokumento ir antstolio patvarkymo vykdymą Nr. 036-7389 ir 2017-03-14 pakartotinio reikalavimo pateikti duomenis apie teismo vykdomojo dokumento ir antstolio patvarkymo vykdymą Nr. 036-1878 nevykdymą nutarė skirti 300 Eur baudą (vykd. bylos l. 1). Antstolis 2019-03-22 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykd. bylos l. 3). Vykdant išieškojimą, areštuota skolininko transporto priemonė (vykd.bylos l. 28-29), priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų sąskaitų (vykd. bylos l. 25-26; 31; 35-37). 2023 m. kovo 2 d. gautas skolininko A. F. prašymas nenaudoti pervedamų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Telšių raj. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus jo turimiems įsiskolinimams padengti, nes jis sunkiai serga, tapo nedarbingu, jam skyrė netekto darbingumo pensiją (vykd. bylos l. 39-41). 2023 m. kovo 23 d. gautas skolininko A. F. prašymas grąžinti areštuotas lėšas (vykd. bylos l. 42-47). 2023 m. kovo 24 d. skolininko A. F. skolos likutis išieškotojui VMI pagal šį vykdomąjį raštą sudarė 46754,85 Eur (vykd. bylos l. 49). 2023 m. kovo 31 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-47-14067 Antstolis areštavo A. F. turtines (paveldėjimo) teises į skolininko mirusios mamos V. F. turtą (turto arešto mastas 49824,20 Eur) ir apie tai elektroniniu paštu pranešė išieškotojai bei skolininkui A. F. (vykd. bylos Nr. 53-57). Valstybės įmonė Registrų centras Turto arešto aktą Nr. S-23-47-14067 įregistravo 2023 m. balandžio 3 d. (vykd. bylos Nr. 58). 2023 m. liepos 5 d. skolininkas A. F. pranešė Antstoliui, jog (duomenys neskelbtini) mirus mamai V. F., jis ir jo sesuo 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Telšių r. 3-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Informavo Antstolį, jog jis palikimo atsisakė ir visas po mamos mirties likęs turtas palieka seseriai S. D. (vykd. bylos l. 70). 2023 m. rugpjūčio 8 d. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas išdavė S. D. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Liudijime nurodyta, jog visą palikėjos V. F. turtą paveldi jos dukra S. D.. Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog yra įregistruoti juridiniai faktai – areštuota A. F. turtinė teisė į skolininko mirusios mamos V. F. turtą; įrašas galioja nuo 2023-04-03 (vykd. bylos l. 71-80). 2023 m. rugsėjo 15 d. S. D. kreipėsi į Antstolį prašydama panaikinti turtinių teisių apribojimą paveldėtam turtui, nes turtas yra įregistruotas jos vardu (vykd. bylos l. 83-85). 2023 m. spalio 9 d. Antstolis pateikė atsakymą į prašymą, atsisakė panaikinti turto areštą, nes išieškotojas pateikė ieškinį teismui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) (vykd. bylos l. 86-87). 2023 m. gruodžio 8 d. Testamentų registro išrašu nustatyta, jog palikėja V. F. testamento nesudarė. Palikimo priėmimo data – 2023 m. gegužės 29 d., palikimą priėmė S. D.. Palikimo atsisakymo data – 2023-06-02, palikimo atsisakė A. F. (vykd. bylos l. 99-103).
