- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-1229-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00358-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 430 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną, R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 433,00 Eur dydžio sumos išlaikymo įsiskolinimą (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo I. K. laikiną materialų išlaikymą nepilnametei dukrai – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 321 Eur dydžio sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, piniginių lėšų uzufruktore paskiriant vaiko motiną R. G..
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. vasario 10 d. skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė įpareigoti atsakovą I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) teikti nepilnametei dukrai J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 321 Eur kas mėnesį nuo 2021-02-10 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Teismas nutartyje nustatė, kad atsakovas nepilnametei dukrai geranoriškai teikė periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 87 Eur dydžio sumą, tačiau, ieškovės teigimu, minėta suma nebeatitinka vaiko poreikių ir Lietuvoje pasikeitusio pragyvenimo lygio. Teismas rėmėsi ieškovės teiginiais, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai tik raginamas, nekelia telefono, todėl šiuo laikotarpiu išlaikymą nepilnametės dukters poreikių ir interesui užtikrinimui teikė vien tik ieškovė.
5. Teismas sprendė, kad pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia mėnesine alga (MMA) ir pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga sudaro 642 eurus. Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečių vaikų minimalius poreikius. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.192 straipsnį, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteikia nepilnametei dukrai išlaikymo arba teikia tik su raginimais ir teikiamo išlaikymo dydžio neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, į ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters amžių bei galimus poreikius, į tai, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo I. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 321 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-02-10) iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; vaikų lėšas pavedant tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas I. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2395-647/2021 ir išspręsti prašymą iš esmės – ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; netenkinus prašymo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2395-647/2021, skundžiamą nutartį pakeisti ir sumažinti priteisto laikino išlaikymo sumą, t. y. priteisti iš atsakovo I. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis ne didesnį, nei 200 Eur kas mėnesį nuo 2021-02-10 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
8. Nurodo, kad šalys, nutraukdamos bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, 2013-12-12 pasirašė susitarimą, nors jis teisme patvirtintas ir nebuvo, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai 300 Lt per mėnesį materialinį išlaikymą (87 Eur). Dalijantis bendro gyvenimo ir bendro ūkio metu sukurtą turtą buvo susitarta, kad ieškovei lieka žemės sklypas ir namas, kuriame liko gyventi ieškovė su vaiku, kas įvertinus šio turto vertę ir atsakovui priklausiusią dalį jame, atitinka išlaikymą vaikui turu. Sutartyje nurodyta 100 000 Lt kompensacija buvo skirta šalims gyvenant kartu atsakovo vardu, bet bendrais šalių interesais, paimtai ir panaudai paskolai padengti. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo, sulygto minėtu susitarimu, pakeitimo, o ne dėl jo nustatymo. Pakeitus išlaikymo dydį be tinkamo teismo proceso ir visų įrodymų ištyrimo, vien pagal ieškovės prašymą, būtų pažeisti paties atsakovo interesai, kuris tinkamai vykdo šalių pasirašytą ir galiojantį susitarimą dėl vaiko išlaikymo.
9. Nurodo, kad atsakovui tinkamai teikiant šalių 2013-12-12 sutartimi nustatytą išlaikymą, ką patvirtina įrodymai, nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iki bylos išnagrinėjimo teisme nėra pažeidžiami. Šalių sudarytas susitarimas nėra pakeistas ir jis galėtų būti keičiamas tik galutiniu teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės materialinė padėtis ir gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, nei atsakovo (3 700 Eur atskaičius mokesčius), vaiko interesai yra užtikrinami, kai tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones ir galutiniu sprendimu priteisus mažesnį išlaikymą, atsakovui sumokėtos lėšos grąžinamos nebebūtų.
Šalies argumentai
11. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54, kuriuo nustatytas orientacinis vaiko išlaikymo kriterijus, priėmimo, įvyko mokesčių pertvarka, taigi turi būti atsižvelgiama į realų minimalaus darbo užmokesčio pokytį. Iki minėtos mokestinės pertvarkos 2018 m. minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA) šalyje buvo 400 Eur, taigi dalijamas abiem tėvams po 200 Eur. 2018 m. MMA esant 400 Eur iki mokesčių, MMA atskaičius mokesčius buvo 353 Eur. Po mokestinės pertvarkos 2019 m. MMA iki mokesčių tapus 555 Eur, MMA po mokesčių buvo 395,78 Eur. Taigi nors MMA iki mokesčių padidėjo 155 Eur, po mokesčių jis padidėjo tik 42,78 Eur. Apelianto vertinimu, jeigu 2018 m. orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymą buvo laikoma 400 Eur suma, 2019 m. ši suma turėtų būti didinama 9,63434% proc. t. y. tiek, kiek padidėjo realus MMA po mokesčių. Todėl 2019 m. orientaciniu kriterijumi turėtų būti 438,53 Eur, 2020 m. – 495,55 Eur, 2021 m. – 519,01 Eur, o ne 642 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas (taigi priteisiama po maždaug 259 Eur).
