- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-1190-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01151-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su motina – ieškove; 2) nustatyti, kad po nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove šalių nepilnametės dukros su skyrium gyvensiančiu tėvu – atsakovu, bendraus bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu; 3) nustatyti ir (ar) priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis tokį patį, koks šalių sutarimu buvo mokamas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.: A. S. – 300 Eur, S. S. – 300 Eur, jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės: A. S. – 400 Eur, S. S. – 350 Eur, šias sumas kiekvienais metais indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 700 Eur vaikų A. S. ir S. S. išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:
1.1. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno ir kūrė bendrą ūkį kaip sugyventiniai apie 10 metų, nuo 2008 m. iki 2018 m. Ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį Airijoje. Šioje šalyje jiems gimė (duomenys neskelbtini) S. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini)atsakovui pradėjus bendrauti su kita moterimi, ieškovės ir atsakovo santykiai bei bendras gyvenimas nutrūko. Atsakovas liko gyventi Airijoje, o ieškovės kartu su mažametėmis dukterimis grįžo gyventi į Lietuvą.
1.2. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukterims, gyvenančioms su savo motina ieškove Lietuvoje. Nekilo ginčo ir dėl tokio išlaikymo dydžio. Šalys sutarė, kad atsakovas abiejoms nepilnametėms dukterims kas mėnesį teiks bendrą 600 Eur išlaikymo sumą, t. y. po 300 Eur kiekvienai iš dukterų. Šį susitarimą atsakovas iš esmės tinkamai vykdė ilgą laikotarpį, nuo 2018 m. lapkričio mėn. mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., vienu ar keliais mokėjimais pervesdamas kiekvieną mėnesį ieškovei 600 Eur ar panašią sumą dukterų išlaikymui, o ieškovė šias lėšas priimdavo, t. y. šalių susitarimas dėl išlaikymo teikimo ir dydžio realus įvykdymas buvo patvirtintas daugybiniais šalių konkliudentiniais veiksmais. Tačiau nuo 2022 m. gegužės mėn. atsakovas be jokio pagrindo vienašališkai pažeidė šį susitarimą, sumažino bendrą išlaikymo sumą iki 400 Eur ir tik tokią sumą pradėjo pervedinėti ieškovei. Atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. el. laišku nurodė ieškovei, jog mokės dar labiau sumažintą bendrą 300 Eur išlaikymą abejoms dukterims, kol „nebus sutvarkyti alimentai oficialiai“. Galiausiai bankiniu pervedimu už 2023 m. gegužės mėn. abiejų nepilnamečių dukterų išlaikymui atsakovas pervedė tik 300 Eur.
1.3. Ieškovė tiesiogiai kiekvieną dieną iš esmės viena augina, rūpinasi ir prižiūri savo dukteris. Tarp ieškovės ir mažamečių dukterų yra užsimezgęs gilus tarpusavio emocinis ryšys ir supratimas, todėl nei ieškovė, nei jos mažametės dukterys neįsivaizduoja gyvenimo vieni be kitų. Atsakovas su dukterimis nuo 2018 m. lapkričio mėn. bendrauja minimaliai, nes nuolatos gyvena kitoje šalyje. Nors atsakovas, būdamas Lietuvoje, aplanko dukteris, jo ir mažamečių dukterų šiuo metu nesieja stiprus emocinis ryšys. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu ieškovė prašo teismo jos su atsakovu bendrų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, taip iš esmės oficialiai patvirtinant jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. egzistuojančią faktinę situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą teismo sprendimu nustačius kartu su ieškove, ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas visapusiškai dalyvautų vaikų auginime ir auklėjime, todėl nesiruošia daryti jokių nepagrįstų ir (ar) dirbtinų kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ateityje. Ieškovė yra abiejų tėvų bendradarbiavimo auklėjant vaikus šalininkė ir mano, kad yra galimybės visus su vaikų auklėjimu susijusius klausimus (tame tarpe ir bendravimo tvarkos) spręsti bendru abiejų tėvų sutarimu, todėl nėra jokio būtinumo nustatinėti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu ieškovė prašo teismo nustatyti, jog vaikai su skyrium gyvensiančiu tėvu atsakovu bendraus bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu.