Prie elektroninės civilinės bylos pridėta popierine Vykdomosios bylos Nr. 0047/18/01550 medžiaga nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-70943 išieškoti į biudžetą iš A. F. 6473,16 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikė sprendimą vykdymui (vykd. bylos l. 1). 2018 m. rugpjūčio 10 d. Antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. bylos l. 6-7). 2019 m. gegužės 10 d. VMI pateikė antstoliui 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69863, kuriuo pakeistas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-70943 ir prašo iš skolininko A. F. išieškoti 1872,03 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (vykd. bylos l. 4-5). 2018-08-20, 2018-08-29, 2018-03-31, 2019-03-29, 2020-01-17, 2021-07-23, 2023-03-31 priimti Antstolio nurodymai iš visų sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. bylos l. 31; 36; 38; 86; 92;124-126; 140 ). 2018 m. rugpjūčio 31 d. skolininkas A. F. pateikė Antstoliui prašymą įsiskolinimą apmokėti dalimis, darant išskaitas po 500 Eur iš skolininko sąskaitos, esančios Luminor banke (vykd. bylos l. 39). 2019 m. sausio 15 d. priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, patvarkymo nuorašą skolininkas A. F. gavo pasirašytinai (vykd. bylos l. 64). 2019 m. sausio 16 d. A. F. kreipėsi į Antstolį su prašymu panaikinti areštą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes turtas bus pakartotinai įkeičiamas Kredito unijai „Germanto lobis“ (vykd. bylos l. 65-67). 2019 m. sausio 17 d. Antstolis priimė patvarkymą panaikinti turtui areštą (vykd. bylos l. 68-69). 2019 m. kovo 29 d. skolininkas A. F. kreipėsi į Antstolį, prašydamas grąžinti jam 100 Eur, kad galėtų padaryti išskaitymą už skolininką V. U. (vykd. bylos l. 85). 2020 m. spalio 1 d. antstolė Gintarė Mankevičienė informavo Antstolį apie tai, jog priimtas patvarkymas dėl varžytynių skelbimo pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės (Kredito unijos „Germanto lobis“) prašymą. Varžytynės paskelbtos skolininko areštuotam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Antstolis priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (vykd. bylos l. 93-99). 2021 m. liepos 23 d. skolininkas A. F. pateikė Antstoliui prašymą grąžinti nuo sąskaitos nuskaičiuotą darbo užmokestį (vykd. bylos l. 115). 2023 m. kovo 2 d. skolininkas A. F. pateikė Antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog sutrikus sveikatai, jo darbingumas įvertintas 15 procentų, todėl prašo nenaudoti pervedamų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus jo turimiems įsiskolinimams padengti (vykd. bylos l. 118-122; 128-135). 2023 m. kovo 31 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-47-14067 Antstolis areštavo A. F. turtines (paveldėjimo) teises į skolininko mirusios mamos V. F. turtą (turto arešto mastas 49824,20 Eur) ir apie tai elektroniniu paštu pranešė išieškotojai bei skolinkui A. F. (vykd. bylos Nr. 142-146). Valstybės įmonė Registrų centras Turto arešto aktą Nr. S-23-47-14067 įregistravo 2023 m. balandžio 3 d. (vykd. bylos Nr. 147). 2023 m. liepos 5 d. skolininkas A. F. pranešė Antstoliui, jog (duomenys neskelbtini) mirus mamai V. F., jis ir jo sesuo 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Telšių r. 3-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Informavo Antstolį, jog jis palikimo atsisakė ir visas po mamos mirties likęs turtas palieka seseriai S. D. (vykd. bylos l. 159). 2023 m. rugpjūčio 8 d. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas išdavė S. D. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Liudijime nurodyta, jog visą palikėjos V. F. turtą paveldi jos dukra S. D.. Iš Paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog yra įregistruoti juridiniai faktai – areštuota A. F. turtinė teisė į skolininko mirusios mamos V. F. turtą; įrašas galioja nuo 2023-04-03 (vykd. bylos l. 160-169). 2023 m. rugsėjo 15 d. S. D. kreipėsi į Antstolį prašydama panaikinti turtinių teisių apribojimą paveldėtam turtui, nes turtas yra įregistruotas jos vardu (vykd. bylos l. 172-174). 2023 m. spalio 9 d. Antstolis pateikė atsakymą į prašymą, atsisakė panaikinti turto areštą, nes išieškotojas pateikė ieškinį teismui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) (vykd. bylos l. 175-176).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaujantis CK 6.66 straipsniais, prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo A. F. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo mamos V. F., mirties bei nukreipti atsakovo A. F., nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į jo ½ dalį V. F. palikime.
CK 6.66 straipsnis numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 28 punktas).
Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).
Kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, be konkrečiai apibrėžtų kreditoriaus interesų pažeidimo atvejų, nustatyta, kad skolininko sudarytu sandoriu jie gali būti pažeisti ir kitais įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais, tai kreditoriaus teisėti interesai gali būti pažeidžiami įvairiai. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Tokiu būdu, actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijami ir palikimo sandoriai, kurie pažeidžia kreditoriaus teises.
Kaip jau paminėta, ieškovė ginčija atsakovo A. F. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo mamos V. F., mirties, kaip pažeidžiantį jos, kaip kreditorės, teises, teigdama, kad atsakovas, atsisakydamas jam priklausančios palikimo dalies, tyčia sumažino savo mokumą ir neliko galimybės išieškoti skolą. Ieškovė teigia, kad sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, nes atsakovui atsisakius palikimo, turtą paveldėjo jo sesuo S. D., t. y. skolininkas elgėsi artimo giminaičio naudai, todėl šiuo atveju yra aktuali ir CK 6.67 straipsnios 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiaus. Atsakovas A. F. buvo nesąžiningas, žinojo, jog atsisakius palikimo Antstolis negalės išieškoti iš jo skolos ir dėl to nukentės išieškotojos interesai.