12. 2013-12-12 pasirašyta sutartimi šalys buvo nustačiusios, kad atsakovas teiks išlaikymą vaikui, lygų 30 proc. tuometinės MMA. Todėl laikantis atitinkamos proporcijos, įvertinant infliaciją ir MMA didėjimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės iš atsakovo būtų pagrindas priteisti atitinkamai 30 proc. MMA dydžio laikiną išlaikymą.
13. Paaiškina, kad 2019 metais sužlugo atsakovo vystytas verslas ir finansinė padėtis tebėra sunki iki šiol, atsakovo įmonei iškelta bankroto byla. Atsakovas 2018-10-10 įsteigė mažąją bendriją, tačiau 2020 m. rudenį bankrutavus vienam iš užsakovų ir neatsiskaičius už darbus, įmonė patyrė didžiulį nuostolį. Įmonei neturint galimybės atsiskaityti kai prievolės neįvykdė jos pačios užsakovas, pradėta vykdomoji byla, areštuotas įmonės turtas, visus veiksmus taip pat sustabdė visuotinė pandemija. 2020 m. birželio mėnesį dėl išieškojimo buvo areštuota paties atsakovo bankinė sąskaita. Neturėdamas lėšų ir negalėdamas net disponuoti savo sąskaita atsakovas išlaikymą vaikui teikė pasitelkdamas kitus asmenis, iš kurių sąskaitų buvo daromi pavedimai.
14. Grįsdamas savo sunkią finansinę padėtį atsakovas teikia papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad per 2019 m. iš MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ atsakovui buvo išmokėta 12 210 Eur darbo užmokesčio, o per 2020 m. – tik 3 642 Eur darbo užmokesčio, taigi jo pajamos yra minimalios, visas atsakovo nuosavybės teise turimas turtas yra areštuotas. Atsakovas šiuo metu pajamų iš minėto turto negauna ir neturi galimybių gauti, kadangi turtas neišvystytas. Be to, rūpinasi savo mama.
15. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis taip pat nurodomas nepagrįstai didelis. Tam tikros priskaičiuojamos išlaidos yra prabangos prekių ir paslaugų, nepatenkančios į būtinąsias išlaidas, kai kurios kitos išlaidos – nepagrįstai didelės lyginant su tokio amžiaus vaiko poreikiais ir rinkoje esančiomis kainomis.
Atsiliepimas
16. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti apelianto I. K. atskirąjį skundą ir prijungti prie bylos medžiagos naujus ieškovės R. G. pateikiamus įrodymus.
17. Nurodo, kad ieškovei siekiant geranoriškai išspręsti visiškai pasikeitusias ekonomines pragyvenimo sąlygas Lietuvoje bei padidėjusius vaiko poreikius dėl jo amžiaus – apeliantas iš viso pradėjo nebebendrauti su ieškove, nekelti telefono. Apeliantas šiuo metu iš esmės nebendrauja ir su dukra, todėl nežino jos realių poreikių.
18. Apeliantas išimtinai suabsoliutina 2013-12-12 susitarimą, tačiau nenurodo, kad net tokį minimalų išlaikymą teikia tik raginamas. Pažymi, kad susitarime taip pat buvo įsipareigota pusę išlaikymo sumos įmokėti į asmeninę ir neliečiamą dukters sąskaitą, taigi realiai iš atsakovo teikiamos sumos dukters poreikiams yra panaudojama 42,50 Eur. Susitarimo pagrindu ieškovė yra į dukters sąskaitą pervedusi 3 735,88 Eur. Su atsiliepimu papildomai teikiami dokumentai patvirtina, kad uzufrukto teise dukters išlaikymui iš atsakovo pervedamos sumos lieka 41,56 Eur.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime nurodoma, kad rašytinė sutartis ir teismo sprendimas turi visiškai skirtingą teisinę galią. Sutartis galioja sutarties šalims, bet ji negalioja prieš trečiuosius asmenis ir apeliantui nebeteikiant arba teikiant nepakankamą išlaikymą dukrai ir geranoriškai dėl jo nesitariant, ieškovė neturi kitų galimybių užtikrinti ir apginti vaiko interesus, nes tik teismo patvirtinta sutartis ar priimtas ginčo teisena įsiteisėjęs teismo sprendimas turi CPK 18 str. įtvirtintą privalomą galią. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 metų atsakovo bendravimas su dukra mažėjo, kol beveik nutrūko, dukters išlaikymo klausimą buvo atsisakoma geranoriškai spręsti, taigi buvo nuspręsta kreiptis į teismą, kad šis klausimas būtų išspręstas teismo tvarka.