1.5. Patys tėvai, ieškovė ir atsakovas, 2018 m. lapkričio mėn. susitarė ir savo daugybiniais konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimą, jog atsakovas savo dukterims teiks bendrą 600 Eur arba po 300 Eur išlaikymą kiekvienai iš dukterų kiekvieną mėnesį. Atsakovas šio susitarimo visapusiškai laikėsi nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kai sutartą ar panašią sumą pervesdavo bankiniais pervedimais arba sumokėdavo grynais pinigais, todėl už šį laikotarpį ieškovė neturi jokių pretenzijų atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo ieškiniu prašo teismo nustatyti (priteisti) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. mokėtiną po 300 Eur išlaikymą kiekvienai iš dukterų kiekvieną mėnesį, kaip tai šalių susitarimu visapusiškai buvo daroma laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., atitinkamai ieškovės naudai priteistinas 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį ((200 Eur x 12 mėn.) + 300 Eur).
1.6. Jeigu 2018 m. pabaigoje šalių sutarta ir atsakovo pradėta mokėti 300 Eur išlaikymo kiekvienai dukrai suma būtų buvusi priteista (patvirtinta) teismo, šiuo metu, atsižvelgiant į 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. vasario mėn. taikytą indeksavimą, ji per mėnesį siektų 415 Eur kiekvienai dukrai, t. y. būtų padidėjusi net 38 proc. nuo pradinės sutartis sumos, atsižvelgiant į kainų infliaciją. Todėl egzistuoja objektyvus poreikis atsakovo nuo 2018 m. lapkričio mėn. mokamą išlaikymo dydį persvarstyti, atsižvelgiant tiek į pastaraisiais metais reikšmingai pakilusias paslaugų ir prekių kainas, tiek į visumą kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovė nuo 2022 m. gegužės 12 d. dirba (duomenys neskelbtini). Šios įmonės išduotos patvirtina, kad ieškovė per mėnesį vidutiniškai (nevertinant 2022 m. gegužės mėn., kurį ieškovė dirbo nepilnai) gauna apie 521,78 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Ieškovė kiekvieną mėnesį taip pat gauna Airijos ieškovei skirtus 420 Eur vaikų pinigus, kurie iš pradžių (iki 2019 m. vidurio) buvo mokami tiesiogiai ieškovei, o vėliau pradėti mokėti per atsakovą, gyvenantį Airijoje. Taigi ieškovės mėnesinės pajamos kartu su iš Airijos gaunamais vaikų pinigais sudaro apie 941,78 Eur sumą. Ieškovės žiniomis, atsakovas per mėnesį uždirba apie nuo 2 500 Eur iki 3 000 Eur, priklausomai nuo dirbamų valandų skaičiaus. Ieškovė disponuoja šia informacija, nes gyvendama Airijoje pati dirbo toje pačioje įmonėje, kurioje atsakovas dirba iki šiol. Be to, su šiuo ieškiniu teikiami papildomi dokumentai patvirtina, kad viena iš dukterų dėl turimos ligos turi ženkliai didesnius specialiuosius poreikius nei standartinis tokio amžiaus vaikas. 2021 m. kovo 12 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Padaryta išvada, kad A. reikalingi dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pateikta daug konkrečių rekomendacijų ugdymuisi: kaip pritaikyti mokymo turinį, kokius taikyti alternatyvius mokymosi metodus ir būdus, mokymosi strategijas, kaip palaikyti ir skatinti mokymosi motyvaciją, kokią švietimo pagalbą teikti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2021 m. lapkričio 15 d. neįgalumo lygio pažyma A. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).