Atsakovas A. F. atsiliepimu į ieškinį bei per savo atstovę teisme tvirtino, jog nežinojo ir neprisimena, kad buvo skolingas ieškovei – VMI, žino, jog buvo skola Kredito unijai „Germanto lobis“. Atsisakydamas palikimo elgėsi sąžiningai, nes tokią teisę jam numato Pveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, be to, sesuo rūpinosi mama ir palikti visą savo turtą dukrai buvo mamos valia. Atsisakydamas palikimo, nežinojo apie areštuotą turtinę (paveldėjimo) teisę, o sesuo apie tai sužinojo tik išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu.
Iš paminėtų antstolio V.Drungilo pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad nuo 2018 metų aqntstolio V.Drungilo kontoroje vykdomas 6473,16 Eur mokestinės nepriemokos iš turto išiešieškojimas iš atsakovo (skolininko) A. F. išieškotojos VMI naudai, o nuo 2019 m. kovo mėnesio vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) A. F. išieškotojos VMI naudai pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Telšių apylinkės treismo Telšių rūmų vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. 2VP-6352-971/2018. Palikimo atsiradimo momentu atsakovas buvo skolingas ieškovei 56021,77 Eur. Antstolis V.Drungilas vykdo išieškojimą dviejose vykdomosiose bylose, kuriose skola palikimo atsiradimo dienai sudarė 49824,20 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui – atsakovui A. F..
Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie vykdomus išieškojimus VMI ir apie išieškojimo mastą, nes jam, nustatyta tvarka, buvo siunčiami patvarkymai, Antstolio nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš atsakovo sąskaitų ir kt. Tai patvirtina ir paties atsakovo veiksmai: atsakovas vykdomojoje byloje Nr. 0047/18/01550 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Antstoliui prašymą įsiskolinimą apmokėti dalimis, darant išskaitas po 500 Eur iš skolininko sąskaitos, esančios Luminor banke (vykd. bylos l. 39). 2019 m. sausio 16 d. atsakovas A. F. kreipėsi į Antstolį su prašymu panaikinti areštą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes turtas bus pakartotinai įkeičiamas Kredito unijai „Germanto lobis“ (vykd. bylos l. 65-67). 2019 m. kovo 29 d. atsakovas A. F. kreipėsi į Antstolį, prašydamas grąžinti jam 100 Eur, kad galėtų padaryti išskaitymą už skolininką V. U. (vykd. bylos l. 85). 2021 m. liepos 23 d. pateikė prašymą Antstoliui grąžinti nuskaičiuotą nuo asmeninės sąskaitos darbo užmokestį (vykdomosios bylos l. 115), taip pat 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą nenaudoti į jo sąskaitą pervedamų lėšų turimiems įsiskolinimams dengti, nes šios lėšos reikalingos pragyvenimui ir medicinių paslaugų gavimui ir pateikė Antstoliui medicininius dokumentus (vykdomosios bylos Nr. 0047/18/01550 l. 118-122; vykdomosios bylos Nr. 0047/19/00569 l. 39-46). Atsakovo argumentus, jog jis manė, kad turi skolą tik išieškotojai Kredito unijai „Germanto lobis“, o ne VMI, paneigia ir kiti duomenys, esantys vykdomojoje byloje Nr. 0047/18/01550 (vyk. bylos l. 93-99), iš kurių matyti, jog antstolė Gintarė Mankevičienė, o ne antstolis V.Drungilas, vykdė išieškojimą Kredito unijai „Germanto lobis“ bei skelbė varžytynes dėl skolininko A. F. hipoteka įkeisto areštuoto turto pardavimo. Apie tai, jog Atsakovas žinojo, jog ne antstolis V.Drungilas vykdo išieškojimą Kredito unijai “Germanto lobis”, o antstolė G.Mankevičienė, patvirtina ir teismų sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovas A. F. ne kartą skundė antstolės Gintarės Mankevičienės veiksmus vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo išieškotojos Kredito unijos „Germanto lobis“ naudai (Liteko duomenys, civilinės bylos Nr. e2YT-6084-339/2020; e2YT-6317-1037/2020; e2YT-539-671/2021; e2YT-992-1117/2021; e2YT-2986-344/2021; e2YT-3834-339/2021; 2YT-1312-304/2022). Aukščiau paminėti, antstoliui V.Drungilui teikti prašymai yra motyvuoti, pasirašyti paties Atsakovo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. F. žinojo, jog yra skolingas VMI ir antstolis V.Drungilas vykdo išieškojimus VMI naudai ir tai žinojo nuo vykdomųjų dokumentų vykdymo pradžios. V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolis V.Drungilas, po V. F. mirties, 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. S-23-47-14067 areštavo atsakovo A. F. turtinę (paveldėjimo) teisę į skolininko mirusios mamos V. F. turtą (akte nurodė, jog išieškotojas VMI, o turto arešto mastas 49824,20 Eur) ir apie tai pranešė skolininkui; turto areštas įregistruotas 2023 m. balandžio 3 d. (vykdomosios bylos Nr. 0047/18/01550 l. 143-147; vykdomosios bylos Nr. 0047/19/00569 l. 53-58). 