20. Pasisakydama dėl argumentų dėl ieškovės ir atsakovo finansinės padėties, ieškovė nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi daug nekilnojamojo turto, kurio vertė, suskaičiuota pagal su ieškiniu pateikto viešo registro išrašus, atlikto masinio vertinimo būdu 2019 m. yra 145 570 Eur. Pagal atsakovo pateiktą 2021-02-24 Turto arešto akto registro išrašų išsamią informaciją, matyti, kad nors yra areštuotas visas turtas, tačiau turto arešto mastas yra tik 20 694,02 Eur (Turto arešto akto 1.5.3.p.), o pagal nurodymus banko sąskaitoms antstolio A. B. 2020-12-16 nurašymo nurodymas yra neįvykdytas tik dėl 696,87 Eur. Nors atsakovas nurodo gaunantis mažas pajamas, tačiau yra pelningai dirbančios mažosios bendrijos narys. Atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, kad jo gaunamos pajamos tokios mažos, kad negalėtų teikti išlaikymo vienai išlaikytinei. Atsakovas turi visas galimybes vystyti savo pelningai dirbantį verslą. Pasisakydama apie savo gaunamą atlyginimą nurodo, kad priedus gauna dėl darbo Covid-19 skyriuje, tačiau priedai yra laikini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
23. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
24. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2013-12-12 susitarimo kopiją, juridinių asmenų registro išrašą dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją; Turto arešto aktų registro išrašą dėl (duomenys neskelbtini); išrašus iš (duomenys neskelbtini) metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų už 2019 ir 2020 m. kopijas; metinių pajamų deklaracijas už 2017 ir 2018 m.; išrašą apie I. K. bankinių sąskaitų areštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai priimtini, kadangi šiais įrodymais siekiama pagrįsti atsakovo turtinę padėtį, kas laikytina reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko išlaikymo – taikymo. Be to, teismas tenkindamas tokį prašymą, atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme išspręstas neinformavus atsakovo, todėl jis neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau.
25. Ieškovė pateikė naujus įrodymus - AB Swedbank šalių dukters saugaus fondo išrašą; 2018-2021 m. AB Swedbank išrašų kopijas; susitarimo dėl 2006-08-23 kredito sutarties Nr. 06-062156-FA pakeitimo kopiją. Teismas taip pat vertina, kad šie įrodymai yra reikšmingi pasisakant dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo argumentų, todėl šie įrodymai priimtini ir vertintini kitų įrodymų kontekste.
26. Nustatyta, kad 1998 m. vasario 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta santuoka. Šalys turi nepilnametę dukrą J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurios susilaukė nebūdami santuokoje. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo teismo sprendimas nebuvo priimtas. Taip pat nustatyta, kad nuo 2013 m. pabaigos šalys gyvena atskirai, nepilnametė duktė J. K. liko gyventi kartu su motina. Šalys tarpusavyje pasirašė 2013-12-12 susitarimą, kurio 1.1. punkte sulygta, kad šalys, nesikreipdamos į teismą, išsprendžia tame tarpe vaiko išlaikymo klausimus. Šalys susitarė, kad atsakovas teikia materialinį išlaikymą dukrai po 300 Lt (kas šiuo metu atitinka 87 Eur) (susitarimo 2.2 punktas). Pinigines lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė (2.3 punktas). Ieškovė įsipareigojo mokėti 150 Lt (kas šiuo metu atitinka 43,5 Eur) į dukters sąskaitą iki dukters pilnametystės (2.4 punktas). Atsakovas po susitarimo nepilnametei dukrai geranoriškai teikė periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 87 Eur, vėliau, kaip nurodo ieškovė, išlaikymą teikė nereguliariai.