1.7. Ieškovės pateikti jos bankinės sąskaitos išrašai nuo 2019 m. iki 2023 m. balandžio 28 d. patvirtina, kad ieškovė visas gaunamas lėšas visiškai išleidžia (per kalendorinius metus išleidžia visas gautas lėšas, nesukaupia jokių santaupų) savo ir savo mažamečių vaikų pagrindinių poreikių tenkinimui. Ieškovė pažymi, kad nuolatos jaučiamas piniginių lėšų stygius būtiniems jos ir jos mažamečių vaikų poreikių patenkinimui, tenka nuolatos lėšų skolintis iš trečiųjų asmenų. Pvz., 2023 m. gegužės mėn. ieškovei 750 Eur paskolino jos motina I. R. Pastaroji ne kartą tiek bankiniais pervedimais, tiek grynais pinigais skolino ir (ar) dovanojo pinigines lėšas ir ankstesniais laikotarpiais. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu ieškovė prašo teismo nuo 2023 m. birželio 1 d. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) A., kuri turi didelių specialiųjų poreikių, išlaikymui priteisti 400 Eur mėnesinę sumą, t. y. 33,3 proc. didesnę nei atsakovas mokėjo nuo 2018 m. pabaigos, o (duomenys neskelbtini) S. išlaikymui priteisti 350 Eur mėnesinę sumą, t. y. 16,7 proc. didesnę nei atsakovas mokėjo nuo 2018 m. pabaigos, iki pastarosioms sukaks pilnametystė, šias sumas kiekvienais metais indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną ieškovę.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis: A. S. – 160 Eur, S. S. – 160 Eur, šias sumas kiekvienais metais indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną ieškovę. Atsakovas nurodė:
2.1. Atsakovas šiuo metu moka kreditą 306,88 Eur, nuomą 1 050 Eur, iš kurios pusę 525 Eur moka kitas asmuo (žmona). Atsakovas gauna atlyginimą apie 2 200 Eur per mėnesį, todėl jam per mėnesį iš pajamų minusavus visas išlaidas ir išlaikymą praktiškai nebelieka jokių lėšų, todėl maistui ir kitoms išlaidoms lieka nedaug. Atsakovas maistui ir buitinėms priemonėms išleidžia apie 390 Eur/mėn.; kurui 300 Eur/mėn.; internetui 21,80 Eur /mėn.; elektra 125,42 Eur/mėn., automobilio draudimas 33 Eur/mėn.; kelių mokestis 63,33 Eur/mėn., medicininės išlaidos 20 Eur – 42,51 Eur/mėn.; kirpyklai 18 Eur/mėn. arba iš viso: iki 2 200 Eur per mėn. Be to, atsakovas neįtraukė būsimų išlaidų dėl grįžimo į Lietuvą aplankyti dukrų, o jokių turistinių ar poilsinių kelionių neperka. Atsakovas pažymi, kad turi ir papildomų išlaidų, tačiau jų neįtraukia į pagrindines bazines, t. y. tokios kaip su sveikatos tyrimais susijusios (kraujo tyrimai Latvijoje, kardiologo konsultacijos ir tyrimai Lietuvoje); automobilio taisymas; rūbai; vaikams perkamos dovanos (kurios neįeina į pagrindę išlaikymo sumą), lovytės. Dėl to, atsakovas nuo 2017 m. yra priverstas imti vartojamąjį kreditą, kurį vis papildo dėl to, kad jam neužtenka vien gaunamų pajamų.
2.2. Ieškovės ieškinio prieduose ir banko išraše pažymėta, kad nuo 2022 m. kovo 10 d. už A. S. valstybė mokėjo po 225 Eur , o nuo 2023 m. vasario 10 d. 276 Eur per mėnesį, tad iš viso už A. S. išlaikymui yra gaunama 150 Eur iš atsakovo, papildomai 210 Eur iš Airijos už vaiką ir 276 Eur iš VSDFV kaip išmoka vaikui, tad iš viso 651 Eur suma per mėnesį, kurios pilnai turi užtekti išlaikymui, net neprisidedant ieškovei.
2.3. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui reikalinga bendra 300 Eur ar 350 Eur suma per mėnesį. Tuo labiau, pati ieškovė patvirtino, kad iš atsakovo gauna išlaikymą, kuris yra 300 Eur, kurį šiai dienai atsakovas moka pagal savo galimybes. Atsakant į ieškovės argumentus Airijos valstybės mokami vaiko pinigai yra mokami tik tada, jeigu vienas iš tėvų gyvena ir dirba Airijos valstybėje ir vieną kartą metuose yra mokami priedai (pvz.: 2022 m. lapkričio mėn. buvo mokami dvigubai, tai yra buvo sumokėta 840 Eur už 2022m. lapkričio mėn., šiais metais dar buvo papildomai išmoka padidinta 100 Eur už vieną vaiką, o už 2023 m. birželio mėn. – 620 Eur vienkartinės išmokos). Ši informacija patvirtina faktą, kad atsakovo galimybės dirbti Airijoje leidžia ieškovei gauti už vaikus dideles valstybines išmokas, kurios pagal kasacinio teismo praktiką yra skiriamos vaiko išlaikymui.