2023 m. liepos 5 d. atsakovas A. F. pranešė Antstoliui V.Drungilui, kad jis 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir savo paveldėjimo dalies atsisakė, turtas palieka jo seseriai S. D. (vykdomosios bylos Nr. 0047/18/01550 l. 159; vykdomosios bylos Nr. 0047/19/00569 l. 70). Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, jog palikėja V. F. testamento nepaliko; S. D. palikimą priėmė 2023 m. gegužės 29 d., A. F. palikimo atsisakė 2023 m. birželio 2 d.; palikimo atsisakymo faktas įregistruotas 2023 m. rugpjūčio 8 d. (vykdosios bylos Nr. 0047/19/00569 l. 99). Iš atsakovo pateikto 2023 m. birželio 2 d. atsisakymo priimti palikimą matyti, jog notaras jam išaiškino CK 6.66 straipsnio (kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius) ir 6.68 straipsnio (negatorinio ieškinio) nuostatas. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Atsakovas palikimo atsisakė, žinodamas apie turimą įsiskolinimą kreditorei VMI. Paminėti vykdomųjų bylų dokumentai paneigia atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog Atsakovas palikimo atsisakė nežinodamas, jog yra skolingas VMI ir nežinodamas jog jo turtinė (paveldėjimo) teisė areštuota, o S. D. iš viso nežinojo apie turto areštą ir apie tai sužinojo tik išdavus Paveldėjimo teisės liudijimą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Taigi, vykdydamas tokią savo pareigą skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditoriaus interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Atsakovas A. F. ir jo atstovė teisme nurodė, jog atsakovas palikimo atsisakė, nes mama po savo mirties norėjo palikti visa turtą dukrai, atsakovei S. D., o atsakovė S. D., žinodama mamos valią, ja rūpinosi, mamai esant gyvai, o mamai mirus, ją laidojo, tvarkė kapavietę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog mirusioji V. F. buvo išreiškusi valią visa savo turtą (ar jo dalį) palikti dukrai S. D., ir kad, vykdydamas savo mamos valią, atsakovas, vadovaudamasis gera morale, privalėjo atsisakyti palikimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė aplinkybes, jog jų brolis A. F. padovanojo nekilnojamąjį turtą mamai V. F. su sąlyga, kad ji po mirties turtą paliks atsakovei S. D., tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. Be to, esant tokiam susitarimui, tikėtina, kad dovanojimo sandorio metu, kuris sudaromas pas notarą, V. F. būtų sudariusi ir testamentą. Teismo posėdžio metu liudytojos patvirtino, jog V. F. rūpinosi atsakovė S. D. ir ją laidojo, tačiau liudytoja B. Š. paaiškino, kad V. F. dar buvo guvi, tikrai negalvojo, kad gali netikėtai mirti ir apie palikimą nekalbėjo. Tai, kad dukra rūpinosi savo mama ir ją laidojo (nes atsakovas A. F. turėjo finansinių sunkumų, o po to sunkiai susirgo), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas A. F. privalėjo atsisakyti palikimo.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vertina, kad skolininko, atsakovo A. F. sudarytas ginčijamas sandoris yra neatlygintinis. Paminėti vykdomųjų bylų dokumentai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas A. F. elgėsi nesąžiningai - žinodamas apie savo skolą ieškovei (kreditorei), taip pat žinodamas apie tai, jog Antstolis ėmėsi veiksmų – areštavo jo turtinę teisę į atsiradusią palikimo dalį, atsisakė priimti palikimą (nors neprivalėjo taip elgtis) ir taip sumažino savo mokumą, nes jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą jis neturi, o dėl sveikatos būklės nebegali dirbti, tokiu būdu pažeidė kreditorės teises, ir yra reali grėsmė, kad skoliniai ipareigojimai nebus įvykdyti. Vykdomųjų bylų dokumentai paneigia ir Atsakovo atstovės argumentus, jog Atsakovas prarado atmintį, visiškai neprisimena apie turimą įsiskolinimą valstybei, nes Atsakovo veiksmai: atsisakymas priimti palikimą, pranešimai