- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-53-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31466-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, AB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo Swedbank, AB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B., kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2009-06-26 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 2273) dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. B. pavardę – B., o atsakovui R. B. – B.; 3) priteisti iš atsakovo R. B. ieškovei R. B. 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 4) nustatyti nepilnametės dukros E. B., gimusios 2009-08-20, ir nepilnamečio sūnaus P. B., gimusio 2011-07-25, gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių dukros E. B. ir sūnaus P. B. naudai kiekvienam po 355 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos R. B. sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. B.; 6) nustatyti atsakovui bendravimo su nepilnamete dukra E. B. ir P. B. tvarka; 7) pripažinti transporto priemonę BMW 440 (kabrioletą), įgytą atsakovo santuokos metu, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti nurodytą transporto priemonę į dalintino turto balansą; 8) padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį turtą; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 17 252,7 EUR kompensaciją dėl ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio mažesnės vertės turto; 10) finansinius įsipareigojimus, įgytus iki santuokos sudarymo vienbučio gyvenamojo namo statymui santuokos metu pagal šalių su Swedbank, AB banku (buvęs „Hansabankas“) sudarytą 2007-10-05 sutartį Nr. 07-111546-FA/07-111639-FA, po santuokos nutraukimo palikti solidaria šalių prievole, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad solidarią prievolę kreditoriui pagal minėtą sutartį visa apimtimi įmokas ir mokėjimus toliau vykdys ieškovė; 11) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnametės dukros E. B., gimusios 2009-08-20, ir nepilnamečio sūnaus P. B., gimusio 2011-07-25, gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametės dukros E. B. ir nepilnamečio sūnaus P. B. naudai kiekvienam po 355 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovės sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) įpareigoti atsakovą iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų ir išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai su ieškove gyveno ir šiuo metu gyvena nuo pat gimimo, tarp jų yra itin glaudus ryšys, vaikai toliau išreiškia norą gyventi su mama, todėl laikinoji vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovo elgesys ir gyvenimo yra priešingas nepilnamečių vaikų interesams, jiems kenkia. Pažymima, kad sūnus labai pergyvena dėl tėvo elgesio – sūnaus elgesys pasikeitė – jis piktas, nevaldomas, mokykloj elgesys blogas – mokytoja kvietė į mokyklą, (pvz. sūnus paėmęs peilį sako „nusižudysiu“). Siekdama sūnui padėti, ieškovė užrašė sūnų pas psichologę L. S.. Dukra ieškovės pastangų dėka kiek lengviau pergyvena tėvo elgesį, tačiau vis vien yra nerami, sutrikusi. Jau kuris laikas kaip vaikai dėl tėvo elgesio būna ir miega ieškovės kambaryje, psichologė ieškovei užsiminė, kad vaikai dėl tėvo elgesio jaučiasi nesaugūs. Ieškovė tvirtina, jog dėl neprognozuojamo atsakovo būdo, noro prieš kitus pasirodyti, jog rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nors iš tikrųjų yra priešingai, ji neabejojanti, jog yra didelė tikimybė, kad sužinojęs apie ieškovės teikiamą ieškinį teismui, atsakovas, be ieškovės sutikimo per prievartą gali atskirti nepilnamečius vaikus nuo mamos, taip toliau pažeisdamas esminius nepilnamečių vaikų interesus.
4. Dėl prašomo priteisti laikino išlaikymo vaikams nurodoma, kad išlaikymas vaikams yra nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio, nustačius laikinąją gyvenamąją nepilnamečių vaikų vietą su ieškove, atsakovas, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, turėtų teikti vaikams laikiną išlaikymą, kiekvienam vaikui po 355 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje.
5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsiliepimas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateiktas.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ir vieno iš sutuoktinių interesai. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad šalys gyvena kartu, šiuo metu tenkinti ieškovės prašymą nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina nėra tikslinga. Atkreipia šalių dėmesį, kad jų tarpusavio bendradarbiavimas yra būtinas ir itin reikšmingas siekiant sudaryti palankiausias ir saugiausias, mažiausiai vaikus trikdančias sąlygas dėl tėvų skyrybų iš esmės besikeičiant įprastam Evelinos ir Pijaus gyvenimui. Vaikų interesus visada geriausiai atitinka tėvų abipusiu sutarimu priimti sprendimai, tėvams yra būtina išmokti bendradarbiauti, nes nepaisant jų pasirinkimo negyventi bendro gyvenimo, vaikams jie abu yra ir bus jų šeima, užauginti vaikus harmoningomis asmenybėmis jie gali tik bendromis pastangomis. Ieškovės prašymas priteisti vaikams laikiną išlaikymą Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimu neprieštarauja vaikų interesams. Esant vienodoms tėvų galimybėms ir sąlygoms užtikrinti vaikų gerovę, vien ieškovės pageidavimas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nėra pakankamas pagrindas imtis tokių priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų aišku, kad šalys šiuo metu gyvena vienoje gyvenamojoje vietoje – šalims bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančiame vienbučiame name – (duomenys neskelbtini) , be to, ieškovės teismui nurodytos aplinkybės dėl atsakovo gyvenimo būdo – alkoholio automobilių garaže (remonto dirbtuvėse), kuris yra namų valdos teritorijoje, vartojimo ir neištikimybės, nėra pakankamos spręsti, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę vaikams. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Ieškovės nuogąstavimai, jog sužinojęs apie ieškovės teismui pateiktą ieškinį, atsakovas dėl neprognozuojamo būdo, noro prieš kitus pasirodyti, kad rūpinasi nepilnamečiais vaikais, gali be ieškovės sutikimo per prievartą atskirti nepilnamečius vaikus nuo mamos, susiklosčiusioje sudėtingoje šeiminėje situacijoje yra sąlygoti jos nerimo, nes tokių įrodymų į bylą ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškove. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė būtinybės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją (lot. status quo) iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gimusios 2009-08-20, ir nepilnamečio sūnaus P. B., gimusio 2011-07-25, laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, todėl šį ieškovės prašymą netenkino.
9. Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą (CPK 12 ir 178 straipsniais). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo konfliktiško elgesį, fizinio ir(ar) psichologinio smurto naudojimo prieš ją ar vaikus. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų apie atsakovui iškeltas baudžiamąsias, administracines bylas. Atsakovo galimos reakcijos į ieškinį baimė dėl ieškovės kreipimosi į teismą nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir vaikų netenkino.
10. Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą skirti laikinam vaikų išlaikymui po 355 EUR kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, įpareigojant atsakovą minėtą sumą pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą skirti laikinam vaikų išlaikymui 710 EUR (po 355 EUR kiekvienam vaikui) periodinėmis išmokomis, nenurodo, kad atsakovas vaikų neišlaiko ar išlaiko nepakankamai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ir daro išvadą, jog šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis) nėra pagrindo. Teismas pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas neteiks nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkančio laikino išlaikymo, ieškovė galės pateikti teismui pašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl LAP taikymo tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnametės dukros E. B. ir nepilnamečio sūnaus P. B. naudai kiekvienam po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovės R. B. sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
11.1. Nurodė, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba pritarė ieškovės prašymui dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo teigdama, jog „ieškovės prašymas priteisti vaikams išlaikymą neprieštarauja vaikų interesams".) Akcentuotina, kad tėvas neišlaiko vaikų, todėl būtinos laikinosios vaiko apsaugos priemonės, kad visa finansinė našta negriūtų tik ant motinos pečių, kol vyks teisminiai procesai, kadangi tėvas yra realiai nusišalinęs ir nuo vaikų finansinio išlaikymo. Atsakovas mėgina suklaidinti vaiko teisių tarnybos darbuotojus, neva vaikų ir šeimos poreikiams skiriantis 300 Eur/mėn. ir tai yra grynas melas, kadangi atsakovas realiai 2019 m. rugsėjo ir 2019 m. spalio mėn. prisidėjo tik prie būsto kredito ir būsto draudimo dengimo (viena esminių kredito sutarties su banku sąlyga), kas de facto yra šalių pareiga, kuri nėra susijusi ir nepriskiriama vaikų poreikių tenkinimui, tuo tarpu prie vaikų poreikių tenkinimo atsakovas neprisidėjo ir neprisideda. Tėvo neabejotina pareiga yra teikti vaikui išlaikymą, o jau kuris laikas kaip tėvas savo šios pareigos neatlieka, todėl teismas privalo priimti nutartį dėl laikinųjų vaiko apsaugos priemonių - laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo, juo labiau, kai abu tėvai pagal įstatymą privalo išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str. 1 d.).
Atsiliepimas
11.2. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas išlaikytų vaikus, kaip tai nuolatos daro ieškovė (Priedas Nr. 3-6), jis atsiliepimu į ieškovės ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pagrindęs rašytiniais įrodymais šią aplinkybę, tačiau atsakovas laiko, kad melagingais teiginiais pagrindė, kurie kaip bebūtų keista teismo buvo priimti už įrodytą faktą. Pažymėjo, kad ieškovė specialiai nesiruošė ir nerinko visų išlaidų vaikų poreikiams patvirtinančių įrodymų, tačiau dalį jų pateikia teismui (kvitai, ieškovės sąskaitų išrašai ir dalies vaikų išlaidų suvestinė pagal pridedamus dokumentus). Akcentavo, kad vien jau iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą nepervedė vaikų išlaikymui jokių sumų, kas yra akivaizdus pagrindas teismo įsitikimui, jog atsakovas prie vaikų poreikių neprisideda. Grynais pinigais vaikų išlaikymui atsakovas taipogi pinigų neskiria. Dar daugiau, aplinkybę, jog pats atsakovas yra pasiklydęs savo pozicijoje liudija tai, kad vaiko teisėms jis deklaruoja galintis skirti po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o atsiliepimu į ieškinį nurodo tegalintis skirti po 150 Eur/mėn., kas akivaizdu, kad atsakovas siekia suklaidinti teismą bei išvengti pareigos teikti adekvatų išlaikymą vaikams, nors jeigu vertinti atsakovo poziciją, išdėstytą vaikų teisėms, atsakovas pripažįsta, kad abiejų vaikų poreikiai sudaro 1000 Eur/mėn., ko pasekoje iš savo pusės sutinka prisidėti po 250 Eur/mėn. kiekvieno vaiko išlaikymui, nors realia prie vaikų poreikių neprisideda visiškai.
12. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės R. B. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.
12.1. Nurodė, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti (LR CPK 178 str.), pateikti duomenis, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas, LR CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12.2. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ne sprendžiant klausimą, ar egzistuoja konkrečiu atveju pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar ne.
Atsiliepimas
12.3. Nurodė, kad ieškovės sąskaitos išrašas visiškai nepatvirtina, kad jos pirkiniai yra skirti vaikų poreikiams tenkinti pvz. pirkinys UAB „CCC Baltija“, Deichmann, Bershka, TK-Fashion, Pepco, Lindex, Ikea (ieškovės ranka prierašas „batai“, „rūbai“) neįrodo, kad batai buvo pirkti vaikams, o ne ieškovei, kadangi šiose parduotuvėse avalyne, drabužiais prekiaujama tiek vaikams, tiek suaugusiems; pavedimai AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, AS TV play Baltics, UAB Bitė Lietuva ir kt. (prierašas ranka „vaikų“) taip pat neįrodo, kad buvo mokėta už paslaugas susijusias su vaikų poreikių tenkinimu. Pažymėjo, kad iki pat dabar šeimos tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę, su ieškove iki šiol atsakovas gyvena kartu kaip šeima (apie ieškovės norą nutraukti santuoką atsakovas sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus), tiek atsakovas tiek ieškovė visą laiką dirbo, gaudavo nuolatines pajamas, tvarkė ir tvarko bendrą ūkį, bendrai teikė ir teikia išlaikymą vaikams tiek tiesiogiai, tiek prisidedant prie bendro ūkio, kartu pirko ir perka produktus ir atlieka mokėjimus, disponuoja bendrais santuokiniais pinigais, niekada nesitarė ir net nekilo mintis pervedinėti pinigus į ieškovės sąskaitą, kadangi niekada neskirstė kas kiek ir kada sumoka, kas vertinama ir teismų praktikoje. Be to aplinkybę, kad visada atsakovas teikė ir teikia vaikams išlaikymą patvirtina ir faktas, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė R. B. prie atskirojo skundo pridėjo ieškovės dalį išlaidų vaikų poreikiams pagrindžiančius dokumentus, ieškovės debetinės kortelės išrašą, ieškovės kreditinės kortelės išrašą, dalies išlaidų vaikų poreikiams lentelę nuo 2019-06-01 – 2019-11-10. Kadangi šie įrodymai yra aktualūs sprendžiant vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Todėl mano, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, prijungti naujus įrodymus ir vertinti juos kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės ir interesai.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis - užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius - ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.
18. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnametės dukros E. B. ir nepilnamečio sūnaus P. B. naudai kiekvienam po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovės R. B. sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kokias sumas išleidžia vaikų išlaikymui, kadangi ieškovė ir atsakovas gyvena viename name, tenka pareiga įrodyti, kokias išlaidas patyria ieškovė išlaikydama vaikus, kadangi nėra žinoma ar atsakovas, gyvendamas kartu, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės pateikti maisto produktų parduotuvių pirkimo čekiai, drabužių parduotuvių čekiai nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai abiejų vaikų poreikiams.
20. Be to atsakovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą teigia, kad tiek atsakovas tiek ieškovė visą laiką dirbo, gaudavo nuolatines pajamas, tvarkė ir tvarko bendrą ūkį, bendrai teikė ir teikia išlaikymą vaikams tiek tiesiogiai, tiek prisidedant prie bendro ūkio, kartu pirko ir perka produktus ir atlieka mokėjimus, disponuoja bendrais santuokiniais pinigais, niekada nesitarė ir net nekilo mintis pervedinėti pinigus į ieškovės sąskaitą, kadangi niekada neskirstė kas kiek ir kada sumoka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos, pagrįstos ir realaus dydžio. Vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu gyvena kartu, teismas neturi duomenų, kad atsakovas nepadeda išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, priešingai, atsakovas teigia, kad išlaiko savo nepilnamečius vaikus, o apeliantė nepateikė ir nepagrindė realaus dydžio, reikalingo vaikų išlaikymui, dėl to atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu atsakovas neteiks nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkančio laikino išlaikymo, ieškovė galės pateikti teismui pašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.