2.4. Atsakovas visada stengėsi dirbti daugiau ir uždirbti maksimalias galimas pajamas, tačiau nuo to momento, kai mokėjo po 600 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui dirbo viršvalandžius, kurių dabar dirbti nebegali. Be to, atsakovas teikdamas po 600 Eur išlaikymą per mėnesį net nežinojo, kad ieškovė yra dirbanti, nes visada atsakovui buvo nurodoma, kad ieškovė yra bedarbė, ką paneigia ieškinyje nurodytos aplinkybės. Išlaikymo suma, kurią gali teikti atsakovas , sumažėjo dėl to, kad pasikeitė paties atsakovo finansinė padėtis, jis pradėjo gauti mažesnį atlyginimą, pasiėmė paskolą ir negali skirti daugiau nei dabar prašo priteisti 160 Eur per mėnesį vienam iš vaikų.
2.5. Nesutiktina, kad yra susidaręs 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nes jokių nei raštu, nei žodžiu susitarimų su ieškove dėl galimų sumų mokėjimo nebuvo. Kadangi ieškovės nurodytu laikotarpiu dukroms teikė išlaikymą daiktais ir siuntė ieškovės adresu, todėl atsakovas prisidėjo ne tik pavedimu į ieškovės sąskaitą, bet ir daiktais, o tai įrodo į bylą pateikiami atsakovo pirkimo duomenys iš įvairių interneto svetainių dukroms.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė:
3.1. Siekiant įvertinti nepilnamečių A. ir S. S. gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistai apsilankė ieškovės L. R. gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su dviem vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Apsilankymo metu aplinka buvo tvarkinga, paviršiai švarūs. Vaikai dalinasi vienu kambariu su motina, kitas kambarys paliktas kaip bendro naudojimo, poilsio ir laisvalaikio erdvė. Pokalbio metu ieškovė teigė, kad taikus sprendimas galimas tik tuo atveju, jei atsakovas sutiks su ieškiniu ir jame pateiktais reikalavimais.
3.2. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, iš atsakovo pareikalauta 650 Eur. Kol kas atsakovas numatytą sumą siunčia. Išklausyti mergaičių nuomonę dėl mažo jų amžiaus nebuvo galimybės.
3.3. Atsakovas gyvena užsienyje, todėl ištirti jo šeimos aplinkos sąlygų nėra galimybės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma.
3.4. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, Skyrius palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. R. L. R. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro gaunamas atlyginimas, kuris 2023 m. balandžio mėn. buvo 728,38 Eur neatskaičius mokesčių, ir 168,44 Eur ligos išmoka. 2023 m. gegužės mėn. atlyginimas buvo 1 145,44 Eur neatskaičius mokesčių. L. R. išmokų už vaikus Lietuvoje negauna. Nėra duomenų apie jai nustatytą neįgalumą. Atsakovas Lietuvoje nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
3.5. Nepilnamečiams vaikams A. S. ir S. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį A. S. po 400 Eur, o S. S. kas mėnesį po 350 Eur neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.; nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu; priteisė iš atsakovo 4 584,26 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai nuo to laiko, kai ieškovės šeima grįžo į Lietuvą, gyvena tik su ieškove, o atsakovas liko gyventi ir dirbti Airijoje, taip pat nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaikų interesų, sprendė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
6. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendė, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga po 700 Eur per mėnesį suma. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad A. S. yra mokama 276 Eur išmoka už jai nustatytą neįgalumą, laikė, kad ši gaunama suma kompensuoja jos specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, todėl pagrindo priteisti jai didesnį išlaikymą nėra.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas jau daugiau nei penkerius metus dirba toje pačioje įmonėje. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 560 Eur. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad šalys pradėjusios gyventi skyrium buvo susitarę dėl dukroms teiktino išlaikymo dydžio, t. y. atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio mokėjo 600 Eur sumą dukrų išlaikymui. Nors atsakovas teigia, kad dukrų išlaikymui jis skyrė 400 Eur, o 200 Eur mokėjo pačios ieškovės poreikiams tenkinti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas atlikdamas 600 Eur pavedimą į ieškovės banko sąskaitą nurodo: „alimentai A. ir S.“. Atsakovui sumažinus teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Eur/mėn. ir ieškovei pareiškus pretenziją dėl to, atsakovas pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas trejus metus mokėdamas 600 Eur išlaikymą vaikams buvo pajėgus jį teikti. Atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių apaiškinimų ir įrodymų, jog jo finansinė padėtis nuo to laiko kuomet jis teikė 600 Eur išlaikymą dukroms, ženkliai pakito ir jis dėl objektyvių priežasčių nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo dukroms. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas turi galimybes imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikus išlaikyti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 350 Eur kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Teismas, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydis 300 Eur kiekvienam per mėnesį ir priteisė ieškovei 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį.