Antstoliui kaip tik parodo, jog jis veikė apgalvotai, nuosekliai, kryptingai, o ne kaip asmuo, praradęs atmintį ir nežinantis apie vykdomus išieškojimus. Apie tai, jog atsakovas A. F. buvo skolingas kreditorei atsakovė S. D. taip pat žinojo, nes Antstolio taikytas turto areštas Turto arešto registre buvo įregistruotas 2023 m. balandžio 3 d., atsakovė S. D. dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2023 m. gegužės 29 d., todėl notaras, be abejo, informavo paveldėtoją apie įregistruotą atsakovo A. F. turtinės teisės areštą. Atsakovas sesers naudai palikimo atsisakė 2023 m. birželio 2 d. ir matyti, jog notaras jam išaiškino kreditorių teisę ginčyti šį sandorį. Vadovaujantis elementariais protingumo kriterijais, manytina, jog tarp artimų giminaičių buvo pokalbis apie tai, kaip elgtis, kad neprarasti dalies paveldimo turto. Tačiau ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, todėl teismas neturi pareigos pasisakyti dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį ir ieškovė nepraleido actio Pauliana atveju taikomo vienų metų ieškinio senaties termino.
Paminėtais įrodymais teismas nustatė, jog Atsakovas ginčijamo sandorio (atsisakymo priimti palikimą) neprivalėjo sudaryti, žinojo apie skolą kreditorei (ieškovei), elgėsi nesąžiningai - sudarė vienašalį, neatlygintinį sandorį artimo giminaičio (sesers) naudai ir šis sandoris pažeidžia kreditorės teises, nes atsakovas dar labiau padidino savo nemokumą, todėl atsakovo A. F. atsisakymas nuo palikimo, atsiradusio po jo mamos V. F. mirties, pripažintinas negaliojančiu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis.
2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, negatorinio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (teismų praktika 29) pasisakyta, jog teismas, tenkindamas actio Pauliana, pagal byloje pareikštus reikalavimus ir ginčo išsprendimo rezultatą turėtų pasirinkti, dėl ko pasisakyti rezoliucinėje dalyje: 1) dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (viso ar dalies) nuo jo sudarymo momento; 2) dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo (jeigu jis nebuvo patenkintas ankstesniu teismo sprendimu); 3) dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą turtą; 4) dėl likusio po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo turto (jo vertės) grąžinimo skolininkui, jeigu pripažįstamas negaliojančiu visas sandoris; 5) dėl trečiajam asmeniui liekančio turto, jeigu pripažįstama negaliojančia tik dalis sandorio; 6) dėl trečiajam asmeniui grąžinamo turto, kurį jis perdavė skolininkui pagal pripažintą negaliojančiu sandorį (ar jo dalį), kaip tai nustatyta CK 6.145 straipsnyje.
Taigi, atsižvelgiant į actio Pauliana ieškinio ypatumus ir į tai, jog kreditorės teisės pažeistos vykdymo procese, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kreditoriaus nepadengto įsiskolinimo išieškojimas nukreiptinas į atsakovo A. F. dalį V. F. palikime, t. y. į ½ dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių: Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių pastatų, unikalus daikto numeris(duomenys neskelbtini); į ½ dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių: Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis į valstybės pajamas. Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškinio suma šioje byloje yra 3563 Eur (½ paveldėto nekilnojamojo turto vertės (7126 : 2 = 3563 Eur)), todėl iš atsakovų valstybei lygomis dalimis priteistinas 80 Eur (3563 Eur x 3% x 75%) žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo mamos V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Nukreipti atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepadengto įsiskolinimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, išieškojimą į jo dalį V. F. palikime, t. y., į ½ dalį: Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Kitų inžinerinių pastatų, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato –ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – ūkinio, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovų A. F. ir S. D., lygiomis dalimis priteisti valstybei žyminį mokestį 80 Eur (aštuoniasdešimt Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.