- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1766-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01151-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- L. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S. dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. S, gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove; 2) nustatyti, kad po nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove šalių nepilnametės dukros su skyrium gyvensiančiu tėvu – atsakovu, bendraus bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu; 3) nustatyti ir (ar) priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis tokį patį, koks šalių sutarimu buvo mokamas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.: A. S. – 300 Eur, S. S. – 300 Eur, jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės: A. S. – 400 Eur, S. S. – 350 Eur, šias sumas kiekvienais metais indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o jų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 700 Eur vaikų A. S. ir S. S. išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečių dukrų A. S ir S. S. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove; 2) priteisti šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos laikiną mėnesinį 650 Eur išlaikymą, iš jų A. – 350 Eur, S. – 300 Eur; išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Grįsdama prašymą priteisti iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą, ieškovė nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovas šalių sutarimu teikė dukterims mėnesinį išlaikymą po 300 Eur kiekvienai, tačiau nuo 2022 m. gegužės mėn. atsakovas be jokio pagrindo ir vienašališkai pradėjo teikti sumažintą po 200 Eur kiekvienai dukrai išlaikymą, o nuo 2023 m. gegužės mėn. šią sumą be jokio pagrindo ir vienašališkai dar labiau sumažino iki 150 Eur kiekvienai dukrai. Ieškovė nurodė, kad sumažintas išlaikymas neužtikrina šalių nepilnamečių dukrų poreikių patenkinimo, bylos nagrinėjimas gali užtrukti pakankamai ilgai, todėl, atsižvelgiant į tai, jog vaikų, ypač dukters A., kuri turi specialiųjų su sveikatos problemomis susijusių poreikių, finansiniai poreikiai turi būti tenkinami nuolatos ir nepertraukiamai, yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovui pareigą iki byloje bus priimtas sprendimas iš esmės teikti šalių nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių A. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su ieškove L.R., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo V. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir S.S., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: A. S. – po 350 Eur, S. S. – po 300 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. R..
4. Teismas nurodė, kad, pirma, nesant duomenų, jog šalių dukroms gyvenant su mama (ieškove) joms būtų kilusi (galėtų kilti) kokia nors grėsmė arba toks gyvenimas neatitiktų geriausių jų interesų, atsižvelgiant į tai, kad faktinės situacijos keitimas galimai galėtų sukelti nepilnamečiams vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus, yra pagrindas šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškove; antra, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukrų amžių, pateiktus duomenis apie jų sveikatos būklę, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams šalių vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį: A. S. (kurios poreikiai dėl jos sveikatos būklės yra didesni) – po 350 Eur per mėnesį, S. S. – po 300 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad nustatytas išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, jog būtų patenkinti būtinieji vaikų poreikiai. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas, šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias, aplinkybes, todėl realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams klausimai bus sprendžiami teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nepanaikintų nutarties, pakeisti / sumažinti nustatyto laikino išlaikymo dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo nustatymo, neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, taigi, nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
5.2. Teismas nepagrįstai neįsigilino į byloje esančius duomenis ir jų visumą, nevertino jų tikrumo, ir priėmė nutartį, kuria šalių nepilnametėms dukroms priteisė iš atsakovo per didelį laikiną išlaikymą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui reikalinga bendra 300 Eur ar 350 Eur suma per mėnesį, vadovavosi tik orientaciniu kriterijumi, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jos neįvertino.
5.3. Priteistas laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas šiuo metu gauną atlyginimą apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau atskaičius nuomą ir mokamą kreditą, jam per mėnesį lieka apie 1 264 Eur, iš kurių atsakovas savo noru moka išlaikymą. Maistui ir buitinėms priemonėms atsakovas išleidžia iki 1180 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu, pagal dabartinę atsakovo finansinę padėtį, 160 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui iš atsakovo būtų teisingesnis ir užtikrintų vaikų būtinuosius poreikius iki kol teismas priims galutinį sprendimą.
6. Ieškovė L. R. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą. Ieškovės vertinimu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, teisingos bei atitinkančios protingumo kriterijų. Atsiliepime ieškovė papildomai nurodo ir / ar pažymi, kad:
6.1. ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, t. y., nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir (ar) pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynimo būdas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamios šalių (tėvų) turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių analizės, kadangi šioje proceso stadijoje to padaryti nėra objektyvios galimybės. Be to, pirmosios instancijos teismas pritaikė specialiąsias laikinąsias apsaugos priemones, taikomas būtent šeimos bylose, todėl teismas neprivalėjo vertinti ieškinio reikalavimų tikėtinumo ir nustatinėti aplinkybės, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6.2. Preliminarus bylos duomenų vertinimas objektyviai paneigia atsakovo teiginius, kad jis neturės galimybės mokėti priteisto laikino vaikų išlaikymo. Teismas skundžiama nutartimi priteisė labai panašaus dydžio laikiną išlaikymą vaikams, kurį atsakovas teikė ilgą laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. Atskirajame skunde atsakovas nenurodo jokių reikšmingų argumentų ir nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog šiuo metu jis nesugebėtų teikti iš esmės panašaus išlaikymo. Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad jis uždirba apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovo valandinis darbo užmokestis siekia 16,50 Eur, o per vieną mėnesį atsakovas išdirba nuo 160 val. iki 200 val. Atsakovas nepagrindė ir realiai turimų mėnesinių išlaidų. Jeigu būtų tikima atsakovo deklaratyviai nurodytomis per mėnesį neva patiriamomis apie 1916 Eur išlaidomis, tai reikštų, kad atsakovas realiai išleidžia visas lėšas, kurias uždirba, ir net teoriškai neturėtų galimybės teikti savo mažamečiams vaikams jokio išlaikymo. Tačiau atsakovas tiek 2023 m. birželio mėn., tiek liepos mėn. sumokėjo skundžiama nutartimi priteistą laikiną mažamečių vaikų išlaikymą. Tuo tarpu ieškovės pajamas sudaro apie 941,78 Eur (521,78 Eur darbo užmokestis ir 420 Eur iš Airijos gaunami vaikų pinigai), ieškovė nuosavybės teise nevaldo jokio Lietuvos Respublikoje registruojamo nekilnojamojo turto, visas gaunamas lėšas ieškovė visiškai išleidžia savo ir savo mažamečių vaikų pagrindinių poreikių tenkinimui. Ieškovė nuolatos jaučia piniginių lėšų stygių būtinų mažamečių vaikų poreikių patenkinimui, todėl jai tenka nuolatos skolintis lėšų iš trečiųjų asmenų, motinos.