8. Nors atsakovas reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nereiškė, tačiau išreiškė nuomonę, kad atsakovui būnat Lietuvoje tokia tvarka turėtų būti nustatyta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog šiuo metu konkrečią bendravimo tvarką nustatyti nėra tikslinga bei į tai, kad ieškovė jokių kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais nedaro, nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja šalių tarpusavio bendru sutarimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusias su vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl nurodytų dalių priimti naują sprendimą – 1) priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai po 275 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) atmesti ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Realūs dukrų poreikiai tinkamai gali būti tenkinami, jeigu apeliantas jų išlaikymui skirtų po 275 Eur kas mėnesį kiekvienai iš jų, nes kiekviena dukra iš Airijos kas mėnesį gauna po 210 Eur išmokas, be to, kiekvienais metais gauna ir kelių šimtų eurų papildomas išmokas.
9.2. Teismas aiškiai ir konkrečiai nemotyvuoja savo išvados dėl nepilnamečiams vaikams būtino išlaikymo dydžio, apsiribodamas šalių dukrų išlaikymui reikalingos sumos per mėnesį nurodymu ir ginčo atveju teismo nuomone teisiškai reikšmingų aplinkybių bendro pobūdžio analize, kuri tiesiogiai nepagrindžia teismo padarytos išvados, kad šalių dukrų poreikių tenkinimui reikalinga būtent 700 Eur suma kas mėnesį arba po 350 Eur kiekvienai iš jų.
9.3. Ieškovė iš Airijos gauna 420 Eur išmoką už dukras, kai tuo tarpu iš Lietuvos gautų tik 192,5 Eur analogišką išmoką, t. y. ieškovė gauna 227,5 Eur daugiau, palyginus su Lietuvoje gyvenančiais ir dirbančiais tėvais, nors pati Ieškovė su dukromis gyvena būtent Lietuvoje. Akivaizdu, kad šalių dukros gauna dideles išmokas iš Airijos būtent dėl to, kad apeliantas gyvena ir dirba Airijoje.
9.4. Teismas ignoravo faktines aplinkybes, susijusias su gaunamu atsakovo ir ieškovės darbo užmokesčiu, nors privalėjo įvertinti kaip svarbias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes.
9.5. Šalys nebuvo susitarusios, kad joms pradėjus gyventi skyrium, apeliantas dukrų išlaikymui kas mėnesį teiks 600 Eur sumą. Apeliantas dukrų išlaikymui visada mokėjo pagal dukrų poreikius ir savo finansines galimybes, todėl ieškovei ginčo laikotarpiu yra mokėjęs įvairias sumas, kartais ir 2-3 kartus per mėnesį, o ne konkrečią 600 Eur sumą per mėnesį. Tokia suma svyruodavo nuo 414,58 Eur per mėnesį iki 588,33 Eur per mėnesį.
9.6. Paskutiniu laikotarpiu apelianto darbo užmokestis mažėja ir pagal esančią ekonominę situaciją nėra priežasčių manyti, kad artimiausiu laiku apelianto darbo užmokestis kils.
9.7. Teismas skundžiamame sprendime tyrė ir vertino apelianto galimybes teikti dukroms išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 600 Eur kas mėnesį, tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių galiausiai konstatavo, kad apeliantas turi galimybes dukrų išlaikymui skirti po 350 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 700 Eur kas mėnesį. Tokiu būdu teismas savo procesinio sprendimo iš apelianto dukrų išlaikymui kiekvienai iš jų priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, taip pažeisdamas teismui nustatytą procesinę pareigą.
9.8. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, vaikų išlaikymo orientacinis dydis atitinka būtent MMA atskaičius mokesčius dydį, todėl darytina išvada, kad nebuvo pagrindo teismui iš apelianto priteisti dukroms vienodo dydžio išlaikymą tiek už 2022 m., tiek už 2023 m. ginčo laikotarpį.
9.9. Nesuprantama, kaip ieškovė, kuri gauna minimalias pajamas, galėjo sumokėti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, antra, akivaizdu, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir spręstų klausimų apimtų, yra ne tik kad neproporcingos, bet ir neadekvačios.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
10.1. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius – 709 Eur. Taigi, teismo priteista iš atsakovo vaikams po 350 Eur išlaikymo suma yra net mažesnė nei pusės MMA dydžio ir gali būti skirta tik būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti.