27. Apelianto teigimu, jis teikia šalių 2013-12-12 sutartimi nustatytą išlaikymą, taigi nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iki bylos išnagrinėjimo teisme nėra pažeidžiami, pažymi, kad dalį išlaikymo susitarimu suteikė turtu, nurodo, jog MMA dydis neturėtų būti laikomas orientaciniu, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo, be to, pateikė įrodymus, jog šiuo metu jo finansinė padėtis yra itin sudėtinga. Atsikirsdama į argumentus ieškovė nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, turintis galimybę laikinai teikti prašomo dydžio išlaikymą, vien tai, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra gera, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji turėtų labiau prisidėti prie dukters išlaikymo, kai savo ruožtu atsakovas prisideda tik minimaliai (pusę sumos pagal susitarimą pervedant į dukters saugaus fondo sąskaitą), turi daug nekilnojamojo turto, kurį galėtų panaudoti dukters išlaikymui, atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad susitarimu buvo sulygtas atsakovo dukrai teikiamas išlaikymas, nesuteikia ieškovei galimybių tokį susitarimą priverstinai vykdyti, jeigu atsakovas apskritai tokį išlaikymą nustotų teikti.
28. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
29. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).
30. Iš pastarojo teismo išaiškinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu – siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, konkrečiai, jų paskirtis yra užtikrinti vaikų teisių apsaugą (CK 3.3 straipsnis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinti vaiko išlaikymo principai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
32. Visų pirma, atsižvelgtina į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad šalių dukra yra paauglė, jos poreikiai objektyviai yra išaugę, palyginus su 2013-12-12, kuomet susitarimu buvo sulygtas atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai. Prima facie įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus apie išlaidas, tenkančias dukrai, negalima daryti išvados, kad tokios išlaidos nėra būtinos ar nebūdingos, juo labiau nėra išskirtinės tokio amžiaus vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas dukrai po 321 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų ir apelianto galimybes teikti išlaikymą. Juo labiau, kad apelianto šiuo metu teikiamas išlaikymas po 87 Eur negali būti laikomas užtikrinančiu vaiko būtinuosius poreikius ar juo labiau nelaikytinas tinkamu pareigos išlaikyti savo vaiką įgyvendinimu.
33. Apeliantas pateikia subjektyvaus pobūdžio argumentus apie tai, kad orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, priešingai, nei išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, neturėtų būti laikomas 1 MMA, o turėtų būti atsižvelgta į realų atlyginimų pokytį, pateikia argumentus dėl mokesčių reformos, tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika nėra pakitusi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Be to, visuotinai žinoma, kad pastaraisiais metais fiksuojamas bendras atlyginimų ir gyvenimo kokybės gerėjimas, augimas, dėl to apelianto teiginiai, susiję su faktiniu minimalios mėnesinės algos pokyčiu, nelaikytini turinčiais reikšmės pasisakant dėl orientacinio vaikui priteisiamo laikino išlaikymo dydžio.
34. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog egzistuoja galiojantis ir nepakeistas 2013-12-12 susitarimas tarp šalių, kadangi teismo, sprendžiančio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis), niekaip nesaisto tarp šalių sudaryti susitarimai, kadangi jomis siekiama laikinai sureguliuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, be to, pritartina ieškovei, kad sutarties nevykdymo atveju ieškovė negalėtų kreiptis dėl priverstinio sutarties vykdymo, ir tokiu būdu nebūtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, kad jo būtiniausi poreikiai būtų užtikrinti. Atskirojo skundo argumentai, jog jei galutiniu teismo sprendimu iš atsakovo būtų priteistas mažesnio dydžio išlaikymas, negu laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jis nebegalėtų atgauti sumokėtų dukrai sumų, taip pat laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo tokio įpareigojimo nenustatyti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nustatomos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl jokia permoka nesusidarytų. Taip pat nėra pagrindo pritarti atsakovo argumentams, kad jis išlaikymą dukrai suteikė turtu, kadangi 2013-12-12 sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovui 100 000 LT kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą (gyvenamąjį namą), taigi nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei, ir iš tokių sutarties nuostatų negalima daryti išvados, kad tokiu būdu buvo/yra dukrai teikiamas išlaikymas turtu.
35. Apeliantas taip pat negalėjimą teikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto dydžio išlaikymą grindžia savo sunkia finansine padėtimis, žlungančiais verslais, pridėjo tą pagrindžiančius įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantui būtų užkirstos galimybės gauti papildomų pajamų, apeliantas yra darbingas, kaip matyti iš bylos įrodymų, verslus, turi nekilnojamojo turto, nors šiuo metu ir areštuoto, ir yra saistomas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, o CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ar šiuo metu egzistuojančių tėvų subjektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Įvertinus tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios kliudo gauti didesnes pajamas ir taip prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo bei atsižvelgus į vaiko išlaikymą reglamentuojančiais imperatyvias teisės normas, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl priteisto laikino išlaikymo vaikui neatitikimo apelianto gaunamų pajamų lygiui.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
37. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir įrodymais pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto I. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.