6.3. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja, kad ieškovė iš Airijos gauna 420 Eur vaikų pinigus (po 210 Eur kiekvienam atskirai). Šią sumą ieškovė priskiria prie ieškovės uždirbamų pajamų, kurios tokiu atveju sudaro iš viso tik 941,78 Eur sumą, t. y., ženkliai mažiau nei yra atsakovo pajamos. Be to, dukra A. dėl 2021 m. diagnozuotos ligos turi ženkliai didesnius specialiuosius poreikius nei standartinis tokio amžiaus vaikas. 2021 m. lapkričio 15 d. A. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dėl A. turimų raidos sutrikimų ieškovė su dukterimi yra priverstos sistemingai lankyti logopedinius užsiėmimus, kurie per vieną mėnesį kainuoja apie 160 Eur, taip pat nuolatos daryti paskirtus intelektinius užsiėmimus, fizinius pratimus, atlikinėti reabilitaciją raidos centruose, sanatorijose ir kt. Nors dukra A. gauna 276 Eur šalpos neįgalumo pensiją, ji negali įtakoti ir paneigti atsakovo pareigos išlaikyti savo vaiką. Be to, ši išmoka yra laikino pobūdžio ir galios tik iki 2023 m. spalio 31 d., todėl sprendžiant ilgesnio laikotarpio išlaikymo nustatymo klausimą negali būti laikoma reikšminga.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ((Civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartis, kuria teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nutarė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių šalių dukrų A. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti šalių dukroms iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis: A. S. – po 350 Eur, S. S – po 300 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nustatyti atsakovui pareigą teikti šalių dukroms laikiną išlaikymą yra nepagrįsta ir neteisėta, nes, pirma, pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; antra, neįsigilinęs į pateiktus duomenis ir jų visumą, teismas priėmė nutartį, kuria priteisė per didelį laikiną išlaikymą, trečia, priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
9. Atsakovas argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas nustatė laikiną šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikia, todėl šios nutarties dalies pagrįstumas ir teisėtumas nevertintinas. Byloje toliau pasisakytina dėl skundžiamos nutarties dalies nustatyti atsakovui pareigą iki byloje bus priimtas sprendimas iš esmės teikti šalių nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą: A. S. – po 350 Eur, A. S. – po 300 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nesudaro.
10. Pirma, CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-867-180/2017, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovui pareigą teikti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai išsamiai neaptarė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo – ieškinio tikėtino pagrįstumo, savaime pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nesudaro.
11. Kita vertus, Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad tikėtinas ieškinio pagrįstumas nustatomas patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013), atitinkamai, spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą; priteisto išlaikymo valdytojo uzufrukto teise paskirti ieškovę. Teismo vertinimu, suformuluotas ieškinio dalykas – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, kaip civilinių teisių gynimo būdas, nėra neleistinas ar neįmanomas. Ieškovė taip pat pakankamai aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, nėra.
12. Antra, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021), todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nustatymo, taikymo, nepagrįstai nenustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties, nerinko ir nevertino tai patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai.
13. Trečia, ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 17). Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 12).
14. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad atsakovo ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šalių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis, tobulintis, galėtų patenkinti minimalius, tačiau būtiniausius, savo poreikius.
15. Nagrinėjamu atveju grįsdamas atskirąjį skundą, atsakovas nepateikia, neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jos mėnesines darbo pajamas sudaro 521,78 Eur darbo užmokestis; kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovas šalių sutarimu teikė šalių nepilnametėms dukroms išlaikyti po 300 Eur / mėn. kiekvienai, tačiau nuo 2022 m. gegužės mėn. vienašališkai pradėjo teikti sumažintą išlaikymą po 200 Eur kiekvienai dukrai, o nuo 2023 m. gegužės mėn. šią sumą vienašališkai sumažino iki 150 Eur kiekvienai dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovas šalių sutarimu teikė šalių nepilnametėms dukterims po 300 Eur išlaikymą kiekvienai bei tai, kad šioje bylos stadijoje nėra galimybės nustatyti šalių nepilnamečių vaikų poreikių, jų kaitos nuo 2022 m. balandžio mėn., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių nepilnamečių dukrų poreikiai būtų sumažėję. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškove, kad atsakovas nepagrindžia, jog jo finansinė būklė nuo nurodyto laikotarpio būtų esmingai pablogėjusi ir kad atsakovas šiuo metu objektyviai neturėtų galimybės teikti iš esmės panašaus išlaikymo, kokį teikė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.
16. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, įvertinus preliminarius duomenis apie ieškovės pajamas, pastarųjų metų infliaciją, tai, kad, kaip nurodyta, aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymo dydis, kuris iš esmės atitinka atsakovo teiktą nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., būtų neproporcingai didelis, nesudaro.
17. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis). Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.