10.2. Nors byloje nustatyta, kad vaikams valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma.
10.3. Šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis, kaip faktiškai ir nustatė teismas, leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi ir nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos, kaip iš esmės ir sprendė teismas, gali būti skiriamos papildomiems (maksimaliems) vaikų poreikiams tenkinti ir visapusiškam jų vystymuisi užtikrinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tuo labiau, kad viena dukra turi specialiųjų poreikių ir dėl to ginčo nėra.
10.4. Atsakovas yra sveikas, darbingas, taigi, turi visas galimybes dirbti ir mokėti vaikams priteistą išlaikymą. Kaip pažymėjo ir teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų.
10.5. Skunde remiantis pateiktais skaičiavimais nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, neva, niekada nėra gavusi iš apelianto 600 Eur dydžio pastovių mėnesinių periodinių mokėjimų, nepaneigia buvus tokį žodinį susitarimą, nes tokių mokėjimų buvo ir ne vienas.
10.6. Tai, kad apelianto uždarbis nežymiai svyruoja, nereiškia, kad jis nuolat mažėja, ar kad tas sumažėjimas pastovus. Labiau tikėtina, kad atsakovo atlyginimas ateityje didės, o ne mažės. Laikinas sumažėjimas gali būti nulemtas ir paties atsakovo veiksmų bylinėjimosi metu , pvz. atsisakant viršvalandinio darbo ar pan.
10.7. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio už konkrečiu atveju suteiktas paslaugas ir nėra jokio pagrindo ją mažinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos ribų
14. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur/mėn. periodinių išmokų nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant, 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove ir bendravimo tvarka. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies taip pat neskundžia ir ieškovė, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacine tvarka tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 350 Eur, 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. balandžio 2 d. pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį (su vertimu). Ieškovė nesutiko su šių naujų įrodymų priėmimu į bylą, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į atsakovo pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, priima ir vertina atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, siekiant nustatyti atsakovo turtinę padėtį (CPK 314 straipsnis).
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
19. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka teismo priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 275 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinio skundo motyvais iš esmės dėstoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo ir ieškovės gaunamas realias pajamas, nepilnamečiams vaikams mokamas išmokas iš Airijos bei tai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl mokėtino išlaikymo.
20. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
21. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga po 700 Eur per mėnesį suma. Teismas taip pat pažymėjo, kad, įvertinus aplinkybę, jog A. S. yra mokama 276 Eur išmoka už jai nustatytą neįgalumą, ši gaunama suma kompensuoja jos specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, todėl pagrindo priteisti jai didesnį išlaikymą nėra. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog A. S. 276 Eur išmoka buvo mokama iki 2023 m. lapkričio mėnesio (el. b. 4 t., b. l. 98, 101). Tuo tarpu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. A. S. mokama išmoka sudaro 184 Eur (el. b. 4 t., b. l. 103). Antra, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl aktualių klausimų grindžiamos pakankamai lakoniškais ir glaustais motyvais, kita vertus, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Juo labiau, kai pirmosios instancijos teismas įvertino šalių įrodinėjamas aplinkybes, kurios buvo būtinos teisingam bylos išsprendimui, atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.
24. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktoje poreikių lentelėje (el. b. 4 t., b. l. 105) nurodė, kad dukrai S. S. išlaikyti per mėnesį reikalinga 920 Eur suma, o dukrai A. S. – 1 000 Eur. Nepilnamečių S. ir A. poreikių lentelėje nurodytos išlaidų sumos yra iš esmės identiškos, vienintelis skirtumas – A. reikalingos papildomos lėšos dėl (duomenys neskelbtini). Kitos išlaidos lentelėje detalizuotos kaip: nuoma, avalynė, apranga, maistas, darželio mokestis, logopedo paslaugos, sveikatos priežiūra ir kt.
25. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko darželį, papildomai užklasines veiklas, lankosi pas logopedą, todėl laikytina, kad, įvertinus vaikų kasdienius bazinius poreikius bei kitas visaverčiam fiziniam ir emociniam vystymuisi reikalingas išlaidas, t. y. išlaidas, užtikrinant vaiko teisę į ugdymą, laisvalaikį, 350 Eur suma per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui yra optimali ir pakankama jo poreikiams patenkinti. Kadangi A. S. nustatyti specialieji poreikiai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jai mokama išmoka už nustatytą neįgalumą kompensuoja šių poreikių tenkinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl nustatytų vaikų poreikių tenkinimo sumos plačiau nepasisakoma, nes atsakovas, prašydamas priteisti kiekvienam vaikui po 275 Eur išlaikymą, iš esmės neįrodinėjo vaikų poreikių sumažėjimo (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, atsakovas nesutinka su priteista išlaikymo suma tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį.
27. CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijus, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Todėl nustatant kokia išlaikymo dalis tenka kiekvienam iš tėvų, vertintina ir kiekvieno iš jų turtinė padėtis. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, ją atmeta kaip nepagrįstą. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo ir nustatė tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, aiškiai ir suprantamai motyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokias įrodymais remdamasis daro išvadas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių (vaiko poreikių ir tikrosios tėvų turtinės padėties) egzistavimo ir faktų pripažinimo įrodytais. Apeliaciniame skunde atsakovo pakartotinai nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir detaliai pagrindė, kodėl jos nesudaro pagrindo nukrypti nuo atsakovės įrodinėjamo išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes dar kartą sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
29. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė gauna 420 Eur išmoką už vaikus iš Airijos bei 184 Eur išmoką už A. S. nustatytą neįgalumą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, tačiau atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės – naujausiais duomenimis atsakovo pajamas sudaro nuo 1 930,73 Eur iki 2 207,42 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas (po mokesčių) (el. b. 5 t., b. l. 25–27). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovės pajamas sudaro 742 Eur (po mokesčių) (el. b. 2 t., b. l. 73) gaunamas atlyginimas bei jau minėtos išmokos už vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš metus atsakovo mėnesinės pajamos buvo dar didesnės ir siekė 2 362,09 Eur per mėnesį (el. b. 4 t., b. l. 156).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų visus savo vaikus ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo ne itin gerą turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas, priėmęs sprendimą susilaukti vaikų, turi prisiimti ir atsakomybę už sąmoningai prisiimtą didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tokia pozicija nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ar dėl to nustatyti mažesnę vaikų būtinųjų poreikių sumą. Iš bylos duomenų darytina priešinga išvada – atsakovei tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, be to, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Abu tėvai turi galimybes imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikus išlaikyti. Tuo tarpu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamas darbo užmokestis, jo turtinė padėtis, atsakovas turėtų dėti visapusiškas pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir taip garantuotų savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Atsakovo dėstoma pozicija tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nesudaro pagrindo atsakovą vertinti kaip dedantį maksimalias pastangas ir išnaudojantį visas objektyviai įgyvendinamas galimybes pagerinti savo finansinę padėtį, pvz. paties atsakovo nurodomą darbą viršvalandžiais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismo skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitinka ieškovo turtines galimybes ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikius, todėl mažinti išlaikymą atsakovo prašoma suma nėra pagrindo.
32. Kaip minėta, apeliantas taip pat laiko, jog priteistas išlaikymas turi būti mažintinas Airijos mokamomis išmokomis nepilnamečiams vaikams.
33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Be to, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Taigi, kaip matyti, pagal kasacinio teismo praktiką galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.
34. Šiuo gi atveju, ieškovė gyvena su šalių vaikais, rūpinasi jų kasdiene priežiūra, todėl jos galimybės daugiau uždirbti yra labiau ribotos. Tuo tarpu atsakovas turi galimybes daugiau laiko ir dėmesio skirti profesinei veiklai, jo kasmėnesinės pajamos gerokai didesnės nei ieškovės, buitis paprastesnė, apeliantas yra laisvas pasirinkti darbą, nes jo neriboja mažamečių vaikų auginimas ir nuolatinė priežiūra. Įvertinus šalių turtinę padėtį, situaciją šeimose, A. S. turimus specialiuosius poreikius, šalių indėlį rūpinantis vaiku, spręstina, kad ieškovė, gaudama išmokas už vaikus, iš šių pinigų turi ir turės galimybę tenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių, susijusių su vaiko reabilitacija, jų sveikatinimu. Atsakovo turtinė padėtis pakankamai gerai, kad jis, nepažeidžiant ir savo interesų, nepaisant vaikams Airijos valstybės skiriamų išmokų, galėtų finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teikiant kiekvienam iš jų po 350 Eur išlaikymą, kuris nebūtų mažinamas valstybės teikiama finansine pagalba. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės priteisto išlaikymo sumažinimui.
35. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vertindamas nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, laikytina, jog apeliantas nepaneigė pagrįstų ir teisingų sprendimo išvadų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis procesinis sprendimas niekaip neužkerta kelio, iškilus poreikiui ar pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
36. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes ginčo laikotarpiu vaikams pagal jų poreikius ir savo objektyvias finansines galimybes teikė proporcingą išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti.
37. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
38. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
39. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydis buvo 300 Eur kiekvienam per mėnesį ir priteisė ieškovei 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys pradėjusios gyventi skyrium buvo susitarusios dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, t. y. atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio mokėjo 600 Eur sumą dukrų išlaikymui. Nors atsakovas teigia, kad jokio susitarimo su ieškove nebuvo, su tuo nėra pagrindo sutikti. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas atlikdamas 600 Eur pavedimą, kartais per kelis kartus, į ieškovės banko sąskaitą nurodo: „alimentai A. ir S.“ (el. b. 1 t., b. l. 79–86). Iš šių duomenų taip pat nustatyta, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. atsakovas pradėjo pervesti ieškovei nebe 600 Eur, bet 400 Eur sumą (el. b. 1 t., b. l. 86–91). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas viename iš laiškų ieškovei, 2022 m. balandžio 22 d. nurodė, jog „<...>nuo kito mėnesio alimentus aš mažinu iki 400 Eur <...>“ (el. b. 1 t., b. l. 97). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl teiktino 600 Eur išlaikymo vaikams iki 2022 m. gegužės 1 d.
41. Nors atsakovas taip pat nurodo, jog sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo būtina atsižvelgti į kitusį MMA dydį, apeliacinės instancijos teismas atmeta šį teiginį kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra MMA dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo gi atveju, įsiskolinimo laikotarpiu išlaikymo dydis neviršijo orientacinio MMA, be to, kaip nustatyta anksčiau, pačios šalys buvo sutarusios dėl teiktino išlaikymo dydžio vaikams.
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu ir šalių teiktais paaiškinimais. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos atsakovo apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės, kuriomis atsakovas ginčijo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl priteisto išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio. Vis dėlto, jas įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes neįvertino jų pagrįstumo, nagrinėjamoje byloje keltų klausimų sudėtingumo bei realių ieškovės galimybių sumokėti iš atsakovo priteisto dydžio bylinėjimosi išlaidas.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1–3 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
45. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 24 punktas).
47. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 4 911,88 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 110,60 Eur – žyminis mokestis, 150,04 Eur – konsultacija ir pagalba dėl mediacijos, 1 350,36 Eur – ieškinio rengimas, 150,04 Eur – dokumentų įvertinimas, 150,04 Eur – atskirojo skundo įvertinimas, 1 050,28 Eur – atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, 150,04 Eur – prašymo per Antstolių informacinę sistemą pildymas ir teikimas, 1 650,44 Eur – pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje, 150,04 Eur – prašymo dėl papildomų dokumentų teikimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog patenkinus 93,33 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4 584,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – 109,39 Eur.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
49. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-948-798/2021). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pateiktą teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, yra pagrindas suteiktas konsultacijas, susipažinimą su dokumentais priskirti prie pagrindinės paslaugos išlaidų (150,04 Eur x 3 val.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktus ieškovės atstovo duomenis 1 650,44 Eur (150,04 Eur x 11 val.) išlaidų buvo patirta dėl pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose, kas sudarė 11 val. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose truko 6 val. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėta byla teisės taikymo aspektu yra nesudėtinga ir nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, parengti procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog pasiruošimui atstovauti ieškovę teismo posėdžiuose reikėjo 5 val. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas dėl 1 200,32 Eur (150,04 Eur x 8 val.) bylinėjimosi išlaidų priteisimo už nurodytas paslaugas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti tenkinamas.
51. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso pagrįstai patyrė 3 464 Eur ((4 911,88 Eur – 1 200,32 Eur) x 0,9333) bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos protingo ir civilinės bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina, ieškovei iš atsakovo priteisiant 3 464 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
55. Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai laikytina procesinio prašymo tenkinimu iš dalies ir neturinčiu reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, apeliantas laikomas pralaimėjusiu bylą, todėl apeliantui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Tokiu atveju laikytina, kad ieškovė laimėjo bylą ir apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos visos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudaro 225 Eur (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. pažymą) (CPK 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ir ją išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 464 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).“
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.